Kaip pranešė LRT radijas, prokurorams gavus komisijos prašymą panaikinti statybos leidimą, paminklas paveldosaugos objekte buvo pastatytas ir atidengtas.

Pasak Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ginos Skersinskytės, ginti viešąjį interesą nebuvo teisinio pagrindo.

„Mes tai įvertinome, kad tas statinys daugiau kaip meno statinys. Vėlgi tai yra žmogaus dydžio siluetas, (...) visiškai pasakyti, kad negalimi jokie meno kažkokie statiniai, irgi taip negalima“, – LRT radijui sakė G. Skersinskytė.

Tuo metu Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė sakė, kad komisija vienbalsiai nusprendė skųsti nutarimą.

„Paveldo komisija teigia, jog specialusis planas draudžia bet kokias statybas skulptūros pastatymo vietoje ir kad šito specialiojo plano nuostatos buvo pažeistos“, – LRT radijui teigė pirmininkė.

Anot Viešosios įstaigos „Archeologijos centras“ direktoriaus Lino Damulyno, statant paminklą ir darant polius turėjo būti atlikti archeologiniai kasinėjimai, tačiau jie nebuvo padaryti, todėl taip galėjo būti sunaikintas vertingas istorinis sluoksnis.

Paminklas B. Lubiui atidengtas spalio pabaigoje.

Idėją įamžinti B. Lubio atminimą pernai iškėlė Plungės pramonininkų sąjunga, finansavusi projektavimo darbus, o savivaldybė skyrė 120 tūkst. eurų paruošti aikštelę paminklui bei žaliojo tiltelio atnaujinimui.

B. Lubio artimieji padengė bronzinės skulptūros kūrybos išlaidas.

B. Lubys gimė 1938 metų spalį Plungėje, mokėsi miesto vidurinėje mokykloje, vėliau studijavo tuometiniame Kauno inžineriniame institute. Nuo 1963 metų dirbo Jonavos „Azoto“ gamykloje (vėliau – „Achema“). Pradėjęs nuo cecho viršininko pavaduotojo, tapo įmonės generaliniu direktoriumi, vėliau – pagrindiniu jos akcininku. Jis sukūrė koncerną „Achemos grupė“ ir buvo jo prezidentu.

Nuo 1992 metų gruodžio iki 1993 metų kovo pabaigos B. Lubys ėjo premjero pareigas,1993 metais tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu. Jis buvo mecenatas, Jonavos rajono ir Plungės miesto garbės pilietis.

B. Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose. 

Vietiniai tylomis tarpusavyje aptarinėjo paminklą – vieni kraipė galvas, tačiau garsiai nepasitenkinimo nereiškė.

Dauguma vietinių su šeimomis traukė apžiūrėti naujojo paminklo. Įsiamžinę prie jo mobiliaisiais telefonais, plungiškiai stoviniavo, gyvai aptarinėjo paminklą, o kai kurie net dalijosi prisiminimais apie kadaise įvykusius susitikimus su B. Lubiu.

Visa tai byloja, kad abejingų šiam objektui neliko.

Idėją įamžinti B. Lubio atminimą pernai iškėlė Plungės pramonininkų sąjunga, finansavusi projektavimo darbus, o savivaldybė skyrė 120 tūkst. eurų paruošti aikštelę paminklui bei žaliojo tiltelio atnaujinimui.

B. Lubio artimieji padengė bronzinės skulptūros kūrybos išlaidas.

B. Lubys gimė 1938 metų spalį Plungėje, mokėsi miesto vidurinėje mokykloje, vėliau studijavo tuometiniame Kauno inžineriniame institute.

Nuo 1963 metų dirbo Jonavos „Azoto“ gamykloje (vėliau – „Achema“).

Pradėjęs nuo cecho viršininko pavaduotojo, tapo įmonės generaliniu direktoriumi, vėliau – pagrindiniu jos akcininku.

