Įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis tikino, kad tai galbūt reti atvejai, reklaminės švieslentės turėtų veikti puikiai.

„Tai turbūt pavieniai atvejai. Iki šiol negavome pranešimų, kad kažkas autobusuose neveiktų nuolatos“, – sakė G. Neniškis.

Autobusai nauji, tik pradedame susipažinti su jų technologijomis, todėl kartais gali pasirodyti įvairios klaidos ar sutrikimai.

Direktorius teigė, kad dabar toks laikotarpis, kai bandoma vis geriau susipažinti su naujomis technologijomis ir atrasti geriausią spendimą, kuris mažins energijos išteklius, bet reklaminiai stendai esą privalo veikti.

„Šiuo metu ieškoma optimaliausių eksploatacijos sprendimų, kad viešasis transportas galėtų važiuoti kuo ilgiau ir išnaudotų vis mažiau elektros energijos, švieslentės šiuo atveju tikrai neliečiamos, autobusai nauji, tik pradedame susipažinti su jų technologijomis, todėl kartais gali pasirodyti įvairios klaidos ar sutrikimai“, – aiškino direktorius.

Gintaras Neniškis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pamatę prastai veikiančius reklaminius stendus, klaipėdiečiai svarstė, gal tai kokių piktavalių darbas.

Bet G. Neniškis paneigė šiuos įtarimus, priešingai, esą dažniau pastebimas žmonių džiugesys ir dėkingumas už naująjį viešąjį transportą.

Pasak direktoriaus, jis negavo pranešimų, kad kažkas niokotų naujus autobusus, ir džiaugiasi pagarbiu miesto gyventojų elgesiu.

Klaipėdos apygardos teismas sausio 29 dieną Tolimojo keleivinio transporto kompanijos („Toks“) prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ skelbtą konkursą bei uždraudė sudaryti naujas sutartis.

„Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad pirkimo procedūrų stabdymas iš esmės pažeistų viešąjį interesą ar atsakovė („Klaipėdos keleivinis transportas“ – BNS) patirs neigiamų pasekmių“, – rašoma teismo nutartyje.

„Toks“ skundė konkurso sąlygas – įmonės teigimu, neteisėti jo reikalavimai, kad tiekėjas turi turėti bent trejų metų patirtį vežant keleivius vietiniais maršrutais, o per pastaruosius penkerius metus turi būti įvykdęs bent vieną tokią sutartį.

Be to, anot įmonės, šiuo metu keleivius Klaipėdos mieste ir priemiestyje veža kiti vežėjai, todėl gyventojai neliks be šių paslaugų – sutartys galioja iki 2025 metų.

Tuo metu „Klaipėdos keleivinis transportas“ aiškino, kad „Toks“ neteikia konkurse numatytų paslaugų – ji teikia tarpmiestinio susisiekimo paslaugas, taip pat nuomoja autobusus, juos parduoda, teikia techninę pagalbą, todėl įmonė neturi teisinio suinteresuotumo konkursu.

Nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kairių poligone neapsisukinės

„Tai kur mums dėtis? Vienu metu tiek skundų. Iš vienos vietos veja, nes smirda, kitus triukšmas erzina. Bet autobusų stotelės po langais visi nori – įlipai ir važiuoji“, – stebėjosi įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas.

Suprantama, kad autobusų galutinės stotelės numatomos ten, kur yra vietos autobusams apsisukti.

Tačiau tokios stotelės įrengiamos ne bet kur, esą nevažinės autobusas pietų pertraukai į Kairių poligoną.

Sustojimo vieta numatoma ten, kur galima planuoti maršruto pradžią ir pabaigą.

Dažniausiai tai yra gyvenamieji rajonai, o autobusais važinėja tie, kurie neturi automobilių arba nenori išlaidauti jų išlaikymui.

Paaiškino technines detales

Daugiabučių gyventojai kelia klausimą – kodėl ilgesniam poilsiui sustoję autobusų vairuotojai neišjungia variklių?

