FSB pranešė, jog penktadienį sulaikė neonacių grupuotės, pasivadinusios „Paragrafas-88“, narius, kurie, jos teigimu, Ukrainos slaptosios tarnybos buvo pasamdyti nužudyti šias dvi moteris.

Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti šių teiginių, o Ukrainos pareigūnai jų nekomentavo.

FSB paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti keli sulaikyti įtariamieji, taip pat tariamai konfiskuoti ginklai ir knygos apie nacizmą.

„Jei visa tai tiesa, tuomet ačiū visoms susijusioms tarnyboms už jų darbą“, – platformoje „Telegram“ parašė K. Sobčak.

„Jei ne, ir jei tikslas buvo paprasčiausiai įtraukti mane į vieną sakinį su Simonian, tuomet tai yra paprasčiausias niekšiškumas“, – pridūrė ji.

K. Sobčak yra populiari žiniasklaidos veikėja, 2018 metų prezidento rinkimuose kandidatavusi prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Ji yra buvusio Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčako, kuris buvo V. Putino mentorius, dukra.

Jos populiariame „YouTube“ kanale dažnai kritikuojamos valdžios institucijas, o nuo Kremliaus puolimo Ukrainoje pradžios ji kelis kartus buvo išvykusi iš Rusijos.

Kremliaus propagandos matriarche vadinama valstybinio televizijos tinklo RT vadovė M. Simonian dar iki Rusijos intervencijos Ukrainoje buvo tvirta V. Putino šalininkė.

„Dirbkite toliau, broliai!“ – parašė ji žinutėje, kurioje dėkojo FSB.

Garsi rusė pėsčiomis kirto Baltarusijos ir Lietuvos sieną. Ją lydėjo į šalis besidairantis vyras. Kai pasienietis paklausė, kur ji eina, atsakė, kad į Lietuvą. Taip prieštaringai vertinama Rusijos televizijos veikėja, pseudoopozicionierė K.Sobčak atsidūrė Lietuvoje, nors oficialiai Rusijos piliečiai neįleidžiami.

„Ji turi Izraelio pasą“, – pažymėjo Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

Izraelio piliečių neįleisti negalima, todėl teigiama, kad K.Sobčak atvažiavo teisėtai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jei ji keltų kažkokią grėsmę, matyt, būtų sankcionuotas asmuo. Konkrečios informacijos apie jos kažkokią neigiamą veiklą nėra ir interpretacijomis nesivadovaujame“, – tęsė D.Jauniškis.

Su Izraelio pasu į ES galima atvykti be vizos ir čia būti iki 90 dienų. Žinoma, jei asmuo nėra nepageidaujamų asmenų sąraše. Teigiama, kad K.Sobčak pavardės jame nėra.

„Faktų, kurie būtų vertę tai daryti, neturėjome“, – akcentavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Pavyzdžiui, jei patriarchas Kirilas taip norėtų atvykti į Lietuvą, būtų neįleistas. Jo į juodąjį sąrašą ES taip pat neįtraukė, bet Lietuva įtraukė į savo atskirą. Už tokius sąrašus atsakinga Užsienio reikalų ministerija.

„Tai gali keistis. Ateityje atidžiau žiūrint, iškylant naujiems faktams, atsiradus naujų vertinimų“, – pažymėjo G.Landsbergis.

Ar K.Sobčak dar Lietuvoje, ar stebima, saugumo vadas nekomentuoja: „Nekalbėsiu apie tai, kas yra daroma, ir kas ne.“

Rusijos žiniasklaida rašo, kad Lietuva tikriausiai nėra galutinis tikslas.

„Ponia K.Sobčak jau šiandien gali būti ne Lietuvos teritorijoje, nes nėra jai apribojimų vykti į Lenkiją, į kitas Europos valstybes arba į Šiaurę“, – svarstė G.Landsbergis.

Balandį Rusijoje buvo pasklidę gandų, kad K.Sobčak pabėgo į Izraelį. Taip pat, kad ir ji pati, ir jos sūnus gavo Izraelio pilietybę. Pati K.Sobčak savo „Telegram“ kanale kalbas apie pabėgimą neigia, tačiau apie pilietybę konkrečiai nepasakė.

