Praėjusį trečiadienį paskelbti trys nauji kvietimai, skirti finansuoti biodujomis varomų M3 kategorijos aukštagrindžių autobusų bei N2 ir N3 klasės sunkvežimių įsigijimą.

Į finansavimą iki rugsėjo 2 dienos gali pretenduoti keleivių bei krovinių vežimo įmonės bei reikalavimus dėl nereikšmingos pagalbos teikimo (lot. de minimis – BNS) atitinkančios įmonės.

Vienam autobusui arba sunkvežimiui įsigyti numatyta iki 300 tūkst. eurų dotacija.

Kovo 1 dieną taip pat paskelbtas kvietimas iki gegužės teikti paraiškas ir pretenduoti į 68 mln. eurų ES paramą elektra bei vandeniliu varomų autobusų įsigijimui bei įkrovimo ar pildymo stotelių įrengimui – apie tai ministerija skelbė dar sausį.

Skaičiuojama, kad Lietuvos savo parkus papildys 350 netaršių sunkvežimių ir autobusų.

Dar vieną 10 mln. eurų kvietimą elektra ir vandeniliu varomoms transporto priemonėms įsigyti Susisiekimo ministerija ketina skelbti šią savaitę.

Ministerijos duomenimis, sausį Lietuvoje buvo užregistruoti 8044 autobusai ir troleibusai, iš kurių 11 proc. varomi alternatyviais degalais.

Alternatyviųjų degalų įstatyme numatyta, kad nuo 2029 metų visas viešasis transportas šalyje turi naudoti alternatyvius degalus.

2014–2020 metais šalies guminių ir plastikinių gaminių gamintojams išmokėta 40,4 mln. ES lėšų (įgyvendino 138 projektus už 110,8 mln. eurų), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamintojams – 39,8 mln. eurų (132 projektai už 78,3 mln. eurų), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamintojams – 32,8 mln. eurų (199 projektai už 82,4 mln. eurų).

Tarp įmonių 2014–2020 metais daugiausia ES paramos gavo Šiaulių PET ruošinių ir PET butelių gamykla „Putokšnis“ – 4,89 mln. eurų, pakuotes skystiems maisto produktams, kosmetikai bei farmacijai gaminanti „Plastiksė“ – 4,6 mln. eurų, plastmasinių PET butelių gamintoja „Terekas“ – 4,2 mln. eurų.

Už šią sumą bus galima įsigyti apie 180 naujų autobusų. 

Susisiekimo ministerija pranešė, kad pirmojo 15,7 mln. eurų finansavimo gavėjai jau patvirtinti ministro Mariaus Skuodžio įsakymu.

UŽ šiuos pinigus per dvejus metus autobusų parkai pasipildys 80 naujų elektrinių autobusų bei 26 įkrovimo stotelėmis. Pirmieji 35 autobusai į šalies kelius išriedės vėliausiai šių metų vasarą.

Parkus pirmieji atnaujins Vilniaus rajono autobusų parkas, „Kaišiadorių paslaugos“, Ukmergės miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parkas, „Trakų paslaugos“ ir „Kautra“.

Už bendrą 84 mln. eurų sumą iki 2026 metų rudens numatoma įsigyti iš viso 260 autobusų bei įrengti jų infrastruktūrą.

Lietuvoje šiuo metu užregistruoti 8044 autobusai ir troleibusai, iš jų 11 proc. varomi alternatyviais degalais.

Pasak viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės, per kvietimą sulaukta 58 paraiškų 123 mln. eurų paramai.

„Jau po kelerių metų išvysime pirmuosius produktus, o mes per tą laiką sieksime tobulinti reguliacinę aplinką, kad galėtume eiti žingsnis į žingsnį kartu su besivystančiomis technologijomis“, – pranešime teigė A. Vaiciukevičiūtė.

23,6 mln. eurų paskirstyta 17 verslo ir mokslo konsorciumų projektų, dar 386,5 tūkst. eurų – aštuoniems startuolių projektams. Projektus planuojama įgyvendinti iki 2026 metų.

Lėšos numatytos pagal inovacijų skatinimo iniciatyvą „Sandbox“ (liet. smėliadėžė).

