Antradienį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai turėjo toliau nagrinėti šią bylą, tačiau posėdis perkeltas į balandžio 26 dieną.

„Įtraukti dar trys valstybės atstovai, kaip atsakovai“, – BNS sakė teismo atstovė Marija Varanavičiūtė. Naujiems atsakovams reikia laiko atsiliepimams parengti, todėl posėdis nukeltas.

Kretingiškių šeima žurnalistams yra pasakojusi, kad paimti mažylių buvo atvykę ne tik vaiko teisių atstovai, bet ir du policijos ekipažai.

Tėvai tvirtino, kad kraujosruvos ant šešiamečio kūno atsirado tik dėl to, jog jis linkęs save žaloti, jie prieš vaiką nesmurtavo. Mažametį vėliau tyrė teismo psichiatrai. Nustačius, kad sužalojimai atsirado dėl vaiko sveikatos problemų, Kretingos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas siekiant išsiaiškinti, ar vaikus kas sužalojo, ar jie susižalojo patys. Šeimoje iš viso yra du mažamečiai vaikai.

Šiuo metu atsakovais šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 

Kitas atsakovas – Kretingos rajono savivaldybė, trečiuoju suinteresuotu asmeniu patraukta Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Pirmajame bylos posėdyje teismas taip pat šalims siūlė taikos sutartį, tačiau šalių sutaikyti nepavyko. Taiką šalys gali sudaryti bet kurioje proceso stadijoje.

Uždaruose teismo posėdžiuose teismas nagrinėja skundą dėl 120 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Žalą reikalauja atlyginti keturi pareiškėjai –  A. K, D. K., A. K. ir I. K.

Tėvai mano patyrę neturtinę žalą dėl neteisėtų veiksmų – vaikų paėmimo iš tėvų.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimais vaikai 2017 metais paimti iš šeimos dėl galimo smurto prieš juos ir laikinai apgyvendinti Kretingos socialinių paslaugų centre.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 metų birželio 4 dienos įsakymu sprendimai dėl laikinosios globos nustatymo vaikams panaikinti.

Tėvai sako, kad septynis mėnesius niekuo prieš vaikus nenusižengę tėvai buvo priverstinai atskirti nuo mažamečių vaikų, ir tėvai, ir vaikai patyrė gilų sukrėtimą, išgyvenimus, pasekmes jaučia iki šiol.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad vaikų iš šeimų šiuo metu paimama mažiausiai per dešimtmetį.

„Statistiškai mes mušame visus dešimtmečio rekordus nepaėmimo iš šeimos. Vienintelė statistika, kurią turėjome – kiek vaikų atiduodama globai. Gruodžio, sausio, vasario, kovo mėnesiais yra mažiausiai per dešimtmetį vaikų atiduodama globai“, – antradienį Žinių radijui sakė ministras.

Tai, L. Kukuraičio teigimu, rodo, jog valstybė ir su esamais įstatymais gali užtikrinti „pakankamai draugišką šeimai elgseną“.

Visgi jis pripažįsta, kad po kelių didelio atgarsio visuomenėje sulaukusių vaikų paėmimo atvejų šeimos vis dar yra sunerimusios.

Seimo opozicija kovo pabaigoje blokavo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų priėmimą: valdančiųjų balsais įvedus reikšmingos žalos sveikatai kriterijų, vėliau opozicija nesiregistravo galutinai balsuoti dėl projekto priėmimo.

Antradienį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai atidėjo šios bylos nagrinėjimą balandžio 2 dienai, BNS pranešė teismo atstovė Marija Varanavičiūtė.

„Buvo pareiškėjų prašymas suteikti galimybę patikslinti skundą, atsakovu įtraukiant Lietuvos valstybę“, – BNS sakė M. Varanavičiūtė.

Pirmajame bylos posėdyje teismas taip tap šalims siūlė taikos sutartį, tačiau šalių sutaikyti nepavyko. Taiką šalys gali sudaryti bet kurioje proceso stadijoje.

Uždaruose teismo posėdžiuose teismas nagrinėja skundą dėl 120 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Keturi pareiškėjai – A. K, D. K., A. K., I. K. – anksčiau pateiktame skunde reikalavo, kad žalą atlygintų Kretingos rajono savivaldybė, trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo prašoma patraukti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Tėvai mano patyrę neturtinę žalą dėl neteisėtų veiksmų – vaikų paėmimo iš tėvų.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimais vaikai 2017 metais paimti iš šeimos dėl galimo smurto prieš juos ir laikinai apgyvendinti Kretingos socialinių paslaugų centre.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 metų birželio 4 dienos įsakymu sprendimai dėl laikinosios globos nustatymo vaikams panaikinti.

Tėvai sako, kad septynis mėnesius niekuo prieš vaikus nenusižengę tėvai buvo priverstinai atskirti nuo mažamečių vaikų, ir tėvai, ir vaikai patyrė gilų sukrėtimą, išgyvenimus, pasekmes jaučia iki šiol.

Po rezonansą visuomenėje sukėlusio atvejo Kaune, kai iš šeimos paimti du mažamečiai vaikai, imta kalbėti apie nepagrįstai taikomą vaikų paėmimą iš šeimų.

