„Žinau, kaip ten viskas vyko – niekas su ginklais nevertė balsuoti. Kur dabar dėsit tuos žmones, kurie išėjo su džiaugsmo ašaromis akyse? Kur dėsit 1,2 mln. žmonių, kurie taip balsavo? Jeigu Krymo žmonės nutartų prisijungti prie Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Amerikos, irgi pritarčiau jų nuomonei. Man nesvarbu, ką nutarė Krymo ar Rusijos valdžia, man svarbi žmonių nuomonė“, – taip apie daugelio pasaulio valstybių nepripažįstamus vadinamojo Krymo referendumo rezultatus mąsto Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas.

Interviu LRT televizijos laidai „Dėmesio centre“ V. Uspaskichas tikino, kad Rusijos pareigūnai per jį niekaip negalėtų daryti įtakos Lietuvos politikai, o jei mūsų šaliai kiltų grėsmė, jis stotų jos ginti.

- Prisiminkime valdančiosios daugumos ultimatumą prezidentei. Jūs pats tada gana įžeidžiančiai atsiliepėte apie jos pasisakymą, vadinote tai „prezidentūros valytojos plepalais“. Jau nurimote?

- Žinote, man dėl to nėra jokių problemų – ji įžeidžia, aš įžeidžiu. Viskas gerai. Valdančioji koalicija nutarė kreiptis į prezidentę, kad ji patvirtintų arba paneigtų savo pasisakymą. Buvo kalbama ir apie specialios komisijos sukūrimą. Nežinau, kodėl ir kam reikėjo skaldyti visuomenę tokiais pareiškimais. Šiandien politinė taryba nutarė pakartotinai kreiptis į D. Grybauskaitę, nes diplomatai turi bandyti diplomatiškai spręsti tokius konfliktus.

- Bet prezidentė turi teisę nepasitikėti pareigūnais, ar neturi? Kaip Jūs manote?

- Turi tokią teisę, bet norint tokiais pasisakymais švaistytis viešai – reikia turėti įrodymų.

- Įsivaizduokite, kad Jūs esate Lietuvos prezidentas. Jūs dalintumėtės informacija su atstovais partijos, kurią įkūrė žmogus, susikrovęs kapitalo iš tarpininkavimo „Gazprom“, žmogus, kuris turi verslą Rusijoje, yra rusas ir su Rusija yra susijęs tiek emociniais, tiek finansiniais ryšiais? Jūs juo ir jo aplinka pasitikėtumėte kalbėdamas apie nacionalinio saugumo klausimus, liečiančius ir Rusiją?

- Visų pirma tai yra desperatiški dalykai. Vien tai, kad prezidentu išrinkta buvusi komunistė, Burokevičiaus partijos narė, dėsčiusi buvusioje aukščiausioje partinėje komunistų mokykloje – tai jau yra nonsensas. Kitas dalykas, tai, ko jūs klausėte, – žinoma, nepasitikėjimas gali būti, bet skirtingai nuo kai kurių, aš nebuvau nei komunistas, nei komjaunuolis. Gimiau Šiaurėje, tremtinių miestelyje, todėl mano biografija pakankamai švari. Be to, aš daviau priesaiką Lietuvai, Lietuvos žmonėms. Aš nežaidžiau, padariau tai rimtai. Todėl jeigu yra koks nors pagrindas minimi nepasitikėti, reikia „dėti“ įrodymus ant stalo, o ne švaistytis tokiais įžeidimais.

- Kas šiuo atveju turi įrodinėti – ar prezidentė, ar Jūs? Juk yra akivaizdu, kad Jūs esate susijęs su Rusija. „Gazprom“ tarpininku taip pat turbūt nėra tampama vien dėl gražių akių?

- „Gazprom“ tarpininku aš niekada nebuvau.

- Buvote. Jūs turėjote akcijų įmonėse, kurios į Lietuvą importavo gamtines dujas iš Rusijos.

- Ne aš importavau, nebuvau savininkas. Akcijų turėjau gal tik apie 5 proc. – už jas sumokėjau didžiulius pinigus. Mes tiesiog teikėme produktą – tai skirtingi dalykai.

- Na, bet Jūs netgi viešai girdavotės gerais santykiais su „Gazprom“ vadovybe.

- Man tuo metu reikėjo susitikinėti. Manau, tai normalu. Šiuo metu nė vieno to paties žmogaus nėra „Gazprom“ komandoje. Dabar visa aplinka „Gazprom`e“ – V. Putino.

- Pone Uspaskichai, koks Jūsų verslas Rusijoje?

