Lauš spyną?

Dienraštis "Klaipėda" dar vasario 3 d. atskleidė, jog Neringos savivaldybė nuo 1998 m. yra sudariusi nekilnojamojo turto nuomos sutartį su 2010-ųjų vasarą mirusiu A.Brazausku.

Devynerius metus neringiškiai nesugebėjo nutraukti sutarties su mirusiu žmogumi, o savivaldybei priklausančiu turtu leido naudotis žinomai našlei, nors pinigų už tai neėmė.

Nors K.Brazauskienė Neringoje po vyro mirties lankėsi ne kartą, užsukdavo į Neringos savivaldybę ir matėsi su daugeliu šios savivaldybės vadovų ir darbuotojų, garažo nuomos sutartis taip ir liko nepaliesta.

Dienraščiui pasiteiravus, ką Neringos valdžia spėjo nuveikti per pusę metų dėl to, kad atgautų teisę naudotis savivaldybei priklausančiu turtu, aiškėja, jog situacija iš mirties taško nepasistūmėjo nė per milimetrą.

"Šių metų sausio mėnesio pabaigoje Neringos savivaldybės administracija registruotu laišku ir elektroniniu paštu kreipėsi į gerb. Kristiną Brazauskienę dėl garažo patalpų Neringoje atlaisvinimo iki šių metų kovo 25-osios, raktus nuo minėtų patalpų perduodant Neringos savivaldybės administracijos direktoriui. Rašte informuojama, kad, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys teisę naudotis garažo patalpomis, planuojama imtis veiksmų susigrąžinant minėtas patalpas", – dienraščiui savivaldybės komentarą pateikė atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.

Registruotas laiškas iš Neringos K.Brazauskienės nepasiekė.

"Laiškas adresato nepasiekė, į el. paštu siųstą laišką nesureaguota, veiksmų atlaisvinant minimas patalpas nebuvo imtasi. Atsižvelgdama į tai, kad į gerbiamą K.Brazauskienę buvo kreiptasi jau ne kartą, Neringos savivaldybės administracija pradėjo žingsnius įstatymų nustatyta tvarka dėl patalpų susigrąžinimo", – patikslino S.Vaišvilaitė.

Savivaldybės atstovai ketina į K.Brazauskienės garažiuką patekti kartu su antstoliu, tačiau kada tai bus padaryta, nėra aišku.

Prieš tai valdininkams teks kreiptis į teismą.

Tačiau kodėl nuo kovo 25-osios iki šiol to nebuvo padaryta, Neringos savivaldybė nesiteikė paaiškinti.

Nuoma – iki 2023 metų

Atsakydamas į dienraščio klausimus, Neringos meras D.Jasaitis yra minėjęs, jog ne jis, o ankstesnis savivaldybės vadovas, tai yra Stasys Mikelis, miręs dar 2006 m., pasirašė garažo nuomos sutartį.

"1998-aisiais negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta su LR prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku (sutartyje būtent ir įvardijama, kad sutartis sudaroma su LR prezidentu). Sutartis buvo patvirtinta Neringos miesto savivaldybės valdybos, kuriai pirmininkavo tuo metu mero pareigas ėjęs gerbiamas S.Mikelis. Kokios aplinkybės nulėmė tokios sutarties sudarymą, šiandien mums nėra žinoma", – aiškino D.Jasaitis.

Sutartyje pažymėta, kad nuomos sandoris sudaromas nuo 1998 m. rugpjūčio 1 d. 25-eriems metams, bet ne ilgiau kaip iki garažo patalpų įtraukimo į privatizavimo programą.

D.Jasaitis neslėpė, kokiomis sąlygomis nuomojamas savivaldybės turtas.

"Numatytas nuomos mokestis – kas ketvirtį 113, 91 lito (apie 33 eurus – A.A.)", – pažymėjo meras.

Tačiau savivaldybės vadovas neįvardijo, kiek iš viso prezidentinė šeima yra sumokėjusi už patalpų nuomą savivaldybės biudžetui.

Per metus tai sudarytų 132 eurus.

"Mero pareigas pradėjau eiti 2013-ųjų sausio pabaigoje ir jau šių metų lapkritį Neringos savivaldybės administracija kreipėsi į gerbiamą K.Brazauskienę prašydama atlaisvinti garažo patalpas", – aiškino meras.

Kas sumokės?

18,56 kv. m ploto garažą K.Brazauskienė turėjo nuomoti kas ketvirtį mokėdama 33 eurų nuomos mokestį, tačiau panašu, jog Neringos biudžetas nebuvo papildytas nė centu.

Per devynerius metus K.Brazauskienė už garažą miestui turėjo sumokėti 1 188 eurus.

Prieš kurį laiką K.Brazauskienė pati pasisiūlė susimokėti už valdiško garažiuko nuomą, bet Neringos valdžia pademonstravo neįtikėtiną dosnumą – pinigus našlei grąžino.

Buvo tik paprašyta pateikti paveldėjimo dokumentus sutarčiai.

