Ant pastato, pažymėtu 37 numeriu, Herkaus Manto gatvėje neseniai atsirado dvi memorialinės lentos – viena skirta J. Budriui (1889–1964), kita – iškiliam tarpukario laikų Klaipėdos krašto politikui V. Gaigalaičiui (1870–1945).

Abu šie garbūs žmonės gyveno minėtame name.

Šiame pastate veikia Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius, bent jau tai liudija iškaba ir valstybinės vėliavos.

Pastatas priklauso Turto bankui ir yra itin nušiuręs. Turto banko atstovai žiniasklaidoje jau anksčiau teigė, kad jo remontuoti neketina, nes planuoja parduoti.

Sprendimas: nusipelniusius krašto žmones pasiryžę pagerbti asmenys nelaukė, kol atsiras naujasis Herkaus Manto g. 37 pastato savininkas ir sutvarkys fasadą, kad ant atnaujintos sienos būtų galima pakabinti memorialines lentas. / G. Namentkevič nuotr.

Bet šis faktas, regis, neatbaidė įamžinimo iniciatorių, atminimo lentas jie pakabino ant purvinos sienos.

Turto banko interneto svetainėje visai neseniai atsirado skelbimas apie parduodamą Herkaus Manto g. 37 pastatą.

Parduodamo statinio plotas 536 kv. m.

Panašu, kad dalis šio pastato šiuo metu tuščia.

Ar jį įsigiję naujieji savininkai pageidaus, kad ant fasado kabotų memorialinės lentos, sunku prognozuoti.

Pažadėjo sutvarkyti

Prieš mėnesį į uostamiestį iš Jungtinių Valstijų atvežti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacijos karinio vadovo J. Budrio ir jo žmonos R. Budrienės pelenai, kurie palaidoti Skulptūrų parke prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“.

Miestas pasižadėjo sutvarkyti šių iškilių asmenų palaidojimo vietą, tačiau tai bus padaryta vėliau.

„R. ir J. Budrių palaidojimo vietą turėtų būti sutvarkyta savivaldybės lėšomis iki kitų metų, kai bus minima J. Budrio mirties 60 metų sukaktis. Iki to laiko turi būti paskelbtas konkursas ir pastatytas paminklas. Kaip viskas atrodys, spręs architektai“, – teigė Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Arvydas Cesiulis, kuris rūpinosi perlaidojimo reikalais.

Planai: miestas R. ir J. Budrių palaidojimo vietoje paminklą ar memorialinę lentą ketina įrengti tik kitais metais, kai bus minimos 60-osios J. Budrio mirties metinės. A. Dykovienės nuotr.

Ant nušiurusio namo

Iki to laiko ant pastato, pažymėtu 37 numeriu, Herkaus Manto gatvėje turėtų atsirasti dvi memorialinės lentos – viena skirta J. Budriui (1889–1964), kita – iškiliam tarpukario laikų Klaipėdos krašto politikui V. Gaigalaičiui (1870–1945).

Abu šie garbūs žmonės gyveno minėtame name.

Dabar šiame pastate veikia Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius.

Ar tikslinga statyti dar vieną paminklą J. Budriui?

Pastatas priklauso Turto bankui ir yra itin nušiuręs.

Būtent šis faktas glumina įamžinimo iniciatorius, esą nejaugi atminimo lentas teks kabinti ant purvinos sienos?

Turto banko atstovai žiniasklaidoje jau anksčiau teigė, kad pastato remontuoti neketina, nes planuoja parduoti.

Siūlo kitą variantą

Kai kurių klaipėdiečių įsitikinimu, memorialinių lentų ar papildomų įamžinimų atskirose miesto vietose J. Budriui gal nereikėtų.

Esą galima būtų išnaudoti esamą paminklą „Arka“.

