„Mums vis dar rytas. Bemiegė naktis... Viešojo saugumo tarnybos poligonas, kuriame numatyta steigti migrantų stovyklą, tai yra valstybės karinė teritorija su atskiru ginkluotu apsaugos režimu. Tai yra sukarinta valstybės teritorija. Vakar vakare turėjome rimtą incidentą – buvo įsiveržta į mūsų karinę teritoriją, padegtos padangos. Tikslai du: arba padegti pabėgėliams ruošiamą stovyklą, arba nukreipti mūsų apsaugos pajėgų dėmesį į tą būsimą gaisrą“, – antradienį vykusioje Vidaus reikalų ministerijos spaudos konferencijoje kalbėjo R. Pocius.

Ričardas Pocius/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

Pasak VST vado, poligono pareigūnai negalėjo nei įvažiuoti, nei išvažiuoti iš teritorijos iki 5 val. ryto, o padegėjai savo veiksmus greičiausiai planavo iš anksto.

Priešinosi įsiveržėliai, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, buvo panaudotos ašarinės dujos.

„Tai buvo vakaras, 21.30 – 22 val. Akivaizdu, kad tam buvo ruoštasi, nes šiaip sunkvežimio padangų su žiebtuvėliu nepadegsi. Buvo praeita ne pro įėjimo-išėjimo punktą, bet iš kitos pusės tvoros, ten, kur, vadinkime, silpna tvora. Iš tos pusės įeita ir padangos padegtos. Sureagavus mūsų apsaugai, įvyko fizinis kontaktas. Priešinosi įsiveržėliai, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, buvo panaudotos ašarinės dujos“, – pasakojo R. Pocius, kartu patikslindamas, kad du pareigūnai buvo nesunkiai sužaloti.

„Buvo pasikėsinta į mūsų sargybą. Du pareigūnai sužaloti. Buvo iškviestos specialiosios VST pajėgos, kurios atblokavo įvažiavimą-išvažiavimą ir viduje užgesino gaisrą. Kartu su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba įvedė tvarką“, – sakė VST vadas.

ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, Rūdninkų poligone bus galima apgyvendinti iki 1,5 tūkst. migrantų.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Daiva Breivė patvirtino, kad praėjusį savaitgalį kapinių lankytojų gerokai padaugėjo, žmonės aktyviai tvarkė artimųjų kapavietes po žiemos ir po sušvelninto karantino.

„Abejose kapinėse jau įjungėme vandenį, žmonės labai aktyviai tvarkosi. Tai natūralu, nes jau šį sekmadienį minėsime Motinos dieną. Kaip visada, spėjama, lankytojų tądien bus daug. Todėl bandysime bent jau Lėbartuose organizuoti kapinių lankymą taip, kaip buvo ir per Vėlines. Pateiksime schemą, kaip bus galima įvažiuoti į kapinių teritoriją ir išvažiuoti iš jos“, – paaiškino D.Breivė.

Savivaldybės atstovė pabrėžė, kad bus vykdoma griežtesnė įvažiuojančiųjų kontrolė.

Bus tikrinama, ar asmuo tikrai turi teisę patekti į kapines automobiliu.

„Visi, kurie sugalvos, įvažiuoti negalės. Į kapines su transporto priemone bus įleidžiami tik turintieji neįgaliojo pažymėjimą, asmenys, kurie yra vyresni nei 80 m., ir tie, kurie vykdo kapinių tvarkymo darbus. Bet jie leidimus turi gauti atvykę pas mus į kapinių administraciją“, – patikslino D.Breivė.

Gėlėmis ir žvakėmis šalia kapinių prekiaujama kasdien.

Savivaldybės atstovai svarsto galimybę sekmadienį pasitelkti pareigūnus, kad šie palaikytų tvarką šalia kapinių dėl prognozuojamo didelio lankytojų srauto.

„Ir dar. Labai prašytume lankytojų šiukšles mesti į tam skirtus konteinerius, bet ne už kapinių tvoros. Paskui mūsų darbuotojai turi tas šiukšles rinkti, o žmonės nepatenkinti, kad teritorija netvarkinga“, – teigė D.Breivė.

Kaip portalui kauno.diena.lt teigė pareigūnai, 21.02 val. gautas pranešimas, kad asmuo bando nusižudyti.

