Kaip veikia šita sistema ir kam yra reikalingi draudimai, plačiau pakomentavo kultūros ministras Simonas Kairys. 

– Valstybėje yra priimta nacionalinio saugumo strategiją, kurioje bandoma kalbėti apie grėsmes ir užkirsti joms kelią. Buvo ginčas ar pratęsti blokavimą ir draudimą visiems rusiškiems, baltarusiškiems kanalams, bet kol strategija galioja, kol Rusija su visais savo veiksmais ir tokiais partneriais kaip Baltarusija, kelia grėsmę Lietuvai. Buvo priimtas sprendimas, kad draudimus, retransliuoti rusiškus kanalus, įvedame praktiškai neribotam laikotarpiui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie buvo reikalavimai propagandiniams rusų kanalams? Kiek jų apskritai buvo Lietuvoje?  

– Buvo daugybė kanalų ir tuo pačiu noriu priminti, kad Lietuvos pastangomis, Lietuvai bendradarbiaujant su kolegomis iš Kultūros ministerijos Ukrainoje, pavyko pasiekti, kad ir Europos Sąjungos mastu informacija būtų traktuojama kaip ginklas, kad ji taptų sankcijų paketo prieš Rusiją dalimi. Svarbu suprasti tuos dalykus, kad dezinformacija ir propaganda yra lygiai tokie patys ginklai naudojami kare, ypač paruošiant visuomenę tam tikriems veiksmams iš priešo pusės.

Visgi Lietuvoje turime nemažai rusakalbių žmonių, kurie vis dar iš įpročio stengiasi ieškoti informacijos ar, tarkim, žiūrėti tam tikras pramogines laidas ar kitus dalykus būtent rusiškose televizijose ir jų programose. Tačiau puikiai žinome, kaip profesionaliai dirba propagandinė agresoriaus mašina, kaip net į pramogines laidas yra įdedami tam tikri dalykai, kurie veikia žmonių sąmonę, kurie bando įtvirtinti kažkokią suklastotą istoriją.

Svarbu suprasti tuos dalykus, kad dezinformacija ir propaganda yra lygiai tokie patys ginklai naudojami kare.

– Yra daugybė priemonių, kurių pagalba galima pasižiūrėti rusišką turinį internete. Ar nėra taip, kad kovojate su vėjo malūnais? 

– Tikrai ne, nes kalbame apie kažkokią jaunesnę visuomenės dalį, kuri yra labiau išprususi, gali ieškoti alternatyvų internete, socialiniuose tinkluose, bet kuo labiau lendame gilyn, žmones, kurie turi tam tikrų kompetencijų informacinių technologijų srityje jie, mano galva, kur kas mažesniame pavojuje. 

– Ar nėra taip, kad praleidžiate didžiąją dalį kanalų internete ir galiausiai ta propaganda ateina per socialinius tinklus daug greičiau ir įtikinamiau nei, kad jie ateitų per televiziją? 

– Lietuva deda tikrai daug pastangų visose sferose – tiek bendradarbiaudama su socialinių tinklų atstovais, tiek yra įvykę įstatymų pakeitimai, kur buvo įgalintos mūsų institucijos – tiek ŽEIT, tiek LRTK. Manau, esame padarę labai daug ir esame geras pavyzdys kitoms šalims parodant, kad būtina kovoti ir suprasti propagandą.  

Esame užblokavę daugybę dalykų, nors turime tam tikrus atvejus, kada kažkas išlenda socialiniuose tinkluose, o kai kurie dalykai eina visiškai laisva vaga. Diskutuojame su užsienio partneriais apie tai, kad galėtų būti kažkokie kriterijai, kada informacija pripažįstama kaip dezinformacija, tad traktavimas situacijos, kad bet kas, kas sklinda iš Rusijos, automatiškai yra pavojus, propaganda, dezinformacija ir jokių papildomų kriterijų nereikia. Manau, kad prisidedame prie visuomenės sąmoningumo ir tą darome gana sėkmingi. 

– Ar neturėtų būti tiems rusakalbiams, kurie gyvena Lietuvoje, arba tiems, kurie kalba ukrainietiškai, kažkokia kita galimybė žiūrėti naujienas ir pramogas jų kalba? 

