Pamenate kino filmą „Rokis“? D. Kasulio istorija keleriopai įspūdingesnė. Vyras neseniai laimėjo Arnoldo Schwarzeneggerio turnyrą „Arnold Classic“ ir į Lietuvą parvežė du medalius bei pagerino tris šalies rekordus. Trijų rungčių sumoje 37 metų vyras iškėlė 775 kilogramus.

Nuo 6-erių su jaunesniu broliu ugdytas kaip spartietis, dažnai sulaukdavęs tėvo fizinių bausmių, jis išbandė ne vieną kovinio sporto šaką. „Jei norėdavau namuose žiūrėti televizorių, turėdavau padaryti 100-ą atsispaudimų“, – vieną iš griežto auklėjimo pavyzdžių prisimena „Kauno dienos“ studijos pašnekovas. 13-os su tėvais iš Marijampolės persikėlęs gyventi į Kauną, vienerius mokslo metus kentė patyčias ir fizinį smurtą. Kol Partizanų gatvės vaikinai suprato, kad atgal gauna daugiau, nei patys sugeba duoti. Studijos Karo akademijoje, kurioje dėl stuburo traumos buvo pripažintas netinkamu karo tarnybai, pastūmėjo Deividą išvykti į Didžiąją Britaniją. Nepaklausęs medikų, toliau aktyviai kilnojo svarmenis ir kovojo mišrių kovų ringe. Sekėsi taip gerai, kad laukė kova dėl pasaulio čempiono titulo. Tačiau vėl koją pakišo trauma, šį kartą akies. Supratęs, kad iš kovų nepragyvens, D. Kasulis baigė net du universitetus – Anglijoje ir Olandijoje, pastarąjį geriausiais įvertinimais. Grįžęs į Lietuvą sėkmingai dirbo pardavimų sektoriuje, tačiau meilė sportui nugalėjo. Pradėjęs aktyviai kilnoti svarmenis, atrado savo pašaukimą: įkūrė Tarptautinę jėgos trikovės federaciją, treniruoja kitus ir pats dalyvauja varžybose.

Išsamus ir atviras pokalbis su D. Kasuliu – „Kauno dienos“ studijoje.

Namuose apstu mazgų

Vos tik pravėrusi Aistės namų duris pasijutau tarsi mezginių ekspozicijoje, o kol nesužinojau, kad besišypsantis liūtas ant sienos, gėlių vazonų papuošimai, sapnų gaudyklė ir stalo takelis pagaminti makramė technika, buvau šventai įsitikinusi, kad visi šie darbai gimsta kūrėjai į rankas paėmus piršto storio virbalus ir ne ką už juos plonesnes medvilnės virveles.

Makramė technikos esmė – mazginis audimas iš virvelių ar storų siūlų. Pastarieji būna trijų rūšių. Aš renkuosi suktus. Skirtingai surišti mazgai sudaro įvairius raštus, tad iš esmės galima sakyti, kad pinikai savo istoriją pradėjo rašyti tada, kai žmonės išmoko rišti mazgus", – sukauptomis žiniomis dirvą pokalbiui ruošė Aistė Motiečė.

Į Lietuvą ši technika atkeliavo 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje, o 1970–1980 m. išgyveno visišką klestėjimą. Sovietinės moterys iš virvelių pynė diržus, maišelius, pledus, lovatieses. Buvo leidžiamos įvairios brošiūros ir knygos, meistriškumo kursai žurnaluose, audimo pamokos – mokyklose. 2000-ųjų pradžioje makramė technika šalyje ir pasaulyje buvo šiek tiek užmiršta, tačiau nepraėjus nė dviem dešimtmečiams žmonės ir vėl ją prisiminė, o Aistė atrado.

"Jokių kursų nelankiau, individualių pamokų nelankiau. Kaip ir dauguma šiuolaikinių žmonių, informacijos ieškojau internete. Geriausias mano mokytojas buvo "Youtube" kanalas", – apie pažintį su minėta pinikų technika pasakojo A. Motiečė.

Palaikymas: vyras Albertas ir sūnus Ąžuolas – didžiausi Aistės įkvėpėjai, motyvatoriai ir gerbėjai. Asmeninio archyvo nuotr.

Pirmas bandymas – nevykęs

Paklausta, kaip pačiupo siūlo galą, Aistė juokavo, kad nutiko priešinga istorija – ne ji siūlą, o siūlas ją pagavo.

"Gimus sūnui Ąžuolui galvojau apie veiklą, kuri paįvairintų kasdienybę. Tada visiškai netikėtai internete pamačiau pasakiškai gražias sūpynes. Pagalvojau, o kodėl man nepabandžius padaryti ką nors panašaus?" – pirmasis bandymas, anot A.Motiečės, nebuvo toks sklandus, kokio ji tikėjosi. Siūlai Aistės neklausė, todėl nedidelį pakabuką teko perpinti bent kelis kartus. Galiausiai užsispyrėlei pavyko.

