Vienas profesionaliausių  Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karininkų flotilės admirolas  K.  Macijauskas Lietuvos kariniame laivyne tarnavo nuo pat 1992 metų.  Dvi kadencijas Karinėms jūrų pajėgoms vadovavęs admirolas ypač daug prisidėjo kuriant šias pajėgas ir siekiant jų tarptautinio pripažinimo.

„Flotilės admirolas K. Macijauskas – vienas iš didžiausią patirtį turinčių Karinių jūrų pajėgų karininkų, joms vadovavęs net keturiolika metų. Jo asmeninis indėlis į Lietuvos kariuomenės stiprinimą, ypač jūrinių pajėgumų vystymą, yra didžiulis. Kariuomenės vadovybės vardu nuoširdžiai dėkoju jam už ilgametę garbingą ir sąžiningą tarnybą“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas  leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Flot. adm. K. Macijausko vadovavimo Karinėms jūrų pajėgoms metu buvo sėkmingai vykdoma laivyno atnaujinimo programa, įsigyti šiuolaikiški priešmininiai ir patruliniai laivai, svarbūs Lietuvos suvereniteto jūroje užtikrinimui ir NATO įsipareigojimams vykdyti, išplėtotas bendradarbiavimas su NATO sąjungininkais.  Vadovaujant K. Macijauskui Lietuvos kariniai laivai sėkmingai dalyvavo NATO nuolatinės parengties priešmininės kovos grupėje, buvo sistemingai gerinamas kovinio pasirengimo lygis. Flot. adm. K. Macijauskas buvo vertinamas ir tarp sąjungininkų bei partnerių, buvo išrinktas Europos valstybių karinių jūrų pajėgų vadų forumo dekanu.

K. Macijauskas pradėjo tarnauti besikuriančiame Lietuvos karo laivyne 1992 m., Mokymo centro viršininko pereigose. 1994–1995 m. karininkas tobulinosi JAV Karinių jūrų pajėgų štabo koledže, 1997-1999 m. vadovavo Jūrų pakrančių stebėjimo tarnybai, 1999-2008 m. ir 2010-2015 m. vadovavo Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms. Flotilės admirolo laipsnis jam buvo suteiktas 2005 m. vasario 16 dieną.

Flotilės admirolas 2004 m. yra baigęs NATO gynybos koledžą Romoje, 2008-2010 m. vadovavęs tuometiniam Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabui. Tarnybos pabaigoje, nuo 2015 m. iki išleidimo į atsargą, ėjo Lietuvos nacionalinio karinio atstovo Vyriausiojoje jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje (angl. SHAPE) Belgijoje pareigas.

Už tarnybos nuopelnus flot. adm. K. Macijauskas yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino II laipsnio medaliu, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, Lietuvos Respublikos Prezidento vardiniu ginklu (kardu), Latvijos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų medaliu ir kitais apdovanojimais.

Pirmadienį Karo laivų flotilėje vyko Karinių jūrų pajėgų vadų pasikeitimo ceremonija. Nuo šiol, vietoje flotilės admirolo Kęstučio Macijausko, kariams vadovaus jūrų kapitonas Arūnas Mockus. K. Macijauskas paskirtas tarnybai užsienyje.

Iškilmingos ceremonijos metu naujajam vadui A. Mockui buvo įteikta Karinių jūrų pajėgų vėliava. Kolegą sveikino ir sėkmės tarnyboje linkėjo Sausumos pajėgų vadas Almantas Leika, Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių vadai bei svečiai iš užsienio.

Pasak Sausumos pajėgų vado A. Leikos, flotilės admirolo K.Macijausko vedamos Karinės jūrų pajėgos nemažai nuveikė ir pasiekė gerų rezultatų. "Admirolas įdėjo daug energijos ir pastangų, kad pajėgos taptų modernesnės".

Atsisveikindamas flotilės admirolas K. Macijauskas pabrėžė, kad tai padaryti – itin sunku, tačiau, jo žodžiais, gyvenimas juda į priekį.

Šia proga Karinių jūrų pajėgų orkestras atliko atsisveikinimo kūrinį "Atsisveikinimas su senais gerais draugais".

Nuo pat Lietuvos karinio laivyno įkūrimo – 1992-ųjų savo karjerą pradėjęs naujasis vadas A. Mockus apie būsimas naujoves laivyne neatviravo, tačiau pabrėžė numatęs pasikeitimų.

"Pirmiausia reikia tęsti pradėtus darbus, iššūkių laukia nemažai, ypač atsižvelgiant į tai, kas vyksta mūsų pašonėje. Numatyta ir šiek tiek pasikeitimų, laukia keli laivų modernizavimo projektai. Tačiau deramai neįsigilinus negalima kalbėti apie pokyčius", – komentavo pašnekovas.

Staigūs pasikeitimai Karinėse jūrų pajėgose po "An-2" katastrofos visuomenėje sukėlė nemažai dvejonių, esą tokį sprendimą lėmė būtent ši nelaimė.

Apie tai paklaustas Krašto apsaugos viceministras A. Valys tokį svarstymą paneigė. Pašnekovo žodžiais, vadų pasikeitimas – įprastas reiškinys, esą antrą kartą Karinėms jūrų pajėgoms gana sėkmingai vadovavęs K. Macijauskas buvo įvertintas ir dabar laikas naujovėms.

"Tai – tradicinis aukšto rango pareigų pasikeitimas atitarnavus tam tikrą laiką viename pajėgų dalinyje ir nėra susiję su minėta katastrofa. Komisijos, tyrinėjusios šį įvykį įvertino Karinių jūrų pajėgų darbą ir pripažino, kad jos dirbo pagal nustatytus reikalavimus. Galbūt kai kurie patikslinimai procedūrose buvo reikalingi, tačiau visos operacijos buvo įvykdytos tinkamai", – akcentavo A. Valys.

Karinių jūrų pajėgų vadas K. Macijauskas nuo rugpjūčio 2 d. eis Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Atstovavimo grupės Lietuvos nacionalinio karinio atstovo Vyriausiojoje jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje (SHAPE) pareigas Belgijoje, netoli sienos su Prancūzija, Monse mieste.

Kas pakeis nuo 2010 m. Karinių jūrų pajėgų štabo viršininko pareigas ėjusį jūrų kapitoną A.Mockų dar neaišku, tačiau, jo paties žodžiais, siūlymų jau yra.

Keičiasi Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas - šiose pareigose flotilės admirolą Kęstutį Macijauską keičia jūrų kapitonas Arūnas Mockus. Iškilminga pasikeitimo ceremonija numatoma pirmadienį karo laivų flotilėje Klaipėdoje.

K.Macijauskas pajėgoms vadovavo 1999-2008 metais ir 2010-2015 metais.

„K.Macijauskas puikiai tarnavo Lietuvai. Mes jam esame dėkingi už Karinių jūrų pajėgų išvystymą ir pasirengimą, bet atėjo laikas, nes jis vadovauja gerokai virš termino, kada mums įprasta rotuoti karininkus“, - BNS penktadienį teigė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Pasak ministro, K.Macijausko keitimas nesusijęs su kritikuojama gegužės mėnesį vykdyta Baltijos jūroje nuskendusio orlaivio „An-2“ paieškos operacija.

„Ne, tikrai nieko bendro neturi“, - sakė ministras.

A.Mockus iki šiol ėjo Karinių jūrų pajėgų štabo viršininko pareigas. 46-erių karininkas yra buvęs fregatos vadu, karo laivų flotilės vadu. Jis yra baigęs mokslus Vokietijoje, Belgijoje, Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje.

Flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas ketina baigti savo karjerą Karinėse jūrų pajėgose (KJP). Dienraščio duomenimis, artimiausiu metu ilgametis jūrinio laivyno vadas dirbs Briuselyje, kokias pareigas eis, kol kas neskelbiama. KJP jį turėtų pakeisti dabartinis štabo viršininkas jūrų kapitonas Arūnas Mockus.

Karinėms jūrų pajėgoms K.Macijauskas vadovavo 16 metų. Į šias pareigas tuomečio krašto apsaugos ministro įsakymu jis buvo paskirtas 1999-ųjų balandžio 28 d.

Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje pateikta informacija liudija, jog 54-erių iš Dusetų Zarasų rajone kilęs K.Macijauskas baigė mokslus Kaliningrado karinės jūrų akademijos ryšių fakultete.

