Praėjusiais metais 54-erių vyras buvo perkeltas į ligoninę po 50 dienų trukusio bado streiko, kuriuo jis protestavo prieš savo įkalinimą. Teisių gynimo grupės jo kalinimą pasmerkė kaip politiškai motyvuotą.

JAV dirbantis toksikologas Davidas Smithas (Deividas Smitas) M. Sakašvilio teisininkų komandos išplatintoje medicinos ataskaitoje teigė, kad „atlikus tyrimus paaiškėjo, jog M. Saakašvilio organizme yra sunkiųjų metalų“, o patologiniai simptomai, kurie jam pasireiškia, yra „apsinuodijimo sunkiaisiais metalais pasekmė“.

D. Smithas teigė, kad „pagrįstai mediciniškai tikėtina“, jog nuodingos medžiagos, įskaitant gyvsidabrį ir arseną, buvo įvestos po to, kai M. Saakašvilis buvo įkalintas.

Jis serga keliomis sunkiomis ligomis, kurios pagal Sakartvelo įstatymus nesuderinamos su laisvės atėmimu.

Lapkričio 28 dienos ataskaitos autoriai taip pat teigė, kad M. Saakašviliui be tinkamos priežiūros buvo skiriami žalojantys vaistai.

D. Smithas pridūrė, kad „padidėjusi mirtingumo rizika yra neišvengiama“ be tinkamo gydymo, „kuris, atrodo, buvo atmestas arba neprieinamas“ Sakartvele.

Sakartvelo pareigūnai tvirtino, kad M. Saakašviliui teikiama tinkama medicininė priežiūra.

Kita nepriklausoma gydytoja Mariam Džiškariani, vadovavusi medikų tarybai, kuri apžiūrėjo M. Saakašvilį, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad „jam diagnozuotas smegenų pažeidimas ir neurotoksikacija“.

„Jis serga keliomis sunkiomis ligomis, kurios pagal Sakartvelo įstatymus nesuderinamos su laisvės atėmimu“, – teigė ji.

Tengizas Culadzė, Sakartvelo teisių ombudsmeno įsteigtos medikų tarybos gydytojas, teigė, kad M. Saakašvilis „nuo sulaikymo numetė daugiau kaip 40 kilogramų“.

„Sakartvelo medicinos sistema akivaizdžiai išnaudojo visas turimas priemones Saakašviliui gydyti“, – sakė jis sekmadienį nepriklausomam televizijos kanalui „Formula TV“.

M. Saakašvilis, pagrindinis Sakartvelo opozicinės jėgos įkūrėjas, 2004–2013 metais stovėjęs prie šios mažos Kaukazo valstybės vairo, 2018-aisiais buvo nuteistas už akių dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jam skirta šešerių metų įkalinimo bausmė.

Provakarietiškas reformatorius buvo įkalintas 2021-ųjų spalį, praėjus kelioms dienoms, kai slapta grįžo iš tremties Ukrainoje.

Jis pasmerkė savo nuteisimą kaip politiškai motyvuotą.

Spalį Europos Tarybos teisių priežiūros institucija paragino „paleisti politinius kalinius, nepritariančius (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui Rusijos Federacijoje ir kitose šalyse, įskaitant Michailą Saakašvilį“.

„Amnesty International“ pavadino elgesį su juo „akivaizdžiu politiniu kerštu“.

Daug teršėjų

Šiuo metu yra rengiamas Lietuvos nacionalinės vandens srities plėtros per artimiausius penkerius metus planas. Tai turėtų būti rimtas, perspektyvus dokumentas su aiškiu atsakymu, kiek pinigų bus skiriama Baltijos jūros būklei gerinti.

Vyriausybės nutarimo projekte įvardijama, kad tiriant Baltijos jūros būklę naudojami 9 kokybiniai rodikliai. Didesnėje dalyje yra viršijami taršos ir jūros intensyvaus naudojimo rodikliai. Pagal dalį jų Baltijos jūros būklė yra patenkinama, pagal dalį – neapibrėžta.

Pagal žmogaus sukeltus kokybinius rodiklius Baltijos jūros aplinkos būklė įvardijama kaip bloga.

Apskritai imant, negili, pusiau uždara, lėtos vandens cirkuliacijos Baltijos jūra yra užteršta pavojingomis medžiagomis, jos biologinė įvairovė skurdi.

Laikomasi nuostatos, kad Lietuvos dalyje Baltijos jūra yra pernelyg intensyviai naudojama. Nedidelėje nė 100 kilometrų nesiekiančioje Lietuvos atkarpoje veikia Klaipėdos uostas, Būtingės naftos terminalo plūduras, į jūrą pilamas uosto gruntas, visa pakrantė nusagstyta žvejų tinklais.

Lietuvos pajūryje aptinkama ir palyginti nemažai šiukšlių. Labiausiai užterštas būna Melnragės pajūris, kur yra didelė žmonių trauka, mažiausiai – Nidos paplūdimio dalis.

Labiausiai užterštas būna Melnragės pajūris, kur yra didelė žmonių trauka, mažiausiai – Nidos paplūdimio dalis.

Kalti ir rusai

Ypač bloga Baltijos jūros padėtis pagal eutrofikaciją arba vadinamąjį žydėjimą. Per pastarąjį dešimtmetį į Baltijos jūrą Nemunu, Kuršių mariomis ir kitomis mažesnėmis upėmis per metus patekdavo per 44 tūkst. tonų azoto ir per 992 tonas fosforo junginių.

Apskritai imant, Baltijos jūros taršiausios vietos pagal šiuos rodiklius yra vandens prietaka iš Kuršių marių ties Klaipėda ir vandens prietaka iš Dauguvos ties Ryga. Jose azoto kiekis yra 1,5–2 kartus didesnis už numatytas siektinas vertes.

Toks didelis taršos lygis aiškinamas tuo, kad prietakai iš Kuršių marių į Baltijos jūrą įtakos turi teršimas Rusijos Kaliningrado srityje. Dauguvos upės baseinas teršalų pasisemia ir iš Baltarusijos, iš kur jie atiteka į Latviją.

Tuo iš dalies aiškinamas ir toks rodiklis, kaip vandens skaidrumas. Tiek iš Nemuno, Kuršių marių, tiek iš Dauguvos atitekantys vandenys nėra skaidrūs. Juose tradiciškai būna pažeistos visos penkios gerą jūros aplinkos būklę nustatančios vertės.

Lietuvos Vyriausybė iškelia tikslą iki 2027 m. mažinti Baltijos jūros taršą. Tai siejama su žydėjimą skatinančių medžiagų, taip pat cheminių medžiagų, šiukšlių patekimu į Kuršių marias ir Baltijos jūrą.

