Kaip antradienį pranešė departamentas, bendrovė 2023 metais į aplinkosaugininkų akiratį pakliuvo du kartus.

Pirmąjį kartą nustatyta, kad „Minijos telkinys“ iš nenustatytų fizinių ir juridinių asmenų sausio–balandžio mėnesiais neturėdamas tam teisės surinko ir neteisėtai laikė 255 tonas nepavojingų mišrių statybinių ir griovimo atliekų Klaipėdos rajono Dovilų gyvenvietėje.

Dar nebaigus nagrinėti ankstesnės bylos, šiemet rugsėjį pakartotinai nustatyta, kad ši įmonė kitame žemės sklype, esančiame toje pačioje Dovilų gyvenvietėje, neteisėtai apdorojo daugiau nei 322 tonų statybinių atliekų.

Įmonei už pažeidimus gresia bauda iki 17 tūkst. eurų.

Pasak pranešimo, abiejų sklypų patikrinimų metu nustatyta, kad sklypuose mobiliu statybinių ir griovimo atliekų tvarkymo įrenginiu buvo smulkinamos nepavojingos statybinės atliekos.

Departamentas nurodo, kad „Minijos telkinys“ turi leidimą vykdyti šią veiklą, tačiau mobilia smulkinimo įranga galima smulkinti tik toje statybvietėje susidariusias nepavojingas inertines – perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui tinkamas statybines atliekas, kai jų smulkinimas numatytas statinio statybos ar griovimo aprašuose ar projektuose.

Nustatyta, kad sklypuose vykdytiems darbams nebuvo parengti reikalingi dokumentai, todėl statybinių ir griovimo atliekų apdorojimas buvo vykdomas neteisėtai.

Aplinkosaugininkai pažymi, kad perdirbtų statybinių atliekų kaip antrinės žaliavos panaudojimas yra skatintinas, tačiau jis turi būti vykdomas pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Už neteisėtą nepavojingų atliekų surinkimą ir laikymą juridiniam asmeniui gresia bauda iki 5 tūkst. eurų. Už neteisėtą nepavojingų atliekų apdorojimą juridiniam asmeniui gresia bauda iki 8 tūkstančių eurų. Už pakartotinį nepavojingų atliekų apdorojimą įmonei gresia iki 17 tūkst. eurų bauda.

Kaip pranešė Klaipėdos apygardos teismas bendrovę ir jos vadovus Gintautą Matulevičių bei Mindaugą Karpičių pripažino kaltais dėl žalos aplinkai padarymo ir saugomų teritorijų suniokojimo, tačiau išteisino dėl kaltinimų piktnaudžiavus tarnybine padėtimi konstatavęs, kad nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kaltu pripažintam G. Matulevičiui skirta 25 tūkst. eurų bauda, M. Karpičiui – 20 tūkst. eurų bauda, bendrovei „Akordas 1“ – 50 tūkst. eurų bauda.

Iš bendrovės valstybei taip pat priteistas 4 mln. 860 tūkst. eurų žalos atlyginimas.

Pasak teismo, abu vadovai ir įmonė kaltės nepripažino.

Tačiau, kaip nurodo teismas, remiantis byloje surinktais dokumentais, kuriais užfiksuota frezuotu asfaltu užpiltų teritorijų būklė, šias teritorijas mačiusių, jose dirbusių ir teritorijų užteršimą tyrusių apklaustų asmenų parodymais, „neginčijamai nustatyta“, jog kaltinime nurodytose vietovėse įmonės „Akordas 1“ darbuotojai išpylė neperdirbtą, t. y. iki atitinkamų frakcijų nesusmulkintą, frezuotą asfaltą, kurio sudėtyje buvo ir nuo keliolikos iki keliasdešimties centimetrų dydžio asfalto luitų.

„Nustatyta, kad nurodymus nuvežti, išpilti ir išstumdyti frezuotą asfaltą kaltinime nurodytose teritorijose pavaldiems UAB „Akordas 1“ darbuotojams davė UAB „Akordas 1“ vadovai – kaltinamieji G. M. ir M. K., kurie veikė bendrovės naudai ir interesais“, – nurodė teismas.