Na, kaip imsi pinigus be jokios sutarties? Paskui dar apkaltins kuo nors.

"Kodėl? Na, kaip imsi pinigus be jokios sutarties? Paskui dar apkaltins kuo nors. Išeitų, jog sutarties tąsa būtų, o sutartis nepasirašoma", – situaciją dienraščiui yra komentavęs savivaldybės kontrolierius Valdas Antanas Sakalauskas.

Ar Neringos valdžia mėgins išsireikalauti iš K.Brazauskienės šią sumą, taip pat nėra aišku.

Jei valdininkai žinomos našlės nesugebėjo rasti tiek metų, kažin ar ryšis dar ir bylinėtis dėl įsiskolinimo už nuomą?

"Negalėjo paskambinti?"

K.Brazauskienės sūnus Ernestas Butrimas dienraščio žurnalistams patikino, jog jo mama šiuo metu gyvena užsienyje.

"Laiškus siuntė? O kodėl man negalėjo paskambinti? Viskas daug paprasčiau būtų buvę. Viskas būtų išsisprendę. Na va, valdininkai. Aš tuojau išsiaiškinsiu situaciją", – patikino E.Butrimas, sutikęs paklausti savo mamos, ką ji ketina daryti dėl garažiuko Neringoje.

E.Butrimas Neringoje lankosi kiekvieną vasarą.

"Aš nesuprantu. Taigi pažįsta mane, bendraujame, galėjo pasakyti, būtume išsprendę. Nereikia niekam to garažo", – patikino E.Butrimas.

Vakar dieną E.Butrimas įnirtingai atakavo skambučiais Neringos valdžią, tačiau niekas prezidento inauguracijos ceremonijos metu savivaldybėje ragelių nekėlė.

"Sunku paaiškinti, kodėl elgiamasi būtent taip. Gal kad vėl mamą spauda linksniuotų? Pats Darius (Darius Jasaitis – A.A.) turi mano telefoną, gali paskambinti. Stengiamasi šią situaciją parodyti taip – va, Kristina tokia godi, bloga, viską užsigrobusi, o mes – štai kokie geri, kaip kariaujame. Svarbu, kad antstolis išluptų spyną, o spauda viską aprašytų", – pyktelėjo E.Butrimas.

Vyras pats dažnokai lankosi Neringoje, sutikęs spaudžia ranką ne vienam tarybos nariui, tačiau kiekvienas jų tyli ir apie garažą neužsimena.

"Jei jau taip teisiškai žiūrint, kokie antstoliai gali laužtis į patalpas, jei yra galiojanti nuomos sutartis? Ji pasirašyta su A.Brazausku. Mama yra paveldėtoja teisių ir pareigų. Už nuomos sutartį pinigus siuntė, bet ne, pasakyta, kad neims. Kas čia per cirkas?" – stebėjosi E.Butrimas.

Patalpa – prezidento mašinai

E.Butrimas prisiminė, kodėl Neringoje prezidentui buvo skirtas savivaldybės garažas.

"Kad nereikėtų vaikyti apsaugos. Stovėjo jame A.Brazausko "Toyota". Jie abu važinėdavosi ja po miestą, kur tik norėdavo", – prisiminė E.Butrimas.

Mūsų valstybėje teisingumas eina iš paskos.

Jis teigė, jog jam nemalonu, kad šiuo metu virš K.Brazauskienės galvos vėl telkiasi nemalonumai, grasinama antstoliais.

"Mūsų valstybėje teisingumas eina iš paskos. Kaip zonoje, pakėlė kažkas vidurinįjį pirštą, ir viskas. Kam tampyti tą mamą? Aš esu, jie visi mane pažįsta. Jei jau taip reikia, galiu raktus atvežti, kam tie antstoliai? Galų gale galima sutartį nutraukti arba perrašyti. Juk galima viską žmoniškai sutvarkyti. O dabar kas iš to išlošė? Biudžetas pinigų už nuomą negavo. Dabar dar biudžeto pinigus leis bylinėjimuisi? Absurdas", – tikino vyras.

E. Butrimas kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu.

„Tikrai ne, nepripažįstu“, – teismui pasakė E. Butrimas, paklaustas, ar pripažįsta kaltę.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rasa Miltinytė paskelbė kaltinamąjį aktą 

„Nelabai suprantu visus tuo žodžius, kad tyčia, tyčia. Nieko tyčia nedarau, laikausi įstatymų, stengiuosi mokėti mokesčius“, – teismui pareiškė kaltinamasis.

E. Butrimas sutiko duoti paaiškinimus teismui, tačiau prieš tai norėtų teismui pateikti dokumentus. Jo advokatas Gintaras Černiauskas sakė, kad dokumentai dabar verčiami į lietuvių kalbą, nes įstatymas reikalauja, kad teismui jie būtų pateikti lietuvių kalba.

Toliau teismas bylą nagrinės spalio 8 dieną.