Žuvys su sunkiaisiais metalais

Baltijos jūros aplinkos būklė yra vertinama pagal komerciškai naudojamų žuvų rūšių menkių, strimelių, brėtlingių ir upinių plekšnių žvejybos rodiklius.

Jau nuo 2009 m. pagal menkių ir strimelių rodiklius šių žuvų būklė buvo nepatenkinama. Menkių žvejyba Baltijos jūroje visiškai suprastėjo vėlesniais metais, o nuo 2019 m. ji pradėta drausti. Brėtlingių ir plekšnių būklė vis dar vertinama kaip gera ir stabili.

Pagal kitų žuvų ir zooplanktono rodiklius Baltijos jūros būklė taip pat laikoma nepatenkinama.

2014–2021 m. Baltijos jūros vandens tyrimais buvo nustatyta, kad jūros aplinkos rodikliai Lietuvos Baltijos jūros dalyje neatitinka geros būklės verčių. Vandenyje taršos koncentracija yra maždaug 22 proc., dugno nuosėdose 29 proc. didesnė.

Iš žuvų raumenų imtuose mėginiuose buvo rasta sunkiųjų metalų (švino, kadmio ar gyvsidabrio).

Neguodžiantys rodikliai ir dėl Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje atliktų paukščių tyrimų. Iš 11 Lietuvos pakrantėje žiemojančių paukščių rūšių net 5 rūšių (dančiasnapio, klykuolės, nuodėgulės, ledinės anties, sibirinės gagos) būklė blogėja – jos nyksta.

Manoma, kad įtakos turi ir jūroje pernelyg gausiai sustatyti tinklai, į kuriuos per metus įsipainioja ir žūva nuo 1 500 iki 3 500 paukščių.

Iki 2027 m. žadama stabdyti jūros žuvų, paukščių nykimą. Klausimas: kiek tai įmanoma vienos šalies mastu, nes tarša jūros aplinkai yra platesnio masto? Galbūt tikimasi, kad dabar ES mastu taikomas menkių žvejybos draudimas iki 2027 m. turės poveikio ir Lietuva galės pasigirti, kad ir ji bent iš dalies prisidėjo prie šių žuvų apsaugos.

Aplinką teršiantys junginiai

Kaip pastebi mokslininkė, karinės technikos judėjimas lemia ypač didelį degalų suvartojimą, o tai didina teršalų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Vis dėlto didžiausias taršos šaltinis – sprogimai. Sprogstamosios medžiagos – tai organiniai azoto junginiai, žymimi trumpiniais TNT, RDX ir HMX.

„Sprogdikliuose naudojami švino junginiai. Be to, sprogmenyse yra ir kitų sunkiųjų metalų. Taigi vykstant bombardavimams didžiuliai kiekiai cheminių medžiagų pasklinda aplinkoje“, – sako V.Kaunelienė.

Pasak jos, toksiškiausi organiniai azoto junginiai – TNT ir RDX – pasižymi genotoksinėmis savybėmis, ypač vandens organizmams. Genetikoje genotoksiškumas apibūdina cheminių veiksnių savybes, kurios pažeidžia genetinę informaciją ląstelėje ir sukelia mutacijų. TNT, RDX ir HMX neigiamai veikia ir augalų fiziologiją.

„TNT laikoma potencialiai vėžį sukeliančia medžiaga. Sprogstamosios medžiagos ilgiau laikosi dirvožemyje, saulės šviesoje jos skyla, tad nelabai patvarios. Tiesa, skilimo produktai yra gana toksiški“, – teigia KTU CTF docentė.

Mokslininkė pažymi, kad sunkieji metalai lieka dirvožemyje, vandens telkiniuose. Todėl paveiktos teritorijos turi būti išvalomos, ypač jei jos – žemės ūkio paskirties. Žmonių gyvenimui tokios teritorijos tampa nesaugios.

Gaisro žala – milžiniška

Karo metu labai daug gaisrų. Jie ne tik sunaikina žmonių namus, pastatus, laukinę gamtą, gyvūnų buveines, bet ir užteršia orą žmonių sveikatai kenksmingais teršalais. Gaisras į atmosferą išskiria anglies dioksidą – pagrindines šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Anot V.Kaunelienės, gaisras yra nekontroliuojamas degimo procesas ir apskritai laikomas vienu didžiausių taršos šaltinių. Mokslininkės teigimu, ypač daug teršalų išsiskiria tuomet, kai dega naftos saugyklos. Be to, išgyvenimo tikslais deginamos atliekos, padangos.

„Gaisro metu išsiskiria ypač pavojingi patvarūs organiniai teršalai – dioksinai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, polichlorinti bifenilai. Šios medžiagos taip pat pasižymi vėžį, mutacijas sukeliančiomis savybėmis“, – sako docentė.

V.Kaunelienė tikina, kad bombarduojamų vietovių gyventojai kvėpuoja gaisro, sprogmenų, karinės technikos judėjimo sukeltu kietųjų dalelių ir kitų teršalų kokteiliu.

Grėsmė biologinei įvairovei

„Karo poveikis nepaprastai žalingas ekosistemoms. Be to, kad tiesiogiai naikinama flora ir fauna, sunaikinamos buveinės, pažeidžiamas dirvožemis ir paliekama didelė cheminė tarša“, – sako V.Kaunelienė.

Nors niekada nebuvo tiksliai apskaičiuota, kiek laukinės gamtos prarandama dėl karo – kiek žūsta gyvūnų, sudeginama augalų, kokia dalis biologinės įvairovės sunaikinama – kai kurie apytiksliai vertinimai pribloškia. Žurnalo „Nature“ paskelbto tyrimo duomenimis, karinių konfliktų teritorijose gyvenančių didelių gyvūnų skaičius gali sumažėti iki 90 proc., o net vieni karo metai sukelia ilgalaikių nuostolių laukinei gamtai.

Sunkieji metalai lieka dirvožemyje, vandens telkiniuose. Todėl paveiktos teritorijos turi būti išvalomos, ypač jei jos – žemės ūkio paskirties.

KTU CTF docentė pastebi, kad dar XX a. pradžioje buvo įprasta nereikalingą amuniciją skandinti jūrose ir vandenynuose.

„Vandenyse suskaičiuojama beveik 150 nuskandintos karo amunicijos telkinių – jų ypač gausu aplink Europą, Šiaurės Ameriką, Artimuosius ir Tolimuosius Rytus. Tai ilgalaikis taršos šaltinis vandens ekosistemoms“, – tikina mokslininkė.

Nuo 1972 m. skandinti karo amuniciją draudžia Oslo ir Londono konvencijos, tačiau dalis karinės technikos karo metu nuskęsta ją pažeidus. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabo duomenimis, nuo aktyviosios karinio konflikto fazės pradžios Rusija neteko bent dešimties laivų, tarp kurių – ir milžiniškas Juodosios jūros karinio laivyno flagmanas „Moskva“.

