Sustiprintas rėžimas
Prieš vidurnaktį ugniagesius pasiekia pranešimas – atvira liepsna dega namas Žaliakalnyje. Jame trys suaugusieji ir penkių metų vaikas. Gyvybės išsaugotos.
Vienas po kito sekę Greitosios medicinos pagalbos prašymai padėti išnešti apie 130, o kitą 120 kg sveriančius ligonius ir įkelti į greitosios automobilius.
Lėkė ugniagesiai ir gavę pranešimą, kad keptuvėje užsidegė aliejus. Atvykus ugniagesiams degimo požymių nebuvo, tik aprūkusios pakabinamos virtuvės spintelės.
Ugniagesiams teko aiškintis ir gyventojo skundą, kad kaimynai balkone kepa šašlykus. Dūmų balkonuose nebuvo matyti, bendrauta su nurodyto buto gyventoju, kuris teigė balkone jokių mėsos gaminių nekepęs.
Nuo kelio nuvažiavo automobilis, viduje esanti moteris negali išlipti – dar viena užduotis ugniagesiams. Kaip paaiškėjo vėliau, nuo kelio nuvažiavęs automobilis atsitrenkė į medį. Vairuotoja automobilio viduje buvo sąmoninga, neprispausta, tačiau užspaustos vairuotojo pusės durelės, todėl negalėjo išlipti iš automobilio. Durys buvo atidarytos, moteris perduota medikams.
Tai viso labo lašas pranešimų, į kuriuos kasdien važiuoja ugniagesiai. Taip buvo prieš karantiną, taip vyksta ir dabar, tik be pavojingai profesijai keliamų saugumo reikalavimų, ugniagesiai privalo rūpintis ir apsaugomis nuo koronaviruso.
"Budime sustiprintu režimu. Tam tikrų nepatogumų yra. Nepakanka galvoti vien apie pavojingos profesijos būtinas saugumo priemones, atsargumą, bet susimąstyti ir apie galimą užkrato grėsmę. Žinoma, per gaisrą gelbėtojai dirba su specialia apranga, tačiau, jei būtų informacijos, kad tame gaisre buvo sergantys asmenys ar kontaktavę su sergančiaisiais, reikėtų papildomai dezinfekuoti drabužius, techniką, įrangą, kuri buvo naudojame tame darbe", – apie papildomus rūpesčius, kurie panašu gali tapti kasdienybe, kalba Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas.
Gelbėtojai saugomi nuo menkiausios rizikos užsikrėsti.
Ne ta, bet šventė
Kitaip ugniagesiai minėjo ir savo profesinę šventę. "Ji buvo paminėta per "Zoom" platformą. Tačiau kai kurios senosios tradicijos išlaikytos", – "Kauno dienai" sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė. Kaip ir kasmet, gegužės 4-ąją 10 val., karinių struktūrų kapelionas Tomas Karklys Šv.arkangelo Mykolo bažnyčioje (Sobore) aukojo Mišias už ugniagesius ir jų šeimų narius.
Šiose mišiose visi prisijungusieji galėjo dalyvauti nuotoliniu būdu. Tačiau, grojant orkestro maršams, ugniagesių kolona negalėjo pražygiuoti Laisvės alėja, taip pat negalėjo visuomenei surengti atvirų durų dienos.
Kitokie šiemet buvo ir ugniagesių apdovanojimai už nuopelnus bei pasiaukojamą darbą. Juos taip pat per "Zoom" platformą, o ne kiekvienam asmeniškai paspausdamas ranką, pasveikino valdybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas V.Barauskas.
"Tenka apgailestauti, kad nepavyko visiems susirinkti. Mėgstame bendrauti tiesiogiai. Siekiame ir populiarinti savo profesiją, todėl eisenos, atvirų dienų nebuvimas nelabai smagus. Buvo susiformavusi tokia graži tradicija", – dėl mokinukų mėgstamų ekskursijų gelbėtojų komandose apgailestavo viršininkas.
Neprarasti budrumo
Kitaip nei anksčiau gelbėtojai renkasi ir į darbą. Labiausiai ugniagesių kasdienybė pasikeitė tuo, kad pamainos, kurios keičia viena kitą po budėjimo, nesusitinka. "Vieni išeina ir tik tada ateina kiti. Kolegos net nepasisveikina. Taip, kaip anksčiau buvo įprasta perduoti praėjusios paros pastebėjimus, pasišnekučiuoti", – pokyčius darbe mini Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos penktosios komandos viršininkas Mindaugas Belickas.
Mindaugas Belickas
Ir tai ne viskas. Budinčios komandos gelbėtojai stengiasi laikytis vienas nuo kito, kaip patys juokauja, pagarbiu atstumu. Ne kartą gelbėtojams yra tekę kilti nuo stalo, ką tik susėdus pasimėgauti puodeliu kavos ar arbatos – raudonas iškvietimo signalas gerokai atvėsindavo pasiruoštus gėrimus.
"Na, susėsti prie stalo išgerti arbatos galime. Vis tiek į įvykius važiuojame viename automobilyje, tai neišvengiama, tačiau dėl mūsų visų ir šeimų saugumo stengiamės viską daryti pagal rekomendacijas", – apie kasdienybę tęsė M.Belickas.
Komandos viršininkas pripažino, kad pačioje žinios apie pandemiją ir karantiną Lietuvoje pradžioje, kai situacija atrodė kritinė ir ugniagesių nuotaikos nebuvo geros, – mus, kaip ir visus, slėgė nežinomybė, įtampa.