Į aplinką pateko kenksmingų metalų

Tyrimo duomenimis, 2020 metų gegužės–rugsėjo mėnesiais, įgyvendinant Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, beveik 2 tūkst. tonų rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose. Taip suformuoti trys keliukai.

Neringos savivaldybės administracijos atstovai anksčiau teismui tvirtino, kad savivaldybė derino schemas dėl aplinkkelio suformavimo, prašydama sutvarkyti miško kelią, tačiau pilti smulkinto asfalto neleido.

Anot prokuroro, išpilant minėtą kiekį frezuoto asfalto, į aplinką pateko kenksmingų medžiagų – arseno, švino, chromo, vario, cinko, nikelio, švino ir kitų, taip buvo padaryta žala Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Parnidžio ir Alksnynės kraštovaizdžio draustiniams, taip pat vadinamajai Penkių kalvelių gyvenvietei.

Prokuroro teigimu, nors gynyba laikėsi pozicijos, kad frezuotas asfaltas yra statybinė medžiaga, tai nereiškia, kad tarša nebuvo padaryta.

Tuo metu avokatas Adomas Liutvinskas teisme laikėsi pozicijos, kad frezuotas asfaltas – nepavojinga atlieka, minimų medžiagų suminės ribinės koncentracijos neviršijo ES nustatytų kriterijų. Be to, žemės tyrimai esą nebuvo atlikti, tad tiesioginis ar netiesioginis poveikis aplinkai nėra aiškus.

Teismas: bendrovė siekė kompensuoti išlaidas

Pasak teismo, byloje nustatyta, kad pagrindinė priežastis, paskatinusi rekonstruojamos gatvės Neringoje aplinkkelio įrengimą, buvo abipusis rekonstrukcijos rangos sutarties šalių noras darbus atlikti kuo greičiau ir patogiau, o rekonstrukcijos projekte numatytas darbų atlikimo būdas, uždarant remontuoti tik vieną gatvės pusę ir leidžiant eismą kita gatvės puse, kėlė nepatogumų ir lėtino darbų tempus.

„Teismas padarė išvadą, kad buvo abipusis suinteresuotumas, t. y. UAB „Akordas 1“ interesas atsikratyti dalies privalomo išvežti perdirbėjui frezuoto asfalto ir tokiu būdu bent nedidele dalimi kompensuoti patirtas prisiimtas aplinkkelio įrengimo išlaidas ir Neringos savivaldybės interesas nenaudojant savų lėšų paremontuoti dalį gatvės ir kartu leisti atsikratyti dalies asfalto atliekų, siekiant panaudoti 2020 metams projektui skirtą papildomą finansavimą“, – teigiama teismo pranešime.

Pažymima, kad bendrovė darbus atliko nesudariusi jokios rašytinės sutarties, neparengusi darbų projekto ir neaptarusi medžiagiškumo, nesuderinusi asfalto atliekų panaudojimo minimame objekte su suinteresuotomis institucijomis, o darbai atlikti neatlygintinai.

Teismo vertinimu, dėl kaltinamųjų padarytų aplinkosaugos teisės aktų pažeidimų ir statybinių atliekų paskleidimo tam neskirtose vietose buvo padaryta didelė žala žemei: dviejose vietose įvairiomis proporcijomis buvo išpilta atitinkamai beveik 1 060 tonų frezuoto asfalto atliekų, dėl to buvo padaryta 4,6 mln. eurų žala žemės paviršiui, ir daugiau nei 59 tonos frezuoto asfalto atliekų – šiuo atveju įvertinta žala žemei siekia apie 260 tūkst. eurų.

Apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaltinamųjų gynėjai prašo ieškinį atmesti, o kaltinamuosius išteisinti, nes šie nerijos neteršė, o suformavo aplinkkelį, dėl kurio buvo žodžiu susitarta su Neringos valdžia.

