Banko ekspertai prognozuoja, kad po stagnacijos 2023 m. šiemet Lietuvos ekonomika pereis į augimo fazę. Lietuvos BVP pernai susitraukus 0,3 proc., „Citadele“ banko ekonomistai šiemet Lietuvai numato 2 proc. BVP prieaugį. Tokį augimą šiemet labiausiai lems palankesnė situacija išorės rinkose, gerėjantys euro zonos pramonės lūkesčiai ir palankesnė vidaus vartojimo Lietuvoje dinamika.

Anot „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, išankstiniai rodikliai rodo, kad euro zonos ekonominė būklė vis labiau stabilizuojasi.

„Vienas iš itin palankių aspektų Lietuvai yra prasidėjęs atsargų mažėjimo ciklas euro zonos pramonėje. Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2024 m. sausį atsargų lygis euro zonos pramonėje pasiekė mažiausią lygį per 10 mėnesių. Tai reiškia, kad jau netrukus euro zonos pramonė turės didinti gamybą iki pardavimų lygio, o Lietuvos eksportuotojai gali sulaukti naujų užsakymų“, – pranešime nurodė A. Izgorodinas.

Infliacijos prognozę nuo 2,5 proc. iki 1,7 proc. sumažinome dėl palankios išankstinių rodiklių euro zonoje dinamikos bei palankios situacijos ES energetikos rinkoje.

 

Kad euro zonoje prasideda naujas ekonomikos augimo ciklas indikuoja ir gerėjantys pramonės lūkesčiai. Anot ekonomisto, panašu, kad po palūkanų kėlimo piko vasarą galėsime matyti tvaresnį euro zonos šalių ekonomikos atsigavimą.

„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis atkreipia dėmesį, kad jau dabar matomi pirmi požymiai, kad Lietuvos eksportuotojai sulaukia naujų užsakymų iš euro zonos pramonės įmonių.

„Lietuvos pramonėje atsargų lygis jau sumažėjo iki ilgalaikio vidurkio ir yra neigiamas antrą mėnesį iš eilės. Iš Europos Komisijos apklaustų Lietuvos gamintojų, įmonių, kuriose atsargų lygis yra per mažas, jų yra daugiau nei gamintojų, kurių atsargų lygis yra per didelis. Vadinasi, Lietuvos pramonė, kuri ir yra Lietuvos eksporto lyderė, jau išnaudojo sandėliuose buvusias atsargas ir turės po truputį didinti gamybos apimtis – o tam reikės ir papildomo finansavimo“, – teigė D. Burdaitis.

Pernai Europos ir JAV centriniams bankams pasiekus palūkanų kėlimo piką ir nurimus infliacijai, rinkos dalyviai artimiausiu metu tikisi sulaukti palūkanų mažinimo. Mažėsiančios palūkanos teigiamai veikia vartotojų lūkesčius ir lems palankesnę vidaus vartojimo šalyje dinamiką bei perkamosios galios augimą.

Anot A. Izgorodino, 2024 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augs 7 proc., o infliacija šiemet sieks 1,7 proc.

„Infliacijos prognozę nuo 2,5 proc. iki 1,7 proc. sumažinome dėl palankios išankstinių rodiklių euro zonoje dinamikos bei palankios situacijos ES energetikos rinkoje. Kita vertus, nekeičiame vidutinio darbo užmokesčio prognozės: tiek 2023 m. rudens, tiek ir 2024 m. vasario mėnesio prognozėse Lietuvai numatome apie 7 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimą“, – sakė jis.

Vis dėlto, ekonomistas prognozuoja, kad šiemet vidutinio darbo užmokesčio augimas privačiame ir viešajame sektoriuje skirsis: viešajame sektoriuje algos augs sparčiau nei privačiame. Didelės įtakos spartesniam atlyginimų viešajame sektoriuje augimui turės nuo sausio mėnesio dešimtadaliu padidėjusi minimali alga.

Lietuvos gyventojai ir verslas gali tikėtis, kad šiemet skolinimosi aplinka bus gerokai palankesnė nei pernai.

 

Šiuo metu rinka tikisi, kad iki 2024 m. pabaigos Europos Centrinis Bankas palūkanas sumažins 4–5 kartus. Tuo metu naujausios prognozės rodo, kad 3 mėnesių „Euribor“ nuo dabartinio 3,9 proc. lygio liepą jau sieks 3,4 proc., spalį – 3 proc., o gruodį – 2,8 procento. 6 mėnesių „Euribor“ nuo dabartinio 3,9 proc. lygio liepą jau sieks 3,32 proc., spalį – 3,03 proc., gruodį – 2,85 proc.

