„Bendrovė pripažįsta 2022 metais susidūrusi su iššūkiais, užtikrinant aukščiausią tarptautinių siuntų pristatymo kokybę. Šiuo metu Lietuvos paštas įgyvendina tarptautinių siuntų pristatymo paslaugos kokybės gerinimo planą, jau 2023 metais fiksuojami smarkiai pagerėję šios paslaugos teikimo rodikliai“, – teigiama Lietuvos pašto komentare.

Pasak įmonės, šiuo metu ji vykdo 9 iš 11-os universaliųjų pašto paslaugų teikimo kokybinių reikalavimų, kuriuos nustato ir stebi RRT, o tose tarptautinių siuntų pristatymo proceso dalyse, už kurias atsakingas yra tik Lietuvos paštas, šiais metais rodiklius pagerino.

Šiuo metu Lietuvos paštas įgyvendina tarptautinių siuntų pristatymo paslaugos kokybės gerinimo planą, jau 2023 metais fiksuojami smarkiai pagerėję šios paslaugos teikimo rodikliai.

Bendrovė atkreipia dėmesį, kad už tarptautinių siuntų pristatymo greitį atsakomybę prisiima ir kitų šalių pašto operatoriai, kurių darbo kokybės Lietuvos paštas nekontroliuoja.

„Kalbant apie tarptautinių pašto siuntų pristatymą, norime atkreipti dėmesį, kad šių siuntų pristatymo kelias apima ne vieną logistikos grandį bei šalį. Tai reiškia, kad atsakomybę už siuntos greitį prisiima visi logistinės grandinės dalyviai – tarp jų ir kitų šalių pašto operatoriai“, – rašoma išplatintame komentare.

Taip pat Lietuvos paštas pabrėžia, kad trumpesnis tarptautinių siuntų pristatymo terminas, kokio reikalauja RRT, išaugintų šių paslaugų kainą klientams, kurių dauguma yra linkę rinktis pigesnį, bet lėtesnį siuntų pristatymo būdą.

ELTA primena, kad penktadienį RRT Lietuvos paštui paskyrė daugiau kaip 184 tūkst. eurų baudą už teisės aktuose nustatytų kokybės rodiklių neįvykdymą.

RRT duomenimis, pastaruosius kelerius metus nuosekliai prastėja Lietuvos pašto tarptautinių pirmenybinių korespondencijos siuntų, siųstų tarp ES valstybių narių, kokybės rezultatai.

RRT ekspertai nustatė, kad Lietuvos paštas ženkliai atsilieka nuo kitų ES šalių.

Lietuvos siunčiamos pirmenybinės korespondencijos siuntos į ES valstybes nares vidutiniškai keliauja 16 proc. ilgiau nei siunčiamos iš Lenkijos, 43 proc. ilgiau nei siunčiamos iš Estijos ir net 49,5 proc. ilgiau, nei siunčiamos iš Latvijos, penktadienį informavo RRT.

Į kai kurias ES valstybes pirmenybinės korespondencijos siuntos iš Lietuvos keliauja ilgiau nei 10 dienų, pavyzdžiui, į Bulgariją, Čekiją, Daniją, Suomiją, Rumuniją, Ispaniją, o į Kiprą – apie pusę mėnesio, nurodė tarnyba.

„Bendrovė pripažįsta 2022 metais susidūrusi su iššūkiais, užtikrinant aukščiausią tarptautinių siuntų pristatymo kokybę. Šiuo metu Lietuvos paštas įgyvendinama jų pristatymo paslaugos kokybės gerinimo planą, jau 2023 metais fiksuojami smarkiai pagerėję šios paslaugos teikimo rodikliai“, – teigiama Lietuvos pašto komentare BNS.

Anot įmonės, šiuo metu ji vykdo 9 iš 11-kos universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimų, kuriuos nustato ir stebi RRT, o tose ten, kur atsakingas tik Lietuvos paštas, šiemet pavyko pagerinti rodiklius.

Bendrovė teigia, kad gabenant siuntas į užsienį dalyvauja ir šalių operatoriai, kurių Lietuvos paštas nekontroliuoja.

„Šių siuntų pristatymo kelias apima ne vieną logistikos grandį bei šalį. Tai reiškia, kad atsakomybę už siuntos greitį prisiima visi logistinės grandinės dalyviai – tarp jų ir kitų šalių pašto operatoriai. Pastarųjų darbo kokybės Lietuvos paštas kontroliuoti negali“, – teigiama komentare.

