Važiuojant per Kauno rajoną nesimato vandenyje skęstančių ar iššalusių plotų. Nors ir buvo sniego, žiemkenčiai neiššuto, tačiau jie atrodo pažeisti. Mokslininkai ramina: jaudintis dėl to, kad pasėliai nežaliuoja, kol kas nėra pagrindo, nes žemei dar trūksta šilumos, kuri paskatintų augmenijos proveržį.
Patyrė ir saulės, ir šalčio stresą
"Iš po ištirpusio sniego pasirodę žali augalai kovo mėnesį patyrė nedidelio šalčio ir saulės stresą, kuris sunaikino rudenį susiformavusią ir po sniegu pavargusią lapiją, todėl dabar yra pakeitę savo spalvą ir atrodo ne taip patraukliai. Šaltis paveikė visus pasėlius, tik skirtingu intensyvumu. Tačiau tai yra įprastos lietuviškos žiemos padarinys ir nuogąstauti dėl to nereikėtų. Žinoma, turime įvertinti ir tai, kad per šalčio pažeistas augalo vietas lengviau pateks tiek ligų, tiek kenkėjų pradai", – ramino ir galimas grėsmes įvardijo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties direktorius prof. habil. dr. Rimantas Velička.
Kiekvienas pavasaris yra iššūkis.
Praėjusią savaitę laukuose buvo galima pamatyti triūsiančią techniką: ūkininkai tręšė žiemkenčius. Nesnaudė ir gamta, naktį gąsdinusi minusine temperatūra, o dienomis – šlapdriba ir net sniegu.
"Kiekvienas pavasaris yra iššūkis", – nerimo neslėpė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno rajono skyriaus pirmininkė Genutė Staliūnienė. Babtų seniūnijoje su vyru Juozu ir sūnumis ūkininkaujanti moteris susilaikė nuo prognozių. Jos žodžiais, realus vaizdas, kaip peržiemojo augalai, pasimatys, kai atšils orai ir prasidės normali vegetacija. "Po žiemos žiemkenčiai atrodė neblogai, žaliavo. Paskui vaizdas pasikeitė kardinaliai: vieni pagelto, kiti parudavo. Šaltis padarė savo, augalai pažeisti. Kiek jie gyvybingi, paaiškės, kai prasidės vegetacija", – teigė pašnekovė.
Laikas: pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno rajono skyriaus pirmininkės G.Staliūnienės, realus vaizdas, kaip peržiemojo augalai, pasimatys, kai atšils orai ir prasidės normali vegetacija.
Nerimo yra, bet jis – nedidelis
Žiema buvo nebloga, o pavasaris – prastas.
"Žiema buvo nebloga, o pavasaris – prastas. Šalta, vegetacija nevyksta. Trąšas išbarstėme, bet dalis jų gali nueiti veltui, jei krituliai trąšas nuplaus į 30–50 cm gylį, augaliukai jų nepasieks. Tačiau pasėlių spalva šiek tiek pasikeitė, todėl yra vilties, kad jie trąšas pasigavo", – optimistiškai samprotavo kitas Babtų seniūnijos ūkininkas Romas Majauskas.
Pasak R.Majausko, dienomis iškrentantis sniegas didelės žalos žiemkenčiams nedaro, o štai naktinis minusas yra pavojingesnis, nes gali pradėti trūkinėti augalų šaknys. "Tačiau, kad taip atsitiktų, temperatūra turi nukristi iki 3 °C, nemanau, jog dabartinės šalnos pridarys nuostolių", – įsitikinęs ūkininkas.
Nuomonė: Babtų seniūnijos ūkininkas R.Majauskas įsitikinęs, kad dienomis iškrentantis sniegas didelės žalos žiemkenčiams nedaro, o štai naktinis minusas yra pavojingesnis.
Jis pastebėjo, kad šiųmetinis pavasaris gerokai vėluoja. "Pernai balandžio pabaigoje žieminius kviečius jau purškėme nuo kenkėjų ir ligų, o šiemet nežinia kada tokius darbus pradėsime. Neskubame ir su vasarinių augalų sėja, nes trūksta šilumos, prognozės kas kelias dienas vis žada lietų. Po gausesnių kritulių porą dienų reikia palaukti, o joms praėjus, vėl žadamas lietus", – sakė R.Majauskas.
Kauno rajone žemės ūkio veiklą vykdo beveik 2,5 tūkst. registruotų ūkių, žemės ūkio naudmenas pernai deklaravo 2,2 tūkst. ūkininkų, o deklaruotas plotas artėjo prie 67 tūkst. ha. Kokiame plote šiemet pakaunėje auginami žieminiai augalai, paaiškės pasibaigus 2021 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui, kuris startuoja šiandien, o proceso pabaiga numatoma birželio 7 d.