Jis sukūrė koncerną „Achemos grupė“ ir buvo jo prezidentu.

Nuo 1992 metų gruodžio iki 1993 metų kovo pabaigos B. Lubys ėjo premjero pareigas,1993 metais tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu.

Jis buvo mecenatas, Jonavos rajono ir Plungės miesto garbės pilietis.

B. Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose.

Idėją įamžinti B. Lubio atminimą pernai iškėlė Plungės pramonininkų sąjunga, finansavusi projektavimo darbus, o savivaldybė skyrė 120 tūkst. eurų paruošti aikštelę paminklui bei žaliojo tiltelio atnaujinimui.

B. Lubio artimieji padengė bronzinės skulptūros kūrybos išlaidas.

B. Lubys gimė 1938 metų spalį Plungėje, mokėsi miesto vidurinėje mokykloje, vėliau studijavo tuometiniame Kauno inžineriniame institute. Nuo 1963 metų dirbo Jonavos „Azoto“ gamykloje (vėliau – „Achema“). Pradėjęs nuo cecho viršininko pavaduotojo, tapo įmonės generaliniu direktoriumi, vėliau – pagrindiniu jos akcininku. Jis sukūrė koncerną „Achemos grupė“ ir buvo jo prezidentu.

Nuo 1992 metų gruodžio iki 1993 metų kovo pabaigos B. Lubys ėjo premjero pareigas,1993 metais tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu. Jis buvo mecenatas, Jonavos rajono ir Plungės miesto garbės pilietis.

B. Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose. 

„Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, išnagrinėjusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pareiškimą, nenustatė, jog išduodant statybos leidimą ir derinant skulptūros projekto sprendinius su Kultūros paveldo departamentu buvo pažeisti teisės aktai ar tuo būtų pažeistos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai“, – teigiama penktadienį išplatintame prokuratūros pranešime.

Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į prokuratūrą, kad Plungės rajono savivaldybės išduotas leidimas skulptūrą B. Lubiui statyti nacionalinės reikšmės kultūros paminklo – Plungės dvaro sodybos – teritorijoje pažeidžia viešąjį interesą išsaugoti šį kultūros paveldą.

Paminklo statymo klausimą balandį svarsčiusi komisija konstatavo galimą įstatymų pažeidimą. Per Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdį kalbėję dailės istorikai, parkų tyrinėtojai tvirtino, jog paminklo B. Lubiui projektas turi akivaizdų neigiamą poveikį paveldui.

Anot specialistų, Plungės dvarui ir jo parkui taikomi specialieji paveldosauginiai reikalavimai, o paminklo projektas keičia vertingąsias Oginskių dvaro komplekso savybes.

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcijos narių vertinimu, prie įėjimo į parką turinti stovėti skulptūra siųstų klaidingą žinutę – B. Lubys simboliškai savintųsi visą dvaro kompleksą, jis tarsi pasitiktų svečius kaip dvaro sodybos savininkas.

Prokuratūros pranešime atkreiptas dėmesys, kad Kultūros paveldo departamentas neprieštaravo, jog skulptūra būtų pastatyta Plungės dvaro parke, ir suderino statybos leidimą.

„Kultūros paveldo departamento sprendimas pritarti skulptūros projektiniams sprendiniams ir jos statymui Plungės dvaro parke buvo grindžiamas tuo, jog vieta, kurioje bus statoma skulptūra nėra visiškai autentiška, nutolusi nuo centrinių rūmų, nedaranti įtakos parko struktūrai ir vizualiniams ryšiams“, – nurodė prokuratūra.

Dėl signataro, mecenato, Plungės miesto garbės piliečio B. Lubio atminimo įamžinimo Plungėje į savivaldybę kreipėsi Plungės pramonininkų sąjunga.

Išnagrinėjus šį prašymą bei kompetentingoms institucijoms pritarus, išduotas leidimas statyti skulptūrą B. Lubiui atminti minėto dvaro parke prie Babrungo upės tilto krantinės.