Šimtai ekocido atvejų

Dar vienas svarbus dalykas, į kurį KTU CTF docentė atkreipia dėmesį, tai, kad karo metu sprogdinamos gamyklos, įskaitant chemijos pramonės, iš kurių pasklinda dideli teršalų kiekiai. Be to, tokie pramoniniai objektai lieka be priežiūros.

„Ukrainos rytuose esantis Donbaso regionas – viena labiausiai industrializuotų teritorijų pasaulyje. Anglies kasybos ir sunkiosios pramonės istorija čia siekia 200 metų. 2014 m. prasidėjęs karas Donbase jau sukėlė didelio masto požeminio vandens užteršimą iš užtvindytų kasyklų. Šiuo metu nekontroliuojamų pramonės objektų, iš kurių bet kuriuo metu gali pasklisti tarša, Ukrainoje vis daugėja“, – sako V.Kaunelienė.

Okupantai stengiasi sunaikinti kuo daugiau infrastruktūros. Žinoma, kad tarp sunaikintų objektų yra ir nuotekų valymo įrenginių. Taigi, nevalytos nuotekos teka į upes, kitus vandens telkinius. Su lietaus nuotekomis į juos patenka teršalai iš kitų aplinkos terpių, ir taip tarša pernešama toli nuo karo zonos.

Ukrainoje fiksuojama šimtai nusikaltimų aplinkai, kurie gali būti kvalifikuojami kaip ekocidas. Ekocidas – tai didelio masto žala aplinkai ir ekosistemoms.

„Ukrainos generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą dėl ekocido, Rusijai užgrobus Černobylio ir Zaporižios atomines elektrines. Tikėtina, kad sąrašas pildysis bandymu susprogdinti Kyjivo hidroelektrinės pylimą, naftos saugyklų, kitų pramonės objektų naikinimu. Ukraina, kaip, beje, ir Rusija, yra tarp nedaugelio valstybių, kurių teisinėse sistemose ekocidas yra apibrėžtas“, – pastebi KTU CTF docentė V.Kaunelienė.

Uoste dominuojantys teršalai

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra paskelbusi uosto akvatorijos grunto iš dugno nuosėdų tyrimo konkursą. Visame uoste iš dugno ir net gilesnių grunto sluoksnių, taip pat vandens, planuojama paimti per 300 mėginių.

Bus atliekami ne tik grunto fiziniai, biologiniai, aiškinantis ar yra grunte salmonelių, helmintų kiaušinėlių, bakterijų, ar organiniai tyrimai. Bus ieškoma ir sunkiųjų metalų, kaip kadmis (Cd), chromas (Cr), varis (Cu), švinas (Pb), nikelis (Ni), cinkas (Zn), gyvsidabris (Hg), arsenas (As). Uosto grunte gali būti ir naftos produktų junginių, polichorbifelinų, policiklinių aromatinių angliavandenilių.

Ne veltui kažkada teigta, kad dėl laivų statyboje ir remonte naudojamų įvairių cheminių medžiagų uoste, ypač po dokais, galėjo būti visa Mendelejevo periodinė cheminių elementų lentelė.

Užterštumas uoste mažėjo

Vienas aktualiausių teršalų Klaipėdos uoste būdavo aukšta tributilalavo (TBA) koncentracija. Pagal 2016 m. Klaipėdos universiteto pristatytą tyrimų medžiagą TBA Klaipėdos uoste sudarė 63,4 proc., kadmis 12,7 proc., gyvsidabris 10,2 proc., švinas 7,3 proc., varis 3 proc., cinkas 1,9 proc. ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai 1,5 proc. visų uosto teršalų. Klaipėdos universiteto mokslininkų bendra išvada buvo tokia, kad nuo 2000 m. dugno nuosėdų užterštumas Klaipėdos uosto sąsiauryje turi tendenciją mažėti.

Problema išlieka dėl nuotekų išleistuvų į Klaipėdos sąsiaurį. Iš 100 nuotekų išleistuvų net 65 nuvesti į Klaipėdos sąsiaurį. Dėl problemų, kurios susijusios su išleistuvais, pastaraisiais metu buvo itin ryškių incidentų.

Įtaką Klaipėdos sąsiaurio taršai daro ir dulkėta kai kurių krovinių, ypač birių, krova. Tačiau mokslininkai akcentuoja, kad tiek kietųjų dalelių, tiek angliavandenilių iš naftos krovos įmonių vidutinės paros koncentracijos neviršija leistinų normų. Taip pat neviršijamos ir didžiausios oro taršos paros normos iš atplaukiančių laivų.

Iš oro nusėda 25 tonos

Daug sunkiųjų metalų Klaipėdos uoste buvo iškasta kartu su gruntu iš po dokų ir sandėliuojama specialiuose maišuose pietinėje uosto dalyje.

Atliekami nauji tyrimai gali atskleisti, kad uosto gruntas yra švaresnis, nei daugelis skeptikų mano. Tačiau gali būti ir atvirkščiai, nes nežinoma, kiek užteršto grunto iš po dokų galėjo pasklisti uoste plačiau. Neaišku, kiek teršalų galėjo nusėsti uoste dėl pastarųjų metų rezonansu nuskambėjusios taršos iš išleistuvų.

Klaipėdos universiteto mokslininkai yra akcentavę, kad nemaža dalis taršos atkeliauja ir nusėda į Klaipėdos sąsiaurį, o vėliau į gruntą iš oro. Vien su krituliais per metus į uosto akvatoriją patenka apie 25 tonos įvairių teršalų. Dar nemaža dalis teršalų atkeliauja Nemunu ir Kuršių mariomis.

„Tyrimai rodo, kad nuotekose randama sunkiųjų metalų. Vandenvalos įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų, net ir pačias smulkiausių metalų dalelių, todėl vartotojams reikėtų elgtis atsakingai ir nenumoti ranka, kad „tai ne mano reikalas, kažkas išvalys“. Tokiu elgesiu kenkiame ne tik aplinkai, bet pirmiausia – sau“, – sako „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Aurelija Baronienė.

Pasak jos, išvalyti sunkiuosius metalus iš nuotekų yra sudėtingas, brangus ir ne visada sėkmingas uždavinys. Sunkieji metalai kaupiasi dumble, liekančiame nuotekų valymo procese, tad toks dumblas tampa nebetinkamas antriniam panaudojimui, pavyzdžiui, maistinių ar energetinių želdinių tręšimui. Todėl tokį dumblą tenka sudeginti.

