Nebe pirmus metus simpoziumas vyksta Šiaurės rage. Šįkart į jį susirinko apie 30 kalvių iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos. Visi jie yra sen bičiuliai, tad šis renginys – puiki proga pabendrauti ir pasidalinti meistriškumo paslaptimis.

Šiemet kalviai dovanos miestui metalo skulptūrą „Piliakalniai“. Jos pagrindas primena archeologų rastą gintaro kabutį su skylute viduryje. Prie jo bus pritvirtinti archeologų radinius primenantys baltiški simboliai. Gali būti, kad piliakalnių metams skirta skulptūra bus pirmoji, papuošianti pietinės miesto dalies aikštę, jai numatoma vieta – prie prekybos centro „Žardė“.

„Tai nekomercinis projektas, – pabrėžė Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas. – Stengiamės, kad mūsų renginys skirtųsi nuo mugių ir etnografinių švenčių. Plenere akcentuojame pačią kalvystę ir siekiame, kad kuo daugiau žmonių pažintų ir domėtųsi autentišku amatu, bendrautų su meistrais, ir pamatytų „gyvą“ kūrybą iš metalo.“

Bene pirmą kartą nuotaiką kalviams ir žiūrovams kels muzikantai. Popietę Šiaurės rage koncertavo Klaipėdos etnokultūros centro kapela „Senoliai“, ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“, baltarusių bendruomenės „Krynica“. Vakare ant scenos lipti žadėjo Juozas Staniulis (smuikas), Saulius Šiaučiulis (klavišiniai) ir Edmundas Federavičius (mušamieji). Baimintasi, ar gyvo garso koncerto neužgoš Kruizinių laivų terminale vakare griaudėsiantis festivalis „Roko naktys“.

Sekmadienį planuojama dar daug įdomybių, nespėjusieji pamatyti tikrų kalvių, gyvo žaizdro ir karšto metalo dar turės progos tai padaryti. Apie 14 val. numatoma baigti gaminti skulptūrą ir pristatyti ją žiūrovams.

Lietuvos kalvių sąjunga jau vienuoliktus metus uostamiestyje organizuoja tarptautinį kalvystės simpoziumą „Keturi vėjai“. „Tai nekomercinis projektas, – pabrėžė Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas. – Stengiamės, kad mūsų renginys skirtųsi nuo mugių ir etnografinių švenčių. Plenere akcentuojame pačią kalvystę ir siekiame, kad kuo daugiau žmonių pažintų ir domėtųsi autentišku amatu, bendrautų su meistrais, ir pamatytų „gyvą“ kūrybą iš metalo.“ Šiemet plenere, kuris vyks rugpjūčio 12 ir 13 dienomis, dalyvaus kalviai iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos ir Lietuvos.

„2017-ieji Klaipėdai – ypatingi metai, miestas džiaugiasi Lietuvos kultūros sostinės titulu. Siekdama skatinti bendruomeniškumą, aktualizuoti miesto istoriją ir šiuolaikinę uostamiesčio kultūrą, Klaipėda pristato programą „Neužšąlantis kultūros uostas“. Programoje – apie pusantro šimto įvairių renginių – tradicinių ar specialiai kultūros sostinės metams gimusių, įtraukiančių miesto bendruomenę bei skatinančių vėl atrasti miesto kultūrą. Mūsų simpoziumas yra šios programos dalis, – teigė jo koordinatorė Jolanta Kopač. – Simpoziumą organizuojame  nuo 2007-ųjų, jis vyksta kasmet ir skatina kultūrinių ryšių plėtrą. Šiais metais juo norime įamžinti Piliakalnių metus. Simpoziume visi į jį susirinkę kalviai po atviru dangumi kurs jungtinę kompoziciją iš metalo. Tai bus skulptūra „Piliakalnis“. Jai kalviai gamins archeologinių radinių Klaipėdos piliavietėje ir piliakalniuose kopijas, iš kurių vėliau sumontuos skulptūrą. Anksčiau vykusių kalvystės simpoziumų metu sukurti originalūs objektai puošia Klaipėdos miestą ir primena gyventojams apie kalvystės renginius ir jų dalyvius. Tikimės, kad ir šiemetis simpoziumas paliks savitą pėdsaką. Tai nėra komercinis renginys, jo paskirtis pristatyti kalvystės amatą visuomenei, stiprinti šalių partnerystę ir plėtoti kultūrinius mainus. Kviečiame atvykti į Klaipėdą ir aplankyti mūsų renginį, pažadame bus įdomu ir linksma!“

Programa

XI tarptautinis kalvystės simpoziumas „Keturi vėjai“

Šiaurės rage Klaipėdoje (Danės g. 1, šalia senosios perkėlos)

Rugpjūčio 12 d.