„Lietuvos gyventojai ir verslas gali tikėtis, kad šiemet skolinimosi aplinka bus gerokai palankesnė nei pernai. Sumažėjusi infliacija ir stabilizavusios kainos, neaugantis nedarbo lygis, kilsiantys atlyginimai sudarys žymiai geresnes būsto įperkamumo galimybes gyventojams. Todėl šiemet neabejotinai matysime augančią paskolų paklausą, tačiau jos greitis priklausys nuo „Euribor“ mažėjimo spartos ir pramonės atsigavimo greičio“, – įžvelgė D. Burdaitis.

Pagrindinę riziką Lietuvos makroekonomikai gali kelti Kinijos ekonomikos problemos.

Pasak A. Izgorodino, Kinija yra ketvirta didžiausia Vokietijos eksporto partnerė, o rizika Lietuvos ekonomikai kyla per Lietuvos eksportuotojų gaminamų komponentų eksportą į Vokietiją.

Kinija vis labiau klimpsta į defliaciją – dėl kainų kritimo vartotojai vėlina pirkinių įsigijimą, tikėdamiesi, kad kainos mažės ir toliau. Be to, Kinijos finansų indeksų kritimas indikuoja apie augantį investuotojų nerimą dėl Kinijos ekonomikos perspektyvų, bet Kinijos valdžia nesiima didesnio ekonomikos skatinimo.

Kitas svarbus veiksnys – atsparesnė, nei tikimasi, infliacija JAV ir griežtesnė JAV centrinio banko (FED) pinigų politika kaip atsparesnės infliacijos pasekmė.

„Rinka tikisi, kad FED šiemet mažins palūkanas maždaug 4 kartus, bet stipri JAV ekonomika ir darbo užmokesčio augimo paspartėjimo rizika gali šias prognozes kardinaliai perrašyti. Tokiu atveju FED toliau laikytųsi griežtos pinigų politikos. Tai Lietuvos ekonomikai galėtų pakenkti per Lietuvos eksportuotojų gaminamų komponentų eksportą į Vokietiją – JAV yra didžiausia Vokietijos eksporto rinka“, – sakė A. Izgorodinas.

„Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje sulaukę pensinio amžiaus visu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų. Latvijoje visą darbo dieną dirbti ketina 17 proc. gyventojų, Estijoje – 15 proc., o nevisą – 14 proc. latvių bei 18 proc. estų.

„Likti darbo rinkoje ilgesnį laiką vyresnio amžiaus žmonėms leidžia geresnė sveikatos būklė, bet pasirinkimą dirbti ilgiau nei būtina lemia skirtingos priežastys. Vieni, dirbę aukštesnės kvalifikacijos darbą, nori save toliau realizuoti gerai pažįstamoje aplinkoje ir tikslingai išnaudoti per ilgus karjeros metus įgytą kompetenciją. Tuo tarpu kitai grupei priklauso gyventojai, kurie iš darbo rinkos negali pasitraukti dėl finansinės būtinybės, nes sukaupta senatvės pensija negali patenkinti visų jų poreikių“, – pranešime sakė banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.

Anot apklausos, visiškai nebedirbti išėję į pensiją ketina 10 proc. respondentų Lietuvoje, dažniausiai šį atsakymą rinkosi 50–59 metų apklaustieji, kurie, tikėtina, jau yra pasiruošę pensijai.

Neapsisprendusių ar dirbs dalis Lietuvoje siekia 24 proc., o 27 proc. respondentų pažymėjo apie tai dar negalvojantys, nes iki pensijos jiems dar per toli.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Citadele“ banko užsakymu tyrimų agentūra „Norstat“ atliko 2023 metų rugsėjį. Buvo apklausta ne mažiau nei po 1 tūkst. respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

– Ką rodo jūsų banko statistika? Per visas Baltijos šalis, lietuviai patenka maždaug per vidurį...

– Palyginome praėjusių metų pabaigos ir šių metų pradžios, t. y. sausio mėnesio, duomenis. „Citadele“ banko užsakymu visose trijose Baltijos šalyse atlikome gyventojų apklausą, kuri parodė, kad sausį tik 22 proc., paremia finansiškai savo artimuosius panašiai arba daugiau nei praėjusių metų pabaigoje. Ir panaši dalis respondentų teigė, kad sumažino pagalbą savo artimiesiems.