„Apie J. Budrį mano tėvas man pasakojo, kuris pats buvo tų istorinių įvykių dalyvis, bet buvau per jaunas, kad suprasčiau jo prisiminimų vertę. Tik gerokai vėliau tai suvokiau. Tai buvo išskirtinė asmenybė, jo dėka Lietuva gavo jūrų uostą ir teisę vadintis jūrų valstybe. Tik ar tikslinga statyti dar vieną paminklą J. Budriui? Manau, kad ne. Užtektų šalia paminklo „Arka“ memorialinėmis skulptūromis įamžinti tiek J. Budrį, tiek jo bendražygius, paaukojusius gyvybes dėl vieningos Lietuvos“, – mano klaipėdietis Kazimieras Kašys.

Brolių neįamžins

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje buvo pritarta atminimo lentoms, skirtoms Jonui Polovinskui-Budriui, Viliui Gaigalaičiui ir Jokūbui Stikloriui.

Atminimo lenta Erdmonui Simonaičiui – vis dar derinama, o dėl brolių Jono ir Juozo Vailokaičių įamžinimo klausimo svarstoma nebebus.

"Nutarta nepritarti Mažosios Lietuvos reikalų tarybos prašymui leisti įamžinti brolių Jono ir Juozo Vailokaičių atminimą Klaipėdoje", – skelbė uostamiesčio savivaldybės atstovai.

Nurodyti ir argumentai: broliai labiau susiję su Kauno miestu, ten jie ir įamžinti; nėra faktinių įrodymų, kad rėmė sukilimą; dėl įamžinimo remiamasi antriniais šaltiniais.

J. Polovinsko-Budrio įamžinimas ir pervežimas tampa vis aktualesnis.

Atgabens į Lietuvą

Anot šio posėdžio komisijos pirmininko vicemero Arvydo Cesiulio, J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos palaikus tikimasi atgabenti į Lietuvą jau kitąmet.

"J. Polovinsko-Budrio įamžinimas ir pervežimas tampa vis aktualesnis. Kadangi su Užsienio reikalų ministerijos žmonėmis teko bendrauti praeitą savaitę, jie patvirtino, kad yra galimybių pergabenti, bet reikės padaryti tam tikrus namų darbus, tiek mums vietoje čia, Klaipėdoje, tiek Vyriausybės lygmeniu. Tikėtina, kad kitais metais J. Polovinskas-Budrys su žmona parkeliaus ir atguls amžinojo atilsio Klaipėdos mieste ar šalia jo", – teigė A. Cesiulis.

Atminimo lentai numatyta vieta ant pastato, esančio Herkaus Manto g. 37.

"1926–1927 m. čia gyveno Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacijos karinis vadas Jonas Polovinskas-Budrys (1889–1964), pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius, Lietuvos konsulas Karaliaučiuje, Lietuvos generalinis konsulas Niujorke", – šį tekstą patvirtino ir jam pritarė visi komisijos nariai.

Arvydas Cesiulis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kabins ten pat

Ant to paties pastato, Herkaus Manto g. 37, planuojama pakabinti ir dar vieną atminimo lentą, ji būtų skirta V. Gaigalaičiui.

"1929–1931 m. čia gyveno kunigas, teologijos dr., žymus Prūsijos lietuvių ir Klaipėdos krašto politikas Vilius Gaigalaitis (1870–1945), pirmasis lietuvių gimnazijos Klaipėdoje direktorius, "Aukuro" draugijos, Klaipėdos krašto muziejaus, labdaros ir paramos draugijos "Sandora" įkūrėjas", – šis tekstas taip pat patvirtintas visų komisijos narių.

Turgaus g. 3 bus pakabinta atminimo lenta J. Stikloriui.

"Šioje vietoje stovėjusiame name, buvusiame viešbutyje "Rytas", apie 1921–1930 m. gyveno Jokūbas Stiklorius (1871–1942) – bendrovės "Rytas" direktorius, lietuviškų laikraščių leidėjas, "Aukuro" draugijos steigėjas", – tekstą patvirtino komisijos nariai.

Namas buvo nuomojamas

Kiek daugiau svarstymų sukėlė atminimo lenta E. Simonaičiui. Buvo svarstomos dvi vietos, kur jis galėtų būti įamžintas, – ant pastato sienos Šaulių g. 31 arba šalia Žvejų g. 2.

