Tai, kad dantis reikia valytis bent du kartus per dieną – kiekvienas žino nuo vaikystės. Tačiau tik nedaugelis girdėjo, kad įprastu dantų šepetėliu pašalinama tik apie 60 proc. burnoje gyvenančių bakterijų.

„Norėdami tinkamai prižiūrėti dantis turėtume juos valyti su dantų pasta ir šepetėliu ne rečiau kaip du kartus per dieną po tris minutes. Kasdien taip pat būtina naudoti tarpdančių siūlą ir tarpdančių šepetėlius, o sunkiau pasiekiamas vietas valyti vieno danties šepetėliu. Ir, žinoma, kas šešis mėnesius atlikti profilaktinę dantų apžiūrą“, – pabrėžia „Camelia“ vaistininkė M. Žalytė.

Tarpdančių priežiūra – privaloma

Pasak „Skraidentos“ burnos higienistės D. Turkovės, tarpdančiuose slypi didžioji dalis kenksmingų bakterijų, todėl dantys dažniausiai pradeda gesti šioje vietoje. Tarpdančiuose visuomet prasideda ir periodontitas, t.y. kaulo tirpimas.

Tarpdančius turėtumėte valyti bent kartą per dieną – geriausia vakare – su tarpdančių šepetukais ir tarpdančių siūlu.

„Tarpdančius turėtumėte valyti bent kartą per dieną – geriausia vakare – su tarpdančių šepetukais ir tarpdančių siūlu. Mūsų tarpdančiai po dantenomis yra šiek tiek išgaubti, todėl vien tik siūlo nepakanka norint juos gerai išvalyti. Tarpdančių šepetukus mes vedame į tarpdančio apačią, prie pat dantenos ir lygiai taip pat jį ištraukiame. Šepetuko negalime ištraukti pro viršų, nes ten dantis liečiasi su kitu dantimi, todėl šią vietą išvalyti reikia su siūlu“, – sako pašnekovė.

Burnos higienistė pastebi, kad daugumą jos klientų gąsdina tai, kad pradėjus naudoti tarpdančių siūlą ir šepetuką pradeda kraujuoti dantenos.

„Normalu, kad tik pradėjus naudoti tarpdančių šepetėlius, 2–7 dienas galite pastebėti dantenų kraujavimą. To nebijokite ir vis tiek prižiūrėkite tarpdančius – kasdien matysite vis mažiau kraujo, o po kelių dienų jo neliks visai“, – teigia specialistė. D. Turkovė priduria, kad pirmą kartą išrinkti tinkamo dydžio tarpdančių šepetėlius gali padėti burnos higienistas arba gydytojas odontologas.

Gali pažeisti ir kietas šepetėlis

Vaistininkė M. Žalytė pasakoja, kad labiausiai klientams rūpintys burnos higienos klausimai yra: kodėl kraujuoja dantenos bei nuo ko dantys pasidaro jautrūs? Jos teigimu, dantenos dažniausiai kraujuoja dėl netinkamos dantų priežiūros ir per kieto šepetėlio, taip pat dėl B12, C ir K vitaminų trūkumo. Dantų jautrumą gali lemti ir įgimtas plonesnis dantų emalis, vitamino D bei kalcio trūkumas, per intensyvus valymas ar abrazyvi dantų pasta.

„Geriausias dantų šepetėlis yra tas, kurį naudojame tinkamai ir reguliariai. Rekomenduočiau rinktis minkštus arba labai minkštus šepetėlius, kurie nepažeidžia dantų emalio bei dantenų. Patarčiau įsigyti šepetuką plonais, tankiais ir sintetinio pluošto šereliais. Sintetinis pluoštas džiūsta greičiau, todėl mažiau kaupiasi mikroorganizmai ir tokie šepetėliai yra higieniškesni“, – tvirtina „Camelia“ vaistininkė.

M. Žalytė priduria, kad šepetėlį reikėtų reguliariai keisti maždaug kas tris mėnesius. Jeigu pastebima, kad šepetėlis nusidėvi greičiau, tai gali būti ženklas, kad yra per stipriai spaudžiamas valymo metu, taisyklingo valymo svarbą akcentuoja „Skraidentos“ burnos higienistė D. Turkovė.

