Šokėjo Andriaus Kandelio dukra svajoja būti geresnė šokėja už tėtį: tai nėra pigus malonumas.

A. Kandelio gyvenimo centras – 11-metė dukra Ditė Kandelytė, tarptautinių varžybų nugalėtoja ir prizininkė. Ji pareiškė: „Tėti, aš būsiu geresnė už tave“.

„Tai jos pačios nuopelnas, aš tik padedu įgyvendinti. Nėra taip, kad priverčiau, ji šoko dar negimusi, pilvuke. Pasiekimai neblogi, rezultatai atėjo labai greitai, per metus. Tai nėra pigus malonumas, jeigu nori aukšto lygio, turi investuoti daug. Šokių pamokos kainuoja nuo 100 iki 160 eurų už 45 minutes. Suknelių kainos svyruoja nuo 1000 iki 2500. Iš to ateityje, jei esi pripažintas kaip pedagogas, investicijos gali atsipirkti trigubai ar net penkiagubai, bet tave turi pripažinti kaip pedagogą. Ne visi geri šokėjai tampa gerais pedagogais“, – sakė A. Kandelis.

Ditė Kandelytė. /LNK stop kadras. 

Ditė profesionaliai šoka nuo 6 metų.  „Kai būdavau ant parketo, matydavau kitas poras, gražias sukneles, galvodavau, o kodėl man nepabandyti“, –  pasakojo D. Kandelytė. 

Rimvydas Širvinskas-Makalius verslą pradėjo jaunas, vos 18 ir juo mažai kas tikėjo. „Verslininku tapau baiginėdamas 12 klasę, kai žmonės ėmė kreiptis ir prašyti suplanuoti atostogas. Bet tuo metu jaunas verslininkas nebuvo gerbiamas. Bankai nepasitikėjo, manęs net neaptarnaudavo kaip verslo kliento be eilės. O pirmo ofiso nuomotoja paprašė užstato baltiems dažams, nes jai reikės persidažyti sienas, kai aš bankrutuosiu. Nei „jei bankrutuosiu“, o „kai bankrutuosiu“, – prisiminė Makalius. 

Rizikuoti R. Širvinskui buvo verta, dabar verslas klesti. Turėti savo verslą Makalius įkvėpė ir savo mamą: „Ji man paskambino pasitarti, ar, kolegei emigruojant, jai perimti drabužių taisyklos verslą. Sakiau, net nedvejok, jeigu tiki, bandyk, nepasisieks, kažką kitą sugalvosim. Jau aštuoneri metai ji sėkmingai dirba“.

Didžiausia Agnės Buškevičiūtės-Tumalavičienės gyvenimo svajonė buvo dainuoti, bet tėtis, žinomas politikas ir sveikuolis Stanislovas Buškevičius to nenorėjo nė girdėti ir dukrą  vedė į... baseiną.

Agnė Buškevičiūtė-Tumalavičienė. /LNK stop kadras. 

„Paėmė už rankos ir vedė. Aštuonerius metus. Maža to, dar norėjo, kad aš dvejus metus  palankyčiau povandeninį plaukimą, o aš labai nenorėjau. Mama vis sakydavo tėvui, Stasy, argi nematai, kad mūsų vaikas menininkas, jam reikia dainavimus, dramos būrelius lankyti. O jis ne – sportas, sportas, sportas. Kai buvo dvylika, pradėjau slapta lankyti dainavimą, tai buvo tokia mano mamos ir mano paslaptėlė“, – sakė moteris.

17 metų visai Lietuvai dainuojantis Andrius Rimiškis dabar siekti svajonių padeda savo sesei Ramintai, kuriai, kai jis išgarsėjo, buvo vos devyneri. „Ji yra lyrikė, meniškos sielos asmenybė, vaikystėje pasiūliau jai patampyti akordeoną, paskui dainuodavom kartu, ir galiausiai ji pradėjo anksti kurti eiles, niūniuoti“, – apie sesers muzikinį kelią pasakojo „Kelyje į žvaigždes“ išgarsėjęs A. Rimiškis. 

Andrius Rimiškis su sese Raminta. / LNK stop kadras. 

Apie šlovės kainą, pralaimėjimo ašaras ir be galo sunkų kasdienį darbą žinomi šalies žmonės pasakos „KK2 penktadienyje“  . 

Vairuotojas kėlė įtarimų

Avarija įvyko sekmadienį 10 val. Čekijos Ivanovicės prie Hanos miestelyje. Daugiau kaip 40 lietuvių autobusu vyko iš bendrovės „Traveldeals“ organizuojamų atostogų Prahoje.

Skaitytoja Laura (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) kelionės metu sėdėjo autobuso priekyje, tiesiai už vairuotojo.

„Vairuotojas buvo labai keistas. Vis važiuodavo kelkraščiu, tai į priešingą juostą išvažiuodavo... Ir visas jo toks vairavimas. Sakėme, kad tikrai nemiegosime, nes bijome, kaip vairuoja. Galiausiai jis kažkodėl sugalvojo išsukti iš greitkelio. Tada atsidūrėme kažkokiame kaime. Vairuotojas užsižiūrėjo į navigacijos prietaisą ir nepamatė tilto. Tik antras vairuotojas sušuko: „Ar matai tilto aukštį, ar tilpsime?“ Ir tą akimirką trenkėmės“, – šoko neslėpė Laura.