– Esame galvoje apie tai, kad vien draudimais rezultatų nepasieksime, tam yra įkurtas naujas medijų rėmimo fondas. Kultūros ministerija tikrai mato, daro ir kuria priemones būtent tiems tikslams įgyvendinti. Čia irgi yra klausimas kiek yra iniciatyvų ne tik iš valstybės, bet ir iš pačių televizijų, interneto, portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių.

Pasak RRT pirmininko pavaduotojo Dariaus Kuliešiaus, tarnyba siekia įpareigoti operatorius persiųsti tik identifikuotų siuntėjų vardines SMS žinutes.

„Taikydami siuntėjo identifikavimo priemones operatoriai reikšmingai sumažins sukčių galimybes apsimesti Lietuvos valstybės institucijomis, bankais, pašto kurjeriais ir kitais populiariais paslaugų teikėjais, kurie dažnai vartotojams siunčia informaciją pasitelkdami SMS“, – pranešime teigė D. Kuliešius.

Be to, pasak RRT, gavę informaciją apie sukčiavimą ar kitus susijusius incidentus operatoriai privalės nedelsiant nutraukti tokių trumpųjų žinučių persiuntimą.

Įsigaliojus naujiems taisyklių pakeitimams operatoriai privalėtų blokuoti telefono numerius, kai skambučiai gaunami iš užsienio operatorių su lietuviškais fiksuoto ryšio numeriais, taip pat – iš nepaskirtų numerių ar kai skambinama iš tarptinklinio ryšio, nors skambintojas nėra išvykęs iš Lietuvos.

RRT dėl taisyklių pakeitimo paskelbė viešą konsultaciją.

Pasak pirmadienį išplatinto Vyriausybės pranešimo spaudai, komisija nustatė, kad televizijos kanalai, kuriems ES taiko sankcijas, yra platinami internete, taip pat nustatyta, kad draudžiamų platinti televizijos kanalų duomenų paketai yra gaunami naudojant serverių IP adresus, pagal kuriuos yra pasiekiami televizijos kanalai „NTV“, „Pervyi Kanal“, „Rossiya 1“, „Rossiya 24“ ir „RTR Planeta“.

Sprendimas priimtas kovo 8 dieną po diskusijų su interneto paslaugų teikėjų atstovais, teigiamai įvertinus paslaugų teikėjų pasirengimą ir technines galimybes šį sprendimą įgyvendinti jau šią savaitę.

Pažymima, jog nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turės ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos panaikinti galimybę pasiekti minimus IP adresus, kuriais pasiekiami televizijos kanalai.

Būtent internetinė erdvė tapo parankia alternatyva skleisti dezinformaciją šiems kanalams, sustabdžius jos sklaidą per Lietuvoje anksčiau retransliuotas televizijas.

Praėjusiais metais Seimui priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, Lietuvoje įsigaliojo draudimas retransliuoti bei internete platinti Rusijoje ir Baltarusijoje įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai šių valstybių valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų televizijos ir radijo kanalus iki 2024 metų sausio.

Tačiau, anot pranešimo, dalis kanalų internetinėje erdvėje liko pasiekiami.

„Būtent internetinė erdvė tapo parankia alternatyva skleisti dezinformaciją šiems kanalams, sustabdžius jos sklaidą per Lietuvoje anksčiau retransliuotas televizijas. Todėl Komisijos priimtas sprendimas, prisidėsiantis prie efektyvesnio ES sankcijų įgyvendinimo, yra prasmingas ir sveikintinas“, – pranešime cituojama Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Rusijos pradėjus karą Ukrainoje, ES Taryba dėl dezinformacijos ir propagandos skleidimo prieš Europos Sąjungą ir jos valstybes nares pritaikė sankcijas Rusijos televizijos kanalams „RT“, „Sputnik“, „Rossiya RTR/RTR Planeta“, „Rossiya 24/Russia 24“, „TV Centre International“, „NTV/NTV Mir“, „Rossiya 1“, „REN TV“, „Pervyi Kanal“.

Vyriausybė nurodo, kad fiksuotas sistemingas Rusijos kanalų skleidžiamos dezinformacijos veikimas prieš Vakarų šalių pilietines visuomenes, ES ir jos valstybių narių demokratinių institucijų veikimą, piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis, pažeidžiamas mažumas.