- Tai yra prekybos centrai. Jų Rusijoje labai daug. Tačiau tai ne nafta, ne dujos, ne auksas, ne iškasenos, todėl nematau jokios problemos.

- Įsivaizduokite Rusijos pareigūnus, kurie nori daryti įtaką Lietuvoje. Jūs esate įtakingas politikas, todėl Rusijos pareigūnai būtų visiški kvailiai, jeigu nebandytų per Jus daryti įtakos Lietuvoje.

- Jūs tikrai esate kvailiai. Aš – viešas asmuo, visiškai atviras ir net neprieinu prie jokios slaptos informacijos. Pats taip norėjau. Šnipai yra kitaip parenkami. Negi Jums aiškinti tokius elementarius dalykus?

- Jūs kalbate lygiai tokiais pačiais žodžiais kaip Seimo pirmininkė.

- Negirdėjau, ką ji kalbėjo, bet galiu dar kartą pakartoti: aš prisiekiau Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. Todėl jei kyla bent menkiausia abejonė – „dėkit“ faktus ant stalo. Kodėl aš turiu kažką įrodinėti? Įrodyti turi tas, kuris pasako. Aš šiuo atveju turėčiau aiškintis tik dėl „valytojos kalbų“. Nesvarbu, kad aš rusas – mano vaikai čia gyvena. Jie gimė čia ir myli Lietuvą. Jeigu bus bet kokia agresija prieš Lietuvą, nesvarbu, ar iš Rusijos, ar Amerikos, aš stosiu jos ginti, nes čia gyvena mano šeima, mano vaikai čia yra.

- Grįžtant prie koalicijos ultimatumo prezidentei. Jūs davėte jai dar laiko, o kas toliau? Turbūt akivaizdu, kad prezidentė Jums nepateiks jokių įrodymų.

- Nepateiks todėl, kad jų nėra. Jeigu tik būtų mažiausia galimybė – būtinai parodytų. Aš visiškai ramus dėl šito. Manau, partija reikalaus kažką toliau daryti. Juk Darbo partija – ne vien Uspaskichas. Labiau įžeisti turi būti jie, o ne aš. Manau, partija taip paprastai neturėtų visko palikti.

- Ką turite omenyje?

- Nežinau, aš ne teisininkas, reikia su jais pasikonsultuoti. Ar galima eiti teisiniu keliu, ar galima tik politiniu, gal reikia kokią komisiją kurti Seime. Manau, tokie galimi scenarijai.

- Pone Uspaskichai, ar Jūs, švęsdamas dukros vestuves Rusijoje, turėjote galimybę paklausyti Vladimiro Putino kalbos pirmadienį?

- Ne, man buvo įdomiau „pachmielą“ su svečiais padaryti negu klausyti kalbų. Bet per žinias nuotrupas teko girdėti.

- Jums patiko tai, ką girdėjote?

- Ne viską girdėjau. Aš esu žmonių pusėje. Jeigu jie 96 proc. padarė pasirinkimą, aš stoju jų pusėn.

- Jūs manote, kad tai buvo sąžiningas referendumas? Įvedus kariuomenę?

- Aš ne tikiu, aš žinau. Turiu ten labai daug draugų. Pačiam teko tarnauti šalia Ukrainos, ten mano brolis palaidotas, du sūnėnai gyvena su vaikais. Žinau, kaip ten viskas vyko – niekas su ginklais nevertė balsuoti. Tie žmonės, kurie išėjo su džiaugsmo ašaromis, kur juos dabar dėsit? Kur dėsit 1,2 mln. žmonių, kurie taip balsavo? Jeigu Krymo žmonės nutartų prisijungti prie Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Amerikos, aš irgi pritarčiau jų nuomonei. Man nesvarbu, ką nutarė Krymo ar Rusijos valdžia, man svarbi žmonių nuomonė.

- Jūs tikite, kad referendumas buvo suorganizuotas sąžiningai? Kai kuriuose miestuose, esą, balsavo 123 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių.

- Aš turiu tiesioginių įrodymų iš žmonių, kad jie ėjo su džiaugsmu balsuoti. Aš bendrauju ne per spaudą, ne per tarpininkus. Aš matau, kas ten vyksta. Man nereikia iš Lietuvos, Rusijos ar Europos žiniasklaidos gauti informacijos. Aš ją gaunu tiesiogiai iš žmonių, kurie ten gyvena, ten gimė.

- Jūsų nuomonė šiuo klausimu visiškai skiriasi nuo partijos pirmininkės Loretos Graužinienės. Tačiau ji taip pat sako, kad tai – tik jos asmeninis požiūris. Ar Darbo partija pareikš bendrą poziciją?

