Yra iš ko rinktis

Draudimo teisės ekspertai primena: tokiais atvejais galite pasinaudoti teise gauti pakaitinį automobilį nemokamai arba su tuo susijusių išlaidų, pavyzdžiui, už automobilio nuomą, atlyginimą.

Jei draudimo kompanija tai suteikti atsisako, turite teisę ginčytis neteismine tvarka.

Pasak advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininko Konrado Žitkovskio, pagrindinius eismo įvykius kelyje ir jų pagrindu atsirandančios žalos atlyginimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ), o papildomu pagrindu – Civilinis kodeksas ir Draudimo įstatymas.

Taip pat įstatymo galią turi ir teisėtai sudaryta ir galiojanti tiek privalomojo, tiek savanoriško draudimo sutartis tarp draudiko ir vairuotojo.

„Pakaitinio automobilio suteikimo klausimai neretai įtraukiami į savanoriškoje draudimo sutartyje išdėstytų sąlygų sąrašą. Arši konkurencija draudimo bendroves verčia nertis iš kailio, siūlant vairuotojams kuo patrauklesnes sutartis su plačiausia įmanoma apsauga už mažiausią įmanomą įkainį, tad klientams yra iš ko rinktis“, – sakė K. Žitkovskis.

Priežastinis ryšys

Jeigu privalomuoju draudimu draustas automobilis dėl kito eismo dalyvio kaltės patenka į autoįvykį, nei TPVCAPDĮ, nei kiti draudimo teisės aktai tiesiogiai nenumato draudikams pareigos suteikti žalą patyrusio automobilio vairuotojui pakaitinę transporto priemonę.

Tačiau pagal įstatymą tarp eismo įvykio ir nukentėjusio vairuotojo transporto priemonės netekimo egzistuoja pakankamas priežastinis ryšys, sudarantis pagrindą kreiptis į eismo įvykio kaltininko draudiką dėl pakaitinės transporto priemonės suteikimo.

„Kai kreipiatės į draudimo įmonę, kurioje draustas eismo įvykio kaltininkas, dėl žalos atlyginimo, iškart klauskite darbuotojo apie pakaitinį automobilį. Draudikui negalint suteikti pakaitinės transporto priemonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių, galite alternatyviai prašyti kompensuoti savarankiškai sudarytos pakaitinio automobilio nuomos sutarties kaštus“, – paaiškino K. Žitkovskis.

Stokoja informacijos

Tai, kad lietuviai vis dažniau patys kreipiasi dėl pakaitinio automobilio nuomos atsitikus eismo įvykiui, patvirtino ir automobilių nuomos platformos SIGVI bendrakūris ir vadovas Vytis Šliažas.

Pakaitinis automobilis turėtų atitikti apgadintos transporto priemonės charakteristikas.

Tačiau, pasak jo, labai nedaug vairuotojų žino, kad jiems tokioje situacijoje priklauso kompensacija už pakaitinio automobilio nuomą.

„Kai į mus kreipęsis klientas užsimena, kad jo transporto priemonė remontuojama, mes paklausiame, gal kartais ji nukentėjo per autoįvykį? Nemažai vairuotojų labai nustemba, kad jiems priklauso pakaitinis automobilis arba kompensacija už jo nuomą“, – tvirtino V. Šliažas.

Pakaitinio automobilio pasiėmimas – greitas ir paprastas.

„Mums užtenka tik informacijos ir draudiminio įvykio žalos numerio. Visą procesą mes sureguliuojame tiesiogiai su draudiku“, – sakė V. Šliažas.

Susitarimo argumentai

Kokį pakaitinį automobilį vairuotojas gali gauti? Ar jis gali prašyti panašaus į jo turimą?

Pasak teisininko, tai priklauso nuo vairuotojo susitarimo su draudiku.

„Paprastai draudimo kompanijos, norėdamos valdyti rizikas, siekia kuo išsamiau apibrėžti visus gyvenimiškus atvejus, galinčius daryti įtaką draudikų sutartimi prisiimamoms pareigoms“, – teigė K. Žitkovskis.

Pakaitinis automobilis turėtų atitikti eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės charakteristikas ar būti daugmaž ekvivalentiškas.

Kai kurios draudimo kompanijos įsipareigoja suteikti ekonominės klasės pakaitinį automobilį, net jei jūsiškis yra aukštesnės klasės. Tačiau palieka teisę bandyti išsamiai pagrįsti, kodėl jums reikia būtent tokios pačios kaip jūsų transporto priemonės.

Vis dėlto, ar jūsų pateiktos priežastys taps pagrindu jį suteikti, sprendžia draudikas.

Pagelbės ir kaimynai

Anot statistikos, praėjusiais metais automobilių stovėjimo aikštelėse nutikę incidentai sudaro apie 7,5 proc. visų draudžiamųjų įvykių, kuriuose nukentėjo automobiliai. Dažniausiai tokie atvejai fiksuojami didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur stovėjimo aikštelėse būna daugiau automobilių.

Įprastai tokių eismo įvykių žalos yra nedidelės, todėl vairuotojai linkę jų nesureikšminti, o kartais elgiasi tiesiog atsainiai ir pasišalina iš įvykio vietos.

Tiesa, toli gražu ne visada nukentėjusiojo nesulaukiama dėl kaltininko nesąžiningumo. Kartais net ir dori vairuotojai remiasi ankstesne praktika, kai, nesulaukus nukentėjusiojo, už stiklo valytuvų užkišamas raštelis su kaltininko telefono numeriu.

Specialistai pataria, įvykus eismo nelaimei stovėjimo aikštelėje ar kieme, neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos.

„Rekomenduojama 20–30 minučių ramiai lukterėti. Jei nelaimė įvyko kieme, reikėtų paprašyti kaimynų ar kitų daugiabučio gyventojų pagalbos: žmonių informacija labai dažnai padeda nustatyti automobilių savininkus. Jei avariją padarėte prekybos centro aikštelėje, kreipkitės į jo informacijos skyrių, kad darbuotojas praneštų žalą patyrusio automobilio valstybinius numerius per garsiakalbį“, – patarė draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovas Agnius Gučius.