Seimas antradienį svarstydamas vaiko teisių apsaugos pakeitimus paliko saugumo sąvoką, bet ją apibrėžė siauriau – kaip fizinį ir psichinį saugumą.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų variantas parengtas sujungus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio registruotus projektus.

Daugiausiai ginčų tarp politikų sukėlė saugumo sąvoka: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame pataisų variante pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei buvo įrašyta skaip pagrindas paimti vaiką iš šeimos.

Pagal naujausią įstatymo projekto redakciją, vaiko teisių apsaugos specialistai galės vaiką paimti iš šeimos, nustatę būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei.

Problema – nekompetencija

Šeimos pradėjo gyventi baimėje. Jei ne visi, tai bent jau dalis jautriau į tai, kas vyksta šalyje, reaguojančių tėvų. Tie, kurie "nesugeba" savo valstybėje uždirbti pakankamai, kad pildytų visus vaikų norus. Dar tie, kurie gyvena šalia perdėtai "rūpestingų" kaimynų, su kurias neranda bendros kalbos. Arba tie, kurie augina "kitokius" vaikus – jautresnius, triukšmingesnius, judresnius, turinčius antsvorio ar priešingai – nevalgius.

Šeimos gyvena, nežinodamos, kuo galima tikėti ir pasitikėti. Ar gali būti tikras, kad su vaiku panorusi pabendrauti mokyklos psichologė linki jam gero? O gal tiesiog "nusižiūrėjo" tavo vaiką, nes jis per pertraukas nenori lakstyti su kitais? Būti kitokiems, nei kažkas parašė įstatyme, negalima niekam – nei vaikams, nei tėvams. Bent jau Lietuvoje. Nes jeigu tu kitoks – esi įtartinas, ir atsakingų tarnybų atstovai, net neįspėję, gali apsilankyti tavo namuose. Tiesiog klausimyno užpildyti, jeigu pasiseks. Todėl gyvenk ir drebėk, jei vaikų nenori prarasti.

Baimė – natūrali

Žmogaus studijų centro vadovas, psichologas doc. dr. Gintaras Chomentauskas, kalbėdamas apie visuomenėje nerimą ir baimę sukėlusią situaciją, pabrėžė, kad dažnai politikai, "žaisdami savo smėlio dėžėje", priima įstatymus negalvodami apie pasekmes, kaip tai paveiks visuomenės savijautą. Ir šį kartą politikai sukūrė įstatymą, kuris per akimirką tėvus padarė potencialiais nusikaltėliais.

"Mano supratimu, tėvų baimė – tai labai natūrali reakcija, nes keli paskutiniai įstatymai, susiję su smurtu šeimoje ir smurtu prieš vaikus, įžengė į teritoriją, kuri visais laikais buvo intymaus ir asmeniško gyvenimo erdvė, kurioje nedalyvaudavo niekas, išskyrus sutuoktinius arba tėvus ir vaikus", – teigė psichologas.

Realiai, daug tėvų pasijuto prilyginti kriminaliniams nusikaltėliams, asmenimis, kurie dėl aplinkinių nepalankaus vertinimo per akimirką gali prarasti savo vaikus.

Anot jo, pasaulis tampa vis jautresnis prievartos veiksmams ir atitinkamai labai daug išsivysčiusių šalių nuėjo tuo keliu, kad reglamentuotų, kas leistina, o kas neleistina. Bet absoliučioje daugumoje atvejų – gal tik išskyrus skandinavų kraštus – tas "neleistina" yra aiškiai apibūdinta kaip reikšminga prievarta prieš kitą asmenį. Tačiau Lietuvos įstatymų leidėjai žengė dar vieną papildomą žingsnį, ir padarė iš viso to baubą, kurį reikia tuoj pat pagauti ir bet kuria kaina sunaikinti.

"Užuot iš tikrųjų galvoję apie paramą šeimoms, kurios nesusitvarko su savo vaikais, nutarėme bausti ir tėvus, ir vaikus. Priėmus įstatymą, daug šeimų suprato, kad tai ne parama, o staiga atsiradusi bausmė už tai, kad elgiesi su vaikais taip, kaip visada elgdavaisi. Eiliniai tėvai neturi ir negali turėti įmantrių psichologinių ir pedagoginių poveikio instrumentų. Auklėdami vaikus jie tvarkosi su neleistinu jų elgesiu taip, kaip ir anksčiau, gal jautriai akiai grubokai, tačiau kitų priemonių jie nežino, nematė, nepatyrė. Realiai, daug tėvų pasijuto prilyginti kriminaliniams nusikaltėliams, asmenimis, kurie dėl aplinkinių nepalankaus vertinimo per akimirką gali prarasti savo vaikus. Tai kaip čia nesipriešinsi tokiam veiksmui?" – svarsto G.Chomentauskas.

