Pirmasis jų – spektaklis pagal to paties pavadinimo populiaraus vokiečių rašytojo ir scenaristo Patriko Ziuskindo (g. 1949 m.) romaną „Pono Zomerio istorija“. Rašytoją išgarsino didelio pasisekimo sulaukusi pjesė „Kontrabosas“, parodyta 1981 m. Miunchene, o romanas „Kvepalai – žudiko istorija“ (1985 m.) daug metų išsilaikė bestselerių sąrašuose bei buvo ekranizuotas.

„Pono Zomerio istorija“ („Die Geschichte von Herrn Sommer“) išleista 1991 m. Paslaptingasis ponas Zomeris dienų dienas praleidžia bevaikščiojant po kaimą ir klausant nuolatinių pajuokų. Žmonės spėlioja, kas yra jo varomoji jėga. Ar jis klaustrofobas ar tiesiog bėga nuo nuobodžios santuokos? Negreitai suprantame, kad ponas Zomeris bėga nuo mirties — jo judėjimas tai vienintelis jam žinomas būdas bent trumpam išsigelbėti... Spektaklyje vienintelį ir pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius Aurimas Pintulis. „Pono Zomerio istoriją“ matė tarptautinių teatro festivalių Chmelnickyje (Ukraina) ir Astanoje (Kazachstanas) publika, o spalį spektaklis bus parodytas Hanoveryje (Vokietija).

A. Pintulis vaidina ir kitame spektaklyje – Izraelio rašytojo ir dramaturgo Valentino Krasnogorovo (g. 1934 m.) lyrinėje dviejų veiksmų komedijoje „Lengva pažintis“. Čia jo scenos partnerė bus populiarioji dainuojanti aktorė Lina Rastokaitė, klaipėdiečių ypač pamėgta po L. Zorino „Varšuvos melodijos“ pastatymo Klaipėdos pilies teatre.

Du nepažįstamieji – Jis ir Ji susitinka tuščiame viešbučio restorane. Pažinties iniciatorė šįkart yra moteris. Kas ji ir ko nori iš svetimo vyriškio? Pjesės personažų žodinė dvikova atspindi jų abipusį potraukį ir priešiškumą, jų vienišumą ir norą tai įveikti, meilės troškimą ir baimę.

Naujausias A. Vizgirdos režisuotas spektaklis „Sebastijanas“ sukurtas pagal garsaus amerikiečių dramaturgo Tenesio Viljamso (1911–1983) pjesę „Netikėtai praėjusią vasarą“ („Suddenly Last Summer“). Po spektaklio premjeros (2022 m sausis) teatrologė Jūratė Grigaitienė sakė: „Nuo pat pradžios iki stipraus kulminacinio taško šeši aktoriai ėjo labai tikslingai ir palaipsniui augino įtampą, kuri sprogo spektaklio finale. Visi buvo temoje, žanre, alsavo vienu ritmu, padėdami vienas kitam sukurti laukimo įtampos prisodrintą T. Viljamso pjesės pastatymo atmosferą“. 1958-taisias parašyta pjesė anuomet buvo vadinama „jausmų drumstėja“ (beje, kaip ir pats T. Viljamsas...). Spektaklyje „Sebastijanas“ vaidmenis kuria aktoriai Vilija Gruodytė-Šeputienė, Auksė Naujokienė, A. Pintulis, Vilma Ptašinskaitė, Ramūnas Šeputis ir Pijus Šiaulys.

Lapkritį Klaipėdos pilies teatras pakvies į premjerą – „Didžioji rauda ties degančiais vynuogienojais" pagal D. Kajoko poeziją.

Klaipėdos pilies teatro spektakliai Žvejų rūmų Teatro salėje:

rugsėjo 23 d. (penktadienis) 18.30 val. – „Pono Zomerio istorija“;

rugsėjo 26 d. (pirmadienis) 19 val. – „Lengva pažintis“;

rugsėjo 29 d. (ketvirtadienis) 19 val. – „Sebastijanas“ (N 14).

Vienas garsiausių XX a. dramaturgų

Spektaklis planuotas kaip vienas jubiliejinių, teatro 35-mečiui (2020 m.) skirtų vaidinimų, bet dėl pandemijos karantino rampos šviesą išvys jau 2022-ųjų sausį. Spektaklį režisavo Klaipėdos pilies teatro įkūrėjas ir meno vadovas Alvydas Vizgirda.

