Kaip pranešė policija, sekmadienio vakarą, apie 21.12 val., Riešės viensėdyje, magistraliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys, esant šlapiai kelio dangai,  automobilis „Honda CR-V“, vairuojamas 67 metų vyro, susidūrė su į kelią įbėgusiu elniu.

Ta pačia kryptimi važiavęs automobilis „KIA RIO“ užvažiavo ant važiuojamoje kelio dalyje gulėjusio gyvūno ir dar atsitrenkė į atitvarus.

Nukentėjo automobilio „KIA“ 43 metų vairuotoja, 17 metų ir 46-erių keleiviai nenukentėjo.

Sekmadienį Lietuvoje iš viso įvyko 12 transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais – susidurta su briedžiu, elniu, karve, stirnomis, šie įvykiai užregistruoti Anykščių, Jonavos, Kauno, Mažeikių, Molėtų, Raseinių, Šakių, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose.

Šiemet, pirminiais duomenimis, užfiksuoti 4,7 tūkst. susidūrimai su gyvūnais (26 proc. visų eismo įvykių). Iš jų įskaitinių įvykių – 24. Žuvo vienas žmogus. Iš viso sužeisti 28 žmonės. Penkiuose eismo įvykiuose sužeista po 2 žmones.

Susidūrimų su gyvūnais daugėja nuo 2017 metų. Jų skaičius per šešerius metus išaugo beveik dvigubai nuo 2 tūkst. 422 atvejų (2017 m.) iki 4 tūkst. 931 atvejo per metus (2022 m.).

Pastaruosius ketverius metus kelyje ant gyvūno užvažiuoja ar kitaip su juo susiduria apie 5 tūkst. vairuotojų.

Praeitą savaitę Lietuvoje vyko akcija „Dėmesys į kelią“, per ją buvo dalijami ultragarsiniai švilpukai, padedantys vairuotojams išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais. 

Pirminiais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, šiemet užfiksuota daugiau nei 4,7 tūkst. susidūrimų su gyvūnais – tai yra 26 proc. visų eismo įvykių.

Per 24 mašinų susidūrimus su gyvūnais nukentėjo žmonės – vienas žuvo, o 28 žmonės buvo sužeisti. Penkiuose tokiuose eismo įvykiuose buvo sužeista po du žmones.

Per tokį patį laikotarpį pernai, Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, užfiksuoti beveik 3,5 tūkst. susidūrimų su gyvūnais (19 proc. visų eismo įvykių). Iš jų įskaitinių įvykių – 27. Iš viso sužeisti 37 žmonės. Septyniuose eismo įvykiuose sužeista po tris ir du žmones.

Kaip pranešime teigia Lietuvos kelių policijos tarnyba, susidūrimų su gyvūnais daugėja nuo 2017 metų.

Jų skaičius per šešerius metus išaugo beveik dvigubai – nuo 2 tūkst. 422 atvejų 2017 metais, iki 4 tūkst. 931 atvejo per metus 2022 metus.

Pastaruosius ketverius metus kelyje ant gyvūno užvažiuoja ar kitaip su juo susiduria apie 5 tūkst. vairuotojų.

Lietuvoje pirmadienį prasidėjo prevencinė priemonė „Dėmesys į kelią“ – per ją vairuotojams bus išdalinta 2 tūkst. švilpukų, įspėjančių apie susidūrimą su laukiniais gyvūnais. Akcija vyksta 15-oje miestų.

Lietuvos policijos statistika rodo, kad rudenį pavojingiausi mėnesiai – spalis, lapkritis ir gruodis, o pavasarį – gegužės mėnuo.

Avarija įvyko pirmadienio rytą, apie 7.22 val., kelyje Paraseinys–Alėjai–Lioliai–Kelmė, pranešė policija.

Automobilio „Ford Mondeo“ 46 metų vairuotojas mėgino išvengti susidūrimo su staiga į kelio važiuojamąją dalį išbėgusiu gyvūnu. Tačiau vyras nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir susižeidė.

Tos pačios dienos rytą, po 4 val., Lazdijų rajone, Kuklių kaime, „Renault Clio“ 50-metė vairuotoja, pastebėjusi į važiuojamąją kelio dalį išbėgusius laukinius žvėris, bandė išvengti susidūrimo, pasuko į dešinę, nuvažiavo nuo kelio, apvirto ir susižeidė.

