Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė pasidžiaugė, kad savivaldybė gavo Europos Tarybos apdovanojimą, kuris teikiamas viešojo valdymo institucijoms visose ES šalyse.

Šio konkurso esmė buvo, ar savivaldybė įgyvendina 12 gerojo valdymo principų: atstovavimą, sąžiningą rinkimų organizavimą, reagavimą, veiksmingumą ir efektyvumą, atvirumą ir skaidrumą, teisėtumą, etišką elgesį, kompetencijas ir gebėjimus, inovacijas ir atvirumą pokyčiams, patvarumą ir ilgalaikes orientacijas, stabilų finansų valdymą, žmogaus teisių, kultūrinių įvairovių ir socialinę sanglaudą bei atskaitomybę.

Po metų, jei norėsime šį statusą išlaikyti, turėsime vėl įveikti visus tuos etapus.

"Pagal apdovanojimo taisykles buvo trys etapai, reikėjo atlikti gyventojų apklausą, po to – apklausti tam tikrą skaičių savivaldybės administracijos darbuotojų ir miesto tarybos narių. Tada reikėjo užpildyti klausimyną, tai yra pateikti įrodymus, kaip savivaldybė atitinka 12 gerojo valdymo principų. Tų įrodymų surašėme apie 100 lapų. Mes visus tuos etapus įgyvendinome ir gavome apdovanojimą", – džiaugėsi I. Butenienė.

Klaipėda vienintelė iš didžiųjų šalies miestų dalyvavo šiame konkurse.

Iš 60 Lietuvos savivaldybių jame dalyvavo 35, 14 buvo apdovanotos, tarp jų – ir Klaipėda.

"Šis apdovanojimas skirtas vieneriems metams. Po metų, jei norėsime šį statusą išlaikyti, turėsime vėl įveikti visus tuos etapus. Na, o šiuo metu Klaipėdos savivaldybė atitinka gerojo valdymo principus. Džiaugiamės rezultatu, mėginsime dalyvauti ir kitais metais. Pasimatuosime, ar viskas gerai", – teigė I. Butenienė.

Esą tokie konkursai savivaldybėms padeda įvertinti stipriąsias ir silpnąsias valdymo puses sprendimų priėmimo proceso ir viešųjų paslaugų teikimo srityje, prisideda prie savivaldybės demokratinio valdymo tobulinimo.

Klaipėdą lenkė tik Vilnius

Per miesto tarybos komitetus keliauja Klaipėdos savivaldybės 2013–2020 m. strateginio plėtros plano įgyvendinimo praėjusių metų ataskaita. Šiuo laikotarpiu buvo numatyta vykdyti 249 priemones. Iš jų užbaigta 4,5 proc., vykdoma – 90 proc., nevykdoma – 5,6 proc.

Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė pasakojo, kad daugėjo tiesioginių užsienio investicijų.

Pagal šį rodiklį Klaipėda yra antra šalyje. Uostamiestį lenkia tik Vilnius.

Pernai investicijos iš užsienio sostinėje vienam gyventojui siekė 16,7 tūkst. eurų. Klaipėdoje – 5,6 tūkst. eurų.

Lyginant su kitais didžiaisiais šalies miestais, uostamiestis užima gerą poziciją.

Kaune investicijos iš užsienio praėjusiais metais siekė 3,4 tūkst. eurų vienam gyventojui, Panevėžyje – 2,6 tūkst., Šiauliuose – 709 eurus.

Aukštesnis nei šalies vidurkis

Anot I.Butenienės, sėkmingai Klaipėdai pavyksta išlaikyti ir kitą rodiklį.

Uostamiestis 2016-aisiais buvo antras pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Jį taip pat lenkė Vilnius.

"Mūsų rodiklis – aukštesnis už bendrą šalies vidurkį. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Klaipėdoje buvo 872 eurai, Vilniuje – 925", – palygino vedėja.

Vienas miesto ilgalaikio strateginio plano tikslų – nuolatinis nedarbo mažinimas.

I.Butenienė teigė, kad pernai nedarbas uostamiestyje siekė 6,4 proc. Jis buvo žemesnis nei šalies vidurkis (7,5 proc.).

Iš didžiųjų šalies miestų Klaipėdą lenkė Vilnius ir Šiauliai. Juose praėjusiais metais nedarbo lygis siekė 5,9 ir 5,4 proc. atitinkamai.

Jaunimo nedarbo lygis uostamiestyje siekia tik 3,9 proc.

Problema, kuri išlieka, yra gyventojų skaičiaus mažėjimas. 2016 m. Klaipėda neteko 1,56 proc. gyventojų. Panaši situacija buvo ir užpernai.

