Dešimtimis tūkstančių ornitologai šių paukščių dar buvo regėję. Tačiau pirmadienio vakarą Kuršių marių pakrantėje susirinko neįtikėtinas šių paukščių būrys.

„Gal net ir šimtas tūkstančių. Žiūrint į tokį būrį, net sunku suvokti, kaip jos orientuojasi ore ir nesusidaužia. Kregždės ruošėsi nakčiai, jos naktį praleidžia taip, kad plėšrūnai nepagautų. Jos tupia į nendrynus – vanduo saugo nuo lapių ar kitų gyvių. Kai jos sutupia, atrodo, kad nendrės net verda. Tiek jų ten daug“, – pasakojo Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas.

Kai jos sutupia, atrodo, kad nendrės net verda.

Kregždės į būrius susirenka pagal balsą.

„Skrisdamos jos čiulba, o kitos prisijungia, išgirdusios balsus. Mes net tuo pasinaudojame, kai žieduojame paukščius. Gaudyklėse įstringa kelios kregždės, o jų balsus girdėdamos suskrenda kitos. Taip ir tūkstantį kregždžių gali sužieduoti per dieną“, – sakė V. Eigirdas.

Paukščiai kol kas neskuba išskristi, nes dar vyrauja šilti orai. Bet jų migracija jau įsibėgėja.

„Šios kregždės gali pasiekti net Pietų Afriką. Kregždės – vienos ištvermingiausių sparnuočių. Jos visą laiką praleidžia ore, praktiškai nenusileidžia. Esame pagavę Ventėje kregždę su Pietų Afrikos žiedu“, – pasakojo V. Eigirdas.

Be kregždžių, ornitologai sugauna zylių, devynbalsių, šiuo metu į tinklus pakliūva net ir lakštingalų, kurios lyg ir turėjo jau būti išskridusios.

„Orai kaip vasarą. Paukščiai neskuba išskristi“, – pastebėjo V. Eigirdas.

Kenkėjus naikinančios bendrovės „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas pasakoja, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai širšės užima inkilus ir priverčia paukščius trauktis, tačiau širšių apsigyvenimas kregždžių lizde – retas atvejis.

„Pavasarį, įšilus orams, peržiemojusi širšė motinėlė ieško tinkamos vietos lizdo statybai. Lizdas statomas iš susmulkintos medienos, nugraužiamos nuo medžių ir sumaišomos su seilėmis. Pradžioje lizdas būna visai mažas, vėliau darbo imasi užaugusios pirmosios darbininkės – plečia lizdą, maitina ten augančias naujas širšes. Lizdas statomas nuo oro negandų apsaugotose vietose, todėl šiuo atveju kregždžių lizdas, susuktas balkono pastogėje, yra širšėms saugi vieta“, – teigia biologas. Paukščiai ir širšės kartu gyventi negali. Kregždės širšių nelesa, tačiau širšės, užėmusios teritoriją, ją skaudžiai gina.

„Širšės puola tik pajutusios pavojų: jei prie jų lizdo esate arčiau nei 2-3 m, bandote jas sunaikinti purkšdami aerozolines naikinimo priemones, ardote lizdą, širšės puls. Širšės gali gelti ne kartą ir per geluonį suleisti didžiausią nuodų kiekį lyginant su bet kuriuo kitu geliančiu vabzdžiu“, – teigė biologas.

Apie 2-3 procentai planetos gyventojų yra alergiški vabzdžių nuodams, kurie gali sukelti mirtį. Mokslininkų skaičiavimais, keturis iš tūkstančio įgeltųjų, jei jie yra alergiški, ištinka labai sunki anafilaksinė reakcija, pavojinga gyvybei.

Jei širšė įgėlė, patariama kuo greičiau sprukti iš įvykio vietos, nes netrukus galima sulaukti ir gentainių atakos - vabzdžiai geldami išskiria tam tikrų aliarminių feromonų, pranešančių apie pavojų.

„Vapsvų ir širšių įgėlimai labai skausmingi ir itin pavojingi alergiškiems žmonėms. Atvykę naikinti širšių, girdime liūdnų istorijų: gyventoją, sergantį diabetu, medikai vos spėjo ištraukti iš mirties gniaužtų po to, kai į koją įgėlė šlepetėse besislėpusi širšė. Apmaudu, kad kiekvienas metais Lietuvoje pasitaiko mirtinų atvejų. Deja, gyventojai vis dar linkę patys naikinti širšes ir rizikuoti savo sveikata“, – sakė L. Grigaliūnas.