– Apie kokią pagalbą čia buvo kalbama?

– Buvo kalbama apie finansinę pagalbą, prisidėjimą prie maisto, mokesčių sumokėjimo, drabužių įsigijimą ir pan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokias įprastai sumas gyventojai skirdavo savo artimiesiems?

– Tos sumos nebuvo labai didelės. Maždaug – nuo 100 iki 400 eurų per mėnesį, priklausomai nuo poreikių ir galimybių. Tačiau sumažinti penktadaliu yra gana daug. 

– Kokios priežastys lemia, kad mes mažiau finansiškai remiame savo artimuosius?

– Yra dvi medalio pusės. Iš tikrųjų infliacija vis dar niekur nedingo ir tiek lietuviai, tiek latviai, tiek estai labiau diržus susiveržė metų pabaigoje. Tad gali būti, kad metų pradžioje dar veikia tas psichologinis niuansas. Kita vertus, žmonės mato energijos kainų stabilizavimąsi, kad nebuvo tokios didelės ekonomikos krizės, kaip buvo prognozuota, kad viskas kur kas stabiliau. Tad gali būti, kad dalis gyventojų padidino savo išlaidas drabužiams, kelionėms, pramogoms, kurias buvo gerokai apkarpę metų pabaigoje. Tai irgi gali turėti įtakos.

– Sakoma, Baltijos šalys panašios, bet pagal infliaciją skiriamės. Ar tik dėl infliacijos gyventojai mažiau ėmė remti savo artimuosius. Pagal atliktą tyrimą, latviai – pirmoje vietoje, lietuviai – antroje, o estai – trečioje.

– Infliacija lėmė tik iš dalies. Latvijoje, jei pasižiūrėtume darbo užmokesčio, pensijų vidurkius, jie yra mažiausi. Darome prielaidą, kad būtent dėl to jie finansiškai remia artimuosius daugiausiai. Estai šių metų pradžioje išlaikė didžiausią discipliną ir nepadidino išlaidų, ką padarė lietuviai bei latviai.  Estai galbūt taupo labiau tų nebūtinųjų išlaidų sąskaita.

– Kodėl estams pavyksta sutaupyti, ko negalima būtų pasakyti apie lietuvius ir latvius?

– Iš tikrųjų sunku pasakyti, ar tai yra tendencija, nes buvo gruodis, dabar turime sausį. Tačiau rekomenduojame, kad tas padidėjęs išlaidavimas netaptų ilgalaike tendencija. Net jei pajutome šiokį tokį psichologinį ir finansinį atsipalaidavimą, patartina išlaikyti discipliną, nes taupymas leidžia mums turėti tvarius asmeninius ar šeimos finansus.

– Pakalbėkime ir apie išlaidas. Daugelis atsisakė nebūtinų išlaidų tik dėl infliacijos, ar yra kitų priežasčių – gal jau pradedame suvokti, kas yra taupymas?

–  Tai atsiremia ir į infliaciją. Kita vertus, gruodį daugelis buvo priversti pataupyti, nes reikėjo atriekti dalį pajamų didesniems mokesčiams. Bet sausio mėnesio duomenimis, dar to nepavadinčiau taupymu. Norėčiau ir linkėčiau, kad taip būtų. Be abejo, dalį žmonių ne tiek infliacija, kiek neapibrėžtumas priverčia taupyti, pasverti, susimąstyti, kad vis dėlto reikia turėti atsidėjus santaupų nenumatytiems atvejams.

– Pagal statistiką, labiausiai žmonės atsisako maisto į namus. Suvokėme, kad tai yra visiškai nebūtinos išlaidos?

– Žinote, kartais maisto užsakymas į namus gali atsieiti pigiau, kiekvienu atveju reikėtų pasiskaičiuoti. Nėra čia visiškai vienos taisyklės, bet neskaičiuodami to nesužinosime. Tad pirmiausiai reikėtų įvertinti, ar bus pigiau pačiam pasigaminti, ar užsisakyti.

– Ką patartumėte tiems, kurie norėtų pradėti labiau taupyti. Ar reikia visko atsisakyti?

– Visko atsisakyti nereikia, reikia gyventi gyvenimą. Tačiau vertėtų laikytis pagrindinės taisyklės – 50 proc. skirti būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – kintamoms išlaidoms ir 20 proc. – taupymui, investavimui. Disciplina šiuo atveju gali tik padėti.