Naikupės gatvės gyventojas paskundė vieną iš trijų čia ilgesniam laikui atvažiuojančių autobusų vairuotojų.

„Jis nuolat sustojęs poilsiui laiko įjungtą variklį. Taip pat autobusas skleidžia papildomus garsus. Sustojimo vieta yra arti gyvenamųjų namų, ir toks nuolatinis variklio darbas ir kiti autobuso leidžiami garsai trikdo gyventojų ramybę. Kiti autobusai sustoja ir variklius išjungia, tačiau šio autobuso vairuotojas to nedaro“, – vairuotoją skundė gyventojas.

Kai bus visi elektriniai autobusai, tokios problemos baigsis.

A. Samuilovas paaiškino, kodėl kai kurių autobusų variklių kartais nereikėtų išjungti.

„Kai bus visi elektriniai autobusai, tokios problemos baigsis. Tačiau ne visi autobusai yra nauji, važinėja ir senesni. Kai kurių autobusų važiuoklė yra su oro pagalve. Paprastai tariant, geriau neišjungti penkioms minutėms sustojusio autobuso variklio, nei paskui turėti problemų dėl to, kad važiuoklė nepakyla, gali net durys neatsidaryti. Taip galima ir į reisą neišvažiuoti“, – tikino A. Samuilovas.

Antras argumentas, dėl kurio neišjungiamas variklis, yra autobuso salono šildymas.

„Šalta lauke. Autobuse vis atidaromos durys. Ir ne tik vairuotojui šalta, bet ir keleiviams važiuoti šaltame autobuse nėra malonu“, – paaiškino A. Samuilovas.

Andrius Samuilovas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Veja iš visur

Galinėse stotelėse autobusai stoja tik kelioms minutėms.

„Per piką jie net nespėja ilgiau pastovėti, nes paskui gali atsilikti nuo grafiko. Pietums jie stoja ilgiau, apie pusvalandį, bet realiai stovi tiek, kiek leidžia grafikas. Tada jau išjungia variklius. Nebent labai šalta“, – kalbėjo A. Samuilovas.

Jis stebėjosi tuo, kad gyventojai paslaugos nori, bet autobusų po langais nenori matyti.

„Autobusas negali visada važiuoti tik į priekį. Jam reikia dar ir apsisukti. O tokių vietų mieste nėra daug“, – priminė A. Samuilovas.

Klaipėdiečiai, pabandę prisijungti prie „Klaipėdos keleivinio transporto“ tinklalapio, niekaip negalėjo to padaryti, kad ir kokia naršykle naudojosi.

Įstaigos vadovas Gintaras Neniškis paaiškino, kad teko išjungti tinklalapį dėl antradienį prieš vidurdienį prasidėjusios kibernetinės atakos.

„Taip, patyrėme „DDoS“ ataką, atakavo mūsų serverį daugybe užklausų vienu metu, serveriai neatlaikė tokio srauto. Todėl paslaugos teikėjas išjungė prieigą prie tinklalapio, laukiama, kol ataka pasibaigs“, – paaiškino G. Neniškis.

Jis atviravo, jog ketinama imtis priemonių, kad kažkas panašaus nepasikartotų.

Įstaigos tinklalapis klaipedatransport.lt, pasak įmonės vadovo, taip atakuotas pirmą kartą, bet spalį panašių atakų yra patyrę ir bilietų papildymo bei kiti įstaigos paslaugų teikėjai.

„Gerai, kad viskas veikia: atskira tvarkaraščių nuoroda, galimas bilietų papildymas, bilietų kontrolės sistema. Negalima pamatyti tik mūsų naujienų, palikti atsiliepimų. Bet nieko tokio, palauksime, kol piktavaliams atsibos ir pasidarysime gudresnę sistemą“, – viltimis dalijosi G. Neniškis ir teigė, kad duomenys bus perkelti ir tokios atakos bus nebeįmanomos.

Vakar tikėtasi, kad ketvirtadienį tinklalapis jau bus prieinamas vartotojams.