Ten norima įrengti naują trinkelių aikštelę ir pastatyti natūralistinių formų bronzinę 2,3 metro aukščio B. Lubio skulptūrą, paaukštinti pakrantės atraminę sienelę.

Tai būtų antras paminklas B. Lubiui, pirmasis 2015 metais pastatytas Jonavoje, kur veikia šiam verslininkui priklausiusi azoto trąšų gamykla „Achema“.

2012 metais Klaipėdoje B. Lubiui atidengta atminimo lenta su bareljefu.

B. Lubys gimė 1938 metais Plungėje. Jis buvo verslininkas, pramonininkas, Kovo 11-osios akto signataras, nuo 1992 metų gruodžio 2 dienos iki 1993 metų kovo 31 dienos ėjo premjero pareigas, ilgametis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, mecenatas, Jonavos rajono ir Plungės miesto garbės pilietis. B. Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose. 

Dėl paminklų statymo saugomose teritorijose Valstybinė kultūros paveldo komisija konstatavo galimą įstatymų pažeidimą, teigiama jos pranešime.

Lietuvos dailės istorikų draugijos pirmininkė Jurgita Kristina Pačkauskienė per komisijos posėdį balandžio pabaigoje teigė, kad specialistai abejoja tiek skulptūros menine verte ir kokybe, tiek vietos jai parinkimu.

Pasak J. K. Pačkauskienės, galimos ir kitos įamžinimo formos, pavyzdžiui, atminimo lenta ar medžio pasodinimas.

Istoriko ir parkų tyrinėtojo, ICOMOS Lietuva nario Dainiaus Labeckio tvirtinimu, paminklo B. Lubiui projektas turi akivaizdų neigiamą poveikį paveldui.

Anot pranešimo, dėl planuojamo B. Lubio paminklo į Valstybinę kultūros paveldo komisiją kreipėsi klubas „Oginskių dvaro bičiuliai“ ir kultūros draugija „Saulutė“. Jie abejoja, ar pasirinkta vieta – Babrungo upės pakrantė Plungės dvaro sodybos parke – yra tinkama vieta šiam paminklui.

Paminklą beveik prieš 12 metų mirusiam verslininkui ir politikui inicijuoja Plungės rajono pramoninkų sąjunga, „Plungiškių draugija“ ir signataro giminės.

Parke norima įrengti naują trinkelių aikštelę ir pastatyti natūralistinių formų bronzinę 2,3 metro aukščio B. Lubio skulptūrą, paaukštinti pakrantės atraminę sienelę.

Pasak specialistų, tokiu būdu būtų keičiamas reljefas.

Meninis konkursas šiai įamžinimo iniciatyvai skelbiamas nebuvo.

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos narių vertinimu, prie įėjimo į parką turinti stovėti skulptūra siųstų klaidingą žinutę – B. Lubys simboliškai savintųsi visą dvaro kompleksą, jis tarsi pasitiktų svečius kaip dvaro sodybos savininkas.

Kaip teigė Oginskių dvaro bičiulių atstovė Jolanta Skurdauskienė, Plungės dvaro parkas pradėtas kurti XVIII amžiuje ir yra vienas seniausių Lietuvoje. Kartu su XIX amžiaus dvaro ansambliu tai nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas.

Anot specialistų, Plungės dvarui ir jo parkui taikomi specialieji paveldosauginiai reikalavimai, o paminklo B. Lubiui projektas keičia vertingąsias Oginskių dvaro komplekso savybes, todėl jo patvirtinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Pagal specialųjį planą šiame parke galimas tik egzistavusio dekoro atkūrimas.

Tačiau specialiajam planui ir paminklo projektui jau pritarė Plungės rajono savivaldybės Kultūros ir meno taryba, o Kultūros paveldo departamento (KPD) Telšių-Tauragės teritorinis skyrius išdavė sąlygas ir patvirtino projektinius pasiūlymus.

