S. Gentvilas įregistravo tai numatančias pataisas ir siūlo biodujų neapmokestinti nuo balandžio, tačiau neaišku, kada Seimas svarstys pataisą – Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nesutiko jos svarstyti ir siūlyti Seimui priimti kartu su mažesniu suskystintų naftos dujų (SND) tarifu.

„Turėtume pasiūlyti tai Vyriausybei įvertinti ir pavasario sesijoje tą klausimą išspręstume“, – antradienį teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

S. Gentvilo teigimu, dabar biometanas kainuoja triskart brangiau nei gamtinės dujos. 

„Tą reikia spręsti. Gamtinės dujos, importinės dujos konkuruoja su biodujomis. Šiandien gamtines dujas gali už 35 eurus nusipirkti, o biometanas kainuoja tris kartus daugiau. Mokestine prasme niekaip neskatiname ir ūkininkai, paukštynai neinvestuos, jeigu nematys valstybės paramos“, – komitete aiškino ministras. 

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Gytis Kauzonas sako, kad įstatyme turėtų būti išaiškinimas.

Taikyti akcizą pačiai švariausiai alternatyvai, kuri pagaminta iš atliekų, būtų (...) neteisinga.

 

„Taikyti akcizą pačiai švariausiai alternatyvai, kuri pagaminta iš atliekų, būtų (...) neteisinga“, – antradienį Biudžeto ir finansų komitete teigė G. Kauzonas.

Vėliau BNS jis sakė, kad šalies paukštynai ketina investuoti į biodujų gamybą, todėl jie nori aiškumo dėl mokesčių.

„Todėl šį klausimą ir keliame – prieš investicijas mums reikia žinoti, ar bus apmokestinama, nes nuo to priklauso atsiperkamumas“, – BNS teigė jis. 

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius įsitikinęs, kad biometanui turėtų būti taikomas ne tik nulinis akcizo tarifas, bet ir anglies dvideginio (CO₂) mokestis.

„Kad paskatintume virsmą, kad pramonė saugiau investuotų, (...) bet dabar girdime, kad biometanui, kuris tvarus, ketinama akcizą taikyti tokį patį, koks yra gamtinėms dujoms, o kuris netvarus – SND tarifą“, – komitete kalbėjo M. Maciulevičius.

S. Gentvilas taip pat mano, kad biometanas turi būti pigesnis negu iškastinis kuras, todėl jis su konservatoriumi Jonu Gudausku Seime įregistravo pataisas, numatančias, kad šis kuras nebūtų apmokestinamas akcizu.

Pakeitimais siūloma biodujoms, kurios pagamintos iš biomasės, įskaitant biometaną, netaikyti nei naftos dujų ir dujinių angliavandenilių, nei gamtinių dujų akcizų.

Valstybinė mokesčių inspekcija yra išaiškinusi, kad biometanas, atitinkantis gamtinių dujų kokybės bei sudėties reikalavimus ir naudojamas kaip variklių degalai, apmokestinamas 23,6 euro už vieną megavatvalandę (MWh),  naudojamas šildymui, išskyrus verslą, – 1,08 euro, o verslo reikmėms – 0,54 euro.

Jei biodujos neatitinka gamtinių dujų reikalavimų, joms taikomas SND akcizo tarifas – 304,1 euro už toną.

Valstybės duomenų agentūros duomenis, 2022 metais Lietuvoje biodujų suvartojimas siekė 22,8 mln. kubinių metrų: paslaugų sektoriuje – 12 mln. kubų (112,5 tūkst. MWh), o pramonėje – 10,8 mln. kubų (101,2 tūkst. MWh).

Didžiausia paramos suma vienam projektui ir priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklai „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ per visą 2014–2020 metų laikotarpį vienam paramos gavėjui negali viršyti 1,6 mln. eurų.