"Pamenu, įsidėjau nuotrauką į feisbuką ir instagramą. Buvau tokia patenkinta savimi! Galvojau, kokį tobulą dalyką sukūriau, – Prisiminusi tos akimirkos šlovę, 24 metų moteris nusijuokė, o tada pakilo nuo sofos ir nepastebimai kažką stvėrė iš vonios kambario. – Štai čia mano pirmasis darbas, kuriuo tada taip didžiavausi. Išmesti nenoriu, todėl dabar jis garbingai kabo vonioje."

Iš pradžių Aistė kūrė artimiesiems, galiausiai savo darbus nusprendė paleisti plačiau. Tokiam žingsniui ją nuolat ragino ne tik vyras Albertas, bet ir visai nepažįstami žmonės.

"Svajonių sūpynes, kurias tada pamačiau internete, man pavyko padaryti pačiai. Žinoma, nuotrauka pasidalijau. Pamačiusi ją viena moteris parašė tiek daug gražių žodžių! Jie man tapo akstinu eiti toliau kūrybiniu keliu", – A.Motiečė prasitarė savo motyvatorei nelikusi skolinga – virtualioje erdvėje išliaupsintas sūpynes pynėja jai padovanojo. – Ar nebuvo gaila? Tikrai ne. Kurdama aš patiriu džiaugsmą ir esu dvigubai laimingesnė, jei tuo jausmu galiu dalytis su kitais."

Kurdama aš patiriu džiaugsmą ir esu dvigubai laimingesnė, jei tuo jausmu galiu dalytis su kitais.

Moko pinti kitus

Nuo tada Aistė mazgais ėmė tvirtinti santykius su savo kūrybos gerbėjais, kurių per metus subūrė ne vieną dešimtį. Antai vienas žmogus užsiprašė pintos širmos miegamajame kambaryje, kitas panoro ant stalo nutiesti takelį, trečias – sieną papuošti įspūdingu paveikslu, o per petį persimesti talpų, kiauraraščiu puoštą krepšelį.

"Galiu daug ką padaryti. Vis dėlto geriausiai jaučiuosi, kai kuriu didelius darbus, tokius kaip šis", – "Mazgas po mazgo" įkūrėja atsigręžė į drabužių kabyklą ir nuo jos tįstančius būsimos užuolaidos siūlus.

Posakis apie batsiuvį, kuris vaikšto be batų, auksarankei negalioja. Vildamasi išgirsti atsakymą, kad užuolaida iškeliaus į kokio nors nepažįstamojo namus, netrukus sužinojau, kad Aistės vyras Albertas nekantriai laukia, kada prie sienos galės gręžti karnizą ir džiaugtis dar vienu žmonos kūriniu. Pindama užuolaidas, kurios dar nė nepasiekė pusiaukelės, moteris sugaišo apie 6–7 val. ir sueikvojo maždaug 800 m siūlų. Tai, anot jos, ne pabaiga – kol pasieks finišą, Aistė išvynios dar ne vieną šimtą metrų medvilninių siūlų, o prie kabyklos išstovės dar daugybę valandų.

"Tolesnis raštas parodys, kiek dar metrų siūlų man prireiks. Jau pradėjau antrą ritinį", – skaičiavo pašnekovė.

Procesas: mazgas po mazgo Aistės rankose gimsta štai tokie darbai. Vilmanto Raupelio nuotr.

Įdarbina ir vyrą

Aistės sūnui – pusantrų metukų. Mamos supras, kai namuose toks pipiras, laisvo laiko mažai belieka, todėl medvilnės siūlus į rankas ji ima tada, kai Ąžuoliukas miega pietų miegą arba iki akimirkos, kol jis pirmą kartą pabunda naktį. Tokiu grafiku moteris dirba ne dėl atsargumo. Nors dar labai mažas, sūnelis žino, kad ten, kur daug siūlų – mamos teritorija, į kurią kelti kojos nevalia. Regis, su namų taisyklėmis susitaikė ir šeimos augintinis, Labradoro veislės šuo Balu. Vyrui draudimas negalioja. Priešingai, kai tik pagauna Albertą besiilsintį prie televizoriaus, Aistė į rankas jam bruka žirkles, siūlų ritinius, o mainais už atitinkamais ilgiais sukarpytus siūlus atneša arbatos puodelį ir kokį nors pačios gamintą skanėstą.

"Jei atvirai, siūlų matavimas ir karpymas yra nemėgstamiausia darbo dalis. Kartais net pagalvoju, kad būtų gerai įsteigti siūlų karpytojo etatą", – nusijuokė linksmuolė su Hario Poterio akiniais.

Tuo metu kūrybos procesas, kai mazgus reikia kuo stipriau suveržti, ją esą visiškai išlaisvina.

Begalė idėjų

Dabar Aistės galvoje mezgasi minčių mazgai. Kūrėja svajoja apie nuosavas dirbtuves, į kurių sienas be gailesčio kals vinis naujiems darbams kabinti ir interneto puslapį, kad kūriniai taptų dar labiau prieinamesni. Vyksta derybos ir dėl erdvių Pakruojo dvare. Jose Aistė pardavinėtų savo "mazgus" ir rengtų edukacijas, kurių metu visi norintys galėtų iš arčiau pažinti šią pynimo techniką. Aistė pasakojo, visai neseniai moteris mokiusi pinti gėlių vazonų laikiklius, kurie vėliau iškeliavo į jų namus. Kūrėja į savuosius grįžo su emocijų pliūpsniu ir nauju maršrutu.