– Jūsų tyrimas parodė, kad kone pusė apklaustųjų norėtų papildomų pajamų. Ką dar jis atskleidė?

– „Citadele“ banko užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad išaugus maisto ir energijos kainoms, dauguma Lietuvos gyventojų, beveik pusė, tvirtino ieškantys papildomų pajamų. Tos papildomos pajamos, kaip sakė respondentai, gali būti skirtingos. Keletas procentų teigė, kad norėtų prisiimti papildomų atsakomybių esamam darbe ir dėl to gauti padidintą atlygį. Dalis respondentų sakė, kad galėtų dirbti laisvadieniais arba ilgesnes darbo valandas taip papildomai užsidirbdami. Taip pat keletas procentų pažymėjo, kad galėtų gauti atsitiktines papildomas pajamas ir taip pasididinti savo pajamų krepšelį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Labai įvairūs sprendimai norinčiųjų papildomai užsidirbti. Kas nors galbūt net pardavinės asmeninius daiktus. O kokio amžiaus žmonių grupės bei kokios lyties labiau ieško papildomų pajamų?

– Nėra didelio skirtumo tarp vyrų ar moterų, visų atsakymai labai panašūs. Tačiau tarp norinčiųjų papildomai prisidurti prie algos dominuoja 18–39 metų amžiaus respondentai.

– Ar tie žmonės tik norėtų, ar realiai ieško ir randa būdų, kaip užsidirbti papildomai?

– Manau, labai teigiama ir sveikintina iniciatyva, kad Lietuvos gyventojai nelaukia, kol pinigai jiems nukris iš dangaus, o patys ima vadeles į savo rankas sugalvodami įvairių alternatyvų. Žinoma, pasiseks skirtingai. Norėčiau patarti atkreipti dėmesį, kad didinant darbo valandas ar prisiimant papildomą atsakomybę, yra rizika dėl fizinės ir psichinės sveikatos, kuri mums irgi labai svarbi. Kita vertus, prieš priimant bet kokį sprendimą pirmiausiai reikėtų peržiūrėti savo išlaidas. Galbūt galima kai ko atsisakyti, ypač nebūtinųjų išlaidų, ir taip spręsti šį klausimą. Taip pat vertėtų pagalvoti apie pasyvias pajamas. Galbūt nebūtina parduoti vieną ar kitą daiktą, galbūt jį galima išnuomoti ir taip atitinkamai užsitikrinti pajamas. Iš kitos pusės, pajamų diversifikavimas ir gavimas jų iš skirtingų šaltinių suteikia saugumo jausmą. Ir reikėtų nepamiršti apie alternatyvas.

Prieš priimant bet kokį sprendimą pirmiausiai reikėtų peržiūrėti savo išlaidas. Galbūt galima kai ko atsisakyti.

 – Pavyzdžiui, kokias?

– Tokias kaip pasyvios pajamos ir investavimas ilgalaikėje perspektyvoje. Konkrečios sumos gyventojai neįvardijo, tačiau jiems svarbu, kad jie galėtų patenkinti savo būtinuosius poreikius nemažinant gyvenimo kokybės. Dar svarbu nepamiršti, kad pajamas mes galime užsidirbti ir iš kitų papildomų veiklų. Galbūt kažkas gali kažką pagaminti, numegzti, iškepti ir tuo pačiu neįsikinkyti į tą papildomą stresą, kuris, ką parodė ir pandemija, nėra teigiamas veiksnys mūsų emocinei ir fizinei sveikatai. Lygiai taip pat ir dabar. Pandemija dar parodė, kad žmonės taupydami ir peržiūrėdami savo išlaidas, ateityje tuos pinigus gali išleisti būtinosioms išlaidoms.

– Ypač tai aktualu prieš žiemos sezoną, kai dabar ir šildymas brangus, ir kainos didelės, ir šventinis laikotarpis. Bet ar tik šiuo laikotarpiu suintensyvėja noras užsidirbti papildomų pajamų?

– Iš tiesų teisingai planuojant savo finansus, reikėtų nuolat, visus metus grįžti prie tų klausimų, persižiūrėti savo išlaidas, ar jos būtinos. Lygiai taip pat – ir pajamas: kiek man reikia, kiek man užteks, ką galiu daryti papildomai. Žinoma, ne tik infliacija, padidėjusios kainos, bet ir šventinis periodas labiau skatina ieškoti papildomų pajamų, nes visi nori nupirkti ir dovanų, ir stalą šventinį paruošti. Todėl visada reikėtų planuoti, atsidėti, investuoti tam, kad ateityje tas poreikis būtų daug mažesnis.