Įstatymai: net ir sąžiningas asmuo, palikęs raštelį ir pasitraukęs iš įvykio vietos, gali būti baudžiamas už administracinį nusižengimą. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Prilygina pabėgimui

Be to, kaltininkas gali pats paskambinti trumpuoju bendrosios pagalbos telefono numeriu 112.

„Policijos pareigūnai, tikėtina, padės surasti transporto priemonės savininką. Dėl smulkaus eismo įvykio policijos ekipažo gali tekti palaukti ilgesnį laiką, tačiau policija padės nustatyti transporto priemonių savininkus ir galės su jais susisiekti“, – aiškino Transporto žalų skyriaus specialistas.

Jis ragina nepalikti raštelio už kliudyto automobilio stiklo valytuvo. Tai nėra patikimas būdas susisiekti su nukentėjusiuoju, nes raštelį gali nupūsti vėjas, nuplėšti praeiviai ar jo nepastebėti pats savininkas, kuriam tai adresuota.

Jei jį radęs vairuotojas kreipsis į policiją, raštelį palikęs asmuo gali būti baudžiamas už administracinį nusižengimą. Bauda už pasitraukimą iš įvykio vietos siekia nuo 600 iki 1,1 tūkst. eurų, kai padaryta žala neviršija 750 eurų. Jei žala didesnė, bauda gali siekti nuo 1,1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų.

„Jei susidūrėte su kita transporto priemone ir nepavyksta nustatyti nelaimės kaltininko, nedvejodami kvieskite policiją, užfiksuokite eismo įvykį, fotografuokite padėtis, kelio ir kitus ženklinimus“, – patarė A. Gučius.

Bauda už pasitraukimą iš įvykio vietos siekia nuo 600 iki 1,1 tūkst. eurų, kai padaryta žala neviršija 750 eurų.

Išmokėjo milijonus

Praėjusiais metais automobilių stovėjimo aikštelėse fiksuota 3,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių. Šiems eismo įvykiams būdingi nedideli įlenkimai, šonų apibraižymai, žibintų sudaužymas, veidrodėlių nulenkimai ar bamperių suskaldymai. Retesniais atvejais nukenčia automobilio ratai, langų stiklai.

Praėjusiais metais vien bendrovė „Gjensidige“ už žalas, kurias transporto priemonių savininkai patyrė automobilių stovėjimo aikštelėse, išmokėjo per 2 mln. eurų. Vienu atveju, kai stovėjimo aikštelėje susidūrė du atbulomis važiavę automobiliai, teko padengti 27 tūkst. eurų nuostolius.

Nors aikštelėse nėra nei vietos, nei galimybių įsibėgėti, avarijų priežastimi neretai tampa per didelis greitis.

„Aikštelėse yra didelė tikimybė, kad iš stovėjimo vietos neapsidairęs išvažiuos kitas vairuotojas arba į važiuojamąją dalį įžengs pėsčiasis. Vairuotojai visada turėtų būti pasiruošę staigiai stabdyti, nes greitis tokiose eismo nelaimėse yra lemiamas veiksnys. Deja, praktika rodo, kad tarp sustatytų automobilių kartais vairuotojui itin sunku pamatyti potencialiai pavojingą kliūtį“, – sakė A. Gučius.

Atsakomybė ir pėstiesiems

Judant stovėjimo aikštelėje itin svarbu atkreipti dėmesį į joje galiojančią eismo tvarką ir kelio ženklinimą.

„Vairuotojai turi praleisti kitus automobilius, kurių judėjimo kryptį jie kerta, jei kelio ženklinimas rodo, kad privalote tai padaryti. Jeigu nesate tikras dėl savo pirmumo arba kelio ženklinimas nusitrynęs ir jo nesimato, tuomet elkitės taip, lyg neturėtumėte pirmumo teisės. Jei kelio ženklinimo nėra, vadovaukitės dešinės rankos taisykle“, – aiškino draudimo bendrovės atstovas.

Jo teigimu, parkuodamasis, ypač atbulomis, vairuotojas turi duoti kelią visiems eismo dalyviams, todėl svarbu labai atidžiai įvertinti pėsčiųjų judėjimą.

„Prieš pradėdami judėti atbulomis įsitikinkite, kad tai daryti saugu. Manevruojant atbuline eiga itin svarbu sekti veidrodėliuose matomą vaizdą, tačiau reikėtų nepamiršti ir apie „akląsias vietas“, esančias transporto priemonės šonuose. Šios zonos – tai erdvė, kai greta esantis automobilis nematomas per šoninio vaizdo veidrodėlį ir dar nepastebimas per šoninį langą. Jei vairuotojui kyla klausimų dėl matomumo, jis turėtų paprašyti pagalbos savo keleivių, kad jie išliptų iš automobilio ir nurodytų teisingą važiavimo kryptį“, – kalbėjo A. Gučius.

Draudimo bendrovės atstovas atkreipė ir pėsčiųjų dėmesį. Jie, matydami lėtai manevruojantį automobilį, turėtų jį apeiti iš priekio, kad vairuotojas laiku pastebėtų pėsčiąjį ir sustotų.

– Atrodo, aikštelėje lėtai važiuoji, pasistatai mašiną. Bet čia lyg ir nutinka daug visokiausių avarijų, ar ne?

– Taip, tokia rizika išlieka tiek aikštelėse, tiek prie biurų pastatų, tiek prie prekybos centrų. Tokių eismo įvykių, kai vairuotojai patiria nelaimes stovėjimo aikštelėse, yra beveik 8 proc. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ vien pernai išmokėjo už tokius įvykius daugiau nei 2 mln. eurų.

– O kiek tokių įvykių? Tūkstančiais skaičiuojama?

– Taip, vien „Gjensidige“ draudimo bendrovė registravo daugiau kaip tris tūkstančius tokių įvykių praeitais metais.

– Kokie dažniausiai tie įvykiai? Ar galu parkuodami apsibraižo, susiduria, veidrodėlius nusimuša?

– Dažniausiai tai yra smulkūs automobilio apgadinimai – nubraukti sparnai, pažeisti žibintai, nulenkti veidrodėliai, bamperiai apgadinti. Tačiau pasitaiko ir stambesnių žalų. Viena didžiausių praėjusiais metais, būtent įvykusių aikštelėje, kainavo 27 tūkst. eurų.