Einama prieš prigimtį

Negana to, pasak psichologo, žmonės, ginantys įstatymą, ignoruoja žmogiškąją prigimtį. Žmonės iš prigimties nėra vien švelnūs, nuostabūs, mylintys. Pyktis, neviltis, įvairios kitos emocijos taip pat mumyse užkoduotos per šimtus tūkstančius metų. Ir jos reiškiasi ir reikšis – juk esame ne robotai. Įsivaizdavimas, kad vienu brūkštelėjimu galime išbraukti "blogas" emocijas ir su jomis susijusius, galbūt kartais ir neracionalius, veiksmus, tėra iliuzija. Toks žmogaus įvaizdis, kurį bandoma sukurti kaip natūralų, yra fikcija, apsimetimas, realiame gyvenime jo nėra. Tad nėra vien gero, visada teisingai besielgiančio, nuolat susitvardančio žmogaus. Nėra, arba jis jau miręs...

"Sudėjus tuos du elementus – įstatymų invaziją į privatų gyvenimą atimant tas įprastas, galbūt ir blogas, priemones, o mainais duodant kriminalinio nusikaltėlio etiketę ir įsivaizdavimą žmogaus kaip kažkokios idealios būtybės, kuri turi elgtis kitaip vien dėl to, kad įstatymų leidėjas sugalvojo kažkokį naują įstatymą – gauname sprogstamąjį mišinį. Prie jo dar pridėkime aplinkybę, jog be įstatymo dar veikia jo radikalių sekėjų minia, kuri yra tiek įsiaudrinusi, kad pasiruošusi pasmaugti motiną, jei vaikui gresia įbrėžimas. Na, jei ne pasmaugti, tai bent jau ant kojų sukelti tarnybas, kai mama išneša iš prekybos centro klykiantį ir besispardantį vaiką, nes jam nenupirko norimo žaislo", – teigė G.Chomentauskas.

Jeigu kalbame apie smurto apribojimą prieš vaikus, tai pirmiausia, anot jo, reikėtų kalbėti apie smurtą prieš piliečius – psichologinį smurtą prieš tėvus, kuris de facto yra įvykęs, įrodinėjant jiems, kad jie kažkokie ne tokie, gyvena neteisingą gyvenimą, ir valstybė ar keli asmenys, kovojantys už visiškai baltą mundurą, parodys jums, kaip reikia elgtis su vaikais. Pati ši idėja savo esme yra pakankamai "kreiva".

Būtinas balansas

Negana to, psichologo manymu, susiklostė aplinkybės, kai visuomenėje bandoma užbraukti žmogiškus, sutarimu grindžiamus santykius, o vietoj jų kuriama policinė visuomenė, smerkianti, badanti pirštu į "netinkamus piliečius" ir skatinanti naujovišką "raganų medžioklę". Kai visuomenėje nebelieka kūrybinio prado sukurti kažką gero ir tikros tolerancijos žmogaus gyvenimo būdui, jos vietą užima "pagauk kaimyno šeimą darant ką nors blogai". O tas "blogai", dažnai tėra "man nepatinka". Ir nieko gero neverta tikėtis, kai tokias visuomenės susvetimėjimo nuostatas dar labiau sustiprina kategoriški įstatymai, supriešinantys žmones.

G.Chomentauskas neneigia – reikėjo įstatymų leidėjams kažkaip keisti situaciją, nes buvo per daug atvejų, kuriuose tiek vaikų teises ginančios institucijos, tiek policija neturėjo įgaliojimų apsaugoti vaiką ar smurtą šeimoje kenčiantį asmenį. Tų įgaliojimų reikėjo, tačiau ne tokių, kad galima būtų bet kada be teismo sprendimo įeiti į šeimos namus vos kaimynui pasiskundus, "kad vėl už sienos verkia vaikas". Kartais to tikrai reikia, tačiau ne tokiu mastu, kad tūkstančiai tėvų pradėtų nerimauti dėl savo šeimų.

"Noriu tikėti, kad žmonių ėjimas į gatves kažką pakeis. Manau, įstatymų leidėjams užteks proto suvokti, kad jie perlenkė lazdą kišdamiesi į šeimos gyvenimą, – sakė psichologas. – Tiesa, minėtų įstatymų iniciatoriai sako, kad protestuotojai nesusipratę, nežino, ką daro, kad jie nori legalizuoti smurtą prieš vaikus. Tačiau iš tiesų jie protestuoja prieš tai, kad nevaržomai įsikišta į jų asmeninę erdvę ir ribojama teisė būti atsakingiems už savo ir savo vaikų gyvenimą. Net tose visuomenėse, į kurias mes orientuojamės, pas tuos pačius britus ar amerikiečius, lindimas į šeimos gyvenimą yra labai reta išimtis, o ne rutininė praktika, kaip atsitiko pas mus. Kažkoks balansas turi būti atkurtas."

Aiškinamajame rašte teigiama, jog Vaiko teisių apsaugos įstatymas iššaukė neigiamą visuomenės reakciją ir vaiko bei šeimų interesus atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų kritiką. Tarnyboms pradėjus taikyti šio įstatymo nuostatas, paaiškėjo, kad tokio įstatymo pritaikymas realiose situacijose yra problemiškas. Seime registruojami nauji saugikliai vaiko teisių apsaugos įstatyme neleis be objektyvių priežasčių atimti vaikus iš tėvų.

