Politiko teigimu, šie, ragindami neimti biuletenio, padarė lemiamą įtaką balsavusiųjų skaičiui.

„Beveik 74 proc. balsavusiųjų referendume pasisakė, kad Seimo narių skaičius turi mažėti, tačiau šių žmonių valia nebus išgirsta, nes konservatoriai kartu su prezidente D. Grybauskaite ir prof. V. Landsbergiu nusprendė šį referendumą sužlugdyti, ragindami neimti biuletenių ir tokiu būdu užkirsti kelią Lietuvos žmonėms išsakyti savo nuomonę. (...) Kad referendumas įvyktų, pritrūko labai nedaug, vos kelių procentų rinkėjų, kurie paklausė šių politikų raginimo paminti demokratinius procesus“, - savo feisbuko paskyroje rašė „valstietis“.

Kad referendumas įvyktų, pritrūko labai nedaug, vos kelių procentų rinkėjų, kurie paklausė šių politikų raginimo paminti demokratinius procesus.

Jo teigimu, ši iniciatyva buvo „aklai stabdoma“, nepaisant to, kad „rengiant Lietuvos Respublikos Konstituciją pats V. Landsbergis siūlė 120 Seimo narių, o konservatorių lyderiai - taip pat ir dabar Seime esantys - ne kartą buvo registravę atitinkamas Konstitucijos pataisas, paskutinį kartą 2014 metais.„

ELTA primena, kad referendume už tai, jog būtų sumažintas Seimo narių skaičius iki 121, pasisakė 73,70 proc. rinkėjų, „ne“ pasakė 23,07 proc. rinkėjų. Referendumas neįvyko, nes jame balsavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių - 47,25 proc.

Pirminiais duomenimis, sekmadienį surengtame referendume dėl Konstitucijos 55 straipsnio pataisos dalyvavo apie 47 proc. rinkėjų, o referendumui įvykti reikėjo ne mažiau kaip 50 proc. aktyvumo.

Siūlomą nuostatą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo palaikė dauguma – per 75 proc. – balsavusiųjų referendume.

Seimo narių skaičius būtų sumažintas, jei esant ne mažiau kaip 50 proc. aktyvumui už tai būtų pasisakę daugiau kaip pusė dalyvavusiųjų, bet ne mažiau kaip trečdalis visų rinkėjų, t. y. 824 tūkst. 135 rinkėjai.

Tai rodo, kad konservatoriai, ragindami savo rinkėjus neimti biuletenio, paprasčiausiai pasielgė tiesiog šlykščiai.

Valdančiųjų „valstiečių“ inicijuotame referendume siūlyta Konstitucijoje nustatyti 121 vietos parlamentą vietoje dabartinių 141.

Šio siūlymo iniciatorius, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis dėl neįvykusio referendumo kaltina konservatorius.

„Tai rodo, kad konservatoriai, ragindami savo rinkėjus neimti biuletenio, paprasčiausiai pasielgė tiesiog šlykščiai. Nes jie prieš penketą metų yra siūlę Seime, kad reikia mažinti Seimo narius, jie dabar visą tai yra kategoriškai pamiršę“, – BNS sakė R. Karbauskis

„Situacija tokia – 80 proc. Lietuvos žmonių pasisakė, kad reikia mažinti, jie padarė taip, kad nesusidaro 50 proc. dalyvavusiu ir tokiu atveju prisiima visą politinę atsakomybė, jog sužlugdė referendumą, kuriame tauta būtų aiškiai palaikiusi sprendimą mažinti Seimo narių skaičių iki 121“, – teigė R. Karbauskis.

„Manau, tai yra nepavyzdingas veiksmas, turėtų vis dėlto atsakingai elgtis. Žmogus, užimantis tokias pareigas, turi spręsti, o neatsisakyti nuo sprendimo“, - trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Pranckietis.

Pasak jo, referendumas dėl Seimo narių mažinimo yra žmonių iniciatyva. Todėl Seimas turi suteikti galimybę piliečiams nuspręsti, kokio dydžio Seimą jie nori matyti.

„Šis žmonių lūkestis (sumažinti Seimo narių skaičių. - ELTA) ore kabo dvidešimt metų (...) Mes turime pasitikrinti, mes gi nekalbame apie tai, kad imame ir sumažiname Seimo narių skaičių, mes sakome, kad žmonės tegul nusprendžia. Atiduodame mandatą žmonėms“, - teigė jis.

Manau, tai yra nepavyzdingas veiksmas, turėtų vis dėlto atsakingai elgtis. Žmogus, užimantis tokias pareigas, turi spręsti, o neatsisakyti nuo sprendimo.

