Tuo metu Lietuvos verslo bent jau kol kas laukia tik nežinia. Lietuvos Vyriausybė pinigų suplanavo tik gyventojams. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentu Sigitu Besagirsku.

– Kaip jums atrodo Vyriausybės planas?

– Kol kas nematome aiškių žingsnių. Gal planas ir bus geras, bet kol kas jo nėra arba jis yra nepaviešintas.

– Vyriausybė sako, kad reikės 1 mlrd. eurų ar dar daugiau. Ar tai ir bus tie pinigai, kurie padės išgyventi šią žiemą?

– Galbūt. Klausimas, kam, kaip greitai ir kaip jie bus paskirstyti. Šiuo metu nėra sektoriaus, kuriam sunkiau ar lengviau už kitus. Dabar visiems yra blogai. Pavyzdžiui, įmonė sako, kad jie parduoda vokiečiams. Vokiečiai sako, jog norėdami dirbti nenuostolingai turi pirkti už tam tikrą kainą, kuri yra mažesnė, nei buvo šiemet, jeigu kalbėsime apie kitus metus. Tiek lietuviai kaip gamintojai, tiek vokiečiai kaip pirkėjai turi pasidalinti minusą. Norint nebankrutuoti reikia pasiskolinti ir išgyventi metus. Todėl paskolų reikia visiems išgyvenimui.

– Ar lengvatinės paskolos, kurias žada Ekonomikos ir inovacijų ministerija, būtų tas išsigelbėjimas?

– Taip, tai galėtų būti gelbėjimosi ratas, jeigu jos ateitų pakankamai greitai. Mes jau matome signalą iš žiniasklaidos ir įmonių, kad kai kurios įmonės stabdo gamybą, kai kurios ruošiasi stabdyti prieš sezoną. Iš paslaugų sektoriaus irgi matome neigiamų ženklų iš įmonių, kurios susidurs su didelėmis kainomis už energijos išteklius ir kurių sąnaudų struktūrą energetika sudaro didelę arba ženklią dalį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kai susitinkate su savo asociacijos kolegomis, kokie yra jų pasiūlymai?

– Matome kelis sprendimus, kurie palengvintų kovą. Tokio sprendimo, kuris problemą išspręstų, nėra, kainų nesumažinsime. Vienas iš sprendimų yra toks. Alternatyvios energijos gamintojai gamina apie 20 proc. reikiamos energijos. Jie sutinka sumažinti kainas 5–7 kartus, jeigu valstybė įsipareigotų supirkinėti iš jų energiją už fiksuotą kainą kokius 5–7 metus. Tokiu būdu visi išsisprendžia savo problemas. Nėra tokių, kurie turės viršpelnius, nėra pralošusių. Tai yra labai normalus procesas energetikoje, kai fiksuojama kaina keliems metams į priekį, bet kaina yra stipriai mažinama.

Šiandien iš dyzelio gaminti elektrą yra gerokai pigiau, bet yra visokių biurokratinių problemų.

Kitas pasiūlymas – rezervinių galių panaudojimas: Elektrėnai, Kruonis, Panevėžys. Jeigu leistumėme toms elektrinėms ne miegoti, o gaminti elektrą, ženkliai sumažintume ypač pikines kainas ir tai leistų šiek tiek sumažinti kainą.

Didžiosios įmonės turi dyzelinius generatorius. Šiandien iš dyzelio gaminti elektrą yra gerokai pigiau, bet yra visokių biurokratinių problemų. Įmonės turi ilgiausius sąrašus, ką jos turi padaryti, kad jie galėtų nuolat gamintis iš dyzelio. Tvarką reikėtų supaprastinti ir galbūt net leisti įmonėms, kurios gaminasi sau elektrą iš dyzelio, nemokėti akcizo arba atidėti akcizo mokėjimą ir tai didžiosioms įmonėms leistų išspręsti problemą.