Būtent dėl vietos Šaulių g. 31 kilo diskusijos.

"Namas tikrai kurį laiką priklausė E. Simonaičiui. Ar jis jame gyveno, kyla abejonių. Adresų knygos nurodo gyvenamąją vietą visai kitą tuo metu, kai šis namas jam priklausė. Panašu, kad namas buvo pastatytas ir veikiausiai nuomojamas. Teoriškai galima tą lentą ir ant to namo kabinti. Bet iki šiol tokios praktikos niekada nebūta Klaipėdoje, kad jeigu namas kažkam priklausė, o žmogus jame negyveno, kad ten tas žmogus yra įamžintas, bet galima sukurti precendentą", – teigė komisijos pirmininko pavaduotojas istorikas dr. Vasilijus Safronovas.

Tad buvo sutarta, kad tinkamesnis adresas – Žvejų g. 2.

Anot komisijos narių, geriau pagaminti dvipusę stelą. Iš vienos pusės būtų E. Simonaičio portretas ir tekstas apie jį, o iš kitos – išvardinti visi Klaipėdos krašto direktorijos prezidentai.

Šis sprendimas priimtas po Prancūzijos ambasadoriaus Lietuvoje Philippe'o Jeantaudo kreipimosi į miesto merą.

P. Jeantaudas pasiūlė Klaipėdoje pakabinti tris atminimo lentas, liudijančias laikotarpį, kai Prancūzija administravo Klaipėdos kraštą pagal Ambasadorių konferencijos įgaliojimus.

Dar pernai spalį Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas ir Prancūzijos ambasada bendradarbiavimo sutartimi numatė įamžinti vadinamąjį prancūzmetį (1920–1923) Klaipėdoje.

Šia proga atminimo lentos bus pakabintos ant dabartinio banko fasado Liepų gatvėje (čia gyveno prancūzų prefektas G.Petisne), ant I.Simonaitytės bibliotekos sienos Herkaus Manto gatvėje (buv. prancūzų generolo D.Odry rezidencija) ir ant buvusios prancūzų prefektūros pastato sienos Sukilėlių gatvėje.

Pasak P.Jeantaudo, tekstai ant atminimo lentų bus kiek įmanoma trumpesni, atspindintys faktus ir atitiks visus reikalavimus.

Miesto tarybos nariai tam neprieštaravo.

Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas buvo perduotas Antantės valdymui. Antantės valstybių vardu nuo 1920 m. vasario 15 d. Klaipėdos kraštą valdė Prancūzijos atstovas.

Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinė įgula, vadovaujama generolo D.Odry. Po 1923 m. sausio sukilimo Klaipėdos kraštą prisijungė Lietuva.

Klaipėdos kraštą prancūzai esą paliko be skausmo, su tam tikru palengvėjimu ir, pasak vienos prancūzų istorikės, vėliau per atstumą galėjo stebėti, kaip blogėja Lietuvos bei Vokietijos santykiai.

Numatoma atminimo lentų atidengimo data – birželio 2-oji. Ji sutampa su II tarptautinio teatrų festivalio Klaipėdoje, kuriame dalyvaus ir prancūzai, atidarymu.

Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija rekomendavo Prancūzijos ambasadai Lietuvoje tekstus atminimo lentose išdėstyti tokia tvarka: pirma tekstas lietuvių kalba, paskui – prancūzų.

Atminimo lentos bus pakabintos Prancūzijos ambasados lėšomis.

Nuo profesoriaus iki trenerio

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija ėmėsi svarstyti iniciatyvas mieste įamžinti ne tik garsaus profesoriaus ir Klaipėdos universiteto kūrėjo – S.Vaitekūno, bet ir futbolo pasaulio garsenybės – K.Sarsanijos atminimą.

Į uostamiesčio merą kreipėsi iniciatyvinės grupės vadovas Vladimiras Razarionovas dėl vietos paskyrimo garbės atminimo lentai, skirtai K.Sarsanijai.