"Spalio pabaigoje surengsiu dar vieną užsiėmimą. Labai norėčiau pavažinėti ir po Lietuvą. Pirmiausia į mažesnius miestelius, o kai sukaupsiu daugiau praktikos, tada ir į didmiesčius. Jaučiu, kad kitų žmonių mokymas mane įkrauna emociškai. Todėl dabar reikia laiko suprasti, labiau noriu pinti ar kitus mokyti. Nors, manau, ir viena, ir kita veikla teikia begalinį malonumą. Reikia laiko suprasti, kur save noriu matyti ir paskirstyti prioritetus, nes jau dabar matau, kad kai kurios mano veiklos nukenčia", – taip žodis po žodžio sužinojau, kad papuolę į Aistės rankas jai paklūsta ne tik medvilniniai siūlai.

Bėgiodama nerodžiau labai didelių rezultatų, o jėgos trikovė atskleidė mano tikrąsias galias.

Suvedė aistra sportui

Tam, kad mažasis Ąžuoliukas kiek aprimtų ir leistų baigti pokalbį, pakeitėme vietą – iš vieno kambario perėjome į kitą. Jei pirmame jaučiausi kaip muziejuje, antrasis man priminė trofėjų alėją.

"Didžioji dalis apdovanojimų priklauso mano vyrui, bet, žinoma, nemažai čia yra ir mano", – žvelgdama į medalius ir taures kuklinosi tituluota jėgos trikovės sportininkė. Paprašiau paaiškinti, kuo užsiima minėtos sporto šakos atstovai. Taip netrukus sužinojau, kad jėgos trikovininkai daro pritūpimus su štanga, įrankį spaudžia gulėdami ant suolelio, o trečioje rungtyje jį kelia nuo žemės.

"Šią sporto šaką atradau visai atsitiktinai. Iki tol bėgiojau, buvau patekusi ir į Lietuvos čempionatą, bet patirta pėdos trauma viską sujaukė – teko daryti pertrauką", – A.Motiečė pasakojo, kad pakviesta pusbrolio ji atsidūrė sporto salėje, kur susipažino su jėgos trikove.

Pakruojyje, kuriame tuo metu gyveno, Aistė buvo pirmoji mergina, kultivuojanti tokio sporto šaką. Visai netrukus savo jėgas ji išbandė Lietuvos čempionate, o po jo suprato, kad ne bėgimo take, o jėgos trikovės aikštelėje ji gali atsiskleisti.

"Bėgiodama nerodžiau labai didelių rezultatų, o jėgos trikovė atskleidė mano tikrąsias galias", – A.Motiečė džiaugėsi per visus tuos metus pasiekusi gana aukštą lygį. Moteris dalyvavo ne viename šalies čempionate ir bene visuose jų stojo ant prizininkų pakylos.

Beje, būtent jėgos trikovė Aistę suvedė su vyru, kuris atstovauja tai pačiai sporto šakai. Moteris su šypsena prisiminė varžybas Palangoje, kurios tapo lemtingos – ne kartą simpatišką merginą matęs varžybose, pajūryje Albertas priėjo prie jos ir paprašė ant rankos užrašyti telefono numerį.

"Šį momentą užfiksavo fotografas. Iki šiol laikau tą nuotrauką", – sentimentų neslėpė moteris.

Rezultatas: iš Prancūzijos į Lietuvą jėgos trikovininkė parvežė sidabro medalį. Asmeninio archyvo nuotr.

Sieks šalies rekordo

Vyras Albertas, anot Aistės, didžiausias jos įkvėpėjas, motyvatorius ir treneris, rugpjūčio pabaigoje lydėjęs į Europos studentų jėgos trikovės čempionatą Prancūzijoje.

"Iki tol į tokias varžybas vykdavo tik mano vyras, todėl buvo labai keista, kad šįsyk viskas sukosi apie mane. Esu labai dėkinga ir jam, ir sūnui", – A.Motiečė buvo labiau linkusi kalbėti apie savo vidinę būseną nei apie vicečempionės titulą, kurį besibaigiant vasarai parvežė į Lietuvą.

Veikiausiai dėl to, kad į Prancūziją maksimalistė vyko aukso ir naujo šalies rekordo, kurį kiek anksčiau pasiekė sporto klube. Žinoma, tąkart jo niekas neužfiksavo. Anot Aistės, šiam čempionatui ji ruošėsi itin atsakingai ir pirmą kartą jėgas nusprendė išmėginti ne jai įprastoje 57 kg, o 52 kg svorio kategorijoje. Tam moteriai teko numesti net 7 kg.

