Lietuvoje draudžiama retransliuoti Kremliaus propagandinius kanalus. Vyriausybė siūlys Seimui ir toliau drausti juos retransliuoti, tačiau rusiška televizija Lietuvą pasiekia internetu, nors svetainės ir IP adresai blokuojami, bet netrukus atsiranda naujų.

Kaip veikia šita sistema ir kam yra reikalingi draudimai, plačiau pakomentavo kultūros ministras Simonas Kairys. 

– Valstybėje yra priimta nacionalinio saugumo strategiją, kurioje bandoma kalbėti apie grėsmes ir užkirsti joms kelią. Buvo ginčas ar pratęsti blokavimą ir draudimą visiems rusiškiems, baltarusiškiems kanalams, bet kol strategija galioja, kol Rusija su visais savo veiksmais ir tokiais partneriais kaip Baltarusija, kelia grėsmę Lietuvai. Buvo priimtas sprendimas, kad draudimus, retransliuoti rusiškus kanalus, įvedame praktiškai neribotam laikotarpiui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie buvo reikalavimai propagandiniams rusų kanalams? Kiek jų apskritai buvo Lietuvoje?  

– Buvo daugybė kanalų ir tuo pačiu noriu priminti, kad Lietuvos pastangomis, Lietuvai bendradarbiaujant su kolegomis iš Kultūros ministerijos Ukrainoje, pavyko pasiekti, kad ir Europos Sąjungos mastu informacija būtų traktuojama kaip ginklas, kad ji taptų sankcijų paketo prieš Rusiją dalimi. Svarbu suprasti tuos dalykus, kad dezinformacija ir propaganda yra lygiai tokie patys ginklai naudojami kare, ypač paruošiant visuomenę tam tikriems veiksmams iš priešo pusės.

Visgi Lietuvoje turime nemažai rusakalbių žmonių, kurie vis dar iš įpročio stengiasi ieškoti informacijos ar, tarkim, žiūrėti tam tikras pramogines laidas ar kitus dalykus būtent rusiškose televizijose ir jų programose. Tačiau puikiai žinome, kaip profesionaliai dirba propagandinė agresoriaus mašina, kaip net į pramogines laidas yra įdedami tam tikri dalykai, kurie veikia žmonių sąmonę, kurie bando įtvirtinti kažkokią suklastotą istoriją.

Svarbu suprasti tuos dalykus, kad dezinformacija ir propaganda yra lygiai tokie patys ginklai naudojami kare.

– Yra daugybė priemonių, kurių pagalba galima pasižiūrėti rusišką turinį internete. Ar nėra taip, kad kovojate su vėjo malūnais? 

– Tikrai ne, nes kalbame apie kažkokią jaunesnę visuomenės dalį, kuri yra labiau išprususi, gali ieškoti alternatyvų internete, socialiniuose tinkluose, bet kuo labiau lendame gilyn, žmones, kurie turi tam tikrų kompetencijų informacinių technologijų srityje jie, mano galva, kur kas mažesniame pavojuje. 

– Ar nėra taip, kad praleidžiate didžiąją dalį kanalų internete ir galiausiai ta propaganda ateina per socialinius tinklus daug greičiau ir įtikinamiau nei, kad jie ateitų per televiziją? 

– Lietuva deda tikrai daug pastangų visose sferose – tiek bendradarbiaudama su socialinių tinklų atstovais, tiek yra įvykę įstatymų pakeitimai, kur buvo įgalintos mūsų institucijos – tiek ŽEIT, tiek LRTK. Manau, esame padarę labai daug ir esame geras pavyzdys kitoms šalims parodant, kad būtina kovoti ir suprasti propagandą.  

Esame užblokavę daugybę dalykų, nors turime tam tikrus atvejus, kada kažkas išlenda socialiniuose tinkluose, o kai kurie dalykai eina visiškai laisva vaga. Diskutuojame su užsienio partneriais apie tai, kad galėtų būti kažkokie kriterijai, kada informacija pripažįstama kaip dezinformacija, tad traktavimas situacijos, kad bet kas, kas sklinda iš Rusijos, automatiškai yra pavojus, propaganda, dezinformacija ir jokių papildomų kriterijų nereikia. Manau, kad prisidedame prie visuomenės sąmoningumo ir tą darome gana sėkmingi. 

– Ar neturėtų būti tiems rusakalbiams, kurie gyvena Lietuvoje, arba tiems, kurie kalba ukrainietiškai, kažkokia kita galimybė žiūrėti naujienas ir pramogas jų kalba? 

– Esame galvoje apie tai, kad vien draudimais rezultatų nepasieksime, tam yra įkurtas naujas medijų rėmimo fondas. Kultūros ministerija tikrai mato, daro ir kuria priemones būtent tiems tikslams įgyvendinti. Čia irgi yra klausimas kiek yra iniciatyvų ne tik iš valstybės, bet ir iš pačių televizijų, interneto, portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių.