Per pirmus tris metų mėnesius privačios saulės jėgainės pagamino 113 kilovatvalandžių (kWh) kilovatui elektros energijos, arba 9 proc. daugiau nei prieš metus. Gamybos apimtys labiausiai augo Vilniaus ir Šiaulių regionuose – atitinkamai 20 ir 16 proc., arba iki 119 ir 117 kWh kilovatui.

Kiek mažesnis augimas stebėtas Panevėžio regione, kuriame per pirmąjį 2024 m. ketvirtį elektros gamyba iš saulės siekė 101 kWh kilovatui ir buvo 15 proc. didesnė nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Mažiausias augimo pokytis fiksuotas Kauno regione. Čia gyvenantys saulės elektrinių savininkai pagamino 1 proc. daugiau elektros energijos nei pirmąjį 2023 m. ketvirtį.

Tuo metu Klaipėdoje tvarios saulės energijos gamybos apimtys buvo 7 proc. mažesnės nei prieš metus ir siekė 117 kWh kilovatui.

Bendrovės duomenimis, sausį privačiose saulės jėgainėse buvo pagamintos 8 kWh kilovatui, kai prieš metus šis rodiklis siekė 7 kWh. Paskutinį žiemos mėnesį gamybos apimtys siekė 22 kWh kilovatui ir buvo 18 proc. mažesnės nei atitinkamu laikotarpiu pernai, kai elektros gamyba iš saulės siekė 28 kWh kilovatui.

Kovą, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, žaliosios saulės energijos apimtys buvo didesnės 20 proc. ir siekė 83 kWh kilovatui. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, per 2023 m. privačios Lietuvos saulės elektrinės iš viso pagamino 1011 kWh kilovatui elektros energijos.

LEA analitikai neatmeta, kad Lietuva visą suvartojamą elektros kiekį iš atsinaujinančių energijos išteklių galėtų pasigaminti jau 2027 m.

Agentūros laikinoji vadovė Agnė Bagočiutė ketvirtadienį informavo žurnalistus, jog vadinamąją „LT100“ studiją parengs JAV Nacionalinė atsinaujinančių energetikos išteklių energetikos laboratorija (NREL).

Jos teigimu, amerikiečių ekspertai sukurs modernų Lietuvos elektros energetikos sistemos modelį šaliai visiškai perėjus prie atsinaujinančios energijos gamybos.

Studija esą reikalinga siekiant „energetikos sprendimus grįsti tyrimų duomenimis ir rezultatais“, pirmiausia kalbant apie Energetikos ministerijos ruošiamą naują Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją.

Gavę pirminius rezultatus pamatėme, jog Lietuva gali pasiekti tikslą 2030 m. 100 proc. apsirūpinti atsinaujinančia energija.

 

„Mūsų siekis užsitikrinti saugią ir nuoseklią energetikos sistemos plėtrą. Planuojamas praktiškai dvigubai didesnis elektros suvartojimas nei yra dabar, numatoma atsinaujinančių energijos išteklių plėtra“, – žurnalistams sakė A. Bagočiutė.

„Kaip viską subalansuoti, išlaikyti elektros sistemą patikimą ir pereiti prie 100 proc. gamybos iš atsinaujinančios energijos išteklių“, – teigė ji.

LEA vadovė dar teigė, kad NREL studijos rezultatai parodys kaip Lietuvai siekti strateginių energetikos tikslų: užsitikrinti energetinę nepriklausomybę iki 2050 m., pasigaminti visą elektrą iš atsinaujinančios energetikos, tapti energijos eksportuotoja, stiprinti pramonę bei užtikrinti prieinamas energijos kainas.

NREL ekspertas Jesse Crucas sakė, kad 2030 m. Lietuva gali tapti 100 proc. elektros iš atsinaujinančių išteklių pasigaminančia valstybe.

Lietuva jau gyvena AEI eros nuotaikomis.

 

 

„Gavę pirminius rezultatus pamatėme, jog Lietuva gali pasiekti tikslą 2030 m. 100 proc. apsirūpinti atsinaujinančia energija. Tiek kalbant apie elektros gamybą, tiek apie tapimą elektros eksportuotoja“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė J. Crucas.

NREL, jo teigimu, nustatys Lietuvoje prieinamus atsinaujinančios energetikos išteklius bei sumodeliuos, kaip transformuoti elektros perdavimo tinklą. Taip pat JAV ekspertai analizuoja skirstymo tinklą, vandenilio ir kitų žaliųjų dujų gamybos potencialą. Dar bus vertinama energetinės transformacijos įtaka šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms, oro kokybei.

Studija pradėta rengti rugpjūtį, vasarį NREL pristato pirminius jos rezultatus. NREL tyrimu ketinama remtis ir atnaujinant nacionalinę energetikos strategiją.

NREL iš viso sukurs 3 energetikos sektoriaus transformacijos modelius: 2030, 2040 ir 2050 metams.

LEA analitikas Dovydas Balčiūnas teigė, kad 2023 m. Lietuvoje toliau sparčiai augo atsinaujinančių energijos išteklių generacija – iš saulės ir vėjo vidutiniškai pernai pagaminta 28,6 proc. suvartotos elektros.

Iš viso pernai vietinė generacija patenkino 48 proc. elektros poreikio, sumažėjo elektros importas.

