Pasak jos, surinkti duomenys leidžia tvirtinti, jog politikas skatino neapykantą ir niekino žydų tautybės asmenis bei viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 metų gegužės 8-ą, birželio 13-ą, birželio 14-ą ir birželio 15-ą dienomis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę, viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams“, – nurodo prokuratūra.

Anot jos, R. Žemaitaitis įtariamas neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Kaip BNS informavo prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė, įtarimai politikui buvo pareikšti kovo 7 dieną.

Už tai numatyta atsakomybė – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė taip pat informavo, kad įtariamasis ar jo gynėjai iki balandžio 30 dienos gali teikti prašymus ir skundus, jei jų nebus sulaukta, byla su kaltinamuoju aktu keliaus į teismą.

Seimas dar vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

Prokurorai tyrimą atliko dėl pernai gegužę skelbtų R. Žemaitaičio įrašų socialiniame tinkle „Facebook“.

„Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSĄ, MIELI IZRAELIO ŽYDAI, ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE. Ir pasikartosiu: „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – viename įrašų feisbuke teigė Seimo narys.

Parlamentarui dėl šių įrašų taip pat yra inicijuota apkaltos procedūra, Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, jog R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

Po KT sprendimo jis pats paskelbė ketinantis atsisakyti mandato dar iki apkaltos procedūros, kuri numatyta gegužės pradžioje.

R. Žemaitaitis tvirtina nemanantis, kad jo pareiškimai yra antisemitiniai, o jo apkaltos procesą sieja su prezidento rinkimais, kuriuose pats dalyvauja.

„Norėčiau pabrėžti, kad šuo atveju (R. Žemaitaičio – BNS) pasisakymai peržengia nuomonės ribas“, – antradienį teismo posėdyje nurodė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė Jūratė Ruzaitė.

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lektorius Linas Venclauskas teigė manantis, kad politiko pasisakymuose ryškūs antisemitizmui būdingi požymiai.

„Iš principo šiuo atveju paties R. Žemaitaičio įrašai grindžiami selektyvia informacija, nepateikiant viso konteksto, pasirenkant, kas jam reikalinga“, – sakė jis.

Anot lektoriaus, politiko įrašuose yra faktinių klaidų, prieštaravimų.

Pats politikas teigė įrašuose reiškęs pagrįstą nuomonę visuomenei svarbiais klausimais.

Pasisakymams būdingi antisemitizmo naratyvai

J. Ruzaitės teigimu, R. Žemaitaičio įrašą apie nugriautą palestiniečių mokyklą galima būtų vertinti kaip kritiką Izraeliui, jei teksto pabaigoje nebūtų pateikiama išvada, susijusi su žydais.

„Tai, mano supratimu, yra visiškai tyčinis veiksmas ir įrėminimas grupės labai neigiamame kontekste pateikiant tam tikrą pateisinimą, kodėl ta grupė neigiamai vertinama“, – kalbėjo profesorė.

Anot jos, R. Žemaitaičio teiginiai esą „žydai valdo mus“ yra vienas iš antisemitizmo naratyvų. Juo, pasak profesorės, įsivaizduojama žydų įtaka.

„Yra daug emocinės dispersinės raiškos, kas irgi rodo nusiteikimą – didžiosios raidės, šauktukai“, – pridūrė J. Ruzaitė.

Prašė teismo kreiptis į parlamentą

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

Antradienį nagrinėjant bylą politikas kėlė klausimus dėl parlamento komisijos parengtos išvados rengėjų.

R. Žemaitaičio nuomone, Seimo sudaryta speciali komisija yra neteisėta, pažeidė KT doktriną ir Seimo statutą.

Jis prašė KT kreiptis į parlamentą, siekiant nurodyti, kas parengė apkaltos komisijos išvadą, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

Tuo metu Seimo apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius Arūnas Valinskas sakė, kad išvada buvo parengta Seimo komisijos ir buvo patvirtinta parlamento. Jis pridūrė, kad R. Žemaitaitis dėl komisijos sudarymo teisėtumo galėjo kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, posėdžiui pirmininkaujantį asmenį, tačiau to nepadarė.

Galutinę išvadą KT turėtų parengti per mėnesį. Kitas posėdis numatytas trečiadienį. Jame bus tęsiami ekspertų pasisakymai.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

„Išpuolis peiliu Ciuriche mane sukrėtė“, – rašė ji „X“ ir pridūrė, kad mintimis yra su auka ir visais šalies piliečiais žydais.

Šveicarijos policija sekmadienį pranešė, kad sulaikytas paauglys, įtariamas Ciuriche subadęs ir sunkiai sužalojęs žydą ortodoksą.

Miesto policija pareiškime nurodė, kad įtaria, jog šeštadienio vakarą įvykdyto išpuolio motyvas – antisemitizmas.

Policija pranešė, kad 21.35 val. vietos (22.35 val. Lietuvos) laiku gavo pranešimą apie kelių žmonių ginčą. Pirminiais duomenimis, kaltininkas užpuolė 50 metų vyrą ir sunkiai jį sužalojo peiliu.