Įmonės, kurios nori įsidiegti saulės, vėjo energiją iki šios žiemos savo teritorijoje, bet problema – vėl biurokratija. Techninių sąlygų išdavimas – du mėnesiai, dar kažkas – mėnuo, prisijungimas prie „ESO“ – dar mėnuo ir jau ateina pavasaris. Siūlymas yra labai paprastas. Jeigu tai yra ne miesto ar „Natura 2000“ teritorija, leisti visą biurokratiją susitvarkyti vėliau.

– Kaip reaguoja politikai į tai, ką siūlote?

– Aš tik penktadienį su politikais pasidalinau kai kuriais pasiūlymais. Visi linkčiojo galvas. Bet dažnai tuo viskas ir baigiasi.

BNS gautame karantino atlaisvinimo strategijos projekte, kurį Vyriausybė po galutinių korekcijų planuoja tvirtinti trečiadienį, kaip ir anksčiau, išskirti D, C, B ir A arba juodasis, raudonasis, geltonasis ir žaliasis scenarijai pagal sergaumumą, tačiau jie suskirstyti į dar smulkesnes grupes. Plane numatytos priemonės tiek nacionaliniu mastu, tiek jei rodiklius pasiekia atskiros savivaldybės.

Dokumente akcentuojama, jog suvaržymai, net ir pasiekus konkrečius sergamumo rodiklius, atlaisvinami tik jei sektoriuje atliekamas asmenų testavimas ir užtikrinami operacijų vadovo nustatyti reikalavimai dėl saugumo.

Be kita ko, tik žaliojo scenarijaus atveju numatyta visiškai panaikinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių, pagal visus kitus scenarijus, judėjimas būtų ribojamas arba nacionaliniu lygmeniu, arba savivaldybių lygmeniu pagal sergamumo rodiklius jose.

C SCENARIJUS

200–500 koronaviruso atvejų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites, 4–10 proc. teigiamų testų:

* Leidžiama veikti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko, jei jų prekybos patalpų plotas neviršija 100 kv. m.  ir jei jos riboja pirkėjų srautus, vienam pirkėjui užtikrindamos ne mažiau kaip 20 kv. m. ploto arba jei aptarnaujamas tik vienas pirkėjas.

* Leidžiama teikti grožio paslaugas užtikrinant, kad vienam paslaugos gavėjui tektų ne mažiau kaip 20 kv. m. ploto arba paslauga teikiama vienam žmogui vienu metu.

* Gydymo įstaigose atkuriamos iki tol sustabdytos ar apribotos planinės stacionarinės paslaugos, tai daroma atsižvelgiant į atlaisvintas COVID-19 lovas ir užtikrinant asmenų vakcinaciją, testavimą, skirstymą.

150–200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites, 4–10 proc. teigiamų testų:

* Leidžiama veikti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko, jei jų prekybos patalpų plotas neviršija 200 kv. m.  ir jei jos riboja pirkėjų srautus, vienam pirkėjui užtikrindamos ne mažiau kaip 20 kv. m. ploto arba jei aptarnaujamas tik vienas pirkėjas.

freepik.com nuotr.

* Atnaujinamas kontaktinis arba mišrus ugdymo būdas pradinukams teikiant pirmenybę pedagogų skiepijimui.

* Atsisakoma rekomendacijos į darželius leisti tik tuos vaikus, kurių tėvai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

* Atnaujinami praktinio vairuotojų mokymo ir vairavimo egzaminai, tai derinama su vairavimo mokymo atnaujinimu.

* Įkalinimo įstaigose, užtikrinant minėtas taisykles, būtų leidžiami trumpalaikiai pasimatymai.

100-150 atvejų 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei 4 proc. teigiamų testų:

* Leidžiama veikti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko, jei jų prekybos patalpų plotas neviršija 300 kv. m.  ir jei jos riboja pirkėjų srautus, vienam pirkėjui užtikrindamos ne mažiau kaip 20 kv. m. ploto arba jei aptarnaujamas tik vienas pirkėjas.