13 val. – žaizdrų įkūrimas ir iškilmingas XI tarptautinio kalvystės simpoziumo „Keturi vėjai – 2017“ atidarymas.

13–16 val. – archeologinių kopijų gamyba, skulptūros „Piliakalnis“ elementų kalimas.

16–17 val. – kalviškos varžybos.

17–19 val. – etnografinių ansamblių koncertas. Dalyvaus Klaipėdos etnokultūros centro „Senoliai“, ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“, baltarusių bendruomenės „Krynica“.

19–20 val. – varžytuvės su žiūrovais.

20–22 val. – „gyvo“ garso koncertas. Gros instrumentinis trio: Juozas Staniulis (smuikas), Saulius Šiaučiulis (klavišiniai) ir Edmundas Federavičius (mušamieji).

Rugpjūčio 13 d.

12–14 val. – archeologinių kopijų gamyba, skulptūros „Piliakalnis“ užbaigimas.

14 val. – šventės uždarymas, diplomų įteikimas simpoziumo „Keturi vėjai – 2017“ dalyviams.

„Tai – aukščiausios prabos varžybos, vyksiančios šiemet Baltijos jūroje. Jų formatas labai sportiškas ir intensyvus, beveik nesiskiriantis nuo olimpinių klasių varžybų. Paprastai jos susideda iš sportinių lenktynių, kurios trunka apie 1-1,5 val., bei vienų navigacinių lenktynių“, – apie varžybų specifiką pasakoja jachtos „Keturi vėjai“ kapitonas Adomas Janulionis.

2015 m. jo įgula šiame čempionate Pernu užėmė 14 vietą iš 38 dalyvių, o 2016-aisiais pasaulio ORC čempionate Kopenhagoje – 19 vietą iš 59 dalyvių. Pasak jo, kiekvienas iš jų davė neįkainojamos buriavimo patirties, kurios įgula, kaip ir garbingo atstovavimo Lietuvai, sieks ir šiemet.

„Manau, jei tik leidžia galimybės, turime buriuoti užsienyje ir reprezentuoti savo šalį. Tokios varžybos yra mūsų įgulos šių metų prioritetas. Tik užsienio regatose galima pamatyti naujoves, suprasti, kaip ir kodėl pirmaujantys buriuotojai plaukia greičiau. Galbūt mūsų tautiečiams kartais trūksta pasitikėjimo savo sugebėjimais arba išlenda noras savo baloje būtų pirmam vietoj to, kad bandyti pasaulyje „prasimušti“ į dešimtuką“, – motyvus dalyvauti čempionate įvardija jachtos „Extreme“ kapitonas Aistis Kalanavičius.

Jo įgula praėjusiais metais buvo 24 pasaulio ORC čempionato auksiniame laivyne, Kylio regatoje užėmė 5-ąją vietą, 2015-aisiais dalyvavo kaimyninių šalių ORC čempionatuose. A. Kalanavičiaus teigimu, ruošdamasi šių metų startui įgula mokėsi naudotis šiuolaikiniais navigaciniais sprendimais, grūdinosi saugumo srityje lankydami gelbėjimosi kursus, dalyvavo pavasario regatose, dirbo prie laivo ir burių.

Tarptautinę patirtį, kaip pagrindinį motyvą, pabrėžia ir pirmą kartą Europos ORC čempionate su jachta „Nida III“ dalyvausiantis kapitonas Arūnas Burkšas: „Tiesiog negalima praleisti unikalios galimybės pasitikrinti savo sugebėjimus, pažiūrėti ir įvertinti geriausius Europos buriuotojus. Ypač, kai varžybos vyksta beveik namie, vos už dienos kelio nuo Klaipėdos. Noriu, kad mano įgula kauptų savo patirtį, kuri tokiose regatose yra unikali. Tai padeda ir motyvuoja jaunimą labiau atsiduoti sportiniam kreiseriniam buriavimui.“

Europos ORC čempionatas vyks liepos 24-29 d. Gdanske.

