Niekas netikėjo, kad žygis pavyks, tačiau, panašu, jog tai įspūdį padarė net ministrui G. Jakštui (nerandančiam, kaip išnarplioti paveldėtą Gordijaus mazgą), kuris antai nacionaliniam transliuotojui guodėsi daugiau niekad nelipsiantis ant to paties grėblio, tai yra nė už ką nesėsiąs į ministro kėdę, gal net apskritai pasitrauksiąs iš politikos ir eisiąs dirbti paprastu matematikos mokytoju į paprastą mokyklą paprastoje Lietuvos provincijoje. Pareiškimas visai kaip to caro iš rusiškos pasakos: „Parduosiu karūną, nusipirksiu kepurę ir važiuosiu į užsienį.“

Turėtų apsidžiaugti mokyklų vadovai, juk būtent matematikų labiausiai ir trūksta. Gal, žiū, dar ir ambasadorius iš Londono trenks durimis ir pasuks į kokią Žiežmarių mokyklą mokyti vaikus anglų kalbos?

Sako, žmogus apsimelavo, ir šiaip ar taip turės trauktis iš prestižinės pozicijos, kuriai mokytojų profesija Lietuvoje neprilygs nei kitais, nei po dvidešimties metų.

Jis iš Londono į Vilnių pėsčias neitų, norėdamas įrodyti savo tiesą. Ne tas kalibras, o mokytojams – bepigu, jie gali vaikščioti skersai, išilgai ar palei valstybinę sieną – kitų metų biudžete pinigų tiek, kiek reikėtų, vis tiek nebus. Ir ministras tai puikiai žino, tik dar nenutuokia, kaip jam visa tai reikės pasakyti šiandien į V. Kudirkos aikštę susirinkusiems mokytojams. Tarp jų ir tiems, kurie ne tam nužingsniavo pusę milijono žingsnių, per 300 km pėsčiomis, kad pažvelgtų į žydras švietimo strategų akis.

„Visuotinis mokytojų mitingas. 12 diena, 12 valanda. Vilnius. V. Kudirkos aikštė. Mes privalome ten būti“, – tokį tikslą išsikėlė rugsėjo 29-ąją iš Klaipėdos į sostinę pėsčiomis išėję mokytojai ir juos palaikantys mokiniai.

Pradžioje buvo planuota, kad Vilnių žygeiviai pasieks spalio 16 d., tačiau patikslinus mitingo laiką, teko spartinti ėjimą.

Vakar vakare žygeiviai turėjo pasiekti Rumšiškes ir ten pernakvoję leistis toliau. Nuo Rumšiškių iki Vilniaus – mažiau nei 80 km, kuriuos ėjikai pasiryžę įveikti per tris dienas.

Vakar žygeivių grupę sudarė apie 60 žmonių, tačiau tie, kurie nuo Klaipėdos eina nuo pat starto, yra tik keturi – dvi mokytojos ir du moksleiviai, kita komandos dalis keičiasi ir įvairuoja, prie žygeivių nuolat prisijungia nauji žmonės iš Kauno, Alytaus ir Elektrėnų, atvyko Klaipėdos mokytojų grupė.

Sekmadienį žygeivius papildė Raudondvario mokyklos mokytojai ir mokiniai, tad einančiųjų buvo jau daugiau nei šimtas.

Labai mus palaiko vietos bendruomenės.

Viena šio žygio dalyvių Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir mokyklos profesinės sąjungos lyderė Lilija Bručkienė eina visą maršrutą ir nusiteikusi labai ryžtingai.

„Kaip mūsų savijauta? Kaip matote, dar einame. Tas nusiteikimas ir adrenalinas, kurį gauname žygiuodami, kol kas palaiko ir fizines mūsų jėgas. Sekmadienį patekome į škvalą, bet nestojome. Kadangi vėjas putė į nugaras, tai buvo prasmingiau eiti, negu stovėti. Labai mus palaiko vietos bendruomenės. Įspūdį paliko Raudondvario žmonės, kur mus ne tik pavaišino, bet ir buvo paruošę pleistrų, vienkartinių lietpalčių, sausų kojinių, pirštinių ir net batų“, – įspūdžiais dalijosi L. Bručkienė.