1984 m. jis paskirtas į TSRS Šiaurės laivyno povandeninių laivų flotilę. Tarnavo strateginiame atominiame povandeniniame laive ryšio grupės vadu. Vėliau buvo paskirtas kovinės dalies vadu.

1992 m. tarnybą pradėjo besikuriančiame Lietuvos karo laivyne. Pirmosios pareigos – mokymo centro viršininkas.

1994–1995 m. K.Macijauskas mokėsi Karinių jūrų pajėgų štabo koledže Jungtinėse Amerikos Valstijose, 2004 m. NATO koledže Romoje (Italija).

1993–1997 m. paskirtas Karinių jūrų pajėgų kovinio rengimo skyriaus viršininku. Po to dvejus metus vadovavo Jūrų pakrančių stebėjimo tarnybai, vėliau buvo Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo viršininkas.

Prieš 10 metų LR prezidento dekretu K.Macijauskui suteiktas flotilės admirolo laipsnis. Ilgametis KJP vadas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medaliu (1998), ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžiumi (2006), taip pat LR prezidentas įteikė vardinį ginklą – kardą (2005).

Tragedija, kai šalį jau kelintą dieną krečia Baltijos jūroje dingusių dviejų pilotų drama, puiki proga susikrauti politinį kapitalą. Dienraščio "Klaipėda" duomenimis, paaukoti ketinama Karinių jūrų pajėgų admirolą Kęstutį Macijauską. Esą būtent jis kaltas, kad paieškos ir gelbėjimo operacija nevyko sklandžiai, kelis kartus ji buvo nutraukta.

Išvarė iš posėdžio?

"An-2" nelaimė pradeda priminti Garliavos epopėją, kai politiniai veikėjai, prisidengę pedofilijos klausimu, turėjo puikią progą krautis dividendus saviems reitingams.

Panaši situacija klostosi ir šį kartą. Nežinios skausmo draskomų pilotų artimųjų fone staiga ėmė rastis aukšto rango užtarėjai, žinovai ir specialistai, kurie sudarė iliuziją, jog dingusius lakūnus dar įmanoma rasti gyvus.

O visi, kurie pasakė karčią tiesą, moraliai tarsi tapo nelaimės kaltininkais.

Vienas jų – Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas admirolas K.Macijauskas. Jis darbui jūroje paaukojo beveik keturis dešimtmečius, tad geriausiai žino, kiek valandų 10 laipsnių temperatūros vandenyje turi galimybę išlikti į jį įkritęs žmogus.

26 valandų paieška esą buvo daugiau nei pakankama, ieškant gyvų žmonių.

Lakūnų artimiesiems taip neatrodė. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tam pritarė. Jis tapo geras.

Tad nenuostabu, jog žodžių į vatą nevyniojęs admirolas ne itin mandagia forma buvo išprašytas lauk iš pasitarimo Karinių jūrų pajėgų štabe, kur susirinko dingusių pilotų artimieji, oreiviai, jūrininkai ir pats ministras su savo svita.

Kol visi minėti asmenys peržiūrėjo povandeninio roboto filmuotą medžiagą, K.Macijauskas tarsi prasikaltęs mokinys, išvarytas už durų, nervingai vaikštinėjo štabo kieme, kuriame interviu su ministru laukė pulkas žurnalistų.

Admirolas tik puse lūpų prasitarė, kodėl jis ne pasitarime kartu su visais.

Paklaustas apie asmeninę atsakomybę šioje paieškos istorijoje ministras J.Olekas sakė: "Šis centras (Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras – A.D.) savarankiškas centras, kurio veikloje Krašto apsaugos ministerija nepaminėta. Manau, mes turėsime taisyti tvarką, kad ta informacija ir mus greičiau pasiektų, kad mes galėtume turėti įtaką greičiau atliekant tuos darbus."

Kitaip tariant, nei ministras, nei ministerija šiuo atveju atsakomybės neprisiima, tad bet kuriuo atveju teks ieškoti kaltų.

Yra kandidatas į postą?

Dienraščio duomenimis, atsirado puiki proga kėdžių perstumdymui Karinių jūrų pajėgų štabe, iš posto išstumiant neįtikusį admirolą.