Įgėlus širšei, vapsvai rekomenduojama stebėti organizmo reakciją – pradėjus jausti svaigulį patariama tučtuojau kreiptis į gydytoją. Nė vienas žmogus neišvengia sukelto skausmo, niežėjimo, patinimo.

Biologas pataria įgėlimo skausmą mažinti žaizdą šaldant ledu, suvyniotu į medžiagos skiautę, laikant česnako skiltelę, perpus perpjautą svogūną, agurką. Skausmą malšina ir citrinos, apelsinų sultys, obuolių actas: jose reikia pamirkyti vatos gabalėlį ar medžiagos skiautę, uždėti ant įgėlimo vietos.

Lizdų šalinimas nepadeda

Kretingos gatvės dvylikos aukštų name gyvenanti klaipėdietė pasakojo, kad kregždutės ją atakuoja jau daugiau nei savaitę. Viršutiniame pastato aukšte įsikūrusi moteris teigė, kad pirmiausia paukščiai lizdą lipdyti pradėjo kampe prie balkono lango.

„Vis pastebėdavau, kad atskrenda paukščiukai, patupi ir vėl nuskrenda. Pastebėjau, kad ant sienos prilipinta purvo. Bandžiau baidyti kregždutes, bet tai nepadėjo. Paukščiai vėl sugrįždavo, o netoliese skraidė jų būriai“, – pasakojo moteris.

Klaipėdietė tvirtino, kad nėra nusiteikusi prieš paukščius, bet tikrai nenorėjo jų kaimynystės. Ji baiminosi, kad kregždutės apdergs ne tik palangę, bet ir pastato, kuris neseniai renovuotas, sienas.

„Pradėjau valyti lizdus. Naudojau ir indų ploviklį. Galvojau, gal kregždutes atbaidys kvapas, tačiau niekas nepadėjo. Nuplovus kregždutės vėl pradėdavo lizdo statybą“, – pasakojo gyventoja.

Moteris ketino imtis ir drastiškesnių priemonių. Svarstė, ar nereikia pastato sienos patepti benzinu ar kokiu nors stipresniu valikliu. Tik baiminosi nepakenkti sienai ir patiems paukščiams.

„Maniau, kad kvapas tikrai turėtų atbaidyti kregždutes. Tačiau pradėjau domėtis ir teko nusivilti. Pasirodo, aš ne vienintelė tokia gudrutė. Žmonės, norėdami atbaidyti kregždutes, sienas tepė ir benzinu, ir įvairiausiais valikliais“, – tvirtino moteris.

Vos nepataikė į veidą

Galiausiai klaipėdietė rado būdą, kaip kovoti su kregždutėmis. Moteris perskaitė, jog tose vietose, kur jos statė lizdą, reikia užklijuoti plastikinį maišelį ar plėvelę.

„Užklijavau, ir kregždutės iš tos vietos pasitraukė. Skraidė aplink, bet netūpdavo. Tačiau tada jos pradėjo lizdą sukti prie virtuvės lango. Nuploviau ir vėl pakabinau maišelius. Tikiuosi, kad taip pavyks nubaidyti paukščius“, – pasakojo gyventoja.

Klaipėdietė taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet pirmą kartą tenka vaikyti kregždes: „Šiame bute gyvenu ilgiau nei penkerius metus. Kol namas nebuvo renovuotas, lizdų ant sienų kregždės nelipdė“.

Klaipėdos rajone netoli uostamiesčio gyvenanti moteris taip pat neranda veiksmingo būdo, kaip kovoti su kregždutėmis. Jos lizdus lipdo pastogėje.

„Lizdai jau buvo nemaži, bet dar be kiaušinių. Nesinorėtų kenkti paukščiams, kai jau peri. Nukabinome lizdus, bet kregždės nieko nelaukusios pradėjo lipdyti naujus. Viena vos į galvą nepataikė skrisdama. Lyg keršytų. Vos spėjau pasitraukti“, – tvirtino moteris.

Žmonės gali rinktis

Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas biologas Saulius Karalius pasakojo, kad Lietuvoje gyvena trys kregždžių rūšys: urvinės, šelmeninės ir langinės.