Be to, paštas nurodo, jog norint trumpinti tarptautinių siuntų pristatymo terminus, kaip reikalauja RRT, reikėtų didinti šios paslaugos kainą, kai dauguma klientų linkę rinktis pigesnį, bet lėtesnį siuntų pristatymo būdą.

RRT tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė penktadienį pranešė, kad bendrovė neužtikrino tarptautinių pirmenybinių korespondencijos siuntų pristatymo tarp Europos Sąjungos šalių per nustatytus terminus.

Anot RRT, iš Lietuvos siunčiamos minėtos siuntos į ES šalis vidutiniškai keliauja 16 proc. ilgiau nei iš Lenkijos, 43 proc. ilgiau nei iš Estijos ir 49,5 proc. ilgiau nei iš Latvijos.

Į kai kurias ES šalis šios siuntos iš Lietuvos keliauja ilgiau nei 10 dienų, pavyzdžiui, į Bulgariją, Čekiją, Daniją, Suomiją, Rumuniją, Ispaniją, o į Kiprą keliauja apie pusę mėnesio.

Šis RRT nutarimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

„Pašto siuntų pristatymas į šią šalį stabdomas dėl to, kad siuntų pristatymas oro keliais tapo nebeįmanomu – apie skrydžių atšaukimą informavo siuntas lėktuvais gabenančios logistikos bendrovės“, – pranešime teigė LP.

Anot LP atstovo Luko Zadaracko, siuntos iš Izraelio į Lietuvą nėra stabdomos.

„Kol kas Izraelio paštas mūsų neinformavo apie stabdomą siuntų siuntimą iš Izraelio“, – BNS teigė jis.

Lietuvos paštas taip pat yra sustabdęs komercinių siuntų siuntimą į Rusiją bei Baltarusiją.

Internete paviešintame vaizdo įraše siuntų kurjerio nesimato – jis stovi autobusiuke. Tačiau žmogus užfiksavo, kaip iš minėtos transporto priemonės viena po kitos ant žemės skrieja siuntos.

Po šiuo vaizdo įrašu pasipylė internautų komentarai. Vieni piktinasi kurjerio neatsakingumu, kiti į situaciją nusprendė pažvelgti sarkastiškai.

Taigi parašyta „express“, turi greitai skraidyti dėžės.

„Kai nori namo, bet liko dar 30 taškų“, – šmaikštavo Deimantė.

„Taigi parašyta „express“, turi greitai skraidyti dėžės“, – šmaikštavo Linas.

„Galvoju, kodėl per „Express“ taip greitai prekės atkeliauja, nes jos skrenda tiesiog“, – šmaikštavo internautas Pijus.

„Kažin, ar ne su kojom ten jas išspyrė lauk“, – svarstė Evelina.

Pasitaikė ir tokių internautų, kurie dalijosi savo patirtimi – vieni skundėsi vėluojančiomis siuntomis, kiti piktinosi gaunantys sugadintas siuntas. Tiesa, ar šie atvejai susiję būtent su „LP Express“ – lieka neaišku.

„Geriau tegul skrenda, nei vis dar nuo Kalėdų kažkur Vilniaus terminale guli“, – nuomone dalijosi Darius.

Kažin, ar ne su kojom ten jas išspyrė lauk.

„Gavau ir aš sugadintą siuntą, tai kaltę suvertė neteisingai pakuotei, bet kai taip mėto, tai pakuok į ką nori“, – vaizdo įrašą komentavo Linas.

„Kai kreipsitės į „LP Express“ dėl sugadintos siuntos ir atsakys, kad jie nekalti, nes buvo netinkamai supakuota, nusiųskite šį video, įdomu, koks būtų tada atsakymas, manau tyla“, – nuomone dalijosi Ingrida.

„Bet juk čia nuo dirbančio žmogaus sąžinės priklauso. Jeigu jis nenori, nemyli darbo, o tik atlyginimą, tai taip ir dirba. Šlykštūs tokie, o dar ir visada nepatenkinti“, – rašė internautė Vyda.

Portalo žurnalistams „Lietuvos pašto“ atstovė spaudai Monika Pivoraitė patvirtino, kad ši situacija bendrovei žinoma, o minėtas incidentas užfiksuotas Karmėlavoje.

„Atsiprašome dėl tokio darbuotojo elgesio. Visuomet siekiame užtikrinti paslaugų kokybę, todėl tokių atvejų netoleruojame. Šią situaciją taip pat įvertinsime pasikalbėję su darbuotoju, o už darbo taisyklių pažeidimą pritaikysime atitinkamą drausminę nuobaudą“, – situaciją komentavo „Lietuvos pašto“ atstovė spaudai.

