-
Socialinės iniciatyvos įkūrėjas D. Stankevičius: nors ir esame visi skirtingi, bet neturime būti atskirti
Už šios gražios iniciatyvos slepiasi vos keli žmonės ir savanoriai, kurie prisideda prie visuomeninių renginių organizavimo, socialinių kampanijų kūrimo ir pagalbos sergančiųjų bendruomenėms. Iniciatyvos įkūrėjas Dalius Stankevičius sako, jog socialinės iniciatyvos veikla nėra lengvos kasdienybės užsiėmimas. Visgi darbas komandoje, bendras tikslas, atviri pokalbiai, dalijimasis užduotimis padeda tikslus ir svajones vėl ir vėl lipdyti iš naujo. Apie komandos užkulisius, džiaugsmus ir pokyčius dalinasi socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ komandos nariai:
Komandos „Skirtingos Spalvos“ nariai. Zemaitis photography nuotr.
„Kai 2019 m. gruodžio 21 d. visuomenei su komanda pristatėme socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ užmojus ir pagrindinį tikslą – mažinti juntamą socialinę atskirtį, supratau, kad nuo tos dienos manyje sustiprės pamatinių vertybių svarba. Ir, praėjus ketveriems metams, galiu drąsiai teigti, kad taip ir yra. Supratau, kad žmogiškumas ir gebėjimas empatiškai jausti kitus yra tas raktas į santykį su gyvenimu ir tikrumą su žmogumi, ko mums šiomis dienomis taip trūksta. Noriu tikėti, kad žmonės atradę iniciatyvą, galės pažinti savo turimas vertybes ar jas auginti iš naujo“, – sakė iniciatyvos įkūrėjas Dalius Stankevičius.
Dalius Stankevičius. B. Laurinaitytės nuotr.
Paklausus, kaip atsirado pagrindinė iniciatyvos mintis mažinti atskirtį tarp „mes“ ir „jie“, Dalius atvirauja, jog tai įvyko iš jausmo, kad nors ir esame visi skirtingi, bet neturime būti atskirti: „Juk kiekvienas iš mūsų norime gyvenime turėti lygias teises: galimybę dalyvauti norimo darbo atrankose, nevaržomai nuvykti į parduotuvę ar gydymo įstaigą, dalyvauti mėgstamo atlikėjo ar grupės koncerte, pabūti meno parodoje ar be baimės akyse užlipti ant scenos ir parodyti savo ypatumus. Ir visai nesvarbu, ar aš gyvenu su lėtine liga, sutrikimu ar tam tikra negalios forma, aš dienos pabaigoje vis tiek esu žmogus, nesu jie, tie kiti, bet esu mes“.
Kalbant apie vertybes, iniciatyvos narė Jurgita Bakanaitė sako jaučianti, kad iniciatyva veikia vedama didžiulio tikėjimo: „Tikėjimo, jog iš tiesų galime kažkam padėti, tikėjimo, kad kartu galime daugiau, kad be manęs galbūt nebūtų šalia esančio žmogaus, tikėjimo, kad net vieno žmogaus indėlis gali padaryti didelę įtaką kito žmogaus gyvenimui. Man iniciatyva yra apie žmogų, jausmus, galimybę pažinti ir kažką pakeisti. Nors ir mažais žingsneliais link svarbių pokyčių kiekvienam iš mūsų“.
Jurgita Bakanaitė. B. Laurinaitytės nuotr.
Komandos nariai sako ir tai, jog besikeičianti iniciatyva augina ir juos pačius, o tai ypač skatina pagalbą kitiems. „Komandoje vis juokaujame, kad nuo įkūrimo pradžios tenka praeiti labai daug etapų: nuo scenos rekvizitų nešiojimo iki bendravimo su garbingais srities specialistais, kurie puikiai išmano savo darbą. Tokie etapai ir grūdina, ir leidžia suprasti, kad padėti kitam galime ne tik finansiškai. Pagalbos reikia visada ir visokios: pokalbio, ištiestos rankos ar tiesiog buvimo šalia. Būti iniciatyvos dalimi reiškia būti tuo nedideliu vilties spindulėliu kažkam, ko galbūt net nepažįsti, tačiau žinojimas, kad tą viltį pasėjai kitame žmoguje, yra neįkainojamas. Tą jausmą linkėčiau pajusti kiekvienam“, – atviravo Jurgita.