Po avarijos ant Lauros galvos pasipylė lango stiklo šukės, ją prispaudė autobuso stogas. Laimė, greitai sureagavo kitas keleivis ir išlaisvino merginą. Kaip ji teigė, iš tų kūno vietų, kur krito šukės, bėgo kraujas.

Netrukus į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba, ugniagesiai, policija. Jie apžiūrėjo autobuso keleivius, vairuotojus, gidę. Niekas rimtai nenukentėjo.

Skaitytojos nuotr.

Laukė beveik trylika valandų

Sakėme, kad tikrai šioje kelionėje nemiegosime, nes bijome, kaip vairuoja.

Po avarijos keleivių laukė dar daugiau nemalonumų. Sunkiai sekėsi rasti pakaitinį autobusą. Kol laukė, keleiviai nuėjo pasėdėti į kavinę. Joje teko išbūti iki pat 20.30 val. – daugiau nei dešimt valandų.

„Pasirodo, niekur nerado laisvo autobuso. Visi žmonės puolė skambinti organizatoriams. Tada jie pradėjo sakyti, kad kitas autobusas atvažiuos po penkių valandų“, – pasakojo Laura.

Kavinei užsidarius, visi keliautojai buvo išprašyti ir laukė tiesiog gatvėje. Autobusas atvyko tik apie 22.45 val.

„Buvo pikta, kad organizatoriai žiūri taip atmestinai. Aš tikėjausi, kad atsiųs kokį autobusiuką ir nuveš į viešbutį. Situaciją šiek tiek pataisė gidė – visiems draugiškai nupirko kavos ar alaus“, – dėstė mergina.

Kelionė – košmaras

Atvykęs autobusas keliautojus nuvežė tik į Varšuvą. Ten laukė trečias autobusas, keliautojus turėjęs nuvežti iki Lietuvos. Tačiau kuriozai čia nesibaigė – paskutinysis autobusas per kelionę ne kartą gedo.

„Kelionė buvo kažkoks košmaras. Kai įsėdome į autobusą, kuris mus turėjo vežti į Lietuvą, nutrūko jo generatoriaus diržas. Kažkur laukuose laukėme, kol sutaisys. Vairuotojai tris kartus stojo į kelkraštį remontuoti“, – tikino Laura.

Į tėvynę lietuviai grįžo tik pirmadienį, apie 13.30 val., nors programoje buvo numatyta, kad grįš sekmadienio vidurnaktį.

Darė viską, ką galėjo

„Kauno dienai“ susisiekus su bendrovės „Traveldeals“ įkūrėju, verslininku Rimvydu Širvinsku, jis papasakojo, kad tik sužinoję apie nelaimę įmonės darbuotojai suskubo ieškoti pagalbos.

Kelionė buvo kažkoks košmaras. Kai įsėdome į kitą autobusą, tą, kuris į Lietuvą mus turėjo vežti, jam generatoriaus diržas nutrūko.

„Tiesiog įvyko nelaimingas atsitikimas, autobusas pravažiavo pro tą vietą, pro kurią nebuvo galima pravažiuoti. Įvyko tokia situacija, iš kurios mums reikėjo rasti sprendimą, kad keliautojai, pabaigę kelionę, galėtų grįžti namo. Tai tikrai truko netrumpai – maždaug nuo pietų iki 17 valandos buvo vykdomos pakaitinio autobuso paieškos. Apie 17 val. keliautojai buvo informuoti, kad jų pasiimti atvyks autobusas, ir dar tą pačią dieną keliautojai jau buvo į jį įsodinti“, – aiškino R. Širvinskas.

„Pirmiausia mes pasiteiravome, ar visi keliautojai yra sveiki. Niekam papildomos pagalbos neprireikė, ugniagesiai padėjo susirasti vietą atokiau, kavinukę, kad žmonės galėtų būti ne ant saulės, pavėsyje, kad turėtų vandens, kad galėtų įsigyti maisto, kol būtų ieškomas problemos sprendimas“, – pridūrė jis.

Jis pripažino, kad autobuso paieškos truko labai ilgai – tam esą įtakos turėjo didelis keleivių skaičius ir šventinis Joninių savaitgalis.

„Įtemptas savaitgalis. Tokių situacijų nutinka, jų niekas neplanuoja, negali jų numatyti, nuspėti, tačiau tam yra įvairiausi planai, kaip reikėtų elgtis. Suprantu, kad keliautojai nelaimingi, nepatenkinti, aš bandau suprasti jų nepasitenkinimą“, – tvirtino pašnekovas.

Skaitytojos nuotr.

Jis paaiškino, kodėl keleiviai laukė ne viešbutyje.

„Viešbutis būtų buvęs užsakytas, jei tą pačią dieną būtų neįmanoma rasti pakaitinio autobuso. Tai buvo mažas miestelis, kuriame įvyko autobuso avarija, aplink nieko nėra“, – šnekėjo R. Širvinskas.

Pakomentuoti, kodėl tiksliai vairuotojas nusprendė autobusu lįsti po tiltu, jis negalėjo – esą nei vairuotojas, nei autobusas nepriklauso „Traveldeals“ įmonei.

„Mes patys savo autobusų neturime, mes visą laiką samdome vairuotojus. Šiuo atveju buvo pasamdytas „Vilnedos“ autobusas“, – atskleidė R. Širvinskas.