- Nenoriu nei raginti, nei skatinti partijos. Kiekvienas tikrai turi turėti savo nuomonę šiuo klausimu. Kaip jūs ir sakėte, gimiau Rusijoje, esu rusas, todėl nenoriu, kad dėl tokių subjektyvių dalykų mano nuomonė turėtų įtakos partijos pozicijai. Bet mūsų partija turi aiškias pozicijas: mes balsavome už įstojimą į NATO, už stojimą į ES, aš asmeniškai niekada nebuvau prieš atominės elektrinės statybą ar NATO bazių dislokavimą Lietuvoje.

Darbo partijos veiksmai rodo visiškai kitką, negu mums norima primesti. Prisiminkite, tie, kurie buvo prieš atominės elektrinės statybas, buvo vadinami rusų šnipais. Aš balsavau už ir tai viešai deklaravau. Aš už eurą – tai taip pat visi žino. Taip pat prisiminkite, kad aš daugiausiai priešinausi „Lietuvos dujų“ pardavimui  rusams. Prieš jus sėdi rusas, kuris A. Brazausko prašymu vyko į Rusiją derėtis ir pasiekė susitarimą dėl Lietuvos ir Rusijos sienų.

- Sakote, kad priešinotės „Lietuvos dujų“ pardavimui „Gazprom“. Tuo metu tai buvo įvertinta kaip Jūsų kerštas dėl to, kad buvote pašalintas iš tarpininkavimo verslo.

- Dabar galite visaip tai interpretuoti, o aš sakau, kaip buvo. Aš priešinausi strateginio Lietuvos turto pardavimui. Turto, kuris reikalingas ir naudingas Lietuvai ir jos žmonėms.

- Jūs sakote, kad jeigu prezidentė neįrodys savo teiginių, jos laukia kažkokios sankcijos iš koalicijos pusės?

- Nekalbu apie jokias sankcijas. Manau, tai jos sąžinės reikalas. Tas purvas liks ant jos sąžinės, žmonės tai žinos ir tai irgi yra gerai. Tegu žino žmonės, kas ir kokia pas mus prezidentė. Apskritai visa šita situacija – kodėl mes gąsdiname žmones, kodėl silpniname save? Keliame kažkokį ažiotažą ir nuolat kalbame, kad mes silpni, kad kažko nepadarėme, kažko nesugebėsime. Aleksandras Makedonietis nugalėjo dešimt kartų didesnes kariuomenes, nes visada savo kariškius nuteikinėjo, kad jie yra stiprūs ir jie nugalės. O pas mus? Verkia ten, verkia ten. Tai ko valdžia gali norėti iš mūsų kariuomenės ir žmonių?

- Sakote, kad negalima skaldyti, bet Jūsų paties pozicija prieštarauja oficialiai valstybės pozicijai. Visos Europos pozicijai.

- Klausykit, aš sakau, kad man nesvarbu, ką kalba Rusijos ar Krymo valdžia. Man svarbu, ką pasakė tas milijonas žmonių. Aš pritariu žmonių sprendimui, o visa kita manęs nedomina. Žmonės taip pasirinko ir nekvestionuokime jų nuomonės. Lietuviai nusprendė nestatyti atominės elektrinės ir, nors aš esu už šį projektą, aš gerbiu ir vertinu žmonių nuomonę.

- O jeigu Rusija sugebėtų suorganizuoti kokią nors apklausą, pavyzdžiui, Šiaurės Estijoje? Ir ten rusų dauguma balsuotų už prisijungimą prie Rusijos?

- Nereikia lyginti Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Tai visiškai skirtingos valstybės su savo žeme ir žmonėmis. Krymą perdavė administruoti Ukrainai tik kažkokiu vienu parašu ir niekas neklausė žmonių, ko jie nori. O Baltijos valstybės – visiškai kitokia situacija, jos buvo okupuotos.

- Aš kalbu apie rusakalbių regionus. Lietuvoje tai gal sunkiau „praeitų“, bet Latvijoje, Estijoje?

- Kryme žmonės gimė, ne atvažiavo. O pas mus...  Aš esu atvažiavęs, todėl net neturėčiau moralinės teisės kažko reikalauti iš Lietuvos. Tai yra Lietuvos žemė, man ji yra vientisa. Taip pat yra su Latvija ir Estija, tačiau Krymas – visiškai kitas dalykas. 150 m. ten stovi Rusijos kariškiai, visiškai kitas Sevastopolio statusas. Tai visiškai skirtingi dalykai.

