Paskelbti 2019-uosius Didžiojo elingo metais, sykiu paminint P.Lindenau laivų statyklos šimto metų sukaktį, pasiūlė Jūrinės kultūros koordinacinė taryba.

Pastaroji kartu su Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriumi parengė ir Didžiojo elingo metų renginių programą.

Paminint šiuos metus, siekiama pristatyti išlikusį unikalų jūrinį paveldą, propaguoti laivų statybos tradicijas bei laivų statytojų ir remontininkų profesijas, garsinti Klaipėdą kaip jūrinės kultūros miestą.

Būtent 2019-aisiais sukanka šimtas metų P.Lindenau laivų statyklai, kurioje išlikę ne tik pastatai, bet ir unikalus technikos paveldas, o jos Didysis elingas dominuoja uosto ir miesto centrinės dalies panoramoje.

Savivaldybė šiuo sprendimu neprisiima jokių finansinių įsipareigojimų.

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba paprašė tik programos bei atskirų renginių viešinimo savivaldybės turimais resursais.

Dėl to, šį klausimą pristatant Finansų ir ekonomikos komitete, organizatorių buvo paprašyta išsiaiškinti tikslų lėšų poreikį.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas ir Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narys Vidas Pakalniškis teigė, kad papildomo finansavimo nereikia – informacija bus platinama savivaldybės jau turimais kanalais.

Pasak šiuo klausimu pasisakiusio tarybos nario Vytauto Čepo, nerimą kelia tai, kad dažniausiai atnaujinus tam tikrą objektą jis yra paverčiamas muziejumi.

"Jau tų muziejų Lietuvoje – ant kiekvieno kampo. Negi nebeturime idėjų, ką naujo padaryti? Kalbant apie elingą, yra visai padorių pasiūlymų, pavyzdžiui, filmus rodyti, koncertus po atviru dangumi rengti. Jaunimas galės šūkauti be jokių gyventojų pretenzijų", – privalumus įžvelgė V.Čepas.

Ketvirtadienį 10 valandą, Klaipėdoje, „Euterpės“ viešbutyje (Daržų g. 9/Aukštoji g. 15) rengiama apvaliojo stalo diskusija „Stabdant jūrinio paveldo nykimą Lietuvoje”. Joje dalyvauja Lietuvos bei Stavangerio (Norvegija) jūrų muziejų specialistai.

Pasak diskusiją inicijuojančio Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, jūrinė kultūra – itin svarbus ne tik Vakarų Lietuvos tapatybės ženklas.

„Ši kultūra formuoja ir bendrą Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdį,“ –  teigia Olga Žalienė.

Dauguma jūrinio paveldo objektų yra tiesiogiai susiję su uostu, jo raida.

„Todėl labai svarbu, kad jie nebūtų paaukojami vardan vienadienio patogumo, pelno arba siaurų ekonominių interesų, – įsitikinęs muziejaus istorikas Dainius Elertas. – Dabar uostamiestyje iškilo reali grėsmė prarasti istorinį Žiemos uostą.“

Klaipėdoje yra ir puikių jūrinio paveldo išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams pavyzdžių. Vieninteliame išlikusiame XIX a. prūsiškos fortifikacijos objekte Lietuvoje – Nerijos forte – prieš 35 metus įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus per tą laiką išaugo į vieną populiariausių turistinių objektų Baltijos pajūryje. Nors jis garsėja patraukliomis jūros gamtos ir istorijos ekspozicijomis, iki šiol ne visos patalpos buvo iki galo sutvarkytos ir pritaikytos lankytojų pažintinėms reikmėms.

Ieškant būdų, kaip sutvarkyti fortą juosiantį gynybinį griovį, restauruoti istorinius kaponyrus, įrengti naujas ekspozicijas, Jūrų muziejus parengė projektą ir jo įgyvendinimui buvo skirtas finansavimas iš 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Lietuvos jūrų muziejuje pradedamo projekto „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“ metu planuojama sutvarkyti gynybinio griovio vidinę ir išorinę krantines, išvalyti dugną nuo susikaupusio dumblo, restauruoti trijų kaponyrų istorinius raudonų plytų mūrus ir įrengti naujas ekspozicijas. Kadangi projekte dalyvauja ir partneriais iš Norvegijos – Stavangerio jūrų muziejus – tai puiki proga ir pasisemti gerosios skandinaviškos paveldo išsaugojimo bei aktualizavimo patirties.

Lietuvoje žinoma apie seniausius dvarus, piliakalnius, kūlgrindas, bet beveik nieko arba mažai kas žinoma apie jūrinį paveldą ir dar mažiau tam skiriama dėmesio. Netgi Klaipėdoje, kur kasmet aprašomi 2–3 paveldo objektai, jūriniam paveldui skiriamas tik paviršutiniškas dėmesys.

Paminklai – nežinomi

Didelę spragą jūrinio paveldo, tiksliau jūrinę senovę liudijančių daiktų išsaugojimo srityje ketina užpildyti parengus paveldo tyrimo gaires. Jų iniciatoriai yra Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyrius, Lietuvos jūrų muziejus ir Mažosios Lietuvos muziejus.

Pakrančių ir jūrinio bei povandeninio kultūros paveldo tyrimo gairės jau beveik parengtos ir bus teikiamos tvirtinti Klaipėdos savivaldybės tarybai. Gairės apibrėš visus materialus bei nematerialus pakrančių, jūrinio ir povandeninis kultūros paveldo objektus miesto teritorijoje.