"Mitybos programos, kurią sudarė Saulius Liaugminas, laikiausi šešias savaites. Valgiau daug daržovių, mėsos ir kiaušinių. Jėgų čempionatui turėjau, bet kažko pritrūko, – Nors lemtingą dieną A.Motiečė iškėlė išsvajotus 132 kg, dėl tam tikrų techninių niuansų teisėjai šio rezultato neįskaitė, todėl 120 kg lietuvei pelnė sidabrą. – Ar kartočiau dar kartą tai? Manau taip, nes šalies rekordas vis dar yra mano siekiamybė."

O kol kas moteris mėgaujasi akimirkomis, kurias gali skirti kūrybai, sūnaus, vyro draugijai ir džiaugtis mažais konditeriniais šedevrais virtuvėje. Gaminimas jai esą teikia ypatingą džiaugsmą, ypač tada, kai namiškiai ragaudami jos skanėstus apsilaižo pirštus iš malonumo.

"Vis prisimenu tas savaites, kai į burną negalėjau paimti nieko saldaus. Kartais vyro klausiu, ar tikrai ten buvau aš ir iš kur aš tiek turėjau valios? Matyt, kai yra tikslas, viskas įveikiama daug lengviau", – atsikandusi trapių, šokoladu lietų avižinių sausainių, kurių įdėjo ir mums į kelionę, A.Motiečė džiaugėsi duotosios minutės harmonija.

Lapkričio 29 – gruodžio 8 d. Kaune vykusiame Europos klasikinės jėgos trikovės čempionate keli Lietuvos atstovai iškovojo medalius atskirose rungtyse, o geriausias šalies jėgos trikovininkas Amandas Paulauskas vyrų svorio kategorijoje iki 120 kg užėmė trečią vietą.

33-ejų lietuvis pernai Kaune vykusiose analogiškose varžybose iškovojo auksą, tačiau apginti titulo jam nepavyko. Kovoje dėl aukso A.Paulauskui koją pakišo pirmoji – pritūpimo su štanga rungtis, kurios metu sportininkas tik iš trečio karto iškėlė 305 kg svorį. Antroje – štangos spaudimo – rungtyje A.Paulauskas pasirodė geriausiai iš visų sportininkų ir iškėlė 247,5 kg. "Mirties traukos" veiksme lietuvis geriausiu bandymu iškėlė 325 kg štangą ir iš viso varžybose surinko 877,5 kg. Aukso medalį iškovojo lenkas Piotras Sadowskis, kuris surinko 895 kg, antrą vietą užėmė tokį pat svorį kaip ir A.Paulauskas surinkęs, tačiau už lietuvį šiek tiek lengvesnis ukrainietis Dmytro Pavlenka.

Nors A.Paulauskas ir neapgynė prieš metus iškovoto Europos jėgos trikovės čempionato titulo, bet savo pasirodymu nenusivylė. "Manau, kad pasirodymą ir rezultatus reikia vertinti teigiamai. Europos čempionatui aš net nesiruošiau, nes mano pagrindinis sezono startas buvo lapkričio 18–23 d. Dubajuje vykęs Pasaulio jėgos trikovės čempionatas su specialia apranga. Tos varžybos reikalauja maksimalios koncentracijos ir kainuoja daug jėgų, nes sportininkai su specialia apranga kelia gerokai didesnius svorius nei klasikinėse varžybose. Pasaulio čempionate aš užėmiau antrą vietą, pagerinau savo asmeninį ir Lietuvos jėgos trikovės rekordą štangos atkėlimo rungtyje (iki 345 kg), taip pat pagerinau savo asmeninį rezultatą bendrai per tris veiksmus surinkęs 1 080 kg. Iš tiesų tame pasaulio čempionate dalyvavę sportininkai į Europos čempionatą net nevyko, nes per dvi savaites atsigauti ir pasirengti faktiškai neįmanoma. Bet aš žinojau, kad esu vienintelis realus Lietuvos kandidatas laimėti medalį Europos čempionate, žinojau, kad mano pasirodymo laukia gerbėjai, tad nusprendžiau priimti šį iššūkį. Nuoširdžiai sakau, jei čempionatas būtų vykęs ne Lietuvoje, tikrai nebūčiau dalyvavęs, nes rizika buvo labai didelė. Ir dabar puikiai suprantu, kad nebuvau geriausios sportinės formos, dėl to nepavyko pakelti maksimalių svorių, silpnokai pasirodžiau pritūpimo rungtyje, o tai nulėmė, kad galutinėje įskaitoje likau tik trečias", – "Vilniaus dienai" sakė A.Paulauskas.

Jėgos trikovė yra viso jėgos sporto pagrindas.

– Koks skirtumas tarp varžybų su specialia apranga ir be jos?

– Speciali apranga sportininkams padeda iškelti maždaug 100 kg didesnį svorį. Ir ne bendrai, o kiekviename veiksme. Šiuo metu man labiau patinka varžytis su specialia apranga. Apskritai, lyginant šias dvejas varžybas, būtų galima sakyti, kad su specialiomis aprangomis varžosi profesionalūs jėgos trikovės sportininkai, o be – mėgėjai. Vis dėlto su specialiomis aprangomis smarkiai išauga pakeliami svoriai, reikia daug sunkiau dirbti treniruotėse, būtina trenerio ir bent kelių asistentų pagalba. Be to, pačios aprangos taip pat kainuoja. O be aprangų treniruotis galima ir vienam, tiesiog laikantis trenerio sudaryto plano.