Pirmosios yra mažiausiai matomos. Jos įsikuria urveliuose upių ar karjerų šlaituose.

Šelmeninės ir langinės kregždės gyvena tarp žmonių. Pirmosios dažniau įsikuria kaimuose, lizdus lipdo tvartuose, po tiltais, statybvietėse.

Langinės kregždės lizdus susisuka pastato išorėse: langų nišose, palei stogo kraigus. Lizdus šie paukščiai lipdo iš dumblo, sumaišyto su seilėmis, tad jie yra tvirti.

S.Karalius atkreipė dėmesį, kad, priešingai nei šelmeninės, langinės kregždės gyvena kolonijomis. Vienoje vietoje jų gali įsikurti nuo keliolikos iki keliasdešimt porų.

Be kita ko, langinės kregždės savo lizdus mieliau lipdo prie naujos statybos, renovuotų namų. Ypač šiuos paukščius traukia tie pastatai, kurių sienų paviršius yra grubus.

„Seni pastatai būna pasidengę nešvarumais. Pastarieji trukdo tvirtai pritvirtinti lizdą prie sienos. Naujos sienos, kurių paviršius grubus, ypač tinka lizdams lipdyti. Kregždės tai mato“, – pasakojo vedėjas.

Pasak S.Karaliaus, natūralu, kad žmonės nori kuo ilgiau išlaikyti gražius pastatus, o įsikūrusios kregždės teršia aplinką.

„Kiekvieno žmogaus pasirinkimas, ar leisti šiems paukščiams sukti lizdus. Renovuotų namų langai paprastai būna giliai. Tad kregždės terštų tik palangę. Reikėtų ją pavalyti. Sienos nenukentėtų“, – pasakojo biologas.

Išeitis – polietileno maišeliai

Norintiesiems išprašyti kregždutes, S.Karalius patarė neteplioti sienų nei valikliais, nei benzinu, nei kitais skysčiais. Tai nepadės, nes paukščiai neturi uoslės. Be to, chemija gali pakenkti patiems sparnuočiams.

S.Karaliaus teigimu, geriausiai kregždes nubaido pakabintas polietileno maišelis. Jį reikėtų pritvirtinti toje vietoje, kur paukščiai pradėjo lipdyti savo lizdus.

Pakabinus maišelį, patariama nuvalyti ir lizdus. Vien lizdų valymas nepadės, nes paukščiai grįš.

„Tai tas pats, kaip ardyti bebrų užtvanką. Kiek begriautumei, vis tiek atstatys“, – pasakojo biologas.

Anot S.Karaliaus, atbaidyti kregždes padėtų pakabintas pliušinis žaislas, kuris panašus į plėšrų gyvūną. Kregždės jį laikytų priešu. Taip pat galima sieną patepti slidžia medžiaga – aliejumi, vašku, tačiau neaišku, ar neliks žymių ant pastato sienos.

„Šias priemones reikėtų taikyti, kol kregždės bando kurtis. Kai šie paukščiai nebeskraidys aplink, galima nuimti. Neįsikūrusios vienoje vietoje, jos išskrenda ieškoti kitos“, – aiškino biologas.

Dabar, S.Karaliaus teigimu, kai kurios kregždės jau peri jauniklius, tačiau dar yra tokių, kurios nerado vietos savo lizdui. Jos ir atakuoja miestiečius. Kregždės veda ir antrą vadą jauniklių. Tai būna liepą. Tada šie paukščiai taip pat gali ieškoti vietos lizdui.

Europoje gyvenančių paukščių individų skaičius šiuo metu yra 421 mln. mažesnis, lyginanti su padėtimi prieš tris dešimtmečius, o dabartinė aplinkos būklė nepalanki daugeliui įprastų rūšių, sakoma pirmadienį paskelbtoje studijoje.

Šis populiacijų nuosmukis susijęs su moderniais žemės ūkio metodais ir buveinių nykimu arba jų būklės blogėjimu, nurodoma straipsnyje, paskelbtame mokslo žurnale „Ecology Letters“.

„Tai perspėjimas, kurį skelbia paukščiai visoje Europoje. Aišku, kad mūsų aplinkos tvarkymas nepalankus daugeliui labiausiai įprastų rūšių“, – rašo Didžiosios Britanijos karališkosios paukščių apsaugos draugijos, vienos iš šio tyrimo lyderių, atstovas Richardas Gregory (Ričardas Gregoris).