Sekmadienį po pietų grakšti, bet labai sunki, daugiau nei 30-čia skirtingų metalo plunksnų padabinta kalvių mūza buvo užkelta ant aukšto postamento Šiaurės rage, šalia senosios keltų perkėlos.

Čia dvi dienas vyko tradiciniu tapęs kalvių pleneras. Jame dalyvavo trys dešimtys meistrų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Čekijos, Rusijos, Danijos bei Kanados. Kiekvieno jų nukalta plunksna – vis kitokia. Todėl sunku atitraukti akis nuo angelo. Plunksnose yra ir lietuvių tautinių ženklų, ir gėlių, ir tvirtybės ženklų.

Kai šeštadienį kalviai pradėjo darbą, ne vienas smalsuolis jų klausė, kas bus, jei prapliups lietus. Vienas atsakė paprastai ir taikliai: „Tegu lyja, svarbu, kad ne akmenimis“.

Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas patikino, kad ir ši skulptūra bus padovanota Klaipėdai ir primins apie kalvystės plenero dešimtąją sukaktį. Esama planų elegantiškąjį angelą įkurdinti J.Janonio gatvėje, kur jau jam yra paruošta vieta. Tiesa, tai atsitiks ne taip greitai. Angelas dar bus cinkuojamas, ruošiamas, kad būtų atsparus pajūrio drėgmei.

Renginio metu smalsuoliai galėjo iš arti stebėti kalvių darbą, juos kalbinti, įsigyti suvenyrų bei puošmenų savo namams.

Kaip ir kasmet plenero dalyviai ragino stipresnius vyrus pabandyti pačius pakilnoti kūjį. Ne vienas pasiryžęs tai padaryti nusikalė pirmąją, o gal ir vienintelę savo gyvenimo vinį. Jiems prisiminimas apie plenerą liks ilgam.

Sekmadienio popietę vyrai sukibo ir gerokai per 100 kilogramų sveriančią metalinę skulptūrą užkėlė ant kelių metrų aukščio postamento, jį sudarė kolona bei tikras kalvio priekalas. Žiūrovai atsidėkojo kalviams už unikalų reginį plojimais.

Dalysis kalviška dvasia

Anot Lietuvos kalvių sąjungos pirmininko Lino Leščiausko, dešimtmetis pateikė nemažai iššūkių ir leido sukaupti įdomios patirties. Tarptautinis kalvių pleneras uostamiesčiui padovanojo ne vieną metalo skulptūrą ir užėmė garbingą vietą Klaipėdos miesto renginių kalendoriuje.

Ir šiemet tradiciškai paskutinį vasaros mėnesį, rugpjūtį, kalviai iš Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Kanados, Danijos, Baltarusijos ir Rusijos dalysis savo kalviška dvasia su miestiečiais ir Klaipėdos svečiais. Kupini geros nuotaikos ir uždegančios energijos jie perteiks šias emocijas savo pasirodymuose ir kūriniuose.

Įsikurs atviros dirbtuvės

„Kviečiame visus norinčius išbandyti kalvystę gyvai Šiaurės rage, šalia senosios perkėlos Klaipėdoje. Mūsų renginys – nekomercinis, – pabrėžė L.Leščiauskas. – Stengiamės, kad jis skirtųsi nuo mugių ir etnografinių švenčių. Plenere akcentuojame pačią kalvystę ir siekiame, kad kuo daugiau žmonių pažintų šį autentišką amatą ir domėtųsi juo, kad jie bendrautų su meistrais ir pamatytų gyvą kūrybą iš metalo.“

Šiemet naujoje erdvėje įsikurs atviros dirbtuvės 35 kalviams. Šiaurės rago krantinė (Danės g. 1) netoli senosios perkėlos skambės nuo kūjų ir priekalų griausmo. Rugpjūčio 13 d. 13 val. suliepsnos žaizdrai ir visi dalyviai iškilmingai pradės šiemetį plenerą. Nuo tos akimirkos iki rugpjūčio 14 d. 14 val. žaizdrai spjaudys liepsnas, žiežirbas ir dūmus, o kalviai kaitins geležį demonstraciniu kalimu ir varžybomis.