Ugniagesiai gelbėtojai, greitosios medikai ir policijos pareigūnai atvyko į menamą vietą ties Panemunės šilu, tačiau nieko nerado. 

Gautas pranešimas – nepasitvirtino.

Specialiųjų tarnybų pagalbos apie 9 val. šaukėsi moteris, atvykusi pas šiame name gyvenančią 70-metę seserį – vežti ją su siuntimu į ligoninę. Tačiau niekas jai namo durų neatidarė, nors šiame be sesers buvo ir jos 80-metis sutuoktinis.

Prieš kviečiant specialiąsias tarnybas moteriai pavyko išsiaiškinti, kad sesuo dėl sveikatos būklės negali pasikelti iš lovos. Kažkas atsitiko ir jos sutuoktiniui, sukniubusiam prie lauko durų.

Iš pradžių mėginta patekti į namo vidų, išsikvietus avarinę durų tarnybą. Tačiau ši nepajėgė atrakinti iš vidaus užrakintų jo lauko durų. Beliko kviesti visada tokiais atvejais pagelbėjančius ugniagesius gelbėtojus. Pasitikrinę per langą, kad namo viduje iš tikrųjų yra žmonių – vienas jų gulėjo kambaryje, ugniagesiai gelbėtojai padėjo kvietusiajai juos pagalbon ten patekti.

Abu sutuoktiniai rasti sąmoningi. Moteris buvo susitrenkusi galvą. Netrukus į ligoninę išvežta ne tik ji, bet ir sutuoktinis, kuriuos ugniagesiai gelbėtojai dar ir padėjo greitosios pagalbos medikams nunešti iki jų automobilių.

Skaitytojai pasakoja, kad šiek tiek po 14 val. pačiame miesto centre buvo pastebėtas policijos ekipažas, važiuojantis link Kęstučio g. esančio Nacionalinis Kauno dramos teatro. Pakui jį važiavo ir greitosios medicinos pagalbos automobilis, todėl kauniečiai sunerimo – gal nutiko kas nors rimto?

Portalas kauno.diena.lt paklausė pareigūnų atstovės, kokiu tikslu policijos ekipažas buvo kviestas į teatro kiemą.

„Gavome pranešimą, kad  maždaug 60-ies metų žmogų ištiko epilepsijos priepuolis. Daugiau informacijos kol kas neturime“, – praėjus maždaug dešimčiai minučių po iškvietimo sakė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė.

Kiek kitokią versiją žurnalistams pateikė greitosios medicinos pagalbos atstovė. Pasak telefonu atsiliepusios moters, pranešimas buvo gautas apie sumuštą žmogų.

„Medikai neseniai išvyko į nelaimės vietą. Kol kas nieko nepasakyti negalime, tik tai, kad mums pranešėjas užsiminė apie sumuštą žmogų“, – sakė medikų atstovė.

Į nelaimės vietą nuvykęs portalo fotoreporteris čia sutiko kitus dramos teatro darbuotojus. Pastarieji labiau linko prie pareigūnų pateiktos versijos – vieną iš darbuotojų netikėtai ištiko epilepsijos priepuolis, jis nukrito prie pat šiukšlių konteinerių, esančių kieme.

Nelaimėlis nedelsiant atiduotas medikų globon.

Buvo aišku, kad atsitiko kažkas ypatingo.

Paaiškėjo, kad šioje vietoje buvo aptiktas ankstyvą rytą iš vienos įmonės, įsikūrusios Lankupiuose (Šilutės r.), pavogtas mikroautobusas „Volkswagen Transporter“.

Apie vagystę policijai pranešta 6.20 val. Paaiškėjo, kad automobilyje įrengta navigacinė sekimo sistema, tad greitai sužinota, kad mikroautobusas yra Klaipėdos rajone.

6.45 val. netoli Klaipėdos automobilį pastebėjo kelių policininkai, jie leidosi vytis ieškomą automobilį, vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti ir padidino greitį. Netrukus mikroautobusas įsuko į miško keliuką ir rėžėsi į medį. Iš jo iššoko du vyrai ir leidosi bėgti. Policininkai – jiems iš paskos.