KPD Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus vadovės Aurelijos Ričkuvienės teigimu, paminklo projektas atitinka rekreacinę funkciją, o planuojamas betono sluoksnis ir turėklai reikalingi parko lankytojų saugumui užtikrinti.

KPD direktorius Vidmantas Bezaras teigė, kad apie B. Lubio nuopelnus dvarui ir parkui reikėtų spręsti miestui, nes parko labui daugiausiai padarė Plungės muziejus ir Plungės rajono savivaldybė, o jų sprendimą kvestionuoti nepadoru.

Paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė konstatavo, kad valstybės institucijų leidimų išdavimas kuria akivaizdų konfliktą, kuris gali sukelti pasekmes bei sukurti precedentą žymiems asmenims įsiamžinti vertingiausiose Lietuvos vietovėse.

Komisijos teisininkas Artūras Bundonis siūlė kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, jei projektiniai pasiūlymai būtų galutinai suderinti.

Skulptoriaus Algirdo Žebrausko sukurtą skulptūrą planuojama statyti miesto centrinėje dalyje, prie įėjimo į Plungės parką, šalia tiltelio per Babrungą.

Pagal sumanymą, daugiau kaip dviejų metrų aukščio bronzinė B. Lubio skulptūra stovėtų pasirėmusi į krantinės turėklą ir žvelgtų į upę.

Skulptūra sukurta pagal verslininko nuotrauką.

Tai būtų antras paminklas B. Lubiui. Pirmasis paminklas 2015 metais pastatytas Jonavoje, kur veikia šiam verslininkui priklausiusi azoto trąšų gamykla „Achema“.

2012 metais Klaipėdoje B. Lubiui atidengta atminimo lenta su bareljefu.

B. Lubys gimė 1938 metais Plungėje. Jis buvo verslininkas, pramonininkas, Kovo 11-osios akto signataras, nuo 1992 metų gruodžio 2 dienos iki 1993 metų kovo 31 dienos ėjo premjero pareigas, ilgametis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, mecenatas, Jonavos rajono ir Plungės miesto garbės pilietis. B. Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose.

Kitą savaitę Plungės rajono savivaldybės taryba spręs dėl leidimo mieste statyti paminklą beveik prieš 12 metų mirusiam verslininkui.

Plungės mero Audriaus Klišonio teigimu, tarybos komitetai jau yra pritarę paminklo statybai.

„Viena vertus, tai būtų daroma ir rėmėjų lėšomis, kita vertus – ir savivaldybės lėšomis“, – BNS sakė meras.

Anot jo, paminklo B. Lubiui statybą inicijuoja vietos pramonininkai, verslininko duktė.

Skulptoriaus Algirdo Žebrausko sukurtą skulptūrą planuojama statyti miesto centrinėje dalyje, prie įėjimo į Plungės parką, šalia tiltelio per Babrungą.

Pagal sumanymą, daugiau kaip dviejų metrų aukščio bronzinė B. Lubio skulptūra stovėtų pasirėmusi į krantinės turėklą ir žvelgtų į upę.

Pasak mero, skulptūra sukurta pagal verslininko nuotrauką.

A. Klišonis neatmetė galimybės, kad B. Lubio atminimas Plungėje gali būti įamžintas ir kitur, pavyzdžiui, jo vardu pavadinant kurią nors gatvę ar pan.

Meras vylėsi, kad paminklas bus pastatytas šiemet.

„Dėsime pastangas, kad tie dalykai įvyktų šiemet“, – BNS sakė A. Klišonis.

Tai bus jau antras paminklas šiam verslininkui. Pirmasis paminklas 2015 metais pastatytas Jonavoje, kur veikia B. Lubiui priklausanti azoto trąšų gamykla „Achema“.