„Per pastaruosius 3 metus, dėl augančios elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių, mūsų elektros importo dalis (...) sumažėjo nuo 65 iki 52 proc.“, – žurnalistams kalbėjo D. Balčiūnas.

Jo teigimu, daugėja valandų, kada Lietuvoje elektros pagaminama daugiau nei suvartojimą, pavyzdžiui, vasarį tokių valandų buvo 25. LEA prognozuoja, kad plėtrai tęsiantis, Lietuva 2027 m. galės pati pasigaminti visą elektrą.

„Lietuva jau gyvena AEI eros nuotaikomis. Paskaičiavus dabartyje esančius ketinimo protokolus (...) Lietuva savo poreikį vietine generacija mūsų preliminariais skaičiavimais gali užsitikrinti jau 2027 m.“, – pažymėjo D. Balčiūnas.

Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio, pernai gamyba buvo didžiausia nuo 2010 metų, pagaminta 48 proc. visos Lietuvoje suvartotos elektros.

„Bendrai pernai Lietuvoje elektros pagaminta daugiausiai nuo 2010-ųjų – pirmųjų metų po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Vertinant, kiek suvartojamos elektros Lietuva pasigamina pati, pernai vietos gamybos dalis nuo bendro suvartojimo siekė 48 proc. – tai taip pat didžiausias rodiklis nuo 2010 metų. Užpernai gamyba užtikrino 35 proc. bendro suvartojimo“, – pranešime sakė D. Matelionis.

Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta 3,972 TWh elektros – ji sudarė 70 proc. visos šalies gamybos, 2022 metais šis rodiklis siekė 60 procentų.

D. Matelionis sako, kad gamyba vėjo ir saulės elektrinėse smarkiai didėjo dėl prijungtų elektrinių skaičiaus.

Metiniai duomenys rodo, kad elektros vartojimas šiek tiek augo pramonės sektoriuje, o labiausiai mažėjo gyventojų ir paslaugų srityse.

 

„Išaugus prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų atsinaujinančių išteklių elektrinių kiekiui, tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos“, – sakė D. Matelionis.

Vėjo elektrinių gamyba per metus išaugo 66,8 proc. (iki 2,524 TWh), saulės – 2,3 karto (iki 0,633 TWh), o hidroelektrinių – 29 proc. (iki 0,589 TWh). Šiluminių elektrinių pagaminamos energijos kiekis per metus augo 12,9 proc. (iki 1,311 TWh).

Pernai Lietuvoje suvartota 11,056 TWh elektros – 1,2 proc. mažiau (11,192 TWh).

„Metiniai duomenys rodo, kad elektros vartojimas šiek tiek augo pramonės sektoriuje, o labiausiai mažėjo gyventojų ir paslaugų srityse. Vartojimo mažėjimą gyventojų ir paslaugų sektoriuose lemia didėjantis gaminančių vartotojų skaičius – saulės elektrines įsirengę vartotojai dalį energijos suvartoja vietoje ir jos neperduoda į skirstymo ir perdavimo tinklus“, – sakė D. Matelionis.

Pramonės sektoriuje elektros vartojimas didėjo 1,3 proc. – iki 4,053 TWh, žemės ūkyje liko stabilus – 0,248 TWh, transporte – mažėjo 5,9 proc. iki 0,091 TWh, paslaugų – 3,7 proc. iki 3,427 TWh.

Gyventojai per metus elektros sunaudojo 4,6 proc. mažiau – 3,138 TWh.

2023 metais į Lietuvą importuota 9,794 TWh elektros – 12,7 proc. mažiau, eksportuota – 2,865 TWh, arba 8 proc. daugiau nei 2022 metais.

Importas iš Estijos augo 39,3 proc. (0,331 TWh), iš Švedijos – mažėjo 1,2 proc. (4,967 TWh), iš Lenkijos – augo 5,1 proc. (1,161 TWh),  iš Latvijos – mažėjo 19,3 proc. (3,29 TWh).

Didžiausią elektros eksporto dalį sudarė eksportas į Lenkiją – 1,694 TWh, arba 10,5 proc. mažiau. Labiausiai augo eksportas į Latviją – 192,3 proc. iki 0,37 TWh.

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis sako, kad prie naujo, trumpesnio laiko vieneto pereina visa Europos rinka. Pasak jo, tokia tvarka operatoriams leis efektyviau balansuoti vėjo ir saulės gamybą, kuri yra nepastovi ir priklauso nuo oro sąlygų, o tinklų naudotojai galės lanksčiau išnaudoti savo gamybos resursus.

„Pokyčiai bus daromi palaipsniui, pradedant nuo gamybos ir vartojimo apskaitos, o jau kitąmet elektros kainas turėtume matyti nebe įprastais valandos, bet 15 minučių periodais“, – pranešime sakė D. Metelionis.

Šiemet gegužės 1 dieną įsigalios naujos elektros perdavimo sutartys su rinkos dalyviais. Jų sąlygas sausį suderino Valstybinė energijos reguliavimo taryba. Jose taip pat numatytos atsinaujinančių išteklių elektrinių ribojimų taisyklės, apskaitos pokyčiai prie vieno taško prijungtiems gamintojams.

Balansavimo paslaugos, prekyba biržoje ir atsiskaitymas už disbalansą prie 15 min. periodų pereis vėliau šiemet ir kitų metų pradžioje.