Pasak Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Gretos Kęsminaitės, sulaikyti asmenys yra šilutiškiai, trečiadienį iki pietų vykdoma jų apklausa.

Tuo metu Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai tyrė kitą nusikaltimą, įvykdytą maždaug už dešimties kilometrų, Klaipėdos rajone, Stragnų II kaime.

Antradienio naktį, 2.36 val., minėtame kaime gyvenantis žmogus pabudo nuo duslaus garso, buvo panašu į dunkstelėjimą.

Pažvelgęs per langą jis suprato, kad kieme nebėra abiejų jo automobilių: „Fiat Punto“ ir „Opel Zafira“. Vyras abiejų mašinų užvedimo spynelėse buvo palikęs raktelius.

Pasirodo, dunkstelėjimas pasigirdo, kai nuvažiavęs į pievą į kažką atsitrenkė „Opel Zafira“. Antrojo automobilio nesimatė.

Kur kas vėliau jis buvo aptiktas Šilutėje.

Patikimų šaltinių teigimu, sulaikyti keli įtariamieji.

Nusikaltimus tiria Klaipėdos ir Tauragės apskričių policijos komisariatų pareigūnai, jie nuolat bendrauja tarpusavyje ir ieško įtariamųjų saitų. Gali būti, kad analogiški nusikaltimai tėra atsitiktinumas, tačiau neatmetama, kad vagys yra pažįstami ar net susiję.

Pranešimai apie tai, kad minėtame šalia „Girstučio“ baseino esančiame daugiabutyje vyksta kruvinos dramos pasipylė apie 13.30 val.

Vienoms tarnyboms teigta, kad girdėjosi kaip nuomininkas nudūrė 60-metį kaimyną ir dabar nieko neįsileidžia į butą. Kitoms – kad laiptinėje yra ir daugiau sužalotų žmonių.

Tačiau įtarimą kėlė tai, kad skambinusysis sunkiai renka žodžius. Nors, kaip paaiškėjo atvykus į įvykio vietą, juo patikėjo ir davusieji jam savo mobilųjį telefoną – kad praneštų apie tragediją, kurios liudininku esą tapo.

Atvykus nurodytu adresu, netrukus buvo sulaikytas pats 43-ejų metų pranešėjas. Jis neslėpė vartojęs alkoholį kelias savaites be pertraukos. Trenkė nuo jo alkoholiu ir šiandien.

Iš įvykio vietos šis ramybės drumstėjas greitosios automobiliu su policijos palyda išvežtas psichiatrams.

Sekmadienio rytą pietinėje miesto pusėje sujudimą sukėlė briedis. Jį pasaugoti, kad neįvyktų kokia nelaimė, skubėjo net du policijos ekipažai.

Klaipėdiečiai garsiai svarstė, esą žvėris galėjo atklysti iš Kairių poligono.

Apie Šilutės plente klaidžiojusį briedį policijai pranešta 6.58 val. ryto. Vairuotojas vos nepartrenkė netikėtai mieste išnirusio gyvūno.

Briedis netrukus aptiktas Naikupės gatvėje ties I.Simonaitytės mokykla. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Andromeda Grauslienė informavo, kad du patrulių ekipažai jį saugojo keletą valandų, vėliau atvykę Gyvūnų globėjų asociacijos atstovai žvėrį užmigdė ir išvežė už miesto ribų.

Briedis sugrąžintas į mišką gyvas ir sveikas.

Rudeniop, prasidėjus gyvūnų migracijos laikui, tokie vizitai mieste gali padažnėti.

Anksčiau klaipėdiečiai pasakojo ne kartą matę vaikštinėjančią briedžių šeimynėlę Dragūnų kvartale, pėsčiųjų ir dviratininkų take Girulių link. Štai pernai briedis buvo užfiksuotas ramiai einantis Panevėžio gatve.

Šie gyvūnai net spėjo priprasti prie žmonių dėmesio, tačiau gyventojams derėtų būti atsargesniems ir laikytis atstumo.

Briedžiai greiti ir stiprūs laukiniai gyvūnai, galintys sužeisti vienu kanopos mostu. Jie nesunkiai įveikia net ir kelių metrų aukščio tvoras, todėl patekti į privačias teritorijas ar kvartalus jiems – vieni juokai.