Pareigūnai įtaria, kad viešbučio vardu įsigijus, o vėliau pardavus nekilnojamąjį turtą Jungtinėse Amerikos Valstijose, į Lietuvos valstybės biudžetą nesumokėta beveik 40 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Pareigūnai vertindami naujienų portale 15min.lt pasirodžiusią informaciją apie galimą neteisėtą praturtėjimą, nustatė, kad Vilniuje veikiantis „Draugystės“ viešbutis 2010 metais Floridos valstijoje įsigijo prabangų nekilnojamąjį turtą, o 2013 metais – dar vieną nekilnojamąjį turtą.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), bendradarbiaudama su JAV partneriais, išsiaiškino, kad 2016 metais abu Floridoje turėti brangūs nekilnojamojo turto objektai parduoti kone dvigubai brangiau ir gautas pelnas siekia daugiau kaip 200 tūkst. eurų.

Anot pranešimo, FNTT atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad viešbučio direktorius tyčia nepateikė informacijos ir dokumentų apie nekilnojamojo turto pirkimą ir pardavimą JAV, todėl į viešbučio apskaitą neįtrauktos jokios su tuo susijusios ūkinės operacijos.

Duomenys apie gautą daugiau nei 200 tūkst. eurų pelną Lietuvos mokesčių administratoriui taip pat nebuvo pateikti, todėl išvengta sumokėti beveik 40 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Tyrimo metu liudytoju apklaustas portalo 15min.lt žurnalistas Šarūnas Černiauskas, pagal jo publikaciją pareigūnai pradėjo tyrimą. Pirmadienį žurnalistas buvo atvykęs į teismo posėdį fiksuoti bylos eigos, bet teismas nusprendė, kad žurnalistas gali duoti bylai duomenų, turi liudytojo statusą, todėl sėdėti teismo salėje kol kas negali.

Prezidento Algirdo Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės sūnus ir sostinės „Draugystės“ viešbučio vadovas Ernestas Butrimas dėl nekilnojamojo turto operacijų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įtariamas apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu.

Įtariama, kad viešbučio vardu įsigijus, o vėliau pardavus nekilnojamąjį turtą Jungtinėse Amerikos Valstijose, į Lietuvos valstybės biudžetą nebuvo sumokėta beveik 40 tūkst. eurų pelno mokesčio, pranešė su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba atliktą tyrimą baigusi Generalinė prokuratūra.

Pareigūnai vertindami naujienų portale 15min.lt pasirodžiusią informaciją apie galimą neteisėtą praturtėjimą nustatė, kad Vilniuje veikiantis „Draugystės“ viešbutis 2010 metais Floridos valstijoje įsigijo prabangų nekilnojamąjį turtą, o 2013 metais – dar vieną nekilnojamąjį turtą.

FNTT, bendradarbiaudama su JAV partneriais, išsiaiškino, kad 2016 metais abu Floridoje turėti brangūs nekilnojamojo turto objektai buvo parduoti kone dvigubai brangiau ir gautas pelnas siekia daugiau kaip 200 tūkst. eurų.

Anot pranešimo, FNTT atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad viešbučio direktorius tyčia nepateikė informacijos ir dokumentų apie nekilnojamojo turto pirkimą ir pardavimą JAV, todėl į viešbučio apskaitą neįtrauktos jokios su tuo susijusios ūkinės operacijos.

Duomenys apie gautą daugiau nei 200 tūkst. eurų pelną Lietuvos mokesčių administratoriui taip pat nebuvo pateikti, todėl išvengta sumokėti beveik 40 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ernestas Butrimas, Kristinos Brazauskienės sūnus, antrą kartą teisme neįrodė, kad nenorėjo papirkti Neringos policininkų, kai buvo nutvertas neblaivus prie vairo.

Pernai birželio 30-ąją E. Butrimas Neringoje, Alksnynės kelio poste, pareigūno nutvertas vairavęs neblaivus, pabandė policininką papirkti trimis 200 litų kupiūromis.

Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino jį kaltu ir skyrė jam 13 tūkst. litų baudą, vyras apskundė tokį sprendimą ir siekė visiško išteisinimo bylinėdamasis aukštesnės instancijos teisme.

Šio vyro gynėjas bandė įrodinėti, kad per 20 metų dirbantis policijoje nepriekaištingos reputacijos pareigūnas tąnakt poste dirbo neteisėtai. Į teismą liudyti buvo kviečiami aukšti Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai.

Teisme aiškintasi pareigūnų darbo tvarka Alksnynės poste. Vėliau Neringos policininkai pasidžiaugė, kad po nemažai triukšmo sukėlusios bylos jie buvo apginkluoti techninėmis priemonėmis.

Penktadienį Klaipėdos apygardos teismas paskelbė sprendimą, kuriuo paliko galioti pirmąjį nuosprendį. Nuo tos dienos jis laikomas įsiteisėjusiu, tačiau sprendimą dar galima apskųsti.