Paklausus, ar yra kokių nors įsimintinų ir smagių istorijų, kurios nutiko iniciatyvos gyvavimo laikotarpiu, iniciatyvos narė Deima Jokubaitytė sako, jog visos istorijos ir nutikimai su šia komanda yra įsimintini, o pati komanda jai tapusi daugiau nei tik kolegos: „Turbūt labiausiai man įstrigęs įvykis – Eurovizijos žiūrėjimas. Prieš Irmos Jokštytės istoriją apie gyvenimą su aklumu susitikome visi vieną dieną anksčiau, pasiruošėme renginiui, o vakare su komanda kartu žiūrėjome „Euroviziją“. Labai suartėjome ir būtent tuo momentu supratome, kad esame ne tik komanda, bet ir draugai“.
Deima Jokubaitytė. B. Laurinaitytės nuotr.
Komandos nariai prisipažįsta ir tai, kad kartais būna tikrai sunku norint įgyvendinti tam tikras idėjas, tačiau įvairių žmonių komentarai ir pagyrimai skatina judėti tolyn. „Nors iniciatyvoje vyrauja labai daug ryškių spalvų, kartais tos spalvos šiek tiek išblunka. Kartais pradedi abejoti savimi, kartais užklumpa jausmas, kad negali padėti visiems, nes vis kažko trūksta – lėšų, žmonių ar laiko, nors idėjų galvoje tiek daug. Tačiau viena gauta žinutė po renginio, vienas komentaras socialiniuose tinkluose, gautas laiškas, kad mūsų kuriamas turinys padėjo kažkam išgyventi sunkias akimirkas, per vieną sekundę panaikina nuovargį, o spalvos vėl ima ryškėti“, – sakė iniciatyvos narė Jurgita.
Iniciatyvos ženkleliai. G. Depšytės nuotr.
Pakalbinus apie ateities siekius, „Skirtingų Spalvų“ įkūrėjas D. Stankevičius sako, jog pagrindinis iniciatyvos tikslas – išlikti ir toliau savo darbais būti šalia žmogaus ir jam padėti tiek fiziškai, tiek emociškai: „Kaip iniciatyvos įkūrėjas, noriu pasidžiaugti, kad turime subūrę mus palaikančiųjų, draugų ratą. Su tais žmonėmis galime padaryti daug daugiau nei vieni. Kiekviena ir skirtinga palaikymo forma mums yra didžiulė motyvacija ir toliau savo darbais mažinti socialinę atskirtį. Tad kviečiu pasidomėti socialine iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ ir įsileisti spalvas į savp pačių gyvenimus“.
-
Nuo ko prasideda kelias emocinės tolerancijos link?
Apsilankiusiųjų lauks pažintis su nevyriausybinėmis organizacijomis, interaktyvūs žaidimai apie emocinę sveikatą, jautrus ir asmeniškas sveikos gyvensenos mentoriaus Nojaus Berlinsko pokalbis. Tarptautinei tolerancijos dienai skirtą renginį vainikuos jaunosios kartos atlikėjo Manto Ben koncertas.
Lietuva vis dar grumiasi su problema, kuri ir toliau meta šešėlį tautai – nerimą keliančiu savižudybių skaičiumi. Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2022 m. užfiksuota net 527 dėl šios priežasties prarasti Lietuvos žmonės. Savižudybių problematika kelia didelį susirūpinimą ir skatina vyriausybę ir piliečius skubiai imtis veiksmų. Nors Lietuva šiuo metu susiduria su niūria savižudybių lyderės realybe, galime pasidžiaugti, nes per pastaruosius dešimtmečius savižudybės skaičiai yra mažėjantys. Spręsdama socialinius veiksnius, didindama sąmoningumą ir skatindama atvirą visuomenę, Lietuva gali siekti ateities, kurioje kiekvienas pilietis turėtų galimybę gyventi visavertį ir prasmingą gyvenimą. Būtent todėl socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ ir Kauno miesto visuomenės sveikatos biuras organizuodami įvairius renginius, nori įkvėpti nepasiduoti.
