Šioje byloje iš viso buvo nuteisti šeši asmenys, skundus dėl apkaltinamojo nuosprendžio parašė trys – Ruslanas Kasperiūnas, Andrius Čikas ir Mindaugas Brandišauskas.

Teismas visų trijų apeliacinius skundus atmetė. Nuteisieji prašė išteisinimo arba grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui, palikti nenagrinėtu nukentėjusiosios civilinį ieškinį.

Trijų teisėjų kolegija, peržiūrėjusi bylą, trečiadienį nusprendė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas birželį padarė teisingas išvadas dėl nuteistųjų kaltės.

R. Kasperiūnas prašė peržiūrėti jo bylą ir priimti teisingą sprendimą, vyras skundėsi per tyrimą jam pareigūnų darytu spaudimu, esą kiti bylos dalyviai davė neteisingus parodymus. Teismas konstatavo, kad anksčiau jis neišsakė skundų dėl tariamo spaudimo, o proceso veiksmuose dalyvaudavo advokatas.

M. Brandišauskas tikino, kad buvo apkalbėtas, kitų nuteistųjų parodymai buvo nenuoseklūs.

Teisėja Jurgita Kolyčienė sakė, kad byla buvo nagrinėjama tik pagal nuteistųjų skundus, prokuratūra ir nukentėjusioji apeliacinio skundo nepateikė. Pasak teisėjos, civilinis ieškinys pirmos instancijos teisme turėjo būti patenkintas visa apimtimi iš visų bendrininkų solidariai, nepaisant to, kad vienas sukčiavime dalyvavęs vyras buvo nuteistas anksčiau. Kadangi skundų dėl civilinio ieškinio nėra, teismas negali pats sunkinti nuteistųjų padėties.

Iš nuteistųjų šioje byloje buvusiai Seimo narei priteista atlyginti beveik 5 tūkst. eurų. Per 1 tūkst. eurų jiems teks sumokėti bendrovei „Moment Credit“, iš kurios apgaule paimtas greitasis kreditas. Dar vienas aferoje dalyvavęs asmuo nuteistas atskirai, jam nuosprendis jau įsiteisėjo, iš jo A. M. Pavilionienei priteista per 1 tūkst. eurų.

Nusikaltimas įvykdytas 2012 metų gegužės 13 dieną.

Tuo metu nuteistieji A. M. Pavilionienės byloje kalėjo už kitus nusikaltimus Alytaus pataisos namuose. Parlamentarei į laidinį telefoną paskambino 13 kartų teistas R. Kasperiūnas ir pranešė, kad per moters sąskaitą atliekamos nelegalios operacijos. Prieigą reikia uždaryti ir blokuoti, kalbėdami su Seimo nare, kaliniai apsimetinėjo banko darbuotojais ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais. Taip apgaule buvo išgauti elektroninės bankininkystės duomenys ir pasisavintos santaupos. Be to, nuteistieji politikės vardu paėmė 869 eurų greitąjį kreditą.

Bylos duomenimis, nusikaltėlių ir politikės intensyvūs pokalbiai vyko ne vieną valandą.

Teismas A. M. Pavilionienės byloje R. Kasperiūnui skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę. Iš viso jis kalės 17 metų ir 6 mėnesius, nes laukdamas verdikto šioje byloje, buvo nuteistas kalėti ir kitose bylose. Birželį, kai buvo skelbiamas nuosprendis, šis asmuo jau buvo teistas 21 kartą.

15 kartų teistam A. Čikui buvusios Seimo narės byloje skirta daugiau nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Sudėjus bausmes už kitus nusikaltimus, jis iš viso kalės devynerius metus.

Dešimt kartų teistas Rolandas Nausėdas gavo tokią pačią bausmę, iš viso jis kalės dvejus metus, septynis kartus teistas Leonas Drazdauskas nuteistas pusantrų metų nelaisvės, iš viso nelaisvėje turės praleisti penkerius metus.

Devynis kartus teistas M. Brandišauskas nuteistas vienų metų ir keturių mėnesių bausme, subendrinta bausmė siekia ketverius metus nelaisvės.