Pabrėžiama, kad vaiko paėmimas iš tėvų yra kraštutinė (ultima ratio) vaiko teisių apsaugos priemonė ir įvedamas Europos Žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taikomas proporcingumo principas, pagal kurį intervencija į šeimos privatų gyvenimą yra galima tik būtinojo reikalingumo atvejais, kai egzistuoja reali grėsmė, jog vaikui būnant šeimoje jis patirs didelę žalą.

60-dešimt Seimo narių siūlo atsisakyti grėsmės vaikui lygio nustatymo koncepcijos ir ragina pereiti prie pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimo. Tokiu būdu siekiama realiai įgyvendinti įstatyme numatytą principą, jog pagalba vaikui pirmiausia teikiama šeimoje.

Vaiko teisių apsaugos įstatymo projekte taip pat numatyta tobulinti vaiko teisių pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, atskiriant ją nuo vaiko atžvilgiu padaryto nusikaltimo nagrinėjimo procedūros.

Taip pat užtikrinama, kad vaiko teisių pažeidimų nagrinėjimo procedūra leis teikti pagalbą vaikui ir šeimai, įtraukiant tinkamą kvalifikaciją turinčius atvejo vadybininkus ir mobiliosios komandos specialistus.

Vaiko teisių apsaugos įstatymo projektą pasirašė Seimo nariai iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Socialdemokratų darbo, Tvarkos ir teisingumo, Liberalų sąjūdžio frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Ketvirtadienį prezidento posto sieksiantis filosofas Arvydas Juozaitis Seimo kanceliarijoje drauge su Sąjūdžio laikų bendražygiu Gintaru Songaila įregistravo peticiją, kurioje reikalaujama atšaukti liepos 1-ąją įsigaliojusią „vaikų paėmimo“ iš šeimų tvarką.

Pasak kreipimosi autorių, naujoji Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija buvo priimta, nepaisant pagrįstos kritikos, kad smurto apibrėžimas joje yra pernelyg platus, o Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai suteiktos išskirtinės teisės, kurios sudarė sąlygas piktnaudžiauti.

Pirmąsyk Lietuvos istorijoje priimtas įstatymas, kuriuo uždraustos visos smurto formos prieš vaikus ir numatyta pagalba šeimoms. Prisimenant šio įstatymo ištakas – Matuko istoriją, vargu ar kam nors kyla abejonių, kad reikėjo kažką daryti.

Istorijų kraštutinumai

Kauno klinikose mačiau ne vieną tėvų sumuštą reanimacijoje merdintį vaiką – sudaužytomis galvomis, sulaužytomis kojomis, giliomis mėlynėmis nusėtais kūneliais. Kita vertus, žinau daugybę atvejų, kaip pasiaukojamai tėvai kovoja dėl savo vaiko gyvybės, sveikatos.

Esu girdėjusi, kad buvę atvejų, kai vaikai, pamatę Vaiko teisių tarnybos autobusiuką, patys į jį sulipa. Suprask, taip blogai jiems buvo šeimose. Esu girdėjusi ir atvejų, kai išgirdę motoro gausmą vaikai it peliukai sprunka į kukurūzų laukus pasislėpti, kad tik nebūtų atskirti nuo šeimos ir vieni nuo kitų.

Pirmąsyk Lietuvos istorijoje priimtas įstatymas, kuriuo uždraustos visos smurto formos prieš vaikus ir numatyta pagalba šeimoms. Prisimenant šio įstatymo ištakas – Matuko istoriją, vargu ar kam nors kyla abejonių, kad reikėjo kažką daryti.

Vaiko gerovės tvirtove įpareigota būti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, net gesindama kilusius gaisrus, nenusiėmė karūnos – elgėsi oriai kaip Seimo priimtų įstatymų vykdytoja. Ir nematė jokio reikalo nertis iš kailio, neskubėjo žmonėms aiškinti to, ko visuomenė nesupranta. Vis dėlto tam tikrus savo paklydimus prisiėmė.

Nuskambėjo epizodas apie vaiko teisių gynėją Teodorą Ismailovą, teistą už vagystę iš valstybės, demonstruojantį nepriimtinas asociacijas keliančius simbolius. Akivaizdi galimybė, pasitelkus viešumą, susigrąžinti vaikus kursto kone revoliucines nuotaikas.

Visa tai būtų galima apibūdinti paprastai – trūksta informacijos.  Tam, ko gero, turėjo būti suburta visa kariauna aukščiausios kvalifikacijos specialistų, kurių kompetenciją žmonės nesunkiai galėtų įvertinti. "Skauda už kiekvieną vaiką", – juk tokiais ir panašiais šūkiais buvo grįstas mažuosius siekęs apsaugoti įstatymas. Tam, kad neskaudėtų, turėtume labai aiškiai žinoti, kokios rankos apgaubia skriaudžiamąjį.

T. Lukšio / BFL nuotr.

Pasėjo baimę

"Kauno diena" paprašė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovų rasti žmogų, kuris padėtų žmogiškai išaiškinti šį sudėtingą mechanizmą.

Domino viskas: kas nusprendžia, kad vaiką reikia paimti, kur pirmiausia patenka vaikas, kas vyksta vėliau. Prašėme informacijos apie budinčius globėjus: kaip jie buvo atrinkti, kokius kriterijus turi atitikti budintis globėjas, koks atlygis už jo darbą?

