47-erių metų stipruolis laimėjo net penkias rungtis iš šešių ir surinko 69 taškus.

Antrąją vietą užėmė Martynas Brusokas (60 tšk.), trečiąją - Vaidotas Siurna (52 tšk.). Vos taško iki prizininkų pakylos pritrūko ketvirtam likusiam Mantui Lalui (51 tšk.).

Varžybose dalyvavo 11 galiūnų.

Sportininkai varžėsi padangos vertimo, lagaminų nešimo, svorio atkėlimo, svarmenų laikymo ir naščių nešimo rungtyse.

46-erių metų Lietuvos galiūnas per šešias rungtis surinko 46 taškus.

Čempionu tapo amerikietis Kenas McClellandas (55 tšk.). Bronza atiteko anglui Markui Felixui (43 tšk.).

23 varžybose dalyvavę galiūnai rungėsi svorio atkėlimo, smėlio maišų nešimo, svorių kėlimo virš galvos, svorio sukėlimų į karutį rungtyse, o 10 lyderių vėliau varžėsi naščių ir smėlio maišų nešime bei akmenų sukėlime.

Sporto salėje – nuo 13 metų

Ž. Savickas treniruoklių salę pradėjo lankyti 13 metų, norėdamas sutvirtinti raumenis, suaktyvinti gyvenimo būdą. Nors minčių užsiimti kokia nors konkrečia sporto šaka iš pradžių neturėjo, jį labai traukė galiūnų varžybos.

„Kai buvau dar paauglys, galiūnų varžybos Lietuvoje buvo naujiena. Mėgaudavausi žiūrėdamas jas. Kadangi ir pats kilnojau svorius, vis kirbėdavo mintis pabandyti pasivaržyti su vyrais. Tuo metu svoriai nebuvo dideli, traumų rizika buvo nedidelė. Dar trejus metus pasitreniravęs sporto salėje, vieną dieną išdrįsau ir pabandžiau sudalyvauti varžybose. Tokia ir buvo mano atėjimo į šį sportą pradžia“, – atskleidžia sportininkas.

Tai, kad galiūnų sportas jam, Ž. Savickas suprato iškart – viskas čia sekėsi labai gerai. Palyginti su bendraamžiais, jis stiprėjo kur kas greičiau. Vis dėlto pirminis jaunuolio planas buvo svorius kilnoti apie 5–10 metų, sustiprėti tiek, kad pavyktų laimėti pasaulio čempionatą, o tuomet užsiimti kitomis veiklomis. Kad ir kokie būtų buvę Ž. Savicko planai, vėliau viskas susidėliojo visiškai kitaip. „Kai tampi pasaulio čempionu, nori tai padaryti dar kartą. Tada tai tampa ir tavo gyvenimo būdu, ir darbu, o viską pabaigti pasidaro labai sudėtinga“, – sako garsiausias Lietuvos galiūnas.

Pasitaiko traumų

Kaip pasakoja Ž. Savickas, galiūnų sporte, keliant itin sunkius svorius prieš ir per varžybas, skausmas ir traumos neišvengiamos. Didžiausia jo patirta trauma, kuri sustabdė planus net 9 mėnesiams, įvyko 2001 m. Anot galiūno, patyrus traumą, apima ne tiek fizinis, kiek psichologinis skausmas.

„Per paskutines varžybas prieš čempionatą man trūko abiejų kelių girnelių raiščiai. Iš varžybų arenos mane išvežė tiesiai į operacinę. Vėliau vyko sudėtinga operacija, o reabilitacija po patirtos traumos užtruko net kelis sezonus“, – pasakojo Ž. Savickas.

Lėtinius kelių skausmus sportininkas jautė ir po reabilitacijos periodo, ypač po daug fizinių pastangų reikalaujančių varžybų. Siekiant atstatyti pažeistus sąnarius, dabar jam pritaikyta „Lipogems“ procedūra – sąnario gydymas paties paciento riebaliniu audiniu. Atliekant šią procedūrą, iš jo paimtas ir apdorotas riebalinis audinys, pašalinti uždegiminiai audiniai, o paruošta frakcija suleista į sąnarį. Kadangi riebaluose daug baltyminių, jungiamojo audinio ir mezenchiminių ląstelių, kurios turi savybę susitapatinti su aplinkiniais audiniais, taip skatinamas sąnario kremzlės atsinaujinimas.

Ši procedūra tinkama ne tik profesionaliems sportininkams, bet visiems, kenčiantiems sąnarių skausmus dėl ligų, pavyzdžiui, vidutiniškai arba stipriau pažengusio osteoartrito, artrozės, ar patyrusiems traumų.

Tikslas – gerinti rekordus

Lauko atsigauti po procedūros galiūnui Ž. Savickui daug nereikėjo – jau po dviejų savaičių jis sugrįžo į sporto salę. Čia jis 40 min. mina dviratį, atlieka pratimus. Nors gydytojas patarė apriboti fizinį krūvį kelių srityje, kitas raumenų grupes sportininkas treniruoja visa jėga. „Kadangi sezonas dar nesibaigė, negaliu visiškai atsiriboti ir vien tik ilsėtis“, – sako galiūnas.

