„Eurobarometro“ atliktos visuomenės nuomonės apie nedeklaruotą darbą ES duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų yra nurodę, kad pažįsta asmenų, kurie dirba iš dalies ar visiškai nedeklaruodami nei savo darbo, nei pajamų valdžios institucijoms. 3 proc. teigė patys dirbę nedeklaruotą darbą.

Lietuvos gyventojai nurodė, kad jų dažniausiai įsigytos prekės ir paslaugos, kurios gali būti susijusios su nedeklaruotu darbu, buvo maisto prekės (žemės ūkio produktai) – 47 proc. (ES – 16 proc.), kirpyklų ir grožio procedūrų paslaugos – 35 proc. (ES – 27 proc.), remonto paslaugos (pvz., autoservisų) – 25 proc. (ES – 19 proc.), namų remonto paslaugos – 22 proc. (ES – 30 proc.).

VDI praneša, kad dažniausiai už tokias prekes ir paslaugas Lietuvos gyventojai mokėjo privatiems asmenims (66 proc.), draugams, pažįstamiems (19 proc.), įmonėms (18 proc.).

Paprašyti įvardyti, kodėl pirko nedeklaruojamas prekes ar paslaugas, apklausos dalyviai kaip pagrindinę priežastį dažniausiai nurodė žemesnę kainą (net 65 proc. lietuvių ir 48 proc. europiečių), kitos dažnos priežastys – geresnė kokybė (25 proc. lietuvių ir 9 proc. europiečių) bei greitesnis aptarnavimas (23 proc. lietuvių ir 18 proc. europiečių).

Didžioji dalis „Eurobarometro“ apklausos dalyvių (78 proc. Lietuvos gyventojų ir 82 proc. europiečių) teigė nesutiktų gauti apmokėjimo iš darbdavio, jei žinotų, kad darbas nebus deklaruotas valdžios institucijoms.

Vartojimo prekių kainos per mėnesį beveik nepasikeitė, o paslaugų – padidėjo 1,6 proc.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,4 proc., rinkos – padidėjo 0,7 proc.

Birželį, palyginti su geguže, transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,7 proc. Pokytį lėmė degalų ir tepalų (3,6 proc.) kainų padidėjimas.

Sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos padidėjo 2,8 proc.) nulėmė odontologų paslaugų (12,4 proc.), medicinos paslaugų (2,7 proc.), sanatorijų (6 proc.) kainų padidėjimas.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,4 proc. Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia sumažėjo saldžiųjų paprikų, gūžinių salotų, pomidorų, kininių kopūstų kainos, bet padidėjo kivių, morkų, mandarinų, obuolių kainos.

Dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 1,2 proc. Avalynė atpigo 1,7 proc., drabužiai – 1 proc.

Birželio metinė (2020 m. birželį, palyginti su 2019 m. birželiu) infliacija sudarė 1 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo elektros energijos, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, mėsos ir jos produktų, vaisių, odontologų paslaugų, atliekų rinkimo kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, kietojo kuro, šilumos energijos kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus sumažėjo 0,9 proc., paslaugų – padidėjo 5,5 proc.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 3 proc., rinkos – 0,7 proc.

Birželį vidutinė metinė infliacija sudarė 1,9 proc.

Pasak įmonių grupės „Penki kontinentai“ pranešimo, pastebima, kad daugelio įmonių verslas sukasi ne vien apie paslaugą - didelis dėmesys skiriamas klientui, stengiantis ne tik nuspėti jo poreikius, pomėgius, bet ir siekiant išlaikyti jo lojalumą.

Didelė paslaugų pasiūla ir konkurencija vartotojus padarė išrankius, jie tapo reiklesni ne tik paslaugų kainoms, bet ir jiems skiriamam dėmesiui. Savo ruožtu, norėdamas išlaikyti klientų lojalumą, verslas investuoja ir į papildomas naudas.

„Šiuolaikiniai klientai vis labiau reiklesni. (...) Būtent jų noras turėti visa, kas naujausia, geriausia, ir mus skatina siūlyti vis naujų paslaugų rinkai. Iš pradžių tai buvo technologinės naujovės, tačiau šiandien to nebepakanka. Kliento nesuviliosi vien tik kainos akcija“, - sakė išmaniosios TV ir šviesolaidinio interneto „Penki“ paslaugas teikiančios bendrovės „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ direktorius Romas Rimgaila.