Pirmadienį, pirminiais duomenimis, šalies keliuose įvyko 52 eismo įvykiai, įvyko vienuolika transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais.

Policija sako, kad rizika automobiliams susidurti su gyvūnais ypač išauga rudenį ir pavasarį, kai žvėrys rengiasi „vestuvėms“, ar migruoja iš vienų ganyklų į kitas.

Gyvūnai aktyvesni tamsiuoju paros metu, juos pastebėti dažnai dar trukdo ir rūkas ar dargana, be to prognozuoti automobilio šviesų apakintų gyvūnų elgesį – itin sunku. Daugiausiai susidūrimų su gyvūnais įvyksta į kelią iššokus stirnai, lengvajam automobiliui susidūrus su briedžiu pasekmės gali būti itin tragiškos. Registruojama susidūrimų ir su šernais, lapėmis ar kiškiais.

Policijos pareigūnai vairuotojus ragina naudoti ir papildomas, atbaidyti gyvūnus galinčias priemones – pavyzdžiui ultragarso švilpukus. Tai nedidelis prie automobilio priekinio bamperio arba šoninio veidrodėlio lengvai pritvirtinamas įrenginys, kuris, į jį patenkant oro srovei, pradeda skleisti ultragarsą, kurio žmogus negirdi, o netoli kelio esančius gyvūnus verčia suklusti ir nesiartinti.

Ultragarsą prietaisas pradeda skleisti automobiliui pasiekus 30–40 kilometrų per valandą greitį.

Pareigūnai primena, kad rudenį, ypač tamsiuoju paros laiku, svarbu pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad, atsiradus kliūčiai, vairuotojas galėtų suvaldyti,  prireikus – ir sustabdyti automobilį.

Vietovėse, paženklintose kelio ženklais „Laukiniai gyvūnai“, elgtis labai atidžiai, o, pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną, važiuoti pro jį itin atsargiai ir lėtai – nemirksėti šviesomis, nenaudoti garsinio signalo, nes apakinto ir išgąsdinto gyvūno elgesys gali būti visiškai nenuspėjamas ir labai pavojingas.

Susidūrus su laukiniu gyvūnu, jei buvo sužeisti arba žuvo žmonės, nukentėjo gyvūnas, buvo apgadintos transporto priemonės arba kitas turtas – vairuotojas privalo apie tai pranešti skubios pagalbos telefonu 112.

Viena iš draudimo bendrovių tvirtina, kad nuo 2014-ųjų iki 2019-ųjų iš viso užfiksavo 3 056 vairuotojų ir laukinių gyvūnų susidūrimo atvejus. Per šį laiką išmokėtų arba rezervuotų draudimo išmokų suma siekia daugiau nei 4,4 mln. eurų. 2019-aisiais užfiksuoti 673 tokie eismo įvykiai, o tai 2014-ųjų statistiką viršija daugiau kaip trečdaliu.

Susikirtę žvėrių ir žmonių keliai lemia skaudžius padarinius: transporto priemonių sugadinimą, kuris neretai būna nebepataisomas, sunkius sužalojimus, žūtis. Tokių eismo įvykių padariniai itin kompleksiški: partrenkęs gyvūną, vairuotojas privalo elgtis atsakingai, antraip gali neišvengti ir baudų, ir teisės vairuoti praradimo.

Žvėrys neįvertina atstumo, transporto priemonių judėjimo greičio, o matydami grėsmę arba lekia tolyn, arba tiesiai į ją.

Kelių eismo taisyklės numato – jei, susidūrus su žvėrimi, buvo apgadinta transporto priemonė ar kitas turtas, o žvėris buvo sužeistas ar nugaišo, privaloma apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Pasišalinimas iš avarijos gali būti traktuojamas kaip pabėgimas iš eismo įvykio vietos, o už tai numatoma ir bauda, ir teisės vairuoti atėmimas. Be to, negalima išsivežti nugaišusio gyvūno – už šį veiksmą irgi numatyta administracinė atsakomybė.

