Sakoma, kad muzikiniai teatrai – lyg šventovės, kuriuose vyksta visų menų jungimosi ir persimainymo stebuklai. „Meno, muzikos namai yra toji ypatinga erdvė, į kurią ateiname pamaitinti grožiui jautrios prigimties. Namų ieškome, ilgimės, o juos atradę – jaučiamės visaverčiais, kaskart turėdami galimybę juos tobuliname. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keletą metų išgyveno be namų. O dabar, kai laukti liko nebedaug, šis koncertas – tarsi širdies virpulys po ilgos kelionės vandenimis, pamačius artėjantį švyturį“, – sakė dirigentė A. Čepaitė.

Gali pasirodyti, jog F. Mendelssohno 42-oji psalmė ir P. Glasso Koncertas smuikui vienoje koncerto programoje – kiek netikėtas derinys. „Ir vis dėlto šiuos kūrinius jungia viena itin ryški gija: jie buvo reikšmingi patiems autoriams, nes ženklino jų naują kūrybinį žingsnį. Skirtingos stilistikos perliukus taip pat vienija akivaizdus muzikos bylojimas apie nepaliaujamą, amžiną, būtiną virsmą. Tėkmė ir virsmas – argi ne tuo kvėpuoja ir Klaipėdos dvasia?“ – klausė A. Čepaitė.

Aukščiausia kompozitoriaus pasiekta viršūnė

Koncerte „Naujumo dvasia“ skambės viena iš penkių rečiau atliekamų F. Mendelssohno Bartholdy kantatų psalmių tekstais – 42 psalmė „Wie der Hirsch schreit nach frischem Wasser“ („Kaip elnė ilgisi tekančio vandens“) sopranui, mišriam chorui ir orkestrui. Savo kūriniui F. Mendelssohnas panaudojo Martino Lutherio į vokiečių kalbą išverstą 42-osios psalmės tekstą. Kūrinio premjerą 1838 m. sausio 1 d. Leipcige atliko paties kompozitoriaus diriguojamas Leipcigo „Gewandhaus“ orkestras, soprano partiją atliko Clara Novello. F. Mendelssohnas buvo šio orkestro muzikos vadovas nuo 1835 m. iki mirties 1847 m.

F. Mendelssohno bičiulis, taip pat kompozitorius, pianistas ir muzikos kritikas Robertas Schumannas po premjeros išsakė nuomonę, kad sukūręs 42 psalmę F. Mendelssohnas pasiekė „viršūnę bažnytinės muzikos kūryboje“. Pats F. Mendelssohnas apie ją rašė: „Tai mano geriausias sakralinis kūrinys... geriausias dalykas, kokį esu kada nors sukūręs.“

Pasak dirigentės A. Čepaitės, F. Mendelssohno religinės kompozicijos yra nepaprastai išraiškingos. „42-oje psalmėje jis itin tobulai jaučia sakralinį tekstą ir jį sulieja su muzikos kalba. Šiame kūrinyje svarbi vandens metafora. Subtilioje soprano solo partijoje, kurią atliks Rita Petrauskaitė, išgirsime įkūnytą žmogaus sielą. Ji, tarsi elnė, trokšta visa ko atsinaujinimui reikalingo tekančio vandens. Choras išgieda nerimastingos žmogaus sielos troškimą ir sutelkia amžinybės laukimui“, – pasakojo dirigentė. „Šis opusas kompozitoriui buvo svarbus dėl, jo manymu, tobulai pavykusios teksto ir muzikos jungties. Kompozitorius net pasirūpino teksto versija anglų kalba. Jam buvo svarbu, kad ir kitų šalių klausytojai suprastų tekstą. Manau, muzika pati savaime telkia tiek grožio, kad gali dovanoti stiprią ir gilią emociją net ir nesuprantant kalbos.“

„Išgyventi nuostabią muziką ir joje atsinaujinti“

A. Čepaitę, įvairiapusiu talentu apdovanotą menininkę, publika itin vertina už jos santūrią, į muzikos gelmę koncentruotą raišką, gebėjimą sukurti dialogą tarp atlikėjų ir klausytojų. Tarptautinį pripažinimą pelniusių iš Lietuvos kilusių moterų dirigenčių nėra itin daug. Unikalus yra šios menininkės kelias, kurį galima apibūdinti, anot jos pačios, kaip „sielos piligrimystę“. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijusi choro dirigavimo magistro diplomą, A. Čepaitė išvyko į Austriją. Studijos aukšta muzikine kultūra garsėjančioje šalyje suteikė pagrindą jos karjeros pradžiai. Šiandien A. Čepaitė diriguoja Lietuvos orkestrams, taip pat bendradarbiauja su įvairiais užsienio kolektyvais: Sofijos nacionaliniu simfoniniu (Bulgarija), Manheimo kameriniu (Vokietija), Šiaurės Vakarų Vokietijos filharmonijos (Vokietija) ir kitais orkestrais. Dirigentės pasirodymus Lietuvos publikai visada gaubia savita aura. Jos kuriamose koncertinėse programose skambančią muziką dažniausiai lydi intensyvi dramaturginė mintis.

Įdomu, su kokiais lūkesčiais KVMT simfoniniam orkestrui A. Čepaitė atvyksta į Klaipėdą. „Su šio teatro orkestru susitiksiu pirmą kartą. Yra nuostabu, kaip dirigentas Tomas Ambrozaitis augina šį kolektyvą, kuris šalia teatro repertuaro išpildo ir ambicingas koncertines programas. Tikiu, jog įžengę į atnaujintus namus teatro kolektyvai švęs motyvacijos ir meilės savo profesijai renesansą. Mano lūkestis šiam koncertui tebus toks pats, kaip ir Klaipėdos publikos – kartu patirti, išgyventi nuostabią muziką ir joje atsinaujinti“, – sakė ji.

Pirmi kartai

Koncerto „Naujumo dvasia“ programą užbaigs P. Glasso „Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1“ – vienas populiariausių, dažniausiai skambančių šio kompozitoriaus kūrinių, kurį šis sukūrė mąstydamas apie savo mirusį tėvą ir tikėdamasis, kad tokia muzika jam būtų patikusi.

„Prieš pradėdamas rašyti šį kūrinį Glassas jau buvo žinomas kaip minimalizmo muzikos žvaigždė, operų autorius. Kai jis ryžosi save išbandyti klasikinio koncerto žanre, susidūrė ir su iššūkiu. Kaip šį tradicinį, tam tikras taisykles turintį žanrą sujungti su savo novatorišku minimalistinės muzikos turiniu? Ar klausytojas priims? Prieš keliolika metų mirusio tėvo asmenyje jis matė savo tipišką klausytoją – nuoširdų ir nuostabos nepraradusį. Būtent tokiam klausytojui jis rašė, jam perteikė minimalizme įkūnytą naujojo pasaulio skambesį“, – apie Klaipėdoje atliksimą kūrinį pasakojo dirigentė A. Čepaitė.

Beje, pirmąja premjera naujame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastate taps pirmą kartą šalyje statoma P. Glasso opera „Kelionė“ („The Voyage“). Ši premjera pradės 2024–2025 m. 38-ąjį teatro sezoną naujojoje teatro scenoje, aprūpintoje modernia scenos apšvietimo, garso, vaizdo bei technologinio ryšio įranga.

Pirmasis virtuozių susitikimas scenoje

Būtent koncerte „Naujumo dvasia“ scenoje pirmą kartą susitiks dvi lietuvių muzikės – dirigentė A. Čepaitė ir smuikininkė L. M. Songailė. „Su Lina Marija esame pažįstamos nuo studijų Austrijoje laikų. Tačiau Linos Marijos gimtosios Klaipėdos scenoje susitinkame pirmą kartą. Labai džiaugiuosi, jog ši talentinga smuikininkė grieš įspūdingą, o ir techniškai sudėtingą Glasso kūrinį“, – sakė A. Čepaitė.