Kaltas vairuotojas

„Vilnedos“ direktorius Tautvydas Žilinskas pripažino, kad avarija įvyko dėl vairuotojo kaltės.

Vairuotojui niekas nenurodo, kaip važiuoti. Jis pats pasirenka. Kiek žinau, jis tikrai ne naujokas.

„Navigacija visaip veda, bet faktas, kad čia vairuotojo klaida. Neįvertino aukščio. Kai informacijos daug, matyt, žmogus nepastebėjo. Įvykiai kartais nutinka, svarbiausia, kad žmonės nenukentėjo“, – pabrėžė jis.

Pasak jo, kokiu konkrečiu keliu važiuoti, sprendžia pats vairuotojas.

„Vairuotojui niekas nenurodo, kaip važiuoti. Jis pats pasirenka. Kiek žinau, jis tikrai ne naujokas“, – svarstė T. Žilinskas, pridurdamas, kad nei autobusas, nei vairuotojas nepriklausė jo įmonei – juos buvo nuspręsta pernuomoti iš partnerių, t. y. įmonės „Vilva“.

Susisiekus su „Vilvos“ atstovais, jie paaiškino, kodėl jų įmonėje dirbantis vairuotojas nutarė išsukti iš pagrindinio kelio ir vykti miesteliu, kur laukė lemtinga avarija.

„Priekyje buvo kelio remontas, vairuotojas pasuko. Prie tilto nebuvo jokio ženklo su aukščiu. Jei nėra ženklų, standartas – 4,5 m. Pasirodo, nebuvo 4,5 m“, – pabrėžė jis.

Vis dėlto keleivių nuotraukose užfiksuota, kad ženklas buvo – tiltas siekė 3 metrus.

Skaitytojos nuotr.

Žada kompensacijas

Tiek R.Širvinskas, tiek T. Žilinskas sakė girdėję apie kelionės pabaigą – kad keleivius vežęs trečiasis autobusas, kaip pasakojo Laura, kelyje ne kartą buvo remontuojamas.

T. Žilinskas pripažino, kad nesklandumai buvo greitai išspręsti.

„Transportas yra transportas. Iššūkių keliuose būna daug“, – pridūrė jis.

„Autobusas buvo vieną kartą sustojęs trumpam. Ir dar kartą, kai reikėjo pakeisti variklio diržus, paskui kelionė vėl buvo tęsiama. Tie sustojimai nebuvo ilgi“, – antrino ir R. Širvinskas.

„Situacija grįžtant į Lietuvą keliautojams tikrai paliko nemalonių prisiminimų. Mes tai suprantame. Apsvarstysime galimybę, kaip galėtume kompensuoti šiuos nemalonumus keliautojams, su kiekvienu ieškosime sprendimo. Patys susisieksime su keliautojais. Norime parodyti iniciatyvą, kad esame atsakingas kelionių organizatorius“, – pridūrė jis.

Turkijos fenomenas

"Nors mūsų gyventojai keliauja ištisus metus, tačiau pats didžiausias aktyvumas – maždaug pusė metų nuo balandžio pradžios iki spalio pabaigos. Būtent tiek trunka vadinamasis vasaros sezonas Pietų Europos kraštuose. Tai yra turbūt pats populiariausias taškas, į kurį keliauja žmonės iš Lietuvos, nes vykti gaudyti šilumos kažkur į Aziją ar dar toliau, kai yra šilta visai šalia mūsų, vos už 2–3 valandų kelio lėktuvu, nebeapsimoka", – kalbėjo pašnekovas.

Anot Rimvydo, kelionių versle, nors ir vystosi kiek lėčiau nei kitose srityse, taip pat egzistuoja mados: "Žinoma, jas diktuoja ir patys organizatoriai, tai yra jei jie pasiūlo kažkokią sezono naujieną, akivaizdu, kad ten nukryps ir keliautojų akys".

Pašnekovo žodžiais, vargu ar būtų galima išskirti kažkokių ryškesnių šiemečių naujienų, tačiau pačios keliavimo, kelionių pasirinkimo tendencijos nuosekliai kinta jau ne vienus metus.

"Žmonės nebe taip noriai renkasi "viskas įskaičiuota" paketą, jie labiau pageidauja suderinti poilsį su pažintimi, aktyviu laisvalaikiu. Ir tai pastebiu nebe pirmus metus. Kai kurie viešbučiai taip pat atsisako tokio maitinimo tipo, kad nebepririštų žmonių ir galėtų jiems pasiūlyti kažkokių papildomų veiklų", – atskleidė R.Širvinskas.

Tiesa, tautiečių pamėgtų šiltojo sezono krypčių pirmoje vietoje vis dar karaliauja Turkija.

"Ir kažin ar kas artimoje ateityje ją aplenks. Šioje šalyje puikiai išvystytas turizmas, ji viena pirmųjų suprato, ko reikia turistams, kokio tipo poilsiautojų yra daugiausia, tai yra, kad turistas, vykstantis į užsienį, nori niekuo nebesirūpinti. Ir kol kas daliai mūsų tautiečių to reikia. Nors pats asmeniškai renkuosi kitokias atostogas, bet kartais ir man reikia tokio poilsio, kokį siūlo Turkija", – šyptelėjo pašnekovas, pridūręs, jog antra pagal populiarumą tarp Lietuvos keliautojų išlieka Graikija, o garbingoje trečioje vietoje įsitvirtino Bulgarija.