– Koks būtų jūsų linkėjimas ar patarimas tiems, kurie paskutinę minutę ieškos dovanų?

– Šiais metais norėčiau visiems palinkėti, kad pasidarytų sau dovaną – susitiktų su savo draugais, artimaisiais, nes vis dėlto didžiausia dovana yra buvimas kartu.

Nuskaičiavo nepaaiškinę

„Citadelės“ banko klientui, fiziniam asmeniui, už pinigų pervedimo patikrinimą bankas iš sąskaitos nuskaičiavo 150 eurų.

„Bankas mane apvogė“, – taip laišką „Kauno dienai“ pradėjo kaunietis Romas (pavardė redakcijai žinoma). Vyras pasakojo jau keletą metų esantis „Citadelės“ banko klientas – turi sąskaitą, kuria naudojasi.

Išeina, kad mano pinigai, esantys banke, nesaugūs – bet kada ir bet kokią sumą bankas gali imti ir nusirašyti.

Banko paslaugomis Romas naudojasi pagal banko nustatytas vidaus taisykles ir kažkokių jam nesuprantamų ar netikėtų banko sprendimų iki šiol nebuvo. Tačiau kaunietis nemalonioje situacijoje atsidūrė norėdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pervesti kasmetinį žemės mokestį.

„Pradėjęs pinigų pervedimo operaciją pastebėjau, kad iš mano asmeninės sąskaitos kažkas nurašė 150 eurų“, – sąskaitoje sumažėjusiu pinigų likučiu stebėjosi Romas. Kas kitas, jei nei sąskaitą administruojantis „Citadelės“ bankas galėtų paaiškinti dėl nuskaičiuotų pinigų, todėl Romas nedelsdamas paskambino bendruoju banko telefonu išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu nuskaičiavo 150 eurų.

„Jokių baudų, skolų ar dar nežinia kokių įsipareigojimų neturiu. Deja, pirmas telefonu atsiliepęs banko darbuotojas man nesugebėjo ar nenorėjo pasakyti tiesos. Jo atsakymas buvo, kad VMI nusirašė. Kai paklausiau kodėl, jau išgirdau aiškinant, kad bankas nusirašė. Tačiau paklausus, kokiu pagrindu bankas pasiėmė 150 eurų, nesugebėjo paaiškinti ir paprašė laiko mano situacijai išanalizuoti“, – pasakojo Romas.

„Kauno diena“ jau ne kartą rašė apie tai, kad Lietuvoje veikiančių bankų klientai nurodytais telefonų numeriais ar e. paštu ima aiškintis jiems rūpimus klausimus ir atsiduria lyg užburtame rate – kiekvieną kartą, kai paskambina bankui, kalba su kitu darbuotoju, kuris pateikia skirtingą atsakymą nei prieš tai kalbėjęs arba pataria kreiptis raštu į banką.

Tačiau, panašiai kaip ir kalbant telefonu, rašant prašymus e. paštu, kaip atsakingai bankas ims aiškintis kliento situaciją, atsako vis kitas banko darbuotojas.

Dirba ne už dyką

Romas sakė, kad kelias valandas palaukęs „Citadelės“ banko darbuotojo žadėto skambučio, jo taip ir nesulaukė. Vyras vėl paskambino banko skelbiamu telefono numeriu. Kaip ir galima buvo tikėtis, atsiliepė kitas banko darbuotojas, kuris, anot Romo, pasakė, kad ta pinigų suma nurašyta už pinigų pervedimą. Tačiau kaunietis jokio pervedimo neatliko. Tai liudija ir „Kauno dienai“ pateiktas sąskaitos išrašas.

Toks atsakymas kauniečio netenkino ir jis dar kartą telefonu kreipėsi į „Citadelės“ banko Kauno skyrių. Romas buvo nuramintas, kad jos klausimas bus perduotas į Vilnių ir su juo susisieks.

Bankas tikrino šį 75 eurų pervedimą iš Armėnijos ir už darbą nuo mano sąskaitos nusirašė 150 eurų.