"K.Sarsanija buvo tarptautinis futbolo ekspertas, profesionalus sporto agentas, išvedęs Lietuvos žaidėjus į tarptautinius vandenis, patyręs ir ilgametis Klaipėdos FK "Atlantas" vyriausiasis treneris, kuris ugdė jaunus žaidėjus įdėdamas ne tik savo jėgas, bet ir remdamas juos finansiškai", – dėstoma iniciatyvinės grupės prašyme.

Kitą prašymą dėl profesoriaus S.Vaitekūno įamžinimo inicijavo Klaipėdos universiteto (KU) senatas. Jame primenama, jog dvi kadencijas universitetui vadovavęs akademikas buvo ne tik mokslininkas, bet pripažinimą pelnęs pedagogas, kuriam KU ir miestas tapo neatsiejama jo dalis.

"Prof. S.Vaitekūnas paskelbė daugiau kaip 220 mokslinių ir mokslinio populiarinimo publikacijų (23 jų – mokslo monografijos ir knygos), po nepriklausomybės atkūrimo parašė pirmuosius geografijos vadovėlius vidurinėms mokykloms, enciklopedinį geografijos žodyną", – rašoma senato prašyme Klaipėdos merui.

Partizano dukros iniciatyva

Į uostamiesčio vadovus kreipėsi ir Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė dėl atminimo lentos įrengimo jos tėvui prie buvusio Pedagoginio instituto pastato, kur jis studijavo.

"Ar nebūtų prasminga, kad šiais 2018 metais, A.Ramanausko-Vanago vardo metais, Klaipėdos miesto savivaldybė rastų galimybę šį pastatą pažymėti memorialine lenta, liudijančia A.Ramanausko-Vanago, kaip istorinės asmenybės, sąsajas su Klaipėdos miestu", – kreipimesi rašė garsaus partizano dukra.

Toliau vardijami A.Ramanausko-Vanago nuopelnai Lietuvai ir visos iniciatyvos šalies miestuose, kur vienaip ar kitaip jau įamžintas šio žmogaus atminimas.

Dėl visų atminimo lentų ir kitokio įamžinimo sprendimą turės priimti Klaipėdos miesto taryba.

Bibliotekai – I.Kanto vardas?

Be minėtų asmenybių įamžinimo, Imanuelio Kanto vardą suteikti siekiama Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai.

Šito iniciatoriai – verslininkas ir mecenatas Rimantas Cibauskas, istorinių spaudinių leidėjas Kęstutis Demereckas, filosofas, rašytojas ir visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis bei istorikas Dainius Elertas.

Prašyme miesto vadovams primenamos garsaus filosofo I.Kanto šeimos sąsajos su Klaipėda, kur gyveno trys I.Kanto šeimos kartos ir yra čia palaidotos.

"Todėl manome, kad I.Kanto vardas, suteiktas Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai – reikšmingai istorijos atminties institucijai, suteiktų jai daugiau reprezentacinio svorio, atskleistų galimybes tapti dar svarbesniu miesto kultūriniu akcentu, žmonių traukos centru, skleidžiančiu Klaipėdos paveldą, jo išskirtinumą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų", – rašoma kreipimesi merui Vytautui Grubliauskui.

Sprendimą dėl I.Kanto vardo suteikimo miesto bibliotekai taip pat turėtų patvirtinti uostamiesčio politikai.

Tarp jų – ant pastato A.Mapu g. 18 atidengta atminimo lenta, skirta Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungai. Buvusios žydų bendruomenės "Ezro" draugijos labdaros valgyklos pastate Žydų karių sąjunga veikė 1937–1940 m. Dabar čia įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. G.Pašvenskas sukūrė ir Kauno geto žydų policijos bei pogrindžio pasipriešinimo vadovui Judai Zupavičiui skirtą atminimo lentą.

Kokią patirtį įgyja, su kokiais iššūkiais susiduria menininkai, realizuodami tokius išskirtinę prasmę turinčius projektus? Apie tai – pokalbis su jaunosios kartos skulptoriumi G.Pašvensku.