Nuo kovo pabaigos VŠĮ „Čiobreliai“ kūrybinę grupę buvo galima pamatyti tai vienoje, tai kitoje Kauno vietoje. 

„Filmuojame filmą apie tai, kaip vyriausybės vyrai norėjo Lietuvą į šiltuosius kraštus perkelti“, - trumpai sujudimo Maironio gatvėje priežastis nusakė vienas iš filmo kūrybinės grupės narių Marius Drakšas.

Gerokai plačiau apie Kaune kuriamą filmą papasakojo VŠĮ „Čiobreliai“  direktorė Marija Ruzgutė.

„Kaune filmuojame naują vaidybinį filmą „Nova Lituania“. Tai debiutinis režisieriaus Karolio Kaupinio filmas“, - paaiškino M.Rugutė.

Direktorė pabrėžė, kad skirtingai nuo kitų filmų kūrėjų, jie ne tik filmuoja Kaune, o ir kuriamo filmo veiksmas vyksta Kaune.

Atspirties tašku filmo idėjai imtas praėjusio amžiaus lietuvių geografo ir visuomenininko Kazio Pakšto utopinis svarstymas įkurti Madagaskaro saloje lietuvių koloniją.

Profesorius K. Pakštas vertino galimybes šiame pasaulio krašte įkurti atsarginę Lietuvą – Dausuvą.

M.Ruzgutė pabrėžė, kad jų kuriamas vaidybinis filmas, o ne dokumentinis. Visi personažai ir įvykiai išgalvoti, realiai gyvavusi tik ši atsarginės Lietuvos idėja.

Filme „Nova Lituania“ filmuojasi puikus lietuvių aktorių žiedas: Aleksandras Kazanavičius, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė, Julius Žalakevičius, Kęstutis Jakštas, Darius Meškauskas ir kiti.

Kūrybinė grupė filmavimo epizodams jau naudojosi daugeliu istorinių Kauno vietų. Filme bus įamžintos Žaliakalnio funikulieriaus apylinkės, Panemunės kareivinės, Parodos kalnas, kino teatro „Romuva“ prieigos, Ąžuolynas, Lietuvos sveikatos mokslo universitetas ir kitos.

Šiomis dienomis filmo epizodams duris atvėrė Lietuvos banko Kauno skyrius.

Daugėja pagarbos

Jiezno parapijos klebonas Rolandas Bičkauskas, kurį šiltuoju metų laiku galima išvysti ne tik prie automobilio, bet ir prie motociklo vairo, kalbėdamas apie eismą Lietuvoje išskyrė dvi sudedamąsias jo dalis – kelius ir jais važiuojančius vairuotojus.

"Kasmet tenka nemažai pavažinėti ne tik savo parapijos, bet ir kitais Lietuvos keliais, tad matau, kaip keliai kasmet vis gerėja – avaringas sankryžas keičia žiedinės, pakelėse vis dažniau atsiranda tvorų, saugančių vairuotojus ir laukinius gyvūnus nuo susidūrimo. Taigi viskas eina geryn", – "Kauno dienai" pasakojo kunigas.

Jis pripažino pastebintis, kad į gerąją pusę keičiasi ir eismo dalyvių kultūra. Tiesa, lygindamas Vilnių ir Kauną, R. Bičkauskas pastarajam nepagailėjo kritikos.

"Prieš kelias dienas teko vairuoti sostinėje ir pastebėjau, kad per spūstis, kai automobilių srautas labai didelis, vairuotojai daug paslaugesni vienas kitam. Vairuotojai, važiuojantys pagrindiniu keliu, įsileidžia tuos, kurie bando į srautą įsilieti iš šalutinės gatvės. Žinoma, ne kiekvienas vairuotojas praleidžia kolegą, tačiau kas antras ar kas trečias tai tikrai padaro. Tokio elgesio vis dar pasigendu Kaune", – kalbėjo pašnekovas. Anot jo, mūsų mieste vis dar gaji taisyklė, kad didesnio ar galingesnio automobilio vairuotojas jaučiasi kelyje turįs daugiau teisių, tačiau pašnekovas teigė pastebintis, kad ir ši tendencija pamažu nyksta iš kelių.