Meilė trunka 14 metų

Kaip prisipažino pats Rimvydas, būtent Graikiją jis galėtų pavadinti ir savo didžiąja meile.

"Per daugelį kelionių metų esu išmaišęs visą Europą, tad po ją jau nelabai daug keliauju. Tačiau kiekvienais metais turiu tradiciją nuvykti į savo mylimiausią Graikiją, o jos įdomiausia ir labiausiai patinkanti kryptis yra Kreta. Tad jei ne savaitei, bent savaitgaliui kasmet (o šiemet jau bus keturiolikti metai iš eilės) stengiuosi į ją sugrįžti. Ir kai žmonės, tarkime, sako: aš jau buvau Kretoje, norėčiau kažko naujo, aš su jais griežtai nesutinku, nes į tą pačią vietą galima važiuoti ir du, ir tris, ir penkis, ir dešimt kartų ir vis tiek atrasti kažką nauja", – tvirtino pašnekovas.

Anot Makaliaus, kelionių pliusiukus jis pats dėliojasi egzotinėse kryptyse, o netolimoje ateityje svajoja "užkeliauti" Naująją Zelandiją, kurioje dar nėkart nesilankė.

"O šiaip jau mano svajonės veikiau asocijuojasi su kažkokiais patiriamais įspūdžiais. Antai turėjau svajonę šokti su parašiutu, ir tai padariau Lietuvoje. Dabar turiu svajonę su parašiutu šokti Dubajuje virš dirbtinės palmės, nes tai yra viena įspūdingiausių pasaulio vietų, kur vykdomi tokie šuoliai. O kai noriu apsilankyti kokios nors savo mėgstamos grupės ar atlikėjo koncerte, tada planuoju kelionę ten, kur jie ketina pasirodyti", – aiškino aistringas Lady Gaga gerbėjas, jau planuojantis išvyką į dainininkės pasirodymą Las Vegase.

Per gerai irgi būna

Vis dėlto Rimvydas neneigė, jog kalbant globaliai jį vis dažniau aplanko baimė persisotinti kelionėmis.

Labiausia, ko bijau, – kad man pradės atsibosti kelionės.

"Labiausia, ko bijau, – kad man pradės atsibosti kelionės. Ir kai žmonės klausia, ar tai įmanoma, tikrai galiu patikinti, kad įmanoma persisotinti viskuo. Ir kai sako, kad per gerai nebūna, tai, žinokite, tikrai būna, – šypsojosi kelionių profesionalas. – Nes nuo didelio kiekio patiriamų įspūdžių jie susivienodina, net į pačius įspūdingiausius, kitų žmonių manymu, vaizdus pasaulyje pradedi žiūrėti bukai. Būtent dėl to stengiuosi vis save riboti, kad nebepervargčiau, nes mano kelionės yra tiek darbas, komandiruotės, tiek poilsis ir atostogos. Per aštuonerius metus darbo savo įmonėje niekada atostogų nesu praleidęs Lietuvoje, nes man atostogos reiškia išvažiavimą kažkur už Lietuvos."

Tačiau galiausiai kritiškai įvertinęs šią nuostatą Makalius atsigręžė į poilsio ir kelionių galimybes, kurias siūlo Lietuva.

"Nes pasidarė šiek tiek gėda – po visą pasaulį keliauju, o savo šalies nesu pažinęs. Ėmiau tartis, derėtis su viešbučiais dėl poilsiautojams palankesnių kainų, pasiūlymų su kažkokiomis pridėtinėmis vertėmis, nes Lietuvoje poilsis tikrai nėra pigus. Ieškodamas partnerių, ir pats pradėjau keliauti po Lietuvą. Beprotiškai susižavėjau Birštonu, tai man mylimiausias Lietuvos kurortas, kuriame apsilankau bent keturiskart per metus", – atskleidė pašnekovas.

Kaimas – kaip komplimentas

Šiandien R.Širvinskas sako visiškai užtikrintai – Lietuva yra neatrastas Europos deimantas.

"Esame išsaugoję savo kultūrą, turime labai turtingą istoriją, gausybę lankytinų objektų, gamtą, keturis metų laikus, kai tuo tarpu nemaža pasaulio dalis niekada nėra net mačiusi sniego. Aš pats atradau Lietuvą ir ją labai pradėjau mylėti tada, kai pakeliavau po pasaulį. Kaip atrodo, kad kaimyno žolė žalesnė, taip ir man atrodydavo, kad pasaulyje yra gerokai gražesnių, geresnių, turtingesnių šalių. Tačiau galiausiai supratau: taip, kažkur nuvažiuoti, pabūti trumpam yra smagu. Bet, tarkime, gyventi tokiuose didmiesčiuose kaip Niujorkas tikrai nenorėčiau, nes tai yra milijonai žmonių, beprotiškas triukšmas ir šuršulys ištisą parą ir taip toliau. Šia prasme Vilnius, kurį mes vadiname didmiesčiu, yra toks kaimas, ir tai yra taip nuostabu, tuo tik reikia džiaugtis", – šyptelėjo pašnekovas.