„Nauji mano pacientai beveik visada dantis valo horizontaliais judesiais judindami šepetėlį į kairę – dešinę. Tokie valymo judesiai gali greičiausiai pažeisti dantų emalį ir dantenas, nes yra naudojama daug jėgos. Pacientai, valantys dantis horizontaliais judesiais, dažniausiai turi daugiausia dantų akmenų po dantenomis ir tarpdančiuose, nes taip valydami dantis minkštą apnašą sustumia būtent ten. Dantis reikėtų valyti šluojamaisias judesiais – nuo dantenų šluoti apnašą link kramtomųjų paviršių arba atlikti mažus sukamuosius judesius“, – sako specialistė.

Skalavimo skystis – be alkoholio

Kalbant apie papildomas burnos priežiūros priemones, skalavimo skystis yra vienas iš jų.

„Šie skysčiai gali būti kosmetiniai, kuriuos rekomenduočiau naudoti, pavyzdžiui, atsigėrus kavos arba pavalgius. Esant gausiam apnašų bei akmenų susidarymui naudojami antibakterinių medžiagų turintys skysčiai, stabdantys apnašų ir akmenų formavimąsi. Ėduonies profilaktikai gali būti naudojami skalavimo skysčiai, turintys fluoro“, – sako „Camelia“ vaistininkė M. Žalytė.

Nepatariama naudoti burnos skalavimo skysčio, kurio sudėtyje yra alkoholio, nes jis sausina burnos gleivinę. Jei gydytojas nepaskyrė, taip pat nereikėtų pirkti skalavimo skysčio, kuriame yra chlorheksidino, nes jis naikina ne tik blogąsias, bet ir gerąsias burnoje esančias bakterijas. „Burnos skalavimo skysčius rinkitės tada, kai juos jums rekomenduoja naudoti burnos priežiūros specialistai, bet nenaudokite jų savo nuožiūra kasdien“, – pataria D. Turkovė.

Atsakingai derėtų rinktis ir dantų pastą – atkreipti dėmesį į jos sudėtį ir pastos abrazyvumą – šis rodiklis žymimas RDA ir dažniausiai nurodomas ne ant pastos tūbelės, o gamintojo internetiniame puslapyje. Mažiausiai dantų emaliui kenkia mažo, iki 70 RDA abrazyvumo pastos, o 150–250 RDA laikomos netgi kenksmingomis.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pastoje nebūtų SLS (Sodium Lauryl Sulfate), parabenų, titano dioksido, kuo mažiau kvapiklių, kurie gali sukelti burnos sausumą, skatinti opelių atsiradimą.

Geros dantų pastos sudėtyje, vaistininkės M. Žalytės teigimu, turi būti fluoro (amino fluorido, natrio fluorido, alavo fluorido ar pan.), kuris būtinas normaliam dantų formavimuisi ir mineralizacijai. Dantis stiprinti gali ir pastoje esantys hidroksiapatitas, ksilitolis, žalioji arbata, alijošius.

„Išsivalius dantis rekomenduojama tik išspjauti susidariusias putas, nes skalaudami vandeniu pašaliname dantų pastoje esančias veikliąsias medžiagas, kurios saugo dantis“, – priduria D. Turkovė.

Irigatorius, burnos probiotikai ir kitos naujovės

Be anksčiau minėtų priemonių, pašnekovės kaip rimtą burnos higienos pagalbininką įvardija irigatorių, kuris naudingiausias žmonėms, nešiojantiems breketus, sergantiems periodontitu ar turintiems daug protezuotų dantų.

Vaistininkė M. Žalytė taip pat pataria visiems įsigyti liežuvio valiklį, kuris pašalina bakterijas nuo liežuvio paviršiaus ir gali praversti tiems, kas kovoja su nemaloniu burnos kvapu.

