Žala aplinkai buvo nustatyta aplinkosaugininkams atlikus neplaninį naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ patikrinimą.

AAD pranešė, jog iš karto po incidento kreipėsi į prokuratūrą su prašymų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos žalos aplinkai.

Vasario 7 dieną bendrovė „Orlen Lietuva“ pranešė, kad Baltijos jūroje prie Būtingės naftos terminalo plūduro baigiant tanklaivio krovą nutrūko švartavimosi lynas, atsijungė jūrinės žarnos mova ir išsiliejo apie 300 litrų naftos.

AAD tuomet teigė, kad dalis teršalų pasiekė ir Latvijos teritorinius vandenis.

Departamentas tuomet teigė, kad devynių kilometrų ilgio ir dviejų kilometrų pločio dėmė leidžia manyti, kad kiekio būta gerokai didesnio nei pranešė bendrovė. Pirminiais duomenimis, ant vandens paviršiaus buvo nuo 1,8 tonos išsiliejusios naftos.

Teršalų surinkimas koordinuojant Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui bei dalyvaujant laivui „Šakiai“ buvo baigtas vasario 9-ąją. 

Kaip trečiadienį informavo Klaipėdos apylinkės teismas, dėl įmonės kietųjų antrinių žaliavų rūšiavimo bazėje kilusio gaisro, teismas Aplinkos apsaugos departamento ieškinį tenkino visiškai.

Gaisras Klaipėdos bendrovėje kilo 2022 metų rugpjūčio viduryje. Aplinkosaugininkai apžiūros metu nustatė, kad atviroje 700–1000 kvadratinių metrų ploto teritorijoje degė plastiko atliekos.

Per gaisrą sudegė 1,21 tonos netinkamai laikomos šienainio plėvelės, į aplinkos orą buvo išmesti teršalai, dėl ko buvo padaryta žala aplinkai.

Kaip skelbiama, neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonė vykdydama popieriaus kartono, plastikinės, cheminio poliesterio (PET), stiklo, medinės, kombinuotos, metalinės ir kitos pakuotės atliekų surinkimą, rūšiavimą, smulkinimą ir kitas veiklas, taip pat atliekų importą ir eksportą, laikė šias atliekas atviroje teritorijoje sukrautas į krūvas ir palaidas, taip pažeisdama jai išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo sąlygas.

Pagal TIPK leidimą toje teritorijoje rūšiuotų, nerūšiuotų ar likusių po rūšiavimo atliekų laikymas numatytas uždaro tipo konteineriuose.

Anot aplinkosaugininkų, buvo nesilaikyta ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų – degios atliekos buvo sandėliuojamos tiesiogiai prie pastato sienų, nepaliekami reikalingi tarpai, rietuvės kraunamos didesnės nei nustatyta.

Įmonė nesutiko, kad atsakomybė dėl gaisro tenka jai ir kad gaisro metu buvo padaryta žala aplinkai. Taip pat nesutiko su aplinkosaugininkų paskaičiuota žala, todėl buvo kreiptasi į teismą.

Klaipėdos apylinkės teismas kovo pradžioje nustatė, kad bendrovė „Virginijus ir ko“ laikė atliekas pažeisdama privalomus tiek taršos leidimo, tiek gaisrinės saugos reikalavimus. Teismo vertinimu, gaisras kilo ir žala aplinkai buvo padaryta, nes įmonė nesilaikė aplinkosaugos ir gaisrinės saugos reikalavimų.

Teismas nusprendė priteisti iš įmonės beveik 19,9 tūkst. 890,22 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos pernai birželį iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui.

Anot nelegalius sąvartynus Lietuvoje tyrusio portalo, tai didžiausia bauda už tokio tipo aplinkosauginį pažeidimą.

„Paskaičiavus išmestų atliekų tankį gauta, kad žemės sklype preliminari atliekų masė 9974,34 t., padaryta žala (pagal preliminarius skaičiavimus) aplinkai – 103 992 468,84 Eur sumai“, – „15min“ sakė AAD atstovė Renata Surovec.