„DDoS“ ataka būna nutaikyta į svetaines ir serverius, ji pertraukia tinklo paslaugas bandant išnaudoti programos išteklius. Dažniausiai tokios atakos trunka parą ar kiek ilgiau, bet po to troliais vadinami atakų rengėjai ieško kitų aukų.

Įsileis ir kaimynus

Itin ankštuose butuose gyvenantys kvartalo žmonės dažniausiai neturi kur pasistatyti dviračių. Gyvendami netoli miesto centro, daugelis dviračius naudoja ne tik pramogai, bet ir susisiekimui. Butuose be balkono, rūsio ar sandėliuko laikyti daug vietos užimantį dviratį tampa nemenka problema.

Visą kvartalą atnaujinimui ruošę specialistai pasirūpino, kad Rumpiškės kvartale atsirastų atskiri statiniai dviračiams laikyti.

Šie statiniai vadinami dviračių laikyklomis, o ne saugyklomis. Mat, atskirų sargų joms saugoti nėra, daiktų saugumas šiuose statiniuose – ir visų naudotojų reikalas.

Dviračių paviljonus administruojanti viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) pasirūpino, kad jų durys būtų rakinamos, įrengė vaizdo stebėjimo kameras, bet nemaža dalis rūpesčio viduje laikomų daiktų saugumu tenka ir laikyklų naudotojams.

Pirmieji tokio bendruomeniškumo pavyzdžiai – akivaizdūs, žmonės socialiniuose tinkluose dalijasi aktualijomis, susijusiomis su dviračių laikyklomis. Tai jie pranešė apie dar nepradėjusiose veikti laikyklose apsigyvenusį benamį, padeda vieni kitiems patarimais, kai iškyla užraktų problema.

Kiek daugiau nei mėnesį veikiančios dviračių laikyklos tapo itin populiarios ir geidžiamos.

Jau dabar beveik visos vietos septyniose laikyklose yra užimtos.

Vienoje laikykloje gali tilpti iki 30 dviračių: įvertinus ir priėjimo prie dviračių būtinybę, įrengta 15 dvipusių laikiklių.

Kelias vietas įmanoma sutaupyti tai pačiai šeimai priklausančius dviračius prirakinant prie vienos vietos ir vienas kito. Juo labiau kad vaikams vieta dviračių laikyklose nesuteikiama, jie savo dviratukus turėtų laikyti prie suaugusiųjų dviračių.

Klaipėdoje nedeklaravusiems gyvenamosios vietos tokia galimybė nebus suteikiama. Šios dviračių laikyklos yra skirtos miesto bendruomenės nariams.  

Partnerių nuotr.

Laiko ne tik dviračius

Šiuose nameliuose laikomi ir vaikų dviratukai ar paspirtukai.

Kiekvienos laikyklos viduje yra kompresorius padangoms prisipūsti.

Dviračių laikyklas administruojančios įmonės darbuotojai netikrina, ar norintys jomis naudotis gyventojai turi dviratį, tai yra jų pačių reikalas.

Vis tik savo tinklalapyje „Klaipėdos keleivinis transportas“ prašo neužkrauti dviračių laikyklų nebereikalingu šlamštu.

Nors laikykloje yra įrengtos stebėjimo kameros, rekomenduojama dviračius rakinti. Už laikomų daiktų saugumą atsako patys paslaugos vartotojai. Todėl rūpestis kiekvieno ir visų turtu tampa ir kiekvieno dviračių laikyklų naudotojo prievole.

Patys gyventojai pažymi, kad rūpestis dviračių laikyklų saugumu juos suvienijo, tai tapo bendruomeniškumo pamokomis.

Nusiskundimų vis mažiau

„Klaipėdos keleivinio transporto“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Aušra Bacevičienė atviravo, kad dviračių laikyklų naudojimo pradžioje būta nesklandumų. Kai kurių laikyklų durys neatsirakindavo. Netruko paaiškėti, kad elektroniniai užraktai kartais nepagaudavo signalo. Bėda išnyko, kai specialistai pakoregavo antenų aukštį.

Keliose laikyklose durys pagamintos iš pernelyg į oro pokyčius reaguojančio metalo, todėl jos deformuojasi ir kyla keblumų jas atidarant ar uždarant.

Kiekvienas dviračių laikyklų naudotojas gavo informaciją apie jos naudojimo taisykles, ten pat nurodytas ir telefono numeris, kuriuo reikėtų skambinti sutrikus užrakto veikimui. A. Bacevičienė patikino, kad nurodytu telefonu galintis pagelbėti darbuotojas atsiliepia į skambučius nuo 6 iki 22.30 val.

„Kuo toliau, tuo nusiskundimų dėl dviračių laikyklų mažėja“, – patikino Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė.

Partnerių nuotr.

Nebereikia lipti į rūsį

Savo patirtimi naudojantis dviračių laikyklomis dalijosi ir Rumpiškės kvartalo gyventojas Daumantas Kiulkys. Jaunas vyras dviračiu kasdien važiuoja į darbą, todėl labai apsidžiaugė, kai atsirado galimybė jį laikyti ne rūsio sandėliuke, o patogioje laikykloje.

Tiesa, pačioje pradžioje kartą ir jam teko susidurti su nemalonia realybe, kai skubėdamas į darbą jis negalėjo patekti į statinį ir pasiimti dviračio.

Vėliau ši problema buvo išspręsta.

„Užsienio šalyse būtent tokio tipo dviračių laikyklų man neteko matyti. Mano matytos buvo kitokios, bet mūsų kvartale įrengtos laikyklos – tikrai geros, patogios, ypač kai išsisprendė užrakto problemos. Laikykloje, kurioje statau savo dviratį, vietos dar yra, bet didžioji dauguma jau užimta. Kol kas kaimynai tvarkingai naudojasi šiomis laikyklomis, susidurti su kažkokia problema dėl to dar neteko“, – atviravo D. Kiulkys.

Paprašytas apibendrinti pirmąją dviračių laikyklų eksploatavimo patirtį, KKT direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas teigė: „Pats dviračių laikymo ne namie principas pasiteisino. Vietos greitai užsipildė. Laiko ne tik dviračius, bet ir paspirtukus, vaikiškas automobilines kėdutes. Tai nebuvo numatyta, tačiau bendruomenė geriau žino, ko jai reikia, mes tik žiūrime, kad laikyklos nevirstų bendro pobūdžio sandėliukais. Pradžioje nemažai dėmesio teko skirti „vaikiškų ligų“, apie kurias kalbėjo kolegė Aušra, gydymui. Dabar laukiame rudens – žiemos sezono, žiūrėsime, kaip tokiomis sąlygomis vyksta eksploatacija. Ta patirtis bus naudinga, jeigu kompleksinė renovacija ištisais miesto kvartalais bus pratęsta ir dviračių laikyklos bus statomos ir kituose kiemuose.“

„Šiandien – diena be automobilio“, – priminė A. Samuilovas. – Tai puiki proga sėsti ant dviračio ne tik Rumpiškės kvartalo gyventojams, bet ir kitiems klaipėdiečiams. Kuo daugiau mūsų bus gatvėse ant dviračių, tuo aiškesnis bus dviračių laikymo infrastruktūros visame mieste poreikis.“

Pokyčiams ruošiasi kartu

Vakar Klaipėdos piliavietėje susirinko gausus viešojo transporto profesionalų ir politikų būrys iš visos Lietuvos aptarti didžiųjų miestų transporto sistemos iššūkių, laukiančių nuo 2030 m. Kolegos dalijosi patirtimi, kaip pasiruošti artėjantiems pokyčiams.

Po septynerių metų visas viešasis transportas, kuris važinės per centrinę miesto dalį, privalo būti netaršus – elektrinis. Pagal Lietuvoje priimtą alternatyvių degalų įstatymą ši nuostata turėtų būti realizuota šiek tiek anksčiau – 2029 m. Tad vieninga konferencijos dalyvių nuomone, šiems pokyčiams būtina ruoštis iš anksto, kad priimti sprendimai būtų efektyvūs ir finansiškai gerai apgalvoti. Be to, būtina plėsti tinklą į priemiestį, didinti dažnumą.