Numatytoms veikloms vykdyti didžiausias paramos intensyvumas pareiškėjams negalės viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Kaip skelbia Žemės ūkio ministerija, pagal priemonės veiklą remiama biodujų gamyba iš gyvulių, paukščių mėšlo bei kitų biologiškai skaidžių atliekų, biometano gamyba ir suspaudimas, šilumos ir elektros energijos gamyba, naudojant biodujas mažos galios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose ir degazuotojo substrato gamyba.

Paraiškas bus galima teikti iki liepos 31 d. Kvietimui skirta 12 mln. eurų.

Ministerijų atstovai įsitikinę, kad tikslingesnė parama padėtų išjudinti situaciją, tačiau pabrėžia, kad Lietuvos sąlygomis dažnai tinkamesnės būna kitus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios technologijos.

Lietuvos biodujų asociacijos prezidentas Antanas Pranculis Eltai teigė, kad asociacija kartu su atsinaujinančių išteklių konfederacija paruošė raštą Energetikos ir Žemės ūkio ministerijoms, kur išdėstė savo požiūrį tiek į dujų, tiek į kitų atsinaujinančių šaltinių problemas.

„Su biodujomis didžiausia problema ta, kad jų technologinis procesas apjungia kelias ministerijas. Biodujos gaminamos iš žemės ūkio atliekamų produktų: mėšlo, žaliosios masės. Tai susiję su Žemės ūkio ministerija.

Iš kitos pusės, tas procesas gali suskaidyti visas biodegraduojančias atliekas. Tada tai - Aplinkos apsaugos ministerijos klausimas, nes šiandien dar niekas nekalba, kur dėsime biodegraduojančias atliekas. Dabar jas pila į sąvartyną ar utilizuoja kitais būdais. Pagal atliekų tvarkymo sistemą to neturėtų būti, nes nuo 2019 m. šios atliekos turi būti išimtos iš komunalinių atliekų srauto. O kur turi nuvažiuoti - niekas negalvoja, nors tam yra direktyvos ir Lietuvos pasirašyti įsipareigojimai ES. Užtektų pastatyti autoklavą, kuris dezinfekuotų bakterijas, o atliekas bakterijų pagalba suskaidytų į biometaną“, - Eltai pasakojo A. Pranculis.

Pasak A. Pranculio, galutinis produktas, toks kaip biometanas ir iš jo pagaminta šiluma bei elektra, yra Energetikos ministerijos klausimas, tačiau gamybos skatinimo klausimas patikėtas kitai ministerijai.

„Poreikis, kad būtų vystoma ši sritis, yra Energetikos ministerijos, bet jos skatinimas atiduotas Žemės ūkio ministerijai, kuriai visiškai neįdomu, nes čia ne jų klausimas. Jų klausimas - gaminti ir panaudoti biodujas pas save ūkyje. Bet Lietuvoje nėra nei vieno ūkio, kuris normaliai galėtų naudoti pagamintą energiją, nes visi ūkiai smulkūs - nėra stambių ūkių“, - kalbėjo asociacijos prezidentas.

Kita problema, į kurią atkreipė dėmesį A. Pranculis - naujoji Vyriausybė į savo programą įtraukė tik biometano panaudojimą transporte.

„Nėra jokių galimybių ar mechanizmų gaminti kitą energetiką - tik biometano panaudojimą transporte. Visi skatinamieji arba paramos mechanizmai nukreipti į biometaną, o ne šilumos ar elektros gamybą. Visas pagrindas yra ne pagaminti, o realizuoti, nors yra atliekama papildoma plati visuomeninė funkcija - utilizuojamos atliekos, jos nukenksminamos, panaikinami kvapai ir t.t. Nėra sukurto mechanizmo, kaip turi judėti paramos pinigai“, - Eltai teigė A. Pranculis.