Anot jos, liepą–rugsėjį šalyje pagaminta 1,34 teravatvalandės (TWh) elektros, kai pernai tuo pačiu metu gamyba siekė 0,96 TWh.

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis sako, kad elektros gamybą didina augantys atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai.

„Per metus tiek saulės, tiek vėjo elektrinių pagamintos energijos kiekis išaugo apie du kartus, tai susiję su sparčiai augančiu gaminančių vartotojų skaičiumi ir naujai prie tinklo prijungiamais vėjo elektrinių parkais“, – pranešime sakė D. Matelionis.

Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per ketvirtį pagamino 0,89 TWh elektros, arba 74 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vėjo elektrinių gaminamos energijos kiekis per metus augo 93 proc. iki 0,52 TWh, saulės elektrinių generacija – 2,3 karto iki 0,27 TWh, o hidroelektrinių gamyba sumažėjo 30 proc. iki 0,054 TWh.

Iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudarė 66 proc. visos per ketvirtį pagamintos elektros (pernai – 53 proc.), o pastaroji sudarė 50 proc. visos šalyje suvartojamos energijos (34 proc.) – jos liepą–rugsėjį suvartota 2,53 TWh, arba 4 proc. mažiau nei pernai (2,63 TWh).

Tai galima sieti su gaminančių vartotojų, įsirengusių saulės elektrines, skaičiaus didėjimu.

 

Labiausiai elektros vartojimą mažino gyventojai – jie sunaudojo 6 proc. mažiau energijos nei prieš metus – iš viso 0,68 TWh. D. Matelionis sako, kad, tai siejama su nuosavomis saulės elektrinėmis.

„Tai galima sieti su gaminančių vartotojų, įsirengusių saulės elektrines, skaičiaus didėjimu. Šie vartotojai didelę dalį elektros energijos šiltuoju sezonu pasigamina patys ir mažiau elektros vartoja iš tinklo. Ši tendencija išsilaikys ir ateityje augant gaminančių vartotojų skaičiui“, – sakė D. Matelionis.

Pramonė elektros vartojimą trečią ketvirtį mažino 2 proc. iki 0,98 TWh, paslaugų sektorius – 5 proc. iki 0,79 TWh.

Bendras elektros poreikis Lietuvoje mažėjo 2 proc. iki 2,89 TWh.

Elektros importas į Lietuvą per ketvirtį sumažėjo 17 proc. iki 2,15 TWh. Importas iš Švedijos sumažėjo 17 proc. iki 1,12 TWh, o iš Latvijos – 44 proc. iki 0,42 TWh, tuo metu iš Lenkijos importuota 42 proc. daugiau elektros nei prieš metus – 0,41 TWh.

Šalies elektros eksportas per ketvirtį augo 2 proc. iki 0,6 TWh: didžiausią jo dalį tiek pernai, tiek šiemet sudarė eksportas į Lenkiją, tačiau per metus jis sumažėjo 30 proc. 0,3 TWh.

„Perspektyviausias scenarijus – tapti energetikos produktus eksportuojančia šalimi. Pagal šį scenarijų mes taip pat maksimaliai padidintume vandenilio naudojimą šalies viduje bei elektros perteklių, kurį būtų galima panaudoti didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų, tokių, kaip sintetinis kuras, gamyboje“, – penktadienį Vilniuje vykusiame „Verslo žinių“ surengtame Baltijos energetikos forume kalbėjo D. Kreivys.

Jis pristatė keturis britų kompanijos DNV pasiūlytus Lietuvos energetinės pertvarkos iki 2050 metų scenarijus.

Pagal pirmąjį – dekarbonizuotos energetikos – scenarijų Lietuva 2050 metais galėtų pasiekti 50 TWh elektros gamybą, tačiau, pasak ministro, šalis ir toliau liktų elektros importuotoja.

„Tai yra kukliausias scenarijus, kuris taip pat neįtrauks mūsų į importo ir eksporto tinklą. Tai reiškia, kad pagal šį scenarijų Lietuva išliks elektrą importuojanti šalis“, – kalbėjo D. Kreivys.

Skandinavija ir Baltijos šalys taps svarbiomis elektros ir vandenilio produktų tiekėjomis į Vidurio Europą ir jos pramonės centrus.

 

Pagal 71 TWh elektros gamybą per metus numatantį scenarijų Lietuva amžiaus viduryje galėtų pasigaminti pakankamai vandenilio savo poreikiams, taip pat pamažu jį eksportuotų į kitas regiono šalis.

D. Kreivio įvardytas ambicingiausias scenarijus Lietuvoje 2050 metais numato 85 TWh elektros gamybą bei anglies dioksido neišskiriančių energetikos produktų gamybą.

„Šio scenarijaus tikslai būtų maksimaliai padidinti pramonės augimo galimybes, turint anglies dioksido neišskiriančios gamybos pajėgumus Lietuvoje“, – kalbėjo energetikos ministras.

Jis pakartojo, kad Vidurio Europos šalyse, tarp jų ir Vokietijoje, ateityje išliksiant dideliam elektros poreikiui ją tiekti galėtų  Šiaurės ir Vakarų Europos, taip pat Baltijos šalys, kurios turės elektros perteklių. 

