KOKIOS PYLOS LIETUVAI IŠRAŠĖ EUROPA?

Lietuvos valdžiai, žadėjusiai mažinti atotrūkį tarp regionų, skamba priekaištai net Briuselyje. Dėl institucijų neveiklumo ir biurokratijos regionai jau dvejus metus negauna Europos Sąjungos paramos milijonų, nors juos tereikia pasiimti. Iš regioninei plėtrai numatytų daugiau nei pusantro milijardo eurų per beveik trejus metus patvirtinta vos 13 proc. šių lėšų. Šią savaitę į Briuselį suvažiavo beveik 1000 merų ir savivaldybių atstovų iš visos Europos, tarp jų –  ir merai iš Lietuvos. Čia jie ne tik aiškinosi, ką pavyko nuveikti už europinius milijardus, bet ir gavo pylos. Plačiau – LNK reportaže.

Daugiausiai kritikos skamba už neatliktus namų darbus. Skurdas bado akis. Mat kas penkto lietuvio kasdienybė – kaip iš liūdno filmo. Pasirodo, kad nepritekliuje mūsų šalyje gyvena ne tik senjorai, bet ir auga ištisos vaikų kartos. Taip pat auga ir atskirtis, kurios Lietuva nesumažina jau 20 metų. Labiausiai ji jaučiama tarp tų žmonių, kurie uždirba labai daug ir tarp tų žmonių, kurie vos suduria galą su galu ir gyvena iš išmokų. Atskirtis jaučiama ir tarp miestiečių ir kaimo gyventojų.

Antradienį Europos regionų komiteto prezidentas sakė, kad 40 mln. žmonių artimiausiu metu emigruos dėl tokių dalykų visoje Europoje. Tai palies ir Lietuvą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Taip pat Lietuva kritikuojama ir dėl lauko tualetų. Pasirodo, kad beveik 50 tūkst. Lietuvos žmonių naudojasi jais. Tai yra didžiuliai skaičiai, lyginant su kitais europiečiais. Už tai Lietuvai gresia net ir milijoninė bauda. Šių metų paskutiniai mėnesiai yra paskutinė galimybė Lietuvai išvengti tos baudos. Tačiau merai sako, kad tai nėra įmanoma. Nuo 2007 m. buvo bandyta spręsti šią problemą, tačiau rezultato nėra. Nuo šios problemos ateityje labiausiai nukentės Klaipėdos miestas ir rajonas. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas sakė, kad būtent jo rajone ir Klaipėdos mieste vaizdas ateityje gali priminti Veneciją.

„Klaipėdos regionas yra Lietuvos apačia, kur suteka visi lietaus vandenys. Jau mūsų naujos gyvenvietės skęsta, nes tie melioracijos renginiai, kurie sausino dirbamus žemės ūkio laukus, nėra pritaikyti gyvenvietėms. Tai reikalauja didžiulių investicijų ir lėšų. Klaipėdos rajone turime didžiausius Lietuvos sodus, kur gyvena apie 7 tūkst. gyventojų ir ten nėra centralizuotos nuotekų sistemos. Mes paskaičiavome, kiek maždaug tai galėtų kainuoti. Kaina siektų beveik 20 mln. eurų“, – sakė Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.