Miestui sukurs „Angelą“

Plenero metu jo dalyviai kartu sukurs skulptūrą „Angelas“. L.Leščiausko teigimu, pavadinimas ir tema pasirinkti neatsitiktinai: „Kiekvienas žmogus, o šiais laikais ir miestas, turi savo angelą sargą. Dėkodami miestui už ilgametę globą, mes, plenero dalyviai ir organizatoriai, tikimės, kad mūsų sukurtas „Angelas“ taps tikru Klaipėdos miesto sergėtoju, kad erdvė, kurioje įsikurs ši skulptūra, bus nuolat lankoma miestiečių ir turistų vieta. Norime, kad visi, atėję į šią jubiliejinę kalvystės šventę, savo dalyvavimu prisidėtų prie miesto „Angelo“ sukūrimo.“

Visi kalviai nukaldins plunksnas skulptūrai. Plunksna simbolizuoja protą ir mokslą, taip pat siejama su laisve, likimu, tiesa bei drąsa. Šiuolaikiniai kalviai nestokoja šių savybių, o pasakymas, kad „kiekvienas – savo likimo kalvis“, aktualus ir šiandien. Plenero dalyviai į kalamas plunksnas sudės geriausias savo emocijas ir simbolių stiprybę.

Muzikinis akompanimentas

Kalviams ir žiūrovams ypatingą muzikinę nuotaiką sukurs Klaipėdos tautinių mažumų centro ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ kolektyvas, baltarusių bendruomenės „Krynica“ baltarusiškų dainų ansamblis „Kupalinka“ ir keturių jaunų, talentingų profesionalių atlikėjų ansamblis „Musica Libera“. Žiūrovų dar lauks varžybos su prizais.

Programa

Rugpjūčio 13 d.

13 val. – žaizdrų įkūrimas ir iškilmingas 10-ojo tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai 2016“ atidarymas Šiaurės rage (prie senosios perkėlos) Klaipėdoje.

13–16 val. – jubiliejiniam renginiui skirtos skulptūros „Angelas“ elementų (plunksnų“ kalimas.

16–17 val. – kalviškos varžybos.

17–19 val. – etnografinių ansamblių koncertas.

19–20 val. – varžytuvės su žiūrovais (prizai ir siurprizai).

20–22 val. – gyvo garso koncertas.

Rugpjūčio 14 d.

12–14 val. – skulptūros „Angelas“ užbaigimas.

14 val. – šventės uždarymas, diplomų įteikimas plenero „Keturi vėjai 2016“ dalyviams.

Visi renginiai – nemokami.

Po dešimties metų pertraukos „Raganosis-Eltel“ (kpt. Saulius Pajarskas) įgula įveikė prieš tai dešimtkart iš eilės čempionais tapusius „Arabela-AG Baltic“ (kpt. Raimondas Šiugždinis) įgulą.

„Apginti čempionų vardą visada sunkiau nei laimėti pirmą kartą, juolab, kad šiemet mums atsirado tikrai stiprių konkurentų. Kova buvo įtempta, pradžioje mes jiems pralošinėjome, bet per paskutinius tris etapus, kurie buvo labiau sportiniai, su daug laviruočių, sugebėjome išsiveržti į priekį. Manau, pergalę lėmė mūsų įgulos darbas, jos stabilumas, o kartu ir patirtis gauta tarptautinėse varžybose“,- pergale džiaugėsi kapitonas Adomas Janulionis.

Nors A. Janulionio įgula buvo greičiausi tiek pagal tikrą laiką, tiek pagal perskaičiuotą laiką A distancijoje, jie liko antri savo grupėje, kur pergalę šventė jachta „Extreme“ (kpt. Aistis Kalanavičius).

Trečią vietą šioje didžiųjų laivų grupėje iškovojo estų įgula su jachta „Katarina Jee“ (kpt. Mart Tamm), kuri regatos čempione buvo tapusi 2014 metais.

Šiais metais istorinę pergalę šventė „RS-280“ jachtų klasės pirmosios vietos laimėtojai „Raganosis-Eltel“ įgula. S. Pajarsko vadovaujama komanda, laimėjusi paskutinįjį etapą, išplėšė pergalę iš prieš tai dešimt metų iš eilės „Kuršių marių regatos“ „RS-280“ jachtų grupės čempionais tapusių „Arabela-AG Baltic“ įgulos.

Nors įgulos surinko po lygiai taškų, pirmoji vieta atiteko jachtai „Raganosis-Eltel“, mat ši turėjo daugiau pirmųjų vietų regatos etapuose. Trečiąją vietą iškovojo jachta „Barta“ (kpt. Simonas Steponavičius).