Argentinos prezidentė Cristina Fernandez de Kirchner (Kristina Fernandes de Kiršner), kuri per savo rinkimų kampaniją sakė sieksianti sugrąžinti Folklando salas Argentinai, pareiškė, kad praėjusią savaitę vykęs referendumas Kryme yra tiek pat bevertis kaip ir pernai Folklande surengtas balsavimas dėl salų Atlanto pietuose priklausymo Didžiajai Britanijai.

C.F.de Kirchner vis garsiau skelbia Argentinos teises į Folklando salas, dėl kurių 1982 metais Argenbtina kariavo su Didžiąja Britanija.

„Šis referendumas (Kryme) yra bevertis“, – sakė ji per spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu).

„Mes negalime paprastai apginti nei Krymo, nei Malvinų“, – sakė Argentinos prezidentė.

Didžioji Britanija tvirtina, kad Rusija, aneksuodama Krymą, sulaužė tarptautinę teisę ir pažeidė teritorinį Ukrainos vientisumą.

Tuo tarpu Malvinų salose – taip ispanakalbiai vadina Folklando salas – gyventojai per referendumą 2013 metų kovą vieningai balsavo, kad liktų Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija. Britai valdo šias salas nuo 1833 metų, nors Argentina tvirtina paveldėjusi jas iš Ispanijos ir piktinasi, kad britai iš Folklando ištrėmė visus argentiniečius.

„Kokia gali būti referendumo užjūrio kolonijoje, esančioje už 14 tūkst. kilometrų nuo Jungtinės Karalystės, vertė?“ – klausė C.F.de Kirchner.

Folklando karas, per kurį žuvo apie 650 argentiniečių ir 255 britai ir kuris baigėsi Argentinos pralaimėjimu, Argentinoje prisimenamas kaip žeminanti brutalios anuomet šalį valdžiusios diktatūros klaida.

„Mes turime palaikyti visų šalių vientisumą. Viską įvertinus, Malvinos visuomet buvo Argentinos, o Krymas priklausė Sovietų Sąjungai ir buvo perduotas Ukrainai (Sovietų Sąjungos lyderio Nikitos) Chruščiovo“, – pasakė Argentinos prezidentė.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kovo 14 dieną sakė, kad Krymas Rusijai reiškia daugiau negu Folklandas Britanijai.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) pirmadienį pareiškė esąs „labai sunerimęs ir susirūpinęs“ dėl sekmadienį Kryme vykusio referendumo įtakos šio regiono atsiskyrimui nuo Ukrainos.

„Generalinis sekretorius dar kartą ragina visas (konflikto) šalis susilaikyti nuo smurto ir pasirinkti deeskalavimą bei tautinį dialogą, ieškoti politinio ir diplomatinio sprendimo, kuris remtųsi JT Chartijos principais, tarp jų ir Ukrainos teritorinio vientisumo bei suverenumo principais“.

„Padėties blogėjimas rimtai atsilieps žmonėms Ukrainoje, regione ir už jo ribų“, - sakė JT generalinio sekretoriaus atstovas Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas).

Europos Sąjungos (ES) valstybių ambasadoriai sekmadienį vėlai vakare sutarė įvesti „ribotą“ vizų draudimą ir turto įšaldymą kai kuriems asmenims Rusijoje reaguojant į sekmadienį Kryme vykusį referendumą, rašo Briuselio nepriklausoma svetainė EUobserver.

Diplomatinis šaltinis sakė, kad vėlai vakare vykusio susitikimo metu buvo „pasiektas susitarimas dėl (Rusijos pareigūnų) sąrašo, kuris yra gana ribotas tiek kalbant apie tų pareigūnų rangą, tiek apie jame esančių pavardžių skaičių“.

Šaltinis pridūrė, kad pietinės valstybės, įskaitant Kiprą, Graikiją, Portugaliją ir Ispaniją, pasisakančios prieš griežtesnio pobūdžio atsakomuosius veiksmus, sulaukė „tylios paramos“ iš Prancūzijos ir Vokietijos. Tuo tarpu Didžioji Britanija norėjo griežtesnio atsako.

Kitas ES šaltinis sakė, kad pirmadienį Briuselyje susitinkantys Bendrijos užsienio reikalų ministrai „gali vėl atnaujinti diskusijas“ dėl to sąrašo. Tačiau jis pridūrė: „Visgi manau, kad šiame vėlyvame etape jie sutelks dėmesį į tai, kad būtų pasiųsta vieninga ES žinia“.