Vis dėlto Ž. Savickas įsitikinęs, kad tik disciplina ir rūpinimasis savimi, tinkamos procedūros gali padėti pasiekti aukščiausius tikslus. Jų šiemet galiūnas turi dar ne vieną.

„Rugsėjo pradžioje manęs laukia labai svarbios varžybos – pasaulio Grand Prix. Joms šiuo metu intensyviai ruošiuosi ir tikiuosi arba pagerinti, arba vėl pasiekti savo rekordą. Visgi dabar mano pats didžiausias tikslas, dėl kurio dirbu jau visus metus, – šiemet pagerinti man priklausantį rąsto kėlimo rekordą“, – sako stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Ž. Savickas.

Stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas garsiausias Lietuvos galiūnas Žydrūnas Savickas teigia, jog šiemet turnyre dalyvavo ypač daug stiprių dalyvių. Konstantiną Janashia ir Krzysztofą Radzikowskį lietuvis dar prieš varžybas įvardijo turnyro favoritais.

Pats Ž.Savickas savo vardo turnyre sako nebedalyvaujantis, nors ir labai norėtų. Tiesa, pirmuosius du „Savickas Classic“ turnyrus galiūnas laimėjo. Po jų ir buvo priimtas sprendimas, jog atėjo metas vietą turnyre užleisti kitiems.

Prieš dvi savaites Ž.Savickas laimėjo Mančesteryje vykusį „Giants Live“ serijos varžybų finalą. Sportininkas pasakoja, kad sėkmingai vykęs pasirengimas šioms varžyboms leido tikėtis gerų rezultatų. „Mažiausiai buvau nusitaikęs į prizininkų trejetą, bet slapta, aišku, tikėjausi ir laimėti. Varžybų išvakarėse jau jaučiau, kad galiu būti pirmas. Pasirodo, nuojauta, kaip ir dažniausiai būna, neapvylė.“

Sėkmingas pasirodymas Mančesteryje privertė Ž.Savicką pakeisti sprendimą baigti sportinę karjerą šių metų pabaigoje. Galiūnas prasitaria, kad jį tikrai išvysime 2018 m. Europos ir pasaulio čempionatuose.

Šiuo metu sportininkas teigia besitreniruojantis daugiau negu bet kada, o be treniruočių jam dar tenka atlikti ir įvairius kineziterapinius pratimus. Kineziterapija sportininkui ypač svarbi atsistatant po traumų. Bent porą valandų per dieną jis skiria reabilitacijai, kasdien laikosi griežtos mitybos, tad beveik visa Žydrūno diena yra skirta sportui.

„Dabar esu tikras profesionalas. Turbūt niekada savo karjeroje nesitreniravau tiek daug ir taip kryptingai“, – šypsosi sportininkas.

Ž.Savickas atskleidė ir metinį savo sezono biudžetą. Kelionės, maitinimas ir visos dalyvavimo išlaidos yra apmokamos kai kuriose varžybose yra apmokamos, tačiau ne visur. „Viską apskaičiavus gautųsi labai didelė suma, manau, apie 50 tūkstančių eurų. Pasiruošimas dar maždaug tiek pat. Metinis biudžetas tikrai siekia 100 tūkstančių eurų. Tai čia tokią nedidelę komandą išeitų išlaikyti“, – skaičiuoja galiūnas.

Šiemet prie Ž.Savicko rėmėjų komandos prisijungė „Vilkyškių pieninė“, įžengusi į sporto mitybos pasaulį su „GymOn“ baltyminiais kokteiliais sportui. „Pabaigėme statyti naują fabriką, kuriame gaminame sportininkams būtinus baltymus. Labai džiaugiuosi, kad dėl bendradarbiavimo sukirtome rankomis būtent su Žydrūnu. Juk jis yra vienas iš geriausiai Lietuvoje ir pasaulyje žinomų mūsų sportininkų“, – pasakoja „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

Kalbėdamas apie galiūnų sporto ateitį Lietuvoje Ž.Savickas sako matantis perspektyvaus jį pakeisti galėsiančio jaunimo.

„Pavyzdžiui, Martynas Brusokas laimėjo sidabro medalį Pasaulio jaunimo čempionate. Jam vos 21-eri, tačiau Martyno rezultatai jau ir suaugusiųjų varžybose tikrai neblogi.“

Ž.Savickas priduria, kad Lietuvoje atsirado dar keli jauni, perspektyvūs ir labai gerus duomenis turintys sportininkai.

„Manau, kad per ateinančius dešimt metų tikrai bus kam mane pakeisti. Atrodė, kad nieko ilgai nebuvo, ir staiga atsirado labai daug jaunimo. Galbūt ta karta, kuri žiūrėdavo mano varžybas prieš 10–15 metų, užaugo“, – neslepia galiūnas.