– Lietuvoje daug žinome apie galiūnų sportą, sunkiąją atletiką. O kuo įdomi yra jėgos trikovė, kokie jos išskirtiniai bruožai?

– Jėgos trikovė yra viso jėgos sporto pagrindas. Turime tris bazines jėgos sporto rungtis – pritūpimą su svoriu, štangos stūmimą gulint ir atkėlimą nuo žemės, dar vadinamą "mirties trauka". Šiais veiksmais yra nustatomos maksimalios žmogaus fizinės jėgos ribos, jie naudojami kultūristų, sunkiaatlečių ir galiūnų treniruotėse.

Kita vertus, jėgos trikovė yra universali sporto šaka. Ji sutvarko, sustiprina ir subalansuoja sportuojančiojo kūną. O tai naudinga ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Iš tiesų, nebūtinai kiekvienas sportuojantis turi siekti pasaulio rekordų, svarbiausia – nuolat tobulėti, kiekvieną dieną judėti į priekį ir būti geresniu, stipresniu, nei buvai vakar. Ir sportuoti gali tiek vyrai, tiek moterys. Juo labiau kad jėgos trikovė nėra brangus sportas, norint dalyvauti varžybos dabar nereikia didelių investicijų į aprangas. Užtenka treniruočių plano, sporto klubo ir tinkamos mitybos.

– Kuo jus patraukė jėgos trikovė?

– Kaip ir daugelis jaunuolių atėjau į sporto klubą norėdamas sustiprėti, užsiauginti daugiau raumenų. Pradėjęs sportuoti pastebėjau, kad man visai neblogai sekasi, iškeliu didesnius svorius nei kiti. Nusprendžiau dalyvauti varžybose, pasiekiau gerų rezultatų ir taip užsikabinau. Tiesa, 2012–2017 m. buvau pasitraukęs iš varžybų arenos, gyvenau ir dirbau Norvegijoje, o sportavau tik savo malonumui. Bet ta sporto varžybų trauka niekur nedingo, aistra neužgeso, tad galiausiai apsisprendžiau grįžti į Lietuvą ir tęsti sportininko karjerą. Ir taip vėl panirau į tą sportinių varžybų verpetą, pasipylė pergalės, bet jų alkis dar tikrai nenumalšintas.

– Pernai tapote Europos klasikinės jėgos trikovės čempionu, o Pasaulio čempionate užėmėte trečią vietą, šiais metais triumfavote Europos klasikinėse štangos stūmimo nuo krūtinės varžybose ir išstūmęs 254 kg svorį pagerinote pasaulio rekordą, Lietuvoje apskritai neturite lygių varžovų. Kokios dar liko aukštumos jėgos trikovės varžybose?

– Man trūksta pasaulio čempiono titulo klasikinėse ir su specialia apranga varžybose. Tad kitais metais stengsiuosi pasiekti šias aukštumas. Pavasarį dalyvausiu klasikiniame pasaulio jėgos trikovės čempionate, o 2020 m. lapkritį Švedijoje bus svarbiausias sezono startas – Pasaulio jėgos trikovės čempionatas su specialia apranga. Sėkmingas pasirodymas šiose varžybose atvertų duris ir į 2021 m. Pasaulio žaidynes, kur sportininkai grumsis tik trijose kategorijose – lengvo, vidutinio ir sunkaus svorio. Pasaulio žaidynės rengiamos kartą per ketverius metus, iš karto po olimpinių žaidynių. Tai yra aukšto lygio varžybos, jose dalyvauja visos Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintos sporto šakos, pretenduojančios į olimpinių žaidynių programą. Jėgos trikovė taip pat žingsnis po žingsnio artėja prie olimpinio pripažinimo. Tad jei pavyks gerai pasirodyti ir šiose varžybose, tada galėsiu sakyti, kad šiame sporte pasiekiau visas aukštumas. Tačiau kol kas dar anksti apie tai svajoti, reikia dirbti ir siekti tikslų.

– Kokia yra jėgos trikovės sporto situacija Lietuvoje?

– Kai prieš ketverius metus buvo priimtas sprendimas rengti jėgos trikovės varžybas be specialių aprangų, tai smarkiai pagyvino susidomėjimą šia sporto šaka. Iki tol varžybos vykdavo tik su specialia apranga, o tam reikėjo labai rimtai ruoštis, investuoti daug pinigų į inventorių, trenerius, pagalbininkus. Dabar varžybų aplinka laisvesnė, paprastesnė, tad ir dalyvių skaičius išaugo. Štai Europos čempionate Kaune varžėsi apie 500 sportininkų, o Lietuvos čempionatuose dalyvauja iki 300 sportininkų. Visoje Lietuvoje yra bent keli tūkstančiai jėgos trikovės sporto entuziastų. Apskritai paskutiniu metu šis sportas sparčiai populiarėja, juo užsiima ne tik jaunimas ir vyrai, bet daugėja ir moterų, merginų. Štai kad ir Vilniuje esančiame sporto klube "Priklausomi nuo sporto" kartu su manimi varžybiniu jėgos trikovės ritmu treniruojasi 6 moterys ir 10 vyrų, o viena iš mano auklėtinių – Žaneta Navickaitė Europos čempionate iškovojo mažąjį bronzos medalį "mirties traukos" rungtyje.