2012 metais Klaipėdoje B. Lubiui atidengta atminimo lenta su bareljefu.

B. Lubys gimė 1938 metais Plungėje. Jis buvo verslininkas, pramonininkas, Kovo 11-osios akto signataras, nuo 1992 metų gruodžio 2 dienos iki 1993 metų kovo 31 dienos ėjo premjero pareigas, ilgametis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, mecenatas, Jonavos rajono ir Plungės miesto garbės pilietis. B. Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose.

Visai neseniai G. Černiauskas nusipirko 600 kvadratinių metrų pilį prestižiniame Kauno Ąžuolyno rajone. „Kai sužinojau, kad šis namas parduodamas, iškart susidomėjau“, – kalbės G. Černiauskas.

Anksčiau namas priklausė turtuoliui Bronislovui Lubiui ir žmonai Lydai. „Šį namą pastatė buvęs premjeras Bronislovas Lubys. Jis pastatytas 1999 metais. Viskas, kas čia sukurta, – jo darbo rezultatas ir man asmeniškai labai gražu ir patogu. Namas tikrai patogus ir šiuolaikiškas, viskas apgalvota“, – kalbės G. Černiauskas. Šalia namo esančiame dideliame kieme – baseinas ir lauko SPA.

Advokato klientai – įtakingiausi Lietuvos žmonės. G. Černiauskas vėl neseniai pasirodė spaudoje, kai teisme buvo išteisinta Lietuvos krepšinio federacija, viešbutis „Romantika“ ir krepšinio federacijos atstovai.

„Aš turėjau labai daug garsių klientų – Šabtajus Kalmonovičius, Gintaro Petriko byloje“, – sakys G. Černiauskas.

Teisininkas teigia, kad nors jo gyvenime šiuo metu nieko netrūksta, bet ateina laikas, kai norisi visuomenei atiduoti duoklę, todėl vyras nusprendė pasukti į politiką: „Ateina tam tikras momentas, kai turi pasidalinti. Mano vaikai turi gyventi čia, tai labai gražus miestas. Aš esu nusiteikęs laimėti, einu dėl pergalės“.

Dabartinė advokato santuoka – antroji, tačiau advokatas teigia, kad meilė vis dar tokia pat liepsnojanti. „Kartu esame jau 15 metų. Kartu dirbame, atostogaujame. Mes visus 15 metų esame susikibę už rankų. Mes net kiekvieną vakarą atsigulame į lovą ir susikimbame už rankų. Tai yra didžiausia gyvenimo dovana, kai esi mylintis ir mylimas“, – kalbės G. Černiauskas.

Visą reportažą apie advokato gyvenimą ir jo naujus namus žiūrėkite šiandien laidoje KK2, 19 val. 30 min., per LNK.

Pačiame pasaulio viduryje

Dr. Bronislovas Lubys gimė 1938 m. spalio 8 d. Stefanijos ir Apolinaro Lubių šeimoje. "Gimiau pačiame pasaulio viduryje, gražiausiame jo taške – kalvotojoje Žemaitijoje, žavioje Plungėje", – taip apie savo gimtąjį kraštą kalbėjo B.Lubys. Čia formavosi jo požiūris į aplinką, žmones, gyvenimą, teisybės ir teisingumo supratimą. Iš čia jis išėjo į didįjį gyvenimo kelią, čia jis grįždavo atgaivinti dvasios.

Baigęs mokyklą, 1957-aisiais B.Lubys įstojo į tuo metu populiaraus Kauno politechnikos instituto (dabar KTU) Statybos fakultetą mokytis civilinės ir pramoninės statybos. Vėliau, suabejojęs savo profesijos pasirinkimo tikslingumu, jis perėjo studijuoti į Chemijos fakultetą.