Tarp nuotekose aptinkamų metalų yra varis, cinkas, nikelis, chromas, švinas kadmis ir aliuminis. Visi jie daugiau ar mažiau toksiški.

Vienintelė išeitis, kuri leistų sumažinti aplinkos nuodijimą šiomis medžiagomis – atsakingumas.

Sunkieji metalai pagal plitimo greitį ir didėjančią koncentraciją aplinkoje yra pavojingiausi teršalai, teigia A. Baronienė. Į aplinką patekę tokie teršalai įsijungia į medžiagų apykaitos ratą, kaupiasi mitybos grandinėse, tampa toksiški ir sutrikdo organizmų fiziologines funkcijas. Sunkieji metalai nesuyra, jie kaupiasi upių dugne, augaluose, vabzdžiuose ir žuvyse, kurias vėliau patys ir suvalgome. Didesni šių metalų kiekiai tampa nuodingi tiek gyvūnams, tiek žmonėms.

„Vienintelė išeitis, kuri leistų sumažinti aplinkos nuodijimą šiomis medžiagomis – atsakingumas. Verslui būtina atsakingiau vykdyti gamybą, kontroliuoti visus jos procesus ir tvarkingai utilizuoti atliekas bei pagal galimybę gamyboje pavojingas medžiagas keisti mažiau pavojingomis ar nepavojingomis“, – tvirtina A. Baronienė.

„Vilniaus vandenų“ atstovės teigimu, ne ką mažiau svarbus ir visų vartotojų elgesys – kreipdami dėmesį į perkamų produktų, pavyzdžiui, valiklių ir trąšų, sudėtį ir atsakingai, taupiai juos vartodami, galėtume sumažinti į kanalizaciją nuleidžiamų ir ant žemės išpilamų chemikalų kiekį. Sunkieji metalai išsiskiria ir aplinkoje nusėda degimo metu, todėl buitiniams vartotojams reikėtų atsakingai tvarkyti atliekas, pavyzdžiui, savavališkai nedeginti pavojingų medžiagų.

Nuo vario iki kadmio

Nors daug kam gerai pažįstamas varis yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, pasiekęs aukštą koncentracijos lygį jis tampa kenksminga medžiaga žmogaus organizmui. Jo perteklius gali turėti neigiamos įtakos centrinei nervų sistemai, kai kuriems vidaus organams. Daugiausiai šios medžiagos į aplinką išskiria metalo pramonė, kuro ir atliekų deginimas, transportas, trąšos.

Padidintas cinko kiekis taip pat kenkia žmogaus organizmui. Cinkas į aplinką patenka deginant akmens anglis, naftą, benziną, atliekas, taip pat su dylančių padangų dalelėmis, fosfatinėmis trąšomis. Cinko kiekis maiste gali padidėti, jei maistą ruošiame ant cinkuotų paviršių ar naudojame šia medžiaga padengtus įrankius ar indus.

Tuo tarpu nikelio padidintas kiekis pažeidžia medžiagų apykaitos ir kitus sveikatos sutrikimus. Apie 57 proc. nikelio į aplinką, įskaitant nuotekas, patenka su dyzeliniu kuru. Jis taip pat išsiskiria atliekų deginimo metu, fosfatinių trąšų, akumuliatorių gamyboje. Nikelis plačiai naudojama gaminant maisto ruošimo įrangą, nikeliu dengtus produktus, baterijas.

Chromas – kancerogeninis elementas, kuris per maistą kaupiasi tiek žmonių, tiek gyvūnų organizmuose. Didesni šios medžiagos kiekiai sukelia vidaus organų ir odos ligas, stipriai alergizuoja. Daugiausiai šios medžiagos į aplinką išskiria energetikos, metalo, transporto, odos pramonė, skalbimo priemonės, fosfatinės trąšos. Chromo esama ir dažuose.

Padidėjusi švino junginių koncentracija gali kenkti kraujo apytakai, slopinti fermentų aktyvumą, lemti kitas sveikatos bėdas. Daugiausiai švino išskiria transporto pramonė – degantis benzinas. Su švinu kasdienybėje galime susidurti valgydami maistą iš konservų dėžučių, kurių siūlėms naudojamas šis metalas.

Galiausiai, nuotekose aptinkamas ir kadmis. Tai itin toksiškas metalas, turintis kancerogeninį, mutageninį poveikį. Į aplinką jis patenka su iškastinio kuro degimo produktais, fosforo trąšomis, pesticidais, tabako dūmais, automobilių padangų dulkėmis, perdirbant ir lydant metalus.

Visgi, pasak profsąjungos pirmininko, jei normą viršijantys sunkieji metalai pakenktų ugniagesių sveikatai, ugniagesiai kreiptųsi kompensacijų.

„Nevadinčiau kol kas to nukentėjimu, jeigu nėra kažkokių patologinių reiškinių ir ligos požymių, tai negalima sakyti, kad jų sveikatai pakenkta. Jeigu kažkas atsitiktų, žinoma, tada mes reikalausime kompensacijų, tai numato ir Vidaus tarnybos statutas, šito ir sieksime, bet kol kas netgi gydomų (ugniagesių. – ELTA) nėra“, – sakė S. Džiautas.

UGPS pirmininkas neslepia, kad gaisrą gesinę ugniagesiai yra susijaudinę dėl savo ateities. Nepaisant to, profsąjungos lyderis džiaugiasi, kad situacija dėl ugniagesių būklės aiškėja.

„Susijaudinę dėl ateities, kas bus toliau. Jie nežinomybėje tokioje. (...) Bet džiugu, kad aiškėja situacija“, – teigė profsąjungos pirmininkas.

Jeigu kažkas atsitiktų, žinoma, tada mes reikalausime kompensacijų, tai numato ir Vidaus tarnybos statutas, šito ir sieksime.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centro vadovo Mariaus Buitkaus teigimu, tyrimas buvo atliktas ne visiems gaisrą gesinusiems ugniagesiams, nes tirtis buvo savanoriškas pasirinkimas.

„Mes tyrėme 169 – iš jų atrinkome 40. Toliau priklauso nuo jų požiūrio, ar jie pareikš pageidavimą, ar jie norės tirtis. Matote, jeigu gaisrą gesino 300 žmonių, atvyko 170. Tai buvo savanoriškas veiksmas“, – teigė M. Buitkus.

Pasak VRM Medicinos centro vadovo, nuo šiol Alytaus gaisrą gesinusių ugniagesių sveikata bus tikrinama kas metus.