T. Williamso (1911–1983 m.) pjesės, kurių jis parašė daugiau nei tris dešimtis, itin populiarios visame pasaulyje, režisuotos ir ekranizuotos scenos bei kino garsenybių, ne kartą statytos ir Lietuvoje. Žinomiausios – „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ (rež. R.Tuminas, Valstybinis akademinis dramos teatras), „Geismų tramvajus“ (rež. A.Latėnas, Šiaulių dramos teatras), „Stiklinis žvėrynas“ (rež. G.Žilys, Valstybinis jaunimo teatras), „Iguanos naktis“ (rež G.Padegimas, Šiaulių dramos teatras), „Senasis kvartalas“ (rež. P.Gaidys, Klaipėdos dramos teatras), „Tatuiruotoji rožė“ ir kitos. Homoseksualus, „nepatogus“ autorius, vaikystėje muštas tėvo, T.Williamsas savo aistringomis pjesėmis ir mažąja proza buvo užsitraukęs Bažnyčios nemalonę: viena jo pjesė katalikų vyskupo ir kardinolo F.J.Spelmano buvo pasmerkta kaip „maištinga, apgailėtina, moraliai atstumianti, įžeidžianti katalikiškus padorumo standartus”. Nepaisant ne visuomet teisingų priekaištų, T.Williamsas tapo vienu garsiausių XX a. dramaturgų. Kai dar buvo gyvas, 1979 m. jo vardas atsidūrė „Amerikos teatro šlovės muziejuje“ (American Theater Hall of Fame) .

Ne kartą statė T. Williamso pjeses

A. Vizgirda per daugiau kaip keturis kūrybinės veiklos dešimtmečius yra ne kartą statęs T. Williamso pjeses. Vienas ryškesnių spektaklių, kuriame bene pirmą kartą pas mus užsiminta apie homoseksualių moterų egzistavimą, buvo A. Vizgirdos režisuotas spektaklis „Gražus sekmadienis piknikui“ Klaipėdos dramos teatre 1988 m. Iš A. Vizgirdos esė „Dešimt dienų su Klaipėdos pilies teatru – virtualiai“ (2020 04 23): „Į tuometį mūsų teatrą „Liepų gatvėje 68“ atėjo keturios Klaipėdos dramos teatro aktorės: Jūratė Jankauskaitė, Julija Sakalaitė, Nijolė Narijauskaitė ir Edita Kauzaitė. Jos atsinešė pjesę „Gražus sekmadienis piknikui“. Aš šio kūrinio nebuvau skaitęs. Pjesė gvildeno tuomet mūsų teatruose dar „neegzistavusią” temą. Darbas intrigavo, visi buvome užsidegę, nors kai kuriuos klausimus su aktorėmis spręsti reikėjo labai atsargiai. Kad ir kaip būtų keista, tik puse lūpų kalbėjomės apie pagrindinę pjesės problemą. Ir aš mėginau spręsti svarbų, mus visus kamavusį klausimą – ar tokioms temoms iš viso yra reikalinga rampų šviesa?

Moterys pjesę suprato neblogai, tačiau pagrindinė jos tema aktorėms buvo ne iki galo „įkertama“. Dirbome ilgai, kantriai, bet be nuobodžio, kruopelė po kruopelės gimė kuriami personažai. Pagrindinio spektaklio konflikto neforsavome, stengėmės kalbėti labai paprastai, tačiau sumaniai. Artėjant premjerai kuriami vaidmenys atgijo, tapo įdomūs, truputį „felliniški“, su šiek tiek retušuotomis, tačiau labai nesunkiai nujaučiamomis aistromis, kurios, atmieštos gera sarkazmo ir humoro doze, kartais verždavosi iš po kasdienių kaukių. Visos keturios buvo visai nenuspėjamos, baltos ir gražios. (...) Sovietiniais laikais spektaklius priiminėdavo speciali meno taryba. Mes tą egzaminą sėkmingai išlaikėme, ir „Gražus sekmadienis piknikui“ buvo pradėtas rodyti Klaipėdos dramos teatre, vėliau – vežiojamas po visą Lietuvą. Dėl to spektaklio eksploatavimo rajonuose ir kaimuose labai stipriai nesididžiavau, mat kartą kitą, pasėdėjęs salėje tarp žiūrovų, savo kailiu pajutau, kaip sunkiai į susirinkusiųjų širdis skinasi kelią vaidinimas apie nežinomas, o tik nujaučiamas mūsų prigimties kertes ir aistras...“