– Ar neplanuojate ateityje išmėginti savo jėgas galiūnų varžybose?

– Šiuo metu esu susitelkęs tik į jėgos trikovę. Turiu labai konkrečius, aukščiausius tikslus, ir būtų neteisinga blaškytis, kol tie tikslai nėra pasiekti. O tuo pat metu sėkmingai varžytis jėgos trikovės ir galiūnų sporto varžybose neįmanoma. Noriu tapti geriausiu pasaulio jėgos trikovininku ir šiame sporte palikti savo pėdsaką. Kita vertus, mano amžius toks, kad vargu ar pavyktų padaryti karjerą galiūnų sporte. Kita vertus, jėgos sporto šakose geriausi rezultatai pasiekiami tarp 30 ir 40 metų, tad laiko rekordams ir pokyčiams dar turiu.

Jaunių iki 59 kilogramų svorio kategorijoje Vidmantas Žibūda iškovo bronzą. Šioje svorio kategorijoje lietuvis nusileido tik ukrainiečiui Rostyslavui Zherebtsovui, kuris iškovojo aukso medalį ir kaimyninės Latvijos sportininkui Edgarui Jurkansui, kuris pelnė sidabrą.

Pats sportininkas teigia, kad ši pergalė – didelis pasiekimas ir motyvacija dirbti toliau.

„Prieš kelis mėnesius buvo įvairių minčių, kad gal net mesiu šį sportą, kadangi iki prizinių vietų trūkdavo labai nedaug... Bet ši pergalė yra labai didelis spyris toliau kovoti ir esu labai laimingas, kad pavyko užimti tokią aukštą vietą“, – sako V. Žibūda.

Sportininkas teigia, kad sunkiausia ruošiantis čempionatui buvo svorio metimas, kadangi per tris savaites devyniolikmetis turėjo atsikratyti penkių kilogramų svorio.

„Kai sužinojau, kad patekau į Lietuvos rinktinę, pradėjome intensyviai ruoštis varžyboms. Per tris savaites reikėjo numesti penkis kilogramus. Pradžioje svoris krito lėtai, bet vėliau pradėjau daug daugiau bėgioti, susiderinau mitybą. Žinoma, tai kainavo daug jėgų, bet varžybų dieną atsigavau ir parodžiau, ką galiu“, – sako V. Žibūda.

V. Žibūdos treneris Artūras Mačionis po iškovoto bronzos medalio sakė, kad Vidmantas – labai užsispyręs ir atsidavęs šiam sportui jaunuolis, o ši pergalė paskatins jį dirbti dar labiau.

„Tai yra pirmas tokio lygio medalis jam ir tai buvo jo svajonė. Aš matau, kaip Vidmantas sportuoja – jis yra atsidavęs ir žaviuosi jo valia. Jis dabar yra labai motyvuotas, nori dalyvauti visose varžybose“, – sako A. Mačionis.

Pats sportininkas sako, kad po čempionato kurį laiką atsipūs, o vėliau pradės ruoštis naujam sezonui.

„Kol kas laukia poilsis, o po naujų metų vėl prasidės varžubos – Lietuvos čempionatas, rudenį vyks varžybos Čekijoje, į kurias taip pat planuojame vykti, na ir labai tikiuosi vėl turėti galimybę startuoti Europos čempionate“, – sako V. Žibūda.

Kiti lietuviai – Deimantas Urbietis ir Linas Abakas – svorio kategorijoje iki 66 kilogramų liko dešimtoje ir vienuoliktoje vietoje.

Europos jaunučių, jaunių ir atvirasis jėgos trikovės čempionatas Kaune vyks iki gruodžio 2 dienos. Europos čempionate aukso medalį jau iškovojo Ieva Vinkšnaitė, o Nojus Čypas pagerino pasaulio rekordą.

"Jėgos trikovę sudaro trys veiksmai, kuriuos sportininkai atlieka su pasirinktais svoriais: pritūpimai su štanga ant pečių, jos spaudimas (nuo krūtinės) gulint nugara ant suoliuko ir trauka – atkėlimai nuo grindų. Skaičiuojama visų veiksmų geriausių rezultatų suma. Atletai apdovanojami ir už atskirus veiksmus, ir kiekvienos svorio kategorijos nugalėtojas bei prizininkai, – papasakojo Lietuvos jėgos trikovės federacijos (LJTF) vykdomojo komiteto narys Juozas Buitkus. – Klasikinės jėgos trikovės varžybos vyksta be specialios ekipuotės."