Pirmąją vietą paskutiniame, „Neringos miesto“, etape iškovojusi moterų įgula su jachta „Rasa“ (kpt. Lijana Petrikėnė) užsitikrino trečiąją vietą bendrojoje grupės įskaitoje. Vos antrą kartą „Kuršių marių regatoje“ dalyvaujančią moterų įgulą nuo antrojo pakylos laiptelio skyrė tik 2 taškai.

Mažąją regatos taurę greičiausiai jachtai pagal perskaičiuotą laiką distancijoje B užtikrintai iškovojo jachta „Tango“ (kpt. Aidas Narbutas), nuo artimiausių konkurentų atsiplėšusi net 25 minutėmis.

Klubinė komodoro Algirdo Mykolo Brazausko taurė atiteko Vilniaus jachtklubui.

Iškilmingoje uždarymo ceremonijoje visų pirmųjų vietų nugalėtojams buvo įteikti regatos rėmėjo „Asus“ ZenFone mobilieji telefonai, o likusių vietų prizininkams – šio bei kitų regatos rėmėjų prizai.

Ceremonijos metu buriuotojų draugas ir regatos rėmėjas „Volfas Engelman“ įteikė džentelmenų sąsagas labiausiai jų nusipelniusiam regatos buriuotojui. Šiais metais šiuo džentelmenu buvo išrinktas buvęs Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas, ilgametis „Kuršių marių regatos“ dalyvis Andrius Končius.

„Kuršių marių“ regata yra didžiausios kreiserinių jachtų varžybos Lietuvoje. Kartu jos laikomos kreiserinių jachtų (išskyrus „RS-280“ jachtų klasę) Lietuvos čempionatu. Tai seniausia, jau nuo 1954 metų organizuojama Lietuvos buriavimo regata, tapusi didžiausia buriavimo bendruomenės švente tiek ant vandens, tiek krante. Kitais metais regata vyks 50-ąjį kartą.

Kuršių marių regatos taurės:

Greičiausios jachtos distancijoje B pagal perskaičiuotą laiką (Mažoji regatos taurė)
1. TANGO (Aidas Narbutas, Kaunas)
2. LA VACANCE (Andrius Juknevičius, Vilnius)
3. ULTRA (Jurgis Janulionis, Vilnius)
Absoliučiai greičiausia jachta pagal tikrąjį laiką
1. KETURI VĖJAI (Adomas Janulionis, Vilnius)
2. NIDA III (Arūnas Burkšas, Neringa)
3. EXTREME (Aistis Kalanavičius, Kaunas)
Greičiausios jachtos distancijoje A pagal perskaičiuotą laiką (Didžioji regatos taurė)
1. KETURI VĖJAI (Adomas Janulionis, Vilnius)
2. EXTREME (Aistis Kalanavičius, Kaunas)
3. NIDA III (Arūnas Burkšas, Neringa)
49-osios „Kuršių marių regatos“ rezultatai grupėse
1 grupė - RS-280
1. RAGANOSIS-ELTEL (Saulius Pajarskas, Kaunas)
2. ARABELA AG BALTIC (Raimondas Šiugždinis, Kaunas)
3. BARTA (Simonas Steponavičius, Kaunas)
2 grupė - 1-ORC-RC
1. EXTREME (Aistis Kalanavičius, Kaunas)
2. KETURI VĖJAI (Adomas Janulionis, Vilnius)
3. KATARINE JEE (Mart Tamm)
3 grupė - 2-ORC-RC
1. X-XS (Vilius Biestauskas, Klaipėda)
2. ZIGZAG (Aivaras Mieliauskas, Kaunas)
3. BELONE (Tomas Niparas, Vilnius)
4 grupė – „Platu-25“
1. BESTIJA (Algirdas Žižys, Vilnius)
2. PANDORA (Tadas Žižys, Vinius)
3. REMAX WHITE WHALE (Julius Maseiva, Trakai)
5 grupė - 2-ORC-C
1. IDEFIX (Tomas Barakauskas, Klaipėda)
2. NERIJA (Dainius Jurevičius, Vilnius)
3. JOGA (Stanislovas Butkevičius, Vilnius)
6 grupė - “Karteriai”
1. ULTRA (Jurgis Janulionis, Vilnius)
2. BANGA (Alvydas Kalanavičius, Kaunas)
3. AVE VITA (Vygantas Stankus, Vilnius)
7 grupė - “Petersonai”
1. VĖJAS PLIUS (Ričardas Varno, Vilnius)
2. KOMETA (Aleksandr Tomaševskij, Vilnius)
3. RASA (Lijana Petrikėnė, Vilnius)
8 grupė - 3-ORC
1. TANGO (Aidas Narbutas, Kaunas)
2. LA VACANCE (Andrius Juknevičius, Vilnius)
3. GERADIENA (Tauras Pėstininkas, Vilnius)
9 grupė - 4-ORC
3. TERRA JONAVA (Gintaras Klemensas Kalonaitis, Jonava)
2. VILMA (Vytis Dedonis, Vilnius)
1. ESMERALDA (Miroslovas Urbonavičius, Vilnius)