– Miesto pastatus ženklinančios atminimo lentos tapatinamos su formalia pagarbos išraiška. Esate įgyvendinęs ne vieną memorialinės lentos projektą ne tik Kauno mieste. Kaip apibrėžtumėte, kas yra atminimo lenta? Ar tai tik gražus viešosios erdvės akcentas, į kurį dėmesį atkreipia tik mieste besilankantys turistai?

– Atminimo lenta – tai žinutė, kuri savo glaustu turiniu turi išsamiai papasakoti apie tai, kam memorialinė lenta yra skiriama. Svarbu yra rasti asmenybę, įvykį ar istoriškai svarbią vietą (priklausomai nuo to, kam skiriama lenta) reflektuojantį vizualų sprendimą – simbolį. Ne mažiau svarbu – atminimo lentą tinkamai įkomponuoti erdvėje, kurioje ji yra atidengiama, nes tai objektas, turintis atkreipti miestiečių, turistų dėmesį, suteikti aiškią informaciją.

– Kokia tokio memorialinio objekto vykdymo eiga: kur ieškote medžiagos apie asmenybę, įvykį, įsimintiną istorinę datą? Ar tai formalus faktų rinkimas, ar siekiate išsiaiškinti platesnį kontekstą? Sukurti naratyvą?

– Pirmasis žingsnis – surinkti kuo daugiau informacijos: iš knygų, istorinių šaltinių, bendraujant su žmonėmis, renkant gyvus pasakojimus, kurie yra ypač vertingi, kadangi informacija gaunama tiesiogiai, ji autentiška, turinti emocinį krūvį. Artimųjų pasakojimai, prisiminimai yra raktas į pirmines idėjas, kartu jų tolesnį vystymą. Autentiški pasakojimai išplečia kontekstą, gilina turinį.

– Ar ilgai trunka atminimo lentos vizualizavimo procesas, medžiagų pasirinkimas?

– Nuo eskizo iki galutinio kūrinio, jo įkomponavimo viešojoje erdvėje, praeina nemažai laiko. Kūrybinio proceso trukmė priklauso nuo konkrečių medžiagų, kurios yra pasirenkamos vizualizuoti atminimo lentą: vienų kompozicinių detalių gamyba trunka greičiau, kitų – ilgiau. Retais atvejais – tenka ieškoti alternatyvų. Medžiagas pasufleruoja pati idėja, jas atsirinkti nesunku. Laiko reikalauja ir formalus atminimo lentos įgyvendinimo aspektas: prašymai, leidimai ir kt. Tai taip pat proceso dalis.

– Kaip išlaikote balansą tarp meninės kūrybos ir formalių reikalavimų, kurių būtina laikytis kuriant memorialinę lentą?

– Atminimo lenta yra dokumentas. Gavęs užsakymą analizuoju galimybes, kaip projektą sukurti aiškų, informatyvų, pastebimą. Tai nėra kūrybinis procesas, kuriame turima absoliuti laisvė yra išnaudojama asmeninėms impresijoms išreikšti. Savirealizacija sietina su formų paieškomis – atradus originalią, reprezentatyvią formą, apipavidalinama idėja ir sukuriama simbolinė, ženkliška reikšmė.

Vertybė palikti savo ženklą, žinant, kad jis nėra laikinas, turintis išliekamąją vertę. Tai padėka šaliai, gimtajam miestui.

– Ar atminimo lentos kūrimas palieka erdvės saviraiškai?

– Kiekvienas kūrybinis procesas yra puiki minčių mankšta. Tokie projektai padeda labiau susitelkti į konkrečią užduotį. Kiekvienas naujas užsakymas – įvairialypė patirtis. Vertybė palikti savo ženklą, žinant, kad jis nėra laikinas, turintis išliekamąją vertę. Tai padėka šaliai, gimtajam miestui.

– Kokį atminimo lentos kūrimo projektą išskirtumėte kaip svarbiausią, sudėtingiausią ar įdomiausią savo kūrybinėje biografijoje? Kodėl?

– Skirtą Žydų karių sąjungai. Tai atminimo lenta karinei organizacijai, apie kurios egzistavimą prieš gaudamas projektą nieko nežinojau. Kai tarp kolegų užsimindavau apie tai, kokį projektą vystau, neretai iškildavo klausimų: kas tai, kada tai buvo ir pan.