Bauda skirta už Vilniaus rajono Juodžių kaime esančiuose sklypuose veikusį nelegalų sąvartyną, kuriame atliekos buvo deginamos ir užkasinėjamos, tikėtina, nuo 2010 metų.

Portalas teigia, kad nelegalią veiklą koordinavo anksčiau už įvairius nusikaltimus teistas Darjušas Zareckis, jo vadovaujama grupuotė teikdavo atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas.

Atliekas turės sutvarkyti sklypą valdanti Nacionalinė žemės tarnyba, tvarkymo išlaidos galės būti išieškotos iš D. Zareckio.

Portalas „15min“ dar pernai vasarį paskelbė tyrimą apie Vilniaus rajone esančiame Marijampolio miške aptiktą 1,7 hektaro nelegalų Juodžių sąvartyną.

Pasak portalo, daugiau nei pusmetį departamento pareigūnai nesugebėjo užtikrinti nelegalių vežėjų kontrolės.

„Rekomendacijų turinys ir tikslas, skirtas tam, kad karo žala, kuri padaryta aplinkai, ji taip pat būtų paskaičiuota. Prezidentas Zelenskis savo taikos formulėje aštuntu punktu yra numatęs būtent žalą aplinkai ir jis subūrė tą darbo grupę, kur mes pateiktume rekomendacijas, kaip galėtų vykti įrodymų rinkimas, kad tie įrodymais taptų vėliau tikra byla tribunole ir Ukraina galėtų reikalauti iš Rusijos reparacijų už padarytus nusikaltimus. Nusikaltimai aplinkai taip pat liečia žmones“, – LRT radijui sakė V. Sinkevičius.

Ukraina nurodo, kad Rusijos agresijos padariniai aplinkai siekia apie 54 mlrd. eurų, o nusikaltimų gamtai atvejus skaičius pasiekė 3,6 tūkst. atvejų.

Europos Komisijos nario biuras skelbia, kad rekomendacijose numatyti strateginiai pasiūlymai, kaip padėti Ukrainai trimis pagrindiniais aspektais: įvertinti karo aplinkai padarytą žalą, įgyvendinti tvarų atkūrimą bei užtikrinti teisinę atsakomybę už aplinkai padarytus karo nusikaltimus.

Aukšto lygio darbo grupė veikia nuo 2023 metų birželio, joje be V. Sinkevičiaus yra buvusi Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallström (Margo Valstriom), Europos Parlamento pirmininkės pavaduotoja Heidi Houtala, buvusi Brazilijos aplinkosaugos ministrė Izabella Teixeira (Izabela Teišeira), aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg.

V. Sinkevičius taip pat susitiks su Ukrainos premjero pavaduotoju Oleksandru Kubrakovu, aplinkosaugos ministru Ruslanu Strilets, Rados aplinkosaugos komiteto pirmininku Oleksandru Bondarenko, prezidento administracijos vadovu Andrijumi Jermaku aptars Ukrainos aplinkos būklę, kritinės infrastruktūros atstatymo poreikį.

„Europa, nuo pat šio niokojančio karo pradžios, įrodė, kad yra patikima Ukrainos partnerė. Be 86 milijardų eurų, kuriuos jau skyrėme finansinei ir karinei pagalbai bei pabėgėlių paramai, dabar užtikrinome ir Ukrainos fondą, kuris per ateinančius ketverius metus suteiks besiginančiai šaliai papildomus 50 milijardų eurų. Pagalba Ukrainai yra gyvybiškai svarbi, bet svarbus ir globalios visuomenės susitelkimas. Mes, Europos bendruomenė, privalome kalbėti vienu balsu. Priešingu atveju, bet koks delsimas pavirs ne tik naujais iššūkiais kovojančiai Ukrainai, bet ir atsilieps visam mūsų regionui“, – pranešime teigė EK narys Virginijus Sinkevičius.

Šeštadienį EK narys lankysis Černobylio regione ir iš arčiau susipažins su karo padaryta žala miškams ir nykstančiomis ekosistemoms.

Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusią savaitę patenkino bendrovės skundą ir panaikino privalomąjį AAD nurodymą kaip neteisėtą, nes jis neatitinka taisyklių, įvertinančių visas aplinkybes ir pagrindžiančių sprendimą.

„Privalomasis nurodymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą“, – rašoma gruodžio 6-osios teismo sprendime, kurį galima skųsti aukštesnės instancijos teismui.

Pasak teismo, „Ekobazės“ teritorijoje Vilniaus Lentvario gatvėje šiemet pavasarį patikrinimą atlikę aplinkosaugininkai birželio 13-ąją surašė privalomąjį nurodymą – įmonei liepta ten laikomas atliekas pašalinti ir perduoti tinkamai sutvarkyti.

Šį AAD sprendimą įmonė apskundė, bet liepą departamentui jo nepakeitus „Ekobazė“ kreipėsi į teismą.

Departamentas liepą pranešė, kad patikrinus „Ekobazės“ teritoriją nustatyta, jog įmonė užteršė šalia esantį sklypą beveik 4,8 tūkst. tonų nepavojingų atliekų – neteisėtai šalindama atliekas bendrovė žemei bei giliesiems jos sluoksniams padarė apie 21 mln. eurų žalos.

Dėl pažeidimų AAD kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Ekobazė“ tuomet kaltinimus atmetė. Įmonės teigimu, patikrintame žemės sklype laikoma perdirbta, atsijota inertinė medžiaga, gruntas, kuris gali būti naudojamas kelių tiesimui ar sklypų formavimui o ši produkcija pagaminta laikantis  taršos leidimo sąlygų ir teisės, todėl jos laikymas teritorijoje yra teisėtas

Bendrovės teigimu, AAD žalą gamtai nustatė be šio fakto įrodymų – neatliko žemės ar grunto taršos tyrimų, produkto atitikties ir eksploatacinių savybių tyrimų.

Kaip nurodoma pranešime, šių metų gegužę Klaipėdos aplinkosaugininkams patikrinus Turistų g. 12, valstybinėje žemėje rekonstruojamų poilsio namelių teritoriją, nustatyta, kad be savivaldybės išduoto leidimo pašalinti šeši saugotini želdiniai – penkios pušys ir vienas beržas.

Tyrimo metu nustatytas atsakingas asmuo, jam buvo taikyta administracinė atsakomybė ir pateikta aplinkai padaryta žala – 2 904 eurai.

Anot AAD, šių metų rugsėjį gautas dar vienas pranešimas telefonu, kad tame pačiame sklype „kas rytą 9 val. atvažiuoja automobilis ir nupjauną po vieną medį“.

Inspekcijos pareigūnams nuvykus į vietą, užfiksuota, kad teritorijoje atliekami dvikamienio juodalksnio šalinimo darbai.

Aplinkosaugininkai nustatė, kad be Klaipėdos miesto savivaldybės leidimo teritorijoje buvo pašalinti dar penki saugotini želdiniai – dvikamienis juodalksnis, beržas (su kelmu) ir trys pušys (su kelmais).

Pasak departamento, buvo nustatytas juridinis asmuo, savavališkai šalinęs želdinius.

Aplinkai padaryta žala – 5 364 eurai. Už nustatytą pažeidimą atsakingam asmeniui bus taikoma ir administracinė atsakomybė.

Pažeidėjas iki šiol neatlygino žalos aplinkai, kuri bendrai siekia daugiau nei 8 tūkst. eurų.

Teismo posėdžio metu planuojama apsvarstyti patikslintus prašymus dėl kreipimosi į ESTT ir KT po to, kai Seimas šių metų liepą Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtino didelės žalos aplinkai apibrėžimą, o tą patį mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išaiškino, kad byloje pritaikyta žalos aplinkai atlyginimo pinigais priemonė gali būti naudojama tik kraštutiniais atvejais.