Susidūrimai su gyvūnais dažniausiai įvyksta todėl, kad jie nesupranta, kas yra automobilis – artėjantį objektą priima kaip priešą. Žvėrys neįvertina atstumo, transporto priemonių judėjimo greičio, o matydami grėsmę arba lekia tolyn, arba tiesiai į ją.

Net jei gyvūnas matomas tolumoje, reikėtų sumažinti automobilio greitį, važiuoti atsargiai, nenaudoti ne tik garsinio signalo, bet ir vengti mirksėti šviesomis.

Tragiškus susidūrimo padarinius gali sumažinti ir tinkama vairuotojų reakcija. Jei žvėris atsidūrė priešais automobilį, susidūrimo išvengti dažniausiai sunku, tačiau, išvydus gyvūną anksčiau, rekomenduojama kuo stipriau spausti stabdžių pedalą.

Draudikų atstovas dar priduria, kad vairuotojų pasirinkimas sukti į šalikelę, o ne važiuoti tiesiai į žvėrį, taip pat gali sumažinti pavojų.

Tokią Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisą siūlo Seimo vicepirmininkas Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis. 

Parlamentaro teigimu, dabar valstybė nepakankamai apsaugo vairuotojus nuo susidūrimų su laukiniais gyvūnais, nes ne visur pastatytos tvoros, skiriančios miškus nuo kelių.

„Kai žmogus susiduria su žvėriuku, negana to, kad jis nubaudžiamas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis dar turi žalą kompensuoti (...), nors valstybė skiria šitiek priemonių ir pinigų prevencijai, bet nesugeba pagrindinių magistralinių kelių nuo gyvūnų apsaugoti tvora“, – BNS sakė Seimo narys.

Pasak jo, laukiniai žvėrys yra valstybės nuosavybė, todėl ji turi užtikrinti saugumą keliuose.

„Kiekvieną savaitę važiuoju Vilnius-Kaunas-Klaipėda autostrada, ties Raseiniais praktiškai kiekvieną dieną įvyksta autoįvykis, kurio dalyvis būna ir koks gyvūnas. Jeigu automobilio apgadinimas nedidelis, vairuotojas numoja ranka, kitiems vairuotojams kasko draudimas kompensuoja, o treti kreipiasi į policiją ir turi daug problemų“, – kalbėjo R. Žemaitaitis. 

Parlamentaro žiniomis, susidūrimų su laukiniais žvėrimis keliuose nemažėja. Nuo šių metų pradžios iki spalio pabaigos jie sukėlė 3 870 eismo įvykių, kurių metu sužeisti 32 žmonės, o vienas žuvo.

Pernai tokių eismo įvykių buvo 4 041, juose sužaloti 48 bei žuvo vienas žmogus. 2014 metais susidūrimų su laukiniais gyvūnais buvo tik apie 2 tūkst.

„Lietuvos draudimas“ kasdien fiksuoja vidutiniškai po 4-5 avarijas, kurių priežastis – į kelią netikėtai išbėgę gyvūnai.

„Šiemet jau esame užregistravę daugiau nei 560 tokių eismo įvykių: aktyviausias periodas – gegužė, šį mėnesį įvyko daugiau kaip ketvirtadalis visų susidūrimų su gyvūnais kelyje“, - sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Pasak jo, kaip ir pernai, taip ir šiemet, kas antrą tokią avariją sukelia grakščiosios stirnos. Gamtininkų teigimu, šiuo metu stirnų populiacija Lietuvoje yra pasiekusi rekordines aukštumas. Jos mėgsta ne tik pamiškes, bet ir atviras pievas, laukus, kur ieško maisto. Todėl šie laukiniai gyvūnai dažnai sutinkami ir prie magistralinių, krašto bei rajoninių kelių, ir net miestų pakraščiuose, arčiau parkų ir žaliųjų erdvių.