Kaip Eltai sakė energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, iki šiol biodujos Lietuvoje buvo naudojamos elektros energijos gamybai ir remiamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, tačiau Lietuvos sąlygomis kitos atsinaujinančius energijos išteklius elektros energijos gamybai naudojančios technologijos (pvz. vėjo) yra tinkamesnės ir ekonomiškai naudingesnės.

„Energetinės nepriklausomybės strategijoje yra numatytas konkretus tikslas transporto sektoriuje - palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros energijos vartojimo. Transporto sektoriuje turi įsitvirtinti alternatyvūs degalai (elektra, biodegalai ar biodujos), todėl labai svarbu lanksčiai išnaudoti turimus išteklius. Energetikos ministerija iki biometano išvalytas biodujas mato kaip alternatyvią priemonę siekiant tvaraus transporto tikslų. Šiuo metu ministerija ieško būdų, kaip efektyviausiai paskatinti biometano gamybą ir vartojimą.

Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad ši kuro rūšis turi daug didesnį potencialą transporto sektoriuje nei elektros energetikos sektoriuje ir gali ženkliai prisidėti prie klimato kaitos efekto sumažinimo“, - tikino V. Macevičius.

Žemės ūkio ministerija sutinka, kad Lietuvoje neišnaudojamas biomasės biokuro gamybai potencialas. Ypač mažai plėtojama biodujų gamyba, o tai daro neigiamą įtaką žemės ūkio subjektų pajamoms ir aplinkosaugai.

„Lietuvoje daug problemų kelia gyvulių mėšlo sutvarkymas dideliuose, ypač kiaulių auginimo ūkiuose. Toks mėšlas paprastai laikomas atviruose srutų kauptuvuose - lagūnose. Dėl tokio mėšlo ir srutų laikymo ir jų naudojimo laukams tręšti iškyla didelis pavojus užteršti gruntinius vandenis, atsiranda kvapų problema, į aplinką išsiskiria metano dujos. Mėšlo utilizavimas ir panaudojimas biodujų gamybai įgalina spręsti šias problemas, susijusias su neigiamo gamybinės veiklos poveikio aplinkai mažinimu“, - teigiama Eltai atsiųstame Žemės ūkio ministerijos komentare.

Patvirtintoje Energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad iki 2050 m. 50 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių išteklių, tačiau šiai dienai dar nėra konkretaus paramos mechanizmo, kuris lemtų gamybos infrastruktūros atsiradimą ir paskatintų būtent biodujų produktų vartojimą.

„Dažnai biodujų projektams neužtenka koncentruotai susidarančių atliekų, nes dauguma jų panaudojama neracionaliai, pavyzdžiui, kaip dirvožemio trąša. Kitas svarbus iššūkis - institucijų atsakomybių pasiskirstymas. Biodujų energetika apima labai platų spektrą. Tai - ir transportas, ir energetika, ir žemės ūkis, ir žiedinė ekonomika. Labai svarbu surasti konsensusą tarp institucijų ir tinkamai paskirstyti atsakomybes. Tam reikia politinių priemonių ir institucijų įsitraukimo“, - Eltai sakė V. Macevičius.

Pasak viceministro, tikslinga parama ir efektyvi žaliavų koncentracija vienareikšmiškai galėtų paskatinti biodujų sektoriaus plėtrą su sąlyga, kad būtų užtikrintas atitinkamas vartojimas ir infrastruktūra jam realizuoti.

„Žemės ūkio ministerija administruoja keletą paramos priemonių, tiesiogiai nukreiptų į pavienius ar mažesnius ūkius, galinčius gaminti energiją iš biodujų ir atitinkamai tvarkyti savo organinės kilmės atliekas. Tuo pačiu ES politika juda ta linkme, kad ūkiai tvarkytų biologinės kilmės atliekas atsakingai. Biodujų gamyba yra vienas efektyviausių tokio tvarkymo būdų, kuris derinamas kartu su valstybės parama tikrai paskatintų netgi ir mažus ūkius imtis tokios veiklos“, - įsitikinęs V. Macevičius.