„Šie veiksmai vykdomi per įvairias žiniasklaidos priemones, kurias tiesiogiai ar per tarpininkus nuolat kontroliuoja Rusijos vadovybė“, – pažymima pranešime.

Pasak jo, pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas.

„Prieš pusę valandos Lietuva ir Lenkija sustabdė paketo priėmimą ir galimai ta diskusija kelsis į Europos Vadovų Tarybą“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.

„Jeigu būtų padaryta tokio dydžio landa politinė, kuriai pritartų visos ES valstybės, manau, kad tai ne tik tiems konkretiems atvejams būtų panaudota spręsti, bet ir, ko gero, sankcijų netgi stipriam apeidinėjimui“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergio teigimu, Lietuva ir Lenkija sustabdė devintojo paketo priėmimą, tokią poziciją palaiko ir kitos Baltijos šalys. 

„Koordinavomės, visada aiškinau savo argumentus visiems, tiesioginis palaikymas iš principo dėl pozicijos, tai buvo Baltijos šalys ir Lenkija“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Sako, kad išimtys silpnina sankcijų paketą

„Financial Times“ pranešė, kad išimtis sankcijoms pasiūlė Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai, iniciatyvai paramą pareiškė ir dalis kitų Vakarų Europos valstybių.

Anot ministro, siūlomos išimtys silpnina devintąjį sankcijų paketą Rusijai, įvedamą tebesitęsiant Maskvos invazijai Ukrainoje.

„Mūsų vertinimu, išimtys, kurios yra numatytos, iš esmės jos ypatingai stipriai sumažina devinto paketo reikšmingumą“, – sakė G. Landsbergis.

Klausimą dėl sankcijų išimčių ketvirtadienį EVT žadantis kelti prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad maisto saugumas neturi būti priedanga silpninti sankcijas Rusijai.

„Devintasis sankcijų paketas – jau pakeliui. Maisto saugumas neturėtų būti naudojamas kaip priedanga silpninti mūsų sankcijas! Sakncionuotiems Rusijos oligarchams neturėtų būti leista pasiekti jų užšaldytų lėšų ir toliau krautis turtą, kol Ukrainiečių civiliai miršta nuo Rusijos bombų“, – tviteryje pareiškė prezidentas.

Devintasis sankcijų paketas – jau pakeliui. Maisto saugumas neturėtų būti naudojamas kaip priedanga silpninti mūsų sankcijas!

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad prezidentui suteiktas mandatas EVT likti prie pozicijos „išimtys negali būti taikomos (...) kažkokiems subjektams, kurie gabentų vienas ar kitas prekes, šiuo atveju kalbame apie trąšas“.

„Neatsitrauksime nuo pradinių savo pasiūlymų, ką esame sutarę su Baltijos šalimis ir Lenkija“, – BNS sakė parlamentarė.

„Jeigu mes principingai žiūrime į Kremliaus režimą ir žmones, artimus tam režimui, personalijas, tai negalime pasiremti tik maisto saugumo klausimais, kad atsirastų kažkokios spragos, kad kažkokie žmonės, tos personalijos galėtų iškristi iš reguliavimo srities“, – teigė ji.

Komiteto pirmininkė teigė, kad atskiras situacijas, kai nesankcionuoti kroviniai užsibūna ES uostuose, reikėtų spręsti Europos Komisijos gairėmis.

Užsienio reikalų ministro teigimu, iš pradžių išimtys buvo siūlomos pusantro tūkstančio Rusijos privačių asmenų ir įmonių, tačiau vėliau sąrašas sutrumpintas.

„Iš pradžių tai buvo pusantro tūkstančio asmenų ir įmonių sąrašas, dabar susiaurėjo šiek tiek, kuriems būtų atlaisvintos ir privačios lėšos, jeigu valstybės nustatytų tų lėšų sąsajas su maisto saugumu. Sunku pasakyti, kaip tiksliai privačios lėšos oligarchų yra susijusios su maisto saugumu, tą klausimą kėlėme“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Problemas siūlo spręsti gairėmis

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Rusija bando pasinaudoti naratyvu, jog ES sankcijos stabdo žemės ūkio produkciją su trečiojo pasaulio šalimis.