Į klausimą, o kokią opiniją apie save formuoja patys lietuviai, keliaujantys po svečias šalis, R.Širvinskas suskubo patikinti, jog reputacija nėra tokia prasta, kokią neretai mes patys bandome piešti.

"Tokios, mūsų manymu, išsilavinusios šalies kaip Didžioji Britanija gyventojai pripažįstami kaip patys baisiausi turistai. Britai turi didžiulę problemą su alkoholiu, jie dažnai padaugina ir patys neatsimena, kaip baigėsi jų vakaras. Apie tai net kuriami realybės šou. Yra specialūs kurortai, kurie neoficialiai vadinami britų kurortais, ir mes savo ruožtu keliautojams rekomenduojame šių kurortų vengti, nes jie yra be galo triukšmingi. Žinoma, kiekvienoje tautoje yra visokių žmonių, tačiau apie lietuvius kažkokių baisių istorijų tikrai nėra kuriama", – kalbėjo pašnekovas.

Kas pagadino orą?!

Maža to, paties Rimvydo prisipažinimas veikiausiai nustebintų ne vieną.

"Gal ir negražu taip sakyti, bet mano patys nemėgstamiausi turistai yra kinai. Europoje, Lietuvoje jų gal nelabai pamatysi, tačiau pakeliavus po Aziją teko patirti, jog kinai įsivaizduoja, kad jie yra svarbiausia pasaulyje tauta. Šalis pastaraisiais metais labai prakuto, kinai jau gali sau leisti daug, tad daugelis jų laiko save aukštesniais už kitus. Kitas dalykas – kadangi jie gyvena labai suspaustai, turbūt nuo vaikystės yra išmokyti kovoti už save, tačiau kovoja net ir tose vietose, kur to daryti nereikia. Pavyzdžiui, bando prasibrauti eilėje, nors prieš stovi tik kokie du žmonės. Daugelis jų neturi kultūros – pavalgę garsiai raugėja, viešai gadina orą, o jei bandai iškalbingu žvilgsniu parodyti, kad tai nekultūringa, jie visiškai tave ignoruoja. Jie visur labai garsiai rėkauja – net įėję į šventyklą, bažnyčią, kur prašoma tylos. Galiu pasakyti, kad mes užaugome geresnėje šalyje, nes mums nereikėjo taip drastiškai kovoti dėl vietos po saule", – šyptelėjo pašnekovas.

Tad Rimvydas linkęs manyti, jog mums patiems jau būtų laikas išsivaduoti nuo save menkinančių stereotipų.

"Man neretai užkliūva tai, kad lietuviai prašo parekomenduoti tokius viešbučius, kur nebūtų kitų lietuvių. Arba užsienyje išgirdę žmones kalbant lietuviškai, apsimeta, jog jie patys ne lietuviai. Jie neprieis ir nepasisveikins, nepasakys – o, kaip smagu, lietuviai. Manau, pirmiausia mes patys turėtume pakeisti savo požiūrį vieni į kitus", – svarstė R.Širvinskas.

Į oro uostą – be paso

Nors Rimvydas pelnytai vadinamas kelionių profesionalu ir galėtų pažerti gausybę vertingų patarimų planuojantiesiems savo keliones, pašnekovas pripažino, jog pats nuolatos patiria įvairių netikėtumų.

"Taip, lagaminą susikraunu labai greitai, viskas vyksta automatiškai, tačiau iki šiol mokausi. Kad ir kelionė po JAV – nors žinojau, kad būsiu labai užsiėmęs, pasiėmiau dvi knygas, kurių nė neatsiverčiau, tad jos tik užėmė vietą lagamine ir pridėjo svorio. Kitas dalykas – perdėtas pasitikėjimas savimi. Pasitaiko, jog kažką ir pamirštu, nes esu šventai įsitikinęs, kad jau viską susidėjau", – atviravo Makalius, prisiminęs, kad tik kolegų priminimo dėka į oro uostą neišvyko be paso, o ruošiantis namo iš JAV mažai trūko, jog viešbutyje būtų likęs papildomas bagažas, kurio prireikė sukrauti svečioje šalyje įsigytiems pirkiniams.

Kuo ilgiau esi turizmo versle, tuo daugiau ir kuriozų, reziumavo R.Širvinskas.

"Bet jei ir nutinka kažkokie kuriozai, nenumatyti iššūkiai, tai reikėtų vertinti tik kaip didžiulį pliusą, nes iš to ir susideda mūsų kelionės. Kažkokios erdvės improvizacijai, nuotykiams turi būti, kad grįžę į namus jūs, pavyzdžiui, galėtumėte pasakyti – įsivaizduojate, pasiklydome, ir mieste radome nerealią vietą. Ir ten dar susipažinome su kokiais nors vietiniais žmonėmis, pas kuriuos dar nuėjome kokios nors vakarienės. Tokie dalykai dažniausiai ir nutinka tada, kai tu neplanuoji. Ir nors pats pakankamai griežtai susiplanuoju savo keliones, bent porą dienų palieku improvizacijai – būtent tam, kad patirčiau kažką įdomesnio", – šyptelėjo pašnekovas.

Net trečdalį metų svečiose šalyse praleidžiantis Rimvydas tikina, kad ši kelionė – puiki proga apmąstyti nuveiktus darbus.