Antradienį pas Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską apsilankęs Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas negailėjo komplimentų neseniai praūžusiai Jūros šventei ir pranešė apie netrukus mieste vyksiantį kitą tradicinį renginį – tarptautinį kalvystės plenerą „Keturi vėjai“. Dešimtą kartą organizuojamas renginys nugriaudės rugpjūčio 12–14 d.

Kitą penktadienį dešimtys meistrų susirinks „Lino kalvėje“, o didysis renginio šėlsmas numatomas šeštadienį apie 10 val., kai gausus būrys kalvių įsikurs Šiaurės rage.

Šeštadienį čia bus galima pamatyti dirbančius kalvius, jų įrangą, oras įkais nuo karštos geležies, o lankytojai bus viliojami kūrybiniu procesu.

„Visa tai yra skirta Klaipėdai, klaipėdiečiams, Klaipėdos svečiams. Viliamės, kad šis renginys dar pagyvins ir taip labai gyvą miestą“, – pastebėjo pirmininkas.

Jau ne pirmus metus į plenerą atvyks meistrai iš Čekijos, Latvijos, Rusijos. Maždaug 30 svečių delegacijos laukiama iš Ukrainos bei kitų šalių, netrūks ir šio amato atstovų, gerbėjų iš įvairių Lietuvos kampelių.

„Mūsų bendras sumanymas – nukaldinti skulptūrą kalvystės mūzai, kalvių įkvėpėjai. Angelui, kuris globoja ir visaip kitaip įkvepia kalvius kurti ir dirbti“, – kalbėjo L.Leščiauskas.

Anot jo, plenerų metu gimusiais kūriniais siekiama papuošti Klaipėdą. Ir šįkart skulptūra bus padovanota uostamiesčiui.

Pasak Lietuvos kalvių vedlio, jau numatyta vieta, kur po renginio bus įkurdintas minėtas kūrinys. Skulptūra turėtų papuošti vieną atvirų erdvių, esančių J.Janonio gatvės viduryje. Čia jau paruoštas postamentas.

„Buvome kalbėję su kai kuriais Klaipėdos valdžios atstovais, taip pat girdėjome ir pasiūlymų. Ši vieta labai tinka mūsų sumanymui, sukurtai kompozicijai. Ši erdvė tikrai būtų įspūdinga, jeigu joje atsirastų būtent mūsų kūrinys“, – pastebėjo L.Leščiauskas.

Renginio metu meistrai ne tik dirbs prie vieno bendro kūrinio, bet ir bendraus su plenero lankytojais, kiekvienas norintis galės pabandyti įsijausti į kalvio darbą, vyks kalvių varžytuvės bei kitos atrakcijos.

„Mūsų rezultatą vertinu, kaip iš tiesų gerą. Šitos varžybos labai konkurencingos, o apie 15-20 laivų visuomet būna techniškai paruošti specialiai joms. Mūsų laivas standartinis, tačiau patekome į stipriausiųjų 20-tuką. Varžybose daug lėmė taktika, vėjai retai pakildavo daugiau nei 12 mazgų, tačiau buvo pakankamai stipri srovė“, – pasakojo kapitonas A. Janulionis.