„Specialaus gydymo, nes jau praėjo laiko, nėra. Yra paprasčiausiai laukimo stadija – tie metalai patys šalinasi iš organizmo. Dalis jų organizmuose išsilaiko. Kadangi metalai skirtingi – jų poveikis yra skirtingas. Vieni labiau veikia kaulus, kiti – daugiau virškinimo traktą, kai kurie metalai veikia tik po 5 ar 10 metų (...) Todėl ketiname tikrinti ugniagesius, kurie dalyvavo gaisro gesinime, ne kas dvejus metus, kaip įprastai ugniagesius tikriname, bet kasmet“, – patvirtino M. Buitkus.

Medicinos centro gydytojai, pernai gruodį atlikę pirminius tyrimus, atrinko 30 statutinių ugniagesių pareigūnų ir 10 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų bei ekskavatorininkų, dirbusių gaisravietėje. Pagal Medicinos centro gydytojų rekomendacijas buvo paimti papildomi biologiniai mėginiai dėl aštuonių skirtingų sunkiųjų metalų bei aliuminio nustatymo.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad iš aštuonių tirtų sunkiųjų metalų penkių ugniagesių organizmuose normos viršijo leistinas ribas. Daugeliui tiriamųjų nustatyti padidėję chromo bei arseno kiekiai, keletui pacientų padidėję gyvsidabrio bei kadmio kiekiai. Vadovaujantis gydytojų toksikologų rekomendacijomis, buvo tiriamas ir aliuminio kiekis, kuris taip pat viršijo leistinas terapines dozes.

Daugiau aiškumo atsiras, kai Sveikatos apsaugos ministerija atliks platesnius visos Lietuvos populiacijos sunkiųjų metalų, dioksinų, policiklinių aromatinių angliavandenilių biomonitoringo tyrimus, kurie bus pradėti 2020 metų viduryje.

Pasak ministerijos Medicinos centro direktoriaus Mariaus Buitkaus, ištyrus 40 ugniagesių, iš aštuonių tirtų metalų normą viršijo penki: labiausiai  t.y. iki 10 kartų normą visų ugniagesių organizme viršijo aliuminis, normą viršijančią chromo koncentraciją parodė devynių iš dešimties pareigūnų tyrimai.

Šiek tiek didesnė arseno koncentracija nustatyta kas antram pareigūnui, keliems asmenims nustatytas padidėjęs gyvsidabrio bei kadmio kiekis. Medikai tai vertina kaip lėtinį apsinuodijimą ir žada stebėti ugniagesių sveikatą.

„Visų ugniagesių gelbėtojų su nustatytomis padidėjusiomis sunkiųjų metalų vertėmis sveikatos būklė bus dukart dažniau tikrinama Medicinos centre, pakartotiniai Alytaus gaisrą gesinusių ugniagesių išsamūs sveikatos patikrinimai Medicinos centre bus atliekami ne kaip įprasta po dvejų metų, tačiau jau po vienų metų“, – pranešime cituojamas M. Buitkus.

„Pablogėjus ugniagesių sveikatai dėl padidėjusio sunkiųjų metalų kiekio, jiems bus rekomenduota kreiptis dėl tolesnių planinių gydytojų toksikologų konsultacijų pagal jų gyvenamąją vietą“, – pridūrė jis.

Pasak Medicinos centro vadovo, šiuo metu nėra galimybių nustatyti, ar visi rasti didesni metalų kiekiai organizme yra susiję su konkrečiu gaisru Alytuje.

Anot jo, daugiau aiškumo atsiras, kai Sveikatos apsaugos ministerija atliks platesnius visos Lietuvos populiacijos sunkiųjų metalų, dioksinų, policiklinių aromatinių angliavandenilių biomonitoringo tyrimus, kurie bus pradėti šių metų viduryje.

Jiems bus rekomenduota kreiptis dėl tolesnių planinių gydytojų toksikologų konsultacijų pagal jų gyvenamąją vietą.

Artimiausiu metu Medicinos centre bus atliekami papildomi tyrimai dėl dioksinų bei policiklinių aromatinių angliavandenilių ugniagesių organizmuose nustatymo. Mėginiai bus tiriami specializuotoje laboratorijoje Čekijoje.

Laboratorinius sunkiųjų metalų bei aliuminio tyrimus atliko Vokietijoje akredituota klinikinė laboratorija.

Lapkričio mėnesį ugniagesius gelbėtojus Medicinos centre tikrino dešimties gydytojų komanda. Pareigūnai bei kiti darbuotojai buvo tikrinami nuodugniai: visiems atlikti klinikiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai, šlapimo tyrimai, krūtinės ląstos rentgenologiniai tyrimai, elektrokardiogramos, paimti kvėpavimo funkciniai mėginiai, daliai jų atlikti vidaus organų ultragarsiniai tyrimai, teigiama Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Tiriamuosius konsultavo gydytojai pulmonologai, otorinolaringologai, kardiologai, neurologai, oftalmologai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai.

Iš viso Medicinos centre ištirti 163 ugniagesiai gelbėtojai bei šeši kiti darbuotojai, dalyvavę gesinant gaisrą Alytuje.

Sveikatos apsaugos ministerija šiais metais planuoja atlikti visos Lietuvos gyventojų ir 100 ugniagesių gelbėtojų pavojingų cheminių medžiagų žmogaus biologinėse terpėse stebėseną, kurios metu bus tiriami sunkieji metalai, dioksinai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai atskirose tiriamųjų grupėse.

Informaciją apie ugniagesių sveikatos tyrimus antradienio rytą paskelbė LRT televizija.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę. Daugiau nei savaitę su ugnimi kovojo per 320 ugniagesių.

Ne išimtis – negalavimai, kuriuos mes įpratę sieti su psichika. Pavyzdžiui, ūmi ar nemotyvuota agresija, depresija, nuolatinis nuovargis, demencija, Parkinsono liga, Alzheimerio liga ir net toks vis dar paslaptingas sutrikimas kaip autizmas. Pasirodo, šias ligas ir sutrikimus gali sukelti ir apsinuodijimas sunkiaisiais metalais, rašoma pranešime spaudai.

Agresiją bandė malšinti psichiatrai

Ketvirtą dešimtmetį sunkiaisiais metalais apsinuodijusius pacientus gydanti Lietuvoje žinoma toksikologė habil. dr. Marija Ramanauskaitė galėtų papasakoti ne vieną istoriją. Jos mokslo darbai irgi patvirtina: daugybė negalavimų, o ypač tie, kurių kilmė kitų specializacijų gydytojams nėra aiški, gali sukelti į organizmą patekusios toksinės medžiagos. Tarp pačių nuodingiausių – sunkieji metalai, kurie sutrikdo įvairių organų veiklą, pažeidžia centrinę nervų sistemą.

Tarp gydytojos pacientų ligos istorijų – vaikino, kuris apsinuodijo uždarbiaudamas Vokietijoje.