Būtent K.Macijauskas veikiausiai kaltas, kad Aeronautikos koordinacinis gelbėjimo centras, vienintelis žinojęs apie galimą nelaimę, kažkodėl daugiau nei pusantros valandos delsė pranešti apie virš Baltijos prapuolusį "An-2", kad gelbėjimo operacija prasidėjo per vėlai, kad laivas "Šakiai" plaukė per lėtai, tarsi jo variklio galingumas priklausytų nuo admirolo valios, galiausiai, kad daugiau nei po paros audringoje jūroje jis įsakė nutraukti pilotų paieškas.

Šių argumentų daugiau nei pakanka, kad admirolas būtų "šlovingai" išlydėtas į pensiją.

Viešumo nepanorę pareigūnai neslėpė nuostabos ir pasipiktinimo, kur link krypsta kaltųjų paieškos.

"Admirolo figūra manęs neįkvepia, bet tai – ne priežastis jam nušalinti", – teigė vienas dienraščio kalbintas asmuo.

"Gal jis ne visiems patinka dėl savo stačiokiško būdo, bet tai – padorus žmogus, kuris, ieškodamas dingusių žmonių, tikrai darė viską, ką galėjo", – antrino kitas pareigūnas.

Dienraščio duomenimis, K.Macijausko kėdė kliba jau kurį laiką. Teigiama, kad jam yra numatyta pamaina, asmuo, kurį stengiasi prastumti įtakingi politikai.

Tad tik buvo laukiama tam tikros progos, kur suklups admirolas ar bus parklupdytas.

"An-2" avarijos gelbėjimo operacijos skandalas – tinkamiausias, nors ir ne itin garbingas momentas.

Galimas dalykas, kad Karinių jūrų pajėgų vadų rotacija įvyks artimiausią mėnesį.

Artimieji kraujo netrokšta

Vakar Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabe su Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo "An-2" artimaisiais – A.Mačiulio dukromis bei A.Selmistraičio žmona ir dukra – susitiko krašto apsaugos ministras.

Kartu peržiūrėtas povandeninio roboto nufilmuotas vaizdas bei aptartos tolesnės fiuzeliažo apžiūros galimybės.

Tiesa, tikimybė, kad dingę oreiviai gyvi, vis mažesnė. Tačiau jų paieška tęsiama.

Vienas pagrindinių dingusių pilotų artimųjų prašymų yra apžiūrėti nuskendusio lėktuvo vidų.

Pasak lakūno A.Mačiulio dukters Brigitos, jai pavyko išsiaiškinti, kad tokią techniką turi švedai.

"Mes mąstome racionaliai, kaip ir tie žmonės, kurie vykdė paiešką, suprantame, kad 124 m gylis yra tikrai labai didelis ir narai ten nusileisti negali, o robotas nepajėgus patekti į fiuzeliažo vidų. Sutarėme, kad ieškosime galimybių, kaip lėktuvo vidus gali būti apžiūrėtas", – po susitikimo su ministru J.Oleku kalbėjo B.Mačiulytė.

Lakūno dukra neslėpė, kad delsimas pradėti paieškos operaciją – vienas opiausių klausimų. B.Mačiulytė prašė ministro, kad būtų atliktas nepriklausomas tyrimas ir kad "ministerija pati savęs netikrintų".

"Yra kaltų asmenų, yra aplaidumo, nesavalaikių sprendimų. Paskutinis kontaktas su įgula fiksuotas šeštadienį 16.16 val., o paieška paskelbta tik 18 val. Kodėl taip nutiko? Kažkas turi prisiimti atsakomybę", – įsitikinusi dingusio piloto dukra B.Mačiulytė.

Paklausta, ar reikalautų kaltųjų nušalinimo iš postų, Brigita atsisakė apie tai kalbėti, esą dabar ne tai yra svarbiausia: "Nenoriu kalbėti apie kaltininkus, sulaukime tyrimo pabaigos."

"Mums labai apmaudu, kad mūsų valstybėje politika yra tokia, kad kol neprisiskambini ministrui, tol paieškos yra vangios. Tai yra skaudu", – apgailestavo kita piloto dukra Alė Mačiulytė.