Pareigūnai nusikaltėlį apibūdino kaip 15-metį Šveicarijos pilietį ir pranešė, kad jį sulaikė įvykio vietoje.

Vėliau policija išplatino antrą pareiškimą, kuriame teigė, kad atsargumo sumetimais sustiprino saugumą prie tam tikrų su žydais susijusių vietų. Jie teigė, kad šį sprendimą priėmė pasitarę su žydų grupėmis.

Išpuolis peiliu Ciuriche mane sukrėtė.

Šveicarijos žydų bendruomenių organizacija pareiškė esanti labai sukrėsta, kad bendruomenės narys tapo tokio išpuolio auka.

„Fiziniai išpuoliai prieš žydų tautybės žmones Šveicarijoje yra labai reti, – sakoma pranešime. – Pastaruosius du dešimtmečius žydų bendruomenei sekėsi išvengti tokių gyvybei pavojingų išpuolių. Tačiau nuo spalio 7 dienos tokių fizinių išpuolių gerokai padaugėjo.“

Nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios, kai spalio 7-ąją islamistų kovotojai įsiveržė į Izraelį ir brutaliai nužudė 1,2 tūkst. žmonių, o dar apie 250 paėmė įkaitais, visoje Europoje padaugėjo antisemitinių veiksmų. Izraelio vyriausybei pradėjus atsakomąjį susidorojimą su palestiniečių kovotojais, Gazos Ruože nužudytų žmonių skaičius viršijo 30 tūkst. žymą.

Prancūzijoje penktadienio vakarą buvo užpultas iš vienos Paryžiaus sinagogos išeinantis žydišką jarmulką –  tradicinę žydų vyrų kepurėlę – dėvintis vyras, pranešė policija.

Apie tai pranešta praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai milijardierius sukėlė audrą, nes savo socialiniame tinkle „X“ pritarė vienai prieš žydus nukreiptai sąmokslo teorijai.

Pasak Europos žydų asociacijos (EŽA), E. Muskas per privatų vizitą buvusioje mirties stovykloje padėjo vainiką ir dalyvavo atminimo ceremonijoje. Jį lydėjo EŽA pirmininkas rabinas Menachemas Margolinas.

E. Muskas ir JAV dešiniųjų pažiūrų politikos komentatorius Benas Shapiro vėliau turėtų kalbėti EŽA rengiamoje konferencijoje.

Lapkričio mėnesį E. Muskas atsiprašė, kai komentaru „tikra tiesa“ sureagavo į platformoje „X“ (buvusiame tviteryje) paskelbtą įrašą, kuris buvo sukritikuotas kaip atkartojantis sąmokslo teoriją. Tai paskatino reklamuotojus stabdyti reklamavimą šiame socialiniame tinkle. Technologijų magnatas taip pat susilaukė kaltinimų, kurie susiję su neapykantos kalbos plitimu tinkle „X“.

EŽA nurodė, kad Krokuvoje bus surengtas aukšto rango politinių veikėjų iš įvairių Europos šalių ir E. Musko susitikimas, skirtas „aptarti ir rasti sprendimus“ klausimams, susijusiems su „Europą veikiančiu smarkiu antisemitizmo augimu“. „Ši nerimą kelianti tendencija“ intensyvėja nuo tada, kai prasidėjo karas tarp Izraelio ir „Hamas“, pažymėjo EŽA.

Šis simpoziumas rengiamas likus kelioms dienoms iki 79-ųjų Aušvico išlaisvinimo metinių, kurios bus minimos sausio 27-ąją – ši data yra tapusi Holokausto atminimo diena.

Šioje stovykloje, kurią okupuotoje Lenkijoje 1940-1945 m. pastatė nacistinė Vokietija, mirė 1 mln. Europos žydų.

„Prosemitiška“

M. Margolinas buvo pakvietęs E. Muską apsilankyti Aušvice per gyvą diskusiją, kuri rugsėjį buvo surengta tinkle „X“. Jis sakė, kad tai būtų „labai stiprus“ signalas, kuris prisidėtų prie „informuotumo apie Holokaustą ir pastangų kovoti su antisemitizmu“.

Turime su tuo kovoti drauge, nes platformose, kurioms jūs vadovaujate, deja, yra daug... antisemitizmo.

Tada E. Muskas sutiko, kad tai galėtų būti „naudinga“ ir būtų „pavyzdys kitiems“.

Diskusijos metu E. Muskas apibūdino save kaip „siekiantį tapti žydu“ ir nurodė, kad lankė hebrajų ikimokyklinio ugdymo įstaigą. „Absurdiška būti kažkuo kaltinamam, kai visi įrodymai nukreipia priešinga kryptimi ir mano viso gyvenimo istorija iš tiesų yra prosemitiška“, – pridūrė jis.

E. Muskas yra pagrasinęs pateikti ieškinį prieš žydų teisių gynimo grupę „Anti-Defamation League“ dėl jos teiginių, kad po to, kai verslininkas įsigijo „X“, šioje socialinių tinklų platformoje padaugėjo problematiškos ir rasistinės retorikos.

„X Corp“ šiuo metu taip pat bylinėjasi su ne pelno siekiančia organizacija „Media Matters“, kuri esą atbaidė reklamuotojus, nes vaizdavo socialinį tinklą kaip kupiną antisemitiško turinio.