„Nusiskundimų dėl pašto paslaugų veiklos yra tikrai daug. Net galėčiau pasakyti, kad mūsų įmonė susiduria su tam tikrais reputaciniais iššūkiais. (...) Objektyvios to aplinkybės yra tai, kad siuntų srautai kovo mėnesį, lyginant su kovo mėnesiu prieš metus, išaugo 2 kartus. Tuo pačiu metu buvo pereita prie automatinės srautų skirstymo sistemos. Mūsų paštas, pasirodo, yra paskutinysis Europoje, kuris perėjo prie tokios sistemos, ir be tos sistemos, turint omenyje, su kuo susidursime liepos mėnesį, apskritai būtume patekę į krizinę situaciją“, – teigė jis, referuodamas į vasaros viduryje įsigaliojantį siuntų iš trečiųjų šalių lengvatos panaikinimą.

„Dėl ES sprendimo nuo liepos 1 d. visoms siuntoms iš trečiųjų šalių nebebus taikoma mokestinė lengvata. Iki šiol į Lietuvą atkeliaudavusių siuntų iki 22 eurų nereikėdavo išmuitinti. Nuo liepos 1 d. išmuitinimas turės būti organizuojamas. Paštas daro viską, kas įmanoma, bet labai svarbus ir muitinės vaidmuo. Rankiniu būdu tokių srautų, kokie atkeliauja, aptarnauti nepavyks. Be tos sistemos, kuri dabar įdiegta, nieko nebūtume galėję padaryti“, – akcentavo M. Skuodis Seimo Ekonomikos komitete.

Kalbėdamas apie paštui keliamus tikslus, ministras išskyrė sklandžiai veikiantį siuntų pristatymą bei efektyvią pašto komunikaciją su suinteresuotomis grupėmis.

„Pirmas tikslas, kurį paštui iškėlėme, ir aš manau, kad jis yra pasiektas, tai stabilizuoti situaciją su siuntų pristatymu. Situacija, nepaisant pavienių iššūkių, (...) galima sakyti, yra stabilizuota. Antras dalykas, paštas yra valstybės valdoma įmonė, kurios pagrindinis ir vienintelis akcininkas yra valstybė. Todėl ypač svarbus darbas su suinteresuotomis grupėmis, tiek su klientais, tiek su savivaldybėmis, tiek su darbuotojais. Čia vienas iš tikslų yra komunikacija“, – teigė jis.

Tarp ilgalaikių tikslų yra pašto paslaugų plėtra bei vykdomų paslaugų gerinimas, teigė M. Skuodis.

„Tikslai yra labai paprasti: rinkos dalies paslaugų didinimas (...), įmonės finansinis tvarumas, (...) reputacija. Jokiu būdu negalima pamiršti universalios pašto paslaugos, t. y. tai, ką mes kaip valstybė įsipareigojame užtikrinti visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant kaimiškas teritorijas. Tos paslaugos turi būti prioritetinės“, – tikino jis.

Lietuvos paštas: automatizavus siuntų skirstymo sistemą rankinio skirstymo dar neatsisakoma

Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė teigė, kad vienas iššūkių, kilusių įdiegus automatizuotą siuntų skirstymo sistemą, yra netikslių ar neteisingų adresų nuskaitymas.

„Išmanaus skirstymo programa iškėlė dar vieną iššūkį ir dar vieną užduotį mums – dar glaudžiau dirbti su klientais siekiant juos informuoti, kad labai svarbu, jog adresas ant siuntos būtų užrašomas (...) tikslus, atitinkantis reikalavimus. Neretai siuntos nepasiekia adresato, nes adresai yra neinterpretuojami. Yra nemažai nepilnų adresų, kurių automatizuotai įrangai kyla iššūkių perskaityti ir nuskaityti“, – teigė ji.

Referuodamas į tai, Socialdemokratų partijos frakcijos narys Gintautas Paluckas teigė nerimaująs, jog visiškai automatizavus siuntų skirstymo sistemą didesnė atsakomybė bus perkeliama vartotojams.

„Tai yra tiesioginės ir visos atsakomybės perkėlimas vartotojams, nors vartotojai, kaip žinoma, dažnai pasitaiko, kad padaro klaidų (rašydami adresą – ELTA). Anksčiau galiojusi sistema buvo gerokai tolerantiškesnė žmogaus klaidai. (...) Šiuo atveju siunta ne tik nekeliauja, bet ji guli dvi savaites ir tik paskui siuntėjas yra informuojamas, kad automatinė adresų sistema nerado tikslaus adreso. (...) Čia man šiek tiek pritrūko įžvalgos į ateitį, ką planuojate daryti?“, – klausė jis.