Atsiliepė viršininko telefonu

Patys pirmieji, sužinoję apie įvykį, buvo Aeronautikos koordinacinis gelbėjimo centras – viešosios įstaigos "Oro navigacija" padalinys, priklausantis Susisiekimo ministerijai.

"Mes neturime laiko kalbėtis, neeskaluokime šios temos, nemanipuliuokime šia nelaime ir neieškokite čia kaltų. Viso gero", – taip lakoniškai savo kolegų kone nusikalstamą neveiklumą mėgino dangstyti neprisistatęs asmuo, atsiliepęs Aeronautikos koordinacinio gelbėjimo centro viršininko telefonu.

Tad sunku pasakyti, kokias funkcijas atlieka ši mistinė valstybinė institucija, šiuo atveju taip sėkmingai nusišalinanti nuo esminių klausimų "An-2" tragiškoje istorijoje.

Aišku tik viena, kad tai šilta, ribotos atsakomybės ir labai gerai apmokama valdiška vieta, kurios vadovų alga siekia nuo 2,6 tūkst. iki 3,4 tūkst. eurų per mėnesį.

Komentaras

Arvydas Narmontas

Buvęs Uosto kapitono tarnybos vadovas

Pats ilgus metus dirbau Jūrų gelbėjimo koordinaciniame centre ir esu įsitikinęs, jog mano kolegos atliko viską, kaip priklauso. Todėl kaltųjų paieškos tarp jų yra tiesiog negarbingas reikalas. Priimdami sprendimą nutraukti paiešką, jie gi vadovavosi tarptautiniais dokumentais. Juose yra nurodyta, kiek ir kokioje vandens temperatūroje gali išgyventi žmogus. Pabandykite šiandien įbristi į jūrą, pastovėkite ten bent penkias minutes ir pamatysite, kaip viskas atrodo. O paieška nutraukiama, nes mirusiųjų jūroje niekas nebeieško. Pripažįstu, kad gelbėjimo laivo "Šakiai" parengtis gal buvo per ilga. Tiems žmonėms, kurių artimųjų ieškoma, gelbėjimo operacija niekada neatrodys ideali. Gali stengtis, kiek tik nori, bet niekada visi nebus laimingi. Aišku, jei pilotus būtų pavykę išgelbėti, tada jau gelbėtojai būtų pagarbinti tarsi riteriai. Čia reikia aiškintis, kodėl nebuvo to pagalbos signalo, ar tikrai tas lėktuvas buvo sukomplektuotas taip, kaip priklauso, ar tikrai ten buvo gelbėjimo priemonės. O ieškoti žmogaus banguotoje jūroje nėra taip paprasta. Be to, nebuvo nurodyta tiksli nelaimės vieta. Gal pajėgų reikėjo daugiau, galėjo dalyvauti ir Pakrančių apsaugos tarnyba, jie turi greitaeigius katerius. Bet netgi jie prieš bangas plaukti greitai negali. Dabar akivaizdu viena, kad reikia atrasti kažką kaltą dėl šios tragedijos. Kadangi dirbau šį darbą, negaliu teisti tų žmonių, kad kažkas kažko nepadarė. Žinau, kokių sudėtingų situacijų pasitaiko.

Klaipėdos dramos teatras gausina kol kas menką repertuarą vaikams ir kviečia į premjerą. Šiųmečio svarbiausio teatralų apdovanojimo – Auksinio scenos kryžiaus laureatas aktorius Kęstutis Macijauskas parašė pjesę ir režisavo spektaklį „Nutikimai Smaližių šalyje“. Jis bus rodomas balandžio 19 ir 22 d. 12 val. Žvejų rūmuose.

Pamokanti pasaka

Spektaklį kuria ir dailininkė Asta Šleinienė, choreografė Inga Kuznecovaitė, kompozitorius Gintaras Kizevičius, aktoriai Jonas Naujokas, Simona Šakinytė, Arnoldas Eisimantas, Linas Lukošius, Marius Pažereckas, Simas Buziliauskas, Vaidas Jočys, Rimantas Nedzveckas, Lina Krušnaitė, Alina Mikitavičiūtė, Toma Gailiutė, Vida Kojelytė, vaidina ir pats K.Macijauskas.