– Praėjusį šeštadienį su draugais ir artimaisiais atšventei 27 -ąjį gimtadienį, o sekmadienį jau sėdėjai lėktuve skrendančiame į Tailandą. Be ko pats neįsivaizduoji geros kelionės?

– Savo kelionių neįsivaizduoju be namų darbų! Iki kelionės pradžios ne tik pasidomiu, kokie yra lankytini objektai toje šalyje, bet ir susižymiu juos žemėlapyje. Pasiekus kelionės tikslą, tai padeda nepulti į paniką. Iš tikrųjų, aš mėgstu viską susistyguoti, kad nereikėtų švaistyti laiko.

– Bet ar viską griežtai suplanavus nedingsta netikėtumo faktorius? Laikantis griežto plano galima praleisti daug žavių kelionės momentų.

– Tas tiesa. Pirma mano kelionė į Filipinus buvo itin griežtai suplanuota, diena po dienos. Tačiau tik vėliau supratau, kad tai buvo didelė klaida. Atvykęs į vieną nuostabią vietą supratau, kad noriu čia pasilikti ilgiau, tačiau negalėjau to padaryti, nes jau kitur buvau užsirezervavęs nakvynę ir už ją sumokėjęs. Tą kartą spjoviau į planą, praradau pinigus už rezervuotą kambarį, tačiau pasilikau tame rojaus kampelyje. Nuo to karto bet kurioje kelionėje pasilieku šiek tiek laisvų dienų ir laiko improvizacijai. Bet visą kitą vis tiek suplanuoju!

Pirma mano kelionė į Filipinus buvo itin griežtai suplanuota, diena po dienos. Tačiau tik vėliau supratau, kad tai buvo didelė klaida.

– Esi keliavęs šimtus kartų, aplankęs begalę vietų. Ko reikia, kad kelionę galėtum pavadinti gera ir pavykusia?

– Labai svarbu žinoti kelionės tikslą, nes keliauti be jo visiškai neįdomu. Aš keliones visada pritaikau prie savo pomėgių. Pavyzdžiui, vasario mėnesį keliausiu į mylimos atlikėjos Lady Gaga koncertą, taip ir pamatysiu nuostabų šou, ir apžiūrėsiu miestą. Jei mėgstate fotografuoti, tai keliaukite ten, kur yra puikūs fotografijos muziejai. Jei domina architektūra, archeologija, keliaukite ten, kur galite ją rasti. Kuo labiau savo kelionę pritaikysite pagal savo pomėgius, tuo ji bus geresnė, reikšmingesnė, o jūs iš kelionės grįšite jausdami didesnį pasitenkinimą.

– Ar tau labai svarbu, koks žmogus šalia tavęs yra kelionės metu?

– Tikrai labai svarbu, kas yra tavo bendrakeleiviai, kas tie žmonės, kurie tave supa. Aš pats galiu keliauti ir vienas, nes prie to esu įpratęs. Tačiau ne visi tai mėgsta ir gali tą daryti, todėl ypač svarbu atsirinkti kelionės draugą. Manau, kad išvyka su antrąja puse gali tapti tikru išbandymu. Susiduriant su įvairiais netikėtumais, iššūkiais, nesutampant nuomonėms ar pasiklydus jūs pamatote tikrąjį žmogaus veidą. Toks išbandymas gali arba suartinti žmones, arba labai nuliūdinti.

– Ko gero, lagaminą kelionei gali susidėti pakeltas vidury nakties ir visa tai užtruks vos keliolika minučių. Be kokių daiktų niekada nekeliauji?

– Aš dar iki šiol mokausi jį susidėti! Nors keliauju kartą ar du kartus per mėnesį, tačiau dažnai grįžęs matau, kad kažko visai nepanaudojau, o kai ko man buvo per mažai. Jau kuris laikas nesivežu knygų. Tiesiog kelionėse jų nebeskaitau, nes visą laiką lindžiu telefone, skaitau naujienas ar socialiniuose tinkluose stebiu, ką veikia mano draugai. O mano kelionių krepšyje visada turi būti trys patys svarbiausi dalykai: pasas, kreditinė kortelė ir išmanusis telefonas.

– Tavo krepšyje popierinio žemėlapio ar kelionių vadovo nerastume?

– Deja, ne. Man patinka, kad į vieną daiktą telpa viskas, ko man reikia: žemėlapis, kelionių vadovas, fotoaparatas ir kitos įvairios programėlės, kurias galima atsisiųsti net ir nenaudojant interneto duomenų. Į manąjį „Samsung Galaxy Note8“ galima įdėti dvi SIM korteles, kas itin pasitarnauja kelionėse. Todėl keliaudamas Azijoje visuomet nusiperku vietinio mobiliojo ryšio operatoriaus kortelę, taip naudoju vietinį internetą ir sutaupau.

– Pasidalink su kitais, kokias programėles dažniausiai naudoji keliaudamas.

– Kelionėse ypač gelbėja TripAdvisor ir Booking.com programėles. Jas naudoju norėdamas užsisakyti nakvynės vietas, susirasti dėmesio vertas maitinimo įstaigas. Taip pat niekaip neišsiversčiau be Google žemėlapių, Uber ar kitų pavėžėjimo paslaugų programėlių.

Kažkada esu skaičiavęs, kad net trečdalį laiko per metus praleidžiu keliaudamas užsienyje.