Svarus renginys skirtas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 20 metų jubiliejui. Panašaus pobūdžio konferencijos, kur aptariamos viešojo transporto aktualijos, organizuojamos kas penkeri metai.

Siūlo modernias paslaugas

Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas pasveikino konferencijos dalyvius ir „Klaipėdos keleivinio transporto“ komandą su gražiu jubiliejumi. Jis atkreipė dėmesį, kad renginyje aptariamas viešojo transporto modernizavimas – itin aktuali tema, kuriai būtina skirti kuo daugiau dėmesio.

„Uostamiestyje daug dėmesio skiriame viešojo transporto ir saugaus eismo pagerinimui. Klaipėdos miestas gali didžiuotis turėdamas integruotą regioninę viešojo transporto sistemą su savo kaimynais“, – sakė Klaipėdos vicemeras. 

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis prisiminė, jog  prieš penkerius metus pagrindinė konferencijos tema buvo elektroninio bilieto diegimas bei jo patobulinimas, su kuriuo Klaipėda startavo 2018 m. 

„Dabar turime patį moderniausią ir geriausią elektroninį bilietą visoje Lietuvoje, taip pat galimybę tiksliai atsiskaityti su vežėjais už nuvažiuotą atstumą, apmokėti kelionę banko kortelėmis – siūlome nemažai modernių paslaugų, kurias turi net ne visi Europos miestai“, – džiaugėsi G. Neniškis. 

Vadovas tikisi, kad konferencija bei diskusijos padės kokybiškai pasirengti būsimiems viešojo transporto sprendimams, kurie bus naudingi Klaipėdos miestui.

Pokalbis: Klaipėdos vicemeras A. Kamarauskas (pirmas iš kairės) ir „Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovas G. Neniškis sutaria, kad būtina kuo daugiau dėmesio skirti viešojo transporto gerinimui uostamiestyje. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Didžiuojasi regionine sistema

Tyrimų instituto „Smart Continent“ generalinis direktorius Andrius Jaržemskis nuotoliniu būdu pristatė viešojo transporto organizavimo modelius Europoje ir Lietuvoje bei Europos Sąjungos keliamus ekologinius reikalavimus viešajam transportui 2030 m.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius kolegoms ir svečiams pristatė regioninę Klaipėdos viešojo transporto sistemą. Ji kol kas vienintelė Lietuvoje yra labiausiai išplėtota. Šiuo metu  iš dalies į šią sistemą integruotos penkios Klaipėdos regiono savivaldybės.

Klaipėdiečių patirtis domino didžiųjų miestų žiedinių rajonų viešojo transporto organizatorius: apie 100 tūkst. gyventojų turintį Vilniaus rajoną ir 50 tūkst. gyventojų skaičiuojantį Kauno rajoną, kurie konferencijoje taip pat pasidalino savo patirtimi.

Tikslas – švarus miestas

„Geriausia mokytis iš svetimų klaidų, – juokavo Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis, paklaustas apie lūkesčius konferencijoje. – Dalijimasis patirtimi leidžia kurti kokybiškesnį viešąjį transportą, saugesnę ir efektyvesnę susisiekimo sistemą visuose šalies miestuose. Mums įdomi klaipėdiečių patirtis išbandant lietuviškus elektrinius autobusus. Klaipėda ir Kaunas turi patirties diegiant elektroninio bilieto sistemą. Toks susitikimo formatas leidžia geriau pasidalinti patirtimi, aptarti, kurie sprendimai pasiteisino.“ 

Kolega iš Vilniaus, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Giedrius Macijauskas skaitė pranešimą apie rinkos principų diegimą sostinėje ir autobusų parko atnaujinimo keliamus iššūkius. Kauniečiai savo pranešime daug dėmesio skyrė pokyčiams, laukiantiems nuo 2030 m.