„Pirmasis kūrinį įrašęs solistas Gidonas Kremeris teigė, kad šis koncertas „yra Glasso braižui būdingas kūrinys, turintis tam tikrą paslaptingą užtaisą, kuris priverčia atlikėją paklusti griežtam ritmui ir sykiu išlaisvina jo vaizduotę“. Kviečiu būtinai apsilankyti koncerte. Klaipėdos publikai – tai puiki proga išgirsti genialų kūrinį!“ – sakė L. M. Songailė.

Smuiko virtuozė L. M. Domarkaitė-Songailė – nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė, kurios griežimą formavo garsiausi rusų, rumunų, prancūzų, austrų smuiko mokyklų bei akademinės kamerinės muzikos atstovai: Saulutė Domarkienė, Pavelas Bermanas, Silvia Marcovici, Gidonas Kremeris, Zakharis Bronas ir kt.

L. M. Songailė studijavo Italijoje, bakalauro studijas baigė Austrijoje, magistro laipsnį aukščiausiais įvertinimais įgijo Šveicarijoje. Smuikininkė yra „Trio Mirage“ (Austrija), „Karalienės Luizės fortepijoninio trio“ (Lietuva-Latvija), „Duo Musica Celeste” narė. 2014–2018 m. „Grammy“ laureato kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“, vadovaujamo Gidono Kremerio, narė. Su šiuo orkestru grojo garsiausiose Europos, Azijos, JAV, JAE koncertų salėse, tarp jų – Niujorko „Carnegie Hall“, Tokijo „Suntory Hall“, Elbės, Berlyno filharmonijų, Vienos „Musikverein“ salėse ir kitur.

Šiuo metu L. M. Songailė yra LMTA Klaipėdos fakulteto lektorė, Muzikos katedros vedėja, taip pat Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos mokytoja. Talentingą pedagoginę veiklą liudija jos mokiniai – tarptautinių konkursų laureatai, sėkmingai tęsiantys profesionalią smuikininkų karjerą.

Koncertas „Naujumo dvasia“ – vasario 23 d. 18.30 val. LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje.

Festivalį pradedančią programą „Žvaigždžių lietus I: Amerikos muzika“ šį penktadienį 18.30 val. su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos kameriniu orkestru atliks tarptautinėse scenose pasirodanti lietuvaitė dirigentė Adrija Čepaitė. Pasak jos, „programa sutelkta į žymiųjų šio laikmečio amerikiečių kompozitorių muziką. Joje suskamba kontrastinga dabartis, o kartu ir raminanti vienovė“.

Tarp ryškiausių programos kūrinių – prestižinės Pulitzerio premijos laureato Davido Lango „The national anthems“ versijos premjera, sukurta specialiai festivaliui. Jo atlikimui prie orkestro prisijungs ir Klaipėdos choras „Aukuras“, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio. Publiką intriguos minimalizmo muzikos ikona laikomo Philipo Glasso Tirolio koncertas fortepijonui ir orkestrui, kurio solinę partiją skambins pianistė Indrė Baikštytė. Klaipėdos kamerinis orkestras žibės savo profesionalumu grieždamas orkestrinius opusus – Michaelo Gordono „Weather one“ ir Jessie Montgomery „Starburst“.

Tarptautinį pripažinimą pelniusių iš Lietuvos kilusių moterų dirigenčių nėra itin daug. Unikalus yra šios menininkės kelias, kurį galima apibūdinti, anot jos pačios, kaip „sielos piligrimystę“. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijusi choro dirigavimo magistro diplomą, A. Čepaitė išvyko į Austriją. Studijos aukšta muzikine kultūra garsėjančioje šalyje suteikė pagrindą jos karjeros pradžiai. Šiandien A. Čepaitė diriguoja Lietuvos orkestrams, taip pat bendradarbiauja su įvairiais užsienio kolektyvais: Sofijos nacionaliniu simfoniniu (Bulgarija), Manheimo kameriniu (Vokietija), Nordwestdeutsche Philharmonie (Vokietija) ir kitais orkestrais.

Dirigentės pasirodymus Lietuvos publikai visada gaubia savita aura. Būdinga, kad jos kuriamose koncertinėse programose muzika išskamba kartu su intensyvia dramaturgine mintimi. Tai pajusime ir su Klaipėdos kameriniu orkestru rengiamoje programoje, kurią A. Čepaitė apibūdino taip: „Šalia genialaus Ph. Glasso Tirolio koncerto ir jo muzikinės kalbos, turinčios galią iškviesti meditacinę būseną, lakoniškumu žėri jaunatviškas J. Montgomery „Starburst“ / „Žvaigždžių sprogimas“. Savo tobula segmentine konstrukcija M. Gordono „Weather one“ / „Oras I“ tiesiog įtraukia į muzikos pulsą, į kelis vaizdinius tuo pačiu metu.

Naujojo pasaulio skambesio vainikas – D. Lango „The national anthems“ / „Nacionaliniai himnai“ chorui ir styginių orkestrui premjera. Himnuose alsuoja laisvės dvasia, jautriai emocionalus žodis ir kukli muzikos didybė.“

Pianistė I. Baikštytė, aktyvi šiuolaikinės muzikos interpretuotoja ir entuziastė, teigė: „Nors ir atvirai minimalistinė, Ph. Glasso muzika man visuomet skamba labai šiltai, šiek tiek nostalgiškai, kartais romantiškai... Joje girdžiu daugybę spalvų, pojūčių, įsisuku į greitai besikeičiančias nuotaikas. Ir Tirolio koncertas yra vienas ryškesnių to pavyzdžių. Labai laukiu artėjančių repeticijų ir koncerto – manau tiek mes, atlikėjai, tiek klausytojai turėsime didelį malonumą.“

Kompozitorius D. Langas rašė: „Labai džiaugiuosi dėl mano kūrinio „The national anthems“ orkestrinės versijos pasaulinės premjeros Klaipėdoje ir apgailestauju, kad negalėsiu jos išgirsti. Su Klaipėdos kameriniu orkestru bendradarbiauju ilgai ir laimingai, esu labai dėkingas už nuolatinę paramą mano kūrybai. Aš netgi buvau nuvykęs į Klaipėdą išgirsti, kaip jie groja gyvai! Man tai buvo didžiulė patirtis ne tik todėl, kad koncertai pavyko, bet ir todėl, kad mano senelis gimė Gargžduose, kuriuos aplankiau ten būdamas. Mano močiutė gimė Šilalėje, kurią aplankysiu, kai atvyksiu kitą kartą. O mano kūrinys „The national anthems“ yra apie tai, kokie mes visi esame trapūs, kaip lengvai galima atimti iš mūsų laisvę. Tai rimtas kūrinys, deja, labai savalaikis, bet su vilties žiburiu pabaigoje. Tikėkimės, kad ją pasieksime visi kartu ir taikiai.“

Beje, kompozitoriai D. Langas, ir M. Gordonas yra garsaus JAV ansamblio „Bang on a Can“, koncertavusio „Permainų muzikoje“ 2017 metais, įkūrėjai. Tąkart nulijęs gausus Amerikos muzikos žvaigždžių lietus šių metų festivalyje virs tikra liūtimi, suteiksiančia gaivius ir žadinančius potyrius.