Europos čempionatas vyks lapkričio 24 – gruodžio 2 d. "Žalgirio" arenos amfiteatre. Jėgas išmėgins 491 sportininkas (280 vyrų ir 211 moterų) iš 29 šalių. Žiūrovai varžybas galės stebėti nemokamai.

Lietuvos rinktinėje – Šakių, Lazdijų, Rokiškio, Kuršėnų, Marijampolės, Švenčionių, Vilniaus, Biržų, Kauno klubų atletai.

"Pasaulio ir Europos jėgos trikovės čempionatuose lietuviai yra iškovoję visų spalvų medalius, pasiekę rekordų, – sakė J.Buitkus. – Viliamės, kad šįkart tarp favoritų bus Europos jaunių čempionas bei pasaulio vicečempionas rokiškėnas Nojus Konstantinas Čypas (svorio kategorija iki 74 kg), štangos spaudimo pasaulio čempionas bei rekordininkas ir planetos pirmenybių prizininkas kaunietis Amandas Paulauskas (iki 120 kg). Aukštų rezultatų tikimės ir iš marijampolietės Ievos Vinkšnaitės (per 84 kg), švenčioniškės Eglės Turakevičiūtės (iki 63 kg), Europos jaunimo čempiono kuršėniškio Jokūbo Stasiulio ir marijampoliečio Deivido Albušio (abu – iki 105 kg)."

Šiemet kovą Baltarusijoje įvykusiose Europos klasikinės jėgos trikovės taurės varžybose A.Paulauskas pagerino štangos spaudimo pasaulio rekordą – 253,5 kg (ankstesnis – 253 kg – priklausė amerikiečiui Dennisui Corneliusui).

Ruošdamasis Kaune laukiantiems išbandymams Amandas per treniruotes išspaudė 250 kg – anot jo paties, "lengvai ir užtikrintai".

"Naujam pasaulio rekordui esu tikrai esu pasirengęs, tereikia gerai pailsėti ir tinkamai nusiteikti varžyboms, – teigė A.Paulauskas. – Pasiruošimas čempionatui buvo tikrai išskirtinis, naujos metodikos ir žinios pasiteisino, be traumų ir skausmų per treniruotes pagerinau savo asmeninius rekordus, todėl net neabejoju, kad "Žalgirio" arenoje būsiu geriausios sportinės formos ir kovosiu dėl Europos čempiono titulo."

A.Paulausko startas numatytas gruodžio 2-ąją.

Lietuvos rinktinė

Jauniai. Žaneta Valiulytė (svorio kategorija iki 52 kg, Lazdijai), Ieva Vinkšnaitė (per 84 kg, Marijampolė), Paulius Ignatavičius (iki 66 kg) ir Martynas Dumbliauskas (iki 83 kg, abu – Šakiai), Rokas Burba (iki 74 kg, Lazdijai), Nojus Konstantinas Čypas (iki 74 kg, Rokiškis), Lukas Kačinskas (iki 83 kg, Kuršėnai).

Jaunimas. Eglė Turakevičiūtė (iki 63 kg, Švenčionys), Gabrielė Butautaitė (iki 63 kg) ir Aistė Motiečė (iki 72 kg, abi – Kuršėnai), Vidmantas Žibuda (iki 59 kg, Lazdijai), Kęstutis Šiaučiūnas (iki 93 kg, Joniškis), Linas Abakas (iki 66 kg), Deimantas Urbietis (iki 66 kg), Žilvinas Margevičius (iki 83 kg), Tautvydas Sutkus (iki 93 kg) ir Jokūbas Stasiulis (iki 105 kg, visi – Kuršėnai).

Suaugusieji ("Open" kategorija). Ingrida Pivoriūnaitė (iki 52 kg) ir Kristina Valaitienė (iki 72 kg, abi – Kaunas), Lina Gerutė (iki 63 kg, Kuršėnai), Živilė Satkutė (iki 72 kg, Vilnius), Kristina Orliukaitė (iki 84 kg), Šarūnas Tolvaiša (iki 66 kg) ir Rokas Černiauskas (iki 93 kg, abu – Vilnius), Paulius Pupinis (iki 74 kg, Joniškis), Albertas Motiečius (iki 74 kg, Kuršėnai), Paulius Morkvėnas (iki 105 kg, Biržai), Deividas Albušis (iki 105 kg, Marijampolė), Amandas Paulauskas (iki 120 kg) ir Tadas Gečas (per 120 kg, abu – Kaunas).

Jaunimo amžiaus grupėje merginų tarpe svorio kategorijoje būsimoji miškininkė ketvirtakursė Ieva Balukonytė, pagerinusi asmeninius rezultatus (pritūpimai 115 kg,  spaudimas gulint 55 kg, atkėlimai 122,5 kg), iškovojo aukso medalį. Ieva trečią vietą iškovojo ir absoliučioje įskaitoje jaunimo amžiaus grupėje merginų tarpe.

Svorio kategorijoje virš 72 kg, trikovės sumoje iškėlusi 245 kg, žemės ūkio inžinerijos fakulteto trečiakursė Indrė Strelkauskaitė taip pat iškovojo aukso medalį.