„Šiais metais nutarėme skirti išskirtinį dėmesį mūsų miesto jaunimui, akcentuojant vieną iš labiausiai bendrai savijautai darančių įtaką temų – psichikos sveikatai ir psichologinei gerovei. Pastarųjų kelių metų gyvenimas pandemijoje padarė ryškią įtaką ir nemenką žalą žmonių tarpasmeniniams santykiams, gerai savijautai, o jauni žmonės, vaikai ir paaugliai, ypatingai jautrūs ir jiems reikalinga ugdyti gebėjimą prisitaikyti prie stresinių situacijų“, – sakė Kauno visuomenės sveikatos biuro direktorė Gerda Kuzmarskienė.
Gerda Kuzmarskienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Lapkričio 16 d. renginys prasidės nuo nevyriausybinių organizacijų mugės šurmulio. Joje atvykusieji galės išvysti Lietuvos policijos, Jaunimo linijos, Kauno Algio Žikevičiaus saugios vaiko mokyklos, VšĮ Dainavos jaunimo centro, VšĮ Meda Project, VšĮ Vilties žiedo, Lietuvos šaulių sąjungos (Vytauto Didžiojo šaulių 2-os rinktinės) stendus. Visų organizacijų komandos pažada atsakyti į kylančius klausimus, supažindinti su jų kasdiene veikla, įtraukti į edukacines, interaktyvias viktorinas.
„Renginio pavadinimas „O kas viduje?“‘ mums pasako labai daug, kad iš tikrųjų mes nežinome, kas slypi žmogaus viduje, nes tai, kokias šviesias spalvas matome išorėje, viduje galime neretai sutikti tik tamsias spalvas.
Kaip numatyta renginio programoje, nuo 14 val. su psichologe prof. Nida Žemaitiene organizatoriai kvies dalyvauti interaktyviame žaidime, kuriame kartu paneigs emocinės sveikatos stigmas, atsakys į svarbius klausimus savižudybių prevencijos tema.
„Renginio pavadinimas „O kas viduje?“ mums pasako labai daug, kad iš tikrųjų mes nežinome, kas slypi žmogaus viduje, nes tai, kokias šviesias spalvas matome išorėje, viduje galime neretai sutikti tik tamsias spalvas. Būtent dėl to su jaunais žmonėmis reikia kalbėti, parodyti, kad šalia jų visada yra tas, kuris išklausys, padės, kai bus sunku, ar patars, kuriuo keliu eiti. Savižudybių prevencija liečia visus, gaila kiekvieno, kuris pasirenka savižudybės kelią. Mes kiekvienas galime daryti viską, kad išsaugotume gyvybę ir padėtume žmonėms pasilikti. Kartais reikia tik vieno klausimo, ir jau pasidaro šviesiau“, – mintimis dalinosi renginio moderatorius, VšĮ „Skirtingos spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius.
Dalius Stankevičius. B. Laurinaitytės nuotr.
Nuo 14.45 val. renginio dalyviai galės išgirsti pokalbį su N. Berlinsku, kuris yra prekės ženklo ir sporto klubo „Priklausomi nuo sporto“ įkūrėjas, jėgos ir sveikatingumo treneris, subalansuoto bei sąmoningo gyvenimo būdo mokytojas.