Argentinos aidai

Rugpjūčio 19 d. VDU Botanikos sode festivalis kvies klausytojus paminėti 100-ąsias naujojo tango kūrėjo Astoro Piazzollos gimimo metines. Nostalgiškos aistros kupiną programą "Su gimtadieniu, Ástor Piazzolla!" publikai dovanos Lietuvos kamerinis orkestras ir svečiai iš saulėtosios Italijos: gitaristas Giampaolo Bandini ir bandonija grojantis Cesare Chiacciaretta.

Argentinoje gyvuojaa posakis "Viskas keičiasi, išskyrus tango!" Tai buvo tiesa iki tol, kol šio žanro ėmėsi A.Piazzolla. Prieš 100 metų gimęs kompozitorius jaunystėje labiau žavėjosi džiazu, o ne tango, kuris tuo metu buvo asocijuojamas su prasčiokų gatvės kultūra. Vėliau kompozitorius šį žanrą atrado iš naujo. Bendradarbiaudamas su džiazo ir klasikos atlikėjais bei rašydamas muziką orkestrams, A.Piazzolla sukūrė atskirą muzikos stilių – tango nuevo (naująjį tango), o šiame koncerte skambės ryškiausi šio žanro kūriniai.

G.Bandini ir C.Chiacchiarettos duetas susikūrė prieš devyniolika metų, turėdamas aiškų tikslą: pristatyti argentinietišką muziką, pasitelkiant jos reprezentatyviausių instrumentų žavesį ir magiją. Duetas pasižymi išskirtiniu komunikabilumu scenoje ir nepaprasta charizma. Svarbiausių pasaulio festivalių ir teatrų kvietimu muzikantai apkeliavo daugiau nei 50 šalių, sulaukdami ypatingo kritikų ir publikos pripažinimo,  bendradarbiavo su daugybe iškilių Lotynų Amerikos kompozitorių ir atlikėjų. Duetas stebina nepaprastu ansambliškumu, pasigėrėtinu, ekspresyviu atlikimo stiliumi, apimančiu plačiausią dinamikos skalę nuo fortissimo iki vos girdimo, bet subtilaus, visaverčio piano. Jų technika ir inteligencija leidžia atlikti repertuarą itin skoningai.

Jų pasirodymai – tobuli ir užburiantys. Kritikai teigia: "Instrumentai tampa tarsi G.Bandini ir C.Chiacchiarettos minčių tęsiniais. Jos juda tarsi šachmatų lentoje: kiekvienas judesys siekia atitolinti partijos pabaigą. Tai klausimų, atsakymų ir vyksmo alchemija, šokis, kuris tuo pat metu ir gedulingas, ir nežabotai veržlus. Unikali jų interpretacijų darna kyla inspiruota ne racionalaus proto, o dvasinių impulsų. Muzika alsuoja plačiu, šiltu vokaliniu vibrato, nuostabos ir azarto nuojautomis, nenutrūkstama tėkme, gaiva ir laisve. Tai muzikinė fantazija: ne varginančios minčių varžytuvės, o nenutrūkstamas, natūralus jų alsavimas."

Profesoriaus Sauliaus Sondeckio įkurtas Lietuvos kamerinis orkestras – vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje vertinamų Lietuvos kolektyvų. Orkestro – Lietuvos atlikimo meno ambasadoriaus – gastrolių maršrutai yra išraižę beveik visas Europos šalis ir pasiekę tolimus kitų žemynų kraštus. Jiems daugybę kartų plojo Berlyno filharmonijos, Vienos "Musikverein", Londono "Royal Festival Hall", Romos "Santa Cecilia", Amsterdamo "Concertgebouw", Paryžiaus "Salle Pleyel" ir "Gaveau", Leipcigo "Gewandhaus" ir dar daugelio įspūdingiausių koncertų salių klausytojai. Šiandien orkestras ne tik išlaiko pasiektą aukštą meistriškumo lygį, bet atkakliai ieško ir įgyvendina naujus kūrybinius sumanymus, džiugina originaliomis programomis, gyvomis klasikinių kūrinių interpretacijomis.

Kompozitoriui atminti

Rugpjūčio 20 d. Rietavo kultūros centre XXVI Pažaislio muzikos festivalis pristatys Vidmanto Bartulio koncertinį projektą "Pranašystės dabarties Lietuvai". Didžiulį publikos pripažinimą pelnę kompozitoriaus V.Bartulio projektai "Taip, Donelaiti!" ir "Taip niekas tavęs nemylės" sulaukė tęsinio. Deja, kompozitoriui iškeliavus amžinybėn, šis tęsinys – paskutinė tokių koncertinių projektų serijos grandis.

Šiame koncerte, skambant Kauno valstybinio choro atliekamoms V.Bartulio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vaclovo Augustino, Fausto Strolios, Algimanto Bražinsko, Laimio Vilkončiaus ir Galinos Savinienės chorinėms dainoms, liesis išraiškingo aktoriaus Dainiaus Svobono interpretuojami tekstai, šmaikščiai apžvelgiantys lietuvio būdą ir jo transformacijas, įvykusias per tris paskutinius dešimtmečius ir netgi ištisą šimtmetį, diriguos Kęstutis Jakeliūnas.

Angelo prisilietimas

Rugpjūčio 22 d. Jiezno Šv.Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje nuskambės koncertas, skirtas Pažaislio vienuolyno fundatoriaus, LDK Didžiojo kanclerio Kristupo Zigmanto Paco 400-ųjų gimimo metinių progai paminėti. Du nuostabiai derantys balsai, du sopranai ir lietuvių nacionalinis instrumentas – kanklės. Tokią ligi dangaus sielas pakylėjančią programą "Angelo prisilietimas" parengė dainininkės Ilona Pliavgo, Dovilė Kazonaitė ir kanklininkė Aistė Bružaitė.

Impulsas: „Šiandien mums ir vėl privalu patirti Atgimimą“, – pastebi trėmimų dramai atminti skirto koncerto dirigentė A.Čepaitė. / Organizatorių nuotr.

Abi dainininkės, ne taip seniai baigusios studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), sėkmingai žengia karjeros keliu, kuria vaidmenis Lietuvos teatruose, dalyvauja koncertinėse programose ir projektuose. LMTA docentės menų daktarės A.Bružaitės sceninį amplua kompozitorius Šarūnas Nakas apibūdina taip: "Ir štai XXI a. pradžioje į sceną žengia kerinčios galios artistė, tobulos tarsi nimfos išvaizdos auksaplaukė kanklininkė, kelianti nepaprastus reikalavimus ne tik sau, bet ir kompozitoriams, imantiems rašyti naujovišką kanklių muziką." Jiezno bažnyčioje klausytojai galės mėgautis šio netikėto ansamblio programoje vyraujančiais šviesos ir džiugesio kupinais muzikos kūriniais.

Viltis ir atgimimas

Rugpjūčio 22 d., sekmadienį, Kauno valstybinėje filharmonijoje XXVI Pažaislio muzikos festivalis kviečia klausytojus į originalų ir susimąstyti skatinantį koncertą "Viltis ir atgimimas", kurio moto yra "Neišsitremkime. Būkime savimi". Į Lietuvos piliečių trėmimų 80-mečio sukakčiai paminėti skirtą renginį publiką kvies Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno vokalinio ansamblio "Acusto" moterų grupė, aktorius D.Svobonas ir dirigentė Adrija Čepaitė.

Lietuvos gyventojų trėmimai buvo Sovietų Sąjungos aukščiausios vadovybės nutarimais vykdytos masinės okupuotos Lietuvos Respublikos gyventojų deportacijos į atokias Sovietų Sąjungos vietoves. Civilių gyventojų trėmimais siekta numalšinti pasipriešinimą sovietizacijai. Iš viso, daugiausia į Irkutsko sritį ir Krasnojarsko kraštą, buvo deportuota mažiausiai 130 tūkst. Lietuvos gyventojų, dar apie 150 tūkst. politinių kalinių ir Lietuvos partizanų buvo įkalinta priverčiamojo darbo stovyklose. Lietuvos gyventojų areštai ir trėmimai prasidėjo 1940 m., iškart po Lietuvos okupacijos ir aneksijos, o 1941 m. birželio 14–22 d. buvo vykdoma viena didžiausių masinio trėmimo programų – per keletą dienų iš Lietuvos išvežta apie 18 tūkst. gyventojų.