1994 m. teatre „Liepų gatvėje 68“ A. Vizgirda režisavo retai statomą T. Williamso pjesę „Atsitiktinai / netikėtai praėjusią vasarą“, teatro kritikų vadinamą „jausmų drumstėja“. Pagrindinius vaidmenis kūrė Asta Stašaitytė ir Alfredas Matutis. Dabar režisierius sakė, kad prieš tris dešimtmečius tai buvo „per anksti Lietuvai“, nors pjesė parašyta 1958-aisiais. Spektaklis sėkmingai dalyvavo tarptautiniame teatrų festivalyje Lione (Prancūzija), bet pas mus publikos dėmesio nesulaukė.

Nepaisant to, po metų A. Vizgirda, pasikvietęs jaunus teatralus, vėl grįžo prie T. Williamso. Provokuojantis spektaklis „Interviu „Playboy“ žurnalui“ scenoje pristatytas kaip pirmas viešas aštrus teatrinis pareiškimas Lietuvoje, kad ir „čia gyvena homoseksualūs žmonės“. Medžiagos semtasi ne iš Lietuvos menininkų kūrybos, vietinių „realijų“, o iš T. Williamso apsakymų („Angelas alkoje“, „Vienarankis“, „Purpurinė drobulė“) bei jo interviu žurnalui „Playboy“. Klausimas, ar seksualinė orientacija gali būti žmogaus vertės ir reikšmės žymeklis, čia buvo svarbiausias. Spektaklis „Interviu „Playboy“ žurnalui“, suvaidintas vos kelis kartus, taip pat „dingo“ iš repertuaro.

Intriguojantis, beveik detektyvas

Ir štai režisierius A. Vizgirda po daugelio metų vėl grįžo prie T. Williamso su nauju pastatymu „Sebastijanas“ pagal jau naudotą medžiagą – pjesę „Netikėtai praėjusią vasarą“. Tai intriguojantis, meistriškas kūrinys, komiška drama su beveik detektyvine siužeto linija. T. Williamsas savo „Interviu su savimi“ sakė: „Tai mano kūrinys apie tragišką poeto lemtį, apie pagrindinį menininko vaidmenį gyvenime. Kad ir kas atsitiktų žmonijai, jos atmintis turi būti tokia, kokia yra tiesa.“

Spektaklyje „Sebastijanas“ vaidina aktoriai Vilija Gruodytė-Šeputienė, Auksė Naujokienė, Aurimas Pintulis, Vilma Ptašinskaitė, Ramūnas Šeputis ir Pijus Šiaulys. Pjesėje skambančių muzikinių motyvų autoriai – Elias Faingershas (Švedija) ir Edvinas Vasiljevas. Kostiumų dailininkė – Aina Zinčiukaitė, šviesų dailininkas – Arūnas Račkauskas, choreografas – Mantas Svirskys. Spektaklis skirtas visiems suaugusiesiems – jauniems ir nebe...

Klaipėdos pilies teatro premjerinis spektaklis „Sebastijanas“ bus rodomas Žvejų rūmų Teatro salėje sausio 17 ir 28 dienomis 19 val. Bilietus platina „Tiketa“. Žvejų rūmų bilietų kasa dirba pirmadieniais–penktadieniais 16–19 val. ir vieną valandą prieš visus renginius.

Dėl koronaviruso pandemijos renginių metu žiūrovų prašoma laikytis visų saugumo reikalavimų.

H.Levinas (1943–1999) – rašytojas, poetas, dramaturgas ir režisierius, daugybės Izraelio ir įvairių užsienio šalių premijų laureatas Jis parašė per 50 pjesių, kurios statomos visame pasaulyje. Nemažai savo pjesių jis realizavo pats. Šio autoriaus kūrybą galima traktuoti kaip naujieną Lietuvos publikai: tik 2015 m. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pirmąkart pastatyta H.Levino pjesė „Chefecas, arba Visi nori gyventi“.