Svorio kategorijoje iki 83 kg jaunimo amžiaus grupėje nepralenkiamas buvo miškų ir ekologijos fakulteto antrakursis Klaudijus Malevskis (272,5 kg+217,5 kg+245 kg = 737,5 kg). Jis nugalėjo ir absoliučioje įskaitoje jaunimo amžiaus grupėje. Klaudijus šiuo metu ruošiasi Europos jaunimo čempionatui Malagoje, kuriame jis startuos jau gegužės 9 d.

Suaugusiųjų amžiaus grupėje merginų tarpe, svorio kategorijoje virš 72 kg, sidabras atiteko Evelinai Malinauskaitei, trikovės sumoje iškėlusiai 272,5 kg.

Suaugusiųjų amžiaus grupėje daugeliui staigmeną pateikė  trečiakursis žemės ūkio inžinierius Linas Sabaitis, kuris net du kartus gerino Lietuvos suaugusiųjų pritūpimų rekordą. Šiuo metu svorio kategorijoje iki 74 kg rekordas yra 270 kg ir priklauso Linui. Gulinčioje padėtyje Linas išspaudė 135 kg ir, atkėlęs 245 kg,  iškovojo čempiono titulą.

Svorio kategorijoje iki 120 kg lyderio pozicijos niekam neužleidžia agronomijos fakulteto ketvirtakursis Saulius Skikas. Saulius atsistojo su 285 kg, gulinčioje padėtyje išspaudė 235 kg ir, atkėlęs 300 kg, iškovojo aukso medalį.

Sidabro medalį šioje kategorijoje laimėjo ketvirtakursis Valdas Grubas (215 kg+145 kg+260 kg=620 kg). Net trys mūsų universiteto stipruoliai viršijo sporto meistro normatyvus. Tai Linas Sabaitis, Klaudijus Malevskis ir Saulius Skikas. Saulius ir Linas taip pat pateko į absoliučių nugalėtojų penketuką suagusiųjų amžiaus grupėje.

Čekijoje bei Vengrijoje surengtuose Europos jėgos trikovės čempionatuose be ekipuotės ir su ja Lietuvos atletai iškovojo visų spalvų medalius, pagerino pasaulio rekordų.

Pilzene (Čekija) įvykusiame atvirame Europos jėgos trikovės čempionate, kuriame sportininkai negalėjo naudotis specialia apranga bei kitais kūną sutvirtinančiais reikmenimis (elastiniais bintais, diržais), du planetos jaunių rekordus pagerino 18-metis kuršėniškis Egidijus Valčiukas (svorio kategorija iki 53 kg): jis pritūpė su 180 kg sveriančia štanga, o gulėdamas ant nugaros išspaudė 110 kg.

Pakėlęs 130 kg sveriančią štangą, E.Valčiukas tarp savo svorio kategorijos atletų užėmė antrą vietą (trikovė – 425 kg). Lietuvį vos 2,5 kg aplenkė rusas Borisas Komisarovas.

Jaunimo (iki 24 metų) grupėje vilnietis Paulius Pupinis (iki 66 kg) iškovojo du mažuosius medalius – sidabro (pritūpė su 205 kg) ir bronzos (pakėlė 247,5 kg). Garliaviškis Lukas Akulavičius (iki 105 kg) pelnė sidabrą (pritūpė su 262,5 kg), o kuršėniškis Jokūbas Stasiulis išspaudė 185 kg ir tarp šios rungties dalyvių taip pat buvo antras.

Moterų varžybose jėgas išmėgino kaunietė Milda Brūverė (svorio kategorija iki 57 kg). Ji jaunimo grupėje laimėjo vieną rungtį (pritūpė su 122,5 kg), o trikovės įskaitoje (297,5 kg) užėmė ketvirtą vietą.

Orošhazoje (Vengrija) jėgos trikovės meistrai galėjo naudotis specialia ekipuote, todėl ir Europos čempionato rezultatai – aukštesni.

Jaunių grupės varžybas laimėjęs E.Valčiukas (trikovė – 475 kg) pagerino du pasaulio jaunių rekordus – pritūpė su 210 kg ir gulomis išspaudė 132,5 kg. Lukas Kudrešovas (iki 66 kg) iš Rokiškio taip pat tapo Europos čempionu (570 kg), kitas rokiškėnas Robertas Bartkevičius (iki 105 kg) – vicečempionu (627,5 kg), o Lazdijų atletas Lukas Marcelis šios svorio kategorijos varžybose pelnė bronzą (570 kg).

Vėl blykstelėjo M.Brūverė: ji trikove surinko 380 kg ir nusileido tik sidabrą pelniusiai rusei Galinai Iskibajevai (410 kg) bei ukrainietei Marijai Ilnickai (435 kg).

"Tarp jaunių komandų mūsų vaikinų rinktinė su 48 taškais užėmė antrą vietą, vos šešiais taškais nusileidusi Rusijos ekipai. Tai – labai geras rezultatas", – pabrėžė Lietuvos jėgos trikovės federacijos (LJTF) prezidentas Raimundas Linkauskas.