„Kvailiausias įrašas“

Įraše, kuriam lapkričio mėnesį pritarė E. Muskas, sakoma, kad žydų bendruomenės neva pasisako už „dialektinę neapykantą baltiesiems“.

Po E. Musko pritarimo tinklą „X“ paliko daugybė didžiųjų reklamuotojų, o Baltieji rūmai apkaltino verslininką „bjauriu antisemitizmo propagavimu“.

Socialinių tinklų titanas vėliau atsiprašė už „tiesiogine to žodžio prasme blogiausią ir kvailiausią įrašą“, kurį jis kada nors yra paskelbęs. E. Muskas tikino, kad įrašas buvo neteisingai suprastas, o jis vėliau bandė patikslinti savo komentarą kituose įrašuose.

Po incidento „SpaceX“ įkūrėjas apsilankė Izraelyje, tačiau pažymėjo, kad ši kelionė buvo suplanuota iš anksto ir nebuvo „atsiprašymo gastrolės“.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas pasakė technologijų magnatui, kad kovoje su antisemitizmu jam tenka „svarbus vaidmuo“. „Turime su tuo kovoti drauge, nes platformose, kurioms jūs vadovaujate, deja, yra daug... antisemitizmo“, – nurodė I. Herzogas.

Stanfordo dėstytojas, savo studentams iš Izraelio surengiantis viešą patyčių performansą. Džihado mirtininkus šlovinantys, sunaikinti Izraelio valstybę kviečiantys plakatai G. Washingtono universitete. „Cooper Union“ koledžo bibliotekoje nuo įtūžusių bendramokslių pasislėpę žydų jaunuoliai. Per pastaruosius du mėnesius Vakarų aukštosiose mokyklose, nuo kurių įvaizdžio ir istorijos žodžiai „elitinė“ ir „prestižinė“ iki šiol buvo neatsiejami, garsiai skamba pareiškimai, kokiuos galėjome įsivaizduoti nebent galvodami apie „Hamas“ vadeivas rengiančias mokyklas. Po pirmųjų antisemitinių ekscesų kone automatiškai vyko sveiko proto atsakas – mecenatai sustabdė finansavimą, potencialūs darbdaviai pranešė nenorintys savo kompanijose matyti atviro antisemitizmo skleidėjų. Karščiausioms galvoms tai negalėjo netapti blaivinančia šalto dušo porcija. Tačiau pasaulėžiūra, suformuota ant konkrečią tautą niekinančio karkaso, nustelbianti supratimą apie civilizuotą tautų sambūvį pasaulyje, – ne jaunatviškas hipių maištas ar paišdykavimas su „žolės“ suktine, iš kurio gal dar ir gali išaugti. Visokie stanfordai – ne pameistrystės kursai Dievo pamirštame garažėlyje. Visi šie genocido šūkius rėkiantys, plakatus su įkaitų portretais plėšantys jaunuoliai rengiasi karjerai elitinėse verslo ir politikos institucijose. Dešimtmetis, ir jie atsidurs globalius sprendimus priimančiose Amerikos ar Europos institucijose, strateguos milijardinius verslus. Ar tokio elito valdomame pasaulyje bus saugu ne tik judėjams, bet ir tiems, kas ir norėdamas savyje nerastų žydiško kraujo? Pvz., mažutėms šalims prie Baltijos jūros, kurių teise į savo žemę ir istoriją periodiškai taip pat vis suabejoja greta įsikūręs monstras?

Antradienį Seime kalbėdama Vilniaus getui skirtoje tarptautinėje konferencijoje parlamento vadovė pažymėjo, kad „palengva atsiduriame antieuropietiškos, vakarietiškos civilizacijos vertybes niekinančios agresijos zonoje“.

„Aš turiu tvirtos vilties, kad Lietuva įveikė savo skaudžią praeitį ir yra drąsiai pasirinkusi vakarietiškų vertybių ateitį. Tvirtai tikiu, kad visada būsime pusėje tų, kurie kuria ir stato, o ne žudo ir griauna. Tikiu, kad mūsų parlamente neliks vietos neapykantos kalbai, antisemitizmui ir ksenofobijai“, – sakė parlamento vadovė.

Savo kalbą pradėjusi užuojauta nukentėjusiems nuo „Hamas“ atakos prieš Izraelį, ji priminė prieš savaitę Prancūzijoje įvykdytą vandalizmo aktą, kai nedideliame Bretanės miestelyje Lesnevene buvo sudaužyta Holokaustą išgyvenusiai Prancūzijos politikei Simone Veil (Simonai Veil) skirta paminklinė stela.

Tai pasikėsinimas į tas moralines vertybes, suformavusias Europą, kurios neatskiriama dalis esame ir mes.