Atsakydama A. Sungailienė teigė, kad rankinio siuntų skirstymo atsisakyti kol kas neplanuojama, tačiau taip skirstomos siuntos pas vartotoją keliauja ilgiau.

„Startavus kovo mėnesį su šia (automatizuota – ELTA) programa išties susidūrėme su vėlavimu, tačiau vėlavimu, o ne nenusiuntimu. To, ko neaptarnauja sistema, mes nukreipiame ir nukreipsime toliau į rankinį skirstymą, kol mūsų gyventojai ir verslai prisitaikys. Kaip rodo kitų šalių patirtis, prisitaiko ir gyventojai, ir verslai, ir supranta, kad neužrašę adreso negali tikėtis gauti nei siuntos, nei laiško. (...) Noriu patikinti, kad rankinio skirstymo paralelinis skirstymas išlieka, tačiau tos siuntos negalės keliauti tokiu pačiu greičiu kaip adresuotos teisingai“, – sakė ji.

A. Sungailienė taip pat pridūrė, kad itin svarbu, jog savivaldybės suskubtų suteikti adresus nutolusių vietovių gyventojams.

„Labai svaru savivaldybių lygmeniu paskatinti, kad adresai gyventojams būtų suteikiami, nes vis dar turime vietovių, kurios neturi adreso. (...) Ilgainiui šitie žmonės turės didelių iššūkių norint, kad juos siuntos pasiektų tinkamu būdu“, – akcentavo ji.

Į namus siuntas gauti mėgsta ir europiečiai

Kaip parodė „DPD grupės“ vykdytos tarptautinės apklausos duomenys, prekes į namus mėgsta gauti ne tik lietuviai, bet ir kiti europiečiai. Namus kaip patogiausią prekių siuntimo vietą nurodė net 81 proc. apklaustų europiečių ir 74 proc. lietuvių.

„Prekių pristatymas į namus vis dar stipriausiai asocijuojasi su patogumu ir saugumu, be to, siuntų pristatymo vieta dažnai priklauso nuo siuntos dydžio ir paskirties. Tiesa, tyrimas parodė, kad namai nebėra absoliuti lyderė renkantis prekių atsiėmimo vietą. Europiečiai, apsiperkantys el. parduotuvėse, vis drąsiau renkasi alternatyviais prekių pristatymo vietas, pavyzdžiui, siuntų taškus. Vis rečiau prekių pristatymą į namus renkasi britai, italai ir lietuviai“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Siuntų terminalai pasivijo paštą

Antra pagal populiarumą siuntinių pristatymo vieta Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse skiriasi: lietuviai renkasi paštą, o europiečiai – siuntų taškus. Vis dėlto norą atsiimti siuntų terminaluose išsako tiek pat žmonių, kiek ir yra norinčių atsiimti pašte.

„Toliau atsiimti prekes pašto skyriuose norėtų 79 proc. lietuvių, tačiau panašus skaičius – 78 proc. – mielai naudotų ir siuntų terminalus. Tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai yra linkę pasitikėti siuntų terminalais ne mažiau nei pašto skyriais. Pasitikėjimas – pats geriausias pagrindas toliau vystyti siuntų terminalų tinklą, todėl iki kitų metų visoje Lietuvoje planuojame įrengti maždaug 50 naujų siuntų terminalų“, – sako G. Bilevičius.

Lietuviai mėgsta keisti siuntų pristatymo vietas

Lietuvoje atliktos apklausos duomenys taip pat išryškino, kad lietuvių preferencijos renkantis siuntų atsiėmimo vietą nėra nusistovėjusios – tik 35 proc. gyventojų prekes užsisako į vieną ir tą pačią vietą.

„Lietuviai linkę užsisakyti siuntas ten, kur jiems patogiausia konkrečiu metu ir turi daugiau nei vieną mėgstamiausią siuntų pristatymo vietą. Lyginat su kitais europiečiais, lietuviai yra mažiau konservatyvūs ir užima trečią vietą pagal įprotį turėti daugiau nei vieną siuntų pristatymo vietą. Ši tendencija leidžia daryti prielaidą, kad ateityje siuntų terminalai gali sudaryti konkurenciją ne tik pašto skyriams, bet ir pristatymui į namus“, – sako G. Bilevičius.