Tai linksma, nuotaikinga, kartu ir pamokanti pasaka apie Smaližijos šalies karalių Medlaižį, jo dukrą – princesę Meilutę ir visą būrį linksmų Smaližijos gyventojų. Visiems be saiko smagiai smaližiaujant, šalį užpuola baisi saldligės epidemija. Smaližijos gyventojai nebenori nieko dirbti, vien guli lovose ir pampsta. Kuo baigiasi pasaka, ar atrandamas vaistas nuo baisios ligos – atsakymas spektaklio finale.

Idėja iš vaikystės

Pjesės autorius ir režisierius K.Macijauskas pasakojo, kad spektaklio idėja atėjo iš jo vaikystės – vasarojimų kaime pas senelius. Valandų valandas jis galėdavo žiūrėti, kaip senelis kopinėja medų, rūpinasi bitėmis. Iš to vaikystės rojaus ir atkeliavo medus, karalius Medlaižys, princesė Meilutė, Smaližijos gyventojai.

„Apie savo idėjas sunku kalbėti... Suserga tos šalies gyventojai saldlige. Kodėl? Todėl, kad jie nenori dirbti, nori tik linksmintis ir valgyti saldumynus. Kai žmogus atsisako tikrų vertybių, einama pražūties link. Vaikai nuo mažens tai turi žinoti“, – įsitikinęs K.Macijauskas.

Režisierius nemano, kad šiandienė vaikų karta yra blogesnė. „Niekada nesakiau, kad mano laikais buvo žolė žalesnė ar sniegas baltesnis. Taip ir su šiandienos vaikais.  Jie dabar gal net išmintingesni, sumanesni, nes ir gyvenimas pažengęs, apstu visokių modernių technologijų. Bet naujovės ir išlepina vaiką. Kas darosi su tais telefonais?! Auga, kaip aš vadinu, nykščių karta. Vieno spektaklio metu stebėjau merginas. Jos ir vaidinimą žiūrėjo, ir telefono klaviatūrą maigė“ – stebėjosi teatralas.

Improvizuoja ir dainuoja

Smaližijos šalyje gyvena ir Vandenis. Šį personažą sukūręs aktorius V.Jočys įsitikinęs, kad kuo daugiau yra veiksmo, judesio, dainų, šokių, tuo vaikams įdomiau. Bendras vizualinis personažų ansamblis, šviesų, muzikos žaismas labiau prikausto dėmesį. To reikėtų tikėtis ir iš naujojo spektaklio.  

„Jis bus lyg žaidimas. Repetuodami mes jau mėginome tarpusavyje žaisti, improvizuoti. Taip ir turi būti, juk aktoriams trenka nusikelti į vaikišką amžių. Tai labai svarbu ir nėra lengva“, – kone choru kalbėjo V.Jočys su kolege Simona Šakinyte, vaidinančia princesę Meilutę.

O kaip su dainomis? „Aš lankiau chorą, todėl kaip solistė dainuoti nemoku. Tačiau reikėjo ryžtis. Įgijau įdomios patirties. Dabar dainuočiau ir dainuočiau, labai smagu“, – atskleidė S.Šakinytė.

„Spektaklyje vaikams nebūtinas akademinis, taisyklingas dainavimas. Čia svarbu perteikti charakterį“, – mano V.Jočys, kurio vokalinį debiutą netrukus publika ir išgirs.

Iki šiol spektakliuose nedainavęs aktorius juokavo, esą kolegos priblokšti jo gebėjimų ir kitais metais žada siųsti į „Eurovizijos“ konkursą.

Birželio pradžioje uostamiestyje vyksianti tarptautinė didžiųjų burlaivių šventė ir regata „Baltic Tall Ships Regatta 2015“ pareikalavo įvairių strateginių klausimų išsprendimo.

Jų aptarti penktadienį uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas susitiko su Karinių jūrų pajėgų vadu Kęstučiu Macijausku. Anot jo, šiųmetinei regatai būtinas geras pasiruošimas.

„Nesinori kartoti praėjusių klaidų, todėl reikia viską aptarti iš anksto. Atsakingai apgalvoti tolimesnius veiksmus ir tai, kuo mes galime prisidėti prie renginio“, – susitikimo metu kalbėjo K.Macijauskas.

