1940 metais Nyderlandų garbės konsulu ir kompanijos „Philips“ atstovu Kaune dirbęs J. Zwartendijkas išdavė 2400 vizų į Kiurasao salą Lietuvos ir Lenkijos žydams. Šios vizos sudarė galimybę Japonijos konsului Kaune Čiunei Sugiharai išduoti tranzitines Japonijos vizas, išgelbėjusias gyvybes keliems tūkstančiams žydų.

„J. Zwartendijko istorija nebuvo girdima pernelyg ilgai. Jo darbai buvo nepastebėti pernelyg ilgai. Šiandien siekiama tai ištaisyti ir tinkamai pagerbti J. Zwartendijką, – ceremonijoje kalbėjo Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Rutė). – Džiaugiuosi, kad galiu jo vaikų, Edith (Edit) ir Robo akivaizdoje pranešti, jog Jo Didenybė karalius su malonumu apdovanoja J. Zwartendijką auksiniu Medaliu už žmogiškumą.“

Nyderlandų premjeras atkreipė dėmesį, kad J. Zwartendijko nuopelnai jų verto pripažinimo sulaukė kitur pasaulyje, paminėdamas ir Kaune 2018-aisiais įrengtą šviesos instaliaciją.

„Vizų gyvenimui“ istorijoje geriau žinomas yra Č. Sugiharos nei J. Zwartendijko vaidmuo.

Viena iš priežasčių, kodėl apie jo nuopelnus mažai žinoma, yra tai, kad J. Zwartendijkas buvo kuklus ir nelaikė savo veiksmų žygdarbiu – jis manė, kad tokių veiksmų būtų ėmęsis bet kuris doras žmogus.

1984 metais Č. Sugiharai suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. J. Zwartendijkui šis titulas suteiktas 1997-aisiais.

J. Zwartendijkas po mirties apdovanotas Lietuvos žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Kaip BNS teigė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė, Tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ penktadienį paskelbus, kad konsulas Grazianas Pedroja (Gracianas Pedrocha) susijęs su prabangiu nekilnojamuoju turtu Kroatijoje, už kurio slypi įtakingi asmenys iš Rusijos, VSD bus klausiama, ar garbės konsulas gali toliau eiti pareigas.

„Pasirodžius informacijai apie Lietuvos Respublikos garbės konsulo Šveicarijoje verslo ryšius, Užsienio reikalų ministerija kreipsis į VSD dėl išvados, ar jis gali toliau eiti šias pareigas“, – BNS teigė ministro patarėja.

„Siena“, remdamasi nutekintais „Pandora Papers“ duomenimis, skelbia, kad minimi asmenys – Rusijos oligarchas Konstantinas Gološčiapovas bei buvęs Rusijos energetikos ministras Igoris Jusufovas.

V. Šmaižytė-Kuliešienė priminė, kad kandidatų į Lietuvos garbės konsulus patikrą atlieka VSD, o Užsienio reikalų ministerija, skirdama konsulus, „vadovaujasi VSD pateikta išvada“.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad garbės konsulai „neatlieka politinių užduočių, neturi prieigos prie riboto naudojimo informacijos“.

Pasak „Sienos“ ir Kroatijos tiriamosios žurnalistikos centro „Oštro“ tyrimo, G. Pedrojos įmonė „Realty Investments“ susijusi su keturių prabangių vilų kompleksu Kroatijos Šipano saloje, vadinamu „kod Rusia“ .

Dar 2012-aisiais žiniasklaida atskleidė, jog kompleksas susijęs su Konstantinu Gološčiapovu – Rusijos oligarchu, pramintu „Putino masažuotoju“, kuris, kaip teigiama tyrime, vilas pirko per Kroatijoje registruotą  kompaniją „Mikado“.

Pinigai, pasak tyrimo, prabangioms rezidencijoms pirkti atkeliavo iš ofšorinių kompanijų, mažiausiai viena jų, „Cadram Holding“, tiesiogiai susijusi ir su Igoriu Jusufovu, 2001–2004 metais ėjusiu Rusijos energetikos ministro pareigas, taip pat dirbusiu „Gazprom“ ir „Rosneft“ valdybose.

Teigiama, kad 2012-aisiais „Mikado“ pagrindine akcininke vos už 2,4 tūkst. eurų tapo su I. Jusufovu susijusi Panamoje registruota „Cadram Holding“, o 2014-aisiais „Mikado“ už 20 tūkst. JAV dolerių jau perėmė Šveicarijos įmonė „Realty Investments“, vadovaujama Lietuvos garbės konsulo G. Pedroja'os.

Faktinio savininko Šveicarijos kompanijos dokumentai neatskleidžia, pats G. Pedroja „Sienai“ taip pat nesutiko atskleisti, ar vilų kompleksas liko I. Jusufovo nuosavybe, ar jis pažįsta I.Jusufovą ar K.Gološčiapovą.

Estijos garbės konsulatą ženklinanti lentelė papuošė Jūrinio verslo centro fasadą. Ją atidengė Estijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Jana Vanaveski ir A.Šileika – naujasis Estijos garbės konsulas Klaipėdoje.

Teigiama, kad Estijos garbės konsulato atidarymas uostamiestyje skatins glaudesnį bendradarbiavimą ekonomikos, verslo ir švietimo srityse. Užsienio šalių garbės konsulatai Klaipėdoje ėmė sparčiai kurtis nuo 2002-ųjų. Tada veikė Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Suomijos ir Švedijos garbės konsulatai bei Rusijos generalinis konsulatas.

Maždaug prieš dešimtmetį uostamiestyje veiklą nutraukė Latvijos, Ukrainos bei Lenkijos garbės atstovybės.

Šiuo metu Klaipėdoje veikia Baltarusijos, Kazachstano, Vokietijos, Rumunijos, dabar jau ir Estijos garbės konsulatai.

Garbės konsulai – tai reprezentacinio pobūdžio pareigos. Paprastai garbės konsulu tampa Lietuvos pilietis, turintis glaudžių santykių su atstovaujama šalimi, arba tos šalies pilietis, gyvenantis Lietuvoje.

Garbės konsulas turi turėti pakankamai resursų išlaikyti garbės konsulatą.

Garbės konsulatų veikla ribota. Jie atstovauja šaliai įvairiuose renginiuose. Platina informaciją apie atstovaujamą valstybę, skatina kultūrinį, ekonominį, mokslo žmonių ryšį.

Egzekvatūrą - leidimą vykdyti garbės konsulo Lietuvoje pareigas, - atsižvelgdamas į Kolumbijos prezidento ir diplomatijos vadovės sprendimą, pasirašė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Egzekvatūrą J. Didžiuliui antradienį įtiekė užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius.

„Greta verslo ir politinių santykių labai svarbu puoselėti žmonių tarpusavio ryšius, todėl siekiame, kad lietuviai ir kolumbiečiai geriau pažintų vieni kitus“, - pažymėjo viceministras.

Susitikime paminėta, kad Lietuva stengiasi išlaikyti artimą ryšį su Kolumbijos lietuvių bendruomene, toje šalyje susikūrusia pokario metais. Atkreiptas dėmesys į tai, kad gausėja kolumbiečių bendruomenė Lietuvoje.

J. Didžiulis pabrėžė esąs ir kolumbietis, ir lietuvis su dviem - Kolumbijos ir Lietuvos - piliečio pasais.

„Gerai suvokdamas abi kultūras, lengviau įžvelgiu galimybes bendradarbiauti ir abi tautas priartinti vieną prie kitos. Ir iki šiol buvau šioks toks neformalus Kolumbijos kultūros atašė - rengdavome kolumbietiškus gatvės renginius, sukūrėme „Patinka“ dainą kolumbietišku ritmu, o dabar visa tai galėsiu daryti oficialiai kartu su visa kolumbiečių bendruomene Lietuvoje“, - pažymėjo J. Didžiulis, kuris taip pat sumanė ir įgyvendina Lietuvos vienybę puoselėjantį „ToBeLT“ projektą.

Garbės konsulas yra užsienio valstybės paskirtas asmuo, kuris be finansinio atlygio siekia stiprinti dvišalius diplomatinius, ekonomikos ir kultūros santykius, teikia konsulines paslaugas. Šiuo metu užsienio šalims Lietuvoje atstovauja 49 garbės konsulai, o Lietuvai užsienio šalyse - 212 garbės konsulų.

Tai jis garantavo ketvirtadienį per susitikimą su Lietuvos garbės konsulu Kryme Sergejumi Petričenka.

Viceministras patikino garbės konsulą, kad Lietuva visuomet gerbs Ukrainos teritorinį vientisumą ir niekada nepripažins Krymo okupacijos.

„Lietuva nepripažįsta Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo pusiasalio aneksijos, todėl mums labai svarbu ir ateityje išlaikyti Jūsų, kaip Lietuvos garbės konsulo Ukrainoje, Kryme, statusą“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas M. Bekešius.

Jis pabrėžė, kad S. Petričenkos sukaupta patirtis Kryme ir turimi ryšiai padės Lietuvai palaikyti kultūrinį ryšį su ten gyvenančiais Ukrainos piliečiais. 

Anot URM, S. Petričenka 2005 metais buvo paskirtas Lietuvos garbės konsulu Ukrainos pietuose esančiame Simferopolio mieste. Jis aktyviai dirbo siekdamas plėsti dvišalę prekybą Kryme, glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos ambasada Ukrainoje, padėjo organizuoti kultūrinius renginius.

2014 metų kovo mėnesį S. Petričenka su šeima persikėlė į Dnipro miestą, kur tęsia Lietuvos garbės konsulo Kryme veiklą.

Šiuo metu Lietuva turi dešimt garbės konsulų Ukrainoje. Lietuvos garbės konsulai dirba Bila Cerkvoje, Charkove, Chersone, Dnipre, Ivano Frankivske, Lvove, Odesoje, Simferopolyje (su laikina būstine Dnipre), Užhorode ir Žitomire.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį sustabdė galbūt korupcija įtariamo Lietuvos garbės konsulo Barselonoje Jordi Sumarrocos (Žordi Sumarokos) įgaliojimus.

„Atsižvelgiant į tai, kad garbės konsulo atžvilgiu vykdomas teisinis tyrimas, užsienio reikalų ministras L.Linkevičius laikinai sustabdė J.Sumarrocos garbės konsulo įgaliojimus“, - BNS sakė ministro atstovas spaudai Kęstutis Vaškelevičius.

Jo teigimu, apie J.Sumarrocos atžvilgiu vykdomą teisinį tyrimą Ispanijos Užsienio reikalų ministerija detaliau Lietuvos neinformavo.

Kaip liepos mėnesį pranešė lrytas.lt, statybos bendrovei „Teyco“ vadovaujantis J.Sumarroca buvo sulaikytas, jo namuose ir bendrovėje atlikta krata. Skelbta, kad verslininkui pateikti įtarimai dėl korupcijos skandalo viešosios administracijos srityje, susijusio su netoli Barselonos esančio pajūrio miesto Toredembaros seniūnija. Įtarimai verslininkui dėl kyšių seniūnijai buvo pateikti prieš metus.

Manoma, jog garbės konsulas J.Sumarroca tuometiniam Toredembaros miesto merui yra sumokėjęs daugiau nei pusės milijono eurų kyšį, pervesdamas pinigus pastarojo įmonėms.

Garbės konsulai atstovauja Lietuvai be atlygio, tačiau jiems keliami reikalavimai dėl nepriekaištingos reputacijos.

Užsienio reikalų ministerijai sulaukus oficialios informacijos dėl korupcija įtariamo Lietuvos garbės konsulo Barselonoje Jordi Sumarrocos (Žordi Sumarokos), greičiausiai bus atsisakyta jo paslaugų, sako ministras Linas Linkevičius.