Klaipėdos apygardos teisme, tardamas baigiamąją kalbą, prokuroras Donatas Blinstrubis pasiūlė skirti 60 tūkst. eurų baudą bendrovės „Akordas 1“ direktoriui Gintautui Matulevičiui, o jo pavaduotojui Mindaugui Karpičiui – 50 tūkst. eurų baudą.

Bendrovę „Akordas 1“ siūloma pripažinti kalta ir skirti 150 tūkst. eurų baudą.

Prokuroras teismo taip pat prašė solidariai iš kaltinamųjų priteisti civilinį ieškinį, kurį pareiškė Aplinkos apsaugos departamentas, – 5,6 mln. eurų. Jį sudaro aplinkosaugininkų apskaičiuota Kuršių nerijai padaryta žala.

Prokuroro teigimu, nors gynyba laikosi pozicijos, kad frezuotas asfaltas yra statybinė medžiaga, tai nereiškia, kad tarša nebuvo padaryta.

Advokatas Adomas Liutvinskas tvirtino, kad frezuotas asfaltas – nepavojinga atlieka, minimų medžiagų suminės ribinės koncentracijos neviršijo ES nustatytų kriterijų. Be to, žemės tyrimai esą nebuvo atlikti, tad tiesioginis ar netiesioginis poveikis aplinkai nėra aiškus.

Advokato teigimu, kaltinimai verslininkams bendrininkavus yra absurdiški, nes du įmonės atstovai, įrengdami apylanką Neringoje, kuri žodžiu buvo suderinta su savivaldybės administracija, negalėjo įtarti, kad bus apkaltinti nusikaltimo darymu.

Tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2020 m. gegužės–rugsėjo mėnesiais, įgyvendinant Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, beveik 2 tūkst. t rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose. Taip suformuoti trys keliukai.

Neringos savivaldybės administracijos atstovai anksčiau teismui tvirtino, kad savivaldybė derino schemas dėl aplinkkelio suformavimo, prašydama sutvarkyti miško kelią, tačiau pilti smulkinto asfalto neleido.

Anot prokuroro, išpilant minėtą kiekį frezuoto asfalto, į aplinką pateko kenksmingų medžiagų – arseno, švino, chromo, vario, cinko, nikelio, švino ir kitų.

„Atliekas tvarkančias ar šalinančias įmones ir asmenis nuolat konsultuojame bei teikiame jiems svarbią metodinę pagalbą atliekų tvarkymo srityje. Deja, vis dar tenka susidurti su neteisėtai išpilamomis atliekomis miškuose, paežerėse ar privačių namų valdose. Todėl įspėjame, neteisėtai išpiltos atliekos užtraukia administracinę atsakomybę, taip pat pažeidėjams gresia ir transporto priemonės konfiskacija“, – sakė Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Kęstutis Celiešius. 

Praėjusią savaitę per tikslinę išvyką aplinkosaugininkai Jonavoje pastebėjo traktoriaus priekaboje sukrautas statybines griovimo atliekas. Kadangi Jonavos rajone nėra įmonės, turinčios teisę statybines atliekas tvarkyti ar šalinti, pareigūnai nusprendė pasekti atliekas vežusį asmenį.  

Aplinkosaugininkų įtarimas pasitvirtino, statybinės atliekos iš Jonavos rajono buvo nuvežtos į Ukmergės rajono Mankūnų kaimą ir išpiltos ant žolinės dangos namų valdos sklype. 

Aplinkos apsaugos departamento nuotr. 

Be to, valdoje buvo rasta ir daugiau statybinio griovimo atliekų. Atlikę matavimus, aplinkosaugininkai nustatė, kad aplinka užteršta 6,5 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų. Išmestas kiekis viršijo 5 kubinius metrus, tad transporto priemonė su priekaba, kuria padarytas pažeidimas, buvo paimta.   

 Asmeniui surašytas protokolas ir bus duotas privalomasis nurodymas atliekas sutvarkyti. Taip pat gresia nuo 2300 iki 2900 eurų bauda.   

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai iš neteisėtų šiukšlių vežėjų per šiuos metus yra paėmę penkias transporto priemones: keturias Vilniaus mieste ir rajone, vieną Ukmergės rajone. 