Šešis kartus teistas Mantas Zagurskas nuteistas tokia pat bausme, iš viso pataisos namuose kalės trejus metus.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad vyrai anksčiau teisti už panašius nusikaltimus.

Teismas nustatė, kad R. Kasperiūnas Alytaus pataisos namuose turėjo du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“. Kai iš A. M. Pavilionienės buvo išvilioti elektroninės bankininkystės duomenys, prie jos sąskaitos iš pradžių prisijungta per telefoną, o paskui per kompiuterį.

Teismas nustatė, kad R. Kasperiūnas apgaulės būdu gavo iš nukentėjusiosios jos sąskaitų elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės duomenis, prisijungimo prie jos kodus, A. Čikas ir R. Nausėdas parūpino kompiuterį, L. Drazdauskas, gavęs iš R. Kasperiūno reikalingus duomenis, neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios sąskaitų ir atliko neteisėtas finansines operacijas. M. Brandišauskas ir M. Zagurskas parūpino sąskaitas, į kurias iš nukentėjusiosios sąskaitos buvo pervedami pinigai, koordinavo jų nuėmimą ir perdavimą konkrečiam asmeniui.

Teisėja pažymėjo, kad kaltinamųjų parodymai nebuvo nuoseklūs, jie buvo keičiami, todėl nuosprendyje remtasi ikiteisminio tyrimo metu duotais jų parodymais.

Iš pradžių R. Kasperiūnas pareigūnus tikino, kad nusikaltimus padarė vienas, paskui pripažino, kad su bendrais, vėliau vėl grįžo prie pirminės pozicijos.

R. Kasperiūnas teismui pasakojo, kad A.M.Pavilionienės laidinio telefono numerį susirado telefonų knygoje ir skambino tol, kol ji atsiliepė.

Nukentėjusioji sakė, kad sukčia kalbėjo labai įtaigiai ir ji patikėjo. Nukentėjusiąją byloje pripažinta politikė buvo apklausta teisme.

Tris kadencijas Seime dirbusi A.M.Pavilionienė BNS patvirtino šį faktą, tačiau sakė nenorinti įvardinti motyvų.

„Tai yra mano asmeninis reikalas, nebesu viešas asmuo. Per dvylika metų buvau tam tikrame dėmesio centre, užtenka, nebenoriu“, – sakė eksparlamentarė.

Iki pasukdama į politiką A.M.Pavilionienė buvo Vilniaus universiteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros profesorė, yra vadovavusi universiteto Moterų studijų centrui.

Į Seimą pirmą kadenciją ji buvo išrinkta 2004 metais su tuometiniais liberaldemokratais (dabar „Tvarka ir teisingumu“), tačiau vėliau perėjo pas socialdemokratus.

Nusikaltimas įvykdytas 2012 metų gegužės 13 dieną.

Tuo metu nuteistieji A.M.Pavilionienės byloje kalėjo už kitus nusikaltimus Alytaus pataisos namuose. Parlamentarei į laidinį telefoną paskambino 13 kartų teistas Ruslanas Kasperiūnas ir pranešė, kad per moters sąskaitą atliekamos nelegalios operacijos. Prieigą reikia uždaryti ir blokuoti, kalbėdami su Seimo nare, kaliniai apsimetinėjo banko darbuotojais ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais. Taip apgaule buvo išgauti elektroninės bankininkystės duomenys ir pasisavintos santaupos. Be to, nuteistieji politikės vardu paėmė 869 eurų greitąjį kreditą.

Bylos duomenimis, nusikaltėlių ir politikės intensyvūs pokalbiai vyko ne vieną valandą.

Iš nuteistųjų buvusiai Seimo narei priteista atlyginti beveik 5 tūkst. eurų. Per 1 tūkst. eurų jiems teks sumokėti bendrovei „Moment Credit“, iš kurios apgaule paimtas greitasis kreditas. Dar vienas aferoje dalyvavęs asmuo nuteistas atskirai, jam nuosprendis jau įsiteisėjo, iš jo A.M.Pavilionienei priteista per 1 tūkst. eurų.