„Kovoti su blogu burnos kvapu ir mažinti apnašų susidarymą padeda ir burnos probiotikai – gerosios burnos bakterijos. Šios čiulpiamos pastilės sukuria sveiką pusiausvyrą mūsų burnoje, jose gausu aktyvių bakterijų, kovojančių su periodontitą ir kariesą sukeliančiomis bakterijomis“, – sako burnos higienistė D. Turkovė.

Tėvams, auginantiems mažamečius vaikus, pasak „Camelia“ vaistininkės, pravartu turėti tablečių dantų apnašų nustatymui. Jos nudažo po dantų valymo likusias apnašas ir vaizdžiai parodo, kokiose vietose reikėtų atidžiau valytis dantis.

– Kokios svarbiausios dantų priežiūros taisyklės?

– Pagrindinė taisyklė – valyti dantis du kartus per dieną, ryte ir vakare. Svarbiausias valymas turi būti vakare. Dar labai svarbu naudoti tarpdančių siūlą, nes tarpdančiuose užsilieka ypač daug maisto likučių, apnašų.

– O dantų skalavimo skysti reikalingas?

– Tai – pagalbinė priemonė išsivalius dantis. Ji nėra labai svarbi. Svarbiau nuvalyti dantų apnašas mechaniškai – šepetėliu ir tarpdančių siūlu.

– Kaip išsirinkti dantų šepetėlį ir kaip dažnai jį keisti?

– Dantų šepetėlį, jei dantys natūralūs, reikia rinktis minkščiausią („soft“), kad nepažeistumėte emalio ir dantenų. Protezuotus dantis reikia valyti kietu šepetėliu. Šepetėlį reikia keisti kas tris mėnesius arba kai jis nusidėvi – šereliai skečiasi į šonus. Dar būna šepetėlių su indikatoriais – kai šerelių galiukai pabąla, šepetėlį reikia keisti.

– Ką dar, be to, kad valyti reikia 3 min., reikia žinoti?

– Dažniausiai žmonės valo sukamaisiais arba tiesiais judesiais, o reikėtų šluojamaisiais. Taip pat daugelis praleidžia tarpdančius, bet juos būtina valyti siūlu arba tarpdančių šepetėliais (jei tarpdančiai platesni).

– Ar reikia valyti liežuvį?

– Taip, reikia. Galima nuvalyti šepetėliu, bet yra ir specialūs liežuvio valikliai, kurie nuvalo geriau. Ant liežuvio kaupiasi labai daug bakterijų, nes jo paviršius nelygus.

Pagrindinė taisyklė – valyti dantis du kartus per dieną, ryte ir vakare. Svarbiausias valymas turi būti vakare.

– Kokie maisto produktai labiausiai kenkia dantų grožiui ir sveikatai?

– Grožiui kenkia visi produktai, turintys daug pigmento: raudonasis vynas, kava, arbata. Dantų sveikatai kenkia saldumynai ir maistas, turintis labai daug angliavandenių, minkštas maistas, kuris labai greitai prikimba prie dantų. Jeigu jis nenuvalomas, galima tikėtis, kad dantys labai ges.

– Kada reikalinga profesionali burnos higiena?

– Visiems jos reikia. Reikia ir tiems, kurie turi nuosavus dantis, ir tiems, kuris turi protezuotus dantis. Ir plokštelę reikia nuvalyti, nes ant jos kaupiasi apnašos. Reikia valyti implantus, kad paskui netektų šalinti, nepradėtų klibėti.

– Kaip dažnai ji atliekama?

– Reikia ateiti bent jau kartą per metus. Bet tai priklauso nuo paciento burnos sveikatos, kaip jis prižiūri dantis namuose. Vieniems pacientams procedūrą paskiriame kas pusmetį, o tiems, kuriems prasidėjusi parodontozė, higienos reikia kas 3–4 mėnesius. Mes nuvalome kietas apnašas – akmenis. Nupoliruojame, nupučiame pigmentą ir dantys iškart tampa vienu ar dviem tonais šviesesni.

– Nuo ko dažniausiai atsiranda nemalonus burnos kvapas?