Daugybę metų galiojusią nerašytą taisyklę bet kokį keblumą spręsti kyšiu bandoma naikinti iš esmės. Labiausiai korumpuota anksčiau vadinta Kelių policija kratosi kyšininkų lyderės titulo. Tačiau dažnas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas vis dar bando pareigūnams įbrukti litų, net nesitikėdamas policininkų prieštaravimo.

Užtekdavo vien žodžių

Pranešimų apie Kelių policijos biuro pareigūnams siūlytus kyšius šmėžuoja beveik kiekvienos dienos Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių įvykių suvestinėje. Jų būta ir per Jonines.

Pinigų pareigūnams siūlo ar net bruka ne tik girti vairavę žmonės, bet ir menkesnių nusižengimų padarę asmenys.
Kai prieš kelerius metus suaktyvėjo kova su korupcija policijoje, ikiteisminiai tyrimai dėl bandymo papirkti pareigūnus būdavo pradedami jau vien už žodžius: "Gal kaip nors susitarsime, aš atsilyginsiu".

Tačiau labai greitai buvo suformuota teismų praktika, verčianti įrodyti, kad pinigų pareigūnams siūlantis žmogus buvo įspėtas apie gresiančią atsakomybę už bandymą papirkti.

Nepaisant to, teismuose nagrinėjama nemažai bylų dėl bandymo papirkti policininkus. O kaltinamieji bei jų pasisamdyti advokatai randa vis naujų būdų įrodinėti, jog korupcinio pobūdžio pasiūlymų nebūta.

Sėja abejones

Praėjo beveik metai nuo pernykštės birželio 30-osios, kai Kristinos Brazauskienės sūnus Ernestas Butrimas Neringoje, Alksnynės kelio poste, pareigūno nutvertas vairavęs neblaivus, pabandė policininką papirkti trimis 200 litų kupiūromis. Tačiau jis vis dar mėgina įrodyti, kad nėra kaltas.

Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino E.Butrimą kaltu ir skyrė jam 13 tūkst. litų baudą,vyras siekia visiško išteisinimo ir bylinėjasi aukštesniosios instancijos teisme.

E.Butrimo gynėjas ėmėsi įrodinėti, kad per 20 metų policijoje dirbantis nepriekaištingos reputacijos pareigūnas Arūnas Pielikis tąnakt poste dirbo neteisėtai.

Teisininkas bando įrodyti, kad pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką poste turėjo dirbti ne jis.

Į teismą liudyti buvo iškviesti ne tik Neringos policijos patrulių vadas, bet ir Klaipėdos apskrities policijos viršininko pavaduotojas Sigitas Šveikauskas, prieš metus vadovavęs Neringos policijos komisariatui.

Advokatą domino ne tiek birželio 30-osios įvykiai, kiek pareigūnų darbo tvarka. Galima spėti, kad gindamas kyšininkavimu kaltinamą E.Butrimą, jis ketins įrodyti, jog apie bandymą papirkti pranešęs policininkas tąnakt poste darbavosi savavališkai.

Prašė nuvežti iki bankomato

Tai ne vienintelė gudrybė, kurios griebiasi už bandymą papirkti teisiami asmenys bei jų gynėjai.

Pernai liepos 7-ąją 3 val. nakties Derceklių kaime policininkai sustabdė automobilį "Mazda", kurį vairavo vieno populiaraus uostamiesčio restorano buhalterė Danguolė Petrauskienė.

Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, tad jai buvo pasiūlyta pūsti į alkoholio matuoklį. Prietaiso ekrane nušvito 2,34 promilės skaičiai. Nors ir gerokai neblaivi, vairuotoja suprato, kad jos laukia dideli nemalonumai.

46 metų moteris prabilo apie pinigus, iš pradžių – po 50 litų kiekvienam policininkui. Tada pareigūnai įspėjo moterį, kad šis pasiūlymas netinkamas.

Neblaivi vairuotoja pradėjo siūlyti kitą variantą. Ji  prašė policininkų ją nuvežti į Klaipėdą prie bankomato, žadėjo paimti iš sąskaitos pinigų ir kiekvienam duoti po 100 litų.
Žodžių lavinoje skambėjo dviprasmiškas teiginys, esą taip būsią sumokėta už parvežimą, už savotiškas taksi paslaugas. Esą kito būdo grįžti į Klaipėdą ji neturinti.

Ketina atvesdinti į teismą

Moteris nesutiko su kaltinimais. Ji tikino neketinusi papirkti policininkų, tik prašė ją parvežti namo ir už tai žadėjo sumokėti.

Pareigūnai vėliau teisme aiškino, kad moteris sunkiai orientavosi aplinkoje, ir patvirtino jos žodžius apie parvežimą.

Tirdamas įrodymus Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas pasigedo garso įrašo, kuriame būtų užfiksuotas policininkų ir pažeidėjos pokalbis minėtą naktį. Lyg tyčia, garso ir vaizdo įrašymo įrenginys tąnakt neveikė.

Kadangi teisėjui kilo abejonių, o visos jos teisme vertinamos kaltinamojo naudai, neblaivi vairavusi moteris buvo išteisinta.