"Iš didžiųjų šalies miestų tik Vilniuje gyventojų daugėjo. Praėjusiais metais sostinėje jų skaičius išaugo 0,24 proc. Kituose didžiuosiuose miestuose situacija buvo panaši, kaip ir Klaipėdoje. Kaune pernai gyventojų skaičius sumažėjo 1,45 proc., Panevėžyje – 2,2, Šiauliuose – 1,62", – pasakojo vedėja.

I.Butenienė atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos pašonėje yra kelios iš nedaugelio šalyje esančių priaugančių savivaldybių.

Klaipėdos rajone 2016 m. gyventojų padaugėjo 1,7 proc., Neringoje – 3,66, Palangoje – 0,23 proc.

Aplankė daugiau turistų

Miesto valdžios atstovai džiaugėsi, kad Klaipėdą atranda vis daugiau turistų.

2013 m. mieste esančiose apgyvendinimo įstaigose gyveno 154 tūkst. svečių. Pernai jų skaičius siekė 207 tūkst. Viešbučių užimtumas sudarė 51,7 proc. – šiek tiek didesnis nei ankstesniais metais.

Vertintas ir investicijų į statybas dydis. Pernai jos siekė 314 eurų vienam gyventojai. Šis rodiklis išliko panašus, kaip ir pastaruosius trejus metus.

Pernai išduoti 592 leidimai statybai ir rekonstrukcijai.

Pasak I.Butenienės, praėjusiais metais padaugėjo žmonių, kurie dirba pagal verslo liudijimą. 1 tūkst. gyventojų teko 32 verslo liudijimai.

"Gal įtakos šio rodiklio augimui turėjo ir miesto tarybos įvestos lengvatos. Dalies verslo liudijimų kainos buvo sumažintos iki euro per metus", – svarstė vedėja.

Iš visų pernai numatytų įgyvendinti Klaipėdos savivaldybės strateginio veiklos plano priemonių į priekį tikslo link nepajudėjo beveik penktadalis. Nemažai priemonių nevykdoma socialinių reikalų, sveikatos, miesto konkurencingumo, patrauklumo ir verslumo skatinimo srityse.

Penktadienį Klaipėdos miesto taryba pritarė 2013–2020 m. Strateginio veiklos plano įgyvendinimo 2014-ųjų ataskaitai.

Pernai uostamiestyje buvo atlikta arba pradėta vykdyti 79 proc. visų numatytų priemonių. Ne vienam uostamiesčio politikui kliuvo tai, kad likusi plano dalis, sudaranti beveik penktadalį visų suplanuotų priemonių, kol kas nepradėta vykdyti.

Dauguma priemonių, kurios per praėjusius metus taip ir nepajudėjo iš pradinio taško, apima sveikatos, sporto, socialinės atskirties mažinimo, palankesnių sąlygų verslui kūrimo bei miesto konkurencingumo ar patrauklumo didinimo klausimus.

Minėtu planu miestas buvo pasirengęs vykdyti įvairių programų. Žadėta daugiau dėmesio skirti vaikų socialinei globai, suaugusiųjų švietimui, tobulinti mokinių ugdymo procesą, suteikti daugiau galimybių sportuoti.

Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjos Indrės Butenienės teigimu, šie planai bus įgyvendinami vėliau, nes dabar laukiama, kol bus galima teikti paraiškas valstybės ir ES fondų, programų bei kitoms lėšoms gauti.

Kelio finišo tiesės link dar skintis nepradėjo ir planai gerinti miesto infrastruktūrą. Rengiant planą buvo užsibrėžtas tikslas daugiau dėmesio skirti Klaipėdos nuotekų valymui, naujai įvertinti miesto šilumos ūkį, rengtis diegti atsinaujinančius šaltinius, iškelti aukštos įtampos oro liniją.

Pernai tik planu liko ir pietinių miesto rajonų gyventojų viltys, kad bus įrengta daugiau automobilių stovėjimo aikštelių.

Realių veiksmų nebuvo imtasi ir siekiant tobulinti miesto turizmo sektorių bei skatinti vidutinio ir smulkiojo verslo plėtrą mieste.

ES pinigų laukia ir daugiau priemonių, tačiau I.Butenienė patikino, jog patys svarbiausi projektai, kuriems buvo numatyta gauti europinių lėšų, yra vykdomi. Anot jos, nevertėtų dramatizuoti šiuo metu susidariusios padėties.

„Atliekama maksimaliai tiek, kiek galima“, – patikino savivaldybės darbuotoja.