Prieš 80 metų prasidėję Lietuvos piliečių trėmimai šiandien minimi kaip valstybingumo stiprėjimo viltis ir kartu nuolatinis kvietimas puoselėti savo kultūrą kaip bendrojo gėrio ir stiprybės šaltinį. Tiek prieš aštuonis dešimtmečius, tiek dabar, išgyvenant pandeminę atskirtį, menas padeda išlaikyti viltį. Pažaislio muzikos festivalis kvies klausytojus patirti ir išgyventi skaudžią istoriją, o koncerto kulminacija taps pirmą kartą Lietuvoje skambėsianti Vilniaus apylinkėse gimusio ir gyvenusio lenkų kompozitoriaus Mieczyslawo Karlowicziaus "Atgimimo simfonija", liudijanti žmogaus stiprybę, ištvermę ir atgimimo jėgą. Greta šio iškilaus opuso skambės žinomo lietuvių išeivijos pianisto ir kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus kūryba, šiuo metu aktyviai kuriančio amerikiečių autoriaus Davido Lango kūrinio premjera Lietuvoje, taip pat – aktoriaus D.Svobono išraiškingai interpretuojama Vytauto Mačernio, Broniaus Krivicko, Aido Marčėno poezija.

"Šiandien mums ir vėl privalu patirti Atgimimą. Atgimimas prikelia,  suvienija, žadina mūsų tautos kūrybines galias. Tegu koncerte skambėsianti muzika nubraukia gedulą ir neviltį bei įžiebia viltį gyventi ir kurti", – sako dirigentė A.Čepaitė.

Po ilgų tylos mėnesių tvirtu žingsniu į sceną žengsiantis orkestras kviečia sugrįžti į koncertų salę ir iš naujo atrasti muzikos grožį, atgaivinti širdis ir pasisemti jėgų bei džiaugsmo.

Pasirinkti kūriniai skleidžia energiją, kuri padeda atsinaujinti ir kartu pasakoja apie tai, kas stabilu, pastovu, suteikia šviesos ir vilties.

Orkestras diriguojamas maestros Adrijos Čepaitės atliks L. van Beethoveno, W. A. Mozarto ir O. Respighio kūrinius.

Kiekvieną kartą ruošdamasi savo pasirodymams dirigentė Adrija Čepaitė kruopščiai pasirenka kūrinius, kurie išsiskiria ne tik muzikine linija, tačiau turi ir ypatingą prasmę. Šis koncertas ne išimtis, nes jame skambėsiantys opusai klausytojams dovanos naujos jėgos, kuri reikalinga atsinaujinti ir šviesiomis mintimis žengti į naują dieną.

Dirigentė Adrija Čepaitė/Organizatorių nuotr.

„Besiruošiant šiam koncertui ir galvojant apie jame skambėsiančius kūrinius, visą laiką mintys sukosi apie dangų, visatą, nežemišką kūriniją. Norėjosi rasti atsvarą šiomis dienomis vyraujančiam nepastovumui, nenuspėjamumui. Tad pasirinkti kūriniai skleidžia energiją, kuri padeda atsinaujinti ir kartu pasakoja apie tai, kas stabilu, pastovu, suteikia šviesos ir vilties“, – apie koncerto programą kalba dirigentė Adrija Čepaitė.

Šviesos, lengvumo ir optimizmo temą puikiai papildo pasirinkta O. Respighio siuita „Paukščiai“, kupina teigiamos energijos, žaismingumo ir nevaržomo polėkio.

Koncerte skambėsianti L. van Beethoveno uvertiūra „Prometėjo kūriniai“ op. 43 tik patvirtina maestros žodžius. Graikų mitologijoje Prometėjas vaizduojamas kaip didis pasiaukojantis titanas, kuris nepakluso Dzeusui, už netobulumą norėjusiam išnaikinti žmoniją ir sukurti naują. Prometėjas manė, kad žmones galima tiesiog patobulinti. Ir nutaręs tai padaryti, pavogė dangiškąją ugnį ir atnešė ją į Žemę.

Šviesos, lengvumo ir optimizmo temą puikiai papildo pasirinkta O. Respighio siuita „Paukščiai“, kupina teigiamos energijos, žaismingumo ir nevaržomo polėkio.

Koncerte orkestras atliks bene žinomiausią W. A. Mozarto Simfoniją nr. 41 C-dur, KV 51, dar vadinama „Jupiterio“. Taip ji pavadinta kompozitoriui siekus sukurti didingą epinę struktūrą: iškilminga pirmoji dalis, sukurianti šventinę nuotaiką, antroji dalis – šiek tiek lyriškesnė, turinti nepakartojamą muzikinį motyvą, kuris atsikartoja visoje kompozitoriaus kūryboje, bei veržlumu ir nuožmumu išsiskirianti trečioji. O finale plėtojama tema kartojama keletą kartų, dinamiškai auga ir pasiekusi didžiulę įtampą – sprogsta.

Orkestras kartu su dirigente kviečia klausytojus nepraleisti šio koncerto ir kartu pajusti muzikos grožį, pamatyti jos skleidžiamą šviesą.

Jo muzikos veržlumas, dainingumas, entuziazmas įtraukia klausytojus kaskart vis labiau išgyventi stiprų laisvės pojūtį. Neatsitiktinai Europos Sąjungos himnu tapo L. van Beethoveno simfonijos Nr. 9 choras „Odė džiaugsmui“. Dėsninga ir tai, kad visame pasaulyje šio kompozitoriaus kūryba yra atliekama dažniausiai.

Kaune šio kūrėjo atminimui skirti renginiai prasideda jau šią savaitę. Šeštadienio vakarą Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyks neeilinis koncertas, kuriuo Kauno miesto simfoninis orkestras, vedamas talentingos dirigentės Adrijos Čepaitės, 2020 metų išvakarėse pradeda L. van Beethoveno metus.

„L. van Beethoveno muzikinis veržlumas darniai suskamba su šiandieniu Kauno miesto veržlumu. Džiugu, kad vis naujais apdovanojimais bei augančiu meistriškumu stebinantis Kauno miesto simfoninis orkestras imasi lyderystės ir prisikėlusią miesto dvasią išreiškia L. van Beethoveno muzika“, – koncerto išvakarėse kalbėjo dirigentė A. Čepaitė.

Šio koncerto sumanytojas – Kauno miesto simfoninis orkestras – miestą visame pasaulyje garsinantis trijų prestižinių „Grammy“ apdovanojimų nominantas (orkestro vyriausiasis dirigentas – Constantine Orbelianas, vadovas – Algimantas Treikauskas).

Kauno valstybinėje filharmonijoje rengiamame koncerte orkestras atliks L. van Beethoveno trečiąjį Koncertą fortepijonui ir orkestrui c-moll, op. 37 bei ketvirtąją Simfoniją B-dur, op. 60.

Koncerto solistas – daugybės tarptautinių konkursų laureatas, vienu perspektyviausių jaunosios kartos ispanų pianistų laikomas Jorge Nava. Kauno miesto simfoniniam orkestrui diriguos iš Kauno kilusi dirigentė Adrija Čepaitė. Šią įvairiapusiu talentu apdovanotą menininkę publika itin vertina už jos santūrią, į muzikos gelmę koncentruotą raišką, gebėjimą sukurti dialogą tarp atlikėjų ir klausytojų.