„Tuo pačiu metu vykdoma visų paukščių ir jų buveinių išsaugojimas bei teisinė apsauga yra būtina, siekiant panaikinti šių nuosmukių padarinius“, – pridūrė jis.

Studijos autoriai nustatė, kad apie 90 proc. viso populiacijų sumažėjimo įvyko tarp dažniausių paukščių rūšių, tokių kaip kurapkos, vieversiai, kregždės ir varnėnai.

Tuo tarpu kai kurių retesnių paukščių populiacijos pastaraisiais metais pagausėjo – veikiausiai dėl aplinkosaugos projektų ir rūšių teisinės apsaugos.

Įprastų paukščių rūšių populiacijų staigus sumažėjimas kelia nerimą, „nes būtent ši paukščių grupė žmonėms teikia daugiausiai naudos“, – sakė Ekseterio universiteto tyrėjas Richardas Ingeris (Ričardas Ingeris).

„Reikšmingas dažnų paukščių (populiacijų) sumažėjimas gali gana neigiamai paveikti žmonių visuomenę“, – pažymėjo R.Ingeris.

Mokslininkai individų skaičiaus sumažėjimą nustatė išanalizavę duomenis apie 144 Europos paukščių rūšis, surinktus per tyrimus 25 šalyse, dažnai prisidedant savanoriams tyrėjams.

Mokslininkai ragina didinti aplinkosaugos pastangas, vykdant didelio masto aplinkos gerinimo projektus, tokius kaip miestų žaliųjų erdvių plėtrą ir skatinant aplinkai palankų ūkininkavimą.

Būtent kregždžių lizdai ir juose esantys kiaušiniai arba jaunikliai dažniausiai nukenčia nuo kiaunių, o apsaugoti lizdus galima tik labai netradiciniais būdais, teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

LRT radijo klausytoja teiraujasi, kaip iš palėpės išprašyti kiaunę ir apsaugoti pastogėje įsikūrusias kregždes. Pasak moters, pavasarį jos namuose kregždės susineša lizdelius, išperi vaikus, tačiau, kai tik atsiranda maži paukščiukai, kažkas tuos lizdus išdrasko, ir paukščiukų nelieka.

„Įtariu, kad mano palėpėje gyvena kiaunė. Gal kas galėtų patarti, kaip ją išprašyti, kad neskriaustų kregždučių?“ – nori sužinoti klausytoja.

Gamtininkas, aplinkosaugininkas S. Paltanavičius sako, kad būtent kregždžių lizdai ir juose esantys kiaušiniai ar jaunikliai dažniausiai nukenčia nuo kiaunių.

„Kiaunės, kurios gyvena daugelyje sodybų, o miestuose ir miesteliuose yra pakankamai dažnos, pastogėmis labai lengvai pasiekia lizdus ir juos išdrasko“, – aiškina gamtininkas.

Pasak jo, vienintelis būdas apsaugoti lizdus nuo kiaunių yra labai netradicinis. „Maždaug pusantro metro aukštyje toje vietoje, kur vaikšto kiaunės, ant sienos reikia ištempti parduotuvėje nupirktą lipnią juostą“, – siūlo S. Paltanavičius.

Kitas būdas, anot aplinkosaugininko, – maždaug pusantro ar dviejų metrų aukštyje prikalti 25–30 cm pločio lentynėlę, kuri būtų pasvirusi žemyn, kad kiaunė atsiremtų į ją ir nebegalėtų toliau lipti siena. Tai vienintelės priemonės kregždžių lizdams apsaugoti, įsitikinęs gamtininkas.

„Beje, reikėtų žinoti, kad savo sodybose visus šeškus, kiaunes žmonės gali gaudyti spąstais, nederinę su medžiotojais ir neturėdami tam leidimo“, – pažymi gamtos žinovas. Minėti gyvūnai labai dažnai įsikuria palėpėse ir ten veda jauniklius, todėl ir galioja leidimas savo sodybose juos gaudyti.

„Šių gyvūnų yra gerokai daugiau nei natūraliai gamtoje turėtų būti, todėl jokios baimės, kad bus pažeista populiacija, neturėtų būti“, – ramina S. Paltanavičius.