Pasak „Keturių vėjų“ kapitono, įtemptą varžybų specifiką aiškiai nusako faktas, jog jei jie būtų finišavę vos 12 sekundžių anksčiau, būtų užėmę 16 vietą. Tai reiškia, kad laivai finišavo kone bortas į bortą ir kiekviena sekundė buvo svarbi. A. Janulionio teigimu, buriavimas yra itin sudėtingas sportas ir į jį būtina žiūrėti kompleksiškai. Nors varžytis su techniškai pranašesniais laivais iš tiesų sudėtinga, ne mažiau svarbus ir vieningas įgulos darbas bei griežtas darbo pasidalijimas varžybų metu.

„Kitais metais Europos ORC čempionatas vyks visai netoli – Lenkijoje. Šiemet pasaulio čempionate startavome dvi lietuvių įgulos. Labai norisi paskatinti, kad kitais metais mūsų būtų daugiau, nes esu tikras, kad turime pajėgių buriuotojų“, – teigė A. Janulionis.

Tiek jachta „Keturi vėjai“, tiek „Extreme“ šiuo metu jau grįžusios iš tarptautinių regatų ir ketina startuoti didžiausiose Lietuvos buriavimo varžybose „Kuršių marių regatoje“.

Kalvių siurprizas – prie savivaldybės Liepų gatvėje be oficialaus leidimo pastatyta skulptūra medis-sodas – uostamiesčio valdžios atstovus privertė pasukti galvas, ką daryti toliau. Kol kas meninės kompozicijos nežadama nukelti, tačiau pabrėžiama, kad ją reikia įteisinti.

Užėmė stovėjimo vietą

Skulptūrą medis-sodas kalviai nukalė savaitgalį, per devintą kartą vykusį plenerą „Keturi vėjai“. Jau iš anksto buvo skelbta, kad kompozicija bus padovanota miestui.

Su valdžios atstovais nebuvo susitarta, kur skulptūra turėtų būti pastatyta. Tačiau po renginio kalviai ją nuvežė prie Liepų gatvėje esančio savivaldybės pastato.

Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas neslėpė, kad tokia mintis kilo ekspromtu. Kalviai norėjo padaryti siurprizą miesto valdžios atstovams. Panašu, kad jiems tai pavyko.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad naujas iniciatyvas jis visada vertina pozityviai.

„Užimta viena automobilio stovėjimo vieta, bet dėl to tragedijos nematau“, – teigė vadovas.

Tačiau L.Dūda atkreipė dėmesį, kad skulptūrą reikia įteisinti. Ją turi įvertinti Įvaizdžio komisija.

„Čia išėjo panašiai, kaip jaunikis naktį atnešė merginai dovanų ir įmetė pro langą“, – šmaikštavo direktorius.

L.Dūda baiminosi, ar skulptūros nenuvers chuliganai: „Reikia viską išanalizuoti. Urbanistai turi surasti tinkamiausią vietą, skulptūrą įvertinti Įvaizdžio komisija. Mūsų departamentas nesipriešins“.

Pamatyti sutrukdė atostogos

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė tvirtino, kad apie kalvių siurprizą dar nežino ir skulptūros nematė.

Pasak jos, yra patvirtinta miesto tarybos tvarka, pagal kurią skulptūros Klaipėdoje yra statomos, įrengiamos ir nukeldinamos.

„Už tokį pažeidimą Administracinės teisės pažeidimų kodekse atsakomybė nėra numatyta. Tad mūsų skyrius neturi įgaliojimų dėl šių taisyklių įgyvendinimo kontrolės. Be leidimų pastatyta skulptūra turi būti nukelta, o tai organizuoja Miesto ūkio departamentas“, – tvirtino vedėja.

Išgirsti, ką apie kalvių siurprizą mano vyriausiasis miesto dailininkas Mindaugas Petrulis, nepavyko. Jis šiuo metu atostogauja ir skulptūros nematė.

„Nieko negaliu pakomentuoti. Yra tvarka, pagal kurią statomi meno kūriniai. Jos reikia laikytis“, – pabrėžė vyriausiasis miesto dailininkas.

Skulptūra nustebino

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis neslėpė, kad prie savivaldybės pastato atsiradusi skulptūra jam buvo didelis siurprizas.

„Savaitgalį pats buvau plenere. Šiandien atėjau į darbą ir matau – prie durų stovi grožis“, – vakar komentavo vedėjas.

Pasak jo, sunku vertinti šią kalvių iniciatyvą: „Bet kokio meno kūrinio įrengimas viešoje vietoje yra reglamentuotas. Tvarka galioja ir jos reikia laikytis. Dar neteko kalbėti šiuo klausimu su vadovybe“.