Teismas A.M.Pavilionienės byloje R.Kasperiūnui skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę. Iš viso jis kalės 17 metų ir 6 mėnesius, nes laukdamas verdikto šioje byloje, buvo nuteistas kalėti ir kitose bylose. Kaip sakė teisėja Nida Vigelienė, šis asmuo jau teistas 21 kartą.

15 kartų teistam Andriui Čikui buvusios Seimo narės byloje skirta daugiau nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Sudėjus bausmes už kitus nusikaltimus, jis iš viso kalės devynerius metus.

Dešimt kartų teistas Rolandas Nausėdas gavo tokią pačią bausmę, iš viso jis kalės dvejus metus, septynis kartus teistas Leonas Drazdauskas nuteistas pusantrų metų nelaisvės, iš viso nelaisvėje turės praleisti penkerius metus.

Devynis kartus teistas Mindaugas Brandišauskas nuteistas vienų metų ir keturių mėnesių bausme, subendrinta bausmė siekia ketverius metus nelaisvės.

Šešis kartus teistas Mantas Zagurskas nuteistas tokia pat bausme, iš viso pataisos namuose kalės trejus metus.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad vyrai anksčiau teisti už panašius nusikaltimus. R.Kasperiūnas, A.Čikas, R.Nausėdas. M.Brandišauskas ir M.Zagurskas ir dabar atlieka bausmes pataisos namuose, tik L.Drazdauskas kol kas yra laisvėje, jis turi registruotis policijoje. A.Zagurskas ir A.Čikas buvo atvežti į teismą Vilniuje išklausyti nuosprendžio.

Teismas nustatė, kad R.Kasperiūnas Alytaus pataisos namuose turėjo du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“. Kai iš A.M.Pavilionienės buvo išvilioti elektroninės bankininkystės duomenys, prie jos sąskaitos iš pradžių prisijungta per telefoną, o paskui per kompiuterį.

„R.Kasperiūnas apgaulės būdu gavo iš nukentėjusiosios jos sąskaitų elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės duomenis, prisijungimo prie jos kodus, A.Čikas ir R.Nausėdas parūpino kompiuterį, L.Drazdauskas, gavęs iš R.Kasperiūno reikalingus duomenis, neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios sąskaitų ir atliko neteisėtas finansines operacijas. M.Brandišauskas ir M.Zagurskas parūpino sąskaitas, į kurias iš nukentėjusiosios sąskaitos buvo pervedami pinigai, koordinavo jų nuėmimą ir perdavimą konkrečiam asmeniui“, – sakė teisėja N.Vigelienė.

Teisėja pažymėjo, kad kaltinamųjų parodymai nebuvo nuoseklūs, jie buvo keičiami, todėl nuosprendyje remtasi ikiteisminio tyrimo metu duotais jų parodymais.

Iš pradžių R.Kasperiūnas pareigūnus tikino, kad nusikaltimus padarė vienas, paskui pripažino, kad su bendrais, vėliau vėl grįžo prie pirminės pozicijos.

„Tai nėra atsitiktinis nusikaltimas – trys iš kaltinamųjų anksčiau teisti už analogiškas veikas. Jie, atlikdami bausmes pataisos namuose, tokias nusikalstamas veikas daro ne pirmą kartą. Tiesiog, kiek teko susipažinti, tai (sukčiavimai - BNS) daromi labai greitai – prisijungiama prie sąskaitos, pinigų pervedimai į kitą sąskaitą, pinigų išgryninimai – paprastai nedidelis laiko tarpas“, – žurnalistams sakė teisėja N.Vigelienė.

R.Kasperiūnas teismui pasakojo, kad A.M.Pavilionienės laidinio telefono numerį susirado telefonų knygoje ir skambino tol, kol ji atsiliepė.

Nukentėjusioji sakė, kad sukčiai kalbėjo labai įtaigiai ir ji patikėjo. Nukentėjusiąją byloje pripažinta politikė buvo apklausta teisme.