Planuojama, kad kitais metais Klaipėdos miesto poreikiams prireiks 152,4 mln. eurų, tai yra trimis milijonais eurų mažiau nei šiemet. Tačiau savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė net neabejoja, jog 2015-aisiais miesto išlaidos bus didesnės.

Liūto dalis – švietimui

Daugiau nei pusė, tai yra net 51,4 proc. visų asignavimų Klaipėdoje šiais metais sudarė švietimo išlaidos. 2013 m. jos buvo dar didesnės ir siekė 54 proc.

Tai yra milžiniška suma. Vien mokinio krepšelis uostamiestyje sudaro iki 115 mln. litų per metus. Klaipėdoje veikia 44 savivaldybės ir 4 nevalstybinės ikimokyklinės įstaigos, kuriose ugdoma beveik 8 tūkst. vaikų.

Be to, dar veikia 7 darželiai-mokyklos bei viena pradinė mokykla, kurioje yra per 2 tūkst. moksleivių ir ikimokyklinukų.

Dar Klaipėdoje yra 36 bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose mokosi beveik 17 tūkst. moksleivių ir dirba keli tūkstančiai pedagogų. Jų algoms šiais metais miestui reikėjo per 12,7 mln. litų.

Planuojama, kad 2015-aisiais švietimo išlaidos Klaipėdoje kiek sumažės ir sudarys 51 proc. visų asignavimų.

Strateginiuose planuose matyti, kad 2015 m. išlaidos išaugs nuotolinio mokymo diegimui. Jei šiemet tam buvo skirta 31 tūkst. litų, kitąmet nuotoliniam mokymui mieste jau yra numatyta 133,5 tūkst. litų.

Padvigubės išlaidos ir elektroninio mokinio pažymėjimo projekto įgyvendinimui. Jei šiemet tam skirta 218 tūkst. litų, tai kitais metais planuojama išleisti net 438 tūkst. litų.

Be to, kitais metais Rugsėjo 1-osios šventei Klaipėdos arenoje miestas vėl nepagailės 30 tūkst. litų. Tiek, kiek buvo skirta ir šiemet.

Rašys 18 tūkst. laiškų

Klaipėdos savivaldybės administracijos reikmės 2015 m. sudarys 7,6 proc. visų metinių miesto išlaidų. Tiesa, bemaž pusė visos šios sumos – paskoloms grąžinti. Tai yra beveik 15 mln. litų.

Uostamiesčio savivaldybėje yra 440 etatų, darbuotojų atlyginimams kitais metais planuojama skirti 12,1 mln. litų, šiais metais tam reikėjo 11,2 mln.

Kitais metais tikimasi sutaupyti biudžetinių įstaigų patalpų šildymo sąskaita. Šios išlaidos turėtų sudaryti 12 mln. litų. Šiemet tai miestui atsiėjo 14 milijonų.

Savivaldybės veiklai užtikrinti kitais metais planuojama skirti 22,8 mln. litų. Administracijos direktoriaus rezervinis fondas išliks toks pat, kaip ir šiais metais – 100 tūkst. litų, nepasikeis ir mero reprezentacinis fondas, kuris 2015 m. numatytas 42 tūkst. litų.

Beje, miestui kainuoja narystė Lietuvos savivaldybių asociacijoje, per metus tai sudaro 117,8 tūkst. litų. Dalyvio mokestis už narystę tarptautinių organizacijų veikloje Klaipėdai kainuoja dar 31 tūkst. litų.

Planuojamų 2015-ųjų miesto išlaidų dokumentuose savivaldybės darbuotojų korespondencijai numatyti 64 tūkst. litų, paraštėje pažymėta, kad už šiuos pinigus ketinama išsiųsti ir 18 tūkst. laiškų.

Sporto ir meno kaina

2015 m. miestas nusprendė dvigubinti prioritetinių sporto šakų didelio sportinio meistriškumo klubų finansavimą, todėl tam numatyta 2,3 mln. litų, šiemet tam buvo skirta 1,1 milijono.

Kitais metais prestižinių tarptautinių sporto renginių pritraukimo bei organizavimo mieste išlaidos išaugs iki 150 tūkst. litų. Šiais metais tam skirta 107 tūkstančiai. Sporto skyriui nenusileido ir kultūros entuziastai, pateikę pageidavimą, kad 2015-aisiais reprezentacinių festivalių organizavimui būtų nepagailėta 300 tūkst. litų, nors šiemet tam užteko 199 tūkstančių.