Skandalais pagarsėjęs „viešosios tvarkos drumstėjas“ H.Levinas dar būdamas gyvas pripažintas klasiku. Savo kūryba jis nuolat kritikavo Izraelio visuomenę ir šalies konformistines ideologijas, paliesdamas egzistencinius gyvenimo ir mirties klausimus. Jo pjesės persmelktos juodojo humoro, jose lyg per didinamąjį stiklą parodomos tamsiosios, dažnai nuvertinamos ir nepastebimos, absurdiškiausios, silpniausios, bet kartu bendražmogiškos žmogaus sielos pusės. H.Levinas sakė, kad jį jaudina žmonių nusidėjimai, naikinantys sielą ir žmogiškumą.

„Vienišiai ir vienišės“ – šokiruojanti pjesė, slepianti groteską, neišsemiamą ironiją, sarkazmą, originalias metaforas, klibinanti nusistovėjusių moralės normų rūmo pamatus. Tai keturių be galo vienišų žmonių, kurie suartėjimo bijo mažiau nei fakto būti kažkieno atstumtiems, istorija. Pirmuosiuose šios pjesės pastatymuose žiūrovai laužė kėdes ir vaikė iš scenos artistus...

Alvydo Vizgirdos režisuotame Klaipėdos pilies teatro spektaklyje vaidins aktoriai Sigutė Gaudušytė, Vaidas Jočys, Renata Idzelytė, Ramūnas Šeputis ir Liudas Vyšniauskas. Muziką sukūrė Gintaras Kizevičius, kostiumus – Olga Ronkaitienė.

H.Levino epatažinės komedijos „Vienišiai ir vienišės“ premjera – balandžio 5 ir 12 d. 19 val. Žvejų rūmuose. Bilietai – po 5,50 Eur, moksleiviams, studentams ir senjorams taikomos nuolaidos. Bilietus platina „Tiketa.lt“ ir „Teatrai.lt“.

Uostamiesčio Žvejų rūmų Pilies teatro studijoje sausio 21 d. 19 val. bus rodoma ekscentrinė komedija „Skerdynių dievas“ („Le Dieu du Carnage“, 2006), režisuota Mariaus Pažerecko.

Pjesės autorė – šiuo metu visame pasaulyje itin populiari prancūzų dramaturgė Yasmina Reza. Su Y.Reza kūryba Lietuvos žiūrovai jau puikiai susipažinę: Klaipėdos dramos teatre režisierius Alvydas Vizgirda pastatė jos pjesę „Po atsisveikinimo“ („Conversations après un enterrement“), o šiemečiame teatrų festivalyje „Šermukšnis“ klaipėdiečiai matė teatro „Mens Publica“ pristatytą „Atsitiktinį žmogų“ (rež. Jonas Vaitkus). „Idioteatre“ rodomos Dainiaus Kazlausko režisuotos pjesės „Menas“ ir būsimoji klaipėdiečių premjera kitu pavadinimu „Karo dievas“. Garsusis Romanas Polianskis „Skerdynių dievą“ perkėlė į ekraną („Carnage“, 2011). Už filmą režisierius kartu su Y.Reza apdovanoti prancūzų kino „Cezariu“.

Baigiantis 2015 m. Klaipėdos pilies teatre „Skerdynių dievą“ režisavo M.Pažereckas. Pjesės centre – dviejų šeimų ginčas dėl savo vaikų. Iš pradžių mandagi, dalykiška idilė palaipsniui pradeda byrėti ir perauga į audringą chaosą... „Šiuo spektakliu norime griauti ketvirtąją sieną tarp žiūrovų ir aktorių bei kartu leistis į tiesos ir tikrumo paieškas“, – prieš premjerą sakė M.Pažereckas.

Spektaklyje „Skerdynių dievas“ vaidina keturi aktoriai – Kristina Švenčionytė, Justina Vaikšnoraitė, Kęstutis Bručkus ir Mikalojus Urbonas.

Pirmieji atsiliepimai apie debiutinį M.Pažerecko (anksčiau labiau žinomo kaip aktoriaus, o dabar šiuo spektakliu apsigynusio magistrinį darbą režisūros srityje) pastatymą – puikūs. Čia sutapo viskas – ir pjesė gera, ir režisierius sumanus, ir aktoriai ne iš kelmo spirti. Pagyrimų vertas ir Pilies teatras bei jo vadovas režisierius Alvydas Vizgirda, suteikę šiam publikos dėmesio vertam kameriniams kūriniui ir gimtuosius namus, ir sceną. Jis rodomas Pilies teatro studijoje (Žvejų rūmuose, Taikos pr. 70).