„Skandinavija ir Baltijos šalys taps svarbiomis elektros ir vandenilio produktų tiekėjomis į Vidurio Europą ir jos pramonės centrus“, – kalbėjo D. Kreivys.

D. Kreivys anksčiau BNS teigė, jog lapkričio pabaigoje turėtų preliminariai paaiškėti, kuris iš keturių scenarijų būtų priimtiniausias. Tuo metu visas Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija atliekamas sistemos modeliavimas, pasak jo, turėtų būti baigtas po pusantrų metų.

Energetikos ministras praėjusią savaitę teigė, kad pasigaminti tiek pat elektros, kiek suvartoja, Lietuva galėtų jau 2026–2027 metais. 

„Litgrid“ duomenimis, pernai Lietuva pasigamino – 4,25 TWh, arba 38 proc. suvartojimo.

Pasak jos, 2020 metais tokios elektros dalis galutiniame suvartojime turėjo pasiekti 30 proc., tačiau 2022 metais ji tesiekė 25,5 procento.

Taip nutiko dėl neišnaudoto šių išteklių plėtros potencialo sausumoje ir jūroje bei dėl pandemijos sutrikusios technologijų tiekimo grandinės, pranešė Valstybės kontrolė.

Anot jos, Atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme ir planavimo dokumentuose 2030 metams numatyti skirtingi siektini elektros gamybos iš saulės ir vėjo rezultatai – jų nesuderinus nebus užtikrinta kryptinga plėtra.

Auditorių teigimu, šiuo metu daugiau nei pusė elektros skirstomųjų linijų viršija naudingo tarnavimo laiką vidutiniškai 14 metų.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustatė, kad skirstomųjų tinklų operatorės ESO 2018–2021 metais gauta investicijų grąža dėl mažesnių nei poreikis investicijų į nusidėvėjusį turtą 160,2 mln. eurų viršijo nustatytą dydį.

Teigiama, jog vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo, o 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po 10 metų. Nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui, teigia kontrolieriai.

„Elektrum Lietuvos“ Technikos ir tiekimo departamento vadovas Kostas Dryžas pastebi, kad iš pažiūros saulės šiemet buvo gana nemažai, bet elektros gamyba atspindi tikrąją orų situaciją.

„Net ir mažiau saulėtomis dienomis elektrinės gamino elektrą, o namų ūkiai galėjo ją vartoti savo reikmėms bei susidariusį perteklių atiduoti į tinklą. Vis tik mūsų surinktų rodiklių vertinimu, šiemet trečiojo ketvirčio saulės elektros gamybos vidurkis buvo labai panašus, kaip ir pernai – jis siekė 385 kilovatvalandes kilovatui (kWh/kW), kai tuo pačiu laiku prieš metus – 383 kWh/kW. Iš esmės gamybos kiekis nepasikeitė“, – pranešime sakė jis.

Saulėtą ir šiltą rugsėjį, remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, saulės spindėjimo trukmė šalyje sudarė 1,4 daugiamečio vidurkio reikšmės. 

Rugsėjį saulė spindėjo 256,6 valandos ir trečiąjį ketvirtį tapo antru pagal šviesumą mėnesiu po liepos, kuomet saulė džiugino 269 valandas.

 

Anot K. Dryžo, saulės spindėjimo trukme rugsėjis buvo labiau panašus į liepą nei rugpjūtis.

„Atrodytų, kad intensyviausiai saulė spindi ir ją labiausiai jaučiame vasarą, tačiau orai vėl pasirodė nenuspėjami. Rugsėjį saulė spindėjo 256,6 valandos ir trečiąjį ketvirtį tapo antru pagal šviesumą mėnesiu po liepos, kuomet saulė džiugino 269 valandas. Deja, bet rugpjūtį saulė spindėjo mažiausiai trečiąjį ketvirtį – iš viso 221 valandą“, – sakė jis.

Rugsėjį labiausiai – 34 proc. – saulės elektros gamyba išaugo Vilniaus apskrityje (jos vidutiniškai pagamino 118 kWh/kW), 23 proc. – Kauno regione (112 kWh/kW), o po 20 proc. – Šiaulių ir Panevėžio (atitinkamai 110 ir 104 kWh/kW).

Tuo metu Klaipėdos apskrityje, kuri laikoma labiausiai saulėta šalies vieta, privačių saulės elektrinių gamyba rugsėjį padidėjo mažiausiai -– 13 proc., tačiau sugeneruotos elektros vidurkis buvo aukštas ir siekė net 125 kWh/kW.

Tačiau liepa buvo palankiausia Klaipėdai – čia saulės elektrinių turėtojų gamyba padidėjo 10 proc. iki 162 kWh/kW. Tuo metu Panevėžio regione jų gamyba smuktelėjo 2 proc. iki 135 kWh/kW, o visoje Lietuvoje – augo 3 proc. iki 150 kWh/kW.

Rugpjūtį saulės spindėjimas sąlyginai buvo kukliausias ir sudarė 0,86 daugiamečio rodiklio, o mėnesio gamybos apimtis visoje šalyje sumažėjo 16 proc. iki 122 kWh/kW.

„Elektrum Lietuvos“ duomenimis, antrąjį ketvirtį šios saulės elektrinės pagamino 10 proc. daugiau, o pirmąjį ketvirtį – 41 proc. mažiau elektros nei tuo pačiu metu pernai.