Po studijų B.Lubio keliai jį atvedė į Jonavą. Tuo metu prasidėjusi būsimos "Azoto" gamyklos statyba buvo didelis iššūkis ne tik Jonavos gyventojams, baldininkams, bet ir visai Lietuvai. Jaunas specialistas netruko aklimatizuotis šioje iššūkių erdvėje, nusprendęs siekti profesinės karjeros itin sudėtingoje technikos ir technologijų srityje.

Pirmieji darbo mėnesiai jaunam specialistui buvo tikras krikštas. Po kelerių metų B.Lubys buvo paskirtas Gamybos skyriaus vadovu, o dar po trejų – "Azoto" vyriausiuoju inžinieriumi. 1985-aisiais B.Lubys tapo gamyklos generaliniu direktoriumi. Jo vadovaujama įmonė tapo viena didžiausių visoje SSRS ir persivadino į gamybinį susivienijimą "Azotas". Dėl asmeninių B.Lubio ryšių ir pastangų "Azotas" 1989 m. buvo priimtas į Tarptautinę trąšų gamintojų asociaciją (IFA). Taip gamyklai pavyko išeiti į tarptautinius vandenis anksčiau, nei buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.

Nepriklausomybės Akto signataras, premjeras, verslininkas, pramonininkas, koncerno "Achemos grupė" įkūrėjas, mecenatas. ("Achemos grupės" nuotr.)

Lietuvai reikšmingas politinis kelias

1989 m. prasidėjęs Sąjūdžio judėjimas į politinį kelią pastūmėjo ir B.Lubį. 1990 m. jis buvo išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. B.Lubys tvirtino, kad "į nepriklausomybę reikia žengti mažiau deklaruojant ir trypčiojant vietoje, ne užsklendus duris į Rytus ir Vakarus, o energingai sudarant abipusiai naudingas sutartis, ieškant ekonomiškai naudingų kompromisų".

1990 m. kovo 11 d. B. Lubys buvo vienas Aukščiausiosios Tarybos narių, balsavusių už Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Tądien buvo priimta ir Laikinoji Konstitucija. Vėliau B.Lubys sakė: "Dievas suteikė garbę būti šio istorinio įvykio dalyviu, reikšmingiausio šių dienų Tautos dokumento signataru". Kaip iki Kovo 11-osios, taip ir vėliau B.Lubys buvo vienas progresyviausių ekonomikos ir politikos veikėjų, kurie traukė Lietuvos ekonomiką iš sąstingio, turėjo aiškią jos vystymo viziją ir nuoširdžiai prisidėjo prie jos įgyvendinimo.

Pasibaigus Aukščiausiosios Tarybos kadencijai, B. Lubys ketino pasitraukti iš aktyvios politikos. Vis dėlto tuo metu Prezidento pareigas ėjęs Algirdas Mykolas Brazauskas neabejojo – tuo sunkiu Lietuvai laikotarpiu Vyriausybės priekyje privalo būti stiprus žmogus, išmanantis ekonomiką, turintis realią valstybės vystymo viziją ir vadovavimo patirtį, žinomas verslo pasaulyje ir mokantis ekonomiką derinti su politiniais sprendimais. Tad 1992 m. gruodį dr. B.Lubys buvo paskirtas Ministru Pirmininku.

Ministrai, dirbę B.Lubio vadovaujamoje Vyriausybėje, prisimena jį kaip reiklų, įžvalgų vadovą, puikų diplomatą. Tomis dienomis tokių savybių iš tikrųjų reikėjo, nes ekonominė Rusijos blokada dar dusino Lietuvos ekonomiką, darė įtaką žmonių nuotaikoms. Reikėjo ne tik pažadų, bet ir darbų, reikėjo veikti. B.Lubys tą darė nuoširdžiai, tikėdamas, kad kelią nueina tik einantis.

"Achemos grupės" gimimas

Atsistatydinus dr. B.Lubio vadovaujamai Vyriausybei ir patvirtinus naują, "Azoto" generalinis direktorius tuoj pat grįžo į Jonavą. Verslininkui rūpėjo kuo greičiau dirbti pamėgtą darbą, kuriame ne politikuojama, o veikiama.