Kaip Eltą patikino Žemės ūkio ministerija, parama biodujų gamybai gali būti skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“.

Vis dėlto šios veiklos įgyvendinimui neigiamą įtaką padarė aplinkos pokyčiai Lietuvoje 2015-2017 m. - pieno krizė, afrikinis kiaulių maras. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, nuo 2015 m. iki 2018 m. šalyje 27 proc. sumažėjo galvijus ir kiaules auginančių ūkių, o tuo pačiu ir biodujų gamybai reikalingos žaliavos. Paminėtina ir atpigusi nafta - investicijos į biodujų jėgainių statybą tapo galimai per brangios.

„Parama veiklai galbūt būtų patrauklesnė, jei ja galėtų pasinaudoti didžiosios įmonės, kadangi mažiems ūkio subjektams ši parama galimai ekonomiškai neefektyvi, tačiau ES Reglamente nustatyta, kad parama pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ gali būti skiriama labai mažoms ir mažoms įmonėms“, - teigiama Žemės ūkio ministerijos komentare.

„Tam, kad būtų gaminamos biodujos, reikėtų, kad jėgainė būtų bent jau 3 ar 4 MW galingumo, - Eltai sakė A. Pranculis. - Lietuvoje visi mažieji ūkininkai pagal savo atliekų kiekį galėtų pasidaryti daugiausia 50-300 kW iš vieno taško. Investicija didelė, o kiekis labai mažas. Tam reikia ir intelekto. O kaip ūkininkas vienas viską aprėps? Tam reikia didelės pinigų apyvartos, tuomet atsirastų ir chemiko etatas. Ar smulkiam ūkininkui dabar samdytis kokį chemiką iš miesto?„

Pasak asociacijos prezidento, norint gaminti biodujas, reikia turėti labai stambų ūkį, tačiau Lietuvoje nė vienas stambus ūkis neužsiima biodujomis. Jo žodžiais, visi supranta, kad tai - per daug sudėtinga.

Atpigino šilumą

Biodujų kogeneracinė jėgainė nuo 2013 metų pradžios yra eksploatuojama Vievyje, o jos pagaminama energija šildomas visas miestas. 2014 metais dvigubai – nuo 0,8 MW iki 1,6 MW – padidinus jėgainės galingumą dalis jos pagaminamos šilumos energijos yra tiekiama ir į Elektrėnus, kurių gyventojams šildymas dėl to taip pat pigo. Lyginant su 2013 metų gruodžiu, kuomet iš biodujų išgauta šilumos energija į Vievį ir Elektrėnus dar nebuvo tiekiama, šių metų lapkritį šilumos kainos šių miestų gyventojams yra daugiau nei penktadaliu (22 proc.) mažesnės.

Tuo metu Vievyje tik pradėjus veikti „Modus Energy“ priklausančios įmonės „Autoidėja“ biodujų gavybos įrenginiams Kazokiškių sąvartyne ir kogeneracinei jėgainei, šilumos energija šio miesto gyventojams atpigo net 30 proc. Jėgainėje pagaminta energija naudojama tiek šaltuoju, tiek šiltuoju sezonu, kuomet tokiu būdu šildomas miestiečiams tiekiamas vanduo.

Komunalines paslaugas Elektrėnų savivaldybės gyventojams teikianti bendrovė „Elektrėnų komunalinis ūkis“ šilumos energiją perka iš keleto tiekėjų – Lietuvos elektrinės ir iš biodujas energijos gamybai naudojančių įmonių „Autoidėja“ bei „Intergates“. Pastarosios, pagal šių metų lapkričiui nustatytas kainas, šilumą bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ parduoda atitinkamai 16 proc. ir 18 proc. pigiau nei pagrindinis šilumos gamintojas – valstybei priklausanti „Lietuvos energijos gamyba“, eksploatuojanti Lietuvos elektrinę.