Po mėnesio vaikinui ėmė labai skaudėti galvą. Namo grįžo labai piktas, nuolat įsiveldavo į muštynes. Teko net iškviesti psichiatrinės įstaigos brigadą, kad mušeiką suvaldytų.

„Tai buvo sąvartyno tvarkymo darbai. Po mėnesio vaikinui ėmė labai skaudėti galvą. Namo grįžo labai piktas, nuolat įsiveldavo į muštynes. Teko net iškviesti psichiatrinės įstaigos brigadą, kad mušeiką suvaldytų. Tačiau ten medikai jį gydyti atsisakė: ne jų pacientas. Galiausiai vaikino kraujyje buvo nustatyta labai didelis gyvsidabrio kiekis, jam paskirtas gydymas“, – pasakoja habil. dr. M. Ramanauskaitė.

Kaupiasi žmogaus organizme

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad sąvartynai, į kuriuos dėl žmonių neatsakingumo ar neišmanymo patenka daug pavojingųjų atliekų, gali tapti ne vieno negalavimo priežastimi. „Čia gali būti įvairiausių nuodingų medžiagų – asbesto, gyvsidabrio ir visokių kitokių dalykų. Žmonės į šiukšlių konteinerius meta viską, kas nereikalinga“, – sako gydytoja.

Habil. dr. Marija Ramanauskaitės teigimu, į žmogaus organizmą patenkantys toksiški metalai išstumia žmogui reikalingus metalus, be to, nėra pašalinami, o kaupiasi žmogaus organizme.

„Besikaupiantys organuose sunkieji metalai pažeidžia šių organų struktūras. Dėl to gali būti imituojami lėtinių somatinių ligų klinikiniai vaizdai, kurie tampa įvairių ligų kaukėmis. Galvos svaigimas, pykinimas, rankų drebėjimas, koordinacijos sutrikimas, nuovargis gali sukelti įtarimą, kad ligonis apsinuodijo metalais. Labai dažnai gydytojai ilgai neranda ligos, ir būtent tokiais atvejais reikėtų ištirti, ar tai nėra toksiškų metalų poveikio pasekmė“, – sako gydytoja.

Jei žmogus be aiškios priežasties suserga depresija, jam gydytoja irgi rekomenduoja išsitirti metalų kiekį organizme. Nes intoksikacija metalais irgi gali būti susirgimo priežastis. Lengvai apsinuodijus švinu, žmogų pykina, skauda arba spaudžia galvą, gali išryškėti depresijai būdingi simptomai, pasireikšti įvairūs skausmai širdies plote, žmogus prakaituoja. Kai tik nustatoma negalavimų priežastis ir pradedamas gydymas, šie simptomai ima silpnėti ir galiausiai išnyksta.

Sukelia autizmą

Habil. dr. M. Ramanauskaitė taip pat yra nustačiusi, kad apsinuodijimas sunkiaisiais metalais kūdikystėje ar ankstyvojoje vaikystėje gali tapti autizmo priežastimi. Daugelis medikų iki šiol esą tvirtina, kad autizmas nėra pagydomas, nors tuo pat metu pastebėta, kad autizmo simptomai, pasikeitusi vaiko elgsena pasireiškia tik nuo 1,5 metų.

Gydytojai pavyko išsiaiškinti, kad tokių vaikų su autizmo diagnozėmis kraujyje randami gerokai, kartais ir dešimt kartų daugiau nei norma, padidinti toksiškų metalų kiekiai – ir tai būna ne vienas metalas, o visa jų puokštė. Į kūdikio organizmą šios toksiškos medžiagos, anot medikės, patenka ne tik per orą, vandenį, maistą, bet ir per nesaugius žaislus.

Habil. dr. M. Ramanauskaitės patirtis rodo, kad kūdikių ir mažų vaikų autizmas gali būti pagydomas tomis pačiomis apsinuodijimų terapijos priemonėmis.

Gydyti reikia nedelsiant

Autizmo ir toksiškų metalų kiekio organizme sąsają yra aptikę ir japonų medikai – habil. dr. M. Ramanauskaitė apie tai skaitė specialioje medicinos literatūroje. Gydytoja žengė toliau – ėmėsi gydyti autizmu sergančius mažus vaikus ir jai pavyko pasiekti puikių rezultatų. Tačiau negydant ankstyvajame amžiuje pasekmės gali būti negrįžtamos – autizmas liks visam gyvenimui.

Anot habil. dr. M. Ramanauskaitės, žmogaus organizmą apnuodijantys sunkieji metalai gali būti ypač pavojingi ne tik vaikams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Lėtinis apsinuodijimas sunkiaisiais metalais pažeidžia centrinę nervų sistemą ir vieniems gali sukelti Alzheimerį, o kitiems – Parkinsono ligą. Deja, dažniausiai tai yra jau negrįžtamos apsinuodijimų sunkiaisiais metalais pasekmės.

„Lėtinis apsinuodijimas sunkiaisiais metalais pažeidžia centrinę nervų sistemą ir vieniems gali sukelti Alzheimerį, o kitiems – Parkinsono ligą. Deja, dažniausiai tai yra jau negrįžtamos apsinuodijimų sunkiaisiais metalais pasekmės“, – aiškina gydytoja.

Gydytojos tvirtinimu, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais yra pagydomas, jei tik negalavimų priežastis laiku diagnozuojama. Nustačius didelius sunkiųjų metalų kiekius organizme gydyti reikia nedelsiant. Taikant gydymą sunkiuosius metalus iš organizmo išvedančiais preparatais, pasveiksta netgi tie, kurie dėl apsinuodijimo nebegali patys kvėpuoti ir jų kvėpavimą dirbtinai palaiko tik aparatai.

Patys teršiame aplinką

Pavojingąsias atliekas tvarkančios bendrovės „Toksika“ generalinio direktoriaus Arūno Dirvinsko teigimu, vis dar labai daug mūsų šalies gyventojų neatsakingai meta į bendrųjų ar net rūšiuotų atliekų konteinerius atliekas, kurias saugiai sutvarkyti gali tik specialią sertifikuotą įrangą turinčios įmonės.

„Į bendrųjų ar rūšiuotų atliekų konteinerius patenkančios pavojingosios atliekos užteršia nepavojingas atliekas, kurios galėtų būti lengvai perdirbamos. Tai labai apsunkina rūšiavimo ir perdirbimo procesą bei griauna gerą idėją mažinti aplinkotaršos poveikį žmogui ir visai planetai. Negana to, šalia gyvenamųjų namų esančiuose konteineriuose esančios atliekos tampa taršos šaltiniu čia gyvenantiems žmonėms. Besivystantis medicinos mokslas šiandien atranda vis daugiau negalavimų, ligų ir sutrikimų, kurie aiškinami įvairių toksiškų medžiagų poveikiu. Tai – rimtas argumentas, kodėl privalome būti atsakingi už taršą ir saugų atliekų tvarkymą“, – sako A. Dirvinskas.