Vos atsiradus pirmiems ženklams apie valstybinių objektų privatizavimo galimybes, B.Lubys "Azoto" darbuotojų susirinkimuose ir įmonės dienraštyje "Chemikas" pradėjo apie tai atvirai kalbėti. 1994 m. balandžio mėnesio pabaigoje Centrinė privatizacijos komisija patvirtino Jonavos "Azoto" pardavimą. Konkurso nustatyta tvarka įmonę nupirko joje dirbusi trisdešimties asmenų grupė, parengusi geriausią verslo planą. Didžiausią akcijų paketą (19 proc.) įsigijo gamyklos generalinis direktorius B. Lubys. Tais pačiais metais gamyklos pavadinimas pakeistas į AB "Achema". Gamykla vėliau išaugo į vieną didžiausių verslo grupių Lietuvoje, apimančią chemijos pramonės, žemės ūkio, uosto krovos ir logistikos, inžinerinių, remonto, draudimo, fizinės saugos, spausdinimo ir mokymo paslaugų, pakuočių pramonei ir cukrinės konditerijos gamybos bei žiniasklaidos sritis.

Mokslininkas, mylėjęs kultūrą

Šiandien apie Kovo 11-osios Akto signatarą kalbama daugiausia tik kaip apie daug pasiekusį verslininką ir įtakingą politiką.

Kur kas rečiau užsimenama, kad jis buvo ir mokslo žmogus, sugebėjęs praktiką derinti su teorija, gamyboje įdiegti išradimus. B.Lubys buvo Kauno technologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto garbės daktaras. Jo nuopelnai chemijos mokslui yra neginčijami ir palankiai vertinami. Jis yra daugiau kaip 50 išradimų autorius, apsigynė daktaro disertaciją, KPI jam suteiktas docento laipsnis. Jis buvo įvairiapusis: ir gamybininkas, ir mokslininkas, ir dėstytojas. Visa tai jam padėjo puikiai vadovauti didelei įmonei, kuri yra labai reikšminga šalies ūkiui.

Dr. B.Lubys buvo tikras mecenatas, nuosekliai ir tyliai rėmęs kultūrą, švietimą ir mokslą, už paramą niekada nelaukęs padėkų, pagyrimų. Jam didžiausia padėka buvo naujai sukurtas meno kūrinys, nauja parašyta ir išleista knyga, naujas mokslinis darbas, nuoširdus mokytojo, profesoriaus ar studento ir mokinio domėjimasis savo pasirinkta profesija. Tai jam buvo didžiausia grąža ir padėka.

Šeštadienį koncernui „Achemos grupė“ priklausanti Jonavos trąšų ir chemijos produktų gamintoja „Achema“ minėjo 50-mečio jubiliejų. Jonavos miesto centrinėje aikštėje vykusios šventės metu buvo pristatyta skulptūra, skirta pagerbti ilgamečio gamyklos „Achema“ vadovo, koncerno „Achemos grupė“ įkūrėjo ir prezidento dr. Bronislovo Lubio atminimą. Perduota ir dovana miestui – atnaujintas dviračių takas.

Anot „Achemos“ generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko, Lietuvoje jau pusę amžiaus veikianti gamykla patyrė daug pokyčių: keitėsi rinkos, šalies politinis gyvenimas. Įmonė pademonstravo gebėjimą  prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų, išlaikė veiklos efektyvumą ir stabilumą.

„Nuo gamyklos atidarymo 1965 metais iki dabar esame nuolatiniame pokyčių kelyje. Didelė įmonės vadovybės, specialistų, technikų patirtis mums padeda nuolat atnaujinti, pritaikyti modernią patirtį ir inovacijas bei būti savo srities lyderiais ne tik regione, bet ir Europoje“, – kalbėjo R.Miliauskas.