Pirmiausia – sąvokos

J. Anglickytė siūlo pirmiausia išsigryninti sąvokas. Anot jos, paprastai tariant, atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos yra elektros gamybos modelis, kai bendruomenės kartu, savame rate, inicijuoja atsinaujinančiosios energijos išteklių projektą ir vėliau, kai jis jau yra įgyvendinamas, dalijasi pagaminta elektros energija. Šiuo metu daugiausia tokių bendrijų yra Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje.

„Šiuolaikinės energijos bendruomenės atsirado praėjusio dešimtmečio devintajame dešimtmetyje Europoje. Viena iš pirmųjų šalių yra Belgija, kurioje viskas prasidėjo nuo malūno. Tokiose bendrijose daugiausia gali veikti tie, kurie nesiekia pelno, bet iš dalies gali jungtis ir mažos įmonės, nevyriausybinės organizacijos, tarkime, daugiabučių ar sodų bendrijos, asociacijos, viešosios įstaigos, fiziniai asmenys, susijungę į grupę, ir savivaldybės arba jų įstaigos“, – pasakoja J. Anglickytė.

Pasak jos, Lietuvoje, remiantis oficialiu reglamentavimu, energijos bendrijų sprendimai priimami toje apskrityje, kur planuojama statyti atitinkamą energijos gaminimo įrenginį. „51 proc. tos bendrijos narių turi spendžiamąją galią. Dar yra ir atskiras terminas – piliečių energetikos bendrijos. Lietuvoje yra ir tokių, ir tokių“, – pasakoja VšĮ „Žiedinė ekonomika“ atstovė.

Dar vienas terminas, kuris neoficialus ir yra veikiau tarsi bandomojoje fazėje, yra energijos sodai. „Tai visiems prieinama teritorija, kurioje atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba derinama su gamtinėmis teritorijomis, o gyventojai ten gali leisti laisvalaikį ar mėgautis kraštovaizdžiu“, – aiškina J. Anglickytė.

Praktika: pasak J. Anglickytės, dažnai gyventojų skundų problema išsprendžiama, kai jiems išmokamos kompensacijos. Reikia atsižvelgti į tai, kad energetikos projektas ateina į bendruomenę, todėl reikia su ja kalbėtis. / J. Anglickytės asmeninio archyvo nuotr.

Sinergija su gamta

Vienas vaizdingesnių energijos sodų plėtojamas Nyderlanduose. 2008-aisiais Olst-Wijhe savivaldybė nusipirko 25 ha ploto sklypą verslo parkui statyti, bet ekonomikos krizė projektą sustabdė. Kaimynų grupė, susibūrusi į fondą, prie kurio prisijungė Vageningeno universitetas ir mokslinių tyrimų centras, parengė Noordmanshoeko energijos sodo planą. Vietos energijos kooperatyvas „Goed Veur Mekare“ pastatė ir valdo 7,5 gigavatvalandžių saulės energijos parką.

„Įrenginys užima 6,5 ha plotą, jame išskirtinis dėmesys skiriamas kraštovaizdžio integracijai ir biologinei įvairovei. Saulės kolektoriai užima 54 proc. ploto – itin mažai, kad liktų vietos gamtai ir vietinėms rūšims. Be to, įrenginių pakraščiuose buvo pasodinta natūralių gyvatvorių ir krūmokšnių. Per pirmąją inventorizaciją 2022-ųjų vasarą, dar prieš imantis konkrečių veiksmų, ten buvo suskaičiuota 61 augalų rūšis“, – teigia J. Anglickytė.

Šis Nyderlanduose įgyvendinamas pavyzdys ne vienintelis, tačiau tokie projektai dar nelabai paplitę. „Tačiau jų esmė – projektas derinamas su gyventojų poreikiais. Jo pagrindas toks, kad susirinkusi bendruomenė pasako, ko jai reikia, ko ji nori, toliau idėjas derina su savivaldybe ir kartu kuria savo projektą“, – detalizuoja VšĮ „Žiedinė ekonomika“ klimato ir energetikos projektų vadovė.

Neseniai buvo vienas kvietimas su 45 proc. parama, bet sulaukėme tik penkių bendrijų – turbūt reikėtų pakartoti tuos kvietimus, galbūt duoti žmonėms daugiau laiko.

Dažnai tokiais atvejais saulės moduliai integruojami į aplinką, taip prisidedama prie atitinkamo regiono energetinės nepriklausomybės, kadangi energiją galima gaminti vietoje ir tai daryti iš esmės per daug nekeičiant vietovės. „Dažnai būna, kad vėjo parkas ar saulės elektrinių parkas statomas tiesiog tuščioje erdvėje arba net tenka ką nors joje išnaikinti. Čia įrenginiai labiau integruojami į gamtą, kad būtų išsaugotos ir augalų rūšys, ir gyvūnai galėtų ateiti į tą erdvę. Jei jų buveinės anksčiau nebuvo – galima ją sukurti, pasodinti naujų medžių, augalų, pastatyti suoliukų, sukurti erdvę, kurioje ir žmonėms būtų smagu ir įdomu ateiti“, – entuziazmo idėja neslepia J. Anglickytė.