Orkestro vadovas A. Treikauskas primena, kad Ludwigas van Beethovenas gimė 1770 metų gruodžio 17 dieną. Ir šiais laikais tikriausiai netgi tie, kurie nesidomi klasikine muzika, yra ne tik girdėję istoriją apie klausą praradusio muziko sukurtus šedevrus, bet ir nors vieną kartą klausėsi jo kūrinių. Jo muzika atliekama kur kas dažniau nei bet kurio kito klasikinės muzikos kompozitoriaus. Būtent L. van Beethovenui visi muzikos mylėtojai turi būti dėkingi už 9 simfonijas, uvertiūras simfoniniam orkestrui, koncertus įvairiems instrumentams ir orkestrui, 16 styginių kvartetų, 32 fortepijonines sonatas. L. van Beethovenas taip pat parašė operą „Fidelijus“, oratoriją „Kristus Alyvų kalne“, baletą „Prometėjaus kūriniai“ ir daugybę kitų į klasikinės muzikos istoriją įrašytų kūrinių, tapusių įkvėpimu kitiems kūrėjams.

„Orkestras yra neatsiejama sparčiai augančio mūsų miesto ir visos šalies kultūrinio gyvenimo dalis. Kauno simfoninis orkestras bendradarbiauja su garsiausiais šių dienų atlikėjais iš viso pasaulio. Džiaugiamės galėdami prisijungti prie tarptautinio kūrėjų tinklo ir surengti išskirtinę Beethoveno muzikos šventę mūsų kauniečiams bei jų svečiams“, – kalbėdamas kolektyvo vardu, džiaugėsi orkestro vadovas A. Treikauskas.

Šios solistės grojimas pelno gausybę publikos simpatijų, nes jam būdinga nepriekaištinga technika, ištobulintas stiliaus pajautimas bei sugebėjimas tiksliai perteikti kompozitorių užslėptus jausmus ir idėjas. K. Dubrovskaja nuolat laukiama visų šalių koncertų salėse, o jos rankose smuikas tarsi prabyla tiesiai į klausytojų širdis. Būtent dėl šios priežasties koncertinė programa pavadinta „Dainuojantis smuikas“.

Šis koncertas – tai pirmasis Kauno miesto simfoninio orkestro ir dirigentės Adrijos Čepaitės susitikimas. Įvairiapusiu talentu apdovanota dirigentė sėkmingai dirba tiek instrumentinės, tiek ir vokalinės muzikos žanre. Publika vertina jos santūrią, į muzikos gelmę koncentruotą raišką, gebėjimą sukurti dialogą tarp atlikėjų ir klausytojų. A. Čepaitė jau eilę metų bendradarbiauja su įvairiais orkestrais Lietuvoje ir užsienyje. Kartu su Lietuvos kameriniu orkestru dirigentė Vokietijoje ir JAV išleido dvi kompaktines plokšteles, kuriose vakarų publikai pristatomi Lietuvos kompozitorių kūriniai. 

Koncertui pradėti dirigentė pasirinko fenomenalaus talento vokiečių kompozitoriaus, vieno ryškiausio romantinės muzikos kūrėjo Felixo Mendelsono kūrinį. Kompozitorius mėgo dažnai lankytis Anglijoje. Vienos kelionės metu, viešėdamas Škotijoje, buvo įkvėptas lankomų vietų. Būtent dėl to 1833 metais dienos šviesą išvydo F. Mendelsono uvertiūra „Hebridai“. Priešingai nei kitos uvertiūros, ši yra atskira muzikinė kompozicija, priskiriama romantizmo laikotarpiui. Uvertiūra „Hebridai“ tapo daugelio pasaulio simfoninių orkestrų repertuaro dalimi.

Pirmąją koncerto dalį užbaigs dar vienas F. Mendelsono kūrinys. Tai – 1824 metais sukurta Simfonija Nr. 1 c-moll, op. 11. Kūrinys buvo skirtas Karališkosios filharmonijos orkestrui, kuris pirmą kartą simfoniją atliko 1829 d. gegužės 25 d. Įdomu tai, kad kompozitorius ją parašė būdamas vos 15 metų amžiaus. Šis faktas dar kartą įrodo F. Mendelsono išskirtinį talentą.

Antroje koncerto dalyje scenoje pasirodys talentingoji vakaro solistė K. Dubrovskaja. Kartu su orkestru diriguojant A. Čepaitei, klausytojams dovanos žymiausio rusų romantinės eros kompozitoriaus, vieno iškiliausio vokalinės ir instrumentinės muzikos kūrėjo Piotro Čaikovskio Koncertą smuikui ir orkestrui D-dur, op. 35. Tai bemaž geriausias kada nors parašytas kompozitoriaus koncertas smuikui ir orkestrui.

Trijų miestų projektas

Ištikimų orkestrinės, kamerinės muzikos ir lietuviško roko gerbėjų laukia Kauno valstybinė filharmonija, sekančiųjų muzikos ir vizualiųjų jungčių įvykius – Kauno paveikslų galerija, o norintieji ne tik klausytis, bet ir aktyviai įsilieti į siautulingus ritmus kviečiami į "Žalgirio" arenos kamerinę salę "Bosca".

Pirmame festivalio koncerte sutelktas didelis dėmesys lietuvių muzikai ir jos metrams – Broniui Kutavičiui, Osvaldui Balakauskui ir Algirdui Martinaičiui. XX a. 8–9 dešimtmečiais sukurti minėtų autorių kūriniai – "Dzūkiškos variacijos", Koncertas obojui, klavesinui ir styginiams, "Muzikinė auka" šiandien pelnytai vadinami lietuvių moderniosios muzikos klasika, naujojo skambesio proveržiu.

Programoje bus atliktas ir naujas Zitos Bružaitės kūrinys "Adagio". Sumanymas parašyti melodingą, baroko, modernizmo ir džiazo elementus jungiančią kompoziciją kilo iš siekio simboliškai sujungti trijų didžiausių Lietuvos miestų pajėgas (Vilniaus – orkestras, Klaipėdos – džiazo vokalinė grupė "CappellaA", Kauno – autorė ir obojininko Roberto Beinario gimtasis miestas), taip pat – emociniu išraiškingumu priartėti pagal tuo pačiu pavadinimu sukurtų Tomaso Giovanni Albinoni ir Samuelio Barberio pavyzdžių.

Koncerto puošmena – portugalų kilmės solistas Giovanni da Silva (Vokietija), kuris atliks Algirdo Martinaičio kūrinį "Muzikinė auka", o skambančius kūrinius diriguos jaunosios kartos lietuvių dirigentė Adrija Čepaitė. Muzikos ir vaizduojamųjų menų universiteto Grace (Austrija) absolventės veikla apima daug sričių – grigališkojo choralo ir senosios muzikos programas, orkestrinės muzikos patirtis Europos šalių orkestruose.

Kamerinės muzikos dovanos

Dvi programos yra skirtos kamerinės muzikos mylėtojams. Projektas "Langas į Lietuvą", apkeliavęs užsienio kraštus ir Lietuvos koncertų sales, pasižymi išskirtinai lietuvišku turiniu. Šios programos "krikštatėviai" – Vokietijoje gyvenantis pianistas Gintaras Januševičius ir aktyviai koncertinę veiklą plėtojantys užsienyje bei Lietuvoje Glebas Pyšniakas, smuikininkė Dalia Dėdinskaitė.