– Kas nutiko už tuos 27 tūkst.?

– Du vairuotojai susidūrė važiuodami atbulomis. Greičiai buvo gana dideli, tad ir žala buvo gana ženkli. Pažymėtina, kad yra trys problemos aikštelėse, kurios sąlygoja eismo įvykių kilimą. Tai nepasirinktas saugus greitis, vairuotojai manevruoja taip pat greitai, kaip ir gatvėje, kas ne visada yra protinga, nes gali kitas automobilis išvažiuoti priešais, gali pėsčiasis pasitaikyti. Tokiu atveju nebūna spėjama laiku sustabdyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O tuo atveju, kai sakote, už 27 tūkst. susidūrė du automobiliai važiuodami atbuli, ar žinote, koks jų greitis buvo? Nes turėjo pakankamai žalos padaryti už tiek pinigų.

– Taip, išties žalos buvo padaryta daug. Tiesiog automobiliai buvo gana nauji ir apgadintos dalys buvo brangios.

– Važiuojant atbulomis, turi praleisti visus kitus važiuojančius, ar ne?

– Taip, išties pastebėtina, kad važiuojant atbulomis yra vienas iš dažniausių atvejų, kai padaroma žala aikštelėse. Vairuotojai turėtų būti tikrai atsargūs, atkreipti dėmesį į tai, kad yra vadinamosios aklosios zonos, kai vairuotojas dar neturi galimybės matyti kliūties. Tai tokiu atveju pasirinktas mažesnis greitis padėtų išvengti rimtesnių bėdų. Taip pat šiais laikais daugelis automobilių turi elektronikos prietaisus, kurie padeda vairuotojams parkuotis, manevruoti, turi įmontuotas kameras. Tačiau irgi nereikėtų jomis aklai pasikliauti, kadangi gali pasitaikyti tokia situacija, kai dar nesimato kliūties kameros pateikiamame vaizde, vairuotojui atrodo, kad saugu, jis spusteli greičio pedalą ir tokiu atveju įvyksta nelaimė.

– Kur dažniausiai įvyksta tokios avarijos? Ar čia didžiųjų miestų problema?

– Dažniau pasitaiko didmiesčiuose, ties prekybos centrais. Kadangi piko metu, po darbo ten būna daugiau automobilių, didesnis eismas. Ir, natūralu, kad ne visada atsargiai manevruojant įvyksta tų smulkių eismo įvykių.

– Ką daryti ar tai prekybos centre, ar prie biurų, ar gyvenamųjų namų kvartale, jeigu susiduri ar įvažiuoji kažkur? Palikti raštelį, kviesti policiją, kaip elgtis?

– Visų pirma rekomenduotumėme įdėti šiek tiek pastangų surasti to nukentėjusio automobilio savininką. Jeigu tai įvyko prekybos centre, reikėtų kreiptis į informacijos centrą, kuris pasirūpins, kad apie tai būtų pranešta per garsiakalbį. Jeigu tai įvyko kieme, žinoma, šiek tiek sudėtingiau. Bet galbūt kaimynai galėtų pagelbėti ir tiesiog nurodyti automobilio savininką. Jei nepavyksta rasti savomis jėgomis, tai rekomenduotumėme išsikviesti policiją. Kadangi, priešingu atveju, išvažiavus iš eismo įvykio vietos, gali būti traktuojama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir už tai gali būti skirta bauda.

– Kokia tada yra bauda, jeigu žmogus pagalvoja, ai, čia nieko nenutiko, gal įbrėžiau truputį, ir išvažiuoja?

– Įbrėžus truputėlį bauda gali siekti 1100 eurų, tačiau jei žala buvo didesnė, viršijo 750 eurų, bauda gali siekti ir 2 tūkst. eurų.

– Kokios yra vidutinės sumos? Na, sakėte, 27 tūkst. labai įspūdinga suma. O šiaip kokios būna?

– Šiaip žalos siekia vidutiniškai kelis šimtus eurų. Tačiau, kaip minėjau, jeigu automobiliai brangesni, jeigu greitis buvo pasirinktas didesnis – tokiu atveju gali būti ir keli tūkstančiai.

– Kaip to išvengti? Visą laiką lėtai važiuoti aikštelėse?

– Patarimų būtų keletas. Tai, visų pirmą, išties pasirinkti saugų greitį. Kitas patarimas būtų, ypač atbulomis manevruojant, daryti tai saugiai, neskubėti, dairytis. Ir trečiasis patarimas būtų vadovautis kelio ženklinimu aikštelėje. Jeigu tokio nėra, vadovautis dešinės rankos taisykle

Trečiadienį Sausio 15-osios ir Rumpiškės gatvių sankryžoje įvykusios avarijos auka ketvirtadienį mirė. Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė jos dukra, šią žinią patvirtino ir policijos pareigūnai, gavę informacijos iš ligoninės.

Priminusi pagrindines įvykio aplinkybes žuvusiosios dukra patikslino, kad „Volkswagen Golf“ markės automobilį vairavusi jos mama ketvirtadienį mirė ligoninės Reanimacijos skyriuje.

Kreipdamasi į uostamiesčio vairuotojų pamėgtos „Facebook“ paskyros vartotojus moteris paprašė atsiliepti įvykio liudininkus.

Minėtoje sankryžoje susidūrė iš šalutinės gatvės išvažiavęs 68-erių moters vairuojamas folksvagenas ir pagrindine gatve važiavęs „Ford Raptor“.

Socialinių tinklų vartotojai suskubo komentuoti, esą tądien šis visureigis važiavo labai greitai, apie tai byloja ir automobilių sugadinimo mastas. Komentatoriai svarstė, neva kalta bus pripažinta žuvusi moteris. Kiti bandė aiškinti, kad kaltininkas bus paskelbtas, nustačius, kokiu greičiu važiavo visureigis.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Andromeda Grauslienė teigė, kad byla turėtų būti perduota Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams. Ar tyrėjai taip pat ieškos eismo nelaimės liudininkų, kol kas nežinia.

Kita eismo nelaimė įvyko ketvirtadienį jau sutemus. 19.25 val. kelio Klaipėda–Palanga 10-ajame kilometre, ties keliu į Kalotę, blaivaus 47-erių vairuotojo vairuojamas automobilis „Audi A6“ partrenkė staiga į važiuojamąją kelio dalį išėjusį 60-metį namų neturintį vyrą.