„Taip, po kurio laiko man paskambino iš banko ir pasakė, kad mano pinigus nusirašė bankas už patikrą“, – „Citadelės“ banko atsakymas šokiravo Romą. Šokiravo dėl labai paprastos priežasties, nes bičiulis iš Armėnijos jam pervedė skolą – 75 eurus. „Bankas tikrino šį 75 eurų pervedimą iš Armėnijos ir už darbą nuo mano sąskaitos nusirašė 150 eurų“, – taškus dėliojo Romas.

Lietuvos bankas skelbė, kad pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos teisės aktai, ES įgyvendinamos tarptautinės sankcijos ir kiti teisės aktai įpareigoja bankus vykdyti kliento pažinimo procedūras ir operacijų stebėseną. Kiekvienas bankas yra individualiai atsakingas už šiuos procesus ir privalo juos įgyvendinti.

Nurodoma, kad finansinės sankcijos, tapusios itin aktualios Rusijos karo Ukrainos kontekste, yra teisėta tarptautinės politikos priemonė – tai nekarinio poveikio priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti tarptautinę taiką, saugumą, pagarbą žmogaus teisėms. Šios sankcijos taikomos ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims, apribojant jų prieigą prie lėšų ir kito turto. Todėl, prieš atlikdamas piniginę operaciją, bankas turi įsitikinti, kad lėšų siuntėjui arba gavėjui netaikomos sankcijos. Dėl to kartais prireikia kreiptis ir į klientą, prašant pateikti papildomos informacijos apie lėšų siuntėją ar gavėją.

Romo atveju, niekas iš „Citadelės“ banko atstovų į jį nesikreipė, neprašė paaiškinti pinigų pervedimo tikslų ar dar kažkokių niuansų. Suma – 75 eurai, vargu ar tokia paremsi teroristus ir ar tokią sumą būtų galima prilyginti pinigų plovimui.

Reakcija: kaunietis neslėpė, kad „Citadelės“ banko elgesys jį supykdė ir pažemino. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Apmokestino patikrinimus

Romas neslėpė, kad toks „Citadelės“ banko elgesys jį supykdė ir pažemino. „Kyla klausimas, ar Konstitucija ir visi įstatymai Lietuvoje galioja tik mums, paprastiems žmonėms, o bankams – ne? Manau, kad bankas turėjo su manimi susisiekti, jei iškilo kažkokių klausimų. Deja, jis to nepadarė ir man paaiškino, kad aš vis tiek nieko neatgausiu, net jei ir ieškosiu teisybės. Jie galėjo grąžinti pinigus siuntėjui, deja, tik jie sprendžia, ką daryti. Išeina, kad mano pinigai, esantys banke, nesaugūs – bet kada ir bet kokią sumą bankas gali imti ir nusirašyti“, – pasipiktinimo neslėpė banko klientas.

Bendraudamas su banku Romas užsiminė, kad dėl šios absurdiškos situacijos ketina kreiptis į žiniasklaidą. „Paprašiau kontakto žmogaus, kuris galėtų bendrauti su žurnalistais. Pridūriau, jog norėčiau, kad tas žmogus kalbėtų ir angliškai, nes planuoju banko elgesį paviešinti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žurnalistams“, – tęsė Romas.

Kaunietis šyptelėjo tiksliai nežinantis, ar šis jo prašymas turėjo įtakos banko sprendimui, bet „Citadelės“ bankas grąžino Romui 150 eurų. Atsakyme „Kauno dienai“ nurodė galimas rizikas ir jau įsigaliojusios tvarkos laikymąsi:

„Informuojame, kad įsigaliojant naujoms, papildomoms sankcijoms, taikomoms Rusijai ir Baltarusijai, nuo šių metų rugpjūčio 20 d. nebevykdysime privačių klientų atliekamų mokėjimų į šias šalis ir iš jų.

Taip pat primename, kad nuo 2022 08 20 įsigaliojo šalių, į kurias atliekant mokėjimus ar gaunant mokėjimus iš jų, atliekamas papildomas patikrinimas ir, atitinkamai, taikomas papildomas įkainis, sąrašo pakeitimai. Į sąrašą įtrauktos dar aštuonios šalys: Armėnija, Azerbaidžanas, Egiptas, Kazachstanas, Kirgizija, Serbija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas. Atliekant mokėjimus į šias šalis ar gaunant mokėjimus iš jų, kartu su standartiniu įkainiu už siunčiamus ir gaunamus mokėjimus taikomas papildomas 150 eurų įkainis.“

Apklausos duomenimis, 69 proc. šalies gyventojų finansinė padėtis per pandemiją nepakito arba net pagerėjo. Dešimtadalis apklausos dalyvių prisipažino pandemijos metu patirią daugiau išlaidų, 21 proc. yra priversti labiau taupyti. Dėl sumažėjusių pajamų labiausiai taupyti turintys pripažino nedirbantys žmonės (60 proc.) ir dirbantys savarankiškai (38 proc.).