„Yra pasaulyje Rusijos spaudžiamas naratyvas, kad Europos Sąjungos sankcijos yra kaži kaip atsakingos už maisto kainų kilimą, ypatingai trečiojo pasaulio šalyse, nors visi puikiai žino, kad jokia žemės ūkio produkcija nėra sankcionuota ir tai niekaip nėra susiję. Sankcionuoti yra kai kurie oligarchai ir kompanijos, susijusios su trąšų verslu“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ji.

Premjerė teigė, kad jos žiniomis, yra tam tikrų praktinių problemų su vienu kitu įstrigusiu kroviniu ir kai kurie paslaugų tiekėjai bijodami sankcijų galbūt nesiima rizikos jas spręsti. Todėl, I. Šimonytės teigimu, reikia spręsti konkrečias problemas, o ne reglamente turėti plačiai interpretuojamas išlygas, kurios „nelabai aišku, kur gali nuvesti“.

„Mūsų vertinimu, tie dalykai turėtų būti sprendžiami gairėmis, o tikrai ne bandant į reglamentą įdėti išlygas, kurios, tiesą sakant, mums atrodo labai plačiai interpretuojamos, nes nelabai aišku, kodėl atskirų oligarchų personalinės lėšos, asmeninis oligarchų turtas turėtų būti kažkaip išvestos iš sankcijų siejant tai su maisto tiekimu“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Ir atrodys tai kaip sankcijų silpninimas žmonėms, kurie esmingai susiję su Putino režimu. Todėl pozicija yra ta, kad reikėtų (prie jų – BNS) dar padirbėti“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.

Ir atrodys tai kaip sankcijų silpninimas žmonėms, kurie esmingai susiję su Putino režimu.

ES Vakarų šalims šalims baiminantis, kad Rusijai naujausios sankcijos trukdys prekybai grūdais ir trąšomis, siūloma taikyti šiems sandoriams išimtis, tačiau G. Landsbergis sako, kad konkrečiais atvejais būtų galima pasitelkti Europos Komisijos išaiškinimą, kaip ir buvo daroma Kaliningrado tranzito per Lietuvą atveju.

„Suprantame partnerių iš Europos susirūpinimą kai kuriais konkrečiais atvejais, kur gali būti tam tikros problemos, kur bankai atsisako apmokėjimus vykdyti ar tranzitą vykdyti, ar kitus dalykus. Tačiau mūsų Vyriausybės įsitikinimu, tikrai tokius konkrečius atvejus galima spręsti Europos Komisijos išaiškinimu, kaip ir buvo Lietuvos atveju“, – sakė G. Landsbergis.

„Financial Times“ skelbia, kad prie dokumento, kuriuo siūloma taikyti išimtis, taip pat prisideda Ispanija, Belgija ir Portugalija. Pasak I. Šimonytės, tokių valstybių yra apie 10.

Dokumente teigiama, kad kroviniai Europos uostuose šiuo metu sulaikomi ilgiau nei būtina, nes bendrovės nerimauja dėl dalyvavimo sandoriuose su Rusijos įmonėmis, kurios priklauso sankcionuotiems asmenims, ir taip sutrinka trąšų ir maisto tiekimo grandinės.

„Vyriausybės kanceliarija ypatingai pastaruoju metu įdėmiai stebi situaciją socialiniame tinkle „Facebook“, mato vartotojų nusiskundimus dėl galimai nepagrįsto įrašų, remiančių Ukrainą, trynimo bei autorių blokavimo“ – trečiadienį išplatintame pranešime sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. 

„Bendraujame su „Meta“ kompanijos atstovais, su kuriais siekiame ne tik eskaluoti konkrečius pavyzdžius, bet ir rasti sisteminius sprendimus, kad tokios situacijos nesikartotų“, – teigė kanclerė.

Todėl matome daug atvejų, kai gaunami apribojimai ar blokavimai neatitinka.

Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, dezinformacijos analizės centro Debunk.org komanda pradeda rinkti pavyzdžius, kai „Meta“ priklausančios platformos blokuoja žinučių apie Rusijos karą Ukrainoje skaidą ar autorių veiklą ir tikimasi, kad tai padės nustatyti ne tik konkrečius atvejus, bet ir bendrą problemos mastą.

„Ši informacija galėtų tapti rimtu argumentu tiek diskutuojant su „Meta“ kompanijos atstovais dėl moderavimo pokyčių socialiniame tinkle „Facebook“, tiek keliant klausimą Europos Komisijos lygiu“, – pažymi G. Balčytytė. 

Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas pažymi, kad didžiosios socialinių medijų platformos naudoja tiek dirbtinio intelekto algoritmus, tiek turinio moderatorius, tačiau algoritmai labai prastai veikia lietuvių kalba, o Lietuvai skirtų moderatorių skaičiai yra maži.

„Todėl matome daug atvejų, kai gaunami apribojimai ar blokavimai neatitinka“, – pranešime cituojamas V. Daukšas.

„Roskomnadzor“ apkaltino „YouTube“ cenzūra ir sakė, kad gali būti pareikštas įspėjimas dėl teisės į žodžio laisvę pažeidimų.

„Įstatymu numatomos galimybių naudotis visiško ar dalinio apribojimo priemonės“, jei tokie įspėjimai būtų ignoruojami, nurodė tarnyba.

„Roskomnadzor“ kreipėsi į „Google“ vadovybę su reikalavimu „kuo greičiau“ atblokuoti RT „YouTube“ kanalus „RT DE“ ir „Der Fehlende Part“.

„Roskomnadzor“ laiške sakoma, kad užblokavusi šiuos kanalus „Google“ vadovybė pažeidžia pagrindinius laisvo informacijos skleidimo ir gavimo principus.

Rusijos žiniasklaidos reguliavimo tarnyba tai pavadino rusiškų žiniasklaidos priemonių cenzūravimu ir teigė, kad „YouTube“ administracija reguliariai cenzūruoja rusiškų žiniasklaidos priemonių paskyrose skelbiamą informaciją.

Antradienį RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonjan pranešė, kad „YouTube“ pašalino – be galimybės atkurti – du vokiškus RT kanalus.

Vėliau „Google“ spaudos tarnyba šių kanalų pašalinimą paaiškino naudojimosi platforma sąlygų pažeidimais.

„YouTube“ turi aiškias taisykles... ir jose išdėstoma, kas leistina platformoje. „RT DE“ buvo įspėtas dėl turinio, kuriuo pažeidžiamos mūsų taisyklės dėl melagingos informacijos apie koronavirusinę infekciją COVID-19, skelbimo. Dėl to sustabdytos jų teisės skelbti vaizdo medžiagą“, – sakoma pranešime.

„Stabdant teises kanalo savininkai bandė apeiti suvaržymus pasinaudodami kitu kanalu; dėl to abu kanalai buvo uždaryti“, – nurodoma jame.

Rusija pastaruoju metu didino spaudimą užsienio technologijų milžinėms, siekdama labiau kontroliuoti turinį, prieinamą interneto vartotojams jos teritorijoje.

Prieš šį mėnesį įvykusius parlamento rinkimus žiniasklaidos reguliavimo tarnyba blokavo dešimtis interneto svetainių, susijusių su opozicijos aktyvistu Aleksejumi Navalnu, kurio organizacijos Rusijoje buvo paskelbtos ekstremistinėmis ir uždraustos.

Suvaržymų nepaisiusioms platformoms, tarp jų „Twitter“, „Google“ ir „Facebook“, teismai skyrė virtinę baudų, kovo mėnesį buvo pradėta riboti „Twitter“ paslaugų greitį.

Kremlius užsipuolė dėl „cenzūros“

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį apkaltino „YouTube“ cenzūra. Toks žingsnis žengtas didėjant užsienio technologijų milžinių ir Kremliaus priešpriešai.

„Yra ženklų, kad pažeisti Rusijos Federacijos įstatymai – pažeisti gana šiurkščiai, nes... tai susiję ir su cenzūra, ir su trukdymu skleisti informaciją žiniasklaidoje“, – žurnalistams pareiškė D. Peskovas.

Pasak jo, šiuo atvejų taikytini Rusijos įstatymai, nes blokuoti kanalai – „RT DE“ ir „Der Fehlende Part“ – yra rusų kompanijos padaliniai, nors ir veikiantys Vokietijoje.

„Negalime ir nereikia atmesti galimybės imtis priemonių, kad priverstume šią platformą laikytis mūsų įstatymų, – sakė D. Peskovas. – Be abejo, tolerancija tokiems įstatymo pažeidimams turi būti nulinė.“

Berlynas įspėja Rusiją nekeršyti

Berlynas taip pat įspėjo Maskvą nekeršyti už šį žingsnį vokiečių žiniasklaidos priemonėms Rusijoje. 