„Labai svarbu prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir suprasti, kad tu nesi vienintelis, kuris patiria problemų, kad per tai eina ar ėjo praktiškai visi, ir imtis veiksmų, kad pagerinti savo situaciją, neįstatant savęs į emocinį ir psichologinį kalėjimą. Kiek daug jaunų, ir ne tik, žmonių išgyvena emocines, psichologines ir dvasines problemas vien iš nežinojimo, galvodami, kad šios problemos yra tik pas juos ir kad visi kiti neina per šiuos sunkumus. Buvimas šio renginio dalimi man reiškia galimybę padėti tiems, kuriems iš tiesų reikia pagalbos, įkvėpti tuos, kurie yra praradę viltį, suteikti motyvacijos gyventi tiems, kurie gyvenimu nebetiki“, – atviravo būsimo renginio svečias N. Berlinskas.
Nojus Berlinskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Nuo 15.30 val. renginys baigsis jaukiu Lietuvos jaunosios kartos atlikėjo ir aktoriaus Manto Ben koncertu. Renginio organizatoriai kviečia atvykti į renginį visus, kurie susiduria su sunkiomis emocijomis arba tiesiog nori sužinoti daugiau informacijos apie savižudybių prevenciją.
Kristina Navickienė. Asmeninio archyvo nuotr.
„Šio renginio tikslas – pakviesti jaunimą ir visus, kurie nori pažinti ir patyrinėti savo emocijas, jausmus, mintis ir išgyvenimus bei semtis įkvėpimo spręsti kylančius sunkumus. Renginio metu kviečiame kalbėti ir ieškoti būdų, kaip išbūti su tuo, kas viduje, o įvykus netikėtoms gyvenimo situacijoms, kurios paveikia mūsų emocinę sveikatą, gebėti susitvarkyti su naujais iššūkiais“, – teigė Kauno visuomenės sveikatos biuro psichologė Kristina Navickienė.
Daugiau informacijos apie renginį: https://skirtingosspalvos.lt/okasviduje/.
-
Iniciatyva „Skirtingos spalvos“: susprogdinkime stigmų burbulą apie sergančiųjų bendruomenes
Nepagrįsti teiginiai bei užgaulios stigmos sergančiųjų bendruomenes užklumpa dažnai. Tokie pasakymai kaip „Vėžys – tai mirties nuosprendis“, „Gyvenantieji su liga negali džiaugtis gyvenimu“, „Jaustis blogai – nenormalu“, „Negalia trukdo gyventi“ ir panašiai, girdėti daugeliui. Viešoji įstaiga siekia tokius nusistatymus paneigti, parodyti žmonių su diagnozėmis stiprybę bei kviečia prie kilnių tikslų prisidėti ir visuomenę, teigdama, kad kartu įgyvendinti visas idėjas yra lengviau, o prisidėti prie tokių darbų – be galo gera ir prasminga. Šiandien nariai tikisi, kad dalis visuomenės pasirinks iniciatyvą „Skirtingos spalvos“ savo 1,2 proc. GPM paramos gavėja ir drauge leisis į spalvotą kelionę.
Iniciatyvos kelias prasidėjo dar 2019 metais, kuomet viešosios įstaigos įkūrėjas Dalius Stankevičius savo asmeniniame kelyje susidūrė su cukrinio diabeto diagnoze. Tai vaikiną privertė susimąstyti, apsižvalgyti aplink ir pamatyti socialiniame lauke esančias problemas. Taip atsiradusios idėjos apie solidarumo augimą sergančiųjų bendruomenėms bei visapusės tolerancijos šalyje siekimą virto socialinės iniciatyvos „Skirtingos spalvos“ tikrove ir misija. „Juk turime suprasti, kad norint išvysti realų pokytį visuomenėje, visada reikia pradėti nuo savęs“, – pabrėžia D. Stankevičius, kalbėdamas apie iniciatyvos įkūrimą.
Šiandien iniciatyva jau turi aiškius veiksmus, kaip siekia savo tikslų. Pagrindinė veikla, sulaukianti daugiausiai susidomėjimo – herojaus istorijos. „Skirtingos spalvos“ herojumi tampa gyvenantis su diagnoze žmogus, siekiantis sergančiųjų bendruomenėje pasikeitimo ir nebijantis dalintis savo patirtimi. Dabar herojais yra tapę jau devyni žmonės, o iniciatyvos įkūrėjo dialogai su jais virto interaktyviu informacijos perdavimo būdu visuomenei. Tarp herojų – ir žinomi vardai: aktorius Marius Repšys, laidų vedėja Indrė Stonkuvienė, atlikėja Ieva Zasimauskaitė. D. Stankevičius teigia, kad jų istorijos – ypač paveikios, atitolinančios populiarius veidus nuo realybės neatspindinčios idealumo sąvokos.