„Maždaug prieš mėnesį jau kreipėmės į Aplinkos apsaugos inspekciją. Tada, siaučiant gūsingam vėjui, įvairios šiukšlės iš perkrauto statybinių atliekų konteinerio, stovinčio mūsų vienuolikos aukštų pastato papėdėje, skraidė po visą teritoriją Ir net po šalia esantį Draugystės prospektą“, – pasakojo portalui kauno.diena.lt į Bendrąjį pagalbos centrą šiandien vėl skambinusi moteris.

Ji teigė, kad po aplinkosaugininkų sureagavimo tada šis konteineris, kuriuo naudojasi viename jų pastato aukšte remontą atliekantys statybininkai, buvo greitai išvežtas, atvežus naują tuščią. Tačiau niekas tada vėjo išnešiotų ir aplink jį pabirusių šiukšlių nesurinko.

Ir šiandien ryte, kaip įtariama, dėl kažkieno neatsargiai numestos nuorūkos jos užsidegė. O šalia, kaip matyti iš nuotraukų, atsiųstų iš įvykio vietos, – ir minėtame pastate dirbančių žmonių automobiliai.

Skaitytojos nuotr.

„Kiek turi atsitikti nelaimių, kad atitinkamos institucijos tinkamai sureaguotų į besikartojančius pažeidimus?!“ – savo bei bendradarbių vardu klausė portalo kauno.diena.lt skaitytoja.

Kiek turi atsitikti nelaimių, kad atitinkamos institucijos tinkamai sureaguotų į besikartojančius pažeidimus?!

Pagal ugniagesių gelbėtojų reakciją į gaisrą tokio didelio pastato, kuriame įsikūrę daug įmonių, papėdėje yra pagrindo įtarti, kad panašiai mano ir jie. 9.39 val. gavus iš Bendrojo pagalbos centro pranešimą, kad buvusio Radijo gamyklos vienuolikos aukštų pastato pirmajame aukšte kažkas dega, į Draugystės gatvę su sirenomis buvo pasiųstos jau minėtos gausios Kauno ugniagesių gelbėtojų pajėgos beveik iš visų mieste esančių jų komandų.

Vėliau dalis jų pakeliui atšaukta. Nes pirmosios autocisternos ekipažas, pasiekęs įvykio vietą per kelias minutes, sutramdė beįsišėlstantį gaisrą per dvylika minučių. Tačiau jo priežastis – pilnas degių medžiagų statybinių atliekų konteineris bei aplink jį besimėtančios nespėjusios sudegti šiukšlės ir toliau šioje vietoje liko.

Aplinkosaugininkams atlikus tyrimą ir pasitelkus Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnų pagalbą nustatyti asmenys, kurių vienas atsikratė atliekomis, o kitas jas atidavė ne atliekų tvarkytojui.

Asmeniui, kuris užteršė aplinką, gresia iki 29 tūkst. eurų siekianti bauda. Jam statybines atliekas perdavusiam asmeniui gresia iki 300 eurų siekianti bauda.

Aplinkosaugininkai primena, kad prieš perduodant atliekas būtina įsitikinti, ar jas priima teisėtas atliekų tvarkytojas – jis privalo būti įsiregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre (ATVR) ir turėti teisę tvarkyti tokios rūšies atliekas, kurias ketinama perduoti.

Atliekas perdavęs asmuo privalo nepavojingųjų atliekų perdavimą įrodančius dokumentus (priėmimo-perdavimo aktą ar PVM sąskaitą faktūrą) saugoti trejus metus, o pavojingųjų atliekų – penkerius metus.

„Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienas gyventojas registruotus atliekų tvarkytojus gali rasti ATVR svetainėje. Atsidarius ATVR svetainės langui, laukelyje „atliekos pavadinimas“ galima įvesti reikiamos tvarkyti atliekos pavadinimą (pvz., padangos) ir paspaudus mygtuką „ieškoti“ bus pateiktas atliekų tvarkytojų, turinčių teisę tvarkyti nurodytą atlieką, sąrašas. Visgi dažnu atveju atliekos atsiduria ne atliekų tvarkymo įrenginiuose, bet gamtinėje aplinkoje, todėl itin svarbu laikytis nustatytų reikalavimų“, – sako Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Žydrė Majauskaitė.

Aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu kaltinamas statybų veikla užsiimančios uždarosios akcinės bendrovės Vilkaviškyje direktorius.

Tyrimo duomenimis, Vilkaviškio rajone esančiame Mažųjų Būdežerių kaime 2015 metais buvo planuotos keturių vėjo jėgainių statybos. Šiame kaime žemės sklypus turintys gyventojai sutiko juos išnuomoti ar perduoti panaudos pagrindais įmonėms, kurios ketino statyti jėgaines. Vieną iš jėgainių ketino statyti ir pats žemės savininkas.

Numatytos vietos turėjo būti specialiai paruošiamos – įrengiamos specialios aikštelės, skirtos sunkiasvorės statybinės technikos įvažiavimui bei vėjo elektrinių montavimui. Buvo sutarta, kad aikšteles paruoš viena Vilkaviškio įmonė. Kai darbų aikštelėje pradėjo važinėti sunkiasvorė technika, aplinkiniai gyventojai pradėjo skųstis galimu poveikiu aplinkai.

Tų pačių metų gegužę Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo sustabdė vėjo elektrinių plėtrą Vilkaviškio rajone.

Įmonės, ketinusios statyti jėgaines, nutraukė nuomos ir panaudos sutartis, o žemės sklypų savininkams liko jų žemės plotai su įrengtomis aikštelėmis. Žemių savininkai ėmė ieškoti būdų, kaip atstatyti buvusią žemės padėtį ir pastebėjo, kad jų žemė užteršta.

Šiuo atveju, net ir pašalinus netinkamas statybines atliekas, baudžiamosios atsakomybės klausimas išlieka.

Atliekant ikiteisminį tyrimą surinkta duomenų, kad uždaroji akcinė bendrovė, formavusi aikšteles žemės sklypuose, galimai užteršė aplinką neapdorotomis, nerūšiuotomis, mišriomis statybinėmis atliekomis.

Tyrimo metu nustatyta, kad šios įmonės vadovas galimai pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles ir dėl to atsirado sunkių padarinių aplinkai. Manoma, kad vienai aikštelei įrengti galėjo būti panaudota nuo 1,4 tūkst. iki beveik 2 tūkst. tonų neapdorotų, nerūšiuotų, mišrių statybinių atliekų, tokiu būdu užteršiant bendrą daugiau kaip 4,6 tūkst. kvadratinių metrų žemės plotą.

„Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, užteršiant aplinką, baudžiamoji atsakomybė kyla nuo to momento, kai kilo baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nepriklausomai nuo to, kad vėliau šie padariniai (žala gamtai) buvo visiškai ar iš dalies pašalinti“, – sako ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir jį kontroliavęs Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas.

„Šiuo atveju, net ir pašalinus netinkamas statybines atliekas, baudžiamosios atsakomybės klausimas išlieka“, – pabrėžė jis.

Aplinkos apsaugos departamentas pateikė civilinį ieškinį byloje dėl aplinkai padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo. Ieškinio suma viršija 33 mln. eurų žalą aplinkai.

Baudžiamoji byla perduoti nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.

Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras V. Nacikūnas.

Kur leido, ten ir krovė

Savaitgalį socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Mūsų Neringa“ įdėtos nuotraukos, kuriose matyti paliktas statybinis laužas, sukėlė internautų įniršį.

Žmonės šiurpo dėl tokio statybininkų elgesio. Paanalizavę matomas medžiagas, vietiniai ėmė spėlioti, kad tai veikiausiai griaunamos kavinės „Nidos seklyčia“ statybinis laužas.

Netrukus prie viešos diskusijos prisijungė ir kavinės savininkas Romas Kvaselis.

Verslininkas paaiškino, kad rangovas, kuris vykdo griovimo darbus, paprašė savivaldybės vietos, kur laikinai galėtų sandėliuoti atliekas.