„Bet kas, raginantis imtis atsakomųjų žingsnių, nedraugiškas žiniasklaidos laisvei“, – žurnalistams Berlyne sakė kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

Jis pridūrė, kad šis „YouTube“ žingsnis „nebuvo valstybės priemonė“.  

„Vokietijos vyriausybė su tuo niekaip nesusijusi“, – sakė S. Seibertas.

Dešiniųjų pažiūrų aktyvistų grupė „Project Veritas“ seniai yra viena ištikimiausių buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) rėmėjų. Jos paskyra buvo blokuota dėl „pasikartojančių kompanijos politikos, draudžiančios privačių duomenų skelbimą, pažeidimų“, sakoma grupės įkūrėjo Jameso O'Keefe'o (Džeimso Okyfo) pranešime socialiniame tinkle „Twitter“.

Paskyra blokuota praėjus dienai po to, kai grupė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jos žurnalistai užsipuolė „Facebook“ viceprezidentą integralumo ir saugumo klausimais Guy Roseną (Gajų Rouzeną) prie jo namų.

Pranešime, kuris buvo išplatintas daugybei JAV žiniasklaidos priemonių, bendrovė nurodė, kad grupės paskyra yra „visam laikui sustabdyta dėl pasikartojančių „Twitter“ privačių duomenų [apsaugos] politikos pažeidimų“. Kurie pranešimai paskatino blokuoti grupės paskyrą, nenurodoma.

Ši grupė turėjo daugiau nei 700 tūkst. sekėjų tviteryje.

J. O'Keefe'o paskyra taip pat buvo kuriam laikui dingusi iš platformos, tačiau po kelių valandų buvo atblokuota.

„Project Veritas“ ir J. O'Keefe'as išgarsėjo savo provokuojančiomis pastangomis atskleisti „korupciją“ tarp pažangių pažiūrų aktyvistų arba liberalių nuostatų besilaikančių išrinktųjų pareigūnų.

Ši grupė taip pat platino nepagrįstus kaltinimus dėl prezidento rinkimų rezultatų klastojimo Jungtinėse Valstijose. Šiuos kaltinimus pernai po pralaimėjimo Joe Bidenui (Džo Baidenui) taip pat kartojo D. Trumpas.

Būtent šie jo pareiškimai išprovokavo riaušes JAV Kapitolijuje, D. Trumpo paskyros blokavimą tviteryje ir precedento neturinčią antrą apkaltą JAV valstybės vadovui jo kadencijos pabaigoje.

Po sausio 6 dienos neramumų „Twitter“ dar labiau sustiprino kovą su dezinformacija ir dėl to sulaukė pasipiktinimo garsių dešiniųjų pažiūrų amerikiečių, kaltinančių socialinį tinklą taikant cenzūrą.

Šis žingsnis buvo žengtas socialiniams tinklams suskubus reaguoti į chaosą, sukeltą D. Trumpo šalininkų, tikinčių jo jokiais įrodymais nepagrįstais kaltinimais dėl esą nesąžiningų rinkimų.

Beprecedenčių priemonių buvo imtasi, kai prezidentas socialiniuose tinkluose vėl pažėrė virtinę melagingų teiginių apie tariamą sukčiavimą ir pažeidimus per rinkimus, kuriuos pralaimėjo Joe Bidenui.

„Tai ekstremali padėtis, ir mes imamės atitinkamų ekstremalių priemonių, įskaitant prezidento Trumpo paskelbto vaizdo įrašo pašalinimą“, – sakė „Facebook“ viceprezidentas integralumo klausimais Guy Rosenas.

„Pašalinome jį, nes įvertinę visas aplinkybes manome, kad jis didina smurto grėsmę, užuot ją mažinęs“, – sakė jis.

„Facebook“ 24 valandoms atėmė iš D. Trumpo galimybę skelbti žinutes šiame socialiniame tinkle ir instagrame, nurodžiusi, kad jo žinutės kursto smurtą.

D. Trumpo melagingi teiginiai, pradedant konkrečiais kaltinimais ir baigiant bendro pobūdžio sąmokslo teorijomis, paskatino feisbuką pakeisti užrašą, skelbiamą prie jo žinučių, kuriose ginčijami rinkimų rezultatai.