Tačiau prokurorai nesutiko su tokiu verdiktu ir ne tik apskundė šį sprendimą aukštesniosios instancijos teismui, bet ketina pasunkinti kaltinimą. Mat pasiūliusi po 100 litų kiekvienam, pažeidėja peržengė vieno minimalaus pragyvenimo lygio (MGL) sumą ir turėtų būti baudžiama griežčiau.

Bylos išnagrinėti vis dar nepavyksta, nes išteisintoji D.Petrauskienė neatvyksta į teismą, jai neįteikiami šaukimai. Teismas jau ketina priimti nutartį atvesdinti šią moterį.

Žadėjo pasikarti

Kita moteris užsitraukė pareigūnų nemalonę, nors nevairavo, o sėdėjo šalia vairuotojo. Pernai vasarą pareigūnai Klaipėdos rajone sustabdė automobilį, kurio bagažinė buvo nusileidusi nuo sunkaus krovinio.

Nusprendę patikrinti, ką žmonės veža, policininkai neapsiriko – bagažinėje buvo trys dėžės kontrabandinių cigarečių.

Mašinos keleivė Birutė prisipažino, kad rūkalai – jos. Vos pradėjus kalbėti apie tyrimą dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, moteris paplūdo ašaromis.

Raudodama ji maldavo nežlugdyti šeimos, teigė, kad policininkai yra geri žmonės ir turi ją suprasti, žadėjo pasikarti, jei bus baudžiama. Oficialiai buvo įforminta, kad moteris siūlė kiekvienam pareigūnui po "štuką" ir siūlė paimti vieną dėžę rūkalų, kuriuos galėsią patys surūkyti arba parduoti.

Policininkai įspėjo, kad jokie susitarimai šioje situacijoje negalimi ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti pareigūnus. Tačiau teismui jų tarnybinių pranešimų ir garso įrašų neužteko.

Teisindamasi Birutė tikino nieko neprisimenanti, stresas buvęs toks didelis, o ji tuo metu gydėsi nuo depresijos, kuri pasireiškė ūmiu atminties praradimu.

Moteris buvo išteisinta, bet šiomis dienomis yra priversta minti Klaipėdos apygardos teismo slenkstį, nes prokuroras šį sprendimą apskundė. Birutė ir teisme apsipylė ašaromis, papasakojo apie jos vaiką ištikusias bėdas ir aiškino neprisimenanti, kad siūlė kyšį.

Išgirsta ir grasinimų

Kyšininkavimo bylų tyrimą kuruojantys prokurorai teigė, kad sukdamiesi nuo baudžiamosios atsakomybės dėl bandymo papirkti įtariamieji nėra labai išradingi.

Dažniausiai jie teigia pinigus išsitraukę, nes norėję iš karto sumokėti baudą. Kiti tikina, kad pinigai jiems iškrito netyčia. Į dokumentus įkištos kupiūros ten atsidūrė atsitiktinai, visiškai nesiekiant jomis papirkti policininkų. Treti kartoja pinigų pasiūlę už parvežimą.

Uostamiesčio Kelių policijos biuro viršininką pavaduojantis Mindaugas Džermeika pasakojo, jog pareigūnams tenka išgirsti ne tik gundymų pinigais, bet ir grasinimų, gąsdinimų, pažadų atleisti iš pareigų ir panašių dalykų.

Be to, kaskart pradėjus ikiteisminį tyrimą, pažeidimą užfiksavę pareigūnai yra kviečiami į teismą liudyti.

"Teismuose kaltinamųjų gynėjai ne tik klausinėja įvykio detalių, bet neretai elgiasi nepagarbiai, menkina ar net užgaulioja pareigūnus. Kartais policininkai turi aiškintis, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą ne turėdami asmeninių interesų, o todėl, kad  prisiekė dirbti žmonių ir valstybės labui, – pasakojo M.Džermeika. – Kiekvienas pareigūnas mokydamasis gauna psichologijos žinių ir turi būti pasirengęs nugalėti pažeidėjų spaudimą bei užslopinti savo asmenines emocijas."

Stringa įranga

Dar visai neseniai vos sustabdytas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas pradėdavo kalbėti su pareigūnais lyg turguje, pasiūlydamas pradinę pinigų sumą. Pastaruoju metu pastebima, kad dauguma žmonių net neužsimena apie atlygį, o jei ir sugalvoja pasiūlyti kyšį, tai daro užuominomis ir labai nedrąsiai.

Dabar visi policijos tarnybiniai automobiliai yra aprūpinti garso ir vaizdo įrašymo įranga. Įrašai daromi siekiant užtikrinti policininkų darbo skaidrumą ir užfiksuoti pažeidėjų elgesį.

Neseniai pažeidėjas išsisuko nuo atsakomybės vien todėl, kad, sustreikavus įrašymo technikai, pokalbio garsas neįsirašė, nors buvo matyti, kaip žmogus rodė policininkui banknotus. Todėl policininko tikinimas, kad šie pinigai buvo jam pasiūlyti ir pažeidėjo tvirtinimas, kad banknotai iškrito iš piniginės, o jis juos viso labo pakėlė, sukėlė abejonių ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Byla buvo nutraukta ir teismo nepasiekė.