* Atnaujinamas mišrus ugdymo būdas abiturientams, paliekama ir nuotolinio būdo galimybė.

*  Leidžiama daugiau išimčių aukštajam ir profesiniam mokslui, iki tol vykdytam tik nuotoliniu būdu, išskyrus praktinius užsiėmimus ar kompetencijų vertinimą.

* Atnaujinama ir muziejų, galerijų, kitų ekspozicijų, bibliotekų skaityklų veikla lankantis po du asmenis arba šeimomis. Uždarose erdvėse šiai veiklai būtų privaloma užtikrinti 20 kv. m. plotą žmogui arba įleisti tik vieną lankytoją.

* Leidžiami ir renginiai, kai juose dalyvaujama neišlipant iš automobilio.

B SCENARIJUS

50–100 atvejų 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei 4 proc. teigiamų testų:

* Leidžiami artimesni kontaktai dviem pastoviems namų ūkiams, nei iki tol galioję „socialiniai burbulai“ – leidžiamos asmeninės šventės, bendri pasivaikščiojimai.

* Leidžiama teikti visas paslaugas, jei užtikrinama bent 10 kv. m. ploto asmeniui arba priimamas vienas žmogus, išskyrus maitinimo įstaigas – jose išlieka apribojimas maistą teikti tik išsinešti.

* Leidžiama visa prekyba tiek lauke, tiek viduje, jei užtikrinamas 20 kv. m. ploto ar vieno pirkėjo aptarnavimo reikalavimai.

* Atnaujinamas visų likusių mokinių ugdymas organizuojamas mišriu arba nuotoliniu būdu.

* Leidžiama atnaujinti neformalųjį ugdymą iki penkių asmenų grupėmis.

* Leidžiamos individualios treniruotės su treneriu, laisvalaikio veiklas atvirose erdvėse.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

* Viešose vietose leidžiami iki 5 asmenų susibūrimai. Jei kultūros, sporto ar laisvalaikio ar kita veikla vykdoma viduje, būtinas plotas vienam asmeniui – 15 kv. metrų arba mažiau, jei yra tik vienas žmogus.

* Leidžiamas socialinių įstaigų gyventojų lankymas, jei įstaigoje yra paskiepyta bent 70 proc. asmenų.

* Įkalinimo įstaigose atnaujinami ilgalaikiai pasimatymai, leidžiama neribojamai palikti patalpas Užsieniečių registracijos centro gyventojams.

25-50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei 4 proc. teigiamų testų:

* Laikantis saugumo, leidžiama atnaujinti lauko kavinių veiklą.

* Prekybai būtinas plotas vienam asmeniui sumažinamas iki 15 kv. m.

* Leidžiama grįžti prie mišraus darbo tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.

* Leidžiama atnaujinti poilsio paslaugas sveikatinimo paslaugų centrams.

* Leidžiama pereiti prie mišraus mokymo būdo aukštajam ir profesiniam mokslui.

* Panaikinami visi ribojimai neformaliajam ugdymui.

* Leidžiama lankyti pacientus gydymo įstaigose pagal nustatytą tvarką.

* Grįžtama prie įprastinės socialinių įstaigų veiklos.

* Kultūrinė, sporto ir laisvalaikio veikla uždaroje erdvėje leidžiama užtikrinant vienam žmogui ne mažiau nei 10 kv. m. ploto.

A SCENARIJUS

* Veido kaukės atvirose erdvėse nebeprivalomos.

* Panaikinami ribojimai dėl žmonių tarpusavio kontaktų ir susibūrimų.

* Panaikinami judėjimo tarp savivaldybių draudimai, to nedaryti tik rekomenduojama. 

* Visiškai atnaujinamas kontaktinis ugdymas mokyklose.

* Kavinėms leidžiama priimti lankytojus ir viduje.

* Leidžiami renginiai uždarose erdvėse esant iki 50, atvirose erdvėse – iki 100 asmenų.

* Reikalavimai prekybai sumažinami iki 10 kv. m. ploto žmogui.