Žmogus žuvo.

Socialiniuose tinkluose vairuotojai dalijosi savo patirtimi. Pasirodo, tą patį vakarą ne vienas vairuotojas matė netoli šio kelio ėjusį benamį, pasiramsčiavusį ramentu. Visi kaip vienas tikino, kad vyras neturėjo atšvaitų ar kokio nors kito šviesą atspindinčio daikto.

Daugelis piktinosi, kad žmonės kasdien rizikuoja kirsdami šį kelią.

Nelaimės išvakarėse socialiniuose tinkluose plačiai aptarinėta situacija, kai be jokių atšvaitų tame pačiame kelyje vos nelaimės išvengė trys vaikai.

Naktį į penktadienį, kiek po 1 val., Klaipėdos rajone, ties Šlepštikų kaimu, 20-mečio vaikino vairuojamas automobilis „Audi“ nuslydo nuo greitkelio Vilnius–Klaipėda.

Mašina nulėkė į mišką ir įstrigo tarp medžių.

Pirmieji atskubėjo policininkai, medikų neprireikė – jaunas vairuotojas tikino, kad nesusižalojo. Vaikinas buvo blaivus.

Galima spėti, kad avarija įvyko dėl slidaus kelio.

Maždaug po valandos atvažiavo ugniagesiai gelbėtojai, jiems teko traukti automobilį iš miško. Gelbėtojai išpjovė krūmus ir kelis medžius, išardė metalinę tvorą.

„Audi“ į kelią ištempė techninės pagalbos automobilis.

Ankstyvą penktadienio rytą vairuotojų pamėgtose socialinių tinklų paskyrose pasipylė įspėjantys pranešimai – keliai be galo slidūs.

Apie tai informavo Neringos keliu važiuojantys žmonės.

Kelias iš Priekulės ir Dituvos buvo taip pat virtęs ledu. Saugiai pasiekti tikslą nepasisekė automobilio BMW ekipažui, 8.11 val. bendruoju pagalbos telefonu pranešta, kad Klemiškės II kaimo ribose ši mašina rėžėsi į kelio žymeklius. Blaivi automobilį vairavusi moteris nenukentėjo.

9 val. tame pačiame kaime dėl slidaus kelio susidūrė BMW ir „Opel“ markių automobiliai.

Labiau išaušus, ledas nutirpo, o vairuotojai vis dar ginčijosi, ar tokiais atvejais, kai keliai apledėja tik naktį, kelininkai turi juos pabarstyti.

Šilutės plente gyvenantis klaipėdietis Linas atkreipė dėmesį į automobilių aikštelėje stovinčius apsnigtus automobilius. Anot vyro, kai kurie vairuotojai valo tik priekinius stiklus, o ant stogo susidariusi sniego lavina – paliekama.

„Kadangi pats esu vairuotojas jau 20 metų, man pro akis nepraslysta tai, ką kasdien matau. Nesvarbu, koks vairuotojų amžius, visi elgiasi panašiai – per skubėjimą jie nusivalo tik tam tikras automobilio dalis, o ant mašinos stogo susidariusią sniego laviną palieka. Yra buvę atvejų, kai nuo kitos mašinos kritęs sniegas tik per plauką nesukėlė avarijos, vairuotojas vos spėjo suvaldyti automobilį“, – pasakojo Linas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos skyriaus pareigūnų duomenimis, Kelių eismo taisyklių (KET) devintame punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai.

KET 15-ame punkte nustatyta pareiga vairuotojui prieš pradedant važiuoti įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, t. y. vairuotojas turi įvertinti ir tai, kad atitinkamomis oro sąlygomis ant transporto priemonės gali formuotis ledas, kuris gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams, ir imtis priemonių galimam pavojui pašalinti.

Taip pat transporto priemonių vairuotojams galioja reikalavimas, kad transporto priemonė turi būti techniškai tvarkinga, kad veiktų visi jos elementai.

„Pasak pareigūnų, sniegas neturi uždengti automobilio išorinių šviesos prietaisų, atšvaitų, valstybinio numerio ženklų, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų, taip pat neturi bloginti matomumo vairuotojui“, – teigė Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Užfiksavus tokio pobūdžio pažeidimą ir įvertinus visas konkretaus atvejo aplinkybes, gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio septintą dalį. Numatoma bauda – nuo 10 iki 12 eurų, taip pat gali būti skiriama ir žodinė pastaba.

Jis įregistravo tai reglamentuojančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.

Parlamentaras siūlo numatyti, kad jei automobilio savininkas perduoda vairuoti jį kitam asmeniui, tai solidariai turėtų sumokėti baudą už jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Toks asmuo laiduotų valstybei baudos už padarytą administracinį nusižengimą sumokėjimą „kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis.“ Jei asmuo, už kurį jis laidavo, nesumokėtų baudų, jam, kaip ir kitiems skolininkams, nebūtų išduodamas ir keičiamas vairuotojo pažymėjimas.

Įstatymo projekte kalbama tik apie tokius atvejus, kai automobilio vairavimas yra perduodamas tokiam vairuotojui, kuris nedirba ar nevykdo kitos tęstinės veiklos ir kurio gyvenamoji vieta nežinoma.

Pagal siūlomas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, jei toks asmuo padarytų nusižengimą, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai galėtų būti siunčiami ar įteikiami automobilio savininkui arba juridinio asmens, kuriam priklauso automobilis, vadovui.

Jei administracinį nusižengimą padaręs asmuo nesumokės baudos, automobilio savininkas turėtų sumokėti ją per 30 dienų. Vėliau jis turėtų teisę išsireikalauti savo sumokėtą sumą iš administracinį nusižengimą padariusio asmens.

Siūloma, kad fiksuojant Kelių eismo taisyklių pažeidimą, būtų nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė. Tikimasi, kad tokios nuostatos palengvins administracinių nusižengimų nagrinėjimą teismuose.