Pirmadienį taip pat suplanuota tęsti liudytojų apklausas. Teisme turėtų būti apklausti du buvę „Grigeo Klaipėdos“ darbuotojai bei vadovas įmonės, 2003 m. rekonstravusios tuometinio AB „Klaipėdos kartonas“ valymo įrenginius.

Patikslinti prašymai

Papildomos aplinkybės dėl kreipimosi į ESTT ir KT atsirado Seimui liepos 4 dieną priėmus BK 270 str. pakeitimus, kuriais nustatyta, kad žala pripažįstama didele, kai aplinkai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis. Tuo pačiu nustatyta, kad iki šių pataisų įsigaliojimo įvykusiuose incidentuose baudžiamoji atsakomybė netaikytina, kai aplinkai nepadaromas reikšmingas neigiamas poveikis.

Bendrovės atstovai teisme pažymi, jog Kuršių marių vandens būklės realius tyrimus atlikusios institucijos, mokslininkai bei tarptautiniai ekspertai nenustatė, jog bendrovės nuotekomis būtų padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai.

Atitinkamai šių metų liepos 5 dieną LVAT priėmė sprendimą dėl 2002 m. aplinkos ministro įsakymu nustatytos žalos aplinkai dydžių nustatymo metodikos, kuria Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) rėmėsi vertindamas galimai bendrovės veiksmais padarytą žalą aplinkai. Remiantis šiuo vertinimu „Grigeo Klaipėdai“ taip pat pareikštas 48 mln. eurų siekiantis civilinis ieškinys.

LVAT išaiškinimu, AAD pritaikytas žalos dydžio nustatymo metodas ir žalos atlyginimo pinigais priemonė gali būti naudojama tik tuomet, kai negali būti pritaikytos jokios kitos priemonės.

Bendrovė su ekspertais yra parengusi ir AAD pateikusi aplinkos atkūrimo priemonių planą, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.

Aplinkos atkūrimo priemonės, LVAT išaiškinimu, turi būti taikomos prioriteto tvarka su tikslu grąžinti pažeistą aplinką į pradinę padėtį, o jei tai neįmanoma – kompensuoti ją lygiavertėmis priemonėmis. Tuo tarpu žalos aplinkai atlyginimo pinigais priemonė, tokia, kokią taikoma pagal AAD žalos aplinkai dydžio nustatymo metodiką, ES direktyvoje dėl žalos aplinkai atlyginimo, apskritai nėra numatyta.

Inicijuota birželį

Prašymai teismui kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir KT dėl nagrinėjamoje byloje taikomų Aplinkos apsaugos įstatymo normų atitikties šalies Konstitucijai, buvo pateikti šių metų birželį.

Jei prašymas bus patenkintas, ESTT bus prašoma išaiškinti, ar pagal ES teisę žala aplinkai gali būti kildinama tik iš išleistų teršalų fakto, neatliekant realaus jų poveikio tyrimo. Taip pat dėl Lietuvoje tebeveikiančios žalos aplinkai dydžio nustatymo metodikos, pagrįstos tik hipotetiniu žalos apskaičiavimu.

Atitinkamai, ir dėl ES teisės atitikimo šiuo metu Lietuvoje veikiančiam reguliavimui, kai prioritetas taikomas ne aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimui, o civiliniams ieškiniams dėl žalos gamtai atlyginimo pinigais.

KT bus prašoma pateikti išaiškinimą, kad žalos aplinkai dydžio bei reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nustatymo pagrindiniai kriterijai ir jų turinys gali būti nustatyti tik įstatymu. Prašoma išaiškinti ir atitinkamų Aplinkos apsaugos įstatymo (AAĮ) straipsnių atitiktį Konstitucijai, kuriuose šiuo metu nenustatyta institucijų pareiga priimti sprendimus dėl reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nustatymo. Taip pat nenustatyti teisiniai pagrindai netvirtinti aplinkai žalą padariusio asmens pasiūlytų aplinkos atkūrimo priemonių, neapibrėžti šiai procedūrai reikalingi terminai.