Tokio žmogaus, deja, neatsirado. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atsakė į klausimus raštu. Redakcijai atsiųstą aiškinimą lydėjo prierašas, kad atsakymai pateikti tarnybos vardu. Regis, tiek nedaug reikėjo, tik žmogaus, kuris, tikėdamas tuo, ką daro, išsklaidytų abejonių ir neaiškumų debesis. Įtikintų, kad vaikų gerove ir saugumu rūpinamasi deramai.

Ne viena "Kauno dienos" kalbinta šeima atsisakė viešai pasakoti, kaip iš jų buvo paimti vaikai, bijodami užrūstinti tarnybą.

Tarnyboms būdingą rašymo manierą lydėjo įstatymų numeriai, civilinio kodekso straipsniai. Nekyla abejonių – jei tokia pačia maniera bendraujama su po įstatymo vėzdu papuolusia šeima, nesusikalbėjimas garantuotas.

Jei jau taip nuoširdžiai siekiama ne tik apsaugoti vaikus, bet ir teikti pagalbą šeimai, ta informacija turėjo gerokai anksčiau pasiekti kiekvienus namus, kuriuose yra arba bus vaikų. Juk buvo pripažinta, kad niekas mūsų nemokė, kaip juos auginti.

Ko gero, dar niekada Lietuvos tėvai nebuvo taip įbauginti galimų represijų kaip šiomis savaitėmis. Net ir darnios, gražiai gyvenančios šeimos ėmė abejoti savimi. Ką jau kalbėti apie šeimas, kurias palietė įstatymas. Ne viena "Kauno dienos" kalbinta šeima atsisakė viešai pasakoti, kaip iš jų buvo paimti vaikai, bijodami užrūstinti tarnybą. "O jei supyks ir visai negrąžins vaikų", – prisipažino.

Š. Mažeikos / BFL nuotr.

Grėsmių lygiai

Pastarąsias savaites viena karščiausių temų – vaikų atėmimas apaugo paslapčių maurais. Kritikuojamas ne tik galbūt netobulas įstatymas, šešėlis krito ir ant įstatymą įgyvendinančių specialistų kompetencijos. Galiausiai motinomis teresėmis pasiryžę būti globėjai taip pat neišvengė užuominų apie galimą siekį pasipinigauti priimant iš šeimų atimtus vaikus.

Šiek tiek apraminti galėtų Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsiųsta naujausia statistika, kuri rodo, kad smurto prieš vaikus atvejų mažėja, nors skaičiai vis tiek šokiruoja. Pernai į laikiną globą pateko per 2,5 tūkst. vaikų, 2016 m. jų buvo beveik 2,3 tūkst., šiemet – 1,8 tūkst.

"Iki 2018 m. liepos 1 d. įstatymuose nebuvo numatytas grėsmės vaikui lygio vertinimas ir paėmimas iš vaikui nesaugios aplinkos kaip laikina apsaugos priemonė, iki bus įvertintas grėsmės vaikui lygis, dėl to negalima lygiaverčiai palyginti situacijos prieš ir po įstatymo priėmimo", – pabrėžė tarnyba. Nauja tvarka galioja vos keturis mėnesius.

Taigi, apie grėsmes. Reaguojama į visus, be išimties, nesvarbu kaip gautus pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Grėsmės vaikui lygiai yra du. Lygius skiriantis požymis – grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Šiuo atveju vaikas lieka šeimoje.

Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. "Vaikas iš atstovų gali būti paimtas, kai yra nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis. Vaikas gali būti paimtas nebūtinai iš šeimos, gali būti paimtas iš nesaugios jam aplinkos", – dėsto tarnyba. Pagal tarnybos dėstomus įstatymų punktus galima suprasti, kad omenyje turimas ne tik smurtas vaiko atžvilgiu, o nesaugumas – labai plati sąvoka.

Girti, aplinkoje nesiorientuojantys tėvai, vaikams nesukurta saugi aplinka ir panašiai gali tapti paėmimo priežastimi. Tokiais atvejais grėsmės vaikui lygis turi būti įvertintas per dvi darbo dienas. Užkliūna dažnai minima formuluotė "gali būti paimtas", nes taip lyg paliekama terpė interpretacijai. Ir jei vaikui iškilo pavojus, per tris dienas turi būti kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos.

Einam, ir taškas?

Sąmonė blokuoja įsivaizdavimą to tiesioginio vaizdo, kaip vaikas paimamas iš šeimos. Kaip mažam sutrikusiam žmogučiui paaiškinama, kad jis pradžioje turi išvykti, kaip jam paaiškinama, kad po to jis dar kažkiek laiko turės gyventi su svetimais, jam visai nepažįstamais žmonėmis? Ir nors tarnyba tikina, kad pirmiausia ieškoma giminaičių, vaikui emociškai artimų žmonių, atrodo, kad ne kiekvienu atveju pasiseka tai padaryti.