Su savo automobiliu pataria elgtis atsakingai ir saugoti automobilio raktelius

Pasak projektus parengusio J. Razmos, visi puikiai žino situaciją, kai tam tikra kategorija vairuotojų sistemiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, vairuoja ne savo automobilį, o padarę pažeidimą nesumoka baudų ir toliau daro pažeidimus.

Nors pažeidėjams artimi žmonės dažniausia žino tą situaciją, vis tiek duoda vairuoti savo automobilį. 

 

„Nors pažeidėjams artimi žmonės dažniausia žino tą situaciją, vis tiek duoda vairuoti savo automobilį. Todėl manau, kad reikėtų pagalvoti, ar tam tikrais atvejais nereikėtų kalbėti ir apie automobilio savininko atsakomybę, kai sistemiškai daromi pažeidimai, nors ne pats savininkas būtų vairavęs. Jeigu jis žino, kad automobilį duoda tokiam asmeniui, kuris greičiausia nesumokės baudos padaręs pažeidimą, manau, kad tam tikra dalis kaltės yra ir jo. Tokius atvejus, kai savininkas automobilį duoda asmeniui, kuris niekur nedirba, kurio gyvenamoji vieta irgi nelabai aiški, siūlau traktuoti kaip laidavimą dėl galimos baudos sumokėjimo. Tai reiškia, kad jeigu atitinkamos tarnybos nesugebėtų išieškoti baudos iš pažeidimą padariusio vairuotojo, tada atsakytų automobilio savininkas kaip laiduotojas“, – Eltai sakė J. Razma.

Jo nuomone, tokios pataisos turės labiau prevencišką reikšmę, nes tiesiog paskatins automobilių savininkus geriau pagalvoti ir įvertinti situaciją prieš duodant automobilį kitiems vairuoti.

„Manau, kad jas priėmus gali sumažėti Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nes bus žinoma, kad tam tikrais atvejais pranešimas apie baudos mokėjimą gali ateiti ir pas automobilio savininką. Manau, kad savininkas visada turi galimybę pasirūpinti, kad kažkas nepaimtų automobilio jam nežinant. Tai nėra sudėtinga. Visada yra galimybė turėti raktelius savo kišenėje”, – pataria J. Razma.

Jis tikisi, kad siūlomas reguliavimas, kai automobilio savininkas turės atsakyti kaip laiduotojas, bus taikomas retai.

Manau, kad automobilio savininkas turėtų suvokti savo atsakomybę, kai tokiam asmeniui leidžia vairuoti savo automobilį.

 

Tikisi, kad Konstitucija pažeista nebus?

Įstatymų pataisas inicijavęs J. Razma pripažįsta, kad tai yra konstituciškai jautrus klausimas.

„Konstituciškai tai yra jautrus ir nėra paprastas klausimas. Teisės departamentas, aišku, parengs išvadą. Aš kalbu apie tokį kraštutinį ir labai retą atvejį, kai kalbama apie automobilio perdavimą asmeniui, kuris nedirba, kurio gyvenamoji vieta neaiški. Tai yra pakankamai reti atvejai. Manau, kad automobilio savininkas turėtų suvokti savo atsakomybę, kai tokiam asmeniui leidžia vairuoti savo automobilį“, – Eltai sakė J. Razma.

Jis tikisi, kad pasiūlytas reguliavimas neprieštaraus Konstitucijai.

„Jeigu siūlyčiau tokį reguliavimą taikyti plačiau, manau, kad konstitucinės teisės specialistai įžvelgtų galimą prieštaravimą Konstitucijai. Tačiau šiuo atveju manau, kad teisininkai tokio prieštaravimo neras“, – sakė jis.

Šiuo metu įstatymai nenumato galimybės, skiriant administracinę nuobaudą pareikalauti atsakomybės iš automobilio savininko, kuris perdavė transporto priemonę vairuoti kitam asmeniui.

Administracinių nusižengimų kodekse jam yra numatyta tik pareiga per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris naudojosi jam priklausančia transporto priemone.

Tačiau tokios pareigos transporto priemonės savininkai kartais nevykdo arba teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, vengia nurodyti faktinę kito asmens (dažniausiai šeimos nario ar kito artimo asmens), padariusio administracinį nusižengimą, faktinę gyvenamąją vietą.

Siūloma, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos įsigaliotų šių metų gegužės 1 d.

Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje incidentų skaičius buvo įprastas, teigia pareigūnai.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovė Asta Bagdonavičienė pirmadienį BNS sakė, kad savaitgalį į traumatologijos skyrių priimti 247 pacientai.

„Jei įprastą dieną traumatologijos skyrius priima apie 200 žmonių, tai, galima sakyti, nukentėjusiųjų skaičius padidėjo 25 procentais“, – teigė A. Bagdonavičienė.

Ligoninės atstovės teigimu, į šį skaičių įtraukti ne tik paslydimai, bet ir nugriuvę namuose ar kitaip susižaloję asmenys, tačiau išaugusi statistika yra siejama su prastomis oro sąlygomis lauke.

A. Bagdonavičienė sakė, kad savaitgalį susižalojimų skaičius padidėjo, tačiau jis nėra toks didelis kaip pirmosiomis dienomis po praėjusios savaitės plikledžio.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja BNS sakė, kad nuo penktadienio iki pirmadienio 10 valandos ryto policija apskrityje fiksavo dešimt eismo įvykių, kurie nutiko galimai dėl slidžios kelio dangos. Eismo įvykiuose žmonės nenukentėjo, apgadinti kelio stulpeliai ir pačios transporto priemonės.

Kaune ir Klaipėdoje situacija įprasta

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų komunikacijos tarnybos specialistė Ieva Jankauskienė BNS sakė, kad ligoninės Skubios pagalbos skyrius per savaitgalį sulaukė 40 pacientų, patyrusių traumas paslydus.

„Nors tas žmonių srautas kiek didesnis nei įprastai, ligoninės veiklos tai nesutrikdė“, – teigė ji.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė BNS nurodė, kad pranešimų apie eismo įvykius sulaukta kiek daugiau nei įprastai, bet situacija nėra išskirtinė.

Per savaitgalį iki pirmadienio ryto užfiksuoti 38 eismo įvykiai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Andromeda Grauslienė BNS teigė, kad uostamiestyje savaitgalį smarkaus snygio ar pūgos, taigi ir su tuo susijusių eismo įvykių, nefiksuota.

