SUNKIŲJŲ METALŲ POVEIKIS LIETUVOS PAJŪRIUI

Ne kokiuose nors privačiuose pokalbiuose, o oficialiuose Lietuvos dokumentuose Baltijos jūros būklė vertinama nepatenkinamai.

Daug teršėjų

Šiuo metu yra rengiamas Lietuvos nacionalinės vandens srities plėtros per artimiausius penkerius metus planas. Tai turėtų būti rimtas, perspektyvus dokumentas su aiškiu atsakymu, kiek pinigų bus skiriama Baltijos jūros būklei gerinti.

Vyriausybės nutarimo projekte įvardijama, kad tiriant Baltijos jūros būklę naudojami 9 kokybiniai rodikliai. Didesnėje dalyje yra viršijami taršos ir jūros intensyvaus naudojimo rodikliai. Pagal dalį jų Baltijos jūros būklė yra patenkinama, pagal dalį – neapibrėžta.

Pagal žmogaus sukeltus kokybinius rodiklius Baltijos jūros aplinkos būklė įvardijama kaip bloga.

Apskritai imant, negili, pusiau uždara, lėtos vandens cirkuliacijos Baltijos jūra yra užteršta pavojingomis medžiagomis, jos biologinė įvairovė skurdi.

Laikomasi nuostatos, kad Lietuvos dalyje Baltijos jūra yra pernelyg intensyviai naudojama. Nedidelėje nė 100 kilometrų nesiekiančioje Lietuvos atkarpoje veikia Klaipėdos uostas, Būtingės naftos terminalo plūduras, į jūrą pilamas uosto gruntas, visa pakrantė nusagstyta žvejų tinklais.

Lietuvos pajūryje aptinkama ir palyginti nemažai šiukšlių. Labiausiai užterštas būna Melnragės pajūris, kur yra didelė žmonių trauka, mažiausiai – Nidos paplūdimio dalis.

Labiausiai užterštas būna Melnragės pajūris, kur yra didelė žmonių trauka, mažiausiai – Nidos paplūdimio dalis.

Kalti ir rusai

Ypač bloga Baltijos jūros padėtis pagal eutrofikaciją arba vadinamąjį žydėjimą. Per pastarąjį dešimtmetį į Baltijos jūrą Nemunu, Kuršių mariomis ir kitomis mažesnėmis upėmis per metus patekdavo per 44 tūkst. tonų azoto ir per 992 tonas fosforo junginių.

Apskritai imant, Baltijos jūros taršiausios vietos pagal šiuos rodiklius yra vandens prietaka iš Kuršių marių ties Klaipėda ir vandens prietaka iš Dauguvos ties Ryga. Jose azoto kiekis yra 1,5–2 kartus didesnis už numatytas siektinas vertes.

Toks didelis taršos lygis aiškinamas tuo, kad prietakai iš Kuršių marių į Baltijos jūrą įtakos turi teršimas Rusijos Kaliningrado srityje. Dauguvos upės baseinas teršalų pasisemia ir iš Baltarusijos, iš kur jie atiteka į Latviją.

Tuo iš dalies aiškinamas ir toks rodiklis, kaip vandens skaidrumas. Tiek iš Nemuno, Kuršių marių, tiek iš Dauguvos atitekantys vandenys nėra skaidrūs. Juose tradiciškai būna pažeistos visos penkios gerą jūros aplinkos būklę nustatančios vertės.

Lietuvos Vyriausybė iškelia tikslą iki 2027 m. mažinti Baltijos jūros taršą. Tai siejama su žydėjimą skatinančių medžiagų, taip pat cheminių medžiagų, šiukšlių patekimu į Kuršių marias ir Baltijos jūrą.

Žuvys su sunkiaisiais metalais

Baltijos jūros aplinkos būklė yra vertinama pagal komerciškai naudojamų žuvų rūšių menkių, strimelių, brėtlingių ir upinių plekšnių žvejybos rodiklius.

Jau nuo 2009 m. pagal menkių ir strimelių rodiklius šių žuvų būklė buvo nepatenkinama. Menkių žvejyba Baltijos jūroje visiškai suprastėjo vėlesniais metais, o nuo 2019 m. ji pradėta drausti. Brėtlingių ir plekšnių būklė vis dar vertinama kaip gera ir stabili.

Pagal kitų žuvų ir zooplanktono rodiklius Baltijos jūros būklė taip pat laikoma nepatenkinama.

2014–2021 m. Baltijos jūros vandens tyrimais buvo nustatyta, kad jūros aplinkos rodikliai Lietuvos Baltijos jūros dalyje neatitinka geros būklės verčių. Vandenyje taršos koncentracija yra maždaug 22 proc., dugno nuosėdose 29 proc. didesnė.

Iš žuvų raumenų imtuose mėginiuose buvo rasta sunkiųjų metalų (švino, kadmio ar gyvsidabrio).

Neguodžiantys rodikliai ir dėl Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje atliktų paukščių tyrimų. Iš 11 Lietuvos pakrantėje žiemojančių paukščių rūšių net 5 rūšių (dančiasnapio, klykuolės, nuodėgulės, ledinės anties, sibirinės gagos) būklė blogėja – jos nyksta.

Manoma, kad įtakos turi ir jūroje pernelyg gausiai sustatyti tinklai, į kuriuos per metus įsipainioja ir žūva nuo 1 500 iki 3 500 paukščių.

Iki 2027 m. žadama stabdyti jūros žuvų, paukščių nykimą. Klausimas: kiek tai įmanoma vienos šalies mastu, nes tarša jūros aplinkai yra platesnio masto? Galbūt tikimasi, kad dabar ES mastu taikomas menkių žvejybos draudimas iki 2027 m. turės poveikio ir Lietuva galės pasigirti, kad ir ji bent iš dalies prisidėjo prie šių žuvų apsaugos.