Nebuvo lengva rasti vizualų sprendimą. Ši atminimo lenta skirta asmenų grupei, todėl užtrukau ieškodamas jungiančio simbolio, kadangi nesinorėjo standartinio sprendimo – mieste apstu stačiakampio formos atminimo lentų su tekstu. Norėjosi rasti prasmingą simbolį. Pasirinkęs antpečio formą atidaviau pagarbą kariams.

Uostamiestyje memorialine lenta planuojama įamžinti dar vieno žmogaus atminimą. Šįkart ji turėtų atsirasti ant Vytauto Didžiojo gimnazijos fasado. Šiemet mieste jau pakabintos kelios garsių žmonių atminimą menančios lentos ir tai dar ne pabaiga.

Įamžinimui pritarė

Šią savaitę posėdžiavę Finansų ir ekonomikos komiteto nariai pritarė siūlymui ant Vytauto Didžiojo gimnazijos pakabinti Romualdo Igno Bloškio (1936–2013) atminimą įamžinančią lentą.

Tiesa, pritarta buvo tik per plauką, mat už tai balsavo ir komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius, kurio balsas buvo lemiamas.

R.Bloškio atminimą įamžinti siūloma todėl, kad jis ilgus metus vadovavo gimnazijai, buvo LR Seimo, jo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, uostamiesčio savivaldybės tarybos narys.

Pirmiau – tvarkinga mokykla

Nors šio asmens įamžinimui pritarė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų komisija, to prašė pati gimnazija bei Klaipėdos savivaldybės tarybos narė Lilija Petraitienė, komiteto nariai abejojo, ar toks veiksmas būtinas.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas dvejojo, ar verta ant prastai atrodančio gimnazijos fasado kabinti atminimo lentą. Jam pritarė ir vicemerė Judita Simonavičiūtė.

"Jeigu R.Bloškio atminimą įamžinčiau, tai tik gražioje ir tvarkingoje mokykloje", – nuomonę išsakė J.Simonavičiūtė.

Suabejojo nuopelnais

Kilus diskusijai, imta svarstyti ir tai, ar minėta personalija apskritai tinkama įamžinti.

Uostamiesčio savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės teigimu, komisijos narių nuomonės svarstant šį klausimą išsiskyrė.

"Pagrindinis argumentas, kodėl nuomonės išsiskyrė, yra tai, kad būtų sukurtas precedentas įamžinti ilgai dirbančio žmogaus atminimą. Mes turime ne vieną ilgametį direktorių", – pastebėjo N.Laužikienė.

Galutinį žodį dar turės tarti Klaipėdos savivaldybės taryba, tačiau jau dabar neabejojama, kad šis klausimas bus plačiai diskutuojamas.

"Tai bus labai delikati diskusija", – tarstelėjo A.Šulcas.

Sukūrė tipinę lentą

Planai įamžinti R.Bloškio atminimą – ne pirmieji. Šiemet buvo nuspręsta net kelis namus "papuošti" įvairių žmonių atminimą įamžinančiomis lentelėmis.

Savivaldybė netgi užsakė ir buvo sukurtas tipinės lentos pavyzdys, kuris ir naudojamas kaskart įamžinant iškilųjį asmenį.

"Pirmą kartą šiais metais mes gavome rekordiškai daug lėšų būtent atminimui įamžinti. Dar pernai buvo organizuotas tipinės lentos konkursas, atrinktas gamintojas. Dabar paraleliai vyksta keli procesai – personalijų svarstymas, jų atsiradimo įteisinimas bei pačių lentų gaminimas", – teigė Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Tokia tipinė lenta uostamiesčio savivaldybės kišenę paplonina iki 980 eurų.

Aktyvesni iniciatoriai

Kelią finišo link skinasi ne tik planai įamžinti R.Bloškio atminimą. Anot Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiojo specialisto Vido Pakalniškio, šiuo metu jau gaminama rašytojo, ilgamečio Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko Rimanto Černiausko atminimą įamžinsianti lenta. Rengiamasi apsispręsti ir dėl Ievos Simonaitytės.