„S. Veil neabejotinai yra tarp tų moralinių autoritetų, simbolizuojančių naująją, pokarinę Europą, įsisąmoninusią skaudžias savo praeities klaidas ir pasiryžusią tvirtai įsipareigoti ateičiai. Brutalus jos atminimo išniekinimas yra ne tik vulgaraus antisemitizmo aktas. Tai pasikėsinimas į tas moralines vertybes, suformavusias Europą, kurios neatskiriama dalis esame ir mes“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Seimas praėjusią savaitę nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Konferencijoje kalbėjęs YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto direktorius Jonathanas Brentas (Džionatanas Brentas) teigė, jog praėjusio mažiaus mitas, kad žydai yra bolševikai, vis dar gyvas ir sukelia antisemitinius išpuolius pasaulyje.

„Idėjos turi padarinius. Ir viena iš esminių šios konferencijos idėjų yra tai, jog taip vadinamojo žydų bolševizmo mitas aptemdė žydų santykius su daugeliu tautų nuo 20 amžiaus pradžios. Ir jis vis dar labai gyvas šiandieniniame pasaulyje“, – kalbėjo J. Brentas.

Pasak YIVO direktoriaus, šis mitas tapo mirtinu elementu vokiečių, ukrainiečių, lenkų, lietuvių ir kitose tautose per Holokaustą, paskatinęs dalyvauti žydų žudynėse, tikintis, kad taip išgelbės savo tautas.

„Deja, žydų sunaikinimas neatnešė išganymo ar atpirkimo, jis atnešė destrukciją ir žmonių kančias, suskaldydamas žmogiškąjį pasaulį“, – sakė J. Brentas.

Jis pažymėjo, jog „šmeižtas, kad žydai vis dar gali būti bolševikai, išlieka ir toliau sukelia antisemitinius išpuolius visame pasaulyje“.

Seimo rūmuose antradienį surengta tarptautinė konferencija „Neapykantos ir vilties ideologijos šiuolaikinėje žydų istorijoje“ – tai paskutinysis Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80-mečio minėjimo renginys.

Jis apibendrins kelis mėnesius vykusių pagarbos ir atminties dešimtims tūkstančių geto aukų renginių ciklą, pranešė organizatoriai.

Specialiai į šią konferenciją skaityti pranešimų atvyks rašytojas ir leidėjas, YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto direktorius Jonathanas Brentas (Džionatanas Brentas), Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktorius, rabinas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris), Lenkijos istorijos instituto vadovė, advokatė Monika Krawczyk (Monika Kravčik), kiti svečiai.

Vilniaus getas buvo įkurtas sostinės senamiestyje nacių okupacijos metais 1941 rugsėjo 6 dieną. Iš pradžių Vokiečių gatvė jį dalijo į dvi dalis – Didįjį ir Mažąjį getus. Pastarasis netrukus buvo likviduotas, liko Didysis getas. Iš viso Vilniaus gete kalinta apie 40 tūkst. žydų, jis sunaikintas 1943-iųjų rugsėjo 23-iąją. 

Iš geto kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos tesulaukė 2−3 tūkst. žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje išžudyta daugiau kaip 90 proc. iš daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais pripažinti per 900 lietuvių.

Kai kurie demonstrantai mojavo Izraelio ir Jungtinės Karalystės vėliavomis.

Protestas įvyko kitą dieną po to, kai dešimtys tūkstančių protestuotojų šeštadienį dalyvavo eitynėse Londone, reikalaudami visiško ugnies nutraukimo Izraelio ir „Hamas“ kare Gazos Ruože, kur šiuo metu iš esmės galioja laikinos paliaubos.

JK padaugėjo antisemitinių incidentų po spalio 7-ąją „Hamas“ surengtų išpuolių, kurie sukėlė naujausią konfliktą Gazos Ruože.

„Neapykanta turi išnykti. Neapykantos negali būti nei vienoje, nei kitoje pusėje“, – prasidėjus eitynėms prie Karališkųjų Teisingumo rūmų naujienų agentūrai AFP sakė 69-erių pensininkas Michaelas Jenningsas (Maiklas Dženingsas).

Demonstrantai, prie kurių prisijungė ir buvęs ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), eidami prie parlamento laikė plakatus su užrašu „Nulis tolerancijos antisemitizmui“.

Jie taip pat rodė „Hamas“ kovotojų pagrobtų izraeliečių ir užsieniečių nuotraukas.

„Prašome taikos“

„Esame čia tam, kad palaikytume Izraelį. Atvykome prašyti paleisti visus įkaitus“, – AFP sakė Izraelio vėliava apsigaubusi 52-ejų metų Debby Goldberg (Debi Goldberg).

„Mes čia prašome taikos, nes norime, kad šis košmaras baigtųsi“, – pridūrė iš Argentinos kilusi Izraelio pilietė D. Goldberg.

37-erių muzikos terapeutas Omeras Plotniarzas sakė, kad taip nerimavo dėl antisemitizmo, jog į eitynes neišleido žmonos ir vaiko.

„Mes čia ne dėl neapykantos žmonėms. Mes nesame čia tam, kad ragintume žudyti. Spalio septintąją pabudome naujoje realybėje ir visi esame dėl to traumuoti“, – sakė jis AFP.

Tiesiog norime grįžę namo rasti savo kūdikius, žmonas, brolius, seseris, visus, kurie grįžo namo.