Visada savo telefone turiu tų avialinijų, su kuriomis keliauju, programėlę. Su ja ypač patogu užsiregistruoti skrydžiui ir išsisaugoti savo įlaipinimo kuponą. Šiandien tavo telefonas yra tavo bilietas. Be to, taupydami popierių padarome gerą darbą gamtai. Ir žinoma, daug fotografuoju, filmuoju ir keliu tai į socialinius tinklus, taip erzindamas ir priversdamas pavydėti savo draugus.

– Ar esi kada nors skaičiavęs kiek laiko per metus praleidi ne Lietuvoje, o svečiose šalyse?

– Savo gimtadienio dieną išvykau į Tailandą, kur paatostogausiu, atsipalaiduosiu, Naujuosius Metus pasitiksiu Maldyvuose, po to keliausiu į Lady Gaga koncertą. Kažkada esu skaičiavęs, kad net trečdalį laiko per metus praleidžiu keliaudamas užsienyje. Jei galėčiau, keliaučiau visą laiką, tačiau turiu rūpintis savo verslu, neretai būti biure ir prižiūrėti, kad darbas vyktų sklandžiai.

Rekomenduoja Lietuvą

„Paradoksalu – kuo daugiau pamatau pasaulio, tuo labiau vertinu Lietuvą ir rekomenduoju visiems daugiau keliauti būtent joje“, – gimtinę giria vienas žinomiausių kelionių organizatorių Lietuvoje. Ir priduria, kad jau dvejus metus pats ypač intensyviai po ją keliauja bei greitu metu žada pasiūlyti dar daugiau vietinių kelionių idėjų.

Įsimylėjęs Birštoną

„Esu naujai įsimylėjęs du Lietuvos miestus, vienas jų – Birštonas. Smagu, kad kurortus įsivaizduojame nebe tik prie jūros, smagu, kad Birštonas vos per kelerius metus taip atsigavo ir dabar yra žavus, modernus, europinis kurortas. Labai dažnai savo trumpą savaitgalį renkuosi praleisti būtent ten“, – sako Makalius.

Biržai ir futbolas tarp smegduobių

Kaip vieną iš vertų atrasti miestų Makalius rekomenduoja Biržus ir jų apylinkes: „Pradedant Kirkilų apžvalgos bokštu ir Karvės ola, baigiant jų puikiais gėrimais ir džiovintu sūriu. O pats unikaliausias dalykas, žinoma, yra smegduobės. Biržuose net yra sukurtas unikalus, į futbolą ir iš dalies į golfą panašus žaidimas „Monte ball“, kurio tikslas – per kuo mažiau spyrių įspirti kamuolį į specialią duobutę prieš tai jo neįspyrus į... vieną iš aplink esančių smegduobių! Smegduobių galima pamatyti ir kitur – pavyzdžiui, vienoje iš jų paskendę pusė namo!“, – susižavėjęs pasakoja Makalius ir kviečia visus aplankyti Lietuvos šiaurę.

Trūksta tik daugiau džiaugsmo

Laidos vedėjai Kristinai Rimienei paklausus, kokią kelionę, nebūtinai Lietuvoje, vadintų pačia įsimintiniausia, Makalius ilgai negalvoja: „Turbūt kelionę į Filipinus. Ten ilgam ilgam užsikrėčiau optimizmu ir meile kiekvienai akimirkai. Norėčiau tai parvežti į Lietuvą, į Europą“, – šypsosi Makalius ir, atrodo, kad tikrai – jis džiaugiasi kiekviena akimirka.

Kur, kaip ir ką dar aplankyti patars Makalius ir laidos vedėjos Kristina Rimienė bei Renata Mikailionytė, bus galima sužinoti šeštadienį 9.30 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ per TV3.

Norėdamas atsikvėpti ir pasidalinti savo nuotykiais, keliautojas apsilankė kulinarinėje laidoje „Virtuvės istorijos“, kur pasakojo ne tik apie savo karjeros pradžią ir aistrą neeilinei profesijai, bet ir apie keisčiausius ragautus kitų šalių virtuvės patiekalus bei potyrius.

Šį šeštadienį TV3 laidos „Virtuvės istorijos“ žiūrovai turės galimybę išvysti ne tik profesionalios šefės Ilonos Juciūtės patarimus, kaip paruošti gardų maistą, bet ir išgirs nuolatos įvairiausius pasaulio kampelius lankančio R. Širvinsko-Makaliaus interviu.

Televizijos žiūrovams žinomas vyras pasakos, kad meilę kelionėms pajautė dar būdamas paauglys, o vėliau ši meilė tapo jo gyvenimo dalimi. „Man visada patiko kelionių užkulisiai ir aš pradėjau domėtis viskuo, kas juose slypi, kaip kelionės yra sudaromos“, – pasakos R. Širvinskas-Makalius.

Kulinarinėje laidoje apsilankęs keliautojas kalbės ir apie egzotiškose šalyse išbandytus skonius, kurie – ne visuomet tik malonūs. „Filipinuose teko valgyti baltąjį medžio kirminą. Aš jį valgiau acte išmirkytą, paragavau, net nenorėjau suprasti skonio. Tai buvo kažkas keisto, kažkas baisaus“, – tikino keliautojas.

„Nors ir žinau, kad labai svarbu yra pažinti šalį per skrandį, bet aš labai bijau išbandyti virtuvę, nes gali tekti savo atostogų dalį praleisti kaip nors negerai“, – dar pridūrė kelionių agentūros „Makaliaus kelionės“ įkūrėjas.