Beje, Žvejų rūmų veiklos organizavimas kitais metais miestui kainuos jau nebe 977 tūkst., kaip šiemet, bet 1,38 mln. litų. Nežymiai, bet išaugs ir Koncertų salės veiklos organizavimo išlaidos ir 2015 m. jos sieks 2,227 mln. litų.

Turizmo užmojai

Valdininkai, pasidžiaugę, kad 2014 m. į Klaipėdą atvykstančių turistų skaičius išaugo 10 proc., palyginti su 2013 m., nusprendė, kad turi tuos srautus išlaikyti, o tam reikia pinigų. Todėl nemokamos informacijos teikimui turistams kitais metais planuojama skirti 240 tūkst. litų.

O Klaipėdos miesto turizmo galimybių pristatymui tarptautinėse parodose ir verslo misijose numatyta dar 46 tūkst. litų.

2015 m. uostamiesčiui suteikta proga priimti tarptautinį renginį "The Tall Ships Regatta". Klaipėdoje startuojanti regata aplankys kelis Švedijos uostus ir finišuos Ščecine Lenkijoje.

Regatoje turėtų dalyvauti 25–43 laivai ir ji bus mažesnė nei uostamiestį 2009 ir 2011-aisiais aplankiusios regatos, tačiau tam miestas planuoja skirti 1,1 mln. litų.

Prie šio renginio finansavimo ketina prisidėti ir Vyriausybė. 2015 m. planuojama organizuoti dar vieną regatą "Baltic Sail", kuri miestui kainuos mažiau, bet taip pat nepigiai.

Klaipėda bus žalesnė

Kitais metais gerokai daugiau pinigų prašoma ir miesto gatvių želdinimui. Jei šiemet tam buvo skiriama 400 tūkst. litų, 2015-iesiems prašoma 600 tūkst.

Siekiant gerinti dviračių eismo saugumą, kasmet planuojama genėti medžius ir krūmus, augančius šalia dviračių takų Šiaurės rage, prie Minijos, Kretingos, Herkaus Manto, Liepojos gatvių žaliųjų juostų, P.Lideikio g. tilto prieigų.

Taip pat norima daugiau pinigų ir miesto gėlynams arba želdynams tvarkyti – 420 tūkst. litų, šiais metais tam buvo skirta 263 tūkstančiai.

Už šiuos pinigus kitais metais planuojama toliau tvarkyti esamus želdynus, kurti naujus bei atsodinti daugiamečius gėlynus.

Miesto tvarkdariai nusiteikę išvalyti 17 vandens telkinių, kurių pakrantės ir plotai sistemingai bus valomi nuo užteršimo įvairiomis atliekomis.

2015 m. bus tęsiama medinių laiptų ir takų, vedančių per apsauginį kopagūbrį, priežiūra.

Planuojama kasmet tvarkyti medinius takus ir laiptus Klaipėdos miesto paplūdimiuose Smiltynėje, Melnragėje ir Giruliuose.

Beje, tam kitais metais numatyta 130 tūkst. litų, šiemet šiems darbams užteko 96,5 tūkstančių.

Kainuos iškeldinimai

2015-aisiais mieste numatoma tęsti pradėtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Už 0,199 ha teritoriją Nemuno g. 93A, reikalingą Baltijos pr. tęsiniui tiesti, savininkams bus sumokėta 1,3 mln. litų. Šios išlaidos guls jau ne ant miesto, bet ant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pečių.

Pradėti žemės sklypų Bangų g. 11, Gluosnių g. 6, Danės g. 6, reikalingų Bastionų gatvei tiesti, paėmimo procedūrą. Atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą bus atlaisvinta 0,09 ha teritorijos, paimtas visuomenės poreikiams 332 kv./m bendrojo ploto negyvenamosios paskirties pastatas Bangų g. 11.

Šiais metais iš Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos ir kitų pramonės plėtros teritorijų nuolatinių gyventojų iškeldinimui Vyriausybė skyrė 2,383 mln. litų.

Skaičiai gali keistis

2015-ųjų uostamiesčio biudžetas bus svarstomas kitą savaitę Klaipėdos miesto tarybos posėdyje. Visi skaičiai politikams pateikti jau nebe litais, o eurais. Tačiau tai esmės nekeičia.

Vis dėlto tam tikra paklaida egzistuoja.

"Pateikėme šį planą tvirtinti šiek tiek anksčiau nei įprastai, todėl yra tam tikrų netikslumų, nes vien algos biudžetininkams nuo kitų metų kovo 1-osios didės dar 5 procentais. Tad savo planą visose programose, kur įrašytas darbo užmokestis, turėsime koreguoti", – teigė I.Butenienė.