„Tai, kur leido, ten ir sandėliuoja. Neleido konteinerio ir mašinos, kurios masė daugiau kaip 40 t, į Nidos senamiestį įsivežti. Atliekos rūšiuojamos tam, kad galėtų būti tinkamai utilizuotos, tam reikėjo vietos. Nidos senamiestyje sandėliuoti būtų nelabai gerai. Iki 28 d. viskas turi būti išvežta, o darbai baigti pagal mūsų turimą sutartį“, – aiškino R.Kvaselis.

„Facebook“ paskyros „Mūsų Neringa“ nuotr.

Išgabens po savaitės

Tačiau vietinių gyventojų tai nenuramino. Viena internautė piktinosi tokiu savivaldybės sprendimu ir juokavo, kad visą tą laužą reikėtų Neringos merui į kiemą nuvežti.

Kitas gyventojas priminė, kad šioje vietoje, kur sukrautos atliekos, numatyta įrengti sporto aikštyną.

R.Kvaselis į tai atsakė paaiškindamas, kad vietą rinkosi ne rangovas ir ne griaunamos kavinės savininkai.

„Savivaldybės atstovai nurodė čia laikinai dėti. Vežama kas antrą dieną. Po didelę mašiną į sąvartyną. Iki savaites galo, kaip supratau, viskas bus išgabenta. Labai atsiprašome, kad tenka griauti ir elgtis taip, kaip institucijos nurodė dėl išvežimo ir paties griovimo“, – dūsavo verslininkas.

Derėjo pagalvoti

Diskusiją feisbuke sekė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.

„Ir aš mačiau tas nuotraukas. Negaliu pasakyti, ar tikrai rangovai negalėjo rūšiuoti atliekų ir kitaip susitvarkyti. Savininkas nurodo, kad savivaldybė leido šioje vietoje laikyti atliekas, ji ir turėtų atsakyti, ar galima taip sandėliuoti statybinį laužą. Čia statybų kultūros klausimas. Man tokie dalykai nelabai suprantami. Tikėkimės, kad sutvarkys, ir bus dar geriau, nei buvo“, – nuomonę išsakė L.Dikšaitė.

Ji pastebėjo, kad Neringoje dėl statybinių atliekų kyla didelių problemų.

„Jų tiesiog nėra kur dėti. Prieš kurį laiką kitai įmonei buvo leista panašiai sandėliuoti atliekas. Man atrodo, kad būtų galima ir kitaip susitvarkyti“, – pasvarstė L.Dikšaitė.

„Facebook“ paskyros „Mūsų Neringa“ nuotr.

Milijoniniai nuostoliai

Lotmiškio gatvėje esanti kavinė „Nidos seklyčia“ pradėta griauti prieš dvi savaites. Verslininkams pralaimėjus teismų maratoną, pastatų savininkai nusprendė patys imtis vykdyti teismo sprendimą.

Pastatą sudaro du žvejo tipo namai, tarpusavyje sujungti stikline galerija, tačiau po griovimo čia liks tik vienas restorano pastatas.

Verslininkai skaičiuoja, kad patirs apie 2,5 mln. eurų žalos.

Pastatų kompleksas „Nidos seklyčia“ buvo statytas gavus visus statybą leidžiančius dokumentus, tačiau 2012 m. rudenį statybos leidimai buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

Valstybės saugomų teritorijų tarnyba akcentuoja, kad sodyba yra kultūrinio draustinio teritorijoje ir čia gali būti tik mažesnių tūrių statiniai.

Neringos savivaldybės atstovė spaudai Lina Pusvaškytė, atsakydama į dienraščio „Klaipėda“ klausimą, ar leido statybininkams taip sandėliuoti atliekas, atsakė, kad savivaldybė nėra suteikusi tokio leidimo.

„Atvejis yra užfiksuotas, tikslinamos jo aplinkybės“, – patikino L.Pusvaškytė.

R.Kvaselis paaiškino, kad su savivaldybe dėl statybinio laužo tarėsi rangovai.