Sumanymo tikslas – Lietuvos nepriklausomybės 25-mečio fone kuo plačiau paskleisti seniau sukurtus ir naujus lietuvių kompozitorių kamerinius opusus. Todėl šiai programai pasirinktos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Stasio Vainiūno, Balio Dvariono, Vytauto Paltanavičiaus, Anatolijaus Šenderovo, Vytauto Barkausko, Zitos Bružaitės kompozicijos ir nauja, marinistinės tematikos kompozitorės Loretos Narvilaitės kompozicija "Pamatyk jūrą tolumoje".

2015 m. atlikėjų iniciatyva pradėta programa "Langas į Lietuvą" skambėjo Austrijos, Čekijos, Italijos, Ukrainos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos, JAV miestų klausytojams, o 2016 m. trio programa atlikta Lietuvoje. Festivalio "Iš arti" programoje išgirsime šio projekto variaciją: greta M.K.Čiurlionio, L.Narvilaitės, A.Šenderovo, S.Vainiūno kompozicijų bus atliktas naujas Vidmanto Bartulio kūrinys "Melancholia", kurį autorius anonsuoja trilerio dvasia: "...juodi kraujuotos tulžies lašai po truputį skaidrina būseną... melancholia...."

Festivalyje "Iš arti" lietuvių muzikos klasiką ir naujienas interpretuos smuikininkė Dalia Dėdinskaitė, violončelininkas Glebas Pyšniakas ir pianistas Gintaras Januševičius.

Antroje kamerinėje programoje "Baltijos muzikos magija" skambės latvių, estų kompozitorių kūriniai ir dvi lietuvių autorių premjeros. Kauno styginių kvarteto bičiulis Algimantas Kubiliūnas, kvartetui sukūręs naują dviejų pjesių ciklą "Rami geltona šviesa", pirmą kartą laužo ištikimybę koncentruotiems kūrinių pavadinimams (kaip Kvartetas Nr. 1 ir pan.) ir neria į romantinę muzikos garsų oazę.

"Kitoks mano kvartetas... Be didelių dramų", – teigia autorius, nuosekliai lig šiol savo muzikoje naudojęs ekspresyvią retoriką. Jaunesnės kartos kompozitoriaus Raimundo Martinkėno anksčiau sukurtų kūrinių motyvai ir harmonijos atgims naujame kameriniame kūrinyje "Mišios be žodžių".

Šioje kamerinėje programoje kartu su Kauno styginių kvartetu muzikuos Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisteris, klarnetininkas Martinis Circenis ir pianistė Šviesė Čepliauskaitė. "Grojantis su degančia aistra ir stebinančiu tikslumu" – taip latvių klarnetininką, Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisterį M.Circenį pristato Latvijos radijo programa "Klasika". Š.Čepliauskaitės grojime muzikologė Alina Ramanauskienė teigia atradusi išskirtinį ir pagarbų dėmesį atliekamų kūrinių autoriams.

Molinių gerklių aidai

Festivalis kviečia apsilankyti unikalioje Kauno paveikslų galerijos bendruomenių platformos "Mažosios istorijos" parodoje "Didžioji pramonė". Garso instaliaciją parodai sukūrė kompozitorius, garso ir vaizdo menininkas Arturas Bumšteinas.

Kūrinys "Molinės gerklės" įkvėptas "Didžiosios medicinos enciklopedijos" (1960) – plokštelių rinkinio, kuriame užfiksuoti aritmiški širdies tonai, psichiatro pokalbiai su ligoniais, kvėpavimo ir kalbos sutrikimai. Šiuos "pasisakymus" transliuoja garsiakalbiai, įtaisyti dekoratyvinėse vazose. Lietuvos keramikų ankstyvuoju sovietmečiu sukurtos vazos iškalbingais pavadinimais – "Bulviakasis", "Pionieriai iškylauja", "Gyvulininkystės ūkis", "Kauno HE statyba", "Penkiolika respublikų". Parodą ir jos "mažąsias istorijas" pristatys kuratorė Auksė Petrulienė.

Egzotiški ritmai

Muzikinė kelionė po Lotynų Ameriką kartu su ansambliu "Yurgaki" festivalio klausytojus kvies nerti į energingą Lotynų muzikos ir šokių pasaulį. Pirmą kartą Baltijos šalyse charizmatiški svečiai iš saulėtosios Barselonos. Afro – Karibų ritmai, Afro – Kolumbijos tradicinė muzika ir šiuolaikinė improvizacija – taip galima trumpai pristatyti Ispanijoje reziduojančią grupę "Yurgaki", kurios įkūrėjas – iš Kolumbijos kilęs ir šiuo metu Barselonoje šaknis įleidęs multiinstrumentalistas bei kompozitorius Nicolas Cristancho. Kiti ansamblio nariai: saksofonininkas iš Kolumbijos Davidas Jacome, Venesuelos dainininkė Ahyvin Bruno ir perkusininkas Alvinas Bruno, Kubos kilmės kompozitorius, kontrabosininkas Alexas Valdésas ir Ekvadoro perkusininkas Andrésas Portaluppi, Barselonoje labiausiai žinomas kaip kokybiškos salsos muzikos atstovas.

Muzikuojančių linksmuolių komandą sudaro skirtingų tautybių muzikantai, kurie turi bendrą tikslą – atskleisti daugiakultūriškumą ir muzikos tradicijų įvairovę. Jie kviečia ne tik klausyti, būtinai – ir šokti, į muziką žvelgti kaip į kintantį reiškinį. Ansamblio nariai sako, kad jų muzika, tai – energija ir eksperimentai, o patys jie kvėpuoja ritmu.

Roko opera "Eglė"

Paskutinis renginys – Laimučio Vilkončiaus roko opera "Eglė". Siužetą pasakai apie Eglę žalčių karalienę aštuntame dešimtmetyje sukūrė poetas ir dramaturgas Sigitas Geda.

Jis savitai atpasakojo populiariosios pasakos turinį, paliesdamas giluminius žmonijos tarpusavio santykių klodus, gamtos stichijų susidūrimus ir baltiškuosius simbolius. Melodinga, sodri tembrų ir harmonijų L.Vilkončiaus muzika pagal dramaturgijos posūkius perklojama choro ir solistų, orkestro ir ritmo grupės.

"Eglė – mano gyvenimo kūrinys", – sako L.Vilkončius apie savo darbą, kuriame logiškai ir emociškai jautriai klojami tembrų, harmonijų ir melodijų kontrapunktai.

Koncertinę roko operą pristatys Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius), Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtiniai (vadovas A.Novikas), choras "Bel canto" (vyr. dirigentas ir meno vadovas Egidijus Kaveckas), solistai – Monika Pundziūtė, Jeronimas Milius, Vladas Bagdonas, Česlovas Gabalis, Tadas Girininkas, Mindaugas Zimkus, dirigentas – Gintaras Rinkevičius.

Tarsi sprogimas

Smuiko virtuozo Sergejaus Krylovo vadovaujamam ir didelį pripažinimą pelniusiam orkestrui šįkart diriguos Adrija Čepaitė. „Dirigentas tėra kuriamo grožio tarpininkas. Siekiu atlikėjus ir klausytojus pakviesti į vidinį dialogą su sieloje skambančia muzika“, – viename interviu teigė dirigentė.

Šiemet 80-mečio jubiliejų minintis Osvaldas Balakauskas, kaip vakarietiškojo modernumo simbolis, ypač po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais tapo svarbiausiu naujosios stilistikos autoritetu. Bronius Kutavičius, šiemet švenčiantis 85-metį, yra lietuviško muzikinio modernizmo šauklys, dar XX a. 7–8 dešimtmečiais pažadinęs kultūrinio atgimimo bangą. Algirdas Martinaitis yra akylas dvasinio visuomenės gyvenimo stebėtojas, išradingai pasitelkiantis įvairiausius stilistinius skolinius, sau artimos praeities bei dabarties muzikos aliuzijas.