"Šiame plane, kuris pateiktas miesto tarybai, yra prognozuojami kitų metų biudžeto duomenys, bet skaičiai gali keistis. Nes mes dar neturime lėšų valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, nežinome, koks bus mokinio krepšelis, nes tai – didelės sumos. Prognozė nuo realybės gali skirtis gal 5 milijonais litų", – neslėpė Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė.

Klaipėdos laukia įtampos kupini metai. Nors planuojamas šiųmetis miesto biudžetas yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus ir numatomos pajamos tarsi pranašauja, jog sunkmetis baigėsi, jau dabar abejojama, ar tai atitinka realybę. Todėl gali būti, kad jau vasarą kai kurioms sritims reikės drastiškai nurėžti pinigus.

Didėja 23 mln. litų

"Mes jaučiame įtampą. Viena vertus, džiugu, kad biudžeto prognozuojamos pajamos didėja, tačiau sunku pasakyti, kaip seksis jas surinkti. Tik metų pabaigoje, jei pavyks surinkti planuotas pajamas, galėsime atsikvėpti", – neslėpė Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė.

Svarbiausią metų dokumentą – Klaipėdos biudžeto pajamų ir išlaidų planą miesto taryba tvirtins šiandien.

Numatoma, kad šiųmečio Klaipėdos biudžeto pajamos bus 392 mln. litų. Tai yra 6,2 proc., arba apie 23 mln. litų, daugiau nei pernai.

Suplanuotų išlaidų suma – beveik 410 mln. litų, todėl numatoma, jog apie 10 mln. litų reikės skolintis.

Savivaldybė paskolų dar gali imti ES finansuojamiems projektams kofinansuoti. "Pastaraisiais metais visada skolindavomės investicijoms, taip yra ir šiemet, nes rasti tuos 10 mln. litų pačiame biudžete labai sudėtinga", – aiškino R.Kambaraitė.

Stengsis nepalikti skolų

Skaičiuojama, jog net 45 proc. biudžeto pajamų turi sudaryti gyventojų pajamų mokestis (GPM) – jo į iždą per metus reikia surinkti 177 mln. litų.

Norint tai pasiekti, klaipėdiečiai iš viso turi sumokėti 305 mln. litų GPM, nes nemaža dalis surinktų mokesčių patenka ne į Klaipėdos savivaldybės, o į valstybės biudžetą.

"Finansų ministerija prognozuoja, jog šiemet į Klaipėdos savivaldybės biudžetą gyventojai pajamų mokesčio turėtų sumokėti 35,5 mln. litų daugiau nei buvo pernykštis planas. Tačiau pernai surinkome mažiau nei planuota, todėl realus augimas šiemet turėtų siekti 39 mln. litų. Sunku pasakyti, kodėl Finansų ministerija taip suplanavo, tačiau baiminamės, kad tokios prognozės yra sunkiai įgyvendinamos", – teigė R.Kambaraitė.

Biudžeto išlaidos kol kas suplanuotos pagal prognozuojamas pajamas. Tačiau jau liepą, jei bus aišku, kad nesiseka gauti tiek GPM, kiek planuota, teks peržiūrėti biudžeto pajamų ir išlaidų planą.

"Gali būti, jog kai ko, kas planuota, teks atsisakyti, smarkiai mažinti išlaidas, kad neliktų didelių skolų 2015 metams", – realiai į ateitį žvelgė R.Kambaraitė.

Miesto veidas – už borto

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas taip pat neslėpė, jog Finansų ministerijos nuleista GPM prognozė kelia rūpesčių.

"Šis mokestis ir prognozuojamos pajamos iš jo ir yra didžiausia biudžeto rizika. Tačiau mes tokius skaičius turime įsirašyti, nes jie "nuleisti" iš Seimo. Kitaip elgtis negalime. Galime tik dar labiau rizikuoti ir didinti prognozuojamas pajamas kitais mokesčiais", – teigė A.Šulcas.

Jis pabrėžė, jog GPM surinkimo prognozės yra pernelyg optimistinės, nes sunku tikėtis, jog taip smarkiai didėtų dirbančiųjų skaičius ar atlyginimai, kad per metus papildomai būtų galima surinkti beveik 40 mln. litų.

"Šiaip ar taip pasitvirtinsime išlaidas pagal prognozuojamas pajamas, o paskui, jei reikės, jas peržiūrėsime", – situacijos labai nedramatizavo A.Šulcas.

Nors šiųmetis biudžetas jau beveik pasiekė prieškrizinį lygį, vicemeras jį vis tiek buvo linkęs vadinti išgyvenimui skirtu iždu. Esą daugiausia pinigų planuojama būtiniausiems klaipėdiečių poreikiams, pavyzdžiui, mokykloms išlaikyti, gatvėms valyti.