O. Plotniarzas ir kiti protestuotojai nešiojo lipdukus su užrašais: „Mūsų meilė stipresnė už jūsų neapykantą“.

„Tiesiog norime grįžę namo rasti savo kūdikius, žmonas, brolius, seseris, visus, kurie grįžo namo“, – pridūrė O. Plotniarzas.

Sekmadienį, trečią trumpalaikių paliaubų dieną, turėtų būti paleista trečia „Hamas“ įkaitų grupė.

Izraelio valdžios institucijų teigimu, spalio 7 dieną „Hamas“ ir kiti palestiniečių ginkluoti užpuolikai Izraelyje per kruvinus išpuolius paėmė apie 240 įkaitų ir nužudė 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Izraelis į spalio 7-osios išpuolį atsakė masiniais bombardavimais ir antžeminėmis operacijomis Gazos Ruože, per kurias, „Hamas“ valdomos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau žuvo jau beveik 15 tūkst. žmonių, įskaitant tūkstančius vaikų.

Žydų labdaros organizacija „Community Security Trust“ (CST) per 40 dienų nuo pirmojo „Hamas“ išpuolio iki lapkričio 15 dienos užregistravo mažiausiai 1 324 antisemitinius incidentus.

Tai daugiau nei 1984 metais, kai pradėta registruoti incidentus ir daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai buvo užregistruoti 217 antisemitiniai incidentai.

Tarp tiriamų koledžų yra prestižinis Kolumbijos universitetas, Kornelio universitetas ir Pensilvanijos universitetas rytinėje pakrantėje, taip pat pradinės, vidurinės ir aukštosios mokyklos Kanzaso valstijoje Vidurio Vakaruose. „Neapykanta neturi vietos mūsų mokyklose, taškas. Kai puolami studentai, nes jie yra arba laikomi žydais, musulmonais, arabais, sikhais ar kokios nors kitos etninės kilmės (...)  mokyklos privalo imtis veiksmų“, - sakoma švietimo sekretoriaus Miguelio Cardonos pareiškime.

To imamasi Joe Bideno administracijai pareiškus, kad būtina reaguoti į „nerimą keliantį antisemitinių incidentų mokyklose ir koledžų miesteliuose padaugėjimą po spalio 7 d. „Hamas“ teroro išpuolių Izraelyje“.

Pasak Izraelio pareigūnų, per žiaurų „Hamas“ išpuolį Izraelyje buvo nužudyta mažiausiai 1 200 žmonių, daugiausia civilių, apie 240 buvo paimti įkaitais. „Hamas“ valdomos palestiniečių teritorijos atstovai skelbia, kad Gazos Ruože žuvo apie 11 500 žmonių, taip pat daugiausia civilių, tačiau šios informacijos neįmanoma nepriklaujsomai patikrinti. Kai kuriais atvejais „Hamas“ paskelbė keturis kartus didesnius skaičius.

Karas nuaidėjo per JAV koledžų miestelius, per karštas diskusijas, kuriose dalyvavo studentai, dėstytojai ir administratoriai, sulaukta kaltinimų antisemitizmu, islamofobija, grėsme žodžio laisvei.

Anksčiau šį mėnesį Kolumbijos universitetas sustabdė dviejų studentų grupių, organizavusių protestus prieš Izraelio bombardavimo kampaniją Gazoje, veiklą, pareiškęs, kad jos pažeidė universiteto miestelio politiką. Kornelio universitetas Niujorko valstijos šiaurėje lapkričio 3 d. atšaukė paskaitas, kai vienam studentui buvo pareikšti kaltinimai internete grasinus mirtimi bendrakursiams žydams.

Pensilvanijos universitetas pranešė, kad praėjusią savaitę ant studentų miestelio pastatų buvo antisemitinių pranešimų projekcijos. Universitetas pareiškė, kad „imasi aiškių ir visapusiškų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią antisemitizmui, kovoti su juo ir į jį reaguoti“.

Švietimo departamento piliečių teisių skyriaus atliekami tyrimai, grindžiami praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį priimtais antidiskriminaciniais teisės aktais, gali peraugti į baudžiamuosius tyrimus, mokyklos gali prarasti federalinį finansavimą.

Sukrečianti reakcija

Kolumbijos universiteto profesorius viešai liaupsino „Hamas“ teroristus, jo kolega iš Kornelio universiteto studentų renginyje pasidžiaugė su žiauriausiais pogromais lyginamomis žudynėmis, Stanfordo universitete dėstytojas per paskaitą pažemino žydų tautybės studentus. „Hamas“ nusiaubtuose kibucuose dar dvelkė mirtimi, kai 30 prestižinio Harvardo universiteto studentų grupių paskelbė pareiškimą, kuriame Izraelį pavadino vieninteliu atsakingu už teroro išpuolį. Netrukus Kolumbijos universiteto Niujorke studentų grupė žudynes atšventė kaip precedento neturintį įvykį, kuris atseit buvo pasipriešinimas „naujakurių kolonializmui“.

Studentai musulmonai mano, kad jų saviraiškos laisvė yra apribota, o žydai bijo dėl savo saugumo. Liberaliuose elitiniuose Vakarų universitetuose konfliktas tarp žydų ir arabų yra itin ryškus: čia kairieji aktyvistai Izraelį laiko paskutine baltųjų kolonizatorių galia, o parama civiliams palestiniečiams virsta antisemitizmu.