Pigios energijos pirktų daugiau

Bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ direktorius gamybai Kęstutis Jasukaitis sako, kad nors iš biodujų jėgainės perkamos šilumos energijos dalis visos savivaldybės mastu yra pakankamai maža, tačiau net ir jos užtenka, kad šiluma Elektrėnų ir Vievio gyventojams būtų pigesnė. Dar labiau, K. Jasukaičio įsitikinimu, ji galėtų pigti, jei biodujų jėgainė plėstų savo pajėgumus ar tarp Elektrėnų ir Vievio pradėtų veikti daugiau nepriklausomų šilumos tiekėjų.

„Biodujų jėgainė leidžia mums įsigyti pigesnės šilumos energijos, tačiau vien jos nepakanka. Didžiąją dalį energijos perkame iš pagrindinio gamintojo – Lietuvos elektrinės, kurios tiekiama šiluma yra gerokai brangesnė. Taigi bendrai šilumos kaina Elektrėnų savivaldybės gyventojams šiek tiek atpinga, bet galbūt ne tiek, kiek norėtume“, – sako K. Jasukaitis.

Iš biodujų jėgainės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ įsigyja kiek mažiau nei dešimtadalį visos reikiamos šilumos energijos ir beveik visa ji panaudojama Vievio miestui apšildyti. Būtent šį miestą pigia šilumos energija aprūpinti leidžia tai, kad visai šalia jo yra Kazokiškių sąvartynas, kuriame įrengti biodujų gamybos įrenginiai ir pati jėgainė.

Mato perspektyvų šilumai pigti labiau

Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis sako, kad perspektyvų šilumos kainoms Elektrėnų savivaldybėje mažėti yra. Tam, anot mero, reikėtų daugiau už patrauklią kainą šilumos energiją parduodančių nepriklausomų šilumos gamintojų netoli Elektrėnų ir Vievio miestus jungiančios šilumos trasos.

„Matematika paprasta – reikia, kad pigios šilumos energijos dalis bendroje kainoje būtų didesnė. Biodujų jėgainės tiekiama energija iš tiesų yra pigi, tačiau jos pajėgumų, be abejo, neužtenka aprūpinti ir Vieviui, ir Elektrėnams. Neseniai atlikome šilumos studiją, kuri parodė, kad dar vienas ar du nepriklausomi šilumos gamintojai, energiją tiekiantys panašiomis kainomis kaip biodujų jėgainė, galėtų ženkliai atpiginti šilumą mūsų savivaldybės gyventojams“, – sako K. Vaitukaitis.

Šildytis biodujomis ne tik pigiau, bet ir ekologiškiau

Anot bendrovės „Modus Energy“ valdybos pirmininko Ruslano Sklepovičiaus, tolimesnės biodujų jėgainės Kazokiškių sąvartyne plėtros galimybės priklauso nuo biodujų gamybai tinkamų atliekų kiekio jame. Kol kas skaičiuojama, kad tokių atliekų komerciškai apsimokančiai energijos gamybai sąvartyne užteks artimiausiems 9-10 metų. Vis tik net ir Vilniuje pradėjus veikti atliekų deginimo gamyklai bei sumažėjus jų kiekiams sąvartyne energijos gamybai galėtų būti naudojamos deginimui netinkamos biologiškai skaidžios atliekos.

„Biodujų energija yra ne tik pigi, bet ir švari. Toks energijos gamybos būdas taip pat leidžia spręsti iš sąvartyno sklindančių kvapų problemą. Šiuo metu veikia du jėgainės varikliai, tačiau neatmetame galimybės šiuos pajėgumus didinti, o tai leistų pagaminti dar daugiau pigios šilumos energijos“, – sako R. Sklepovičius.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, Elektrėnų savivaldybė patenka į pigiausią šilumos energiją vartojančių Lietuvos savivaldybių dvidešimtuką. Lapkričio mėnesį jos gyventojai už šilumą mokės 5,43 euro ct už kwh. Spalį ši kaina siekė 5,28 euro ct už kwh.