„Kuo mažiau automobilių judės pagrindinėmis miesto gatvėmis ir kuo daugiau žmonių naudosis viešuoju transportu, tuo švaresniu oru kvėpuosime ne tik Klaipėdos regione, bet ir visoje šalyje“, – reziumavo G. Neniškis.

Norėtų tikro rakto

Šią vasarą kvartalo gyventojai po daugiau nei dvejų metų pagaliau sulaukė dienos, kai jiems buvo leista laikyti savo dviračius naujose, moderniose saugyklose.

Neilgai pasidžiaugę naujove kvartalo žmonės pastebėjo, kad į saugyklas patenka ir benamiai. Kai ši problema buvo išspręsta, pasipylė nusiskundimai, kad gyventojai negali atidaryti saugyklų durų.

„Klausykite, gal žinote, kas vyksta. Ryte nepavyko įeiti į saugyklą Nr. 1. Dabar skambutis jau sutvarkytas, durys turi atsidaryti, bet panašu, kad užrakinta raktu. Gal kažkas valdo tą raktą?“ – prieš kelias dienas kaimynų klausė „Facebook“ paskyros, kuria naudojasi Rumpiškės gatvės gyventojai, naudotoja.

Aktyvus kvartalo gyventojas jai atsakė, kad tai ne pirmas atvejis, kai neįmanoma nuotoliniu būdu atidaryti dviračių saugyklos durų.

Kaimynas įsitikinęs, kad būtina reikalauti, jog saugyklas administruojančios įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbuotojai duotų gyventojams mechaninį raktą.

Vyras įsitikinęs, kad nuolat namuose būnantys žmonės galėtų padėti išspręsti šią problemą.

Jau imamės priemonių, ieškome, ką dar padaryti, kad trikdžių nebūtų.

Per išeigines nedirba

Gyventojai guodėsi, kad saugyklų atidarymo bėdas „Klaipėdos keleivinio transporto“ darbuotojai gali spręsti tik darbo dienomis ir valandomis. Išeiginėmis dienomis gyventojai negali pasiekti savo dviračių.

„Klaipėdos keleivinis transportas“ surašė savo griežtas naudojimosi dviračių saugyklomis taisykles, nurodė, ko negalima daryti, bet nepaskelbė telefono numerių, kuriais galima skambinti kilus nesklandumams. Neužsiminė, kaip tokiais atvejais patekti į saugyklas“, – kaimynams socialiniuose tinkluose piktinosi vyras.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Gintaras Neniškis pripažino, kad sunkumų naudojantis dviračių saugyklomis yra.

Durys „bijo“ karščio

„Kartais problemos kyla dėl vartotojų, kai jiems pritrūksta jėgos stipriau truktelėti duris, bet būna ir ryšio sutrikimų“, – neslėpė įstaigos direktorius.

Dar viena priežastis, dėl kurios ne visada pavyksta atidaryti saugyklos duris – tai, kad jos nuo šilumos deformuojasi. Pasirodo, perkant gaminį, pasirinktas ne pats geriausias.

G. Neniškis tikino, kad sulaukę skambučių darbuotojai skuba padėti gyventojams.

Pasak jo, ne visos saugyklos turi tokių sunkumų. Vienoje vietoje esama problemų su elektroninio užrakto ryšiu, kitoje pasirinktos ne visai tinkamos durys.

„Tam tikrus patobulinimus jau padarėme. Puikiai suprantame, kad yra nepatogumų. Jau imamės priemonių, ieškome, ką dar padaryti, kad trikdžių nebūtų, keičiame technologinius sprendinius. Tas darbas vyksta nuolat“, – patikino G.Neniškis.

Kitose dar komisijos nepriimtose dviračių saugyklose yra kiek kitokios konstrukcijos, todėl tikimasi, kad jas naudodami gyventojai su panašiomis į kaimynų bėdomis nesusidurs.

Situacija buvo nufilmuota, o vaizdo įrašas paviešintas socialiniame tinkle „Facebook“.

Keleivių pastebėjimas sukėlė susidomėjimą, komentatoriai širdo dėl tokio neatsakingo vairuotojo elgesio.