Po pastarojo streiko, kai mokytojai tris savaites nakvojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastate, L. Bručkienė parašė knygą „Be penkių minučių prestižinė“.

Paklausta, ar po žygio ketina rašyti dar vieną, mokytoja sakė, kad pirmiausia reikia nueiti iki tikslo.

„Dainuodami išeiname iš Kaltinėnų ir sukame link Nemakščių. Viskas vyksta linksmai ir griežtai pagal numatytą planą. Šiuo metu žygiuoja šeši moksleiviai ir 10 mokytojų. Nuėjome jau daugiau nei 90 km, kiekviena diena kitokia, emociškai nuotaika pakili, o fiziškai – kuo daugiau kilometrų nužygiuojame, tuo sunkiau“, – neslėpė viena šio žygio dalyvių, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir mokyklos profesinės sąjungos lyderė Lilija Bručkienė.

Žygeiviams ši kelionė tam tikra prasme ir pažintinė, nes teko nakvoti skirtingose mokyklose ir pamatyti, kaip skiriasi miestų ar rajonų mokyklos.

Vienose nėra karšto vandens, nes dar ne šildymo sezonas, kitur sąlygos puikios. Žygeiviai dažniausiai nakvoja sporto salėse.

Turbūt prasmingesnės Mokytojų dienos, nei kovojant už mokytojų teises ir orumą, negali būti.

Maistą ir miegmaišius jiems perveža padedanti komanda iš Klaipėdos. Esą vieną dieną žygeiviai sulaukė netgi karštos sriubos.

„Šiąnakt mus priėmė Jakštų turizmo sodyboje, ten buvo tobulos sąlygos poilsiui. Bet svarbiausia, mus labai šiltai sutinka vietos bendruomenės, mokyklų vadovai, pakelyje sveikina žmonės, vaišina šakočiais, mėsos gaminiais, sultimis, savo kepta duona. Kaip paminėsime Mokytojų dieną? Manau, eisenoje, linksmai kelyje. Turbūt prasmingesnės Mokytojų dienos, nei kovojant už mokytojų teises ir orumą, negali būti“, – pabrėžė klaipėdietė.

Galutinį maršruto tikslą – Vilnių, V. Kudirkos aikštę, klaipėdiečiai pėsčiomis planuoja pasiekti spalio 17–18 d.

„Manau, mūsų žygis nebus beprasmis, tikimės, kad artėjant link Vilniaus prie mūsų prisijungs vis daugiau žmonių. Esame sukūrę tinklalapį „Streiko kelias“, vis daugiau žmonių mus seka, tikime, kad tai padės plačiau kalbėti apie švietimą kamuojančias problemas. Manau, kad bendruomenės telkimo ir pilietiškumo idėja šiame žygyje kaip tik ir realizuojama“, – įsitikinusi L. Bručkienė.

Žygeiviai laikosi maršruto

Pirmadienio rytą, ketvirtąją žygio dieną, streikuojantys Klaipėdos mokytojai jau buvo nuėję per 60 kilometrų.

„Mes ką tik išėjome iš Rietavo savivaldybės teritorijos ir keliaujame link Laukuvos. Griežtai laikomės numatyto grafiko. Žygeivių grupės sudėtis nuolat keičiasi, yra branduolys, kurie pasiryžę nueiti visą maršrutą, tačiau ne visiems keliauti leidžia darbai ar sveikata, įsipareigojimai šeimoms. Šiuo metu mūsų yra 19, bet prisijungė naujų žmonių, sekmadienį buvo 25 žygeiviai, pirmadienį liko 19“, – teigė viena šio žygio dalyvių, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir mokyklos profesinės sąjungos lyderė Lilija Bručkienė.