"Džiaugiamės tuo, kad šiųmečiame biudžete jau pavyko rasti pinigų biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondams atkurti, nes pastaruosius kelerius metus juos buvome sumažinę 5 proc.

Manau, gyvensime taip pat, kaip pernai, tačiau labai atidžiai turėsime žiūrėti, kaip į biudžetą sekasi rinkti planuotas pajamas", – tvirtino A.Šulcas.

Jis pabrėžė, jog biudžete vis dar nėra pinigų prabangos priemonėms.

"Deja, už borto liko tai, kas visiems labiausiai rūpi, – miesto vaizdas. Tikrai nėra pinigų aikštėms, skverams atnaujinti, nepirksime ir naujo inventoriaus. Kita vertus, pasiruošimas tokiems darbams vyks, nes jis reikalingas. Pavyzdžiui, norint pradėti tvarkyti Atgimimo aikštę, tam reikalingų dokumentų tvarkymui, paraiškų pildymui, projektų rengimui, tyrimams reikia gal penkerių metų", – aiškino Klaipėdos mero pavaduotojas.

Rengsis ateičiai

Klaipėdos biudžeto pajamos paskirstomos pagal jau anksčiau patvirtintą šiųmetį strateginį veiklos planą.

Jis buvo rengiamas kelis mėnesius, daug diskutuota ir su politikais, ir su visuomene.

"Beveik viskas, ko pageidauta, į tą planą yra įtraukta ir finansavimas numatytas. Galima sakyti, kad už borto liko politikų noras rekonstruoti Tomo gatvę, darželiuose atnaujinti virtuves ir tęsti miesto centrinio stadiono darbus. Jie, beje, į veiksmų planą įrašyti, tačiau finansavimas nenumatytas, nes ieškoma kitų būdų, kaip sutvarkyti stadioną", – teigė Klaipėdos savivaldybės

Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Ji pabrėžė, jog nemaža dalis šiųmečio biudžeto pinigų bus skirta tarsi nematomiems darbams.

"Reikia tinkamai pasirengti pretenduoti į ES paramą, nes prasidėjo naujas programavimo laikotarpis. O tas tinkamas pasirengimas yra atliktos galimybių studijos, parengti techniniai projektai. Tik turint šiuos dokumentus galima teikti paraišką gauti finansavimą objektų tvarkymui", – aiškino I.Butenienė.

Šiųmečiame biudžete yra suplanuoti pinigai Vasaros estrados panaudojimo galimybių studijai, Atgimimo aikštės sutvarkymo galimybių studijai, naujo Klaipėdos baseino projektavimo darbams.

"Biudžeto pinigai bus skirti einamosioms išlaidoms, naujiems nedideliems projektams ir pasiruošimui ateičiai", – konstatavo Strateginio planavimo skyriaus vedėja.

Komentaras
Aras Mileška
Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas

Gyventojų pajamų mokesčio šiemet surenkama daugiau nei pernai. Tai gali būti tik dėl dviejų objektyvių priežasčių. Viena jų – padidinta minimali alga, kita – išaugęs dirbančiųjų skaičius. Tačiau sprendimų dėl minimalaus atlyginimo didinimo dar nėra, o dirbančiųjų skaičius vis mažėja, todėl realių priežasčių, kad būtų surenkama daugiau gyventojų pajamų mokesčio, tikrai nėra. Gal tiems, kurie prognozuoja pajamas iš mokesčių, ir atrodo, kad sunkmetis jau baigėsi, tačiau versle nuotaikos yra kitokios. Pavyzdžiui, uoste sumažėjo krova, vadinasi, sumažėjo ir dirbančiųjų. Gamyba ir eksportas auga, tačiau šiose srityse yra diegiamos naujausios technologijos, dirba robotai, automatai, konvejeriai, todėl žmonių rankų reikia mažiau ir jie atleidžiami. Kitaip tariant, kalbos apie tai, kad ekonomika atsigauna, kol kas yra tik tam tikra politinė propaganda. Tikrai nesijaučia, kad Klaipėdoje per šiuos metus bus įkurta daugybė naujų darbo vietų, darbuotojams kils atlyginimai, todėl ir gyventojų pajamų mokesčio bus sumokėta gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Manau, miesto politikams, kurie šiandien patvirtins prognozuojamas biudžeto pajamas ir jo išlaidas, po kurio laiko skaičius teks peržiūrėti.