Naujas užrašas skelbia: „Joe Bidenas yra išrinktasis prezidentas, o rezultatus yra patvirtinusios visos 50 valstijų. JAV galioja įstatymai, procedūros ir veikia institucijos, užtikrinantys taikų valdžios perdavimą po rinkimų.“

Viena aktyvistų grupė, vadinanti save feisbuko priežiūros valdyba, sakė, kad sankcijos, kurių D. Trumpo atžvilgiu ėmėsi socialinis tinklas, yra gerokai pavėluotos.

„Jos per švelnios ir pavėluotos“, – nurodė grupė išplatintame pranešime.

„Donaldas Trumpas daugybę kartų pažeidė paties feisbuko nustatytas sąlygas. Jo paskyra kelia grėsmę ne tik demokratijai, bet ir žmonių gyvybėms“, – rašė grupė.

Nuolatinis blokavimas tviteryje?

Trečiadienį didelei D. Trumpo šalininkų miniai šturmavus Kapitolijų, kilo susirėmimų su policija, per kuriuos buvo pašauta ir vėliau mirė viena moteris. Riaušininkams įsiveržus į Kapitolijaus kompleksą buvo laikinai nutrauktas abejų Kongreso rūmų posėdis, sušauktas patvirtinti Rinkikų kolegijos balsavimo rezultatus ir išrinktojo prezidento J. Bideno pergalę.

Anksčiau trečiadienį D. Trumpas per mitingą prie Baltųjų rūmų paragino savo šalininkus žygiuoti į Kapitolijų, pareiškęs, esą iš jo buvo pavogta pergalė rinkimuose.

Vėliau prezidentas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vėl pakartojo savo teiginį apie pavogtus rinkimus ir netgi pareiškė savo šalininkams: „Aš jus myliu.“

Platforma „YouTube“, vadovaudamasi savo politika, draudžiančia skelbti teiginius, ginčijančius rinkimų rezultatus, šį vaizdo įrašą pašalino.

„Twitter“ nurodė, kad D. Trumpo žinutės pažeidžia platformos pilietinio sąžiningumo taisykles ir kad dėl bet kokių būsimų pažeidimų „paskyra @realDonaldTrump bus blokuota visam laikui“.

Socialinis tinklas pranešė, kad D. Trumpo paskyra bus blokuojama 12 valandų. Jei taisykles pažeidžiančios žinutės nebus pašalintos, „paskyra bus toliau blokuojama“, nurodė tviteris.

Feisbukas informavo, kad ieškos ir pašalins turinį, giriantį Kapitolijaus šturmą ar skatinantį smurtą.

Anot socialinio tinklo, jis sieks pašalinti raginimus protestuoti, įskaitant kvietimus į taikias protesto akcijas, jeigu bus pažeidžiama Vašingtono mieste paskelbta komendanto valanda, taip pat bet kokius bandymus vėl organizuoti Kongreso šturmą.

„Šios dienos smurtiniai protestai Kapitolijuje yra gėda“, – sakė feisbuko atstovas spaudai.

„Draudžiame mūsų platformoje kurstyti smurtą. Aktyviai peržiūrime ir šaliname bet kokį turinį, pažeidžiantį šias taisykles“, – nurodė jis.

Pasak feisbuko, bendrovė palaiko kontaktus su teisėsaugos pareigūnais ir toliau blokuoja sąmokslo teorijų judėjimą „QAnon“, sukarintus socialinius judėjimus ir neapykantą kurstančias grupes.

Feisbukas ir instagramas blokavo grotažymę #StormTheCapitol.

Vienas ES diplomatas, pageidavęs neviešinti jo vardo, trečiadienį kalbėdamasis su naujienų agentūra AFP nesutiko patvirtinti, kad toks susitarimas pasiektas, bet taip pat neatmetė jo galimybės.

„Laukiame galutinio patvirtinimo“, – sakė jis.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ankstesnę dieną sakė, kad yra „gera galimybė“ susitarti dėl ES biudžeto ir koronaviruso pandemijos paveiktos Bendrijos ekonomikos gaivinimo paketą per ketvirtadienį vyksiantį bloko viršūnių susitikimą.

Budapeštas ir Varšuva praeitą mėnesį užblokavo 1,8 trln. eurų daugiamečio biudžeto ir ekonomikos gaivinimo paketą, nes Briuselis pasiūlė ES narių finansavimą susieti su teisinės valstybės principų laikymusi.