Po herojaus laidos, iniciatyvos komanda užsiima rubrikos „Patarimai“ kūrimu, užtikrinančiu gilesnes stebėtojo žinias. Taip apie ligą visuomenė gali sužinoti ne tik iš herojaus lūpų, bet ir iš specialisto, gydytojo ar psichologo pusės. Diagnozės aptarimą vainikuoja socialinė kampanija, siekianti realių pasikeitimų pasirinktos ligos bendruomenei. Pavyzdžiui, praeitų metų socialinė kampanija „Įgalink“ siekė padėti įvairias negalias turintiems žmonėms tapti darbo rinkos dalimi. Taip pat tarp įgyvendintų projektų jau ir visuomenei žinomi: #nebe(NORIUGYVENTI), #DovanokDžiaugsmą, „Kaip pažinti save?“ ir daugelis kitų.
Iniciatyvos autorius D. Stankevičius atskleidė, kad nors metai jau įsibėgėjo, laukia dar didesni planai: „Turime daug idėjų, be to, artėja jubiliejinė dešimtoji herojaus istorija, kurią planuojame ir jos su nekantrumu laukiame, tačiau prieš šios laidos įgyvendinimą, norime pasiekti kitą tikslą – atėjo metas susprogdinti stigmų burbulą apie sergančiųjų bendruomenes. Nebenorime matyti klaidingai vertinamų žmonių, vien tik dėl turimos diagnozės. Juk visi nusipelnėme vienodo šanso apie save kalbėti patys.“
Socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ tikisi, kad visuomenė padės jų komandai, skirs jiems 1,2 proc. GPM paramą ir taip prisidės prie kilnaus ir svarbaus tikslo įgyvendinimo.
Daugiau apie iniciatyvą informacijos rasite skirtingosspalvos.lt, o instrukciją kaip skirti paramą rasite skirtingosspalvos.lt/gpm-parama/.
-
Motociklininkų pora patys išgyveno vaiko netektį ir nori padėti kitiems 6
Jau šį penktadienį ir šeštadienį jie dviem motociklais bandys be sustojimo įveikti 1000 mylių per 24 valandas – iššūkį tarp viso pasaulio motociklininkų žinomą „Iron Butt“ pavadinimu. Taip jie sieks atkreipti visuomenės dėmesį į opią problemą šalyje.
Patys išgyveno netektį
„Ši šviesi mintis, socialinė iniciatyva, kelianti idėją niekada nepasiduoti, kilo mūsų šeimai išgyvenant nelengvą laikotarpį. Drauge su vyru nusprendėme įveikti „Iron Butt“ geležinį išbandymą ir tuo norime skleisti žinią, kad šeimos, išgyvenančios savo vaikų netektis, taip pat susiduria su geležiniu iššūkiu. Neretai net ir artimųjų ratas nežino, kaip jiems padėti. Tad kviečiu visus nebijoti apie tai kalbėti garsiai. Kviečiu prisidėti prie iniciatyvos – aukoti Krizinio nėštumo centrui bei palaikyti krizę išgyvenančias šeimas“, – sako S. Čereškevičienė.
Neretai net ir artimųjų ratas nežino, kaip jiems padėti. Tad kviečiu visus nebijoti apie tai kalbėti garsiai. Kviečiu prisidėti prie iniciatyvos – aukoti Krizinio nėštumo centrui bei palaikyti krizę išgyvenančias šeimas.
Visa socialinės iniciatyvos metu gauta finansinė parama bus skirta nemokamoms individualioms psichologo konsultacijoms bei grupinės terapijos užsiėmimams Krizinio nėštumo centre. Motociklininkų kelionė drieksis per tris šalis – Lietuvą, Lenkiją, Latviją. Kelionę bus galima stebėti internetu www.loctracker.lt.