Izraelis tapęs rusų turtuolių rojumi. Jie pasinaudoja sugrįžimo įstatymu. Pagal jį, Izraelis išduoda pasą tiems, kurių bent vienas iš senelių žydas. Pavasarį Izraelio pilietybę gavo ir Ala Pugačiova, ten pabėgusi su vyrų Maksimu Galkinu ir vaikais. Pranešama, kad Izraelio paso siekia ir M.Galkinas.

„Noriu pabrėžti, kad tai nėra pirmas atvejis, kai iš Rusijos ar Baltarusijos Izraelio piliečiai patenka per Lietuvą į ES teritoriją“, – sakė G.Landsbergis.

Noriu pabrėžti, kad tai nėra pirmas atvejis, kai iš Rusijos ar Baltarusijos Izraelio piliečiai patenka per Lietuvą į ES teritoriją.

K.Sobčak iš Rusijos spėjo pasprukti prieš tai, kai pareigūnai atvažiavo į jos namus daryti kratų. Spėjama, jie būtų ją sulaikę dėl kaltinimų turto prievartavimu stambiu mastu. Taip pat pranešama, kad kiek anksčiau buvo sulaikytas jos bendražygis Kirilas Suchanovas. Nukentėjusysis – valstybinės korporacijos „Rostek“ vadovas Sergejus Čemezovas. Tai vienas artimiausių V.Putino aplinkos žmonių, jam taikomos sankcijos.

Tyrėjų teigimu, kaltinamieji iš S.Čemezovo neva išviliojo 11 mln. rublių. Manais apie jį neskelbiant neigiamos informacijos.

„Jokiu būdu nereikėtų čia nieko idealizuoti ir galvoti, kad laisvo žodžio gynėjai veržiasi į Lietuvą dabar“, – akcentavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Rusijoje veikia sąvoka kontroliuojama opozicija.

„Neatiduoti monopolio A.Navalnui ar tikrai antisisteminei opozicijai, turi tokią garo nuleidimo funkciją. Eini dalyvauti prezidento rinkimuose, kad atimtum balsus iš kokios nors nesisteminės opozicijos“, – situaciją komentavo L.Kasčiūnas.

Prieš ketverius metus K.Sobčak dalyvavo Rusijos prezidento rinkimuose. Pasak politologų, ji marionetinė V.Putino varžovė. Ir suteikė apgaulingą demokratijos įspūdį.

„Nors iš tikrųjų tik pašūkauji šiek tiek, paskui gyveni penkių žvaigždučių viešbučiuose ir prabangoje“, – komentavo L.Kasčiūnas

Tikra Rusijos opozicija gyvena kalėjime, o K.Sobčak yra V.Putino draugo, buvusio Sankt Peterburgo mero dukra. Sklando kalbos, kad ir Putino krikšto dukra. Per tėvo laidotuves V.Putinas guodė jos motiną. Ši – Rusijos tarybos narė.

Apie K. Sobčiak atvykimą į Lietuvą per Baltarusiją, remdamiesi šaltiniais, pranešė ir naujienų portalas „15min“, Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Nėra aišku, ar ji vis dar yra šalyje, ar išvyko kur nors kitur.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad K. Sobčiak namuose trečiadienį buvo atlikta krata. Tai vyko vykdant ikiteisminį tyrimą dėl galimo turto prievartavimo.

Taip pat pranešama, kad išvakarėse buvo sulaikytas jos bendražygis Kirilas Suchanovas. K. Suchanovas yra K. Sobčiak holdingo „Ostorozhno.Media“ komercijos direktorius.

Pareigūnai teigia, kad K. Sobčiak šiame tyrime neturi jokio procesinio statuso.

Ji savo bendražygio sulaikymą pavadino „dar vienu spaudimo žiniasklaidai pavyzdžiu“ Rusijoje.

2018 metais K. Sobčiak dalyvavo prezidento rinkimuose Rusijoje ir užėmė ketvirtą vietą, bet opozicija aršiai kritikavo jos sprendimą kandidatuoti.

Jų teigimu, K. Sobčiak kandidatavimas buvo „Kremliaus projektas“, kuriuo siekta suskaldyti liberaliojo sparno elektoratą.

Likus mažiau nei mėnesiui iki rinkimų socialiniuose tinkluose penktadienį pasirodžiusiame agitaciniame klipe sakoma, kad V. Putino varžovų pergalė rinkimuose Rusijai būtų tikras „košmaras“ ateityje, nes vyrams tektų gyventi kartu su gėjais vyrais.