Pirmadienį prorusiška Krymo valdžia paskelbė, kad sekmadienį vykusiame referendume 96,77 proc. balsavusiųjų pasisakė už regiono atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.

Plebiscite dalyvavo 83,1 proc. tokią teisę turėjusių rinkėjų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį kreipsis per abiejų parlamento rūmų bendrą sesiją dėl padėties Kryme, pranešė pareigūnai.

„Prezidento kalba su kreipimusi dėl Krymo numatyta 15 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku“, – nurodė Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Ivanas Melnikovas.

Kremliaus spaudos tarnyba kol kas nepatvirtino, kad V.Putinas kreipsi bent bendrą Valstybės Dūmos ir Federacijos Tarybos posėdį.

Tačiau Kremliaus atstovas prie Valstybės Dūmos Garis Minchas sakė žurnalistams, kad prezidentas pasakys kalbą dėl Krymo, kuriame sekmadienį vykusiame referendume buvo nubalsuota už nepriklausomybę nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.

Japonija pirmadienį pareiškė, jog „griežtai paragins“ Rusiją neaneksuoti Krymo, prisijungdama prie kitų Vakarų valstybių kritikos savaitgalį šiame Ukrainos regione vykusiam separatistiniam referendumui, dėl kurio Vašingtonas užsiminė apie galimybę įvesti Maskvai naujas sankcijas.

Krymo referendumo komisija pirmadienį paskelbė, kad duomenys, gauti patikrinus visus biuletenius, rodo, jog už Krymo atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. balsavusiųjų.

Tai būtų rimčiausias Europos žemėlapio perbraižymas po Kosovo nepriklausomybės nuo Serbijos paskelbimo 2008 metais.

„Mūsų šalis nepripažįsta šio (referendumo) rezultatų“, - per įprastą spaudos konferenciją pareiškė Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga (Jošihidė Suga).

„Japonija griežtai paragins Rusiją laikytis tarptautinės teisės, gerbti Ukrainos suverenitetą bei jos teritorinį vientisumą ir neaneksuoti Krymo“, - pridūrė jis.

Pasak kabineto sekretoriaus, Japonija bendradarbiaus su kitomis Didžiojo septyneto grupės šalimis sprendžiant Krymo problemą.

Tokijas pradėjo svarstyti galimas ekonomines sankcijas Rusijai, sekmadienį pranešė įtakingas verslo dienraštis „Nikkei“, remdamasis neįvardytais šaltiniais vyriausybėje.

Rusijos parlamento žemieji rūmai priims teisės aktus, leisiančius Krymui „artimiausioje ateityje“ tapti šios šalies teritorija, naujienų agentūra „Interfax“ pirmadienį citavo vieną įstatymų leidėją.

Sekmadienį Kryme vykusio prieštaringo vertinamo referendumo neoficialūs galutiniai rezultatai rodė, kad prisijungimui prie Rusijos pritaria 96,6 proc. dalyvių, tačiau dėl to balsavimo santykiai tarp Vakarų ir Rytų pasiekė žemumas, neregėtas nuo Šaltojo karo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė gerbsiantis Krymo žmonių valią, ignoruodamas Vakarų valstybių lyderius, sakančius, kad tas referendumas buvo neteisėtas, nes Rusijos pajėgos yra užėmusios tą pietinį Ukrainos regioną.

„Referendumo Kryme rezultatai aiškiai rodo, kad Krymo gyventojai savo ateitį mato tik Rusijos sudėtyje“, – „Interfax“ citavo Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoją Sergejų Neverovą.

Dūmos pareigūnai sakė, kad tas Juodosios jūros pusiasalis gali tapti Rusijos Federacijos dalimi pagal dabar galiojančius teisės aktus, ypač pagal 2001 metais priimtą įstatymą „Dėl naujo subjekto priėmimo į Rusijos Federaciją“, pridūrė „Interfax“.

Krymas pirmiausiai turėtų pateikti prašymą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui leisti tapti nauju Rusijos Federacijos subjektu. Jeigu toks prašymas būtų patvirtintas, V.Putinas jį perduotų svarstyti parlamento aukštiesiems iš žemiesiems rūmams, kurie parengtų sutartį, o ją turėtų pasirašyti Rusija ir Krymo valdžia.

Pagal tą sutartį gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį naujasis subjektas turėtų būti integruotas į Rusijos ekonomines, finansines ir teisines sistemas.

Pasirašius sutartį, ją turėtų peržiūrėti Rusijos Konstitucinis Teismas. Galiausiai ją turėtų ratifikuoti abeji parlamento rūmai – Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba.