Daugiau progų sutaupyti karantino metu dažniausiai atranda jaunesni, 18–29 metų, gyventojai – net 39 proc. jų atsideda daugiau lėšų negu iki karantino. Pagal padidėjusias galimybes sutaupyti taip pat išsiskiria biurų darbuotojai (41 proc.) ir studentai (50 proc.), didesnes nei 1500 eurų pajamas gaunantys asmenys (36 proc.) ir gyvenantys didmiesčiuose (29 proc.). Visgi teigusieji, kad per karantiną gali sutaupyti daugiau, reikšmingą dalį gyventojų sudaro visose sociodemografinėse grupėse.

Anot „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovo Dariaus Burdaičio, „Citadele“ banko duomenys taip pat rodo, kad vartojimas šalyje išliko stabilus, o atsiskaitymų skaičius ir apimtis nesumažėjo.

Apklausa atskleidė ir tai, kad pandemija reikšmingai paveikė gyventojų mokėjimų bei pirkimo įpročius. Maždaug trečdalis (30 proc.) apklausos dalyvių teigė, kad per pandemiją ėmė naudoti mažiau grynųjų pinigų, dažniau atsiskaito banko kortele ar kitomis moderniomis skaitmeninėmis mokėjimo priemonėmis. Kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs šalies gyventojas pradėjo dažniau pirkti internetu.

Lietuvos gyventojų apklausą „Citadele“ banko užsakymu tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Joje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis vyresnių nei 18 metų gyventojų visoje Lietuvoje.

Lengvaatletės Monika ir Milda Vilčinskaitės bei olimpietė Remalda Kergytė vienu balsu tvirtina, kad motinystė joms suteikė daugiau jėgų, o bėgti tapo kur kas lengviau, tarsi atsirado slaptas jėgos šaltinis, kuris veržiasi galingu srautu.

Kalbamės su atletėmis apie motinystę, olimpines svajones ir jau suplanuotus startus. Pirmasis jau netrukus: „Citadele Kauno maratonas“ birželio 10 d.

Auksas ir olimpinis planas

Dvynės sesės Monika ir Milda Vilčinskaitės atrodo viską daro kartu: abi sūpuoja mažylius ir treniruojasi. Ilgųjų nuotolių bėgikės neslepia, kad bėgioti ir auginti vaikus – tikras iššūkis, tačiau sunkumus įveikti padeda artimieji: sulaukia itin daug pagalbos iš vyrų ir mamos, kuri prižiūri abiejų mažuosius, kol sesės treniruojasi. „Aš bėgiojau pirmus penkis nėštumo mėnesius, po to bėgimą iškeičiau į pasivaikščiojimą, kitokią aktyvią veiklą. Žinau, kad kai kurios sportininkės iki paskutinių dienų laksto, gal kitą kartą išeis ir man ilgiau pabėgioti“, – besišypsodama pasakoja Milda Vilčinskaitė-Eimontė, auginanti aštuonių mėnesių sūnų.

Milda treniruojasi visu pajėgumu ir jau spėjo pasidabinti aukso medaliu – prieš savaitę Rygos pusės maratono rungtyje ji finišavo pirmoji ir net keliomis minutėmis pagerino asmeninį savo rekordą (1.14:38). Sportininkė sako norėjusi pasitikrinti sportinę formą prieš Europos lengvosios atletikos čempionatą, vyksiantį rugpjūtį, kuriame bėgs maratoną.

„Skaičiau mokslinius straipsnius, kad moters organizmas fiziologiškai daugiau jėgų turi po gimdymo. Iki pusės metų yra akivaizdūs pokyčiai, lengviau bėgti – buvo ir man tas jėgų antplūdis“, – sako sportininkė.

Vietą maratono bėgikų elite Milda iškovojo prieš metus, kai nubėgusi pirmąjį savo maratoną įvykdė ne tik 2017 m. pasaulio čempionato normatyvą Frankfurte, bet ir pasiekėte aštuntą moterų rezultatą Lietuvos istorijoje.