Kokie tarnybos žodžiai labiausiai įsimena vaikui? Jau nekalbant to, kad mažas žmogutis išgyvena didžiulę išsiskyrimo, nežinios baimę. Kokie randai lieka jo širdelėje po tarnybos paaiškinimo, kad jis nebegyvens su savo tėveliais?

"Kiekvienu atveju Vaiko teisių apsaugos specialistas, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir brandą, vaikui suprantamu būdu visuomet aptaria situaciją, jeigu yra galimybė, kad kartu su vaiku būtų paimti jo būtiniausi daiktai (pavyzdžiui, drabužiai, vaistai, akiniai, mokslo reikmenys ir pan.), kiti mažyliui svarbūs daiktai (pavyzdžiui, žaislai, nuotraukos ir pan). Darbuotojų pareiga pakalbėti su vaiku aptarta ir tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintoje Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus registravimo, informavimo ir nagrinėjimo tvarkoje", – tiek apie paaiškinimus paimamam vaikui "Kauno dienai" atsakė tarnyba.

Taip prasideda mažo žmogaus kelionė valstybės sukurtoje saugioje aplinkoje. Ar tikrai iš tėvų paimtas vaikas jaučiasi saugus? "Kauno diena" pratęs temą. Apie mažuosius paimančius globėjus, jų atlygius, apie ilgai trunkančius teismų procesus ir, tikėkimės, vaiko kelionę atgal į namus.

Yra daugybė dalykų, kurių, jeigu ne N. Ozolina, galbūt niekada net nebūtume girdėję, pavyzdžiui, kad norvegai tariamai atiminėja vaikus iš imigrantų, neva norėdami sumažinti jų šalyje prasidėjusią kraujomaišą. Neringa tikina, kad jeigu ne ji, galbūt jokių skandalų dėl atimtų vaikų nebūtų kilę. Neringos istorija – antradienį laidoje „Emigrantai“ per LRT TELEVIZIJĄ.

Neringa prisimena pradžią istorijos, kuri vos nevirto tarptautiniu skandalu. Tada Lietuvą pasiekė žinia, kad Norvegijos vaikų teisių tarnybos su lietuviais imigrantais elgiasi nežmogiškai, kad nuvykę į darželius tautiečiai neberanda savo atžalų, nes jas jau būna išsivežusi „Barnevernet“. Gal toks rezonansas ir nebūtų kilęs, jei ne Gabrielius – mažametis berniukas, kurio mama Gražina Leščinskienė lig šiol dievagojasi, jog jį norvegai atėmė neteisėtai. Ir, žinoma, jei ne N. Ozolina, dariusi viską, kad šios istorijos iškiltų į viešumą.

„Toks jau mano charakteris“, – šypsosi Neringa ir sako dėl to, kad įsivėlė į ilgą ir painią istoriją, nė trupučio nesigailinti. Nesigailėjo ji ir tada, kai iš didvyrės pernakt tapo kiršintoja ir Lietuvos interneto komentatorių taikiniu. „Aš neskaitydavau jokių komentarų, aš neskaitydavau net tų straipsnių, man buvo visiškai nusišvilpt“, – pasakoja N. Ozolina.

Neringa Norvegijoje gyvena jau aštuoniolika metų. Daugumą jų praleido dirbdama vertėja. „Bet man reikėjo tapti advokate“, – juokauja ji. Spręsti svetimas problemas – tai savotiškas hobis, kurio spėja imtis tarp darbų ir rūpesčių keturiais savo vaikais. Ir tai susiję ne tik su „Barnevernet“, bet ir su daugybe kitų bėdų, su kuriomis Norvegijoje susiduria tautiečiai. Pritilus vaikų atėmimo skandalams, N. Ozolina Norvegijoje toliau kovoja už svetimą ir savo laimę. Gyvenimas name su dešimt miegamųjų, vyro neištikimybė ir tikroji garsiosios vertėjos kasdienybė Olesiunde – laidoje „Emigrantai“ antradienį 19:30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Lietuvoje šeimos teises ginantys aktyvistai norvegišką "laimės" receptą atvirai įvardija įstatymais įteisinta nusikalstama prekyba vaikais. Skandalingi atvejai, kai iš biologinių emigrantų šeimų Norvegijoje dėl absurdiškų priežasčių atimami vaikai, mūsų šalyje sukėlė tėvus vienijančių organizacijų protestus.

Tiesiai į medikų glėbį

Vaikų ir paauglių psichiatrė Birutė Česnienė vienareikšmiškai pabrėžė, kad vaiko išplėšimas iš biologinės šeimos yra ypač žalingas jo psichikai.

"Esu susidūrusi su ne vienu atveju, kai teko konsultuoti mamas su vaikais, grįžusius iš Norvegijos. Iš jų pasakojimų aiškėja, jog dažnai nebūna jokių svarių priežasčių, kai norima atimti vaikus iš šeimos. Aš to nesuprantu. Pasirodo, užtenka kaimynų skundo, ir šeima jau yra juodajame sąraše. Ir gydytojo nereikia, kad suvoktume, kokia žala padaroma vaikui, kai jis išplėšiamas iš šeimos", – pabrėžė B.Čėsnienė.

Psichiatrė prisiminė neseną atvejį, kai konsultavo Klaipėdos vaikų ligoninėje gulinčią mergaitę, kuri su mama buvo ką tik grįžusi iš Norvegijos.