V. Pranckietis pabrėžė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga politinėje programoje buvo pareiškusi įsipareigojimus sumažinti Seimo narių skaičių. Dėl to, pabrėžė jis, būtina, kad partija laikytųsi savo pažadų. Taip pat V. Pranckietis priminė, kad daugelis partijų savo politinėse programose per ištisas kadencijas buvo pareiškusios įsipareigojimus sumažinti Seimo narių skaičių.

Seimo vadovas teigia, kad, sumažinus parlamentarų skaičių, Seime darbas taps našesnis.

„Jei nepagerins tai ir nepablogins, o labai paprasta pasakyti (kad nepagerins. - ELTA), kada Seime pirmininkauju ir kuomet 96 ar 108 tik sėdi“, - teigė jis.

Antradienį Prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl dvigubos pilietybės bei Seimo narių mažinimo iš anksto balsavusi šalies vadovė D. Grybauskaitė neslėpė, kad referendume dėl Seimo narių mažinimo ji nebalsavo. Pasak prezidentės, referendumas - beprasmis, sumažinus parlamentarų skaičių Seimo reputacija nepagerės.

(...) „Dėl dvigubos pilietybės esame jau seniai diskutavę, kad būtina šį klausimą spręsti referendumu, todėl ir dalyvavau jame ir kviečiu visus dalyvauti. Dėl referendumo mažinti Seimo narių skaičių - nedalyvavau, biuletenio nepaėmiau. Manau, šis referendumas yra beprasmis, nes, sumažinus keliais Seimo nariais nei Seimo darbo kokybė pagerės, nei reputacija“, - teigė D. Grybauskaitė.

Pirmadienį prasidėjo išankstinis balsavimas Prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl dvigubos pilietybės bei Seimo narių mažinimo.

Išankstinis balsavimas vyks visose šalies savivaldybėse iki penktadienio.

Šalies vadovą Lietuvos piliečiai renkasi iš 9 kandidatų: ekonomisto Gitano Nausėdos, buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės, premjero Sauliaus Skvernelio, eurokomisaro Vytenio Andriukaičio, filosofo Arvydo Juozaičio, Seimo narių Mindaugo Puidoko ir Naglio Puteikio, europarlamentarų Valdemaro Tomaševskio ir Valentino Mazuronio.

Gegužės 12-ąją Lietuvoje vyks Prezidento rinkimai, referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo ir referendumas dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo.

Išskyrė neteisingą parlamentarų retoriką

V. Pranckietis, svarstydamas, kodėl visuomenė nepasitiki Seimu, sako, kad parlamento viešas įvaizdis būtų visai kitoks, jei jame nebūtų 6-7 Seimo narių, kurie, pasak jo, naudoja netinkamą retoriką. Parlamento vadovo teigimu, visuomenė turėtų tokius Seimo narius įsiminti ir, atėjus rinkimas, už juos nebalsuoti.

Aš vis svajodavau, kad kokių 6-7 žmonių Seime nebūtų, tai Seimo įvaizdis būtų tikrai kitoks.

Patį faktą, kad Seimas visuomenėje vertinamas nepalankiai, V. Pranckietis įvardino natūraliu rezultatu to, kad opozicija kritikuoja valdančiuosius.

„Tai yra natūralus rezultatas to, ką matome Seime. Visada už kiekvieną gerą veiksmą mes gauname blogus komentarus. Tai natūralu, opozicija visada kritikavo, ir atrodo, kad Seime žmonės visada galvoja, jog Seime vyksta karas - ten karo nėra“, - kalbėjo jis.

Visgi Seimo vadovas, kaip vieną iš svarbesnių neigiamo Seimo įvaizdžio priežasčių išskyrė neteisingą parlamentarų retoriką.

„Netgi naudojimas ne visai tinkamų Seimo nariams žodžių, visa ta retorika ir išsireiškimai, ir vaizdai... Taip, toks yra atspindys, ir žmonės galvoja, kad tai yra kažkoks blogis. Bet iš esmės žmonėms, kada bus už pusantrų metų nauji Seimo rinkimai, reikėtų tiesiog įsiminti žmones, kurie kalba tokia retorika, kuri netenkina klausančių žmonių - tai tiesiog reikėtų nebalsuoti už tokius žmones (Seimo narius. - ELTA), - teigė V. Pranckietis.

Galiausiai V. Pranckietis pabrėžė, kad Seimo neigiamo įvaizdžio situacija keistųsi, jei jame nebūtų 6-7 parlamentarų.