Atitinkamai KT prašoma išaiškinimo dėl AAĮ nuostatų, nedraudžiančių vienu metu AAD reikalauti įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones ir atlyginti žalą aplinkai pinigais, atitikties Konstitucijai.

Taip pat dėl teisinio reguliavimo spragų, neįpareigojančių AAD ir teismo nustatytą pareigą žalą aplinkai padariusiam asmeniui taikyti aplinkos atkūrimo priemones, ir nedraudžiančių reikalauti atlyginti aplinkai padarytą žalą pinigais tais atvejais, kai taikomos aplinkos atkūrimo priemonės, kad būtų atkurta pažeistą aplinką.

Jei teismas nuspręs kreiptis į ESTT ir KT, pagrindinės Kuršių marių taršos bylos nagrinėjimas Šiaulių apygardos teisme gali būti stabdomas.

Kaltinimai 14 asmenų

Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėdos“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vandens“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos, paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Šiam tikslui įgyvendinti su Aplinkos apsaugos departamentu derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.

„Greičiausiai buvo ar tirpikliai su dažais, ar kažkas. Ir tai davė reakciją dėl kurios kilo dūmas. Kažkokia grėsmė žmonėms, aplinkai nebuvo padaryta. Juolab, tas vanduo nutekėjo į mūsų akumuliacines talpas, kurias mes išsipumpuosime ir sutvarkysim“, – BNS pirmadienį kalbėjo jis.

Pranešimą apie gaisrą bendrasis pagalbos centras gavo sekmadienį, 21.08 val. Į įvykio vietą buvo išsiųstos Šiaulių miesto ir rajono priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, gaisras lokalizuotas apie 22 val.

Jurgeliškių kaime yra „Toksikos“ pavojingųjų atliekų sąvartynas.

Pasak įmonės pirmadienį išplatinto pranešimo, įvykio metu žmonės nenukentėjo, aplinkiniams gyventojams pavojaus nėra.

„Įvykio priežastis šiuo metu nustatinėjama“, – teigiama jame.

Kaip trečiadienį pranešė AAD, birželį baigęs bendrovės „Ekobazė“ patikrinimą Vilniuje, departamentas nustatė, kad įmonė užteršė šalia veiklos vietos esantį sklypą beveik 4800 tonų nepavojingų atliekų kiekiu.

Dėl aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimų ir žalos aplinkai departamentas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą.

Anot AAD, įmonė neteisėtai šalindama atliekas pažeidė atliekų tvarkymo įstatyme nustatytus reikalavimus ir padarė žalą žemei bei giliesiems jos sluoksniams. Apskaičiuotos žalos, padarytos aplinkai teršiant žemę ir gilesnius jos sluoksnius nepavojingomis atliekomis, dydis sudaro apie 21 mln. eurų.

Departamento pareigūnai atlikę patikrinimą nustatė, kad įmonė vykdydama veikla ir gamindama produktą neatitinka standarto, neįgyvendina jame numatytų vidinės kontrolės procedūrų, netinkamai tvarko dokumentaciją.

Londone vykusioje Ukrainos atstatymo konferencijoje ukrainiečių ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad į šiuos preliminarius skaičius nėra įtraukti nuostoliai žemės ūkiui, infrastruktūrai, gyvenamiesiems pastatams ir pačios elektrinės atstatymo išlaidos.

Kyjivas kaltina Maskvą įvykdžius ekologinį nusikaltimą dėl Dniepro upėje esančios užtvankos susprogdinimo.

Rusija šiuos kaltinimus neigia.

„Kiekvieną dieną Rusija pridaro naujų nuostolių Ukrainai“, – teigė D. Šmyhalis.

Anot jo, bendros Ukrainos atstatymo išlaidos dar padidės, ypač po Kachovkos užtvankos sugriovimo.

Pasaulio banko (PB) vertinimu, neatidėliotini Ukrainos poreikiai atlyginti žiaurių mūšių padarytą žalą siekia 14 mlrd. dolerių (12,82 mlrd. eurų).