Pigiausią šilumos energiją praėjusį mėnesį, VKEKK duomenimis, vartojo Šiaulių gyventojai. Šiluma šiauliečiams kainavo mažiau nei 4 euro ct už kwh. Tuo metu brangiausiai – po 9,11 euro ct už kwh – buvo šildomi Biržų gyventojų namai.

Premjero komanda ir Energetikos ministerija nesutaria dėl valstybės dalyvavimo, investuojant į didžiųjų miestų šilumos ūkio atnaujinimą.

Vyriausybės kanceliarija tikina, jog valstybė turėtų išlaikyti kontroliuojančią daugumąspecialios paskirties bendrovėse, kurios investuotų į naujas modernias kogeneracijos jėgaines Vilniuje ir Kaune. Tačiau su tuo nesutinka Energetikos ministerija, kuri deklaruoja siekianti sprendimų, kurie "atitiks vartotojų interesus".

Neoficialiomis BNS žiniomis, premjero komanda ir Energetikos ministerija jau kurį laiką nesutaria dėl 2014-2020 metų nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos. Premjero aplinka siūlo atverti kelią sukurti dvi specialios paskirties bendroves, kurias kontroliuotų valstybės valdoma energetikos įmonių grupė "Lietuvos energija". Neoficialiomis žiniomis, tokią idėją remia ir prezidentūra.

Anot šaltinių, Energetikos ministerija laikosi pozicijos, kad valstybė neturėtų kontroliuoti šio ūkio. Ministerija išsamiai nekomentuoja savo pozicijos ir priešpriešos su premjero komanda.
"Energetikos ministerija antradienį Vyriausybės posėdžiui pateikė su visomis institucijomis nuo sausio mėnesio derintą šilumos ūkio plėtros programos projektą. Dėl išsakytų pastabų ir pasiūlymų klausimas iš esmės svarstomas nebuvo. Ministerija atnaujins dokumento derinimo procedūrą, siekdama rasti sprendimus, kurie atitiktų vartotojų, o ne atskirų grupių ar įmonių, interesus", - BNS sakė energetikos ministro patarėja Daiva Rimašauskaitė.

Tuo metu aukštas Vyriausybės pareigūnas BNS sakė negirdėjęs argumentuotų Energetikos ministerijos paaiškinimų.

"Kalbame apie Vilniaus ir Kauno naujų kogeneracinių elektrinių projektų įgyvendinimą. Įgyvendinant šiuos projektus, valstybė turėtų kontroliuojančią daugumą- ne mažiau kaip 51 proc. akcijų. Kita dalis būtų pritraukiama konkurso būdu - ar tai būtų savivaldybės įmonė, ar privatus investuotojas. Tai strateginiai objektai, jie susiję ne tik su šilumos, bet ir konkurencingos vietinės elektros gamyba, todėl juose turėtų dalyvauti valstybė. Dėl to jau sutarta aukščiausiame politiniame lygmeny. Čia ir yra esminis išsiskyrimas (su Energetikos ministerija - BNS)", - BNS sakė pareigūnas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės.

"Verslo žinios" trečiadienį rašo, jog energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius mano, kad toks sprendimas neišspręstų esminės - šilumos kainų vartotojams - problemos, o kurtų naują energetikos monopoliją. Anot jo, Kainų komisija pirmiausia turėtų ištirti, kiek galėtų kainuoti šilumos gamyba Vilniuje bei Kaune ir paskelbti ribines šilumos gamybos kainas, o atsižvelgusios į jas savivaldybės turėtų skelbti konkursus, kuriuose pretendentai konkuruotų, siūlydami žemiausias kainas.