"Pareigūnai negali vienu metu būti ir policininkai, ir elektroninių priemonių žinovai. Technika kartais genda nuo to, kad paleidžiamas variklis. Tokių dalykų neįmanoma numatyti", – aiškino pareigūnas, įsitikinęs, kad garso ir vaizdo įrašai negali būti lemiamu veiksniu sprendžiant įtariamojo papirkimu kaltės klausimą.

Dauguma nesiginčija

Teisininkai pripažįsta, kad įrodymų vertinimas yra labai subjektyvus reikalas, todėl neretai tą pačią bylą skirtingi teisėjai baigia paskelbdami skirtingus sprendimus.

Tačiau garso ir vaizdo įrašai tampa nenuginčijamais įrodymais ir leidžia išvengti subjektyvumo.

Panašių bylų praktika byloja, kad žmogus turi suvokti, jog siūlydamas policininkui atlygį už neteisėtą veiksmą, supranta atsakomybę už tai. Todėl dabar pareigūnai pradeda ikiteisminį tyrimą tik įspėję žmogų apie tai, kas jam už tai gresia.

Didžioji dauguma papirkimo bylų baigiasi baudžiamuoju įsakymu arba nagrinėjamos pagreitinto proceso tvarka. Tai reiškia, kad įtariamasis visiškai pripažįsta kaltę ir jos neginčija. Tik maža dalis kyšininkų yra linkę įrodinėti, kad buvo neteisingai suprasti.

Statistika

Bandyta papirkti pareigūnus:

Klaipėdos apskrityje
2012 m – 82 atvejai
2013 m. – 138 atvejai
Per 5 šių metų mėn. – 45 atvejai

Klaipėdoje
2012 m. – 37 atvejai
2013 m. – 60 atvejų
Per 5 šių metų mėn. – 21 atvejis

Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje dėl kyšio davimo prezidento našlės Kristinos Brazauskienės sūnų Ernestas Butrimą pripažino kaltu, jam skirta 13 tūkst. litų bauda.

Ne kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustam E.Butrimui šį kartą nepavyko teismo įtikinti, kad jis pareigūno nemėgino papirkti, o tik esą pametė 600 litų, ar net jie netyčia „įlindo“ į automobilio techninį pasą.

Teismas įvertinęs kaltinamojo, kuris savo kaltę nuolat neigė bei Nidos kelyje Alksnynės poste budėjusio policijos pareigūno Arūno Pielikio parodymus, nusprendė, kad vilnietis žinojo, jog daro nusikaltimą.

Pernai birželio 30-osio naktį E.Butrimas pareigūnui pinigų siūlė net du kartus. Pirmąjį kartą jis 200 litų pasiūlė, kai A.Pielikis tik priėjo prie automobilio „Porche Cayane“, už kurio vairo sėdėjo E.Butrimas.

Vilnietis žybsėjo automobilio šviesomis, buvo įjungęs garsinį signalą, nes priešais stovėjęs automobilis jam užtvėrė kelią

Nuėjęs pažiūrėti ko nerimta triukšmautojas vairuotojas, A.Pielikis išvydo už vairo sėdintį žinomą vilnietį, o automobilio salone tvoskė alkoholiu. Pareigūnas paprašė vairuotojo išlipti.

Vairuotojo pažymėjimo neturinti E.Butrimas pasiūlė patruliui 200 litų, šiam atsisakius priimti kyšį, vairuotojui teko pėdinti į policijos patalpas Alksnynėje.

Bylos duomenimis, E.Butrimas nesitikrino blaivumo, o kelis kartus žodžiu siūlė pareigūnui susitarti už atlygį.

Galiausiai E.Butrimas paėmė nuo stalo automobilio registracijos liudijimą, įdėjo 600 litų ir visa tai įkišo pareigūnui į liemenės kišenę.

Teismo sprendimą E.Butrimas turi teisę apskųsti per 20 dienų. Pats kaltinamasis neatvyko išklausti nuosprendžio.

Kristinos Brazauskienės sūnus Ernestas Butrimas niekada nedalino interviu ir vengė prisipažinti, kad priklauso Brazauskų šeimai. „Aš niekada nesisavinau to, kas ne mano, ir viską, ką šiandien turiu, esu užsidirbęs savo rankomis. Tačiau gyvendamas Algirdo Brazausko pašonėje būčiau galėjęs padaryti neblogą karjerą, jei tik būčiau norėjęs“, - sako Ernestas.

Vyras prisipažins, kad prieš vienuolika metų per visą Lietuvą nuskambėjusios tėvų skyrybos ir jo mamos meilė prezidentui jam nebuvo itin malonūs įvykiai. Ernestui reikėjo palaikyti ir palūžusį tėvą, ir be proto įsimylėjusią mamą, nors jai tuo metu mažiausiai norėjosi klausytis šeimos patarimų. O galiausiai tapti prezidento įsūniu. „Kai mama pasakė, kad tekės už prezidento, galvojau, kad juokauja“, - prisipažįsta Ernestas, apie jų meilės romaną sužinojęs tik tada, kai buvo paskelbtas vestuvių faktas.