„Pavyzdžiui, Nyderlanduose per tokią erdvę nutiestas dviračių takas. Žmonės juo gali keliauti į darbą ar kur nors kitur. Energijos gamybą galima derinti su laisvalaikiu, priartinti žmonės arčiau prie energetikos“, – įsitikinusi ji.

Lietuvoje pasitaiko skundų, kai atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūros įrenginiai greta gyvenantiems žmonėms kelia tam tikrų nepatogumų. Pasak J. Anglickytės, tokių atvejų dažniau pasitaiko, kai kalbama apie vėjo elektrines, nes jos skleidžia daugiau triukšmo nei saulės elektrinės.

„Iš tiesų labai dažnai gyventojų skundų problema išsprendžiama, kai jiems išmokamos kompensacijos. Tiesiog reikia atsižvelgti į tai, kad energetikos projektas ateina į bendruomenę, todėl reikia su ja kalbėtis,. Jei žmonėms šalia jų namų pastatomas koks nors infrastruktūrinis projektas, o su jais nebuvo kalbėta arba buvo kviesta kalbėtis, bet žmonės neatkreipė dėmesio, nes ne visada pasistengiama iš tikrųjų įtraukti bendruomenę, tokios reakcijos nestebina“, – teigia ji.

Įsitraukimas: dar visai šviežia energijos sodų idėja jungia bendruomenes, kad jos pačios nuspręstų, ko labiausiai reikia jų aplinkai ir gyvenimo būdui. / rescoop.eu nuotr.

Sąvartynai ir Černobylio dvasia

Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra vienas pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įgijęs atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos statusą. J. Anglickytės žiniomis, Lietuvoje yra įregistruotos penkios piliečių energetikos bendrijos, tačiau ne iki galo aišku, ar jos visos aktyviai veikia. Pasak jos, artimiausioje kaimynystėje tokių projektų fiksuojama dar mažiau.

„Kiek man žinoma, Latvija neturi nė vienos tokios bent jau oficialiai įregistruotos bendrijos. Estija turėjo projektą, kurio metu testavo dešimt bendrijų, viena iš jų yra viešai įregistruota. Tai nedaug, nes, palyginti Europos masteliu, Europos energijos bendrijų kooperatyve (REScoop.eu) yra beveik 2 tūkst. bendrijų, jose dalyvauja daugiau nei 1,25 mln. gyventojų. Pas mus skatinti tokią praktiką pradėta gal tik 2019 m., todėl mes dar esame tarsi viso šio proceso kūdikystėje“, – šypsosi ji.

Kur kas didesnėje Lenkijoje taip pat tėra keletas panašių projektų, tačiau lenkai sukūrė vieną iš įdomesnių pavyzdžių – saulės elektrinę ant uždaryto sąvartyno. „Ukrainoje taip yra viena saulės energijos bendrija Slavutyčiaus miestelyje, prie pat Černobylio atominės elektrinės (AE). Šis miestelis buvo įkurtas siekiant apgyvendinti nuo nelaimės AE nukentėjusius žmones. 2018-aisiais čia įkurta saulės energijos bendrija, pavadinta Saulės miesteliu. Ant jame esančių namų stogų įrengtos saulės elektrinių technologijos. Žmonės galėjo pridėti savo lėšų, jei neklystu, mažiausiai nuo 500 eurų“, – pasakoja J. Anglickytė.

„Mūsų regionas šiame kontekste yra gana naujas, Vakarai ir Skandinavijos šalys yra labiau įsitraukusios į tokias bendrijas. Tačiau galbūt ir piliečiai ten yra šiek tiek aktyvesni, jau nuo seno žmonės ten noriai įsitraukia į sprendimus. Pas mus dažnai dar daugiau tikimasi iš valdžios“, – pastebi ji.

Tačiau net ir Vakaruose tokiems projektams skintis kelią iš pradžių nebuvo labai paprasta. Savivaldybė, kuriai priklauso jau minėtas Nyderlandų Noordmanshoeko saulės energijos parkas, nebuvo pratusi įtraukti paprastų žmonių, sprendimai buvo priimami lėtai, sudėtinga iškelti socialinę vertę aukščiau taisyklių ir finansinių rezultatų.

J. Anglickytė įsitikinusi, kad panašūs užsienio pavyzdžiai gali padaryti didesnę įtaką praktikai Lietuvoje: „Mums palengvėtų, jei turėtume daugiau pavyzdžių, jeigu Lietuvoje esančios penkios piliečių energijos bendrijos parodys savo rezultatus, kad tai naudinga ir vietos gyventojams, ir patiems nariams, ir savivaldybei. Tada ir kitos savivaldybės galbūt panorės aktyviau įsitraukti.“

„Savivaldybės šiame procese yra svarbios, nes jos taip pat gali garantuoti paskolas bankams, be to, suteikti priėjimą prie bendrų erdvių stogų, galbūt aptverti tas erdves, kurios apleistos ar pamirštos, ir skirti jas naujam tikslui“, – dėsto ji.

„Pačios savivaldybės galbūt nėra pakankamai informuotos. Mes rengiame informaciją savivaldybėms, kaip jos galėtų prisidėti. Kol kas visa tai valdo Energetikos ministerija“, – teigia J. Anglickytė.