R.Miliausko teigimu, „Achemos“ gamykla turi didelę įtaką ne tik Jonavos, bet ir visos Lietuvos ekonomikai.

„Mūsų gamykloje ir su gamykla susijusiose įmonėse dirba apie 5 tūkstančius žmonių, į valstybės biudžetą vien praėjusiais metais sumokėjome 15 milijonų eurų mokesčių, taip pat esame svarbus klientas kitoms įmonėms, kurioms per praėjusius metus vien už suteiktas paslaugas sumokėjome daugiau nei 50 mln. eurų. Manau, kad tokie veiklos mastai mūsų šalies verslo kontekste yra gana žymus rodiklis“, – tvirtino R.Miliauskas.

„Gamykla veikia globalioje konkurencinėje erdvėje, tačiau „Achema“ yra stipri savo veikloje – sukurta visa ekonominės vertės grandinė, apimanti gamybą, aptarnavimą, logistiką ir prekybą, todėl konkurencijos kovoje kitiems didiesiems pasaulio gamintojams Jonavos trąšų gamintoja nenusileidžia. Kryptingai ir apgalvotai investuojant, tikiu, kad ši situacija nepasikeis ir per artimiausius dešimtmečius“, – sakė Audrius Bendaravičius, koncerno „Achemos grupė“ ekonomikos ir finansų direktorius, laikinai vykdantis generalinio direktoriaus funkcijas.

Pasak A.Bendaravičiaus, šiuo metu įmonė sprendžia išties sudėtingus klausimus dėl gamtinių dujų kainos ir  neproporcingos SGD terminalo išlaikymo naštos, didžiąja dalimi uždėtos ant „Achemos“ gamyklos. „Abu klausimai gyvybiškai svarbūs, nes turi tiesioginę įtaką bendrovės konkurencingumui, veiklos rezultatams ir, savaime suprantama, ateičiai. Nepaisant to, verslą reikia vertinti ne trumpuoju periodu, o žiūrėti į ilgalaikę istoriją. Per 50 metų gamykla išgyveno ne vieną sudėtingą etapą, todėl tikiu, kad įmonei, kaip ir anksčiau, pavyks išspręsti ir visus šio laikotarpio iššūkius“, – kalbėjo A.Bendaravičius. 

Šventės metu buvo pristatyta ir gamyklos dovana Jonavos miestui – atnaujintas dviračių takas. Į  tako renovaciją bendrovė investavo daugiau nei 210 tūkst. eurų. „Achema“ taip pat prisidėjo ir prie neseniai atnaujinto Joninių slėnio aplinkos tvarkymo darbų.

„Būdami didžiosios pramonės atstovai, jaučiame ir atsakomybę ne tik prieš savo partnerius, valstybę, bet ir prieš vietos bendruomenę, kuriai nuolat padedame, remiame įvairius vykdomus projektus, o šiuo atveju atnaujinome Jonavos dviračių taką, kuris, tikime, dar labiau suaktyvins vietos gyventojus leisti laisvą laiką sveikai“, – dovaną miestui pristatė R.Miliauskas.

Šventės renginiai buvo nemokami tiek tiek bendrovės, tiek miesto bendruomenei. „Kaip plėtėsi „Achema“, taip augo ir Jonava. Dovanodami miestui šventę norime dar kartą parodyti savo dėkingumą už palaikymą, esant sunkioms situacijoms, už atsidavimą bei nuoširdų darbą“, – kalbėjo R.Miliauskas.

Apie gamyklą

AB „Achema” – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Pagrindinė įmonės veikla – azoto trąšų, birių trąšų mišinių, skystų trąšų kambario ir lauko augalams, amoniako, azoto rūgšties, metanolio, formalino, KF dervų, klijų (PVAD), angliarūgštės, deguonies, azoto, bazinio aliuminio sulfato tirpalo gamyba ir prekyba.