„Nemanau, kad šių klausimų svarstymas bus vilkinamas Valstybės Dūmoje arba Federacijos Taryboje. Esame pasiruošę priimti visus reikalingus teisinius sprendimus kiek įmanoma greičiau“, – aukštųjų rūmų pirmininko pavaduotojas Ilja Umachanovas sakė valstybinei naujienų televizijai „Rossiya 24“.

Rusija penktadienį pareiškė pasiliekanti teisę ginti savo tėvynainius visoje Ukrainoje – po to, kai vienas protestuotojas žuvo per naujus susirėmimus tos šalies rytuose.

„Rusija pripažįsta savo atsakomybę už savo tėvynainių ir piliečių gyvybes Ukrainoje bei pasilieka teisę ginti žmones“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Donecko mieste, kuris yra rusakalbių dominuojamo rytinio pramoninio Ukrainos regiono širdyje, naująją Kijevo vyriausybę palaikęs 22 metų vyras ketvirtadienį vakare buvo mirtinai subadytas, įsiplieskus grumtynėms tarp palaikančiųjų šalies integraciją su Europa ir prorusiškų aktyvistų. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad žuvusiųjų galėjo būti net trys.

Per šį didžiausią smurto proveržį po prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo praeitą mėnesį, dar 29 žmonės buvo sužeisti.

Ukrainos vidaus reikalų ministras penktadienį pranešė, kad milicija Donecke suėmė keturis asmenis, kaltinamus kursčius susirėmimus tarp priešiškoms stovykloms priklausančių demonstrantų.

„Mes pakartotinai nurodėme, kad tie, kurie atėjo į valdžią Kijeve, turi nuginkluoti ginkluotas formuotes, užtikrinti gyventojų saugumą ir žmonių teisę rengti mitingus“, - sakoma Rusijos URM pranešime.

„Deja, kaip rodo įvykiai Ukrainoje, tai nevyksta, (ir) Kijevo valdžia nekontroliuoja situacijos“, - priduriama jame.

Barzdoti vyrai, dėvintys kamufliažines uniformas ir juodas kailines kepures bei ginkluoti peiliais, ketvirtadienį tikrino mašinas viename judriame kelyje tarp Ukrainos Krymo regiono sostinės Simferopolio ir Sevastopolio uostamiesčio.

Juoda vėliava su kaukolės atvaizdu – Serbijos nacionalistų simbolis – taip pat Serbijos nacionalinė vėliava buvo iškelta šalia Rusijos trispalvės, primindami vaizdus iš audringų praeito amžiaus 10-ojo dešimtmečio įvykių Balkanuose.

Bratislavas Živkovičius, vienas iš Serbijos ultranacionalistinio četnykų judėjimo vadų, sakė, jog jie jautė pareigą atvykti į Krymą padėti savo „broliams rusams“.

Krymas, kuris yra nepriklausomos Ukrainos autonominė respublika nuo 1991 metų, jau ilgiau nei savaitę kontroliuojamas Rusijos karių. Šio regiono vietos parlamentas nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, o ateinantį sekmadienį dėl šio klausimo Kryme vyks referendumas.

B.Živkovičiaus vadovaujamai penkių aktyvistų grupei buvo patikėta patruliuoti kartu su kazokais, kurių daugelis atvyko į Krymą iš Rusijos prieš artėjantį referendumą.

„Mus motyvavo noras suteikti moralinę pagalbą Krymo rusams ir (užtikrinti) jų teisę į referendumą – niekas daugiau, – aiškino B.Živkovičius. – Šimtmečius rusai padėdavo mums; jie mus palaiko netgi dabar – dėl Kosovo – todėl atvykome čia jų palaikyti.“

Rusija yra tradicinė Serbijos sąjungininkė: abi šalis vienija slaviškos šaknys, ortodoksų tikėjimas ir panašios kalbos. Serbija taip pat yra smarkiai priklausoma nuo Rusijos tiekiamų energetikos išteklių, o lėšų pristigusi Belgrado vyriausybė kreipėsi į Kremlių, prašydama finansinės pagalbos.

Serbų četnykų judėjimas savo pavadinimą ir tradicijas perėmė iš sukilėlių, kovojusių su Osmanų imperijos priespauda XIX amžiuje ir praeito šimtmečio pradžioje.

Jie taip pat liūdnai pagarsėjo 10-ame dešimtmetyje, kai serbų nacionalistų pajėgos vykdė žiaurumus prieš kitų tautybių žmones Kroatijoje, Bosnijoje ir Kosove – buvusioje Serbijos provincijoje, kurioje gyventojų daugumą sudaro Albanai ir kuri paskelbė nepriklausomybę 2008 metais.