Šiemet planuojama

Parengti 81 teritorijų planavimo dokumentą.
Parengti galimybių studiją dėl Atgimimo aikštės ir gretimybių raidos.
Parengti galimybių studiją dėl Šv. Jono bažnyčios bokšto atstatymo.
Pradėti pasirengimą "The Tall Ship Races" regatai, kuri vyks 2017 m.
Įrengti 4 poilsio nameliai Girulių kempinge.
Baigti kūrybinio inkubatoriaus "Kultūros fabrikas" pastato rekonstrukciją.
Pritraukti 1 skrydžio kryptį į Klaipėdos regiono oro uostą.
Įrengti 50 požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikštelių.
Rekonstruoti 1 625,5 m lietaus nuotekų tinklų.
Pasodinti 137 medžius ar krūmus.
Pakeisti 1,8 tūkst. kv. m medinių takų ir laiptų paplūdimiuose.
Įrengti 7,6 km dviračių takų.
Baigti Joniškės, J.Janonio g., Lypkių g. rekonstrukciją.
Atlikti Pilies tilto per Danės upę kapitalinį remontą.
Rekonstruoti Daržų gatvę.
Pradėti Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžos rekonstrukciją.
Atlikti sankryžos iš Butkų Juzės į S.Daukanto g. kapitalinį remontą.
Rekonstruoti dalį Rokiškio g.
Nutiesti ištisinio asfaltbetonio dangą Taikos pr. ruože nuo Jūrininkų pr. iki Kairių g.
Sutvarkyti Debreceno g. rajono viešąją erdvę.
Pakeisti langus ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatuose.
Įrengti 4 darželio grupes.
Įrengti dirbtinės žolės dangą Futbolo mokyklos stadione.
Parengti naujo baseino statybos techninį projektą.
Suremontuoti 40 savivaldybės butų.
Nupirkti 12 socialinio būsto fondo butų.
Optimizmą temdo įtampa

Visuomenėje vykstančios diskusijos dėl Atgimimo aikštės likimo jau perkeliamos į kitą lygmenį – spręsti, kaip turi būti sutvarkyta miesto centre esanti erdvė, imsis Klaipėdos politikai.
Rytoj vyksiančiame miesto tarybos kolegijos posėdyje jos narių bus prašoma apsispręsti, ar reikia atnaujinti Atgimimo aikštę, o jei reikia, tai kaip.

„Ir savivaldybės administracija, ir kai kurie politikai inicijavo, kad klausimas dėl Atgimimo aikštės atnaujinimo būtų svarstomas kolegijos posėdyje, todėl ir teikiame tokį klausimą“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Kolegijai bus pasiūlytos trys alternatyvos, kaip tvarkyti aikštę.

Viena jų – atkurti tokį teritorijos užstatymą ir gatvių tinklą, koks buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tokia Atgimimo aikštės perspektyva numatyta ir 2000 metais parengtame teritorijos detaliajame plane.

Antroji siūloma alternatyva – sutvarkyti aikštę, tačiau išsaugoti dabartinę suformuotą atvirą erdvę, trečioji – renovuoti aikštę pagal visiškai naują koncepciją, kurią dar reikėtų sukurti.
„Politikai ir turės apsispręsti, kurią vieną šių alternatyvų pasirinkti. Gal miesto tarybos nariai pasakys, kad nieko daryti nereikia, nors abejoju, nes visi sutinka, kad Atgimimo aikštę būtina tvarkyti“, – svarstė I.Butenienė.

Kai miesto kolegija apsispręs, kaip tvarkyti Atgimimo aikštę, turėtų būti numatyta ir pinigų miesto biudžete. Jų reikėtų Atgimimo aikštės atnaujinimo programos parengimo paslaugai pirkti.

Joje būtų įvertinta, kiek kainuotų sutvarkyti šią miesto erdvę, kokią finansinę naudą iš to galima gauti.

Savivaldybės administracijoje neformali darbo grupė jau yra parengusi veiksmų planą, kaip sutvarkyti Atgimimo aikštę pagal galiojantį detalųjį planą.

„Tačiau tas planas parengtas prieš 13 metų, todėl kai kurie architektai viešai suabejojo, ar dabar vis dar tikslinga įgyvendinti jo sprendinius, nes aplink Atgimimo aikštę atsirado naujų statinių“, – teigė I.Butenienė.

Parengtame neoficialiame veiksmų plane numatyta, jog sutvarkyti Atgimimo aikštę – atkurti joje iki karo buvusį gatvių tinklą ir atstatyti pastatus būtų galima per penkerius šešerius metus. Tačiau neįvardijama, kiek tai kainuotų.