Pasakodamas apie savo karjerą R. Širvinskas-Makalius prisimins neišvengęs ir netikrų draugysčių su naudos siekusiais žmonėmis. „Turėjau anksčiau problemą su vienadieniais draugais, kurie įsisiūbavus mano verslui norėjo susipažinti. Dabar bendrauju su tais žmonėmis, su kuriais susipažinau dar prieš visą Makaliaus erą“, – laidos žiūrovams sakys žinomas vyras.

Kulinarinėje laidoje „Virtuvės istorijos“ žinomas keliautojas kalbės ne tik apie ragautus valgius, bet ir pasidalins patarimais keliaujantiems. Vienas jų – santykių išbandymas poroms: „Dažnai poroms rekomenduoju išvažiuoti į keliones, nes kelionių metu atsiskleidžia ne tik teigiami, bet ir neigiami faktai apie žmogų bei būdo savybės.“

„Virtuvės istorijos“ – šeštadieniais 9 val. per TV3.

Moteris globoja 11 vaikų, iš kurių trys – neįgalūs. Dvejus metus Nijolė, padedama dukrų, apsiperka tik Lenkijoje, mat ten kone viskas – nuo drabužių iki maisto produktų ar higienos prekių – beveik du kartus pigiau.

Laidos tema – kainos ir pragyvenimas Lietuvoje. Kiek uždirba, kaip gyvena ir ką sau gali leisti, atskleis ir keli garsūs žmonės.

Esu puiki verslininkė, galiu parduoti bet ką, o pinigus imu už viską, ką tik galiu, nes net ir mažas atlygis – pinigai.

33-ejų dainininkė, grupės „Pop Ladies“ ir YVA lyderė Natalija Bunkė negailės pagyrų sau. „Esu puiki verslininkė, galiu parduoti bet ką, o pinigus imu už viską, ką tik galiu, nes net ir mažas atlygis – pinigai. Neraudojau ir neketinu raudoti, kad neturiu pinigų, ar darbo. Už koncertą užsakovai šiuo metu grupei sumoka 2000 eurų. Daug dirbu, ir sąžiningai moku mokesčius, nes tokius kaip aš VMI seka it po padidinamuoju stiklu“, – sakys Natalija.

Tuo tarpu 26-erių kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius atskleis, kad itin taupo, nors galėtų sau leisti daug. Kas mėnesį didelę dalį algos Rimvydas atsideda, maistą perka kasdien po darbo ir tik tai, ko reikia vakarienei ir pusryčiams, o kavinėse ir restoranuose stengiasi nepietauti. „Neleiskite pirmiems uždirbtiems pinigams jums susukti galvos, skaičiuokite kiekvieną centą ir kuo daugiau nuo atlyginimo atsidėkite“, – sakys Rimvydas. Jis pasakos, kad jei ne vyresnių verslininkų patarimai ir laiku sau pasakytas „stop“, būtų bankrutavęs.

Renginių organizatorius ir vedėjas Remigijus Žiogas, šioje srityje dirbantis 14 metų, pasakos, kiek žmonės pastaruoju metu išleidžia šventėms. „45 tūkstančiai eurų už įmonės renginį, kuriame dalyvavo vos 40 žmonių, gėrusių tikrą šampaną ir valgiusių austres...“, – taip sutinkančių šventes, pasak R. Žiogo, Lietuvoje netrūksta.

Tuo tarpu SEB banko prezidento patarėjas, ir vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda atskleis, ką daryti, kad sutaupyti, kai kainos kyla kone kas mėnesį. „Kuo daugiau žmonės perka, kuo daugiau išleidžia, tuo kainos sparčiau kyla. Norite sutaupyti pirkdami drabužius, maistą? Pirkite tik tuomet, kai skelbiamos didelės nuolaidos ar specialios akcijos. Jų nevengiu ir aš!“, – sakys ekonomistas.

Pokalbių laida „Valanda su Rūta“ – šiandien 19.30 val. per LNK.

„Labiausiai mane po kelionių liūdina, kai grįžtu namo, pasidedu lagaminą, atsidarau šaldytuvą, o ten – ir blogas kvapas, ir blogas vaizdas“, – TV3 laidoje „Kulinariniai triukai“ guosis Makalius.

Laidos vedėjas Alfas Ivanauskas iš karto surengs trumpą paskaitą, kaip reikia elgtis su produktais, kad jie kuo ilgiau išlaikytų savo išvaizdą ir skonį. „Pavyzdžiui, kiaušinius dažnai žmonės laiko šaldytuvo durelėse ir nesusimąsto, kad jas varstant atsiranda temperatūrų pokyčiai, kurie tikrai nėra naudingi“, – įžvalgomis dalinsis A. Ivanauskas.

Kaip ir kur laikyti žuvį, vaisius, daržoves, duoną ar maistą skardinėse? Po laidos „Kulinariniai triukai“ žiūrovai turės atsakymus į visus klausimus apie maisto šviežumo išsaugojimą.

O Makaliui dar teks įveikti ir 4 gardžius klausimus. Kaip manote, kuris maisto produktas yra populiariausias Lietuvoje? 

„Kulinariniai triukai“ – sekmadieniais 9.00 val. per TV3.