Internete paplito vaizdo įrašas, kuriame išgąsdintas Harvardo universiteto studentas žydas, apsuptas palestiniečių skaras dėvinčių žmonių. Žydų studentų organizacija „Hillel“ spalį suskaičiavo 309 antisemitinius incidentus JAV universitetuose – šešis kartus daugiau nei prieš metus.

Reaguodami į tokį šokiruojantį elgesį, savo finansines injekcijas netruko sustabdyti solidūs žydų kilmės aukotojai, be kurių paramos negalėtų egzistuoti elitiniai universitetai. Tačiau pinigų, labai daug pinigų, turi ir kita pusė.

Ištakos ir tendencijos

Kai iki spalio 7-osios, su istoriniais pogromais lyginamo išpuolio, buvo likęs beveik pusmetis, daktaras Mitchellas G. Bardas iš Žydų virtualiosios bibliotekos pristatė JAV universitetų priklausomybę nuo rėmėjų iš arabų kraštų demaskuojantį tekstą.

Anot M. G. Bardo, pavojinga JAV aukštųjų mokyklų ir jų mecenatų iš arabų kraštų veikla prasidėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje, kai Valstybės departamente sustiprėjo balsai, skatinantys stiprinti universitetuose Artimųjų Rytų studijų programas, kuriose būtų rengiami šiame regione dirbsiantys diplomatai ir kiti pareigūnai.

Šios šalys teisingai suprato, kad universitetai yra galingas indas, kuriuo į populiarumą galima iškelti antivakarietišką pasaulėžiūrą.

Nuo to laiko arabų valstybių rėmėjai tyliai aukojo lėšų Amerikos universitetams, kad šie steigtų centrus ir katedras jų pažiūroms propaguoti ir arabų kraštų įvaizdžiui gerinti.

„Antrosios intifados įkarštyje Harvardo teologijos mokykla priėmė 2,5 mln. dolerių iš tuomečio JAE prezidento šeicho Zayedo bin Sultano Al Nahyano, kuris per savo centrą „Zayed Coordination and Control Research Think Tank“ skatino amerikietiškas ir antisemitines idėjas“, – Izraelio žiniasklaidai pasakojo Rachel Fish iš organizacijos „Borderless Israel“. Šeicho centras taip pat ketino remti antisemitinių tekstų vertimą į arabų kalbą, jo lėšomis Harvarde buvo įsteigta Islamo studijų katedra.

Investuoja į įvaizdį

Saudo Arabija siekė, jog amerikiečiai pamirštų, kad penkiolika iš devyniolikos lėktuvų užgrobėjų, kurie 2001 m. rugsėjo 11 d. atakavo Pasaulio prekybos centro bokštus Niujorke ir kitus taikinius, buvo šios šalies piliečiai.

Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas užmegzdamas ryšius su prestižiniais universitetais, be kita ko, nori pagerinti savo vardą, pašlijusį po žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymo. Finansiniai ryšiai su tokiais universitetais kaip Masačusetso technologijų institutas ir Harvardas neabejotinai leido M. bin Salmanui kurti pažangaus lyderio įvaizdį.

Pastaraisiais metais į universitetus investuoja ir Kataras, dėl paramos „Hamas“, „Musulmonų brolijai“, antivakarietiškai „Al-Jazeera“ taip pat turintis įvaizdžio problemų. Ši šalis, 2022 m. Nacionalinės mokslininkų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, yra didžiausia užsienio donorė JAV universitetams. 2001–2021 m. Kataras JAV koledžams skyrė 4,7 mlrd. dolerių.

Įžvelgia ryšį

Pagal 1965 m. Amerikos aukštojo mokslo įstatymą universitetai privalo du kartus per metus teikti ataskaitas apie užsienio dovanas ir sutartis, kurių vertė – 250 tūkst. JAV dolerių ar daugiau. Išsamesnės šios ataskaitos tapo tik 2019–2020 m., tačiau, anot M. G. Bardo, valdant prezidentui Joe Bidenui, departamentas pasuko priešinga kryptimi ir nebepateikia ataskaitų apie universitetų rėmėjus. Todėl galima žinoti tik šalį, iš kurios pinigai buvo pervesti, ir ar finansavimas gautas iš vyriausybės.

Mokyklų atstovai neigia, kad rėmėjai daro įtaką jų veiklai. Harvardo Kennedy mokyklos dekanas Douglas W. Elmendorfas 2018 m. laikraščiui „The Harvard Crimson“ pripažino, kad jo mokykla gauna Saudo Arabijos finansinę paramą, bet tvirtino, kad, priimant aukas iš donorų, įvertinami jų ketinimai daryti įtaką mokslo turiniui.

Tačiau abejonių sėja tiek po spalio 7-osios nuvilnijusi antisemitizmo banga, tiek anksčiau atlikti tyrimai. Pelno nesiekiančio tyrimų centro „Network Contamination Research Institute“ analizė parodė, kad nuo 2015 iki 2020 m. institucijose, kurios priėmė pinigus iš Artimųjų Rytų donorų, antisemitinių incidentų vidutiniškai buvo 300 proc. daugiau nei institucijose, kurios šių aukų nepriėmė.