I. Šimonytė: daugiau atlaisvinimų – paspartinus testavimą

Pirmadienį spaudos konferencijoje premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Vyriausybei svarstant galimybę įvesti atlaisvinimus atskirose savivaldybėse, kol kas atitinkančių reikalavimus yra tik kelios – plačiau ši galimybė bus vertinama šią savaitę gavus naujausius sergamumo duomenis. Jų pristatymo tikimasi ketvirtadienį.

„Kol kas neturime dar, turbūt, nė vienos rankos savivaldybių, kurios galėtų galvoti apie geresnį, laisvesnį režimą, nei likusi Lietuva“, – sakė premjerė.

„Manau, kad paspartinus testavimą atskirose savivaldybėse, kam taip pat bus suteikta teisė savivaldybėms, mes galėsime kalbėti ir apie daugiau geltonų savivaldybių ir ką tuomet atitinkamai jos papildomai galėtų savo teritorijoje veikti nesukeldamos mobilumo rizikos“, – tvirtino ji.

Šiuo atveju, esame rėžyje tarp 500 ir 200 susirgimų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų, kas yra raudonas scenarijus, judame link jo vidurio.

I. Šimonytė pabrėžė, kad šiuo metu visa Lietuva gyvena pagal C scenarijuje numatytus suvaržymus, tačiau situacija gerėja.

„Šiuo atveju, esame rėžyje tarp 500 ir 200 susirgimų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų, kas yra raudonas scenarijus, judame link jo vidurio“,  – sakė I. Šimonytė.

Statistikos departamento antradienio duomenimis, bendras sergamumas šalyje siekia 339 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Gruodžio viduryje Lietuvoje sugriežtinus karantiną, šalyje uždaryta daugelis parduotuvių, išskyrus maisto, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose. Prieš savaitę Ministrų kabinetas jau leido atnaujinti veiklą lauko slidinėjimo centrams.

Sausio mėnesį šį scenarijų numatoma atskirai svarstyti Vyriausybės pasitarime.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, jei „Brexitas“ įvyks be susitarimo, gali tekti skubiai keisti įstatymus, reguliuojančius mokesčius, aviaciją ir jūrų transportą, profesinių kvalifikacijų pripažinimą.

Tokio scenarijaus atveju taip pat gali reikėti peržiūrėti britų teisinį statusą Lietuvoje, socialines garantijas, teisės aktus dėl maisto eksporto.

Lietuvos institucijos taip pat vertina, kaip Lietuvą paveiktų britų sprendimas nutraukti įmokas į ES biudžetą.

„Lietuvos institucijos šiuo metu analizuoja teisės aktų keitimo planus ir terminus, pasirengimo priemones, finansinių resursų poreikį“, – BNS informavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Pagal dabartinius planus, Jungtinė Karalystė iš ES turėtų pasitraukti kovo 29 dieną, tačiau britų parlamentas kol kas nepatvirtino su ES sutartų pasitraukimo sąlygų.

Tęsiantis politiniam neapibrėžtumui, abi pusės ėmė rengtis scenarijui, kad britai pasitrauks be jokio susitarimo.

Anot URM, ruošiantis šiam atvejui vasarį ir kovą numatytas nacionalinių vienašalių trumpalaikių priemonių tvirtinimas, su jomis susijusių teisės aktų rengimas ir priėmimas skubos tvarka.

Pastaraisiais mėnesiais vyriausybinėje komisijoje savo analizę pristatė Finansų ir Vidaus reikalų ministerijos.

Sausį numatoma detaliau aptarti Lietuvos piliečių teisių aspektus ir poveikį transportui bei prekybai.

Anot URM, didesnį dėmesį galimam „Brexitui“ be susitarimo turėtų skirti ir Lietuvos verslininkai.

„Ne visi verslai skiria pakankamai dėmesio pasirengimui „Brexitui“, todėl raginame šių darbų ilgiau neatidėlioti ir užsitikrinti, kad „Brexitas“ netaptų nemalonia staigmena“, – nurodė Lietuvos URM.