Trūko palaikymo
Persileidimo patirtį išgyvenusi šeima prisipažįsta, kad jiems labai trūko palaikymo sunkiu laikotarpiu, todėl pagalbos kreipėsi į Krizinio nėštumo centrą. „Psichologo konsultacijos ir terapiniai užsiėmimai grupėse mums tikrai labai padėjo išgyventi kylančius jausmus ir emocijas. Todėl norime pasakyti ir kitiems – neužsidarykite, ieškokite profesionalios pagalbos, išeitis iš, rodos, akligatvio tikrai yra!” – sako jauna moteris. Pasak jos, toks geležinės ištvermės reikalaujantis važiavimas – žinutė apie tai, kokius geležinius iššūkius turi įveikti šeimos, besilaukiančios vaiko, bet taip ir netampančios tėvais.
Krizinio nėštumo centre konsultuojanti psichologė Giedrė Širvinskienė sako, kad persileidimo patirtis emociškai yra labai skausminga, tačiau dažnai moterys ir vyrai tai išgyvena vieni – labai trūksta atviro kalbėjimo, pagalbos, susijusios su šiais išgyvenimais. „Nėštumo metu jau pradeda megztis ryšys su vaikeliu, o įvykus persileidimui visa tai nutrūksta. Kuo stipresnį ryšį su vaikeliu moteris jaučia, tuo skaudesnis būna praradimo jausmas ir gedulo išgyvenimas. Tai yra skaudi netektis tėvams, kurią išgyventi yra labai sunku“, – teigia G. Širvinskienė.
Artimieji ne visada moka padėti
Pasak psichologės, dažnai vaikelio netektį ankstyvuoju laikotarpiu apsunkina net ir patys artimiausi žmonės, nes jie mano, kad priežastis gedėti yra per menka, juk vaikelis dar net nebuvo gimęs. Tačiau tėvams nepadeda „guodimas“ tokiomis tuščiomis frazėmis kaip „gerai, kad dabar, o ne vėliau“, „turėsi kitų“, „o mano draugei buvo taip..., o mano giminaitei buvo dar blogiau“. „Tuomet moteris išgyvena neatitikimą tarp to, ką ji jaučia, ir to, ką sako kiti. Ji jaučiasi nesuprasta, likusi viena su savo skausmu, gali net suabejoti savo jausmų adekvatumu ir dar labiau užsiverti. Labai svarbu, kad atsirastų žmonių, kurie priimtų šį didžiulį skausmą, išklausytų. Išgyvenant vaiko, kad ir dar negimusio, netektį, svarbu jausti, kad esi ne vienas, kad yra palaikančių ir galinčių išbūti šalia, išklausyti žmonių“, – aiškina G. Širvinskienė.
Kuo daugiau moteris gauna palaikymo ir supratimo iš artimų žmonių, tuo saugiau ji įveikia sielvartą.
Ji sako, kad persileidimą patyrusios moterys išgyvena labai sudėtingus jausmus ir emocijas: šoką, kaltę, savigraužą, tuštumą, atitrūkimą nuo realybės, negalėjimą patikėti tuo, kas įvyko, fakto neigimą, protestą, pyktį ir t.t. Kai kurios moterys išgyvenamą beprasmybės jausmą bando kompensuoti mintimis apie naują pastojimą ir taip atrasti prasmę. Kitos, atvirkščiai, bijo net pagalvoti apie tokią galimybę.
Patyrus netektį būtina kalbėtis
„Kuo daugiau moteris gauna palaikymo ir supratimo iš artimų žmonių, tuo saugiau ji įveikia sielvartą. Neretai reikalinga ir psichologo pagalba. Taip po truputį moteris ima atgauti gebėjimą matyti situaciją realiai, atsistato emociniai ryšiai ir santykiai su aplinkiniais. Moteris atranda naują santykį su negimusiu vaikeliu, kitaip išgyvena prisiminimus apie jį“, – teigia psichologė.