Los Andželo universiteto Artimųjų Rytų studijų centro atliktas tyrimas parodė, kad 93 proc. viešųjų renginių, kuriuose 2010–2013 m. buvo kalbama apie Izraelį, buvo nukreipta prieš šią šalį. „Kai kurie universitetai galbūt net pažeidė kovos su terorizmu įstatymus, nes juose kaip pranešėjai pasirodė teroristai“, – rašoma tyrimo išvadose. Kaip pavyzdys nurodoma 2020 m. Niujorko universiteto surengta nuotolinė konferencija, prie kurios prisijungė palestiniečių aktyvistė Leila Khaled, dalyvavusi užgrobiant keleivinius lėktuvus.

Skleidžia neapykantą

Amerikietis antisemitizmo tyrėjas Charlesas Smallas kalba apie antisemitizmą skleidžiančias atskirų specialybių studentus vienijančias propalestinietiškas organizacijas, gaunančias paramą iš „Musulmonų brolijos“, kurių retorika sunkina žydų studentų gyvenimą studentų miesteliuose. Izraelio neigimo vajus paralyžiuoja net dėstytojų veiksmus: užfiksuojama atvejų, kai jie atsisako bendradarbiauti su studentais, jei šie užsienio semestro šalimi pasirenka Izraelį.

Smurto aukomis tampa net ir ne žydai. Pernai lapkritį Arizonos universitete buvo nušautas Hidrologijos instituto vadovas Thomas Meixneris. Nusikaltėlis, 46 metų buvęs studentas Muradas Dervishas, jį palaikė žydu ir, likus kelioms savaitėms iki žmogžudystės, siuntė jam grasinančių žinučių, kuriose kaltino „žydų sąmokslu“.

Anot R. Fish, Kolumbijos, Džordžtauno ir kituose JAV universitetuose Persijos įlankos šalys skyrė milijonus dolerių akademiniams centrams kurti, dėstytojams ir kviestiniams mokslininkams integruoti į universitetų ekosistemą ir  iniciatyvoms, skirtoms jų pasaulėžiūrai skleisti, kurti.

„Nors pats finansavimas savaime nebuvo antisemitizmo universitetų miesteliuose priežastis, šios šalys teisingai suprato, kad universitetai yra galingas indas, kuriuo į populiarumą galima iškelti antivakarietišką pasaulėžiūrą, kuri anksčiau buvo tik marginalinė“, – „The Free Press“ rašė R. Fish. Šią pasaulėžiūrą, anot jos, įtvirtino toksiškas postkolonializmo, postnacionalizmo ir postmodernizmo mišinys. Šie intelektualiniai pagrindai pirmą kartą buvo suformuluoti humanitarinių mokslų XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje ir rado palankią dirvą tokiose sričių studijų programose kaip Artimųjų Rytų studijos, lyčių studijos ir galiausiai tokiose disciplinose kaip istorija ir literatūra.

Žydai, izraeliečiai – nors dauguma jų ir kilę iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų – pateikiami kaip „baltųjų viršenybės“ naudos gavėjai. Ilgainiui didelė dalis akademinės bendruomenės ėmė perimti šią „didvyrių ir piktadarių“ pasaulėžiūrą, pagal kurią izraeliečiai yra piktadariai kolonizatoriai, o palestiniečiai – nekaltos aukos.

Jeigu žmogus, prabilus apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus, pradeda žviegti, esą žydai žudė lietuvius, turėdamas omenyje, kad tarp komunistų ir NKVD pareigūnų buvo nemažai žydų, arba ima tau brukti kokios nors interneto janutienės ar vaišvilos vaizdelį, neva „įrodantį“, kad „Galutinio sprendimo“ nebuvo, tada galima kelti drąsią prielaidą, kad šis asmuo yra durnius arba vatnikas (arba ir viena, ir kita).

Šis metodas – gana patikimas ir jis veikia 9 iš 10 atvejų, mat, asmeniškai man neteko sutikti žmogaus, kuris mylėtų Vladimirą Putiną ir nesiraukytų kiekvieną kartą prabilus apie žydus. Beveik visi mano pažįstami vatnikai yra dar ir antisemitai. Prieš keletą mėnesių jie beveik kasdien šaudė fejerverkus, pasklidus žiniai, kad „dabar jau „Wagner“ tikrai paėmė Bachmutą“, o šiomis dienomis jie visi pagiežingai klausinėja, kada „konservai“ įves sankcijas žydams?

Antisemitizmas ir vatnikiškumas yra glaudžiai susiję, mat neapykanta žydams Rusijoje siekia dar carizmo laikus, o ir sovietmečiu netrūko prieš žydus nukreiptų politinių veiksmų.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Romanovų imperijai priklausiusiose dabartinėse Ukrainos, Lenkijos ir Baltarusijos žemėse vyko itin šlykštūs antisemitinio pobūdžio pogromai. Jie yra užmiršti tik dėl to, kad juos užgožė vėlesni nacistinės Vokietijos darbeliai.