Seimo narys Povilas Urbšys KK2 žurnalistams sakė, kad toks sprendimas susikirstų su draudimu rodyti pornografiją: „Pas mus draudžiama rodyti pornografiją, bet kaip parodyti lytinę sueitį kitaip?“

Pagrindinė šių idėjų iniciatorė – Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė, patobulinusi seną lytinio švietimo programą, kurioje pornografija nėra propaguojama, bet kartu ir nėra draudžiama.

Parlamentaras Petras Gražulis, sužinojęs apie tokius kolegės sumanymus, pasibaisėjo. Sako, kad jeigu Seimo kadencija neitų į pabaigą, siūlytų inicijuoti A. M. Pavilionienei apkaltą.

„Siaubas, Pavilionienė išprotėjo, jeigu šita Seimo kadencija ne taip greitai baigtųsi, aš siūlyčiau jai apkaltą už mūsų tautos moralinių vertybių griovimą. Čia didesnis nusikaltimas negu liberalų vagystė“, - LNK tvirtino P. Gražulis.

Seimo narės A. M. Pavilionienės sumanymais nesižavi ir jos bendrapartiečiai. Buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė laidoje aiškino, kad tokių sumanymų nepalaikytų.

A. M. Pavilionienė užsitraukė ir visuomeninių organizacijų rūstybę. Praėjusią savaitę Laisvos visuomenės instituto iniciatyva net 55 nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę dėl A. M. Pavilionienės planuojamų pertvarkų stabdymo.

Visą reportažą žiūrėkite pirmadienio vakarą laidoje KK2, 19 val. 30 min. per LNK.

Policijos departamento duomenimis, Lie­tu­vo­je maž­daug pustrečio šimto mo­te­rų kas­met pa­ti­ria sek­sua­li­nį smur­tą. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, tai tik dešim­ta­da­lis tų, ku­rios iš tie­sų nu­ken­čia ne tik nuo ne­pa­žįs­ta­mų, bet ir arti­miau­sių žmo­nių lytinės prie­var­tos.

Anot policijos, pastaruoju metu fiksuojama vis daugiau lytinio smurto atvejų. Tačiau Lietuvoje iki šiol nėra įsteigto jokio specializuoto centro, kuris pagelbėtų tokio smurto aukoms.

„Mūsų valstybėje šį dalyką pripažinti sekasi labai sunkiai. Labai sunkiai pasirašėme ES tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris. Matysime, kaip bus su ratifikavimu. Jei bus ratifikuota, manau, pagalbos teikimas ir prevenciniai procesai tikrai labai sustiprės ir pajudės“, – sako Kauno moterų draugijos pirmininkė Daiva Baranauskienė.

Ratifikavus tokią sutartį, remiant Europos Sąjungai, būtų galima įkurti organizaciją, besirūpinančią būtent lytinio smurto aukomis. Seime vykusios diskusijos „Pagalbos seksualinio smurto aukoms praktiniai aspektai“ metu Kauno moterų draugijos pirmininkė pabrėžė gebėjimo bendrauti su nukentėjusiomis svarbą. Pasak jos, neigiamas visuomenės požiūris yra viena iš priežasčių, kodėl dažnai bijoma kreiptis pagalbos.

„Kodėl ne visos kreipiasi į policiją... Tam yra daugybė kompleksinių priežasčių: gėda, kaltė, visuomenės požiūris, kad dėl visko, kas atsitinka, kalta pati nukentėjusioji. Svarbu, kad žmonės nesmerktų aukų, nes pas mus aukų smerkimas labai yra paplitęs ir populiarus“, – tvirtina D. Baranauskienė.

Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė teigia, kad lytinis švietimas būtinas dar paauglystėje. Anot jos, nesuvokdami, kas yra lytinis bendravimas, jauni žmonės negali apsisaugoti nuo lytinių nusikaltimų.

„Mano manymu, turime priversti švietimo ministrą pagaliau parengti modernią švietimo programą, kuri supažindintų vaikus ir paauglius, kaip apsisaugoti nuo lytinio smurto“, – sako A. M. Pavilionienė.