Didžiausias pranašumas

Energetikos ministerija „Kauno dienai“ pateiktame komentare pripažįsta, kad iš tiesų yra naujo proceso liudininkė. Pasak ministerijos, pirmas atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų kūrimosi etapas buvo teisinis reglamentavimas, o šiuo metu jau vyksta praktinis steigimo procesas.

„Energetikos ministerija nuolat sulaukia skambučių, kai žmonės klausia apie atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas, todėl galima drąsiai teigti, kad susidomėjimas jų steigimu tikrai nemažas. Energetikos ministerija stengiasi nuolat viešai kalbėti apie atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas, jų steigimą ir teikiamas naudas“, – tikina ministerijos Komunikacijos skyrius.

„Teikiama ir finansinė pagalba. 2021–2027 m. perspektyvoje numatoma skirti 132 mln. eurų investicinę paramą mažoms saulės ir vėjo elektrinėms, energijos kaupimo įrenginiams remti. Šią paramą planuojama skirti konkurso būdu, atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms suteikiant pirmenybę prieš kitus pareiškėjus. Paramos intensyvumas – 45 proc.“, – teigia Energetikos ministerija.

Anot J. Anglickytės, reikėtų akcentuoti, kad pagrindinė tiesioginė tokių bendrijų nauda – pigesnė energija, kurią gauna vartotojas, prisijungęs prie bendrijos. „Mažesnės sąskaitos – didžiausias pranašumas, kurį žmogus tiesiogiai pamato. Per tam tikrą laiką, jeigu projektas įgyvendinamas su papildoma parama iš valstybės, priklausomai nuo projekto dydžio, jis gali atsipirkti ir per dešimt metų. Kitas pranašumas, kad jo dalyviai labai bendrauja, sukuriami socialiniai ryšiai, bendruomenė praturtinama, gimsta ir naujų projektų, kai jau yra susikūręs branduolys, įtraukiama žmonių, kurie buvo skeptiškai nusiteikę“, – dėsto J. Anglickytė.

Europos energijos bendrijų kooperatyve yra beveik 2 tūkst. bendrijų, jose dalyvauja daugiau kaip 1,25 mln. gyventojų. Pas mus skatinti tokią praktiką pradėta gal tik 2019 m.

Ne mažiau svarbu, kad investuojamos lėšos lieka tame pačiame regione, nes, sukūrus projektą, reikia jį įgyvendinti, reikia ir darbuotojų, ir projektuotojų. „Skeptikams galima pasakyti, kad energetikos demokratizacija yra labai svarbi – tai ir pamatėme. Negalime būti priklausomi nuo kitų šalių, kurios dažnai nebūtinai yra mums politiškai palankios. Matome, kaip Rusija vykdo energetinį šantažą Europoje. Turime ieškoti būdų, kaip atsitraukti nuo šios priklausomybės, ir tai yra vienas iš geriausių būdų“, – tikina J. Anglickytė.

Kokie reikalavimai?

Energetikos ministerijos aiškinimu, atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos statusą norintys gauti dalyviai gali būti fiziniai asmenys arba vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės, savivaldybės ar jų įstaigos.

Ne mažiau kaip 51 proc. balsų dalyvių susirinkime priklauso tokios bendrijos nariams, gyvenantiems ar veikiantiems apskrityje, kurioje planuojama statyti ar įrengti atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos nuosavybės teise valdomą energijos gamybos įrenginį.

„Pelno nesiekiančio juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytas pagrindinis tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas“, – akcentuoja ministerija.

J. Anglickytės vertinimu, šiuo metu energijos bendrijų steigimo tvarka yra kiek komplikuota, žmonėms ne iki galo aišku, kaip ją įsteigti. „Būtų geriau tą tvarką supaprastinti, – sako ji. – Labai padėtų kruopščios finansinės paramos schemos. Neseniai buvo vienas kvietimas su 45 proc. parama, bet sulaukėme tik penkių bendrijų – turbūt reikėtų pakartoti tuos kvietimus, galbūt duoti žmonėms daugiau laiko. Labai trūksta vieno langelio principu veikiančio konsultacijų centro, kuris suteiktų ir techninių žinių, ir padėtų pasiruošti tam projektui, nes šiuo metu finansuojamas tik projektas, o jo ankstyvieji etapai, projekto parengimas nefinansuojami.“

Ji taip pat akcentuoja, kad šiuo metu labai trūksta galimybės dalytis pagaminama energija: „Besidalijantiems žmonėms suteikus mažesnį tarifą tai būtų didelė paskata steigti bendrijas, nes energija paprasčiausiai mažiau kainuotų.“

Šuolis: paskutinis savaitinis vėjo elektrinių gamybos rekordas buvo pasiektas 2022 m. paskutinę savaitę ir siekė 60 GWh. Praėjusią savaitę pagaminta 88 GWh. / G. Kubiliūtės / BNS nuotr.

Elektros generacijos rekordą atnešė vėjai

Praėjusio sekmadienio popietę, antrą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo, elektros gamyba Lietuvoje vieną valandą viršijo galutinį suvartojimą. Visą savaitę aukšta vėjo gamyba lėmė rekordiškai aukštą vietinę generaciją, praneša „Litgrid“.