Bilietai į premjerinį spektaklį „Skerdynių dievas“ – po 5 Eur. Vietų skaičius ribotas. Bilietus platina Žvejų rūmų ir Tiketa.lt kasos.

Ketvirtąjį veiklos dešimtmetį pradėdamas Klaipėdos pilies teatras publikai paruošė laikmečio aktualijomis pulsuojančią premjerą – teatro meno vadovo ir režisieriaus Alvydo Vizgirdos naują pastatymą „Prisiminimai apie Kiaulių gatvės gyventojus“.

Tai inscenizacija pagal Juozo Grušo „Tris paradoksines noveles apie švarą“ ir Leonido Andrejevo komediją „Monumentas“. Intriga užkoduota jau spektaklio žanro formuluotėje – įžanginis žodis kvailumo enciklopedijai. Programėlėje cituojamas (ne)žinomas režisierius: „Iš tribūnų ir dienraščių puslapių kasdien girdime kalbant apie mūsų teises ir laisves, neįgaliųjų globą, talentų ugdymą ir puoselėjimą, „sinergijos“ būtinumą, plėtojant pažangos formas. Bet tiems, nuolat kalbantiems, visiškai nesvarbu nei žmonių talentai ar poreikiai, nei jokia „sinergija“, nes galvojama tik apie save, savo puodą ir pilvą, savo piniginę ir subinę. Nekenčiu vietos, kurioje man tenka gyventi... Ji daugiau nieko nebegali parodyti, nebent dviprasmiškus valdininkų fizionomijų atvaizdus nesibaigiančių maitos dalybų metu...“

„Prisiminimai apie Kiaulių gatvės gyventojus“ į premjerą Žvejų rūmų (Taikos pr. 70) teatro salėje publiką kviečia lapkričio 16 ir 23 d. 19 val. Spektaklyje vaidina Emilija Auškalnytė, Vilija Gruodytė, Vilhelmina Jašinskaitė, Vilma Ptašinskaitė, M.Pažereckas, Ramūnas Šeputis ir Donatas Žilinskas.

 Bilietai – po 5 Eur, bilietus platina Žvejų rūmų kasa, „Tiketa.lt“ ir „Teatrai.lt“.

Klaipėdos pilies teatras ketvirtąjį kūrybinės veiklos dešimtmetį pradeda net dviem premjeromis.

Jau šįvakar Žvejų rūmų teatro studijoje bus rodoma ekscentrinė komedija „Skerdynių dievas“ („Le Dieu du Carnage“, 2006). Pjesės autorė – šiuo metu visame pasaulyje itin populiari prancūzų dramaturgė Yasmina Reza.

Su Y.Reza kūryba Lietuvos žiūrovai jau puikiai susipažinę: Klaipėdos dramos teatre  režisierius Alvydas Vizgirda pastatė jos pjesę „Po atsisveikinimo“ („Conversations après un enterrement“), o šiemečiame teatrų festivalyje „Šermukšnis“ klaipėdiečiai matė teatro „Mens Publica“ pristatytą „Atsitiktinį žmogų“ (rež. Jonas Vaitkus).  „Idioteatre“ rodomos Dainiaus Kazlausko režisuotos pjesės „Menas“ ir būsimoji klaipėdiečių premjera kitu pavadinimu „Karo dievas“. Garsusis Romanas Polianskis „Skerdynių dievą“ perkėlė į ekraną („Carnage“, 2011). Už filmą režisierius kartu su Y.Reza apdovanoti prancūzų kino „Cezariu“.

Klaipėdos pilies teatre „Skerdynių dievą“ režisavo Marius Pažereckas. Pjesės centre – dviejų šeimų ginčas dėl savo vaikų. Iš pradžių mandagi, dalykiška idilė palaipsniui pradeda byrėti ir perauga į audringą chaosą... „Šiuo spektakliu norime griauti ketvirtąją sieną tarp žiūrovų ir aktorių bei kartu leistis į tiesos ir tikrumo paieškas“, – sakė M.Pažereckas. Spektaklyje „Skerdynių dievas“ vaidina Kristina Švenčionytė, Justina Vaikšnoraitė, Kęstutis Bručkus ir Mikalojus Urbonas.