Planu taip pat siekiama subalansuoti imigraciją iš trečiųjų šalių, didinti vidutinę gyvenimo trukmę ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumą.

Veiklos plane vienas iš punktų – šeimos gerovė, kurią užtikrinti žadama sudarant geresnes sąlygas derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę ir prieinamumą, plėtoti finansines paskatas šeimoms, auginančioms vaikus, plėsti būsto pasirinkimo galimybes.

Veiklos plane numatyta 2020-2021 metais skirti 2,8 mln. eurų tam, kad pirmą kartą įdarbinti asmenys iki 29-erių valstybiniu socialiniu draudimu būtų draudžiami valstybės, o ne darbdavio lėšomis.

Taip pat numatyta kiekvienam naujagimiui skirti po 100 eurų vertės kraitelį su būtiniausiomis prekėmis, skatinti šeimai draugiškas įmones, didinti vaiko priežiūros paslaugų kiekį, kurti vaikų priežiūros zonas valstybinėse institucijose, palikti galimybę dirbančiam tėvui gauti 50 proc. vaiko priežiūros išmokos dalį.

Vyriausybė žada skatinant grįžtamąją migraciją stiprinti ekonominę gyventojų gerovę, socialinį saugumą ir psichologinę gerovę, gyventojų susietumą su šalimi, gyvenamąja aplinka.

Dokumente numatytas ne tik informacijos teikimas, bet ir bandymai prisivilioti emigrantus per įvairias užimtumo muges, taip pat planuojama mokėti pinigus įmonėms, kai jose įsidarbina iš emigracijos grįžęs žmogus.

Viena iš priemonių – formuoti Lietuvos įvaizdį kaip geros vietos dirbti ir kurti verslą, orientuojantis ne tik į užsienyje gyvenančius lietuvius, tačiau ir užsieniečius.

Numatyta stiprinti platformos "Work in Lithuania" funkcionalumą. Numatyta, kad šiai priemonei įgyvendinti 2020 metais prireiktų 713,6 tūkst. eurų, o 2021 metais – 754,8 tūkst. eurų papildomų lėšų.

Taip pat ketinama stiprinti migrantų informavimą, pertvarkant Migracijos informacijos centrą "Renkuosi Lietuvą" į individualaus konsultavimo grįžimo į Lietuvą klausimais centrą, kuris veiktų vieno langelio principu.

Efektyvesnei informacijos sklaidai Vyriausybė veiklos plane numačiusi skirti 226 tūkst. eurų 2020 metais ir 328,1 tūkst. eurų 2021 metais.

Skaičiuojama, kad planui įgyvendinti per trejus metus reikės mažiausiai 1,66 mlrd. eurų.

Dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki maždaug 2,8 mln. šiuo metu.

Galutinį tarpinstitucinį veiklos planą 2019-2021 m. laikotarpiui numatoma patvirtinti Vyriausybės nutarimu iki spalio 31 dienos.

Plane po viešųjų konsultacijų su visuomenės, viešojo, nevyriausybinio, privataus sektoriaus atstovais numatomos konkrečios priemonės, padėsiančios įveikti didžiausius šių dienų šalies demografijos iššūkius: mažą gimstamumą, trumpą vidutinę gyvenimo trukmę, didelę emigraciją bei menką grįžtamąją migraciją.

Strategijoje numatytas pagrindinis tikslas - užtikrinti teigiamą gyventojų skaičiaus pokytį ir tvarią gyventojų amžiaus struktūrą - bus įgyvendinamas kuriant šeimai palankią aplinką, suvaldant migracijos srautus bei vyresnio amžiaus žmones integruojant į visuomenę. Numatyta per 100 konkrečių priemonių.