Du vaikus – ketverių Ievą ir netrukus metukų sulauksiantį Adomą kartu su mylimąja Jurgita Alsyte auginantis vyras niekada nebuvo vedęs. Šiandien 42-ejų Ernestas prisipažįsta po tokių dramatiškų šeimos įvykių ilgam nusivylęs santuoka. „Skyrybos visada būna sunkios ir nemalonios, o kai tavo šeimos griūtį stebi visa Lietuva, pasakai sau – aš niekada nevesiu“, - sako Ernestas.

Dabar Ernestas Butrimas dažnai girdi priekaištų, jog turėdamas du vaikus ir dešimt metų jaunesnę mylimąją, turėtų įteisinti savo santykius. „Nebėgu nuo atsakomybės, tačiau prisipažįstu, kad tokia pozicija vyrams patogi“, - sako Ernestas ir prisipažįsta, kad dar prieš savo tėvų skyrybas būdamas jaunas kaip ir visi svajojo apie tradicinę šeimą ir santuoką.

Ernesto mylimoji Jurgita patikina dėl šeimos atsisakiusi planų studijuoti užsienyje, tačiau dėl to niekada nesigailėjo. „Vaikai – nuostabi gyvenimo patirtis, o dėl to, kad nesame susituokę, aš nesijaučiu nesaugiai. Jaučiuosi mylima ir turinti užnugarį. O ar norėčiau to žiedelio? Žinoma, kad norėčiau, o kuri moteris nenorėtų?“, - retoriškai klausia K. Brazauskienės marti.

Lietuvoje yra turbūt nedaug šeimų, kurioms teko atlaikyti tiek daug kritikos, kiek pirmajai Kristinos Brazauskienės šeimai. Ji buvo nuolat kaltinama dėl geresnio gyvenimo suvedžiojusi prezidentą ir palikusi savo šeimą, nors pati niekada nepriklausė aukščiausiam visuomenės sluoksniui.
Gal dėl tokios kritikos lavinos Ernestas prisipažįsta visomis išgalėmis vengęs viešumo ir niekada neprisistatinėjo Algirdo Brazausko giminaičiu.

„Gyvenimas po padidinamuoju stiklu mane išmokė atsakomybės, nes kiekvienas paslydimas tampa didžiule pamoka“, - prisipažįsta Ernestas. Pastaruoju metu vienintelės naujienos apie Kristinos Brazauskienės sūnų buvo iš teismų. Vyrui iškelta baudžiamoji byla po to, kai vasarą Ernestas vairavo išgėręs ir siūlė pareigūnams kyšį. „Labai nemalonu, kai tokie dalykai išlenda į viešumą, bet aš pats esu kaltas, kad mėgstu pakvailioti. Stengiuosi pasidaryti išvadas“, - šį pirmadienio vakarą 20.20 per „Nuo... Iki“ prisipažins Ernestas.

Klaipėdos apylinkės teisme dėl bandymo papirkti policijos patrulį teisiamas Kristinos Brazauskienės sūnus Ernestas Butrimas prašo teismo išsiaiškinti, ar tikrai patrulis teismui sako tiesą.

E.Butrimas jau vairuoja

Vyras pareikalavo, kad teismas prie šios bylos prijungtų kitą, prieš dvi savaites pasibaigusią bylą, kurioje E.Butrimas buvo teisiamas už vairavimą išgėrus, neturint teisės sėsti prie vairo.

"Teismas nenustatė, kad aš vairavau girtas. Teismas nustatė, kad atsisakiau tikrintis blaivumą. Mano manymu, kitoje byloje pareigūno esminiai parodymai skiriasi nuo duotų šioje byloje", – tikino E.Butrimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas spalio 10 d. nusprendė, kad blaivumą tikrintis atsisakęs asmuo negali būti pripažintas neblaiviu.

Už tai, kad prie vairo sėdo, nors jam teismas buvo uždraudęs vairuoti, K.Brazauskienės sūnus nubaustas tik 4,6 tūkst. litų bauda.

E.Butrimas jau mėgaujasi vairavimo malonumais, – spalio pradžioje baigėsi nuobaudos galiojimo laikas.

Nepūtė į alkoholio matuoklį

E.Butrimas teismų slenksčius mina dėl birželio 30-osios nakties įvykių, kai buvo sulaikytas vairuojantis, nors neturėjo teisės, o paprašytas pasitikrinti blaivumą, to nedarė.

"Jis nesakė, kad atsisako pūsti į alkoholio matuoklį. Paklausus, ar pūs, jis sutiko, bet nepūtė. Ir taip kelis kartus. Tik po kurio laiko jis pats paprašė leisti jam pūsti", – vasaros nakties įvykius prisiminė Neringos policijos komisariato vyr. patrulis Arūnas Navickas.