Toliau snigs

Kaip pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, šalyje ateinančią savaitę toliau numatomas sniegas.

Daug kur snigs ir antradienio naktį, vietomis pustys ir kils trumpa pūga, bus plikledis. Temperatūra sieks nuo 3 iki 8 laipsnių šalčio.

Dieną protarpiais pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Vietomis pustys, pietvakariniuose rajonuose galima trumpa pūga. Temperatūra sieks nuo 2 iki 7 laipsnių šalčio.

Trečiadienį vietomis truputį pasnigs, bus plikledis. Naktį temperatūra sieks nuo 12 iki 17 laipsnių, pajūryje nuo 8 iki 10 laipsnių šalčio, dieną nuo 2 iki 7 laipsnių, rytiniame pakraštyje kai kur nuo 8 iki 10 laipsnių šalčio.

Ketvirtadienį daug kur pasnigs, dieną vyraus nedidelis sniegas. Temperatūra naktį bus nuo 3 iki 8 laipsnių, rytiniuose rajonuose kai kur nuo 9 iki 11 laipsnių šalčio.

Dieną temperatūra sieks nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Girtų vairuotojų dalia – nepavydėtina. Jų nemėgsta aplinkiniai, nes jie kelia grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Jie turi gyventi baimėje, kad bus sučiupti, nes policijos pareigūnai, gindami visuomenės interesą gyventi saugiai, nuolat kontroliuoja vairuotojų judėjimą gatvėmis bei keliais. Jų laukia didžiulė finansinė našta, nes  už vairavimą išgėrus tenka mokėti tūkstantines baudas bei prarasti vairuotas transporto priemonės, kadangi įstatymas numato jų  konfiskavimą, po to dar tenka skirti nemažai lėšų procesams, susijusiems su teisės vairuoti susigrąžinimu. Juos keikia šeima, kai dėl minėtų išlaidų ar darbo praradimo visiems jos nariams tenka kęsti materialinį nepriteklių. Tik vieno praėjusių metų mėnesio girtų vairuotojų istorijų apžvalga  iliustruoja, kokių problemų žmonės prisidirba, surizikavę vairuoti po išgertuvių.  

Girtas vairuotojas apgadino savo automobilį ir susižalojo pats

Praėjusių metų spalio 9-osios rytą Šiauliuose, J. Jablonskio g., prie Šiaulių arenos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vilkiko vairuotoją šokiravo kito vilkiko vairuotojas, atvažiavęs į aikštelę nuosavu automobiliu. Automobilio priekinis stiklas buvo sudaužytas, o vairuotojo veidas bei drabužiai kruvini. „Ford Focus“ vairavęs vyras vis bandė jį priversti pajudėti į priekį ir atgal, tačiau visos pastangos buvo nesėkmingos. Kilo įtarimas, kad transporto priemonė bus pasišalinusi iš eismo įvykio, o vairuotojas neblaivus. Nieko nelaukdamas, vilkiko vairuotojas surinko skubiosios pagalbos telefono numerį. Atvykę policijos pareigūnai krauju išsitepliojusį vairuotoją rado jau kitoje transporto priemonėje – toje pat stovėjimo aikštelėje buvusiame vilkike. 42 metų Ukrainos pilietis jame, matyt, mėgino pasislėpti nuo policijos. Paaiškėjo, kad savo „Ford Focus“ jis apgadino toje pat aikštelėje, trankydamasis į atitvarus. Vyrui buvo nustatytas 2,10 prom. girtumas.

Dėl šio nusikaltimo priimtas teismo sprendimas įtariamąjį pagal laidavimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jį perduodant teismo pasitikėjimo vertam asmeniui. Be to, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams ir konfiskuotas jam priklausantis automobilis.

Tik atsitiktinumas išgelbėjo girtą vairuotoją ir jo sugėrovus nuo smūgio į pastato sieną ir stulpą

Spalio 8-osios vidurdienį šiaulietis su sūnumi, Rūdės gatve ėję į prekybos centrą, negalėjo patikėti savo akimis. Iš pradžių juos apstulbino didžiulis trenksmas, o po to – ir pamatytas vaizdas: pilkas „Audi A3“ po smūgių į šaligatvio bortelį užšoko ant jo ir tik per atsitiktinumą išvengė smūgio į namo sieną bei apšvietimo stulpą. Kiek pavažiavęs, jis sustojo. Iš jo išlipęs vairuotojas pasižiūrėjo į stipriai apgadintą savo transporto priemonę, kuri dėl prakirstų padangų buvo pakrypusi. Nepaisant to, vyras nusprendė važiuoti toliau. Sustojo, tik įsukęs į netoliese esantį kiemą ir čia pasislėpęs nuo pašalinių akių. Tačiau pilietiško šiauliečio telefoninis skambutis 112 telefonu jau buvo inicijavęs policijos pareigūnų ekipažo išvykimą į įvykio vietą.

Iš „Audi A3“ išlipusio automobilio vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti, jam nustatytas 1,83 prom. girtumas. Mašinoje sėdėjo dar du žmonės. Paaiškėjo, kad tai – vairuotojo sugėrovai. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius asmenis jis buvo pasikvietęs išgerti į prekybos centro aikštelėje stovėjusį savo automobilį. Išgertuvės tokioje judrioje vietoje vyrams pasirodė nejaukios ir buvo priimtas sprendimas pavažiuoti į atokesnę vietą. Neseniai iš bausmės atlikimo vietos į laisvę grįžęs 41-erių metų vyras vairavo neturėdamas tam teisės, nes ją už analogišką pažeidimą jau yra praradęs.

Vyrui pradėtas ikiteisminis tyrimas jau baigtas, baudžiamoji byla perduota teismui. Jis kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 dalį dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam. Baudžiamasis kodeksas už tokį nusikaltimą numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Kaltinamajam prašoma taikyti ir baudžiamojo poveikio priemones – konfiskuoti jam priklausantį automobilį ir tam tikram laikotarpiui uždrausti laikyti egzaminus vairuotojo teisėms įgyti.