„Aš vis svajodavau, kad kokių 6-7 žmonių Seime nebūtų, tai Seimo įvaizdis būtų tikrai kitoks“, - sakė V. Pranckietis.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 25 - balandžio 10 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Seimas yra institucija, kuria labiausiai nepasitiki Lietuvos piliečiai. Parlamentu nepasitiki net 71 proc. šalies gyventojų.

Šalies vadovė pareiškė, kad referendumas dėl parlamentarų mažinimo nuo 141 iki 121 yra beprasmis.

„Sumažinus keliais Seimo nariais Seimo narių skaičių nei Seimo darbo kokybė pagerės, nei reputacija“, – žurnalistams sakė išankstiniame balsavime dalyvavusi D. Grybauskaitė.

Sumažinus keliais Seimo nariais Seimo narių skaičių nei Seimo darbo kokybė pagerės, nei reputacija.

Ji taip pat paragino žmones balsuoti pilietybės referendume, bet nepasakė, kaip balsavo pati.

„Esame jau seniai diskutavę, kad būtina šį klausimą spręsti referendumu, todėl ir dalyvavau jame ir kviečiu visus dalyvauti“, – kalbėjo prezidentė.

Šiame referendume siūloma nustatyti, kad Lietuvos pilietybės nepraranda „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.

Šiuo metu dviguba pilietybė emigravusiesiems po nepriklausomybės atkūrimo leidžiama griežtesniais išimtiniais atvejais.

Pasak jo, „valstiečių“ argumentas, kad sumažinus Seimo narių skaičių bus sutaupomi du milijonai eurų biudžete, yra absurdiškas. G. Paluckas tvirtina, kad norint sutaupyti galima biudžete sumažinti parlamentarų išlaidas bei padėjėjų skaičių, bet atsisakius dvidešimt Seimo narių, rizikuojama valstybės demokratijos principais.

„Panašu, kad tas referendumas bus. Sulauks nemažo visuomenės susidomėjimo. Man nerimą kelia diskusijos aplinka, kai mes kalbame, kodėl toks referendumas reikalingas. Pagrindinis argumentas, kad tai bus pigiau, bet tai pats blogiausias argumentas. Jeigu nori sumažinti Seimo išlaidas, biudžeto eilutėje paimk ir sumažink tais 15 proc., tais dviem milijonais. Čia nereikia jokio Seimo narių mažinimo“, - penktadienį ,,Žinių radijui“ sakė G. Paluckas.

Aš matau tam tikras grėsmes kaip demokratijos siaurinimas, mažesnis Seimo narių skaičius daro prielaidas lengviau susitarti ar paveikti sprendimus.

Pasak G. Palucko, sumažinus parlamentarų skaičių, sumažėtų ir Seimo priimamų sprendimų kokybė, nes, tvirtino jis, atsirastų prielaida lengviau susitarti ar daryti įtaką sau palankiems sprendimams.

„Aš matau tam tikras grėsmes kaip demokratijos siaurinimas, mažesnis Seimo narių skaičius daro prielaidas lengviau susitarti ar paveikti sprendimus (...) Manau, kad mus ir politologus įvėlė į absurdišką diskusiją matuoti demokratiją eurais“, - teigė G. Paluckas

Ketvirtadienį Seime po pateikimo pritarta valdančiųjų „valstiečių“ inicijuojam referendumui dėl Seimo narių mažinimo iki 121. Iniciatyvos autoriai referendumą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo planuoja rengti šių metų gegužės 12 d. - kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu.

Valdančiųjų teikiamo įstatymo projekto tikslas - pakeisti Konstitucijos 55 straipsnį ir taip sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121 parlamentaro.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai, inicijuodami projektą, argumentuoja, kad Seimo narių skaičių mažinti reikia dėl šalyje mažėjančio gyventojų skaičiaus. Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, sumažinus parlamentarų skaičių būtų pasiektas našesnis darbas parlamente.

Tačiau jiems oponuojanti opozicija tvirtino, kad valdantieji užsiima tiesiog populizmu.

Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 55 straipsnis nustato, kad Seime turi būti 141 narys.

Prezidentės atstovas pažymi, kad „valstiečiai“ turi daugumą Seime ir jiems užtektų balsų parlamento vardu skelbti referendumą, o pasirinktas kelias rinkti 300 tūkst. piliečių parašų yra siekis telkti rinkėjus.