Apie tolimesnius savo planus Ž.Savickas smarkiai neatvirauja, tačiau prasitaria, jog su sportu visiškai atsisveikinti nežada. „Galiūnų sportas labai sparčiai vystosi, bus dar įdomesnių dalykų, apie kuriuos dabar kalbėti negaliu. Bet sporte aš liksiu, tiesiog šiek tiek kitokia forma. Tačiau konkrečių detalių atskleisti kol kas negaliu“.

„Savickas Classic 2017“ galiūnų turnyras buvo rengiamas kartu su Vilniaus miesto sporto festivaliu „Sveikas miestas“, kurio metu vyko įvairios sporto varžybos, parodos, konferencijos ir mokymai.

Organizatoriai žada marijampoliečiams ir miesto svečiams neeilinį reginį, kuris pavadintas „Galiūnų rekordų diena“. Lietuvoje to dar nebuvo, 14 stipriausių galiūnų iš 8 šalių vienų varžybų metu mėgins pagerinti net 8 rekordus (3 pasaulio, 2 Lietuvos ir 3 turnyro).

Turnyre galiūnai savo jėgas išbandys šešiose rungtyse: rąsto kėlimas maksimaliam svoriui, karučio stūmimas, vamzdžių vertimas, skydo nešimas, apvalių akmenų sukėlimas, bei bėgimas 200 metrų su 90 kg maišu.

Ši paskutinioji rungtis ypač intriguoja, kadangi galiūnai mėgins pagerinti 30 metų senumo pasaulio rekordą, kuris priklauso galiūnų legendai vienam stipriausių visų laikų žmonių amerikiečiui Billui Kazmaieriui. Sverdamas 160 kilogramų 190 cm ūgio galiūnas, Kanadoje 1987 m. vykusiose varžybose bėgdamas su 90 kg maišu 200 metrų pasiekė neįtikėtiną rezultatą – 42,70 sek.

Varžybose dalyvaus svečiai iš Latvijos: Artis Plivda, Aivaras Šmaukštelis, Janis Šleckus, Estijai atstovaus Gunnaras Gimbutas, Čekijai – Lukašas Svoboda, Suomijai – Antti Mourujarvi, Ukrainai – Aleksei Novikovas, Baltarusijai – Aleksandras Kurakas, Lenkijai – Grzegorzas Szymanski.

Pirmą kartą turnyre jėgas išbandys marijampolietis, 21 metų galiūnas, Sauliaus Brusoko sūnus Martynas. Stipruolis jau stebina savo rezultatais ir dažnai laimi prizines vietas galiūnų varžybose.

Į varžybas papildomai pakviesti 4 Lietuvos galiūnai (Audrius Jokūbaitis iš Šakių, Dalius Ziminskas iš Kauno, bei vilniečiai: Mindaugas Jaras ir Kęstutis Daugėla), kurie tarp pagrindinių varžybų rungčių mėgins pagerinti du seniausius Lietuvos galiūnų rekordus.

Pirmiausiai galiūnai neš 2 po 60 kg svarmenis dar kitaip vadinamus „lagaminais“ atstumui. Toliausiai 250 metrų svarmenis yra nunešęs ir pasiekęs Lietuvos rekordą Alvydas Gvazdauskas iš Kauno 1993 metais. Antroji rungtis – bėgimas su 90 kg maišu 200 m. Lietuvos rekordo autoriai: daugkartinis Lietuvos galiūnų čempionas Raimundas Zenkevičius iš Klaipėdos 1991 m. ir marijampolietis Audrius Vosylius 1993 m. pasiekė vienodą rezultatą – 46,90 sek.

„Mums labai malonu bendradarbiauti su tokiais nuosekliais ir rezultatų siekiančiais aukščiausio lygio sportininkais kaip Ž. Savickas. Jo pasiekimai sporto srityje ir ateities planai iš esmės sutampa su "Peugeot" ambicijomis“, – sakė „Peugeot Baltic“ vadovas Rasmus Tali.

Ž. Savickas sakė, kad bendradarbiauti su "Peugeot" prekinio ženklo gamintoju jam tikrai yra malonu: „Man malonu atstovauti vienam iš sėkmingiausių ir daugiau nei 200 metų istoriją turinčiam automobilių gamintojui. Mus jungia tokios pat vertybės – aukščiausio lygio kokybė, galinga elegancija ir emocijos.

Mano dabartinę sportinę karjerą pakoregavo trauma. Atstatyti jėgas padėjo intesyvios treniruotės, pasikeitusi mityba, ciklo metu daugiau dariau kardio treniruočių, o tai padėjo atsikratyti riebalų pertekliaus, tapau greitesnis ir ištvermingesnis.“

Ateinančius du sezonus Ž. Savickas planuoja laimėti dar vieną pasaulio čempiono titulą ir pagerinti pasaulio rąsto kėlimo rekordą. Be to, sudalyvauti 5 – 6 dideliuose galiūnų turnyruose. Artimiausias jo tikslas neabejotinai yra apginti „Arnold Classic“ čempiono titulą.