Lauko arimo darbų pabaigtuvės – griovyje

Spalio 10-osios vakare Kelmės rajone, keliu Verpena–Šalteniai–Ramučiai, važiavę žmonės pastebėjo į griovį nuslydusį traktorių „Belarus-52 MTZ“. Pareigūnus iškvietęs ir juos pasitikęs vyras papasakojo, jog važiuodamas pro šalį griovyje pamatė traktorių ir iš jo išlipančius du asmenis, kurių vienas iš įvykio vietos pabėgo. Liudininko teigimu, abu traktoriumi važiavę asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Prie traktoriaus sulaikytam 72-jų metų vyrui nustatytas 1,66 prom. girtumas, tačiau jis neigė vairavęs traktorių ir nurodė, kad jį vairavo iš įvykio vietos pabėgęs jo 51-erių draugas. Pastarąjį policijos pareigūnai sulaikė žingsniuojantį namo. Alkoholio matuoklis jam parodė 2,43 prom. girtumą.

Paaiškėjo, kad abu draugai tą dieną talkino savo bendram pažįstamam, gyvenančiam Kelmės rajone, Laikšių kaime. Pabaigus lauko arimo darbus, vyrai vakarojo vartodami alkoholinius gėrimus. Po vakaronės abu vyrai įlipo į traktorių  ir pajudėjo link namų. Deja, stipriai apsvaigusiam vyrui vairuoti sekėsi sunkiai ir traktorius nuslydo į griovį.

Dėl šios nusikalstamos veikos priimtas teismo sprendimas įtariamąjį pagal laidavimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jį  perduodant  teismo pasitikėjimo vertam asmeniui. Be to, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams ir konfiskuotas jam priklausantis traktorius.

Išsigandęs atsakomybės spruko iš įvykio vietos

Spalio 7-osios vidurdienį Mažeikių centre, įtariama, neblaivus vairuotojas sukėlė grandininį eismo įvykį, kuriame dalyvavo net keturi automobiliai. Žemaitijos g. automobiliu „VW Passat“ kartu su žmona ir dukra važiavęs Akmenės rajono gyventojas, pasiekęs Žemaitijos ir M. Daukšos g. sankryžą, sustojo, nes jam užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas. Laukiant žalio signalo, automobilio ekipažą ištiko šokas, nes juos išgąsdino didžiulis garsas, o po to ir smūgis į jų transporto priemonę. Išlipęs iš savo automobilio, akmeniškis pamatė susidaužusius keturis automobilius. Nuo smūgio jo „VW Passat“ buvo atsitrenkęs į priekyje stovėjusią „Opel Vectra“. Pastarosios gale buvęs kablys apsaugojo ją nuo sugadinimų, o štai Akmenės rajono gyventojo automobiliui buvo apgadintas valstybinio numerio ženklas ir priekinis bamperis. Į pastarojo vyro automobilį stovėjo įsirėžęs „Peugeot“, o į jį – atsitrenkęs juodos spalvos automobilis „BMW X6“. Šios transporto priemonės vairuotojas iš išvaizdos ir koordinacijos atrodė neblaivus. Netrukus jis iš įvykio vietos pasišalino. Atvykusiems pareigūnams apžiūrint eismo įvykio vietą ir bendraujant su žmonėmis, buvo nustatyta ir pasišalinusiojo vairuotojo tapatybė. Tai buvo 44 metų Mažeikių gyventojas. Atvykusius į jo namus pareigūnus vyras pasitiko svirduliuodamas. Jam nustatytas 2,26 prom. girtumas. Mažeikiškiui pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes, kaip jau minėta, Kelių eismo taisyklės alkoholį vartoti draudžia tiek prieš vairavimą, tiek po eismo įvykio, kol policijos pareigūnai nustato įvykio aplinkybes.

Šioje baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas atleisti įtariamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti baudžiamojo poveikio priemones – atimti teisę vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį.

Vežamas girto vairuotojo namų nepasieksi

Spalio 12-osios vakare prie BMW vairo sėdo dar vienas neblaivus Mažeikių rajono gyventojas. Ir ne tik neblaivus, bet dar ir neturėdamas teisės vairuoti. Jo pasivažinėjimą Mažeikių rajone, Purvėnų kaime, nutraukė Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai. Vairuotojui buvo nustatytas 0,9 prom. girtumas, šalia sėdėjęs keleivis taip pat buvo neblaivus – susišnekėti su juo pareigūnams nepavyko. 36 metų vairuotojas pripažino, kad su draugu vakarojo vartodami alkoholį, o po nutarė parvežti jį, sunkiai besiorientuojantį aplinkoje, į namus. Apsvaigusio vyro nesustabdė net tai, kad „BMW 530“ buvo be privalomosios techninės apžiūros. Kaimiškosiose vietovėse – tai dažnai pasitaikantis reiškinys: iš pradžių išgertuvės, po to – girtų ir neturinčių teisės vairuoti ar ją praradusių pasivažinėjimai po kaimą automobiliais, kurie yra neregistruoti ir be privalomosios techninės apžiūros. Mažeikiškiui už šiuos eismo taisyklių pažeidimus buvo pradėta administracinė teisena. Jis metams prarado teisę vairuoti ir turėjo sumokėti 1,1 tūkst. eurų baudą.

Pats sau išsikvietė policiją

Šiuo tamsiu metų laiku eismui ir sau pavojų vis dažniau kelia patamsyje be atšvaitų judantys pėstieji ir dviratininkai. Situacija tampa dvigubai pavojingesnė, kai jie būna ne tik sunkiai įžiūrimi, bet dar ir neblaivūs – dėl alkoholio sukeltos koordinacijos trūkumo gali bet kuriuo momentu pargriūti po pravažiuojančios transporto priemonės ratais. Policijos pareigūnų keliuose sutiktų dviratininkų nemažėja. Kai girtumas siekia ne mažiau negu 1,51 promilės, už dviratės transporto priemonės vairavimą išgėrus yra numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

Spalio 15-osios vakare Šiaulių apskrities policijos Operatyvaus valdymo skyrius sulaukė pasipiktinusio dviratininko pranešimo, kad Radviliškio rajone, Vainiūnų kaime, jo vos nepartrenkė pro šalį važiavęs baltos spalvos autobusiukas.