Pasak įmonės vadovo, daugelis bendrovių stengiasi ieškoti naujų, netradicinių pasiūlymų, kurie atkreiptų potencialių klientų dėmesį ir skatintų esamų lojalumą. Tuo tikslu organizuojami įvairūs konkursai, bendros šventės, sporto renginiai. Svarbiausias poreikis - dėmesys ir gyvas bendravimas su klientais.

Bendravimą su klientais labai palengvino socialinių tinklų plėtra, kadangi atsakyti į rūpimus klausimus ar spręsti iškilusias technines problemas galima realiuoju laiku - čia ir dabar.

„Anksčiau bendravimas vyko formaliai, susisiekiant per nurodytus kontaktus, o dabar vartotojų elgsena padiktuoja, kokiais ryšio kanalais juos pasiekti geriausiai. Neturėsi „Facebook“ ar „Instagram“ paskyros, klientų akyse atrodysi kaip nešiuolaikiška, klientų poreikių nepaisanti įmonė“, - sakė „Penki“ rinkodaros projektų vadovė Ernesta Kuzmickaitė.

Anot jos, socialiniuose tinkluose klientų aktyvumas didžiausias. Jie laukia greito atsako, individualaus sprendimo, o standartizuoti atsakymai jiems netinka.

„Gausios šeimos kortelė dabar kaip tik yra techninio įgyvendinimo etape. Tai yra nuo liepos 1-osios turėsianti įsigalioti priemonė, kuri yra netgi įstatymu apibrėžta, nes yra Gausios šeimos kortelės įstatymas. Kortelė turėtų būti dar viena priemonė, kaip padėti gausioms šeimoms mažinti išlaidas, kurias patiria augindamos vaikus“, - sakė L. Kukuraitis.

Pasak ministro, Gausios šeimos kortelė galiotų visoje Lietuvoje. „Tai nuolaidų kortelė, kuria šeimos naudotųsi visoje Lietuvoje. Kai kurios savivaldybės jas jau dabar naudoja ir, atrodo, kad jos visai pasiteisina. Dabar pagal šį įstatymą šeimoms turėtume turėti nacionalinę gausių šeimų kortelę”, - sakė ministras.

L. Kukuraičio teigimu, ką konkrečiai gausios šeimos galės įsigyti su šia nuolaidų kortele, bus aišku po to, kai baigsis derybos su privačiu ir viešuoju sektoriumi.

„Kortelė bus įvedama partnerystėje su privačiu sektoriumi, kviečiant įsitraukti ir privatų sektorių, kad jie būtų dosnūs ir atviri lengvatų gausioms šeimoms. Ten, kur reikalingos nuolaidos viešajame sektoriuje, būtų sprendžiama ir Vyriausybės lygmeniu”, - sake L. Kukuraitis.

Pasak ministro, jei paaiškės, kad nuolaidų sistemai veikti viešajame sektoriuje reikia papildomų lėšų, jos bus numatytos ateinančių metų biudžete.

Rugsėjį, palyginus su rugpjūčiu, kainos išaugo 1 procentu. Statistikos departamentas sako, kad augimą lėmė brangę drabužiai, daržovės, avalynė ir degalai. Labiausiai brango melionai, trumpavaisiai agurkai ir kiviai. O labiausiai pigo skrydžių bilietai, nakvynės poilsio namuose.

Metinė infliacija didesnė nei prognozuota – beveik 5 procentai, kai prieš mėnesį tikėtasi, kad ji sieks 4,5 proc. Pasak specialistų, labiausiai šiemet kainų lygį kėlė alaus, pieno produktų, kiaušinių kainos. Taip pat sparčiai brango viešasis maitinimas.

Paslaugos, anot statistikos, nuo praėjusio rugsėjo pabrango 6 procentais. Mažiausiai brango sveikatos priežiūros paslaugos.

Infliacija Lietuvoje šiuo metu didžiausia Baltijos šalyse ir didesnė už euro zonos vidurkį.