„Daugiau yra siekis dėl kažkokių politinių išskaičiavimų, galbūt netgi ir turinčių populistinį atspalvį, taip telkti rinkėjus, nes valdančioji partija, kuri turi daugumą Seime, paradoksalus ir pirmas atvejis, matyt, kai inicijuoja parašų rinkimą, nors referendumui paskelbti užtenka paprastos daugumos Seime ir galima apsieiti be viso šito vajaus“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė M. Lingė.

Paradoksalus ir pirmas atvejis, matyt, kai inicijuoja parašų rinkimą, nors referendumui paskelbti užtenka paprastos daugumos Seime ir galima apsieiti be viso šito vajaus.

Prezidentės patarėjo neįtikina argumentai, kad Seimo narių skaičių reikia mažinti dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus. Patarėjas pažymi, kad gyventojų šalyje mažėja, tačiau balsuoja piliečiai, o iš išvykstančių iš Lietuvos „pilietybės niekas neatima“.

„Žiūrint į mokslinius skaičiavimus matome, kad dabartinis (parlamentarų – BNS) skaičius atitinka šalies dydį ir tarptautines proporcijas“, – sakė M. Lingė.

Vyriausioji rinkimų komisija praėjusią savaitę įregistravo iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui surengti, tarp jos narių – Seimo nariai „valstiečiai“ Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Petras Valiūnas.

Jie siekia referendumu pakeisti Konstituciją, kad Lietuvoje būtų renkami ne 141, o 121 Seimo narys.

Per šešis mėnesius iniciatyvinė grupė turi surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų, kad referendumas būtų surengtas. Referendumą priimdamas nutarimą gali paskelbti ir Seimas.

Anksčiau jau būta referendumo iniciatyvų dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Jos paprastai kildavo prieš Seimo rinkimus ir visos baigėsi nesėkme.

Siūlymą mažinti parlamentarų skaičių iki 121 „valstiečiai“ motyvuoja sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų, šiuo metu – 2,8 milijono.

Kadencijos pradžioje „valstiečiai“ teikė Konstitucijos pataisą, kuri Seimo narių skaičių būtų mažinusi nuo 141 iki 101 parlamentaro, taip pat iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą.

Vyriausybė šioms pataisoms pateikė teigiamą išvadą, bet toliau projektas nepasistūmėjo.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žurnalistams yra sakęs, kad kitos frakcijos tokios iniciatyvos nepalaiko, o „valstiečių“ balsų neužtenka priimti sprendimui.

Norint pakeisti Konstituciją reikia, kad per priėmimą už tai balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka, abu kartus už turi būti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių.

Premjeras: kartais mažiau yra efektyviau

Premjeras Saulius Skvernelis palaiko valdančiųjų siekį mažinti Seimo narių skaičių iki 121 ir mano, kad taip būtų pasiektas našesnis jų darbas parlamente. Vyriausybės vadovas taip pat pritaria nuomonei, kad, sumažėjus gyventojų skaičiui Lietuvoje, turi atitinkamai mažėti ir atstovaujančių parlamentarų skaičius.

„Tai yra mūsų politinis apsisprendimas, kiek žmonių turiu atstovauti vienas Seimo narys. Bent jau aš matau ir kolegos mato, kad gyventojų skaičius visgi sumažėjo, ir natūralu, kad galime svarstyti apie tos visos biurokratinės naštos, kuri tenka mūsų visuomenei, mažinimą (...), manau, kad Seimo narių skaičius tikrai galėtų būti mažinamas“, - teigė S. Skvernelis.

Pasak premjero, sumažinus narių skaičius, Seimo darbas būtų našesnis.

„Seimo narių skaičius tikrai galėtų būti mažinamas, juo labiau, kad ir šiandien pamatysite, kiek iš 141 Seime yra atstovų, nors tai nėra vienintelis Seimo nario darbas tik posėdžiuose dalyvauti (...), bet geriau kartais mažesnis (skaičius. - ELTA), bet efektyvesnis (darbas. - ELTA). Aš tai palaikyčiau“, - teigė premjeras.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis laikosi pozicijos, kad Seimo narių skaičius turėtų būti mažinimas iki 121 parlamentaro. Pasak V. Pranckiečio, apie tokį Seimo narių skaičių kalba politologai.

„Grįžčiau prie savo nuomonės, kad mes turime politologų rekomenduojamą skaičių 121, apie jį ir reikėtų diskutuoti (...) Jeigu mažėtų Seimo narių skaičius, tai, žinoma, galėtų jis mažėti sąskaita renkamųjų pagal sąrašą, kad vienmandatininkų procentas liktų didesnis“, - teigia V. Pranckietis.

Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 55 straipsnis nustato, kad Seimą sudaro 141 Seimo narys.

„Grįžčiau prie savo nuomonės, kad mes turime politologų rekomenduojamą skaičių 121, apie jį ir reikėtų diskutuoti (...) Jeigu mažėtų Seimo narių skaičius, tai, žinoma, galėtų jis mažėti sąskaita renkamųjų pagal sąrašą, kad vienmandatininkų procentas liktų didesnis“, - trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas neslepia, kad įstatymo projektą dėl Seimo narių mažinimo bus sunku priimti. Pasak jo, jeigu vis dėlto įstatymo nepavyktų priimti Seime, tuomet būtų renkami piliečių parašai dėl referendumo skelbimo.

Jeigu mažėtų Seimo narių skaičius, tai, žinoma, galėtų jis mažėti sąskaita renkamųjų pagal sąrašą, kad vienmandatininkų procentas liktų didesnis.

„Menkos perspektyvos, ir tada turėtume imtis kito kelio - skelbti referendumą. Tuomet nereikia konstitucinės daugumos referendumui paskelbti, tada reikia daugumos. Jeigu nepaskelbtume Seime, tuomet liktų piliečių parašų rinkimas, bet tai yra didžiulis varginantis veiksmas“, - teigia Seimo pirmininkas.

Norint pakeisti Konstituciją reikia, kad per priėmimą už tai balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka, abu kartus „už“ turi būti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių.

Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 55 straipsnis nustato, kad Seimą sudaro 141 Seimo narys. Priėmus siūlomas Konstitucijos pataisas būtų sumažintas Seimo narių skaičius ir Seimą sudarytų 121 Seimo narys.

Kartu su Konstitucija turės būti pakeistas Seimo rinkimų įstatymas bei Seimo rinkimų tvarką detalizuojantys poįstatyminiai aktai. Seimo rinkimų įstatyme turės būti nustatyta, kiek Seimo narių renkama vienmandatėse apygardose ir kiek - daugiamandatėje apygardoje.

„Nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, Seimo narių skaičius iki šiol išliko visiškai nepakitęs – 141 Seimo narys. Būtų teisinga atsižvelgti į reikšmingus gyventojų skaičiaus pokyčius ir sekti kitų šalių pavyzdžiu“, – frakcijos pranešime spaudai cituojamas LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis.

Siūlymą mažinti parlamentarų skaičių „valstiečiai“ aiškina sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų, šiuo metu – 2,8 milijono.

Anot pranešimo, projektą pasirašė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei 44 LVŽS frakcijos nariai.

„Valstiečiai“ jau anksčiau teikė Konstitucijos patisą, kuri Seimo narių skaičių būtų mažinusi nuo 141 iki 101 parlamentaro, taip pat iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą.

Vyriausybė šioms pataisoms pateikė teigiamą išvadą, bet toliau projektas nepasistūmėjo.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis žurnalistams yra sakęs, kad kitos frakcijos tokios iniciatyvos nepalaiko, o „valstiečių“ balsų neužtenka priimti sprendimui.

Anot jo, tai būtų papildoma paskata žmonėms dalyvauti balsavime.

„Reikėtų paskelbti galbūt ir kitą referendumą vienu metu, pavyzdžiui, Seimo narių skaičiaus sumažinimą. Manau, kad tai atvestų labai daug žmonių į tą referendumą. Jau mes esame tą aptarę, politologai pritaria tam, kad optimalus Seimas Lietuvai būtų 121 asmuo“, – Žinių radijui teigė V. Pranckietis.

Jis tvirtino, kad referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti kartu su prezidento rinkimais siūloma siekiant didesnio rinkėjų dalyvavimo, mažesnių išlaidų.

Antradienį V. Pranckietis informavo, kad referendumas  dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo galėtų vykti dvi dienas – kitų metų gegužės 12-ąją ir 26-ąją, ir sutaptų su prezidento rinkimais. V. Pranckietis taip pat pabrėžė, kad vis dėlto prioritetas būtų referendumą  surengti per vieną dieną.

Kaip informavo Vyriausioji rinkimų komisija, 2019 metais per antrąjį prezidento rinkimų turą gegužės 26 dieną numatomi ir Europos Parlamento rinkimai. Kitąmet vyks ir savivaldos rinkimai, jie planuojami vasario pabaigoje arba kovo pradžioje.

Tikslią prezidento, savivaldybių tarybų, Europos Parlamentų rinkimų bei referendumų  datas skelbia Seimas.