Iš pavojingųjų atliekų, kurios galėtų užteršti aplinką sunkiaisiais metalais, jis išskiria net keliolika pavojingųjų atliekų.

„Tai – naftos produktų atliekos, naftos produktais užterštos atliekos, pavojingos transporto priemonių atliekos, sunkiaisiais metalais užterštos atliekos, cheminių medžiagų atliekos, galvaniniai elementai, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė ir medžiagos, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, naudotos padangos. Visos šios atliekos neturėtų patekti į bendrųjų ar rūšiuotų atliekų konteinerius, o turėtų būti tvarkomos specializuotose įmonėse. Mūsų įmonė turi visas moderniausias priemones, kaip tai padaryti saugiai“, – aiškina  vadovas.

Teršalai – sandėliukuose ir pamiškėse

A. Dirvinskas taip pat atkreipia dėmesį į dar pavojingesnį elgesį: nemažai žmonių pavojingas atliekas laiko savo sandėliukuose, rūsiuose, garažuose ar tiesiog gyvenamųjų namų kiemuose. Panaudota alyva sudeginama skysto kuro katiluose, skirtuose šildyti patalpas, o joje esantys toksiški sunkieji metalai paskleidžiami kartu su dūmais.

Neatsakingą žmonių elgesį rodo ir pamiškėse suverstos šiukšlės – tarp jų taip pat gali pasitaikyti toksiškų atliekų, kurios patenka į dirvožemį ar atmosferą, užteršia gamtą, pasėlius, daro žalą gyvūnijai, augalijai ir žmonėms.

Grybauti ir uogauti tokiuose užterštuose miško plotuose, o paskui valgyti čia surinktas uogas ir grybus A. Dirvinskas nerekomenduotų niekam.

Lietuvoje žinoma toksikologė habil. dr. Marija Ramanauskaitė atkreipia dėmesį, kad šios rūšies apsinuodijimai nėra tokie reti, kaip daugeliui atrodo, o pavojingųjų atliekų ekspertai ragina gyventojus būti atsakingesniems su atliekomis, kurios gali smarkiai apkartinti gyvenimą.

Atsargiai: švinas

Habil. dr. M. Ramanauskaitė jau tris dešimtmečius tiria sunkiųjų metalų poveikį žmogaus organizmui bei apsinuodijimo atvejus. Jos teigimu, sunkieji metalai į mūsų organizmą gali patekti kuo įvairiausiais būdais. Jie apnuodija organizmą ir, priklausomai nuo to, koks tai metalas, pažeidžia įvairias organizmo sistemas, rašoma pranešime spaudai.

Švinas lengvai virsta dulkėmis, garais, jis tirpsta vandenyje – turi savybę tapti įvairių terpių dalimi.

„Įvairūs metalai sudaro net 8 proc. Žemės plutos. Dalis iš jų yra toksiški, kaip pavyzdžiui gyvsidabris, švinas, aliuminis ir kiti. Kita dalis metalų yra būtini žmogaus organizmui, kaip pavyzdžiui, geležis, kurios reikia svarbiam kraujo baltymui hemoglobinui susidaryti, ar selenas, magnis. O kada toksiški metalai patenka į organizmą, jie blokuoja ir išstumia iš organizmo jam reikalingus netoksiškus metalus, organizmo gyvybinei veiklai svarbius cheminius junginius. Gydant tokius asmenis, reikia skirti ne tik iš organizmo toksiškus metalus išvedančius vaistus, bet ir trūkstamų metalų papildus“, – sako gydytoja.

Iš pavojingiausių ir dažniausiai apsinuodijimus sukeliančių metalų ji išskiria šviną. Švinas lengvai virsta dulkėmis, garais, jis tirpsta vandenyje – turi savybę tapti įvairių terpių dalimi. Šis metalas visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, itin plačiai naudojamas iki šiol. Kažkada labai plačiai naudotas ir toksiškas gyvsidabris dabar naudojamas gerokai rečiau.

Neaiški liga? Ieškokite metalų

Kalbėdama apie sunkiųjų metalų poveikį gydytoja atkreipia dėmesį: jeigu žmogus skundžiasi daugeliu negalavimų, o gydytojai ligos neranda, tada reikėtų pagalvoti, ar tai  nėra apsinuodijimo metalais simptomai. Jos praktika, deja, rodo, kad gydytojai dažniausiai apie metalus nepagalvoja.

Kai berniukas sukarščiuoja trečią kartą, sušaukiamas visų specialybių gydytojų konsiliumas, tačiau diagnozė ir vėl nenustatoma. Aš atkreipiu dėmesį, kad jis ne tik karščiuoja, bet jam dreba rankos, pirštu nepataiko į nosį – matau, kad pakenkta nervų sistemai.

„Pavyzdžiui, sukarščiavo 13 metų berniukas, temperatūra pakilo iki 39–40 laipsnių Celsijaus. Paguldo į ligoninę, kraujo tyrimai – geri, jokių nukrypimų nerodo. Po poros dienų berniukas išrašomas. Bet praeina savaitė – ir vėl tas pats. Dabar jau atliekami nuodugnesni tyrimai – tiriamas pasėlis ir kita, tačiau ir vėl nieko neranda. Kai berniukas sukarščiuoja trečią kartą, sušaukiamas visų specialybių gydytojų konsiliumas, tačiau diagnozė ir vėl nenustatoma. Dabar jau pediatras atsiunčia pacientą pas mane. Aš atkreipiu dėmesį, kad jis ne tik karščiuoja, bet jam dreba rankos, pirštu nepataiko į nosį – matau, kad pakenkta nervų sistemai. Atlikus kraujo tyrimą ir nustačius metalų kiekį, randu daug švino. Paskyrus gydymą, nukrito temperatūra, o per mėnesį neliko jokių apsinuodijimo simptomų“, – pasakoja habil. dr. M. Ramanauskaitė.

Kaip vėliau paaiškėjo, vaikinukas kartu su draugais sąvartynuose rinkdavo senus akumuliatorius, kuriuos atnaujindavo. O juk akumuliatorius – tikras įvairių toksiškų metalų židinys.

Habil. dr. M. Ramanauskaitė taip pat prisimena ir sportininką, kuriam po kelio traumos buvo įstatytas sąnario implantas. Vaikinas nei iš šio, nei iš to ėmė karščiuoti, ir chirurgai svarstė, ar jo organizmas neatmeta implanto. Tačiau ištyrus metalų kiekį vaikino kraujyje, rasta labai daug švino. Po gydymo kurso vaikinas pasveiko, idėja apie neigiamą implanto poveikį buvo atmesta. „Sportininkai visur bėgioja, prisikvėpuoja užteršto oro – tai galėjo būti jo apsinuodijimo švinu priežastis“, – spėja gydytoja.