„Turime padaryti viską, kad 2030 metais Lietuvoje vėl gyventų 3 mln. Tai tikrai realu, jei visi sutelksime savo jėgas, to norėsime ir to vieningai sieksime. Pagrindinis tikslas, kurį galime sau užsibrėžti artimiausių trejų metų laikotarpiui, - stabilizuoti demografinę situaciją ir pasiekti, kad Lietuvos gyventojų skaičius nebemažėtų, ir padėti pamatus gyventojų skaičiaus didėjimui tolimesnėje perspektyvoje“, - sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

Šeimos instituto stiprinimas yra svarbus Vyriausybės prioritetas. Gerinant sąlygas šeimoms, siūlomos papildomos piniginės išmokos ir kompensacijos, geresnės (lankstesnės) sąlygos šeimos ir darbo pareigų derinimui. Planuojama stiprinti nevyriausybinį sektorių, dirbantį socialinėje ir šeimos stiprinimo srityje, plačiau konsultuoti tėvus ir besilaukiančias mamas.

Mažinant migraciją siūloma plėsti konsultavimo paslaugas ir sudaryti patrauklesnes įsidarbinimo sąlygas į Lietuvą grįžtantiems mūsų piliečiams, o jų vaikams - lengviau integruotis į darželius ir mokyklas. Planuojama imtis konkrečių veiksmų stiprinti socialinį Lietuvos gyventojų saugumą ir gerinti bendrą psichologinį klimatą. Numatoma skatinti visuomenės informavimą apie skirtingą migracijos patirtį, remti projektus, ugdančius pilietiškumą ir patriotiškumą. Taip pat skiriamas dėmesys aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių, supaprastinant imigracijos procedūras.

Integracijos dalyje siūlomos priemonės, padedančios vyresnio amžiaus žmonėms ilgiau išlikti darbo rinkoje. Stiprinama jų įtrauktis į visuomeninį gyvenimą ir bendruomeniškumas, ryšiai tarp kartų. Didelis dėmesys skiriamas sveikatos apsaugos paslaugų kokybei bei oraus gyvenimo sąlygų užtikrinimui.

„Teko matyti tą planą, atvirai pasakysiu, jis nesustabdys. Priemonės, jeigu jos bus įgyvendintos, šiek tiek gali pristabdyti, bet visuomet žmogus priima sprendimą išvykti, turėdamas įvairių motyvacijų ir įvairių sprendimų. Todėl pasakyti, kad tai, kas ten surašyta, sustabdys emigraciją - tikrai ne“, - Žinių radijui trečiadienį teigė L.Graužinienė.

Anot jos, emigraciją stabdo tokie geopolitiniai įvykiai kaip Jungtinės Karalystės sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos.

„Daugiau emigraciją stabdo didieji procesai. Procesai vykstantys ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose šalyse, ir kiekvienas po „Brexit“ išvykstantis į Jungtinę Karalystė pagalvoja, ar tikrai tas laikas važiuoti“, - tikino ji.

Iš Lietuvos pastaraisiais metais emigruojant vis daugiau gyventojų, kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas liepos viduryje pritarė planui, pagal kurį, anot Vyriausybės, bus mažinama emigracija ir stengiamasi susigrąžinti į užsienį išvykusius tautiečius.   

Plane numatyta, kad iki 2023 metų turėtų būti pašalintos emigraciją skatinančias socialinės, ekonominės ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, numatoma, kad bus užtikrintos pajamos, garantuojančios pakankamą pragyvenimo lygį žmogui ir jo šeimai, didinama minimali alga ir siekiama, kad ji būtų mokama tik už nekvalifikuotą darbą, taip pat tobulinamas darbo apmokėjimo reglamentavimas.

Tačiau toks planas susilaukė kritikos - kai kurie ekonomistai teigia, kad planas koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, jame trūksta strateginio požiūrio.

Oficialiais duomenimis, pernai iš Lietuvos išvyko 46,5 tūkst. žmonių - 9,9 tūkst. daugiau nei 2014-aisiais. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,89 mln. nuolatinių gyventojų, arba 32,7 tūkst. mažiau nei prieš metus.