Į pagalbą Alksnynės poste dirbusiam A.Pielikiui iškviestas A.Navickas prisiminė, kad iš televizijos ekranų žinomas E.Butrimas žadėjo pareigūną atleisti iš pareigų.

"Jis klausė, ar aš žinau, kas jis toks yra", – tikino pareigūnas.

Aiškinsis, kaip atsirado pinigai

Kodėl taip elgėsi ir net kelias valandas kontrolės poste mindžikavo, E.Butrimas žada paaiškinti kitame teismo posėdyje.

"Aš duosiu parodymus tik tuomet, kai bus išklausyti visi liudininkai", – tikino E.Butrimas.

Neringos komisariato patrulis A.Pielikis teisme liudijo, jog E.Butrimas, supratęs, kad grasinimais sau naudos nepasieks, mėgino 600 litų įkišti į patrulio uniformos liemenę. Pareigūnui atsisakius paimti pinigus, pinigai buvo įsprausti tarp automobilio registracijos dokumentų.

Pats E.Butrimas vėliau aiškino, kad tuos pinigus pametė.

"Pinigai yra mano. Kaip atsirado pinigai, kaip atsirado maišelis nuo vaistų, į kurį po to buvo įdėti pinigai, viskas bus pasakyta teisme", – kalbėjo E.Butrimas.

Kitas teismo posėdis šioje byloje vyks lapkričio 21 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas trečiadienį skyrė 4,6 tūkst. litų  piniginę baudą prezidento Algirdo Brazausko našlės sūnui Ernestui Butrimui, trečiadienį pranešė TV3 Žinios.

Pasak E.Butrimo advokato, ši bauda už tai, kad atsisakė kategoriškai pasitikrinti neblaivumą. Neblaivumas buvo nustatytas tik daug vėliau - po kelių valandų. Tačiau teisme nebuvo įrodyta, kad neblaivus ir be teisių- policijos pareigūnas protokole neįrašė, kad vyras vairavo be teisių. Už tai E.Butrimas liko nenubaustas.

Vasarą buvo pranešta, kad Neringoje neblaivus prie vairo sulaikytas E.Butrimas bandė papirkti policijos pareigūnus, dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Incidentas įvyko Neringoje, Alksnynės kontrolės poste.

42 metų E. Butrimas vairavo "Porshe" ir atsisakė pasitikrinti blaivumą. Vis dėlto netrukus pareigūnams pavyko vyrą įkalbėti pasitikrinti alkoholio matuokliu. E.Butrimui nustatytas 1,46 promilės girtumas. Kad nereikėtų atsakyti už savo veiksmus, vairuotojas davė 600 litų kyšį.

E.Butrimas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baudžiamas ne pirmą kartą.

Prezidento Algirdo Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės sūnus Ernestas Butrimas stojo prieš teismą dėl mėginimo papirkti policijos pareigūną.

Baudžiamoji byla vilniečiui iškelta už tai, kad šių metų liepos 30-osios naktį Neringoje jį sustabdžiusiam policijos pareigūnui siūlė 600 litų kyšį.

E.Butrimas, neturėdamas teisės vairuoti automobilį, pusę dviejų nakties automobiliu "Porsche" Smiltynėje, Alksnynės kontrolės poste, sukėlė sąmyšį signalizuodamas, kad būtų greičiau praleistas.

Teisme ketvirtadienį  liudijęs Alksnynės poste dirbantis Neringos policijos komisariato pareigūnas Arūnas Pielikis patvirtino, kad E.Butrimas siūlė kyšį, kai mėgino išvengti blaivumo patikrinimo.

E.Butrimo advokatas teismo parašė, kad būtų apklausta kita šiame poste dirbusi moteris. Gynėjas taip pat pateikė prašymą, kad būtų apklausti kiti du vėliau į postą iškviesti policijos pareigūnai.

Žinomo vilniečio advokatas net pareikalavo teismui pateikti E.Butrimą sustabdžiusio policininko pareigybės aprašymą ir išsiaiškinti, ar patrulis turėjo teisę stabdyti vilnietį. Teismo prašoma byloje paviešinti vaizdo kamerų poste užfiksuotus vaizdus.

Teismas po pertraukos toliau nagrinės baudžiamąją bylą, o šiandien E.Butrimas Klaipėdos apylinkės teisme turės pasirodyti administracinėje byloje dėl nuobaudos skyrimo už automobilio vairavimą apsvaigus.

Nepavykus išsisukti nuo atsakomybės, E.Butrimui teko pasitikrinti girtumą. Vyro organizme nustatyta 1,46 prom. alkoholio.

Už kyšio siūlymą E.Butrimui gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Už transporto priemonės vairavimą išgėrus, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis, numatoma bauda nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1,6 m.

Jei teismas vyrą baus už vengimą tikrintis girtumą, tuomet jam gresia bauda nuo 1 iki 3 tūkst. litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 3 metų arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.