Kaip vieną iš taršos sunkiaisiais metalais šaltinių toksikologė įvardija ir katilines, kuriose, nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų, deginamos toksiškos medžiagos.

Pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Toksika“ duomenimis, tokia nelegaliai deginama medžiaga gali būti ir sunkiaisiais metalais užteršta panaudota alyva.

Pro kaminus – dūmai su sunkiaisiais metalais

„Mūsų žiniomis, Lietuvoje kasmet panaudojama apie 25 tūkst. tonų įvairios techninės alyvos, tačiau didžioji dalis – apie 21 tūkst. tonų, galima sakyti, paslaptingai dingsta, nes surenkama ir pagal visus pavojingųjų atliekų reikalavimus sutvarkoma vos 4 tūkst. tonų kasmet. Kaip galima spėti, dalis tos neva pradingusios alyvos yra nesaugiai bei pažeidžiant aplinkosaugos normas sudeginama šildant patalpas, dalis tiesiog išpilama, užteršiant dirvožemį, gruntinius vandenis. Deginant tokią užterštą alyvą, toksiškos medžiagos patenka į orą, nusėda ant žemės, dalį jų – per augalus, gruntinius vandenis – gali suvartoti gyvūnai, o galiausiai jos pakliūva į žmogaus organizmą“, – aiškina bendrovės generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas.

Jis primena, kad jau ne vienerius metus bendrovė panaudotą techninę alyvą priima nemokamai, ją pristatyti galima į įmonės padalinius Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Alytuje, o kai kuriais atvejais šią toksišką atlieką gali surinkti ir į vietą atvykę darbuotojai.

„Vairuotojai keičia automobilių tepalą, kurį pagal reikalavimus privalo priimti autoservisai. Kviečiame visus autoservisų darbuotojus būti atsakingais ir pasistengti, kad visa panaudota alyva patektų į sertifikuotą įrangą turinčių pavojingųjų atliekų tvarkytojų rankas. Viena – tokią alyvą deginti specialių filtrų neturinčiose krosnyse, kas kita – sutvarkyti ją saugiai ir pagal visus aplinkosaugos reikalavimus“, – atkreipia dėmesį A. Dirvinskas.

Apsinuodijo 16,1 proc. pacientų

Habil. dr. M. Ramanauskaitė taip pat ragina žmones būti atsakingesniems, dažniau susimąstyti apie tai, ką jie išmeta į aplinką, įskaitant ir tai, kas išrūksta per namų kaminus, nesaugiai deginant toksiškas medžiagas. Anot gydytojos, daugeliui žmonių nerūpi puoselėti švarią aplinką tik todėl, kad jie patys gerai jaučiasi. Tačiau aplinkotarša, anot jos, neretai ima rūpėti tiems, kuriuos ji paliečia asmeniškai.

„Žmonės manęs klausia: kodėl turiu tris vaikus, o metalais apsinuodijo tik vienas? Tokiems primenu maro laikus: ir tada sirgdavo ir mirdavo ne kiekvienas. Taip yra todėl, kad kiekvieno mūsų organizmas pasižymi įvairiomis savybėmis, nevienodu atsparumu aplinkos poveikiui. Tai, kas neliečia vieno, kitam gali būti labai pavojinga“, – aiškina gydytoja.

Bandydama nustatyti, kokiais metalais gali būti apsinuodiję pacientai, dr. M. Ramanauskaitė tyrė 10 skirtingų metalų kiekius. Šis tyrimas vyko 2005–2015 metais Vilniuje. Lėtinis apsinuodijimas sunkiaisiais metalais tyrimo laikotarpiu nustatytas 368 asmenims, arba net 16,1 procentų visų pacientų, kurie kreipėsi į medikus.

Per pratybas sunkiųjų metalų garais apsinuodiję penki užsienio valstybių kariai gydomi Kauno klinikose.

Trijų iš jų būklė truputį sunkesnė, jie gydomi Intensyvios terapijos skyriuje, portalui kaunodiena.lt teigė Kauno klinikų Skubios pagalbos ir priėmimo skyriaus vadovas Kęstutis Stašaitis.

"Galiu nuraminti, visų jų būklė yra stabili, jie yra sąmoningi, patys kvėpuoja, jų kraujo apytaka taip pat stabili. Grėsmingos situacijos nėra. Vyrauja viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų pažeidimai", - kalbėjo K.Stašaitis.

Anot jo, trims kariams pasireiškė lengvos formos kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, jie jaučia dusulį. "24 val. jie bus stebimi Intensyvios terapijos skyriuje, sekamos jų gyvybinės funkcijos", - sakė skyriaus vadovas.   

Kiti du kariai yra gydomi Nefrologijos klinikos Detoksikacijos skyriuje. Geriausiu atveju kariai klinikose praleis kelias paras, po to galės grįžti į savo tarnybos vietas.   

Nukentėjusiems kariams taikomas simptominis gydymas, stebėjimas ir ramybės režimas. Koreguojamas jų skysčių balansas, tiems, kurie jaučia kvėpavimo nepakankamumą, skiriamas deguonis. 

„Vyko pratybos, buvo panaudotos tam tikros medžiagos, kaip mes žinome, būna dūminės uždangos, ir operacijos metu jie, matyt, per ilgai užsibuvo toje vietoje. Pablogėjo jų sveikata ir jie nuvežti į Marijampolės ligoninę, Marijampolės ligoninė suteikė reikiamą pagalbą ir šiuo metu pervežė į Kauno klinikas. Vieni jau yra Kauno klinikose, kiti bus netrukus“, - Vyriausybės pasitarimo pirmadienį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Pasak ministro, universitetinė ligoninė kariams gydyti pasirinkta dėl apsinuodijimo pobūdžio.

„Tiesiog norėjome būti to lygmens, kadangi čia specifiniai toksikologiniai pakenkimai, buvo sutarta, kad būtų tikslinga“, - sakė ministras.

Pasak J.Oleko, kol kas neaišku, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kieno kaltės apsinuodijo kariai, į šį klausimą atsakys tyrimas.

Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad penki užsienio kariai apsinuodijo Lietuvos kariuomenės organizuojamų pratybų metu pirmadienio rytą. Atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus, karių tautybė neatskleidžiama.

Kariai susižalojo Lietuvos kariuomenės organizuotų pratybų metu, kai treniruotasi  krašto gynybos veiksmų. Pratybos su Marijampolės miesto savivaldybe ir policija suderintos.