Programoje „Impresijos“ bus atliktas O.Balakausko Koncertas obojui, klavesinui ir styginiams, kerintis savo sąskambių darna. Tai vienas gražiausių ir populiariausių kompozitoriaus kūrinių, savo forma, koncertiniais solisto ir orkestro santykiais, faktūros tipu artimas A.Vivaldi. Tačiau autorius lieka ištikimas savo ritminei sistemai, o septakordų – nonakordų harmonija teikia šiai muzikai šviesaus impresionistinio kolorito.

„Kiekvienas jo opusas – tarsi sprogimas: iš labai tankaus muzikinių idėjų branduolio garsai pasklinda raibulių pavidalais, įgydami pagreitį. Tačiau besiskleidžiančių garsų gausa išlieka skaidri, permatoma (pergirdima), ji niekada nesusidrumsčia ir nepavirsta sąmyšiu ar garsų muge, taip būdinga modernių kompozitorių kūrybai“, – taip apie O.Balakausko muziką atsiliepė dailininkas Leonardas Gutauskas.

Įkvėpimo šaltiniai

Koncerte skambėsiančios B.Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“ – tobulas modernaus lietuviškumo muzikoje ženklas. Kūrinio tema – jo pradžioje pasigirstanti lietuvių liaudies daina „Beauštanti aušrelė“, atliekama liaudies dainininkės. Kūrinio pabaigoje ji kontrapunktiškai sujungiama su kita liaudies daina „Bėkit, bareliai“. Taip išreiškiama pagarba didžiajam mūsų tautos menininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui (kūrinys parašytas jo 100-mečiui) ir jį išauginusiai Dzūkijos žemei. Pasak muzikologo ir politiko Vytauto Landsbergio, kai liaudies dainos motyvas, „palengva miršta, girdime nuotaikingos romantiškos užbaigos idėją: muzika ištirpsta, nyksta, gęsta. Tai tartum atsisveikinimas su ištisa dvasios epocha, – tačiau jos neatmetame ir toliau iš jos semiamės.“

A.Martinaitis savo „Muzikinėje aukoje“ tenorui ir kameriniam orkestrui sujungė religinius ir pasaulietinius, baroko ir dabarties ženklus. Apie tai byloja ne tik kūrinio idėja, bet ir muzikinė medžiaga, kuri, anot autoriaus, grindžiama dviem monogramomis: B-A-C-H ir E-H-A-D; antroji hebrajų kalba Biblijoje reiškia: „Viešpats vienas ir vienintelis.“ Šios dvi temos – Viešpats ir Bachas – čia telpa tarsi viename muzikiniame altoriuje. Tai yra ir bendrakultūrinis kodas, suprantamas įvairių šalių klausytojams.

Programoje taip pat bus atliktas Kaune gyvenančios kūrėjos Zitos Bružaitės premjerinis opusas Adagio obojui ir kameriniam orkestrui. „Pavadinimas Adagio kilo iš lyriškumo, melodingumo. Tačiau dabartinio žmogaus adagio tempas nebe 66, bet žymiai greitesnis. Seniai norėjau parašyti kūrinį, kuris emociniu išraiškingumu priartėtų prie pagal tą patį pavadinimą sukurtų tvarių T.G.Albinoni ir S.Barberio pavyzdžių“, – pasakojo autorė.

Atliks žymūs muzikai

Šių kūrinių solo partijas atliks Robertas Beinaris (obojus), Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (klavesinas), Mindaugas Zimkus (tenoras) – žymūs šalies muzikai, pasirodantys Lietuvoje ir už jos ribų.

R.Beinaris koncertuoja ne tik kaip solistas su įvairių šalių orkestrais, bet ir su savo įkurtais ansambliais – Lietuvos obojų kvintetu, LMTA pučiamųjų instrumentų kvintetu „Nauji garsai“, yra ilgametis senosios muzikos ansamblio „Musica humana“ narys. Jis įtrauktas į „Buffet Group“ (Prancūzija) medinių pučiamųjų instrumentų firmos žymiausių obojininkų sąrašą. Atlikėjas nuolat propaguoja lietuvių kompozitorių muziką, yra įgrojęs daugiau kaip 10 kompaktinių plokštelių.

V.Eidukaitytė-Storastienė kaip solistė ir kamerinių ansamblių narė dalyvavo įvairiuose senosios ir šiuolaikinės muzikos festivaliuose, programoje „Baroko kelias“ ir kt. Atlikėja rengia rečitalius, groja ansamblyje „Affectus“, dalyvauja istorinio šokio trupės „Festa cortese“ programose, skambina klavesino partiją G.F.Händelio „Aleksandro puotos“ spektakliuose Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Ji yra Lietuvos kamerinio orkestro klavesinininkė.

M.Zimkus kuria vaidmenis LNOBT, Kauno ir Klaipėdos muzikiniuose teatruose, koncertuoja įvairiose Lietuvos ir užsienio koncertų salėse. Jo repertuare – mišios ir oratorijos, kamerinė muzika ir modernioji kūryba.

Dirigentė A.Čepaitė išsiskiria turtinga bei įvairialype kūrybine veikla, kurioje ypatingą vietą užima grigališkasis choralas ir senoji muzika. Ji yra ansamblio „Graces & Voices“ bendraįkūrėja, su juo aktyviai koncertuoja Europoje. Dirigentė bendradarbiauja su Lietuvos orkestrais, taip pat semiasi patirties kituose Europos šalių orkestruose.

Koncerte ‚Impresijos“, kuris Klaipėdos koncertų salėje vyks lapkričio 3 d. 18.30 val., taip pat bus pristatyta A.Čepaitės ir Lietuvos kamerinio orkestro atliekamos lietuvių kompozitorių muzikos plokštelė „Muzika kameriniam orkestrui“. Joje įrašyti koncerte skambėsiantys O.Balakausko, B.Kutavičiaus ir A.Martinaičio kūriniai.

Mokykla viešajam kalbėjimui skiria labai nedaug laiko arba jo neskiria visai, tad iš kur žmonėms semtis įgūdžių, LRT KLASIKAI sako aktorė Adrija Čepaitė, rengianti viešo kalbėjimo kursus. „Viešąjį kalbėjimą galima būtų palyginti su važiavimu dviračiu: galime teoriškai paaiškinti, kaip tai daryti, bet vargu ar kuris nors iš mūsų, pirmą kartą be praktikos sėdęs ant dviračio, jau važiuotų“, – sako aktorė.

– Vedate seminarus ir mokymus žmonėms, kuriems tenka viešai kalbėti. Kokie žmonės dažniausiai atvyksta mokytis, pasikonsultuoti ir kur jie pritaiko gautas žinias?

– Viešai kalbėti tenka labai įvairiems žmonėms. Dalis jų iš verslo pasaulio, įmonių atstovai, valdininkai. Tai žmonės, kurie turi skaityti pranešimus konferencijose ar kituose renginiuose.

– Su kokiais klausimais, kokiomis problemomis jie susiduria?

– Turiu pastebėti, jog mokykla viešajam kalbėjimui skiria labai nedaug laiko arba jo neskiria visai. Bent man neteko girdėti, kad vidurinėje mokykloje būtų dėstoma retorika. Tad iš kur žmonėms semtis įgūdžių? Viešąjį kalbėjimą galima būtų palyginti su važiavimu dviračiu: galime teoriškai paaiškinti, kaip tai daryti, bet vargu ar kuris nors iš mūsų, pirmą kartą be praktikos sėdęs ant dviračio, jau važiuotų. Čia lygiai ta pati sistema, tad reikia praktikos, kurios žmonės neturi.