"Ir mama, ir vaikas negalėjo atsigauti nuo patirto šoko. Šeima gyveno Norvegijoje, namuose šventė kažkokią šventę, nors, kaip teigia, nieko triukšmingo nebuvo, kaimynai iškvietė Vaiko teisių tarnybą, kuri sukėlė tokį stresą, kad šeima vos sugebėjo grįžti į Lietuvą. O čia atsigulė į ligoninę dėl patirtų sukrėtimų. Jie buvo labai išgąsdinti", – pasakojo gydytoja.

Tėvai nesirūpina atžalomis?

Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė tikino, kad klausimas dėl vaikų atėmimo iš biologinių šeimų Norvegijoje yra perdėtas.

"Manau, tai yra išpūstas burbulas. Iš gerų tėvų vaikų niekas neėmė ir neims. Jeigu prieš vaiką yra smurtaujama ir jam nėra jokios galimybės augti šeimoje, jis iš jos paimamas ir pas mus, Lietuvoje, ne tik Norvegijoje. Manau, kad žmonės perlenkia lazdą interpretuodami esamą situaciją", – įsitikinusi G.Aurylienė.

Tačiau G.Aurylienė pripažino, kad kiekviena situacija yra skirtinga. Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė tikino nenorinti kritikuoti kitos valstybės įstatymų.

"Aš manau, kad Lietuvoje tokių griežtų įstatymų, kaip Norvegijoje, nebus, bet dalis tėvų savo pareigų nevykdo, ir tai mes matome dirbdami šitą darbą. Vien rizikos šeimų Klaipėdoje yra 350, jose auga 456 vaikai. Tose šeimose vaikai kenčia. Yra daug skaudžių atvejų, aišku, niekas nepaima iš šeimų tų atžalų, nes mes ir neturėtume, kur jų dėti", – tikino G.Aurylienė.

Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnyba pernai iš policijos gavo 80 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, kur nukentėjo vaikai. 2013 m. tokių pranešimų buvo per 100.

Nauja tvarka pasėjo nerimą

Nepaisant oficialių šalies tarnybų abejonių, pastarieji įvykiai Norvegijoje atvėrė jau senokai pritvinkusį pūlinį. Ten esą vyksta negeri dalykai. Todėl šeimas ginančios organizacijos apie tai prabilo viešai ir garsiai.

Esą netgi patys norvegai yra nustatę, jog 50 proc. vaikų psichikos sutrikimų priežastis yra ta, kad jie buvo paimti iš biologinių šeimų.

"Norvegijos sistema mums labai puikiai žinoma, mes labai daug tyrimų analizavome. Tačiau būtų labai gerai, kad į tuos tyrimus atkreiptų dėmesį ir mūsų įstatymų rengėjai, kurie paruošė tokį patį Vaiko teisių pagrindų įstatymą, kaip ir Norvegijoje", – tikino Klaipėdos savivaldybės šeimos tarybos pirmininkė Kristina Paulikė.

Ta rengiama tvarka esą gal ir nebūtų bloga, jeigu ji būtų tinkamai paruošta.

Teigiama, kad nėra parengta jokių programų, susijusių su parama šeimai. Tas pats įstatymas leidžia paimti vaiką iš šeimos be jokių įspėjimų ar situacijos analizės ir tik paskui kai kas imsis aiškintis, ar buvo pagrindas tokiems veiksmams.

"Panaši sistema yra ir Danijoje. Bet ten, iškilus problemoms šeimoje, orientuojamasi į pagalbą šeimai, o Norvegijoje atvirkščiai – į pagalbą vaikui, šeimą palikdama užribyje. Žinoma, visur yra probleminių šeimų, tačiau yra ir kurioziškų bei absurdiškų situacijų, kai vaikas atimamas iš šeimos vien todėl, kad pavėlavo į mokyklą ar neatsinešė sumuštinių. Tai tikrai nėra pagrindas draskyti vaiką ir jį traumuoti", – dėstė K.Paulikė.

Grėsmė šeimoms

Pasak K.Paulikės, Norvegijoje dėl vaikų teisių gynėjų tarnybos veiksmų kenčia ne tik Lietuvos, bet ir Čekijos, Slovakijos, Indijos vaikai.

"Buvo kuriozinis atvejis, kai, regis, iš Indijos diplomatų šeimos Norvegijoje buvo paimtas vaikas, nes jis valgė pirštais. Bet jų – tokios tradicijos, tokia kultūra. Norvegai lyg ir turėtų būti tolerantiški kitoms kultūroms, bet taip nėra", – teigė K.Paulikė.

Klaipėdos savivaldybės Šeimos tarybos pirmininkė neslėpė, kad nerimą jiems kelia Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos.

"Sakykime, kaimynai išgirdo, kad už sienos verkia vaikas, iškviečia policiją. Pagal naują įstatymą, šie atvažiavę paims jį iš šeimos, nežinia kur išveš, tik tada aiškinsis, kas gi vis dėlto įvyko ir ar iš viso reikėjo mažylį išplėšti iš artimos aplinkos", – situaciją modeliavo K.Paulikė.