Europos moterų lobizmo organizacijos tyrimo ataskaitoje Lietuva minima tarp šešių valstybių, kurių įstatyminė bazė vertinama kaip neatitinkanti net minimalių Europos Tarybos standartų. Tačiau Seimo narė sako, jog dažnai nepasinaudojama net ir jau egzistuojančiais įstatymais.

„Mūsų moterys neišmokytos naudotis įstatymu, todėl reikia moteris drąsinti, kad jos nebijotų viešinti lytinio smurto, kad jos nesidrovėtų“, – ragina parlamentarė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, septynios iš dešimties moterų tam tikrame gyvenimo etape patiria fizinį ar seksualinį smurtą.

Dalies parlamentarų manymu, už siūlymo keisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą slypi mėginimas uždrausti abortus. „Manau, kad ta pataisa yra klastinga. Mes neprivalome tylėti, nes prisidengiant demagogija pažeidžiamos žmogaus teisės. Todėl rengiame raštą, kurį ketiname įteikti naujajai Seimo pirmininkei bei Prezidentei“, – naujienų portalui LRT.lt sako Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė.

Anot A. M. Pavilionienės, apsimetant, kad norima saugoti vaiko sveikatą nuo pradėjimo momento, yra kėsinamasi į motinos ir moters teises.

„Mes dabar rengiame tokį raštą, kurį ketina pasirašyti moterų organizacijos, Šeimos planavimo asociacija, Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinė grupė. Tikrai netylėsime, akivaizdžiai pažeidžiamos moters teisės, konservatoriai bando prastumti savo projektą. Skaudžiausia yra tai, kad mus išduoda koalicijos partneriai. Pataisai pritaria ir Lenkų rinkimų akcijos, ir „Tvarkos ir teisingumo“, ir Darbo partijos nariai“,  – teigia A. M. Pavilionienė

Anot parlamentarės, raštą ketinama įteikti naujajai Seimo pirmininkei, kuri, pasak A.M. Pavilionienės, neturėtų ignoruoti moters teisių. Kreipimasis taip pat bus siunčiamas prezidentei. „Mes neprivalome tylėti, nes negalima grįžti į viduramžius, kai keli riboto mąstymo politikai primeta savo valią“, – tikina A. M. Pavilionienė.

Mėginimu drausti abortus neabejoja

Seimo narys Remigijus Šimašius teigia neabejojantis, kad už siūlomos naujosios įstatymo formuluotės slypi intencija tokiu būdu drausti abortus: „Aš manau, kad tai yra tam tikras būdas uždrausti abortus. Nors pati frazė galbūt skamba nekaltai, teisingai moraline prasme, iš tiesų jos turinys visiškai neapibrėžtas ir neaiškus.“

Anot parlamentaro, svarstant įstatymo pataisas Seime, buvo akivaizdu, kad šios suformuluotos taip miglotai, jog ir pakeitimo šalininkai, ir priešininkai nesuprato, kas turima mintyje. „Tačiau aš neabejoju, kad tai yra sąmoningas konservatorių frakcijos mėginimas. Jau ne kartą buvo išsakyta jų pozicija abortų klausimu ir bandoma ją pritaikyti“, – sako R. Šimašius.

„Jeigu aplinkybės susiklosto taip, kad moteris negali turėti vaikelio, ji negalės nutraukti nėštumo, nes pirmenybė bus atiduota vaiko sveikatai. Bus pažeistos moters, kaip žmogaus, teisės, reprodukcinės teisės. Kadangi nepriimtas Reprodukcinės sveikatos įstatymas, konservatoriai eina trumpiausiu keliu, bandydami apriboti moters teisę spręsti“, – tikina A. M. Pavilionienė.

Savo ruožtu Seimo narys Rokas Žilinskas, ne kartą atvirai kalbėjęs, jog valdžia už visuomenę negali nuspręsti, ar abortai turėtų būti draudžiami, tikina mėginimo uždrausti abortus tokiose įstatymo pataisose neįžvelgiantis: „Mes buvome patikinti, kad pono Dagio ir kitų parlamentarų iniciatyva nėra žingsnis į abortų draudimą. Aš labai atidžiai analizavau pataisą ir nematau, kad ji savaime lemtų sprendimą dėl abortų.“