Vaizdo įraše buvo matyti už autobuso lango besikeičiantys vaizdai, iš kurių galima numanyti, kad autobusas važiavo Pilies gatve, kai keleiviai filmavo vairuotoją.

Vairuotojas autobusą vairavo alkūnėmis, padėtomis ant vairo. Vyras žinutes rašė abiem rankomis laikydamas telefoną.

Vaizdo įrašo nuoroda ir stop kadras pasiekė viešąją įstaigą „Klaipėdos keleivinis transportas“. Įstaigos vadovas Gintaras Neniškis patikino, kad už tokį elgesį vairuotojo tikrai niekas nepaglostytų.

Įstaigos atstovai net kreipėsi į vaizdo įrašo autorių.

„Bet filmuotos medžiagos mums nedavė. Sakė, kad gavęs iš vaizdo įrašo autoriaus pastabą, vairuotojas atsiprašė. Daugiau keleivis vairuotojui neturi pretenzijų ir nenori tos temos eskaluoti. Pagal mums prieinamą informaciją, mes kol kas nenustatėme, kuris čia vairuotojas, nes kol kas ne visų autobusų kameros privalo dirbti „online“ režimu. Jeigu taip iš tikrųjų buvo, tai yra labai blogai. Aš pats nemačiau tos medžiagos, bet ar toks vairuotojas iš tikrųjų begali dirbti darbą, objektyviausiai sprendžia policija. Tokiais atvejais medžiagą analizuoti ir priimti sprendimus persiunčiame jiems“, – griežtą poziciją išsakė G. Neniškis.

Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad už naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant gali grėsti bauda nuo 60 iki 90 eurų.

Banko kortelių startas – sklandus

Nuo praėjusio trečiadienio paslauga teikiama 8 ir 10 maršrutų autobusuose ir visuose maršrutiniuose taksi. Įdiegti naujovę sąmoningai pasirinkta ne visuose maršrutuose, taip siekiant įsitikinti tinkamu sistemos darbu.

„Pirmoji savaitė praėjo sklandžiai. Per dieną banko kortele arba išmaniaisiais įrenginiais dvejuose autobuso ir mikroautobusų maršrutuose atsiskaitė virš 100 keleivių (pentadienį 140)“, – sėkmingu startu pasidžiaugė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas. O šios savaitės pradžioje, pasak jo, jau yra per 500 unikalių kortelių žymėjimų, bendras taip nupirktų bilietų skaičius artėja prie tūkstančio.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ organizuojamame viešajame transporte galima naudotis visomis „MasterCard“, „Maestro“, „Visa“, „Visa Electron“ bekontaktėmis banko kortelėmis arba išmaniaisiais įrenginiais, susietais su banko kortele. Bekontaktę sąsają rodo kortelės logotipas ant skaitytuvo (komposterio).

Pastebima, kad palaipsniui daugėja atsikaitančiųjų už kelionę būtent tokiu būdu.

Nuo šio antradienio galimybė atsiskaityti bekontakte banko kortele atsiras visuose miesto autobusų ir mikroautobusų maršrutuose. Įspėjama, kad kol naujovė bus galutinai įdiegta, kai kuriuose maršrutuose galimybė atsiskaityti tokiu būdu laikinai gali neveikti, nepaisant banko kortelių ženklu pažymėto skaitytuvo.

Popieriniams bilietams – alternatyva

Pasak A. Samuilovo, suteikus dar vieną apmokėjimo už kelionę alternatyvą, norima sumažinti priklausomybę popieriniams bilietams bei taip sumažinti su tuo susijusius kaštus. Šiuo metu siūloma apie 50 įvairių galimybių susimokėti už kelionę viešuoju transportu.