Teatro meno vadovas ir režisierius A.Vizgirda pastaraisiais metais dažnai gvildena  lietuviškas (ir ne tik) aktualijas. Naujasis jo pastatymas „Prisiminimai apie Kiaulių gatvės gyventojus“ – tai inscenizacija pagal Juozo Grušo „Tris paradoksines noveles apie švarą“ ir Leonido Andrejevo komediją „Monumentas“. Intriga užkoduota jau spektaklio žanro formuluotėje – įžanginis žodis kvailumo enciklopedijai. Programėlėje cituojamas (ne)žinomas režisierius: „Iš tribūnų ir dienraščių puslapių kasdien girdime kalbant apie mūsų teises ir laisves, neįgaliųjų globą, talentų ugdymą ir puoselėjimą, „sinergijos“ būtinumą, plėtojant pažangos formas. Bet tiems, nuolat kalbantiems, visiškai nesvarbu nei žmonių talentai ar poreikiai, nei jokia „sinergija“, nes galvojama tik apie save, savo puodą ir pilvą, savo piniginę ir subinę. Nekenčiu vietos, kurioje man tenka gyventi... Ji daugiau nieko nebegali parodyti, nebent dviprasmiškus valdininkų fizionomijų atvaizdus nesibaigiančių maitos dalybų metu...“

„Prisiminimai apie Kiaulių gatvės gyventojus“ į premjerą Žvejų rūmų teatro salėje kvies lapkričio 16 ir 23 dienomis. Spektaklyje vaidina Emilija Auškalnytė, Vilija Gruodytė, Vilhelmina Jašinskaitė, Vilma Ptašinskaitė, M.Pažereckas, Ramūnas Šeputis ir Donatas Žilinskas.

Spektaklių pradžia – 19 val. Bilietai – po 5 Eur, bilietus platina Žvejų rūmų kasą, „Tiketa.lt“ ir „Teatrai.lt“.

Klaipėdos Pilies teatras kitą savaitę publikai ruošiasi pristatyti 60-ąją savo premjerą. Į sceną žengia šiuolaikinės gruzinų dramaturgės Tamaros Bartajos dviejų dalių romantinė istorija „Žaislinis pistoletas“.

Laukiama atvykstant autorės

Pjesę režisuoja teatro vadovas Alvydas Vizgirda, scenografijos autorė – Daina Ališauskaitė-Zinovičienė, kompozitorius – Gintaras Kizevičius. Vaidins Vilija Gruodytė, Vilma Ptašinskaitė, Ramūnas Šeputis ir Donatas Žilinskas. Į spektaklio premjerą laukiama atvykstant ir pjesės autorės.

T.Bartaja (g. 1959 m.) – gruzinų dramaturgė, scenaristė ir režisierė. Baigusi Gruzijos valstybinį Š.Rustavelio teatro ir kino universitetą, ji apsigynė dramaturgijos daktaro disertaciją,  stažavosi pas legendinį italų scenaristą ir F.Felinio bendraautorių  Antonio Tonino Guerrą. T.Bartaja yra daugiau nei dešimties pjesių autorė, parašė scenarijus 20-čiai meninių, dokumentinių ir animacinių filmų. Už kūrybą T.Bartaja yra pelniusi ne vieną tarptautinį teatro ir kino apdovanojimą. 2007–2012 m. jos pjesės sėkmingai rodytos Edinburgo teatro festivalyje bei Londono teatruose.

Naujausia T.Bartajos pjesė „Žaislinis pistoletas“ (2010 m.) yra tarptautinio moderniosios dramos festivalio Jerevane (Armėnija) laureatė, gavo M.Tumanišvilio fondo apdovanojimą.

Neprošal pasisemti išminties

„Man ši pjesė patiko dėl kelių dalykų: kad paprasta, bendražmogiška tema, kad gruzinų autorės, mat aš dar nuo jaunystės jaučiu didelę simpatiją šiai nepaprastai kalnų šaliai, kelis kartus joje buvau ir iki šiol esu pakerėtas. O svarbiausia, man šiandien nesinorėjo nei labai stebinančios, nei šokiruojančios pjesės. Mano manymu, tokių šiuo metu mūsų teatruose daugiausia, ir kuo labiau mūsų teatrai nori žiūrovus pritrenkti, tuo mažiau jų ateina tų pritrankymų žiūrėti, – dėstė mintis spektaklio režisierius A.Vizgirda. – Tikiuosi spektaklyje užčiuopti gruzinų tautos dvasią, jos išmintį. Juk gruzinai garsėja savo išmintimi, padavimais, istorijomis, pamokymais, legendomis, tostais... Man atrodo, kad gruzinai išminties turi tiek daug, kad ir mums šiek tiek pasisemti iš jų šaltinio būtų neprošal.“