Krizinio nėštumo centre teikiamos individualios psichologo konsultacijos bei nuolatos vyksta savitarpio paramos grupės moterims patyrusioms persileidimą arba kūdikio netektį. Tai savitarpio paramos užsiėmimai, kurių metu moterys turi galimybę dalintis savo istorijomis, jausmais bei išgyvenimais ir taip pereiti įvairias gedėjimo stadijas.
-
Lietuviai kviečiami sodinti milijoną ąžuolų 8
„Suvokiame ar ne, tačiau mūsų gyvenimus veikia matomi ir nematomi saitai su Lietuvos žeme, protėvių dvasia, tradicijomis, kalba. Ąžuolų sodinimo idėja skirta stiprinti kiekvieno lietuvio ryšį su savimi, gimtuoju kraštu, skatinti bendrystę. Tikiu, kad sodinant iš lietuviškų gilių daigintus ąžuoliukus, tas ryšys juntamai sustiprės, o socialinė iniciatyva „Milijonas ąžuolų Lietuvai“ išaugs į judėjimą, kuris apims visą šalį, sujungs žmones vieningai veiklai – ąžuolų sodinimui. Sodinant ąžuolus siekiame, kad kiekvienas būtų pasodintas sąmoningai ir susikaupus, su gražiais palinkėjimais augalui, žemei ir tautai“, – sako vienas iš projekto organizatorių Laimonas Daniliauskas.
Ankstesniais metais Lietuvoje pasodinę keletą šimtų ąžuolų – net 111 ąžuoliukų skleidžia savo lapijas Angelų kalvoje, Trakų rajone, kiti – Vilniuje. Projekto organizatoriai teigia, kad didžiausi darbai prasidės tada, kai bus išauginta pakankamas kiekis ąžuolų iš Lietuvoje surinktų gilių. Tai ilgametis projektas, prie kurio kviečiami jungtis ir pavieniai asmenys, ir įstaigos, ir bendruomenės, taip pat užsienyje gyvenantys tautiečiai.
Iniciatyvos savanoriai giles rinks ir į konteinerius sodins rudenį, o šį pavasarį ketina pasodinti kelis tūkstančius ąžuolų įvairiose Lietuvos vietose: Dūkštų ąžuolyne, Melkio bendruomenėje, Pilaitėje, Naujoje Vilnioje, Molėtuose, Anykščiuose, Utenoje ir daugelyje kitų miestų ir rajonų.
Visi pasodinti ąžuolai bus registruojami į specialų visos Lietuvos registrą ir skaičiuojami, bus sukurtas jų pasodinimo žemėlapis. Ąžuolai bus sodinami ir privačiuose, ir savivaldybių ar urėdijų skirtuose plotuose, parkuose, bendruomenių ar įstaigų kiemuose.
Norintys dalyvauti „Milijono ąžuolų Lietuvai“ projekte galės sodinti tiek savo lėšomis įgytus, tiek projekto organizatorių nupirktus ąžuolus.
Pavasarinė registracija nemokamiems ąžuolams gauti vyks iki balandžio 30 dienos internetinėje svetainėje.
Norintys gauti nemokamus ąžuolų sodinukus, turi sukurti pasaką, legendą, padavimą ar poemą apie ąžuolus. Vertingiausi kūriniai bus atrinkti knygai „Milijono ąžuolų pasakos ir legendos“, kurią ketinama išleisti šių metų rudenį.
Šių metų pavasarinis visuotinis ąžuolų sodinimas vyks gegužės 13 dieną – Tarptautinės šeimų dienos išvakarėse.
Projektą „Milijonas ąžuolų Lietuvai“ organizuoja ne pelno siekianti organizacija VšĮ „Milijonas ąžuolų“. Jis finansuojamas organizacijų ir privačiomis rėmėjų lėšomis. Taip pat galima prisidėti neatlygintinais darbais ir natūra: ąžuoliukais, transportu, mediena kuoliukams, pasodintų medžių priežiūra, projekto viešinimo ir dizaino darbais.