Briuselis abi vyriausybes kaltina varžant demokratines laisves, ypač teismų nepriklausomumą Lenkijoje ir žiniasklaidos laisvę Vengrijoje.

„Priežastys Lenkijai ir Vengrijai laikytis kitokios pozicijos nei kitų ES šalių, praktiškai išnyko“, – trečiadienį žurnalistams Varšuvoje sakė Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Gowinas.

Europos Sąjungai „pirmininkaujančios Vokietijos pozicija taip pat panaši į Lenkijos ir Vengrijos, bet, aišku, susitarimui Europos [Vadovų] Taryboje reikalingas vienbalsiškumas“, pridūrė J. Gowinas, vadovaujantis Lenkijos konservatyvios koalicinės vyriausybės mažesniajai partnerei.

„Šiuo metu Varšuvos-Berlyno-Budapešto trikampyje yra sutariama. Esu įsitikinęs, kad šis susitarimas taip pat apims ir kitas 24 Europos sostines“, – pridūrė vicepremjeras.

Vis dėlto Berlynas trečiadienį nepateikė jokių užuominų apie kompromisą. ES ekonominė galiūnė Vokietija iki gruodžio 31 dienos tebepirmininkauja blokui.

Kalbėdama Bundestage Vokietijos kanclerė Angela Merkel atsisakė prognozuoti, ar šis ginčas gali būti greitai išspręstas. „Deja, negaliu pasakyti, ar tai suveiks, ar ne“, – kalbėjo ji.

Tiek Vengrija, tiek Lenkija grasino vetuoti daugiametį biudžetą ir atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondą, jeigu ES pirmininkaujanti Vokietija toliau rems reikalavimus, kad bloko šalys turi laikytis teisinės valstybės principų, jeigu nori gauti Bendrijos lėšų.

„Esu įsitikinęs, kad turime gerą galimybę šią savaitę užversti šią bylą“, – per vizitą Varšuvoje sakė V. Orbanas, atvykęs pasikonsultuoti su Budapešto sąjungininkais lenkais.

„Mus teskiria centimetras“, – televizijai „Polsat“ sakė Vengrijos lyderis.

Visgi nacionalistinių pažiūrų V. Orbanas pabrėžė, kad Varšuva ir Budapeštas lieka „vienoje pusėje, o pirmininkaujanti Vokietija – kitoje. Turime galimybę Lenkijos ir Vengrijos pergalei“.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis antradienį sakė, kad Varšuva kol kas neatsisako grasinimo vetuoti paktą ir yra pasiruošusi visiems scenarijams.

„Esame pasiruošę mėnesiams tarimosi ir derybų, bet taip pat esame pasiruošę galimam preliminariam biudžetui, taigi, šiuo metu neatmetame jokių scenarijų“, – kalbėjo M. Morawieckis.

Vengrija ir Lenkija įsitraukė į ginčą su ES dėl mechanizmo, kuriuo finansavimas yra susiejamas su teisės viršenybės principo laikymusi valstybėse narėse, ir blokavo ES biudžeto bei ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos fondo priėmimą.

„Manau, kad yra nemaža galimybė išspręsti šį klausimą šią savaitę, ketvirtadienį, viršūnių susitikime“, – sakė Varšuvoje besilankantis V. Orbanas.

„Mus skiria tik centimetras“, – televizijos kanalui „Polsat News“ sakė Vengrijos premjeras.

Tiesa, V. Orbanas pabrėžė, kad lenkai ir vengrai yra „vienoje pusėje, o ES pirmininkaujanti Vokietija – kitoje. Galime pasiekti Lenkijos ir Vengrijos pergalę“.

Savo ruožtu Lenkijos Vyriausybės atstovas Piotras Mulleris teigė apie abiejų šalių „išlaikomą poziciją“ dėl „būtinybės atskirti“ teisės viršenybės kriterijus nuo biudžeto klausimų.

Vokietija siekia kompromiso iki ketvirtadienį vyksiančio EVT viršūnių susitikimo, o Europos Komisija (EK) jau yra parengusi alternatyvias galimybes leisti ES valstybėms narėms pasinaudoti ekonomikos gaivinimo fondo lėšomis nelaukiant Vengrijos ir Lenkijos.