Lietuvoje dažniausiai dirbama su asocialiomis rizikos grupės šeimomis, tačiau esą yra ir tokių šeimų, kurios nefigūruoja jokiuose sąrašuose, bet galbūt jos patiria krizę. K.Paulikė mano, kad Lietuvoje būtina dirbti prevencinį darbą, skatinti žmones pozityviai tėvystei.

Globėjų namuose – vibratoriai

Paradoksalu, kad globėjų šeimos Norvegijoje nėra taip kontroliuojamos, kaip biologinės šeimos.

Tai jau atvirai įvardijama verslu, kuriame moralines nuostatas ir sąžinę nustumia pinigai. Nes informavusieji apie "skriaudžiamą" vaiką gauna premijas, o globėjai – dideles išmokas.

"Beje, tos kompanijos, kurios verčiasi vaikų paėmimu iš tariamai blogų biologinių šeimų, yra ne tik norvegų, į tai įsivėlę ir švedai, ir britai. Tačiau teko kalbėtis su ten gyvenančiais lietuviais, tarp kurių gaji sąmokslo teorija, esą norvegai anksčiau buvo uždara šalis ir jiems dabar reikia atnaujinti genofondą, todėl ir įsigalėjo ši nežmoniška vaikų paėmimo iš emigrantų šeimų praktika", – pasakojo K.Paulikė.

Esą remiantis statistika, emigrantų vaikų iš biologinių šeimų dėl įvairiausių priežasčių paimama ir atiduodama globėjams kur kas daugiau nei iš norvegų šeimų. K.Paulikė tikino, jog turi informacijos, kad pro pirštus žiūrima į tai, kas vyksta globėjų šeimose.

Viena lietuvė dirbo homoseksualioje dviejų vyrų šeimoje, kurie buvo pasiėmę globoti vaiką.

"Ji matė visa tai iš vidaus, nes tvarkė jų namus, globėjų virtuvėje mėtydavosi vibratoriai, stringai, kitokie sekso žaisliukai. Tas vaikas tokioje aplinkoje augo. Moteris pasakojo, kai jie ketino imti globoti vaiką, tarnybos juos iš anksto informavo, kad susitvarkytų. O kaip toliau tas vaikas auga, niekam neberūpi ir niekas nežino", – tvirtino K.Paulikė.

Esą tarnybos vienais globėjais susidomėjo tik tada, kai globojamas paauglys, pabėgęs nuo jų, nusižudė.

Dabar prisimintas ir amžiaus žudiku vadinamo Anderso Breiviko atvejis, kuris taip pat keliavo iš vienos į kitą globėjų šeimas.

"Girdėjau, kad kažkada jo biologinė mama pavargo nuo vaiko ir pasiūlė jį globoti kitiems, pradžioje savaitgaliais, paskui ir visam laikui. Taip prasidėjo jo kelionė per globėjus iki visiškos tragedijos", – sakė K.Paulikė.

Grįžta į Lietuvą

Klaipėdos savivaldybės Šeimos tarybos pirmininkės teigimu, organizacija palaiko ryšius su emigrantų bendruomene Norvegijoje ir esą tie, kurie yra stebimi Vaiko teisių tarnybos prievaizdų, jau pasirengę vykti namo.

"Iš tos siaubingos situacijos yra ir teigiamas dalykas. Galbūt lietuviai pagaliau sugrįš į Lietuvą ir dauguma jų jau grįžta. Žinome, kad daugiau nei šimtas šeimų pasirengę parvažiuoti. Labai tikiu, kad čia susikursime mūsų kultūrai artimą vaikų auklėjimo sistemą be jokių mušimų, kaip dabar mums tai bando prikišti norvegiško modelio palaikytojai", – tvirtino K.Paulikė.

Blokuoja paramą?

Esą kartais eskaluojama, kad visuomeninės tėvų organizacijos nori toliau nebaudžiami mušti ir skriausti savo vaikus, todėl būtent ir reikia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų.

"Norėčiau pabrėžti, kad mūsų organizaciją sudaro ne asocialūs asmenys, o pedagogai, psichologai, teisininkai, normalūs, padorūs tėvai, kuriems kaip tik rūpi ne tik savi, bet ir svetimi vaikai. Yra tokia nuostata, esą mes bijome pataisų, nes patys smurtaujame. Tai – visiškas absurdas", – piktinosi K.Paulikė.

Moteris teigė, kad jai kelia tam tikrų įtarimų neaiškūs dalykai, kodėl visuomeninius projektus gausiai finansuojantys Norvegijos fondai ignoruoja paraiškas, skatinančias tėvų švietimą ir šeimų stiprinimą.

"Kai mūsų nevyriausybinė organizacija teikė tokią paraišką, mūsų paklausė, kuo čia dėti tėvai? Labai nustebome. Paaiškėjo, nė viena tėvų organizacija negavo prašytos paramos, o ji suteikta moterų organizacijoms, gėjų ir lesbiečių atstovų veiklai, tolerancijai skatinti. Šeimų švietimui nebuvo skirta nė cento. Nežinia, kam tai naudinga?" – retoriškai klausė K.Paulikė.