Galimybė atsiskaityti banko kortele padės taupyti autobusų vairuotojų laiką ir laikytis tikslesnio tvarkaraščio. „Darbo dieną 10 pagrindinių miesto maršrutų vieno reiso vidurkis yra apie 40 keleivių, piko metu – daugiau kaip 60 keleivių. 10 proc. šių keleivių žymi popierinį bilietą. Kai penki keleiviai, vietoj pas vairuotoją perkamo bilieto už kelionę atsiskaitys kortele, sutaupysime 2 važiavimo minutes – autobusas tvarkingiau laikysis tvarkaraščio ir vairuotojas nepatirs streso dėl galimo vėlavimo“, – paaiškino direktoriaus pavaduotojas.

Paskatins keisti įpročius

Naujoji tvarka keis ir keleivių įpročius. Kai kurie keleiviai dabar įpratę prie skaitytuvo glausti rankinę, piniginę ar kuprinę, kurioje kartu su kitomis kortelėmis, studento ar mokinio pažymėjimais, bekontaktėmis prekybos centrų nuolaidų kortelėmis yra ir pravažiavimo bilietas.

A. Samuilovas atkreipia dėmesį, kad nekeičiant šio įpročio, skaitytuvas negalės nuskaičiuoti pinigų nuo mokėjimo kortelės arba už kelionę gali tekti susimokėti kur kas brangiau nei tikitės. Pavyzdžiui, turėdami galiojantį terminuotąjį bilietą, papildomai galite nusipirkti kartinį bilietą banko kortele arba brangesnį kartinį, jeigu naudojatės elektroniniais kartiniais bilietais.

Geriausia atsiskaityti pasirinkta viena išmaniąją laikmena: banko kortele, išmaniuoju telefonu ar laikrodžiu. Kontrolei taip pat reikėtų pateikti tą priemonę, kuria buvo atsiskaityta už kelionę.

Vasarą – ir priemiesčio autobusuose

Netrukus ant visų viešojo transporto durų atsiras lipdukai, primenantys apie galimybę atsiskaityti banko kortelėmis ir kitais išmaniaisiais įrenginiais.

Su bekontakte banko kortele galima įsigyti tik pilnos kainos vienkartinį bilietą – už 1 eurą, o bilietai su lengvata kol kas nėra nuskaitomi. Bendrovė ateityje planuoja įdiegti galimybę tokiu būdu įsigyti ir lengvatinį bilietą. Šiuo metu viena kortele galima įsigyti tik vienos kelionės bilietą – kol kas nėra galimybės ta pačia kortele sumokėti už kelis keleivius.

Planuojama, kad vasarą galimybė atsiskaityti banko kortele atsiras ir priemiesčio autobusuose. Iš viso bendroje Klaipėdos viešoje transporto sistemoje yra 219 įvairaus dydžio keleivinio transporto priemonių.

Įgyvendinusi šį projektą, Klaipėda patenka tarp regiono viešojo transporto lyderių: tokia paslauga jau teikiama Taline (Estija), Vroclave (Lenkija), Bratislavoje (Slovakija).

Įstaiga siekia, kad parkavimo rinkliavos administravimo sąnaudos sudarytų kuo mažesnę surinktos rinkliavos dalį ir, atitinkamai, kuo didesnė surinktų lėšų dalis pakliūtų į miesto biudžetą.

Šiuo metu administravimui tenka mažiau nei 25 centai nuo surinkto euro. Tai Lietuvos kontekste nėra didelė dalis. Vykdydami daugelį darnaus judumo veiklų, galime naudotis jų teikiamos sinergijos privalumais ir taip išlaikyti sąnaudų kontrolę.

Tačiau  svarbu žvelgti į priekį. Šiuo metu sąnaudose daugiau kaip pusę išlaidų sudaro kontrolierių atlyginimai ir ta dalis linkusi augti dėl nuolat didėjančio minimalaus darbo užmokesčio dydžio.

Todėl darbo įrangos ir darbo sąlygų technologizavimas yra gyvenimo būtinybė. Šiandienos testavimas – tai tik pirmas žingsnis ta kryptimi. Kaip ir kiekvieną naujovę, ir šią įstaiga diegs tik atlikusi kaštų / naudos analizę ir ištestavusi kiekvieną įdiegimo etapą.