Pastarąją savaitę Krymo keliuose buvo įrengti patikros postai prie pagrindinių kelių. Tuo tarpu ginkluoti asmenys, dėvintys žalias uniformas be skiriamųjų ženklų – daugelio laikomi Rusijos kariais – apsupo tame Juodosios jūros pusiasalyje esančias Ukrainos pajėgų bazes ir perėmė kontrolę daugelyje karinių objektų.

Patikros postui, kuriame budėjo B.Živkovičiaus žmonės, taip pat vadovavo kamufliažines uniformas dėvintys kaukėti vyrai, ginkluoti medžiokliniais šautuvais ir vadinantys save kazokais. Grupė Ukrainos milicijos uniformas vilkinčių asmenų, ginkluotų automatais, stovėjo atokiau, perleisdami kontrolę serbų savanoriams ir kazokams.

B.Živkovičius sakė, kad jo vyrai pasiryžę kovoti, gindami Krymo rusakalbių daugumos teisę atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos. Tačiau četnykai sakė atvykę, kad užkirstų kelią smurtui.

„Į bet kokį galimą incidentą bus staigiai atsakyta, – perspėjo jis. – Tikimės, jog net jeigu įsipliekstų susirėmimas ir ginkluotas konfliktas, jis bus labai trumpas, nes gyventojai yra rusai, ir šis pusiasalis yra rusiškas.“

Ilgėjant lengvųjų automobilių ir sunkvežimių eilei prie patikros postą, viena vidutinio amžiaus sunkvežimio vairuotojas, vardu Olegas, sakė, kad jam malonu matyti serbų solidarumą.

„Tai puiku. Tie vaikinai mums padeda, – džiaugėsi jis. – Taip ir turėtų būti. Turime padėti vieni kitiems.“

Tuo tarpu vairuotojas iš Simferopolio, vardu Denisas, stebėjosi: „Kam jie padeda? Aš to nesuprantu. Man nereikia jokios pagalbos – niekas čia prie manęs nesikabinėja.“

„(Serbai) yra okupantai, tikri okupantai. Nerandu jiems kitokio vardo“, – piktinosi kitas vairuotojas, vardu Asanas.

Sekmadienį Krymas referendume balsuos, ar prisijungti prie Rusijos, tačiau ne mažiau svarbus klausimas - kokios ekonominės perspektyvos laukia ginčijamo pusiasalio, jei jis visgi priims sprendimą atsiskirti nuo Ukrainos?

Likus savaitei iki plebiscito įtakingas Rusijos įstatymų leidėjas pareiškė, jog Maskva pasirengusi skirti daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių šiam strategiškai svarbiam Juodosios jūros regionui, kurį dabar de facto kontroliuoja Rusija.

Tuo tarpu Ukrainos finansų ministras Oleksandras Šlapakas pažadėjo, kad Kijevas toliau „dengs visas biudžetines išlaidas Kryme... Krymas bus finansuojamas įprastai“.

Šios kalbos apie pinigus aiškiai parodo, kad pusiasaliui gyvybiškai svarbi pagalba iš išorės.

Uolėtas pusiasalis Ukrainos pietuose, kur gyvena 2 mln. žmonių ir kuris yra kiek mažesnis už Belgiją, gauna 85 proc. jam reikalingo vandens ir 82 proc. elektros energijos iš žemyno, sakė energetikos klausimų ekspertas Mychaila Hončaras iš analitinio centro „Nomos“ Kijeve.

Valstybinė įmonė „Černomorneftegz“ kasmet Juodojoje jūroje išgauna 1,6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, tačiau tokio kiekio vos pakanka patenkinti Krymo poreikius, sakė M.Hončaras agentūrai AFP.

Tai taps rimta problema, jei Rusija perims strateginį regioną, įspėjo analitikas.

„Rusija trumpuoju laikotarpiu negalės Krymui kompensuoti išteklių, kuriuos jis gauna iš Ukrainos, nes tarp Rusijos ir Krymo nėra infrastruktūros jungčių“, - sakė M.Hončaras.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas kovo pradžioje pasirašė įsaką dėl tilto, sujungsiančio Rusiją su Krymu, statybų, tačiau jos veikiausiai truks ne vienus metus.

„Bet kokiu atveju pasekmės krymiečiams bus blogos“, jei rusai aneksuos pusiasalį, įspėjo M.Hončaras.

KUR TURISTAI?