„Ispanijos Vyriausybei yra išsiųsta nota, ir patvirtinus tuos faktus mes, be abejo, pradėsime procedūrą atsisakydami garbės konsulo paslaugų“, - BNS sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad garbės konsulai atstovauja Lietuvai be atlygio, savo laisvalaikio sąskaita, tačiau jiems keliami reikalavimai dėl nepriekaištingos reputacijos.

„Jei ta reputacija taps ne tokia nepriekaištinga, mes negalime tęsti bendradarbiavimo. Čia yra logiška“, - sakė ministras.

Kaip pranešė lrytas.lt, statybos bendrovei „Teyco“ vadovaujantis J.Sumarroca buvo sulaikytas praėjusią savaitę Barselonoje, jo namuose bei jo bendrovėje atlikta krata. Verslininkui pateikti įtarimai dėl korupcijos skandalo viešosios administracijos srityje, susijusio su netoli Barselonos esančio pajūrio miesto Toredembaros seniūnija. Įtarimai verslininkui dėl kyšių seniūnijai buvo pateikti prieš metus.

Manoma, jog garbės konsulas J.Sumarroca tuometiniam Toredembaros miesto merui yra sumokėjęs daugiau nei pusės milijono eurų kyšį, pervesdamas pinigus pastarojo įmonėms.

Odesa išlieka patraukliausia Ukrainos vieta užsienio investuotojams. Lietuviai čia dirba įvairiausiuose sektoriuose, tačiau iš kai kurių, pvz., statybų, jau ketina trauktis. Verslininkų teigimu, situacija Odesoje dabar beveik tokia, kokia Lietuvoje buvo 2009-aisiais.

Lietuvos įmonės daugiau nei dešimtmetį Odesoje užėmusios nemažą statybų rinkos dalį – stato gyvenamuosius namus, viešbučius, verslo centrus ir pagal apyvartą pirmauja tarp kitų užsienio kompanijų. Tačiau pastaruoju metu ši rinka čia traukiasi, pardavimai mažėja.

„Šiuo metu Odesoje situacija yra panaši, kokia buvo Lietuvoje 2009 metais, kai Lietuva buvo pakliuvusi į didžiausią visų laikų finansinę krizę. Jeigu nenorime patirti nuostolių, mes privalome toliau pasilikti šiame versle ir užbaigti tuos projektus. Dėl to, kad rinka susitraukė, pardavimai sumažėjo, tai, be abejo, užtruks ilgiau, nei mes tikėjomės“, – sako AB „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.

Tačiau požiūris į užsienio kompanijas Odesoje esą tampa palankesnis, mažėja biurokratinių kliūčių tad, pvz., licencijas gauti – jau lengviau.

Kita vertus, dėl konflikto Rytų Ukrainoje, verslas iš vietos valdžios nori saugumo garantijų. Šalyje tebesiautėja reketos, gamyklos tiesiog užgrobiamos.

„Investicinis klimatas Ukrainoje nėra pats palankiausias šiuo metu, ir mūsų investuotojai tai nurodo kaip pirmą priežastį, kuri neleidžia pritraukti investicijų į šią šalį“, – teigia Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis.

„Svarbu geras susisiekimas su Odesa, nes verslas skaičiuoja laiką – juk tai pinigai. Ekonominės galimybės Odesoje didelės“, – tikina Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Pietų Ukrainos regionams Konstantinas Ržepiševskijus.

Valdžia žada verslui saugumą, taip pat – sutvarkyti infrastruktūrą, ypač kelius, suteikia nekilnojamojo turto lengvatų.

„Pernai Odesa sulaukė 640 milijonų dolerių tiesioginių investicijų. Investuotojas ne tik turi galimybę pasiimti pelną, bet ir kai ką duoti miestui – kuo įtakingesnis investuotojas, tuo geriau Odesai. Juk taip kuriamos naujos darbo vietos, mokami atlyginimai – miestas tik laimi“, – teigia Odesos savivaldybės Ekonomikos plėtros departamento direktorius Dmytrijus Radulovas.

Tarp svarbiausių sektorių lietuviams – transportas ir logistika.