Vaizdo įraše nusifilmavo gerai žinomi vietos aktoriai, tačiau jo platintojai nenurodyti.

Kremliui palankaus politikos apžvalgininko Aleksandro Kazakovo paskyroje tinkle „Facebook“ filmukas buvo peržiūrėtas daugiau nei tris milijonus kartų.

Reklamoje pusamžis vyras sapnuoja ateitį be V. Putino, nors jam ir pranašaujama pergalė kovo 18-osios rinkimuose.

Jis mato savo virtuvėje sėdintį gėjų, kuris šlifuoja dilde sau nagus ir dviprasmiškai valgo bananą.

Viena iš V.Putino varžovų rinkimų rinkimuose, liberalų kandidatė Ksenija Sobčak, ragina pripažinti gėjų santuokas Rusijoje, nors tai būtų sunku įsivaizduoti šioje itin konservatyvioje šalyje.

Kai kurie apžvalgininkai sako, kad K. Sobčak kandidatūros kėlimas buvo dalis strategijos, kuria siekiama sukurti klaidinantį pasirinkimo galimybės įspūdį rinkimuose, kuriuose V. Putinas beveik neabejotinai švęs pergalę.

Tačiau K. Sobčak neigia, kad jos dalyvavimas rinkimuose yra „Kremliaus projektas“.

Pirmadienį kandidatė pasisakė prieš šį „bjaurų“ įrašą.

„LGBT žmonių vaizdavimas kaip keliančių grėsmę homofobiškoje šalyje nėra juokai“, – parašė ji tinkle „Instagram“.

Rusijos plačioji visuomenė netoleruoja tos pačios lyties asmenų intymių santykių; be to, šalyje galioja įstatymas, draudžiantis skleisti gėjų „propagandą“ nepilnamečiams.

Koks bendras visų šių įvykių vardiklis? Ogi tai, jog realybės šou „Rusijos prezidento rinkimai“ jungia aukštesnę pavarą ir žiūrovams žada pakankamą pramogų dozę.

K. Sobčak kandidatūra nustebino dėl įvairių priežasčių: moteris, 35-erių metų televizijos veidas, pramoginio turinio laidų vedėja ir socialinių tinklų žvaigždė, pastaraisiais metais pradėjusi žurnalistės karjerą, toli gražu nėra tipinė kandidatė. Dar daugiau, jos biografija kelia įvairių minčių: viena vertus, pastaraisiais metais ji dirba vieninteliame nepriklausomame televizijos kanale „Dožd“, kita vertus – ji yra Putino mentoriumi laikomo Anatolijaus Sobčako, kuris 90-aisiais buvo Sankt Peterburgo meru ir kurio komandoje pradėjo savo politinę karjerą dabartinis Rusijos prezidentas.

Todėl nors jaunoji kandidatė pristato save kaip alternatyvą visiems atsibodusiems politikams, tai įtikina nedaugelį. Juo labiau, kad vos kelias dienas prieš savo apsisprendimo paviešinimą K. Sobčak lankėsi pas V. Putiną. Oficiali priežastis – aptarti dokumentinio filmo apie savo tėvą ir V. Putino mentorių detales.

Koks jos vaidmuo šiame rinkimų spektaklyje – galime tik spėlioti. Ji nekelia jokios grėsmės Putinui, tačiau būdami populiari gali padėti padidinti rinkimų aktyvumą. Fabrikuojamuose rinkimuose tai svarbu, siekiant užglaistyti klastojimų mastą. Antra, dėl savo darbo „Dožd“ ir nevengiamos kritikos Rusijos valdančiajam elitui, iš dalies ji gali būti palaikyta opozicijos kandidate ir pasiimti bent dalį jų balsų. Trečia, opozicijos kandidatams pralaimėti sistemą kontroliuojančiam V. Putinui yra viena, bet surinkti mažiau balsų, kas yra visai realu, nei Rusijos Paris Hilton tituluojama K. Sobčak, yra smūgis reputacijai.