– Nemalonų burnos kvapą dažniausiai sukelia užsilikusios bakterijos. Jei daug apnašų, akmenukų, bakterijos ir sukelia nemalonų kvapą. Bloga burnos higiena lemia ir kariesą.

– Įsivaizduojama, kad kramtomoji guma ne tik suteikia gaivų kvapą, bet ir nuvalo dantis.

– Gaivos pojūtį ji tikrai suteikia, bet dantų tikrai nenuvalo. Gumą galima kramtyti, bet ne ilgiau kaip 10–15 min. Ilgai kramtant dėvisi žandikaulio sąnarys.

– Ar dantis balinti gali kiekvienas? Ar poveikis visiems vienodas?

– Balinti gali kiekvienas. Tik reikia pasikonsultuoti su gydytoju – dantys turi būti sveiki, sutvarkyti, kad balinamoji medžiaga nepažeistų gilesnių audinių. Daug kas nežino, kad plombos nebąla. Jei priekinių dantų srityje yra plombų, po balinimo jas reikės pakeisti. Jei priekinis dantis yra protezuotas, jis taip pat nepakeis spalvos.

– Dantys balinami įvairiais būdais. Koks metodas efektyviausias? Ar naminiai būdai efektyvūs?

– Naminiai būdai tikrai nėra efektyvūs. Ilgai valant balinamosios pastomis, pažeidžiamas emalis, nes jose daugiau abrazyvinių dalelių. Ilgai jomis valyti nepatarčiau, nes dantys taps jautrūs, emalis bus subraižytas. Sodos ypač negalima naudoti.

– O balinimas lazeriu ir kapomis nekenkia?

– Nekenkia. Dantys gali sujautrėti, bet tai laikina – vieną ar dvi paras.

– Kaip ilgai dantys būna balti?

– Efektas kiekvienu atveju skiriasi ir priklauso nuo buvusios spalvos. Kai kurios spalvos būna labai ryškios, intensyvios ir ne taip greitai pasiduoda, todėl balinti tenka ilgiau. Lazeriu kartais baliname du kartus, kad pašalintume gelsvą pigmentą. Balinimo efektas labai priklauso ir nuo paties žmogaus – kaip jis prižiūri dantis, ar rūko, ar mėgsta kavą, raudonąjį vyną.

Kodėl būtent kovo 20-oji?

Pripažįstama, kad:

Senjorai privalo turėti bent 20 natūralių dantų, kad būtų laikomi sveikais.

Vaikai turi turėti 20 pieninių dantų.

Sveiki suaugę žmonės turi turėti 32 dantis ir nė vieno dantų ėduonies.

Pastarąjį teiginį galima išreikšti skaičiais: 3; 2; 0 –  tai yra kovo 20 dienos skaitmeninė išraiška.

Lietuvos Respublikos odontologų rūmai primena, kad geri burnos priežiūros įgūdžiai, rizikos veiksnių vengimas, reguliari burnos sveikatos patikra nuo ankstyvos vaikystės gali užtikrinti optimalią burnos sveikatą vyresniame amžiuje. Specialistai pabrėžia, kad dantis būtina valyti du kartus per dieną ne trumpiau nei dvi minutes. Padėti savo vaikams išvalyti dantis iki jiems sueis bent jau 8-eri metai. Savo pavyzdžiu demonstruoti šeimoje dantų valymo svarbą.

Cukrus – ligų priežastis

Rekomenduojama vengti tabako, alkoholio ir nesveiko maisto. Daug cukrų turinčio maisto vartojimas padidina riziką susirgti ne tik dantų ėduonimi, bet ir nutukimu, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar net vėžiu.

Burnos sveikata suteikia galimybę kalbėti, šypsotis, kvepėti, ragauti, kramtyti, nuryti, gyventi be skausmo, diskomforto ar ligų. Ir visai nesvarbu, kokio jūs amžiaus – 5-erių, 25-erių, 65-erių ar 85-erių metų – burnos sveikata yra gyvybiškai svarbi jūsų bendrai sveikatai ir gerai savijautai.