Klaipėdiečiai, gegužę dalyvavę pirmojoje uostamiestyje visuotinėje gyventojų apklausoje, jau turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl Atgimimo aikštės likimo.

Jų buvo klausiama, ar reikia atnaujinti šią teritoriją įrengiant požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. 54,82 proc. respondentų tokiai minčiai pritarė. Tačiau apklausoje dalyvavo vos 1 tūkst. 640 žmonių, tai yra 1,21 proc. turėjusiųjų tokią teisę.

Į miesto biudžetą prikapsėjus daugiau litų nei buvo planuota, politikai jau ėmė skirstyti, kur juos išleisti. Daugiausia litų „suris“ greta savivaldybės esančio pastatų patalpų remontas ir nauji dviejų darželių langai.

„Jau dabar miesto biudžete yra apie 1 mln. litų viršplaninių pajamų. Prognozuojame, kad iki metų pabaigos ši suma gali išaugti ir iki 3 mln. litų, todėl, manau, galėsime padaryti tai, ko jau anksčiau prašė politikai“, - teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Kai vasarį buvo tvirtinamas šiųmetis Klaipėdos biudžetas, miesto tarybos nariai savivaldybės administraciją buvo įpareigoję už pinigus, jei jų būtų surinkta daugiau nei planuota, pirmiausia pakeisti bent kelių darželių langus, kurie jau supuvę, geriau apšvieti miestą ir viešąsias erdves bei atkurti biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondus, kurie buvo sumažinti 5 proc.

Anot J.Simonavičiūtės, dėl atlyginimų biudžetinių įstaigų darbuotojams didinimo, kuris gali siekti 1-2 proc., bus sprendžiama paskutinįjį šių metų ketvirtį.

Socialinių reikalų komiteto nariai antradienį pritarė, kur kitur gali būti išleisti neplanuoti, tačiau į miesto biudžetą surinkti pinigai.

Kaip jau buvo sutarta ir anksčiau, pirmiausia numatoma pakeisti dviejų darželių – „Du gaideliai“ ir „Linelis“ langus. Šiam tikslui ketinama skirti 360 tūkst. litų.

Miesto erdvių ir gatvių apšvietimui papildomai numatoma skirti 323,6 tūkst. litų. „Lėšų poreikis labiau apšvieti miestą yra 800 tūkst. litų, todėl numatoma suma labiau skirta pasiruošti tokiam apšvietimui“, - aiškino Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

550 tūkst. litų bus skirti pastato, esančio Liepų g. 7, remontui. Iš šių patalpų iki metų pabaigos turėtų išsikraustyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, todėl pastate numatoma suremontuoti vieną aukštą ir įrengti 46 darbo vietas savivaldybės buhalteriams, kurie pradės dirbti centralizavus biudžetinių įstaigų buhalterijas.

Iš viso šio pastato remontas kainuos 800 tūkst. litų. Jį ketinama baigti kitais metais, todėl ir pinigų bus imama iš 2014-ųjų miesto biudžeto. „Remontas brangus todėl, jog paveldosaugininkai reikalauja, kad langus pakeistume autentiškais mediniais, o tai ir kainuoja. Kažkodėl gyventojams leidžia dėti plastikinius langus, o iš savivaldybės reikalauja medinių. Matyt, žino, kad vis tiek pinigų biudžete privalėsime rasti“, - dvigubais standartais piktinosi J.Simonavičiūtė.

Socialinių reikalų komiteto narė Audronė Banionienė suabejojo, ar Liepų g. 7 pastatą apskritai reikėtų remontuoti – gal jį tikslinčiau yra privatizuoti, o buhalterius įkurdinti kurioje nors tuščioje mokykloje. „Pastatą dabar parduotume pusvelčiui, ateitiems kartoms tikrai pavyks už jį gauti daugiau pinigų. O jei buhalteriams darbo vietas parengtume kurioje nors tuščioje mokykloje, tai vis tiek kainuotų“, - tvirtino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė.

200 tūkst. litų iš pajamų, kurių gauta daugiau nei planuota, ketinama skirti Lėbartų kapinių plėtrai. Priežastis – ankstesnis rangovas bankrutavo, o viešųjų pirkimų būdu išrinkti nauji darbininkai pasiūlė didesnę kainą nei buvo skirta pinigų.

Dar 100 tūkst. litų viršplaninių biudžeto pajamų numatoma išleisti nugriauti apleistus, grėsmę keliančius pastatus Minijos g. 132, Pievų tako g. Turgaus g. 7 ir Smiltelės g. 12B.