Nuvykę pas pranešėją aplinkybėms patikslinti, pareigūnai dviratininką rado stipriai nekoordinuotą. Jam buvo nustatytas sunkus (3,65 prom.) girtumas. Todėl visai nenuostabu, kad esant tokiam apsvaigimui, atsiranda problemų ir dėl pro šalį važiuojančių automobilių, ir dėl per arti augančių krūmų, ir dėl kelio dangos, kuri staiga tampa duobėta. Taigi paaiškėjo, kad nesaugiu važiavimu apkaltinęs prošal važiavusį automobilį, vyras dviratį vairavo neblaivus.

Šnekėdamas su pareigūnais, dviratininkas pretenzijų vairuotojui nebereiškė, tačiau pareigūnai negalėjo pro pirštus žvelgti į situaciją, kad vyras, būdamas neblaivus, važinėjasi kaimo keliais. Jam  surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta 200 eurų bauda. 

Eismo įvykių šaltiniai

Dažniausiai leistinas važiavimo greitis viršijamas nuo 10 iki 20 km/val. Tai vienas iš trijų dažniausiai daromų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų šalies keliuose.

Iš visų 1 mln. 373 tūkst. 746 KET pažeidimų, padarytų per vienuolika metų mėnesių, greičio viršijimo atvejai sudaro beveik pusę – 629 tūkst. 773. Per tokį patį laikotarpį pernai buvo užfiksuoti 585 tūkst. 893 pažeidimai.

Nepasirinktas saugus greitis arba viršytas leistinas važiavimo greitis šiemet buvo 56 proc. visų eismo įvykių, kuriuose per aštuonis mėnesius žuvo žmonės, priežastis. Dar 19 proc. sudaro įvykiai, kuriuose, nepasirinkus saugaus ar viršijus leistiną važiavimo greitį, per tą patį laikotarpį buvo sužeisti žmonės.

Dažniausiai greitis viršijamas daugiau kaip 10 km/val., bet ne daugiau kaip 20 km/val. ir daugiau kaip 20 km/val., bet ne daugiau kaip 30 km/val. Tokių atvejų šiemet iki gruodžio 1 d. užfiksuota daugiau kaip 560 tūkst.

Greitis daugiau kaip 40 km/val., bet ne daugiau kaip 50 km/val. viršytas beveik 13 tūkst. kartų, o daugiau kaip 50 km/val. – beveik 6 tūkst. kartų.

Tarp pažeidėjų – moteris

Gegužę Šiaulių kelių policijos pareigūnai greičio matuokliu pričiupo mieste 170 km/val. skriejusį visureigį „Porsche Cayenne“.

Kaune, T. Masiulio g., kur leistinas greitis – 50 km/val., automobilio „Ford S-Max“ vairuotoja spaudė 113 km/val.

Didžiausią dalį pažeidimų fiksuoja vidutinio greičio matavimo sistemos ir momentiniai greičio matuokliai.

Lapkritį Kauno rajone, magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpoje, kur leistinas važiavimo greitis – 50 km/val., automobilis „Volkswagen Golf“, vairuojamas vyro (gim. 1991 m.), važiavo 123 km/val. greičiu.

Kitas smarkuolis kelyje Vilnius–Panevėžys lėkė 203 km/val. greičiu, nors leistinas greitis – 110 km/val.

Birželį Jonavos mieste įrengtas greičio matuoklis užfiksavo pažeidėją, lėkė net 173 km per val. greičiu.

Gruodį Švenčionių rajone, kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai, netoli pasienio ruožo su Baltarusija, policijos pareigūnai sustabdė 2020 m. gamybos automobilį „BMW M5“, kuris tą pačią dieną buvo pavogtas Lenkijoje. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad „BMW M5“ vairuotojas – užkietėjęs pažeidėjas: teisė vairuoti iš jauno vyro buvo atimta, nes prie vairo sėsdavo neblaivus, be to, vien šiemet ir pernai greitį viršijo 216 kartų.

Sumokėjo ne visi

Didžiausios baudos už viršytą leistiną važiavimo greitį – iki 550 eurų ir iki 750 eurų (neturint teisės vairuoti), taip pat galima netekti teisės vairuoti transporto priemonę iki vienerių metų ir šešių mėnesių.

Iki 2023 m. lapkričio 1-osios už visus greičio pažeidimus buvo paskirta 12 mln. 873 tūkst. 280 eurų baudų, į valstybės biudžetą pažeidėjai jau sumokėjo 9 mln. 354 tūkst. 272 eurų (daugiau kaip 72 proc.).

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo Teisingumo ir Susisiekimo ministerijoms peržiūrėti Administracinių nusižengimų kodeksą dėl galiojančių baudų.

VRM nuomone, reikėtų didinti baudas už greičio pažeidimus: iki 30–60 eurų – už 11–20 km/val. viršijimą (dabar galioja 12–30 eurų bauda) ir skirti nuo 60 iki 120 eurų baudą už 21–30 km/val. viršijimą (dabar bauda – 30–90 eurų).

Taip pat siūloma atimti teisę vairuoti, viršijus greitį daugiau nei 30 km/val., kai vairuotojas jau buvo kartą baustas, ir viršijus greitį daugiau nei 40 km/val., kai vairuotojas taip pat buvo kartą baustas.

Didžiausią dalį pažeidimų registruoja vidutinio greičio matavimo sistemos ir momentiniai greičio matuokliai, įrengti valstybinės reikšmės keliuose. Šiuo metu tokių prietaisų šalyje yra per 200 (72 momentinio greičio matuokliai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema, kurią sudaro du įrenginiai).

Pažeidimai užfiksuojami ir mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais „PoliScan FM1“ (vadinamaisiais trikojais), kurie veikia judriose gatvėse, kitose vietose. Per dešimt mėnesių jais užfiksuota apie 18 proc. visų greičio viršijimo pažeidimų (122 816).

Greičio viršijimo atvejai fiksuojami ir policinių prevencinių priemonių metu. Europos kelių policijos tinklo ROADPOL inicijuota akcija „Greitis“, kai transporto priemonių greitis fiksuojamas mobiliaisiais rankiniais ir (ar) automobiliuose įrengtais greičio matuokliais, 2023 m. mūsų šalyje vyko 10 dienų, užregistruoti 1 143 greičio viršijimo atvejai.