N.Lendraičio teigimu, kol kas skulptūros niekas nelies. Tačiau, jo manymu, nesvarbu, kokia gera iniciatyva būtų, viskas turi būti daroma pagal nustatytą tvarką.

„Spontaniški sprendimai puošia mūsų gyvenimą, bet, kita vertus, gyvename civilizuotoje, teisinėje valstybėje. Bet kokie norai turi būti suderinti. Išimčių nėra. Spręsime, ką daryti. Per porą dienų viskas turėtų paaiškėti. Gaila, kad miesto dailininkas atostogauja. Norėtume išgirsti ir jo nuomonę“, – teigė vedėjas.

N.Lendraitis nesiryžo išsakyti savo nuomonės, ar skulptūrai kalviai parinko tinkamą vietą.

„Dar pats nesuvokiu, kas įvyko. Atėjęs į darbą pamačiau, ir tiek. Nespėjau iš įvairių kampų apžiūrėti, įvertinti ir suformuoti savo nuomonę“, – dėstė vedėjas.

Dvi dienas Kruizinių laivų terminale darbavęsi kalviai parengė siurprizą uostamiesčio savivaldybės darbuotojams. Nukaltą medį-sodą jie pastatė prie savivaldybės. Dėl vietos su valdininkais nebuvo tartasi.

Devintus metus organizuojamas kalvystės pleneras „Keturi vėjai“ prasidėjo šeštadienį. Kalviai čia darbavosi dvi dienas. Renginio metu buvo nukalta skulptūra medis-sodas.

Kompozicijoje atsispindi etnografiniai motyvai, ji bus besikeičianti priklausomai nuo metų laiko.

Jau iš pat pradžių skelbta, kad tai bus dovana miestu. Tačiau dar penktadienį Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas negalėjo pasakyti, kur stovės skulptūra.

„Vieta dar nėra išrinkta. Galiu pasakyti tik tiek, kad medis-sodas bus pastatytas gerai matomoje ir žmonių lankomoje vietoje“, – tvirtino pirmininkas.

Tačiau, pasibaigus renginiui, kalviai kompoziciją nuvežė ir pastatė Liepų gatvėje, prie miesto savivaldybės. L.Leščiauskas neslėpė, kad vieta nėra suderinta su valdžios atstovais.

„Taip sugalvojome ekspromtu. Manome, kad tai tinkama vieta skulptūrai. Leisime miesto valdžiai apsispręsti, ar tai tinkama vieta. Norėjome padaryti siurprizą. Pirmadienį atėję į darbą savivaldybės darbuotojai išvys skulptūrą“, – tvirtino pirmininkas.

Paklaustas L.Leščiauskas, ką darys, jei miesto valdžios atstovai neapsidžiaugs išrinkta vieta, atsakė: „Skulptūra yra be pamatų. Jei nuspręs, kad nereikalinga, išsivešime ir saugosime pas save“.

Pleneru „Keturi vėjai“ siekiama, kad kuo daugiau žmonių pažintų ir domėtųsi autentišku amatu, pabendrautų su meistrais, pamatytų gyvą kūrybą iš metalo.

Šiemet jame dalyvavo 25 meistrai. Jie atvyko ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Čekijos, Ukrainos, Baltarusijos. Išbandyti kalvystę buvo kviečiami ir miestiečiai.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai atėję į Kruizinių laivų terminalą galėjo pamatyti ir autentišką viduramžių kalvę. Ją į Klaipėdą atvežė svečiai iš Baltarusijos, kurie plenere dalyvavo pirmą kartą.

Buvo galima pamatyti, kaip kalviai darbavosi, kai nebuvo automatikos, technologijų. Demonstruota įranga ir įrankiai, atkurti pagal to meto amato specifiką.

Norintieji galėjo pabūti kalvio pameistriu ir autentiškomis dumplėmis „paduoti“ oro senoviniam žaizdrui. Meistras taip pat mokė, kaip nusikalti laimės vinį ar pasagą. Latvių kalviai parodė, kaip pasigaminti monetą iš vario.

Plenero metu vyko ir kalvių varžybos. Rungtyniauti buvo kviečiami ir žiūrovai. Paklaustas, ar kalvių nealina karštis, L.Leščiauskas atsakė: „Oras puikus. Kalviai nebijo karščio“.