Odesos jūros uoste susikerta tarptautinis vandens koridorius Europa–Artimieji Rytai. Praėjusiais metais į jūros uosto infrastruktūrą investuota daugiau nei 80 milijonų dolerių. Investuotojai – iš Didžiosios Britanijos ir Vokietijos. Tiesioginės Lietuvos investicijos praėjusiais metais siekė daugiau nei 7 milijonus dolerių.

„Turime smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių, teikiančių turizmo paslaugas. Čia atidaryta viešbučių, kavinių. Paslaugų sektorius visiškai neužimtas. Lietuviai verslininkai įžengė ir į energetikos rinką – jie siūlo alternatyvias atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės ar vėjo – energetikos sistemas“, – sako Lietuvos garbės konsulė Odesoje Jelena Drutis.

Pagal tiesiogines investicijas Odesos regione pirmauja Kipras, Vokietija ir Prancūzija. Lietuva irgi pirmajame dešimtuke.

Vilniuje ketvirtadienį prasideda šeštasis Lietuvos garbės konsulų suvažiavimas, kuriame dalyvaus apie 120 pareigūnų.

Ketvirtadienį garbės konsulai dalyvaus Baltijos investuotojų forume. Jo metu bus diskutuojama apie globalios ekonomikos kontekstą.

Taip pat konsulai stebės ir Lietuvos verslo sektorių pristatymą, per kurį jie bus supažindinti su Lietuvos verslo interesais ir galimybėmis – inžinerijos ir maisto sektorių perspektyvomis, investicijų į Lietuvos ekonomiką galimybėmis, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM)

Penktadienį numatyti konsulų susitikimai su prezidente Dalia Grybauskaite, ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi, užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

Užsienio reikalų ministerijoje garbės konsulai diskutuos apie Lietuvos užsienio politiką, aptars strateginės komunikacijos vaidmenį, konsulinės pagalbos Lietuvos piliečiams užsienyje klausimus, susitiks su regioninių departamentų atstovais.

Šeštadienį numatyta kultūrinė programa – garbės konsulai turės galimybę artimiau susipažinti su Vilniaus miestu.

Anot URM, garbės konsulai atlieka svarbų vaidmenį, talkindami į bėdą patekusiems Lietuvos piliečiams visame pasaulyje ir ypač šalyse, kuriose nėra Lietuvos ambasadų ar konsulatų. Garbės konsulai, gerai išmanydami vietos įstatymus ir papročius, yra nepamainomi talkininkai krizių atveju bei teikiant pagalbą nukentėjusiems ir sulaikytiems lietuviams.

Garbės konsulais užsienyje gali būti skiriami įvairių profesijų žmonės: verslininkai, politikai, menininkai, visuomenės ir kultūros veikėjai. Jie prisideda prie prekybos, ekonomikos, kultūros, mokslo ir švietimo ryšių stiprinimo, atstovauja Lietuvai viešuose renginiuose ir susitikimuose, bendradarbiauja su priimančiojoje valstybėje gyvenančiais Lietuvos piliečiais ir išeivija.

Garbės konsulais gali būti skiriami ir ne Lietuvos piliečiai. Jie nėra Lietuvos valstybės tarnautojai ir negauna atlyginimo iš valstybės biudžeto. Garbės konsulų suvažiavimai Lietuvoje rengiami nuo 2001 metų.

Ketvirtadienį paskirtas devintasis Lietuvos garbės konsulas Ukrainoje. Juo tapo Jurijus Lytvynenko.

Jis bus Lietuvos garbės konsulu Kijevo srityje, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Lietuvos garbės konsulai dirba Lvove, Žitomire, Chersone, Užgorode, Ivano Frankivske, Dniepropetrovske, Odesoje, Simferopolyje (su laikina būstine Dniepropetrovske).

Lietuvos garbės konsulo paskyrimas yra reikšmingas žingsnis stiprinant Lietuvos interesų atstovavimą šiame svarbiame Ukrainos regione, teigiama URM pranešime.