Svarbus kiekvienas

R. Bičkauskas paragino visus eismo dalyvius kelyje pagalvoti apie kitus ir nesijausti situacijos šeimininkais. "Aš manau, kad kiekvieno mūsų elgesys prie vairo gali lemti, kaip mes šiandien važiuosime. Įsivaizduokite, kad ryte jūs išvažiavote į gatvę, jus kitas vairuotojas praleido, nusišypsojo, dar pamojo, kad galėtumėte drąsiai atlikti reikiamą manverą. Tad ir jūs, priartėjęs prie sankryžos, kur į kelią bandys įvažiuoti kitas vairuotojas, tikriausiai pasielgsite taip pat geranoriškai – juk su jumis taip gražiai pasielgė kitas vairuotojas. Tikėtina, visiškai kitaip jūs pasielgsite, jeigu pirmas sutiktas vairuotojas pasielgs nedraugiškai ir jūsų nepraleis. Tuomet jūsų pyktis prasiverš nevaldomai – pyksite ne tik ant jo, bet ir ant kitų  prie vairo. Taigi geras elgesys kelyje gimdo gerą, o blogas – blogą", – įsitikinęs Jiezno parapijos klebonas. Jo manymu, patekus į tokią aplinką, kur vienas vairuotojas kitam jaučia pagarbą, konfliktinių situacijų beveik nebekyla.

R. Bičkauskas prisiminė ir neseną kelionę į Norvegiją, kurioje eismo situacija yra viena geriausių ES. "Atvažiavę į Norvegiją keistai žvelgėme į visus vairuotojus, nes eismas šioje šalyje itin lėtas, tačiau pavažinėję kelias dienas prie to pripratome, o grįžę į Lietuvą, savęs klausėme: kur čia visi taip lekia?"– prisiminimais dalijosi kunigas. Pasak jo, tai tik dar labiau iliustruoja faktą, kad aplinka, su kuria susiduri vairuodamas, yra itin svarbi.

Grįžę į Lietuvą, savęs klausėme: kur čia visi taip lekia?

Pasigenda šypsenų

Šešuolių ir Šešuolėlių parapijos klebonas kunigas Egidijus Kazlauskas, kuris siekia draugėn suburti visus baikerius krikščionis, "Kauno dienai" džiaugėsi, kad atsakingų vairuotojų mūsų šalyje daugėja, tačiau klebonas pasigedo jų šypsenų. "Sėdant į automobilį svarbu kartu vežtis gerą nuotaiką ir nebijoti bendrauti. Jeigu yra galimybė, sustoti ir pavežti pakeleivį. Man giliai į atmintį įsirėžė vieno parpapijiečio, kuris į sekmadienio Mišias visuomet atveža kelias senoles, žodžiai – "vežu tol, kol yra ką vežti, nes netrukus viso to nebus", – pasakojo E. Kazlauskas.

Jis taip pat paragino visus vairuotojus neskubėti, nes kelias nėra lenktynių trasa. "Aš visuomet sakiau ir sakysiu, kad kuo geresnis lenktynininkas, tuo mažiau jis lenktyniauja gatvėje, o kuo prastesnis, tuo dažniau savo sugebėjimus bando demonstruoti keliuose", – priminė kunigas.

Neskubėti ragino ir Jiezno parapijos kelbonas R. Bičkauskas. Pasak jo, gyvename itin įtemptą gyvenimą, kai galvoje sukasi įvairiausios mintys apie tai, kas padaryta ir ką dar reikia padaryti. Gaila, bet neretai dėl to pamirštame, kad atsisėdę į automobilį turėtume susikaupti važiuoti, o ne galvoje dėlioti vakaro planus ar kurti verslo strategijas.

Šalin rūpesčius

R. Bičkauskas visus paragino stabtelėti, vos įsėdus į automobilį, iškart neskubėti užvesti variklio. "Skirkite kelias minutes tam, kad susikauptumėte vairuoti, kad bent dalį minčių paliktumėte už automobilio durų ir prie vairo sėstumėte kuo šviesesne galva", – tikino klebonas.