Sovietmečiu į Izraelį iš SSRS emigruoti norintiems žydų tautybės žmonėms neretai kildavo didelių problemų. Jie sulaukdavo KGB pareigūnų susidomėjimo, prarasdavo darbo vietas ir privilegijas, o kai kurie net atsidurdavo kalėjime ar bent jau teismo salėje. Anatolijaus (Natano) Šaranskio teismas ir sovietiniuose kalėjimuose jo praleisti devyneri metai yra ta „taribinio“ paveldo dalis, apie kurią jaunystės besiilgintys babytė ir diedukas jums nepapasakos, net turėdami specifinių žinių.

Jie taip pat jums nepaaiškins, kodėl SSRS tiesiogiai palaikė musulmoniškas su Izraeliu konfrontavusias valstybes, t. y. Egiptą ir Siriją, ir kodėl prieš žydus nukreiptuose XX a. aštuntojo dešimtmečio teroro aktuose kartu su palestiniečiais visada dalyvaudavo vienas kitas baltesnis marksistas.

Vis dėlto reikia pasakyti, kad antisemitizmas nėra vien senų homo sovietus primatų yda. Kai girdi po 2000-ųjų gimusius paauglius apie savo pažįstamą mergaitę sakančius „ai ta žydelka...“, supranti, kad šiuolaikiniam jaunimui kažkas negerai.

Ne taip seniai viena karščiausių Vakarų žiniasklaidos temų buvo Harvardo auklėtinių sprendimas išleisti „Hamas“ palaikančią peticiją, teigiančią, kad dėl spalio 7 d. pradėtų skerdynių yra kalti patys žydai. Dabar visiems jaunuoliams, kurie prisidėjo prie šios peticijos, gali kilti nemažai bėdų, mat su Harvardu bendradarbiaujančių kompanijų atstovai pareiškė nepageidaujantys darbuotojų antisemitų.

Taip pat reikia paminėti, kad šių metų spalį Vakarų miestuose (taip pat ir Vilniuje) vyko nemažai Gazos Ruožo ekstremizmą palaikančių mitingų. Šių mitingų gretose pirmuoju smuiku griežė jauni musulmonai, tuo tarsi patvirtindami, kad europiečiai pas save įsileido pernelyg daug imigrantų, tačiau taip pat mitinguose netrūko ir šviesesnių veidų, padabinusių savo kaklus vadinamosiomis „arafatkėmis“.

Mitinguotojai skandavo šūkius apie laisvą, nuo jūros iki upės besidriekiančią Palestiną, o tai reiškia, kad jie sąmoningai arba patys to nesuvokdami, agitavo už Izraelio sunaikinimą ir regiono žydų likvidavimą. Taip pat žiniasklaidoje pranešama apie Vakaruose Dovydo žvaigždėmis „pagražintus“ pastatus bei įvairius politiškai motyvuotus nužudymus.

Visa tai – grįžimas net ne į Trečiąjį reichą, o į gilius viduramžius, kai link Jeruzalės traukiantys vargetų kryžiaus žygio dalyviai plėšikaudavo žydų kvartaluose arba kai judėjai buvo kaltinami dėl buboninio maro protrūkių.

Mes gyvename interneto epochoje, kai pati įvairiausia informacija yra pasiekiama vos kelių mygtukų paspaudimu, tačiau šių metų spalį antisemitizmas atskleidė, kad visos viltys švietimu patobulinti visuomenę tebuvo iliuzija.

Paaiškėjo, kad didieji indigo vaikai, iš rankų nepaleidžiantys moderniųjų technologijų, išmanieji kovotojai su klimato kaita, seksualiniu priekabiavimu, patyčiomis ir „translyčių“ diskriminacija yra arba paprasčiausi emocijų valdomi kvaileliai, arba vaikų, senių ir moterų žudymą pateisinantys išsigimėliai, niekuo negeresni už SA smogikus.

Taip pat paaiškėjo, kad visi tie banalūs šiuolaikinių autorių sukurti romanai, kurių pavadinimuose yra žodis „Aušvicas“ , („Aušvico kirpėjas“, „Aušvico traktierius“, „Aušvico mūrininkas“, „Pabėgti iš Aušvico“, „Aušvico traktorininkas“ ir t. t.) politiniu požiūriu nieko verti, mat viena yra dūsauti dėl Aušvico aukų, skaitant romaną apie „Berniuką dryžuota pižama“, o visai kas kita – atpažinti tais laikais siautusius ir dabar vėl apsireikšti bandančius demonus.

Apie Lietuvos žmonių antisemitizmą nėra ko ir kalbėti. Didelė dalis jų vis dar nesuvokia, kad atsakomybė už lietuvių ir kitų tautų atstovų trėmimą bei žudymą prieš 80 metų pirmiausia tenka ne žydų kilmės enkavėdistams, o SSRS valdžiai, t. y. tos pačios SSRS, kurios „paveldą“ siekiama išsaugoti. Jie taip pat nesuvokia, kad žydas-marksistas žydui ne marksistui yra toks pat išdavikas, kaip ir marksistas lietuvis kitų politinių pažiūrų lietuviui, nes žydų yra labai daug ir įvairių.