Problemos, su kuriomis jie dažniausiai susiduria, yra stresas, nežinojimas, kaip paruošti kalbą, kas toje kalboje turi būti svarbu, kokia turėtų būti kalbos struktūra, kaip padaryti, kad kalba būtų įdomi, galų gale netgi kaip apsirengti.

Turėdami medžiagą, žmonės dažnai nežino, kas joje yra svarbiausia ir kaip ją sudėlioti, kad klausytojai išgirstų ir suprastų būtent tai, ką kalbėtojai nori pasakyti. Didžiausia klaida ta, kad visi įsivaizduoja, jog geras kalbėtojas yra tas, kuris turi gerą idėją ir įdomiai pasakoja. Iš tiesų geras kalbėtojas yra tas, kuris sugeba pažvelgti į savo kalbą auditorijos akimis. Kitais žodžiais tariant, jo santykis su auditorija yra ne „aš ir auditorija“, o „mes ir problema“ ar „mes ir idėja“. Labai svarbu, kad žmonės, išklausę kalbą, ką nors sužinotų, gautų, kalba turi turėti vertę.

– Minėjote, jog viešai kalbant dažnai susiduriama su stresu. Kokių dar baimių turi viešai kalbantys žmonės?

– Dar viena dažna baimė yra blogai pasirodyti. Neretai žmonės įsivaizduoja, kad kalbai nereikia ruoštis, jie eina kalbėti manydami, jog užteks improvizuoti. Noriu pabrėžti, kad ruoštis kalbai yra privaloma. Maža to, jei žmogus nėra įgudęs kalbėtojas, iš pradžių jis turėtų savo kalbą įsirašyti, ją perklausyti, sakyti ją šeimos nariams, vaikams. Ir, jeigu vaikas nepabėgs, išklausys – jau gerai.

– Norite pasakyti, kad geras kalbėjimas yra išugdomas dalykas?

– Išugdomas, bet yra ir tokių žmonių, kuriems geriau nekalbėti viešai, nes tikrai ne kiekvienas turi tokį talentą. Žmogus turi žinoti, ką jam lengva išmokti ir lengva daryti. Jeigu jam lengva išmokti kalbėti, lengva pasirašyti kalbą – tai yra jo sritis. Rezultatai bus puikūs, jei žmogus tobulinsis. Jei žmogui sunku išmokti, bet lengva daryti, tai irgi jo sritis. Bet jei žmogui sunku išmokti ir sunku daryti, tada geriau imtis visai kitokios veiklos. Mes visi gimstame turėdami polinkį į vienus ar kitus dalykus.

– Ar kreipiate dėmesį ir į kalbos taisyklingumą?

– Lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės labai sudėtingos, tad gerai kirčiuojančių žmonių labai nedaug. Priklausomai nuo to, kokiame regione žmonės gimė ar augo, jie neretai žemaičiuoja ar aukštaičiuoja. Man pačiai tai daugiau pliusas nei minusas, bet dauguma žmonių stengiasi neparodyti, iš kokio krašto jie yra kilę.

Dar viena problema – kalbos šiukšlės, kurios parodo, kad žmogaus mintis sustojusi, kad žmogus pirmiausia kalba ir tik paskui mąsto. Geras kalbėtojas mintimis visada lenkia savo žodžius.

– Aktorė ir režisierė Aldona Vilutytė, pasakodama apie scenos kalbą, pastebėjo, kad šiuolaikinis jaunimas mažai skaito, todėl jų kalba labai skurdi. Ar ir Jūs galite įžvelgti tokią pat tendenciją?

– Dirbdama verslo pasaulyje, susiduriu su daugybe jaunų žmonių, kurių akiratis, požiūris į pasaulį, kalbų mokėjimas ir drąsa stipriai lenkia mūsų aktorių. Taip pat pastebėjau, kad šiuolaikiniai trisdešimtmečiai yra labai įdomi karta ir kalba išties neblogai.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Adrija Čepaitė – veikli moteris.  Tarp daugybės užsiėmimų – dėstymo muzikos ir teatro akademijoje, darbo teatre, mokymų vedimų – moteris mielai filmuojasi televizijos serialuose. Ją neseniai buvo galima išvysti melodramoje „Moterų laimė“, o naujausias jos darbas – vaidmuo detektyviniame seriale „Tobula kopija“, kuris TV3 eterio šviesą išvys jau kitą pirmadienį, kovo 23 dieną.

A. Čepaitė yra sukūrusi daugybę vaidmenų teatre, tačiau sako, kad filmuotis serialuose jai sudėtingiau: „Teatre vyksta linijinis darbas, pasakojama nuosekli istorija. O kine ar televizijoje šokinėji – filmuoji tai pradžią, tai galą, tai vidurį. Be to, serialuose ganėtinai greitas tempas. Ateini ir filmuoji. Man tai yra sudėtingas darbas.“

„Tobuloje kopijoje“ aktorė atliks interjero dizainerės Irmos vaidmenį. Adrija savo personažą įvardina kaip darbščią, talentingą moterį. Ar Adrija ir jos herojė Irma – panašios? „Sąsajų nemažai, – pripažįsta aktorė. – Man tai nėra tolimas, nesuprantamas personažas.“

Aktorė sako visuomet buvusi labai darbšti. Ji įsitikinusi – tokia jau aktorių profesija: „Privalai apsiimti daug darbų. Būdamas aktorius taip ir gyveni – arba dirbi nuo ryto iki vakaro, arba išvis neturi darbo.“

Seriale „Tobula kopija“ pagrindinė veikėja, kurią įkūnija aktorė Sandra Daukšaitė-Petrulienė, pasisavina kitą – savo sesers dvynės – gyvenimą. Detektyviniame pasakojime – daug intrigų, išdavysčių ir slaptų romanų. A. Čepaitės kuriamas personažas taip pat patirs savo vyro išdavystę. Aktorė įsitikinusi, kad ne tik vyrams sunkiai sekasi atsispirti moterų vilionėms – jos turi lygiai tokių pačių pagundų.

Koks vyras galėtų susukti galvą žaviajai aktorei realybėje, ne filmavimo aikštelėje? „Du dalykai, kuriais labiausiai mane traukia vyrai, – tai balsas ir iškalba. Tą supratau visai neseniai, – prisipažįsta Adrija. – Taip pat akys. Tai turi būti tam tikros akys, kurios mane trauktų.“

Moteris tikina nemėgstanti vyrų, kurie daug šneka, ir tų, kurie kalba perdėm diplomatiškai ir atsargiai – su palyginimais, nekonkrečiomis užuominomis: „Nemėgstu stačiokų, tiesmukų žmonių. Man patinka kai vyrai puikiai artikuliuoja, valdo žodį, kalba taisyklingai.“

Naujas, dramatiškas, įtraukiantis ir nenuspėjamas serialas „Tobula kopija“ papasakos istoriją apie dvi seseris – Brigitą ir Džanetą. Herojės – kone visą amžinybę nebendravusios sesės dvynės. Jos gyvena visiškai skirtingus gyvenimus. Brigita – buvusi narkomanė striptizo šokėja, kuriai kasdienybės nepavydėtų niekas. Džaneta – elegantiška aukštuomenės dama, iš pažiūros gyvenanti idealų gyvenimą. Kai Brigita papuola į didžiulę bėdą, neturėdama kur prisiglausti, atvyksta pas savo dvynę seserį, su kuria buvo siaubingai susipykus ir nebendravo metų metus. Priešingai, nei iki šiol balansavusi ties socialinio gyvenimo paraštėmis Brigita, Džaneta mėgaujasi daugelio svajones primenančia kasdienybe. Paaiškėja, jog Džanetos gyvenimas gal net baugesnis nei visko mačiusios Brigitos...