A. Juodeikis pataria vairuotojams išlikti budriems ne tik tada, kai važiuojama kelio ženklais, perspėjančiais apie laukinius gyvūnus, pažymėtu kelio ruožu, bet visos kelionės metu. „Stirnos yra baikščios, be to, mėgsta būriuotis grupelėmis. Todėl, jeigu važiuojant arti kelio matosi stirnos, rekomenduojama sumažinti greitį. Tą patį būtina padaryti, jeigu pastebėjote per kelią bėgančią vieną stirną, nes yra nemaža tikimybė, kad ta pačia kryptimi gali atšuoliuoti dar viena ar net kelios jų“, - rekomenduoja A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vairuotojai Lietuvos keliuose neišvengia susidūrimų ir su kitais gyvūnais – briedžiais, elniais, šernais, kiškiais, lapėmis, taip pat šunimis, katėmis ar net paukščiais. Statistika rodo, kad nors avarijos su briedžiais, elniais ir šernais yra rečiausios, bet jų sukeltos žalos – didžiausios.

Briedžio sukeltos avarijos vidutinė žala siekia 2 450 eurų, šerno – 1 900 eurų. Palyginimui, vidutinė avarijos susidūrus su stirna kaina – 1 450 eurų. A. Juodeikis atkreipia dėmesį, kad tokių avarijų nuostoliai daugiausiai priklauso nuo dviejų dedamųjų – kuo didesnis gyvūnas ir kuo naujesnis bei brangesnis automobilis – tuo didesnė ir žala. Pavyzdžiui, nors susidūrimo su stirna vidutinis nuostolis yra 1450 eurų, didžiausia šiais metais „Lietuvos draudimo“ atlyginta žala dėl į kelią išbėgusios stirnos siekė net 10 tūkst. eurų. Iš viso „Lietuvos draudimas“ šiemet klientų nuostoliams dėl susidūrimų su gyvūnais atlyginti jau išmokėjo daugiau kaip 700 tūkst. eurų. Iš viso kasmet vidutiniškai klientams dėl susidūrus su gyvūnais patirtų žalų išmokama apie 2 mln. eurų. 

Skaudžiausios nelaimės dažniausiai įvyksta magistraliniuose ir krašto keliuose. Apie didelę tikimybę, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai, įspėja kelio ženklai „Laukiniai gyvūnai“, įrengti pavojingose vietose esančiuose kelio ruožuose, skelbia Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Policija atkreipia vairuotojų dėmesį į tai, kad užmiesčio keliuose, vietovėse, kur kelias kerta miškus ir laukus, dideli kanopiniai žvėrys (briedžiai, stirnos, šernai), dažnai migruoja iš ganyklų laukuose į miškus ir atgal. Dėl to padidėja rizika įvykti transporto priemonių susidūrimams su jais.

„Patariame tokiose vietose sulėtinti greitį, kad atsiradus kliūčiai, bet kuriuo momentu galėtumėte tinkamai reaguoti, suvaldyti automobilį, prireikus – sustoti. Stebėkite kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga būtent nuo gausiai krūmais ar medžiais apaugusio kelio krašto. Jeigu pastebėjote kelkraštyje stovintį gyvūną – važiuokite pro jį itin lėtai ir atsargiai, nemirksėkite tolimosiomis žibintų šviesomis, jokiu būdu nenaudokite garsinio signalo – apakinto ir išgąsdinto gyvūno elgesys gali būti labai pavojingas ir nenuspėjamas.

Susidūrimas su laukiniu gyvūnu kelyje – tai eismo įvykis, jeigu tokio įvykio dalyvio veiksmai nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Jeigu apgadinti kelio ženklai, atitvarai arba kitokie kelio elementai, jeigu buvo sužeistas arba nugaišo gyvūnas – vairuotojas privalo telefonu pranešti policijai apie eismo įvykį ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpins aplinkosaugininkai ir medžiotojai.

Lietuvos kelių policijos tarnyba atkreipia vairuotojų dėmesį ir prašo ne tik laikytis leistino važiavimo greičio, bet pasirinkti saugų važiavimo greitį, kelyje būti atidiems, saugotis laukinių gyvūnų, ypač važiuojant užmiesčio keliais anksti ryte, sutemus, esant blogam matomumui.

Sausio 3 dieną, 17.49 val., krašto kelyje Gargždai–Kretinga, automobiliui "Opel Zafira" susidūrus su briedžiu, buvo sužeistas 40-metis vairuotojas ir 62 metų keleivis. Vasario 25 dieną, 18.57 val., magistraliniame kelyje Vilnius–Varėna–Gardinas, automobiliui "Hyunday i40" susidūrus su briedžiu, buvo sužeistas 41 metų vairuotojas ir 8 metų keleivė.