Kiek tokių objektų yra Klaipėdoje, šiandien niekas negalėtų atsakyti. Bus tiriami visi įmanomi materialiniai ir nematerialiniai daiktai, pradedant antikvariniais, daugiau kaip 50 metų amžiaus daiktais, jūrinėmis ir upeivių tradicijomis, kalba, amatais, kulinariniu paveldu, kitomis išraiškos priemonėmis ir baigiant laivais, senaisiais uostų krovos objektais, krantinėmis, pramonės paveldu, po vandeniu esančiais daiktais.

"Materialinių galimybių tirti jūrinius objektus nebus daug. Todėl reikės tiksliai apsispręsti, pagal kokius kriterijus tyrimus atlikti pirmiausiai. Jūrinio paveldo objektų tyrimai bus numatyti parengtame plane", – tikino Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška.

Pinigų – iš uosto

Kaip ir daugelyje sričių, šiandien pagrindinis klausimas, iš kur imti lėšų jūrinio paveldo tyrimams? Vykdyti tyrimus lyg ir paskatinęs Kultūros paveldo departamentas šiandien nuo pažado skirti paramą tarsi "nusiplauna". Ne vien Klaipėdos, bet ir šalies mastu svarbus valstybę reprezentuojantis jūrinis paveldas paliekamas vietiniam finansavimui.

Vilniuje yra mąstoma taip, kad Klaipėdoje ir stiprios jūrinės organizacijos, todėl jos suras pinigų jūriniams tyrimams. Prieš kurį laiką tas klausimas jau buvo keliamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryboje.

Tuomet kalbėta apie jūrinio paveldo tyrimams reikalingą maždaug milijono litų sumą.

Galbūt jūrinio paveldo tyrimų problema iš esmės būtų pašalinta keičiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą? Dabar jame nėra nuostatos, kad uosto finansavimas galėtų būti skiriamas pakrančių, jūrinio ir povandeninio kultūros paveldo išsaugojimui, nors tai yra svarbu Lietuvos jūrinės valstybės įvaizdžiui.

Pajėgų, kurios išaiškintų, aprašytų ir susistemintų jūrinio paveldo objektus Klaipėdoje, yra. Tuo suinteresuotas ir reikalingą įrangą, technologijas, kvalifikuotus specialistus turintis Klaipėdos universitetas, ir Klaipėdos muziejai, ir atskiri jūrinės srities entuziastai.

"Aš jums seniai sakiau, kad visos Lietuvos, kaip jūrinės valstybės įvaizdžio problemos išsispręstų, jei pavyktų sostinę iš Vilniaus perkelti į Klaipėdą", – juokavo jūrų kapitonas Sigitas Šileris.

Tarsi niekam nerūpėjo

Prieš dešimtmetį nuskambėjo tai, kad didžiulė žala jūriniam paveldui buvo padaryta Klaipėdoje, uosto teritorijoje nugriovus istorinę vedlinę (bakeną). Apleisti ir nesaugomi, kartais netgi sąmoningai inspiruoti sunykti griūva seni pastatai.

Šiandien jau pripažįstama, kad didelė klaida padaryta Veterinarijos tarnybai perdavus naudoti šalia uosto esantį buvusio pirmojo uosto kapitono Liudviko Stulpino namą.

"Kad bent kas iš jūrinės bendruomenės ar paveldosaugininkų būtų viauktelėjęs, jog reikėtų išsaugoti jūriniams reikalams, kai "veterinoriams" atidavinėjome L.Stulpino namą. Su nostalgija iš "Baltijos" žvejybos kolūkio laikų prisimenu seną vilkiką, kuriame mėgome rinktis, pasikalbėti. Kiek ten laiko praleista. Kur šiandien tas laivas?" – klausė S.Šileris.

Iki šiol ne senieji jūriniai laivai, nei jūrinę istoriją turintys pastatai pernelyg niekam daug nerūpėjo. Dar daugiau – jūrinis paveldas netgi turi ir nemažai "priešų". Egzistuoja vadinamoji juodoji rinka, kurioje parduodamos vertybės, pavogtos iš pakrančių ir jūrinio bei povandeninio kultūros paveldo objektų.

Siekdamos didesnio pelningumo, dalis uosto bendrovių neatsižvelgia į viešąjį interesą saugoti gamtos ir kultūros paveldą, stengiasi jį pašalinti, kad netrukdytų plėtrai.

Klaipėdoje nėra tinkamai tvarkomas jūrinis paveldas.

Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybėje derinama jūrinio paveldo tvarkymo programa. Ją suderinti nėra lengva, nes jūrinis paveldas apleistas, jam atnaujinti reikia lėšų.

Padėti tvarkyti jūrinį paveldą finansiškai ketino padėti Kultūros paveldo departamentas. Tačiau ši ir kitos tarnybos kratosi nuo prievolės jūriniam paveldui tvarkyti skirti pinigus. 

Jūrinio paveldo tvarkymo programą planuojama parengti dar šiemet pavasarį. Jau padaryta apie 80 proc. jos apmatų. Parengus programą ir bus ieškoma finansavimo atskiriems į ją įtrauktiems objektams.