Pati ji nusiteikusi eiti iki galutinio maršruto tikslo – iki Vilniaus, V. Kudirkos aikštės.

Visada norėjau leistis į piligriminį kelią, tai dabar jame ir esu.

„Bus ir daugiau tokių, kurie eis visą maršrutą, yra ir mokinių, kurie pasiryžę nueiti iki pat Vilniaus. Aš pati specialiai šiam žygiui nesirengiau, bet visada norėjau leistis į piligriminį kelią, tai dabar jame ir esu“, – tvirtino L. Bručkienė.

Žygeiviai – daugiau nei pusė šimto žmonių, kurių paskui gerokai sumažėjo – į šią ilgą kelionę buvo išlydėti iš Atgimimo aikštės praėjusio penktadienio rytą.

Pirmąją žygio dieną jie pasiekė Gargždų „Kranto“ progimnaziją, kur jiems buvo suteikta nakvynė.

Antrąją dieną jie nužygiavo iki Endriejavo, trečiąją keliavo į Rietavą.

Toliau žygeivių maršrute – Laukuva, Nemakščiai, Raseiniai, Girkalnis, Ariogala. Kauną klaipėdiečiai planuoja pasiekti spalio 11 d., o Vilnių – spalio 17–18 d.

Lilija Bručkienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Streikuoja pusė įstaigų

Kol dalis protestuojančių mokytojų žygiuoja link Vyriausybės, jų kolegos Klaipėdoje tęsia penktadienį prasidėjusį visuotinį streiką.

Savivaldybės duomenimis, prie streiko prisijungė daugiau nei 500 Klaipėdos pedagogų iš 21 mokyklos ir 7 ikimokyklinio ugdymo įstaigų (nuo vakar – dar 5 ikimokyklinio ugdymo įstaigos).

Daugelyje įstaigų streikuoja ne visi pedagogai, tad ten iš dalies vyksta ugdymo procesas.

Didžiausią susirūpinimą miesto vadovams kelia situacija lopšeliuose-darželiuose, kuriuose streikuoja visi pedagogai, todėl tėvai susiduria su nepatogumais.

Kad procesą būtų lengviau suvaldyti, įstaigos taip pat kreipiasi į tėvelius ir prašo, jei yra galimybė, nevesti vaikų į ugdymo įstaigas.

Miestas žada paramą

„Palaikydami pedagogus ieškosime galimybių bent iš dalies kompensuoti prarastą atlyginimą už streiko dienas. Tikiuosi, kad mokytojams pavyks ministerijai įrodyti, kokios sudėtingos yra jų darbo sąlygos ir kad būtinos neatidėliotinos priemonės situacijai keisti“, – tvirtino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Šių metų liepą savivaldybės taryba jau patvirtino pedagogų kelionės išlaidų kompensavimo tvarką, pagal kurią gauti kelionės išlaidų kompensaciją gali pedagogai, gyvenantys ne Klaipėdos mieste ir važinėjantys į darbą tolimesniu nei 15 kilometrų atstumu.

Nuo rugsėjo iš miesto biudžeto bus skiriama lėšų ir kanceliarinėms priemonėms įsigyti.

Kiekvienai mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo programą, pareigybei šiam tikslui mokslo metams bus skirta po 70 eurų.

Pėsčiomis – į Vilnių

Ankstų penktadienio rytą, kai apie 40 procentų Klaipėdos mokyklų ir darželių pedagogų paskelbė streiką, dalis jų kolegų su gausia palaikymo komanda leidosi pėsčiomis į Vilnių.

Žygeiviai išlydėti iš Atgimimo aikštės. Čia su jais susitikti atėjo ir miesto meras Arvydas Vaitkus bei jo pavaduotoja Vaida Raugelė.