Be to, kaip aiškino režisierius, ši pjesė idealiai tiko jo aktorių ketvertukui, kuris vaidino Maironio „Susiliejimuose“. Jam atrodo, kad šis ketvertukas yra nusipelnęs atskiros pjesės. „Pirmiausia dėl sąžiningo požiūrio į darbą, – mano A.Vizgirda. – Šiomis dienomis ne kiekvienas režisierius gali pasigirti, kad įvyksta visos jo suplanuotos repeticijos. O pas mus būtent taip yra. Ir tame aš įžvelgiu didelę prasmę.“

Vertybės tuštybės laikais

Ramūnas ir Vilija yra jau tikri Pilies teatro senbuviai. Vilma į šį teatrą atėjo vėliau, Donatas – vėliausiai, ir savo amžiumi jis yra iš visų jauniausias. Šiuo metu D.Žilinskas yra patvirtintas dviem dideliems vaidmenims Klaipėdos dramos teatro pastatymuose.

O Pilies teatro kolektyvas pastaraisiais metais daug važinėja po festivalius ir džiaugiasi, kad juo ten pasitiki. T.Bartajos pastatymas jau įtrauktas į vieno gana didelio Rusijos festivalio programą, tad darbo po premjeros kūrybinė grupė neketina nutraukti.

A.Vizgirdos žodžiais, „šiandien gyvename bene pačios didžiausios tuštybės laikais, mūsų tautos išmintį užgožė visiškai suidiotiškėjusios televizijos laidos ir nukvakusių silikoninių žvaigždžių paradai. Norisi sustoti ir pagalvoti apie labai paprastus dalykus – kam ir kodėl gyvename, pasikalbėti apie meilę. Padorumas mūsų šiandieninėje vartotojų visuomenėje beveik išnyko. Tikėkime, kad bent meilė dar atsilaikys kelis dešimtmečius“.

Spektaklio „Žaislinis pistoletas“ premjera – lapkričio 13 d. 19 val. ir 17 d. 18 val. Žvejų rūmų Teatro salėje.

Bilietai – po 15–20 Lt, jie platinami Žvejų rūmų ir „Tiketos“ kasose.

Klaipėdos Pilies teatras išvyksta gastrolių į Uzbekistano sostinę Taškentą. Teatras spalio 20–26 d. dalyvaus ten vyksiančiame IV tarptautiniame teatrų festivalyje „Theatre.UZ/2013“, kurį rengia Uzbekistano kultūros ir sporto ministerija, Jaunimo teatras, fondas „Forum“ ir „Uzbekteatr“.

Festivalio programoje, be vietinių teatrų, dalyvaus svečiai iš Izraelio, Lietuvos, Rusijos ir Tadžikistano, įvyks pasaulinio garso festivalio „Avinjon-Off“ prezentacija.

Išskirtinis dėmesys uzbekų festivalio programoje skirtas klaipėdiečių Pilies teatrui, kuris parodys du šio teatro vadovo Alvydo Vizgirdos režisuotus spektaklius.

Alesandro Bariko „Šilkas“ seniai tapo vizitine Pilies teatro kortele ir yra vaidintas ne viename festivalyje užsienyje. Jau 12-ąjį sezoną gyvuojantis spektaklis bus pristatytas ir Uzbekistano publikai. Kaskart vis kitomis spalvomis nepakartojamus vaidmenis „Šilke“ kuria aktorės Nelė Savičenko ir Regina Šaltenytė.

Kitas festivalyje „Theatre.UZ/2013“ pristatomas klaipėdiečių darbas – tai monospektaklis „Amokas“ pagal to paties pavadinimo Stefano Cveigo apysaką. Šiame spektaklyje svarbus daugiaplanis vaidmuo atiteko jaunam aktoriui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantui Gabrieliui Zapalskiui.

Po gastrolių Uzbekistane režisierius A.Vizgirda sugrįš prie baigiamųjų naujo spektaklio darbų. Šiuo metu Klaipėdos Pilies teatre repetuojama šiuolaikinės gruzinų dramaturgės, rašytojos ir scenaristės Tamaros Bartaja pjesė „Žaislinis pistoletas“.  Spektaklio premjera planuojama lapkričio 13-ąją.