Tuo tarpu kokiu tikslu V. Putinas paklaustas, ar dalyvaus rinkimuose, vis dar slapukauja, įspėti sunkiau. Tačiau tuo abejoti nereikėtų, nes ženklų, kad valdančiojo elito tarpe vyktų rimtos galios kovos, galinčios lemti naujo lyderio pasirinkimą, nėra. Nepaskelbus savo kandidatūros nereikia kalbėti apie ateitį ir Rusijos piliečių šerti naujais pažadais, kai ir daugelis senųjų vis dar laukia savo eilės, tad tai gali būti vienas motyvas.

Kitas – noras išlaukti pirmųjų oficialių kandidatų pasirodymo ir tuomet pareikšti: gerai, jeigu prašote ir nematote, kas galėtų geriau – pasiaukosiu tėvynės ir liaudies labui. Kitiems pasirinkimams esant K. Sobčak ir aštuntąjį dešimtmetį skaičiuojantiems amžiniesiems kandidatams V. Žirinovskiui ir G. Ziuganovui, status quo nusidažo daug ryškesnėmis spalvomis.

Nors A. Navalnui nebus leista dalyvauti rinkimuose, jis ir toliau elgiasi kaip kandidatas ir skersai bei išilgai naršo Rusiją, organizuodamas palaikymo mitingus bei formuodamas jo rėmėjų organizacinę struktūrą. Dažnai A. Navalno politinės manifestacijos tampa svarbiausiu savaitės įvykių net ir dideliuose šalies miestuose. Todėl nors 2014-aisiais jam dukart nebuvo leista įregistruoti politinės partijos, šiandien jo sukurtas rėmėjų tinklas jau yra gerokai veiksmingesnis nei daugelis kitų opozicinių judėjimų.

Rinkimų šou iš anksto nuspręstais rezultatais baigiasi, bet ryšiai išlieka – tokia logika vadovaujasi A. Navalnas. Ir tai itin erzina Kremlių, kuris situaciją vertina rimtai: leisti jam kandidatuoti – per didelis ir sunkiai kontroliuojamas iššūkis, uždaryti į kalėjimą – dėl jo užsitarnauto statuso visuomenėje gali būti per daug pavojinga. Todėl jis ir toliau telkia paramą ir tikisi ją išnaudoti ateityje, taip išlikdamas šiandien sau lygių neturinčia alternatyva valdančiajam režimui.

Ir vis dėlto, realybės šou „Rusijos prezidento rinkimai“, nepaisant didelių pastangų sukurti tikrą pramogą ir demokratinio proceso iliuziją, yra gerokai paprastesni. V. Putinas dar šešeriems metams taps prezidentu, o didysis klaustukas, kas valdys Rusiją po jo, spręsis būtent tada. 

O štai elito vakarėlių liūtė, milijonierė, buvusio V. Putino viršininko, velionio Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčako dukra Ksenija Sobčak šią savaitę viešai pranešė kovosianti dėl Rusijos prezidento posto.

Rusiškosios Paris Hilton nusiteikimas dalyvauti rinkimuose įnešė artistiškumo į būsimą rinkimų kampaniją, kuri žadėjo būti nuobodi ir neišraiškinga – iškart sureagavo Vakarų žiniasklaida. Jos kandidatavimas vadinamas realybės šou, ji pati popierine kandidate, tačiau ypač ryškus motyvas, kad K. Sobčak kandidatuoja su Kremliaus parama, nes, viena vertus, rinkimai atrodys tikrai demokratiški, kita vertus, jos dalyvavimas nesutrukdys V. Putinui, bet neparankus Aleksejui Navalnui, jis galėtų suskaldyti ir dar labiau susilpninti ir šiaip nevieningą opoziciją.

Pati K. Sobčak neigia bet kokius ryšius su Kremliumi ir V. Putinu, tuo metu V. Putino atstovas spaudai teigiamai atsiliepė apie kandidatę ir varžovę. Aišku viena – tikimybė, kad K. Sobčak sutrukdys V. Putinui užsitikrinti ketvirtąją kadenciją – nulinė.