Parama bus skirta 7 organizacijoms, pateikusioms projektų įgyvendinimo planus, – Pakruojo verslo informacijos centras, Šiaulių, Kelmės, Joniškio turizmo ir informacijos centrai, Žemaitijos verslo centras, Inovacijų agentūra bei Anykščių menų inkubatoriaus-menų studija. Parama galės pasinaudoti daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių. 

„Verslo informacijos centrų ir mentorystės programų įgalinimas yra vienas iš efektyviausių būdų skatinti regionų verslumą, todėl investicijos šioje srityje yra itin prasmingos“, – pranešime teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

„Finansavimas padės suteikti impulsą naujų smulkaus ir vidutinio verslo įmonių Vidurio ir Vakarų Lietuvoje steigimui bei esamų jaunų įmonių augimui, perspektyvių verslo idėjų realizavimui ir darbo vietų kūrimui“, – pranešime teigė Inovacijų agentūros Investicijų valdymo departamento Investicijų vertinimo vadovė Gintarė Kuncaitytė.

Dėl finansavimo per verslo ir bendradarbystės centrus „Spiečius“ galės kreiptis ne vėliau nei prieš tris metus veiklą pradėjusios įmonės, kurios galės gauti verslo pradžiai skirtas konsultacijas bei mokymus. Finansuojamos projektus jos turės įgyvendinti per trejus metus.

Kvietimas finansuojamas 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis.

Su parama bus įrengta ne mažiau kaip 3,8 tūkst. įkrovos prieigų 42-jose savivaldybėse.  

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sako, kad su ES parama norima iki 2030 metų įrengti ne mažiau kaip 6 tūkst. viešų įkrovimo prieigų.

Paraiškas paramai galima teikti iki 2026 metų kovo 30 dienos.

Tai – trečiasis iš suplanuotų kvietimų tokiai paramai. Jau paskelbti kvietimai stotelėms prie TEN-T tinklo kelių bei privačiai infrastruktūrai (po 12 mln. eurų).

„Investitoriaus klausimas, aišku, atviras, jis atviras ta prasme, kad nėra sprendimo, jis bus reikalingas, nes mes vieni tokios apimties projekto nepajėgsime finansuoti, tas yra akivaizdu“, – „Verslo žinioms“ sakė R. Karbauskis.

Anot jo, ruošiamasi prašyti europinės paramos, nes, anot jo, valstybė per maža tokiai pagalbai teikti.

Grupės įmonė „Agrokoncernas GDP“ gamyklą statys buvusioje Pavenčių cukraus fabriko teritorijoje. Pasak R. Karbauskio, šiuo metu jau atliktas poveikio aplinkai vertinimas, prasidėjo techninio projekto rengimas, statybų leidimus tikimasi gauti 2024 metais, o statybos turėtų trukti iki 2027 metų.

„Konceptinę dalį turime, visi potencialūs įrangos tiekėjai parinkti ir tai yra pačios didžiausios kompanijos, garsiausios kompanijos (...) Tai yra technologiniai lyderiai Europoje (...) Manau, kad mes sukursime kažką ypatingo, kas galės būti pavyzdys visame pasaulyje šiuo atveju, aš esu tikras, nes tikrai tokios komplektacijos fabriko pasaulyje nėra“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Jis sako, kad gamykla bus unikali ir tuo, kad galės pati apsirūpinti gamybos procese naudojamomis dujomis. 

„Energetinė dalis pas mus irgi taip suprojektuota, kad ji neturės analogų pasaulyje, nes nėra tokios gamyklos giluminio grūdų perdirbimo, kur į ciklą būtų integruotas biometanas arba metanas (...) Praktiškai čia yra „know-how“, kiti galės kopijuoti ateityje ir mokytis iš mūsų“, – kalbėjo R. Karbauskis.  

Daugiausiai kritikos skamba už neatliktus namų darbus. Skurdas bado akis. Mat kas penkto lietuvio kasdienybė – kaip iš liūdno filmo. Pasirodo, kad nepritekliuje mūsų šalyje gyvena ne tik senjorai, bet ir auga ištisos vaikų kartos. Taip pat auga ir atskirtis, kurios Lietuva nesumažina jau 20 metų. Labiausiai ji jaučiama tarp tų žmonių, kurie uždirba labai daug ir tarp tų žmonių, kurie vos suduria galą su galu ir gyvena iš išmokų. Atskirtis jaučiama ir tarp miestiečių ir kaimo gyventojų.