"Psichologai rekomendavo kaip elgtis vadovams, kaip įkvėpti drąsos, pasitikėjimo. Vadovas turi ir pavyzdį rodyti ramiai, nesikarščiuojant elgtis. Taip ir darėme. Nuolat kalbėdavau su vyrais, kad neigiamos informacijos per daug nepriimtų, kad žinias pakanka pažiūrėti vieną kartą, o ne ištisai sekti kur, kas, kaip. Ir iki šiol bendraujame. Nuotaikos ir atmosfera gelbėtojų gretose gana nebloga", – ramiai dėstė M.Belickas.
Tačiau esminį momentą verta įsidėmėti ne tik patiems gelbėtojams. Juos gerbianti visuomenė taip pat galėtų įsidėmėti. "Visada akcentuojame, kad neprarastų budrumo, nes virusas klastingas ir nematomas. Čia esminis momentas – neprarasti budrumo ir neįsileisti viruso", – kasdienius priminimus kolegoms ir pavaldiniams minėjo penktosios komandos vadas.
Ypač turime laikytis drausmės, karantino metu nustatytų reikalavimų ir griežtos tvarkos, kad į būrius nepatektų koronaviruso užkrato.
Be antrų darbų
Kasdienė drausmė ir tvarka lėmė tai, kad koronavirusu neužsikrėtė nė vienas gelbėtojas. Iš esmės menkiausias neatidumas visą tarnybą gali išvesti iš rikiuotės, ne tik vieną pamainą, o visą komandą. "Džiaugiuosi, kad dėl mūsų drausmės nebuvo nustatyta, jog kuris nors ugniagesys būtų užsikrėtęs koronavirusu. Ir taip ne tik Kaune, o visame regione", – vyrų sąmoningumą gyrė Kauno gelbėtojų vadas V.Barauskas.
Į tarnybą atėję ugniagesiai kas kartą tikrinami, ar gerai jaučiasi, ar neturi kokių nors nusiskundimų. Kiekvienas pranešimas yra svarstomas. Operacijų valdymo skyriaus pareigūnai aptaria labai atsakingai, ar ugniagesiams vykti į jį. "Aišku, mes pasirengę, apsirūpinę specialiomis dezinfekcinėmis priemonėmis. Tačiau atidžiai vertiname, kaip vykti į iškvietimą. Ne kiekvieną kartą būtina siųsti ugniagesių automobilį, gal gana konkrečiam gelbėjimo darbui siųsti žmones mažesniu automobiliu, atidžiai atliekama žvalgybą", – budrumo temą tęsė viršininkas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vado įsakymu ugniagesiams buvo uždrausti antri darbai. Iki karantino gelbėtojams nebuvo draudžiama dirbti kitus darbus tarp budėjimo pamainų. Tačiau pandemija apribojo šias galimybes. Gelbėtojai saugomi nuo menkiausios rizikos užsikrėsti.
Praktiniai ir teoriniai užsiėmimai gelbėtojams vyksta nuotoliniu būdu. Nėra taip, kad liko tik būtinoji pagalba. Viskas vyksta įprastu, tačiau gerokai sudėtingesniu būdu.
"Ypač turime laikytis drausmės, karantino metu nustatytų reikalavimų ir griežtos tvarkos, kad į būrius nepatektų koronaviruso užkratas", – drausmės būtinybę akcentavo V.Barauskas.
Mažiau gaisrų
Kalbant apie ugniagesių kasdienybę, neišvengiamai pereinama prie nelaimių statistikos. Ir čia maloni žinia. Pernai per tą patį laikotarpį nuo metų pradžios iki gegužės kilo 1 056 gaisrai. Šiemet – 676.
Ką reiškia šis skaičius? "Žmonės sąmoningėja, tampa pilietiški, praneša apie pastebėtus pažeidimus, prisilaiko priešgaisrinių taisyklių. Dūmų jutiklių skaičius auga ir tai prisideda prie gerėjančios statistikos", – gerus ženklus mini V.Barauskas.
Tačiau tęsdamas pabrėžia, kad vieno rodiklio nėra. Mažėjančiam gaisrų skaičiui įtaką daro gausybė priemonių, bendras jų komplektas ir žiniasklaidos pagalba, skelbiant apie gaisrus, jų priežastis, liūdnus padarinius, galimas prevencijas, prisideda prie mažėjančio gaisrų skaičiaus.
Paradoksalu, bet prie mažėjančio gaisrų skaičiaus, žuvusiųjų skaičius juose didesnis nei pernai per tą patį laikotarpį. "Jau ne vienus metus kalbame apie per gaisrą žuvusio žmogaus portretą. Daugeliu atveju jis nesikeičia. Vis dėlto trūksta vyresnės kartos žmonių sąmoningumo. Dažniausiai nelaimes lemia žalingi įpročiai", – stebėjimų išvadas mini V.Barauskas.
Šiemet kilo keli gaisrai, per kuriuos žuvo po kelis žmones. Pasak viršininko, gaisras buvo nedidelis, tačiau asmenys užduso. Dažna tokios nelaimės priežastis – rūkymas lovoje. "Sunku prieiti prie tokių žmonių, nes jie nepaiso socialinių gyvenimo normų. Tokios nelaimės dažniausiai kyla tada, kai gaunamos socialinės išmokos", – socialinių išmokų dienas juoduoju laikotarpiu laiko ir policija, medikai bei vaiko teisių apsaugos specialistai.