Po trumpo atsisveikinimo žygeiviai – apie 80 žmonių grupė – leidosi sostinės link pėsčiomis. Per maždaug pusantros valandos jiems pavyko pasiekti Jakų žiedą.

Pirmąją dieną planuojama nueiti iki Gargždų, kur nakvynė jiems bus suteikta „Kranto“ progimnazijoje.

Paskelbėme, kad esame atviri pokalbiams su visais.

Kiekvieną naktį planuojama nakvoti vis kitos vietovės mokykloje.

„Kol būsime Gargžduose, tikimės susitikti su benduomene, gal kas nors susidomės. Paskelbėme, kad esame atviri pokalbiams su visais. Jei susidomėjimo nebus, ilsėsimės. Šeštadienį planuojame nužygiuoti iki Endriejavo, eisime šalutiniais keliais, tik dienos metu, kai kuriomis dienomis bus ilgesni maršrutai, kai kuriomis – trumpesni, kad kiek atsipūstume. Ir taip po truputį spalio 11 dieną turėtume pasiekti Kauną, o spalio 16-ąją tikimės ateiti jau ir iki Vilniaus“, – kalbėjo viena šio žygio dalyvių, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir mokyklos profesinės sąjungos lyderė Lilija Bručkienė.

Į žygį leidosi apie 40 mokytojų, lygiai tiek vyresniųjų klasių moksleivių ir pedagogus palaikančių vaikų tėvų.

J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.

Protesto akcija prasidėjo

Kol dalis protestuojančių mokytojų žygiuoja link Vyriausybės, kiti jų kolegos Klaipėdoje dalyvauja visuotiniame streike.

Prie streiko penktadienio rytą prisijungė 20 uostamiesčio mokyklų ir 12 lopšelių-darželių pedagogų, pirmadienį prie streiko jungtis ketina dar keli darželiai.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė patvirtino, kad į mitingą, kuris turėjo vykti penktadienį Vilniuje, iš Klaipėdos niekas neišvyko.

„Manome, kad turėtų užtekti žmonių iš artimesnių vietovių, mes taupome pinigus, kad galėtume paremti streike dalyvaujančius miesto mokytojus“, – teigė L. Juknienė.

J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.

Streikuojančiųjų yra daugiau

L. Juknienės vadovaujamas profsąjungos susivienijimas Klaipėdoje yra iš tos profesinės sąjungos, kuri nepriėmė Vyriausybės siūlomų sąlygų ir skeptiškai vertina valdžios pasiūlymams nusileidusius kolegas.

Šįkart streikuojančių pedagogų yra daugiau nei ankstesniais metais.

„Visais laikais buvo profsąjungų, kurios mokėjo susitarti. Juokingi tie susitarimai. Dar gegužės mėnesį Vyriausybė kalbėjo, kad 21 procentu didins mokytojų atlyginimus nuo kitų metų, bet jis visiškai nepasiekia to 130 procentų vidutinio darbo užmokesčio, kuris buvo pažadėtas. Yra dar ir kitų dalykų, dėl kurių nesusitarėme“, – kalbėjo L. Juknienė.

L. Juknienė pabrėžė, kad su Vyriausybe pasirašytas susitarimas streiko išvakarėse mokytojams nieko neduoda, todėl Klaipėda iš streiko nesitraukė.

Penktadienį streikuoti pradėjo 40 procentų Klaipėdos ugdymo įstaigų.

„Streiko metu paprastai įvyksta grandininė reakcija, tad tikėtina, jog eigoje dar padaugės streikuojančių įstaigų. Streiko terminas nenustatytas. Jis gali vykti 4–6 savaites, nes žmonės tikrai įpykę. Šįkart streikuojančių pedagogų yra daugiau nei ankstesniais metais. Todėl daugelyje mokyklų ir darželių reikia stabdyti ugdymo procesą, ypač darželiuose, ko anksčiau nebuvo“, – pabrėžė L. Juknienė.