"Pagaliau iniciatoriai tiesiog siūlo atminimą įamžinti savivaldybės lėšomis, kai iš savo pinigų jie jau yra įamžinę vieno ar kito asmens atminimą ir dabar mato būtinybę išsaugoti kitų atminimą, tačiau tokios išlaidos – jiems per didelė našta", – teigė V.Pakalniškis.

Šiemet – šeši

Pašnekovo teigimu, iki šių metų pabaigos tikimasi, kad mieste bus pakabintos šešios atminimo lentos.

Nuo metų pradžios savivaldybės lėšomis bus įamžintas žymaus sionizmo veikėjo, Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo autoriaus Dovydo Volfsono, žydų gelbėtojo Antano Kalvaičio, žurnalisto ir teisininko Rudolfo Volsonoko, Lietuvos politikos bei visuomenės veikėjo, tarpukario Lietuvos premjero Ernesto Galvanausko, poeto bei pedagogo Pauliaus Drevinio atminimas.

Iniciatorių lėšomis atminimo lenta jau pakabinta ir diplomatui, Lietuvos generaliniam konsului Klaipėdoje 1939–1940 metais, ir pirmajam Klaipėdos jūrų uosto kapitonui Liudvikui Stulpinui.

Vilniuje iš sunaikintų žydų kapinių paminklinių akmenų sovietinės okupacijos metu iškilę statiniai pažymėti atminimo lentomis.

Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, tokios iniciatyvos nuspręsta imtis pasitarus su Lietuvos žydų bendruomene ir paaiškėjus, kad ne visus statinius įmanoma išardyti.

„Privalome deramai pasirūpinti statiniais iš sunaikintų žydų kapinių paminklinių akmenų. Svarbu, kad žydų bendruomenė supranta, jog ne visus objektus įmanoma išardyti. Tokias vietas kaip atraminės sienelės, pano (dekoratyvinė mozaika) susitarėme ir paženklinome nuolatinėmis atminimo lentomis, kurios informuoja apie barbarišką politiką, kai statyboms buvo panaudota tai, kas liko išniekinus žydų kapines.“– pranešime sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Atminimo lenteles savivaldybė įrengė Lazdynuose, prie Žėručio gatvėje 4-uoju numeriu pažymėtos mokyklos esančios atraminės akmenų sienelės, taip pat Antakalnyje, prie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės teritorijoje esančios dekoratyvinės mozaikos, kurioje panaudoti paminkliniai akmenys, ir prie atraminės sienelės, esančios prie Vytenio gatvės 6-ojo namo.

Informacinėse lentose trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir jidiš – įrašyta: „Šioje atraminėje sienelėje / dekoratyvinėje mozaikoje, nusikalstant žmoniškumui, įmūryti senųjų žydų kapinių antkapiai tapo statybine medžiaga. Tai Sovietų valdžios vykdytos barbariškos politikos pavyzdys.“

Dalį objektų įmanoma išmontuoti ir tai bus daroma. Kol ieškoma tinkamiausių sprendimų, sutarta, kad prie šių objektų įrengiamos laikinos atminimo lentos. Kur tiksliai galėtų būti perkeliami paminkliniai akmenys iš tokių objektų, anot savivaldybės, sprendimus priims Lietuvos žydų bendruomenės atstovai.

Savivaldybė rašo, kad ten, kur įmanoma, antkapiai bus išmontuojami ir perkelti į memorialą, o smulkesni fragmentai bus palaidoti kapinėse.

Kauno miesto savivaldybė šiemet planuoja savo lėšomis įrengti šešias atminimo lentas, skirtas įsimintiniems įvykiams ir nusipelniusiems Kaune gyvenusiems asmenims.

Sprendimo projekte, kuriam dar turės pritarti miesto savivaldybės taryba, siūloma Vilniaus gatvėje įrengti atminimo lentą dailininkui ir kompozitoriui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Į Vilniaus gatvėje buvusią progimnaziją 1908 metais iš Vilniaus perkelta antroji lietuvių dailės paroda, kurios vienas pagrindinių organizatorių buvo M.K.Čiurlionis.