Pernai vaikelio susilaukusi bėgikė pasaulio čempionate taip ir nestartavo, tačiau šiandien jau planuoja olimpinius startus: „Kai nubėgau pirmą maratoną, tai patikėjau, kad tikrai galiu išvažiuoti į Tokijo olimpiadą. Tai ne tik svajonė, bet ir įgyvendinamas tikslas“, – sako Milda.

Dar tik 110 km per savaitę

Sesė dvynė Monika Vilčinskaitė-Bytautienė, auginanti penkių mėnesių mergytę, taip pat po truputį grįžta į sportą. Tik prieš mėnesį judėti pradėjo rimčiau, visu pajėgumu, bet per savaitę jau nubėga apie 110 km.

„Kas turi vaikų ir bėgioja, žino, kaip sudėtinga suderinti šiuos dalykus, o ir auklės samdyti nesinori. Iš pradžių gal dar sudėtingiau atrodė, visai laiko nebuvo, o dabar jau atrandu jo ir poilsiui“, – sako Monika.

„Pastebėjau, kad visai greitai susigrąžinu formą. Pirmosios treniruotės stebina: greičiau krosus bėgu ir tas atkarpas, kurių dar neturėčiau nubėgti“, – energijos antplūdžiu dalijasi Monika, mintyse dėliojanti ateities startus.

Pasak bėgikės, didžiausia jos siekiamybė šiuo metu – nubėgti maratoną, o tada mintyse ir olimpiados vizija: „Tokijas – faktas, kad tikslas.“

2016 m. XII tarptautiniame dr.Henryko Florkowskio pusės maratono bėgime Lenkijoje Monika užėmė ketvirtą vietą ir pasiekė asmeninį rekordą – 1 val. 15 min. 41 sek. Per visą istoriją tik penkios Lietuvos bėgikės šį nuotolį įveikė greičiau.

Sesės Vilčinskaitės žada užsukti ir į „Citadele Kauno maratoną“: „Norėtųsi atstovauti savo klubui, bėgti savo mieste. Tikriausiai ne pusę ir ne maratoną, bet 10 ar 5 km distanciją tai tikrai“, – sako Milda.

Su vežimuku nepribėgiosi

Olimpietė R.Kergytė motinyste džiaugiasi jau daugiau nei metus. Sportininkė augina sūnų ir neslepia, kad pirmieji mėnesiai po gimdymo pareikalavo daug kantrybės.

„Nelengva derinti motinystę ir sportą, o dar dirbu trenere. Mano gyvenime kiekviena valanda yra suplanuota, kad per dieną viską suspėčiau, atlikčiau dvi treniruotes, nuvykčiau į darbą ir spėčiau vaiką auginti“, – sako jau dešimt metų trenere dirbanti R.Kergytė.

Į trasą bėgikė sugrįžo praėjus vos mėnesiui po gimdymo: „Pirmi septyni mėnesiai po gimdymo buvo kupini jėgų, aš taip atsigavau, bet po to resursai išsieikvoja, nes negali nei maisto papildų naudoti, nei į pirtis vaikščioti.“

Sportininkė sako, kad daug padėjo buvęs vyras, kuris išėjęs tėvystės atostogų užsiimdavo mažyliu, kol ji treniravosi.

„Bandžiau ir su vežimuku bėgioti, bet kadangi mano tempas greitas, taip nelabai pribėgiosi“, – sako mama, paprastai per savaitę nubėganti 170 km.

Nuo 22 metų maratonus bėganti R.Kergytė entuziastingai mintyse planuoja Tokijo olimpines žaidynes, tačiau teigia, kad situacija priklausys nuo aplinkybių. Bėgikė ne tik daug metų dalyvauja Europos ir Pasaulio lengvosios atletikos čempionatuose, bet yra ir daugiametė Lietuvos lengvosios atletikos čempionato prizininkė – jai priklauso 7 aukso, 4 sidabro medaliai ir 3 bronzos medaliai.

Kauno maratono klubui atstovaujančios sportininkės sako palaikysiančios savus ir didžiausiame vasaros bėgime. Beje, čia distancijos skirtos net ik profesionalams, bet ir mėgėjams bei šeimoms. Kauno senamiestyje startuosiančiame bėgime „Citadale Kauno maratonas“ dalyviai gali rinktis šias trasas: „Sanatorija Gradiali“ 1,5 km, „Intermedix“ 5 km, „SDG“ 10 km, „Kauno Akropolis“ pusmaratonis ir „Citadele“ maratonas.