Pasak jo, neblogai, kai žmogus prie vairo sėda kupinas gerų emocijų. Įsivaizduokime, kad vairuotojas, prieš sėsdamas į automobilį, susikivirčijo su žmona, kažkas nepasisekė darbe ar kankina blogos mintys ir bando važiuoti. "Suprantama, jis bus piktas, viską darys daug agresyviau, tokį žmogų erzins kitų vairuotojų klaidos. Tuomet jis savo pykčiu užkrės ir kitus, tad visuomet prieš sėdant prie vairo, reikia bandyti atitrūkti nuo kasdienybės rutinos ir galvoti apie kelią", – kalbėjo pašnekovas.

Visus aplinkinius vairuotojus R. Bičkauskas paragino būti pakantesnius tiems vairutojams, kurie kelyje elgiasi agresyviau ar pikčiau. "Blogiausia, ką galima padaryti, tai pulti aiškintis santykius kelyje ar bandyti pamokyti. Esant tokiai situacijai patarčiau pabandyti suprasti prasižengusį vairutoją. Juk mes nežinome tokio jo elgesio priežasčių – gal jis išties kažkur labai skuba, gal žmogus sužinojo kažkokią nemalonią žinią... Pasakyti, kas vyksta kito žmogaus galvoje ar širdyje per atstumą tikrai neįmanoma, tad bent reikia pabandyti jį suprasti arba bent jau nepradėti per anksti teisti", – įsitikinęs kunigas.

Automobilyje – tikrasis aš

R. Bičkauskas svarstė, kad automobilis jo vairuotojui neretai tampa vieta, kurioje jis gali būti toks, koks yra. "Dabar kai kurie žmonės visuomenėje nėra savimi. Jie dėvi savotiškas kaukes, tokias, kokias  nori matyti kiti, tad atsisėdęs į automobilį žmogus tampa savimi. Juk pamąstykime: neretai kompleksuoti žmonės perka itin didelius ir galingus automobilius, nors to jiems visiškai nereikia. Jeigu žmogus nesugeba dominuoti gyvenime, profesinėje veikloje, tai jis bando padaryti kelyje", – mintis dėstė pašnekovas. Čia savotišku sargu tampa policijos pareigūnai, kurie priverčia žmogų nusiraminti, važiuoti leistinu greičiu, laikantis KET reikalavimų, prisisegti saugos diržą, įsijungti šviesas ar į šalį padėti telefoną.

"Manau, kad matydami, kaip žmogus elgiasi prie vairo, galime pasakyti, kas dedasi ir jo dvasioje. Jeigu žmogaus viduje daugiau darnos ir harmonijos, tai ir kelyje jis nebus išsišokėlis ar nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams", – mintis dėstė R. Bičkauskas.

Atsisveikindamas su "Kauno dienos" skaitytojais klebonas palinkėjo jaukių ateinančių švenčių, kad šv. Kalėdos paskatintų mus visus būti mandagesnius ne tik dalijantis kalėdaičiu prie Kūčių stalo, bet ir kelyje.

Statistika nedžiugina

Per šių metų vienuolika mėnesių, pirminiais duomenimis, užfiksuoti 337 tūkst. 503 Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Daugiausia nustatyta leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų – 122 tūkst. 843. Nerimą kelia neblaivių asmenų skaičius: šalies keliuose policijos pareigūnai išaiškino 18 tūkst. 786 neblaivius vairuotojus, tarp jų – 8 tūkst. 587 neblaivūs dviračių vairuotojai ir 176 vadeliotojai. Sulaikyti 3 tūkst. 237 asmenys, kurie transporto priemones vairavo būdami neblaivūs ir neturėdami teisės vairuoti.

Už pavojingą ir chuliganišką vairavimą administracinėn atsakomybėn patraukti 606 vairuotojai, 29 iš jų buvo neblaivūs. Išaiškinti 12 tūkst. 687 pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, iš jų – 1 tūkst. 763 atvejai – važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, 1 tūkst. 700 atvejų – pėstiesiems nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek vairuotojai, tiek ir keleiviai vis dar, sėdę į automobilį, pamiršta užsisegti saugos diržą: užfiksuoti 19 tūkst. 145 tokie užmaršumo atvejai. "Už neatidėliotinų reikalų tvarkymą", t. y. naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, nubausti 16 tūkst. 807 vairuotojai. Lietuvos kelių policijos tarnyba prašo visų būti atsakingais eismo dalyviais, paisyti nustatytos tvarkos kelyje, gerbti ir saugoti vienas kitą.