Antradienį Europos regionų komiteto prezidentas sakė, kad 40 mln. žmonių artimiausiu metu emigruos dėl tokių dalykų visoje Europoje. Tai palies ir Lietuvą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Taip pat Lietuva kritikuojama ir dėl lauko tualetų. Pasirodo, kad beveik 50 tūkst. Lietuvos žmonių naudojasi jais. Tai yra didžiuliai skaičiai, lyginant su kitais europiečiais. Už tai Lietuvai gresia net ir milijoninė bauda. Šių metų paskutiniai mėnesiai yra paskutinė galimybė Lietuvai išvengti tos baudos. Tačiau merai sako, kad tai nėra įmanoma. Nuo 2007 m. buvo bandyta spręsti šią problemą, tačiau rezultato nėra. Nuo šios problemos ateityje labiausiai nukentės Klaipėdos miestas ir rajonas. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas sakė, kad būtent jo rajone ir Klaipėdos mieste vaizdas ateityje gali priminti Veneciją.

„Klaipėdos regionas yra Lietuvos apačia, kur suteka visi lietaus vandenys. Jau mūsų naujos gyvenvietės skęsta, nes tie melioracijos renginiai, kurie sausino dirbamus žemės ūkio laukus, nėra pritaikyti gyvenvietėms. Tai reikalauja didžiulių investicijų ir lėšų. Klaipėdos rajone turime didžiausius Lietuvos sodus, kur gyvena apie 7 tūkst. gyventojų ir ten nėra centralizuotos nuotekų sistemos. Mes paskaičiavome, kiek maždaug tai galėtų kainuoti. Kaina siektų beveik 20 mln. eurų“, – sakė Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

Ekologiniams ūkiams ir kooperatyvų nariams ši riba bus 45 centai. Vienam ūkiui galėtų būti išmokama iki 20 tūkst. eurų

Paramos suma kiekvienam gamintojui apskaičiuojama pagal jo balandžio–birželio mėnesiais parduotą natūralaus pieno kiekį padauginus iš paramos dydžio, skirstomo pagal pieninių karvių skaičių: iki 10 karvių parama sieks 70 proc., 11–50 karvių – 90 proc., 51–150 karvių – 100 proc. bei 151 ir daugiau – 75 proc.

Anksčiau ministerija siūlė skirti 8,86 mln. eurų ir tik tiems ūkiams, kurie gavo mažiau nei 35 centus.

Tikimasi, kad parama bus išmokėta rugsėjo mėnesį.

Balandį-birželį iš ūkių, kurie liepos 1 dieną laikė bent vieną karvę, buvo supirkta 331,3 tūkst. tonų pieno. Tokių ūkių buvo 11,6 tūkst., o jų laikomų karvių skaičius – 202,8 tūkst.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Panevėžio rajone įsikūrusio ūkio valdytojas, turėdamas visus įgaliojimus veikti ūkio vardu, galimai apgaule gavo ES bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto finansavimą mėsinės galvijininkystės veiklos modernizavimui, kuris siekė beveik 400 tūkst. eurų. FNTT pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad nemaža dalis už paramos skyrimą bei kontrolę atsakingoms institucijoms teiktų dokumentų galėjo būti suklastoti.

Darbams prasidėjus, atsakingasis vadovas teikė statybos darbų vykdymą pagrindžiančius dokumentus, tačiau realybė pasirodė kitokia – įtariama, kad dalis darbų išvis nebuvo atlikta, kita dalis buvo daroma ne pagal patvirtintą projektą ir sąmatą.

Kitas kaltinamasis, kurio vadovaujama įmonė vykdė ūkio modernizavimo darbus, taip pat sulaukė FNTT pareigūnų dėmesio. Įtariama, kad asmuo darbams vykdyti samdė subrangovus ir su jais neatsiskaitydavo, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir prisidėjo prie ūkio vadovo galimos nusikalstamos veikos.

Abiem asmenims pareikšti kaltinimai, laikinai apribota nuosavybės teisė nekilnojamajam turtui už 442 tūkst. eurų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Prokurorei surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.

Griežčiausia gresianti bausmė už dokumentų klastojimą, kai dėl to buvo padaryta didelė žala – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už apgaule gautą tikslinę paramą, kai dėl to valstybės ar ES institucija patyrė didelės vertės turtinę žalą, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Ketveri metai nelaisvės gali būti skirti ir už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.