Juodosios jūros pusiasalyje esantis Krymas, sovietiniais metais buvęs pagrindiniu poilsiautojų traukos centru bei valdžios grietinėlės sveikatinimo vieta, vis dar yra smarkiai priklausomas nuo turizmo, o tokie kurortai kaip Jalta ar Eupatorija vasarą sutraukia minias atostogautojų.

Tačiau dabar, kai saulės bei nuotykių ištroškusius poilsiautojus ir ekskursijų laivus čia pakeitė Rusijos kariškiai ir karo laivai, Krymo kurortų laukia neabejotinai nuostolingas sezonas.

„Daug žmonių apsisprendė nevykti į Krymą atostogų, nes tai pavojinga, tai nesaugi vieta“, - sakė ekonominėmis temomis rašanti garsi ukrainiečių žurnalistė Sevhil Musajeva.

Pasak jos, dėl šios priežasties daug žmonių rinksis poilsį Turkijoje ar Sočyje - šių metų žiemos olimpiados sostinėje, kur dabar vyksta parolimpinės žaidynės, nors karo grėsmės šešėlis pakibęs virš viso Juodosios jūros regiono.

„Pernai Krymą aplankė daugiau nei 2 mln. turistų. Kas bus šįmet? Sunku įsivaizduoti“, - sakė S.Musajeva.

Jos nuomone, įmonės, kurios gali prarasti klientus ar net visą savo verslą, jei Krymas atsiskirs nuo Ukrainos ir prisijungs prie Rusijos, dar nėra apimtos panikos.

"Dabar jie yra tiesiog sukrėsti visos šios situacijos, jie negali tuo patikėti. Dar vakar tai buvo Ukrainos teritorija, o dabar šalia biurų pilna rusų karių, daugybė Rusijos vėliavų ant administracijos pastatų, mokyklų“, - sakė žurnalistė.

Tuo tarpu Krymo plėtros fondo vadovas Oleksijus Skorykas situaciją vertina kur kas labiau pesimistiškai ir įspėja, kad sudėtinga ekonominė padėtis pusiasalyje tik blogės.

PRARASTA TERITORIJA

Be turizmo, kitas svarbus vietos ekonomikos variklis yra žemės ūkis, tačiau jis „labai priklausomas nuo vandens tiekimo, o aprūpinimas vandeniu yra glaudžiai susijęs su žemynu, todėl čia smarkiai būgštaujama, kad jis gali nutrūkti, jei situacija blogės“, sakė O.Skorykas.

"Absurdiška kalbėti apie būsimas investicijas Kryme, jei neramumai tęsis. Ekonominės plėtros požiūriu Krymas yra prarasta teritorija“, - sakė jis.

Trečiadienį prorusiški Krymo lyderiai įspėjo, jog pradės perimti Ukrainos valstybines įmones, tačiau patikino, kad privačių kompanijų nelies.

Tokios įmonės kaip „Černomorneftegz“ ir tokių nacionalinių bendrovių kaip „Ukrainos geležinkeliai“ vietos filialai „labai greitai pereis Krymo nuosavybėn“, sakė Krymo premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas, kurį citavo agentūra „Interfax“.

Ukraina kasmet šiam Juodosios jūros pusiasaliui skiria maždaug 2,8 mlrd. grivinų (apie 220 mln. eurų), sako Kijevo Razumkovo centro direktoriaus pavaduotojas ir buvęs Ukrainos užsienio reikalų viceministras Valerijus Čalas.

Rusijos Valstybės Dūmos Pramonės komiteto pirmininko pavaduotojas Pavelas Dorochinas sakė, kad Maskva pasirengusi skirti 1 mlrd. dolerių paremti „Krymo pramonės ir ekonomikos infrastruktūros plėtrą“.

Tačiau „to maža naujajai tvarkai palaikyti ir garantuoti Krymo piliečiams visas socialines garantijas“, įskaitant pensijas ir atlyginimus, agentūrai AFP sakė V.Čalas.

Krymas turi rengtis skaudiems ekonominiams padariniams, jei atsigręžęs į Rusiją nutrauks visus ryšius su Ukraina. Tuo tarpu žemyninė Ukrainos dalis, bent jau trumpuoju laikotarpiu, didelio skirtumo neturėtų pajusti.

„Krymo ekonomika prie Ukrainos bendrojo vidaus produkto prisideda ne daugiau kaip 3 proc., todėl dabar tai nėra toks didžiulis praradimas. Tačiau ilgojo laikotarpio pasekmės yra sunkesnės“, - sakė M.Hončaras.