Todėl J.Neverovičius nerėmė A.Butkevičiaus nuomonės, kad renkantis tolesnį Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio plėtros modelį, būtina kurti bazinio šilumos gamintojo statusą turinčias įmones, kuriose "Lietuvos energija" turėtų ne mažiau kaip 51 proc. akcijų.

Pasak dienraščio, Vyriausybės kanceliarijos pateiktame programos variante rašoma, kad projektai turėtų būti įgyvendinami viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu.

Be to, Vyriausybės kanceliarijos projekte radosi naujas - biodujų kogeneracijos jėgainės projektas, kuriam numatoma skirti 327 mln. litų valstybės paramos.

Premjeras A.Butkevičiu svasarį skelbė, kad siekiant Vilniuje ir Kaune kainas sumažinti iki 30 procentų, numatoma sukurti specialią bendrovę, kurią kontroliuotų "Lietuvos energija", o ateityje į ją būtų pritraukta ir privataus kapitalo. Pasak A.Butkevičiaus, 51 proc. specialiosios paskirties bendrovės akcijų priklausytų "Lietuvos energijai", o likusi dalis - privačiam kapitalui ar savivaldybėms.

Neatmetama, jog tarp privačių investuotojų gali būti Suomijos energetikos koncernas "Fortum", valdantis termofikacinę elektrinę Klaipėdoje bei planuojantis investuoti Vilniuje ir Kaune. Tarp potencialių investuotojų Vilniuje gali būti ir Prancūzijos koncernas "Dalkia", Kaune - Kauno termofikacinę elektrinę (KTE) valdantis Rimandas Stonys.

Programos projekte numatoma, jog Lietuvos miestų kuro balanse 2020 metais 20-30 proc. sudarytų gamtinės dujos, 70-80 proc. - biologinės kilmės kuras. Pasak Energetikos ministerijos, Vilniuje ir Kaune iš atsinaujinančių išteklių gaminama per mažai šilumos ir elektros.

Pasvalyje veikianti bioetanolio ir biodujų įmonė galėtų didinti pajėgumus, tačiau Lietuvos rinka jiems per maža. Čia apsilankęs premjeras žada, kad vyriausybė ieškos būdų, kaip mažinti akcizą biodegalams.

Bioetanolį ir biodujas gaminanti bendrovė per metus iš ūkininkų superka apie 40 tūkstančių tonų grūdų, tačiau galėtų perdirbti dar 20 tūkstančių tonų, bet vietos rinka per maža.

„Mes turim galimybę per parą pagaminti 60 kubinių metrų bioetanolio, dehidratuoto etilo alkoholio. Tačiau tas kiekis per didelis. Mes dar gaminame tokį kurą E85, tačiau šitam kurui  turi būti specialiai paruošti varikliai, o automobilių su šitais varikliais nėra daug“, – aiškina įmonės „Kurana“ gamybos direktorius Rolandas Akranglis.

Lietuvoje skaičiuojama vos keliolika automobilių, varomų bioetanoliu, todėl, pasak gamintojų, Vyriausybė turi skatinti tokių automobilių pirkimą ir mažinti akcizą biodegalams. Pasak gamintojų, daugiausiai bioetanolio  perka „Lukoil“ ir „Orlean“ bendrovės, tačiau kaina esą nėra stabili.

Bendrovėje „Kurana“ atidaryta nauja biokuro katilinė. Pasak premjero, tai pavyzdys savivaldybėms, kaip pertvarkyti šilumos ūkį.

„Kai kurios [savivaldybės] pamiršo, kad reikia ginti žmonių interesus, stengiantis pritraukti investicijas ir mažinti šilumos kainą. Tos savivaldybės, kurios laiku kreipėsi ES paramos,  jos rekonstravo šilumos gamybos ūkį, pereinant į biokurą, jos turi ir mažesnes kainas“, – teigia Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Dalį pagamintos šilumos biokuro katilinė tieks Pasvaliui ir Panevėžiui, tačiau čia pagaminamas kiekis šilumos kainos nesumažins.