Ant Gedimino gatvės antruoju numeriu pažymėto namo turėtų būti pakabinta lenta, skirta trims politiniams tarpukario Lietuvos veikėjams: diplomatui Voldemarui Čarneckiui, ministrui Ernestui Galvanauskui ir generolui Silvestrui Žukauskui. Visi jie nuomojo butus tame pačiame Tilmansų bendrovei priklausiusiame name, kuriame XX amžiaus pradžioje veikė ir Didžiosios Britanijos konsulatas.

Prie Rezistencijos ir tremties muziejaus Vytauto prospekte norima įrengti lentą, skirtą padėkoti pirmųjų ekspedicijų į tremties vietas Sibire dalyviams ir ekspedicijų rėmėjams. 1989–1991 metais ekspedicijose „Lena 89“ ir „Sibiras“ dalyvavusieji sutvarkė tremtinių kapus.

Energetiko hidroinžinieriaus Jono Velaniškio vardu Kauno hidroelektrinės statytojai 2013 metais prašė pavadinti šią elektrinę. Nors pasilikta prie sprendimo suteikti elektrinei prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vardą, J.Velaniškiui atminti Kaune bus įrengta atminimo lenta. Ji atsiras ant namo S.Daukanto gatvėje, kuriame inžinierius gyveno.

E.Ožeškienės gatvėje, netoli vietos, kur gyveno atsargos leitenantas Juda Zupavičius, taip pat turėtų būti pakabinta jam atminti skirta lenta. J.Zupavičius buvo Kauno geto pogrindžio pasipriešinimo organizatorius, žiauriai nukankintas Kauno IX forte.

Ant Milikonių kalno, prie paminklo „Perkūno žirgai“, skirto Žemaičių plento statybos pabaigai 1938 metais paminėti, atsiras lenta su informacija, kam paminklas buvo pastatytas. Šis plentas Lietuvos laikinąją sostinę sujungė su Klaipėda.

Pernai, savivaldybės duomenimis, įrengtos penkios atminimo lentos. Šešioms šių metų planuose esančioms lentoms svarstoma skirti apie 4,5 tūkst. eurų.

Kaune šiemet siūloma įrengti penkias nusipelniusiems asmenims ir reikšmingiems įvykiams įamžinti skirtas lentas.

Kaip rašoma tarybai pateikiamame sprendimo projekte, atsižvelgiant į pareiškėjų prašymus numatoma įrengti keturias naujas lentas, o vieną - kapitonui Antanui Gedmantui - įrengti buvo nuspręsta jau anksčiau, bet dėl namo Aukštaičių gatvėje 44 remonto prašyta tai atidėti.

A.Gedmantas buvo Lietuvos šaulių sąjungos štabo adjutantas ir Lietuvos kariuomenės savanoris, sušaudytas sovietų.

Ant J.Staugaičio gatvės 16 namo šiemet turėtų atsirasti Lietuvos kariuomenės kūrėjui savanoriui, 1923 metų Klaipėdos sukilimo dalyviui ir dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Karučio atminimui skirta lenta.

Dailininkas-keramikas Valdemaras Manomaitis bus įamžintas ant Parodos gatvės 7 namo.

Taip pat turėtų būti atidengta atminimo lenta vienam iš Šaulių sąjungos įkūrėjų ir pirmajam jos pirmininkui Vladui Putvinskiui-Pūtviui. Jam skirta atminimo lenta planuojama ant Laisvės alėjos 34 namo.

Atminimo lenta pasipuoš ir Savanorių prospekte 46 esanti Kauno „Saulės“ gimnazija: buvę „Saulės“ švietimo draugijos rūmai pernai minėjo 100 metų jubiliejų.

Jei šiam sprendimo projektui pritars miesto savivaldybės taryba, lentoms savivaldybė skirs apie 13 tūkst. litų - ne daugiau kaip 2,6 tūkst. litų vienai. Lentų autoriai paaiškės viešųjų pirkimų metu.