Didžiųjų burlaivių šventės organizatoriaus – viešosios įmonės „Klaipėdos šventės" vadovo Romando Žiubrio teigimu, renginio metu reikia atlaisvinti krantinę. Mat į tarptautinę regatą jau užsiregistravo apie 10 A ir B klasės burinių laivų, daugiausiai jų – iš Lenkijos.

Taip pat organizatoriai prašė pagalbos koordinuojant bei rengiant burlaivių rikiuotės parado schemą, leidimo pasinaudoti karinių jūrų pajėgų turimomis pasaulio šalių vėliavomis bei orkestro dalyvavimo įgulų parade.

Tikimasi, kad šventės metu bus sulaukta garbių svečių – šalies vadovų, todėl regatai galimai vadovaus karinis laivas.

Birželio 5–8 d. Klaipėdoje vyksiantis, ko gero, vienas ryškiausių šiųmetinių renginių Lietuvoje organizuojamas kiekvienais metais vis kitose jūrose.

Regata visuomet vyksta trijose atkarpose tarp keturių skirtingų valstybių uostų.

Tradiciškai pirmasis regatos etapas – lenktynės tarp dviejų uostų, antrasis – laisvas perplaukimas į kitą uostą, kurio metu laivai nelenktyniauja, o keičiasi įgulų nariais. Trečiasis ir paskutinysis etapas – varžybos į paskutinį uostą, kuriame vyksta iškilminga regatos finišo šventė.

Šeštadienį nuo 12 iki 14.30 valandos Teatro aikštėje Klaipėdoje vyks tradicinis ir kasmetinis bendrai Karinių jūrų pajėgų bei Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos organizuojamas Klaipėdos miesto žmonių Kalėdinis susibūrimas.

Organizatoriai žada, kad renginio metu visi apsilankiusieji nemokamai galės pasivaišinti Karinių jūrų pajėgų logistikos tarnybos paruošta žuviene, gardžia koše ir karšta arbata, bendrai kartu pabūti, pasišildyti prie šventinio laužo bei apmąstyti besibaigiančius metus.

Renginyje planuoja dalyvauti Klaipėdos miesto meras, Karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra.

Kalėdinis Klaipėdos miesto žmonių susibūrimas - tai jau dvyliktus metus Lietuvos Karinių jūrų pajėgų bei Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas organizuojamas labdaringas renginys. Šiuo renginiu siekiama sukurti žmonėms džiaugsmą ir ramybės bei šilumos jausmą prieš artėjančias Kalėdas.

Klaipėdos miesto valdžia vis dar skaičiuoja nuostolius, kurių galėjo pridaryti pirmadienį siautusi audra. Dėl smarkios liūties prie Girulių kelio atsivėrė kone 1,5 metro gylio smegduobė.

Liūties padarinius pastebėjo į darbą važiavęs savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento vadovas Kastytis Macijauskas.

„Taip nutinka ne pirmą kartą. Kasmet pasikartojantys stiprūs lietūs išplauna kelio sutvirtinimą. Tačiau šį kartą jau atsirado žmogaus ūgio duobė“, – pasakojo K.Macijauskas.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tikino, kad rangovams duotas nurodymas sutvarkyti paplautą šlaitą.

„Gerai, kad pati asfalto danga nenukentėjo, nes būtų buvę daugiau nuostolių. Prie pat asfalto krašto susidarė gili, kone 1,5 metro duobė. Rangovai ją užpylė žvyru. Bet tai tik laikinas sprendimas“, – kalbėjo I.Šakalienė.

Urbanistinės plėtros departamento vadovas K.Macijauskas tikino, kad pirmiausia būtų protinga išsiaiškinti, dėl kokios priežasties ardomas kelias.

„Suprantama, kad lietaus vanduo, tekėdamas nuo kalno, paplovė gruntą. Tačiau gerai, kad neišplovė pačios kelio sankasos. Nuošliaužų pasitaiko visame pasaulyje. Bet reikia išsiaiškinti, gal šalia tekantis upeliukas ardo šią vietą. Gali būti, kad dėl to kalta užsikišusi pralaida“, – svarstė K.Macijauskas.