Tyrimo „E-shopper barometer Global report“ duomenys. Šį tyrimą „DPD group“ užsakymu atliko „Kantar TNS“. 2017 m. birželio-liepos mėnesiais apklausta 24 871 žmonių 22 Europos valstybėse, Lietuvoje apklausti 821 asmenys.

Dar nesulaukus Šventų Kalėdų Vilniuje buvo pastebėti pirmieji Kalėdų seneliai – dešimtys raudonomis kepurėmis pasipuošusių senelių pasklido po sostinės rajonus linkėdami smagių švenčių ir skleisdami kalėdinę dvasią. Įsižiūrėjus iš arčiau, buvo galima pastebėti, jog kepuraitėmis pasidabinę vyriškiai – ne Kalėdų seneliai, o klientus nusprendę palinksminti kurjeriai ir dalina jie ne kalėdines dovanas, o pristato siuntas.

„Prieš Kalėdas ir Naujuosius metus žmonės ima skubėti: stresas, baimė nepabaigti darbų, nespėti rasti dovanų savo artimiesiems ar jų laiku neišsiųsti. Manau, jog eksperimentas puikiai pavyko – klientai buvo maloniai nustebinti: sulaukėme ir šypsenų, ir linkėjimų. Žinojimas, kad kažkam padovanojome bent šiek tiek šventinės nuotaikos, geriausia kalėdinė dovana ir mums patiems“, – sakė kurjeris Tomas.

Iš tiesų praeiviai, pamatę nekasdieniškai pasipuošusius kurjerius, reagavo įvairiai: vieni pasimetė, kiti stebėjosi, treti prašė nusifotografuoti, dar kiti tiesiog padėkojo už netikėtą, bet linksmą staigmeną.

„Smagu, kad siuntos atkeliauja ne tik laiku, bet ir su geros nuotaikos doze. Šiais laikais visi taip skubame, puolame daryti vienus darbus po kitų, kad net ir šventinis laikotarpis, kai reikia pasirūpinti dovanomis artimiesiems labiau primena darbą nei malonumą. Tokios akimirkos primena, kad reikia trumpam sustoti ir tiesiog pasidžiaugti“, – teigė siuntos sulaukusi Daiva.

Kurjeriai džiaugiasi, kad vilniečiai šį sumanymą priėmė labai pozityviai ir net siūlė kurjeriams visus metus dirbti pasidabinus Kalėdų seneliais. Šventine nuotaika kurjeriai dalinosi ne tik miesto gatvėse, bet ir siuntų paskirstymo terminale Vilniuje.

Kas trečia šalyje įregistruoto adreso gaunamųjų laiškų dėžutė yra netvarkinga arba jos išvis nėra. Tai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl laiškininkai negali gyventojams tinkamai pristatyti šiems adresuotų siuntų, prenumeratos ar kitos informacijos.

„Šiuo metu Lietuvoje įregistruota kiek daugiau nei 1,8 milijono adresų. Mūsų surinktais duomenimis, kas trečias mūsų šalies adresatas turi netvarkingą gaunamųjų laiškų dėžutę arba visai jos neturi. Dar blogesnė situacija su įmonėmis – tik kas antra įmonė apskritai yra įsirengusi laiškų dėžutę“, – dėstė Lietuvos pašto Tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.

Esą  dėl netvarkingų ar išvis neįrengtų gyventojų ir įmonių laiškų dėžučių laiškininkams sudėtingiau pristatyti pašto korespondenciją, prenumeratą ir kitą gavėjams aktualią informaciją. Dėl to gavėjams vėliau gali kilti įvairių nepatogumų.

Įmonė siekia užtikrinti kokybišką korespondencijos, prenumeratos ir kitų pranešimų pristatymą, todėl iki rugsėjo 30 dienos kviečia visus gyventojus ir įmones įsirengti arba atnaujinti senas ir naudoti netinkamas gaunamųjų laiškų dėžutes.

Tvarkinga laiškų dėžutė turi būti rakinama ir gerai pritvirtinta prie namo sienos, tvoros ar stovo.

Laiškų dėžutės turi būti įrengtos laiškininkams lengvai prieinamose vietose:

daugiabučiuose namuose – kiekvienoje laiptinėje ne aukščiau kaip antrame namo aukšte,

individualiuosiuose namuose – prie įėjimo į gyvenamąją teritoriją,

įmonėse, įstaigose ar organizacijose – prie pagrindinio įėjimo į pastatą,

sodininkų bendrijose – prie pagrindinių įvažiavimų į sodininkų bendriją.

Lietuvos paštas primena, kad pagal LR pašto įstatymą už gaunamųjų laiškų dėžutės įsirengimą ir būklę atsakingi patys gavėjai.