„Sekmadienį nuo 14 iki 15 val. – antrą kartą nuo 2009 m. pabaigos, kai buvo uždaryta Ignalinos AE, – Lietuvoje elektros gamyba buvo didesnė nei galutinis suvartojimas“, – pranešime teigė „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

Pirmą kartą toks atvejis fiksuotas šių metų liepos 3 d. popietę. Anot L. Varanavičiaus, taip nutiko dėl itin vėjuotos savaitės – praėjusią savaitę vėjo elektrinės pagamino rekordiškai daug energijos – 88 gigavatvalandes (GWh).

„Prieš savaitę tokį patį kiekį energijos sugeneravo visi gamybos šaltiniai Lietuvoje kartu sudėjus. (...) Dėl rekordinės vietinės generacijos praėjusią savaitę vietinėse elektrinėse pagaminome apie du trečdalius šaliai reikalingos elektros, nors įprastai tokį kiekį importuojame“, – teigė L. Varanavičius.

„Visą praėjusią savaitę buvo itin vėjuota, o valandiniai vėjo elektrinių gamybos rekordai buvo gerinami beveik kasdien, kol penktadienio vakarą, 21 val., vėjo elektrinių gamyba perkopė simbolinę 1 gigavatų (GW) ribą. Preliminariais duomenimis, vėjo elektrinės šią valandą gamino net 1013 megavatų (MW)", – pridūrė jis.

Pastarasis savaitinis vėjo elektrinių gamybos rekordas buvo pasiektas 2022 m. paskutinę savaitę ir siekė 60 GWh.

Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 135 GWh elektros – 53 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 88 GWh.

Daugiausia jos pagamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo daugiau nei dukart – nuo 37 GWh iki 88 GWh, hidroelektrinės – apie 12 GWh, o šiluminių elektrinių generacija smuko 10 proc., nuo 16 iki 14 GWh. Saulės elektrinių gamyba taip pat mažėjo – apie 29 proc., nuo 16 iki 12 GWh.

Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 65 proc. Lietuvoje generuotos elektros, šiluminės elektrinės – 10 proc., saulės elektrinės – 9 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 7 proc.

Palyginti su ankstesne savaite, bendras elektros importas mažėjo 9 proc., nuo 154 iki 140 GWh.

Diferencijuojant šalies importą, 81 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 16 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija, o likę 3 proc. – iš Latvijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo daugiau nei dvigubai nuo 28 GWh iki 64 GWh. 54 proc. eksportuoti į Latviją, o 46 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.

„Sekmadienį nuo 14 iki 15 valandos – antrą kartą nuo 2009 metų pabaigos, kai buvo uždaryta Ignalinos AE, – Lietuvoje elektros gamyba buvo didesnė nei galutinis suvartojimas“, – pranešime teigė „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

Pirmą kartą toks atvejis fiksuotas šių metų liepos 3 dienos popietę. Anot L. Varanavičiaus, taip nutiko dėl itin vėjuotos savaitės – praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino rekordiškai daug energijos – 88 gigavatvalandes (GWh).

„Prieš savaitę tokį patį kiekį energijos sugeneravo visi gamybos šaltiniai Lietuvoje kartu sudėjus. (...) Dėl rekordinės vietinės generacijos praėjusią savaitę vietinėse elektrinėse pagaminome apie du trečdalius šaliai reikalingos elektros, nors įprastai tokį kiekį importuojame“, – teigė L. Varanavičius.

„Visą praėjusią savaitę buvo itin vėjuota, o valandiniai vėjo elektrinių gamybos rekordai buvo gerinami beveik kasdien, kol penktadienio vakarą – 21 val. vėjo jėgainių gamyba perkopė simbolinę 1 gigavatų (GW) ribą. Preliminariais duomenimis, vėjo elektrinės šią valandą gamino net 1013 megavatų (MW)", – pridūrė jis.

Dėl rekordinės vietinės generacijos praėjusią savaitę vietinėse elektrinėse pagaminome apie du trečdalius šaliai reikalingos elektros, nors įprastai tokį kiekį importuojame.

 

Paskutinis savaitinis vėjo elektrinių gamybos rekordas buvo pasiektas 2022 metų paskutinę savaitę ir siekė 60 GWh.

Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 135 GWh elektros – 53 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 88 GWh. Daugiausiai jos pagamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo daugiau nei dukart – nuo 37 GWh iki 88 GWh, hidroelektrinės – apie 12 GWh, o šiluminių elektrinių generacija smuko 10 proc. nuo 16 iki 14 GWh. Saulės elektrinių gamyba taip pat mažėjo – apie 29 proc. nuo 16 iki 12 GWh.

Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 65 proc. Lietuvoje generuotos elektros, šiluminės elektrinės – 10 proc., saulės elektrinės – 9 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.

Palyginti su ankstesne savaite, bendras elektros importas mažėjo 9 proc. nuo 154 iki 140 GWh.

Diferencijuojant šalies importą, 81 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 16 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija, o likę 3 proc. – iš Latvijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo daugiau nei dvigubai nuo 28 GWh iki 64 GWh. 54 proc. eksportuoti į Latviją, o 46 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.

Lietuvoje vėjo elektrinių leistina generuoti galia perdavimo tinkle šiuo metu yra 1055 megavatai (MW), iš kurių 537 MW veikia bandomuoju režimu. Skirstomajame tinkle leistina generuoti jų galia siekia 173 MW.

Bendra saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia siekia 2182 MW ir sudaro apie pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.