„Aš juos samdau ir jie turi pateikti dokumentus, kad tinkamai sutvarkė laužą. Jie negali jo pamiškėje išversti. Kaip ir minėjau, mane patikino, kad buvo nurodymas rūšiuoti atliekas šioje vietoje. Nėra vietų Neringoje, kuri net ir laikinai būtų galima sandėliuoti statybinį laužą. Rangovai rūšiuoja atliekas ir išvežinėja jas“, – paaiškino R.Kvaselis.

Paliktos netvarkos atvykę apžiūrėti parko direkcijos darbuotojai šiukšlėse rado ne tik telefono numerį, bet ir šiukšlintojo vardą ir adresą, tad pareigūnams nustatyti pažeidėjo tapatybę buvo labai paprasta.

Kaip informavo Vilniaus savivaldybė, dar 2019 m. gruodžio 18 d. neprisistatęs pilietis paskambino į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją ir pranešė apie išverstą statybinių atliekų krūvą nuostabaus grožio Pavilnių regioninio parko Pučkorių kraštovaizdžio draustinyje.

Tą pačią dieną parkų direkcijos vyriausieji specialistai nuvyko patikrinti esamos situacijos, padarė kelias nuotraukas, apieškojo šiukšles, tarp kurių rado telefono numerį, vardą ir adresą žmogaus, kuris ir buvo atsakingas už tokią netvarką.

Visa surasta informacija ir nuotraukos buvo perduotos Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Šių duomenų Viešosios tvarkos skyriui pakako, jog būtų nustatytas kaltininkas, jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena.

Asmuo buvo įpareigotas sutvarkyti išmestas šiukšles, išvežti jas į statybinių atliekų surinkimo aikštelę ir pristatyti deklaraciją. Pasak savivaldybės, šis įpareigojimas buvo įvykdytas šių metų sausio 6 dieną.

Savivaldybė socialiniame tinkle „Fecebook“ pasidalino filmuota medžiaga, kur užfiksuota, kaip begėdiškai šiukšlių Pučkorių kraštovaizdžio draustinyje atsikratęs asmuo, buvo priverstas sugrįžti ir sutvarkyti paliktą kalną statybinių atliekų.

Tarp ekskavatorių užkasamų šiukšlių – padangos ir žmonių sveikatai pavojingas asbestinis šiferis. Galimą pažeidimą užfiksavo netoliese Užutrakio dvaro gyvenanti Gelena: „Buvo iškasta didžiulė duobė. Ten krūvoje matėsi ir klozetai, ir padangos.“

Šiuo metu Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija yra pradėjusi Užutrakio dvaro aplinkos tvarkymą. Sovietiniais metais dvaro teritorijoje buvo pristatyta garažų, angarų, sandėliukų. Juos direkcija nusprendė nugriauti. Pasamdytas rangovas pastatus turėjo nugriauti, sutvarkyti teritoriją ir išvežti statybinį laužą. Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius KK2 laidai teigė, kad užkasti pavojingas atliekas dvaro teritorijoje leidimas nebuvo duotas. Tai neva rangovo savivalė, apie kurią direktorius nieko nežinojo: „Buvau Baltarusijoje vakar, tai jeigu būtumėte man paskambinę, būčiau tikrai visais kanalais padaręs, kad ar ministras, ar ne ministras, ar elementari policija atvažiuotų ir tuos dalykus sustabdytų.“

Aplinkosaugininkai Užutrakyje pradėjo tyrimą. Stebint Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui ir KK2 žurnalistams, buvo pradėta atliekų atkasimo procedūra. Į galimo pažeidimo vietą buvo iškviesti griovimo darbus atlikę darbininkai ir įmonės vadovas. Pamatę televizijos kameras, statybininkai išsilakstė. Auksinėmis grandinėlėmis pasipuošęs įmonės vadovas atsisakė komentuoti situaciją, pradėjo bėgti ir dribo ant molingos žemės.

Ką įvykio vietoje aptiko aplinkosaugininkai? Ar Trakų istorinio nacionalinio parko valdžia tikrai nežinojo apie Užutrakio dvare daromos pažeidimus? KK2 tyrimas šiandien, 19 valandą 30 minučių, per LNK.