Klausimas, kokie jo planai dėl kitų rinkimų, V. Putinui ne naujiena. Jis nuskambėjo ir Valdajaus diskusijų forume. Į moderatoriaus užuominą – apsispręskite, pasaulis, kuriam jūs – blogio simbolis, pasiges, V. Putinas atsakė anekdotu: „Bankrutuoja oligarchas, sako žmonai: „Turėsime parduoti Mersedesą, pirkti Ladą, teks iš vilos persikelti į butą Maskvoje.“ „Ką darysi...“, sako žmona. „Bet ar tu mane tada mylėsi?“, klausia oligarchas. „Labai mylėsiu ir labai ilgėsiuos.“ „Nemanau, kad jie manęs ilgėsis.“

V. Putino paklausė ir apie K. Sobčak sprendimą dalyvauti rinkimuose – ar moteris gali tapti Rusijos prezidente? Pas mus viskas įmanoma, atsakė. Tačiau kalba jis taip, kad aišku – iš valdžios nesitrauks, rimtų varžovų nėra, bet nauji veidai ne pro šalį, tad kodėl ne Ksenija, kuri įžymybė ir šou dėsnius išmano.

„Kad ir ką jie žadėtų, kad ir ką palaikytų, mes prieš, prieš visus. Ksenija Sobčak – kandidatė prieš visus“, – tikina K. Sobčak.

Analitikai ironizuoja – ji stengiasi užpildyti grafą prieš visus, kurios neliko rinkimų biuleteniuose, ir primena – V. Putinas – senas jos tėvų draugas, būta gandų, kad jis Ksenijos krikštatėvis, bet šeima juos neigia. Per A. Sobčako laidotuves 2000-aisiais V. Putinas stovėjo šalia Ksenijos ir jos motinos Liudmilos Narusovos, kuri yra vadinamojo Rusijos Senato, aukštesniųjų parlamento rūmų, narė.

Sobčakų atžala pirmiausia išgarsėjo kaip nuolatinė madingų kurortų ir prabangių vakarėlių dalyvė, televizijos veidas, vienas jos šou pasako esmę – „Blondinė šokolade“.

Ir kai pirmą kartą šviesiais kailinukais pasirodė protesto akcijoje po Dūmos rinkimų, paprastam žmogui labiausiai rūpėjo – koks gi tai kailis. „The New York Times“ ją pavadino „opozicijos Džiuljeta“, nes į Kremliaus priešininkų gretas ją, atrodo, atvedė meilė jaunam opozicijos lyderiui Iljai Jašinui. Romanas baigėsi, ambicijos liko, po vieno protesto ji buvo sulaikyta kartu su A. Navalnu, bet išleista, nepateikus jokių kaltinimų. Neseniai ji pasirodė ir garsaus režisieriaus Kirilo Serebrenikovo teisme, kuris ne kas kita, o bandymas diskredituoti išskirtinį kūrėją, apkaltinus kūrybai skirtų valstybės lėšų vagyste.

„Neteisėta taip kovoti su režisieriumi, talentinga asmenybe, kurios vieta tikrai ne teisme“, – sakė K. Sobčak.

Ji prisipažino, kad visai neseniai, kai įrašinėjo V. Putino interviu filmui apie savo tėvą, prezidentui atskleidė savo planus. Jis neva atsakė – kiekvienas žmogus turi teisę spręsti ir būti už savo sprendimus atsakingas.

Anksčiau Rusijos „Vedomosti“, cituodamas šaltinius Kremliuje, rašė, kad ieškoma moters varžovės prezidento rinkimuose, vardintos kandidatės, šaltinis Kremliuje sakė, kad K. Sobčak būtų ideali. Turint galvoje, kad bent jau kai kurie prezidento administracijos veikėjai linkę į netradicinį mąstymą, galimas dalykas, kad tokia idėja galėjo kilti.

Kremlius ieško būdų patraukti jaunimą, kad jis taptų lojalus valdžiai, nemaištautų, socialiniai tinklai jau dūzgia – pirmyn, Ksiuša – juk jauna moteris siekia dirbti pagal specialybę – Tarptautinių santykių institute studijavo politiką.

Kitas taikinys – gali būti aktyvioji visuomenės dalis, kurią po protestų 2012 metais valdžia bandė nustumti į paraštę. Kita vertus, tokia kandidatė, kaip K. Sobčak, V. Putinui nepavojinga, bet žiūrėk, kas nors ims ir patikės – rinkimai neva kaip Europoje. Juk ne komunistui Genadijui Ziuganovui ar Vladimirui Žirinovskiui sudaryti tokį įspūdį. Be to, A. Navalno retorika valdžiai kaip buliui raudona skraistė, o panašūs žodžiai iš K. Sobčak lūpų ne tokie pavojingi.

„Putiną automatiškai perrinks, tai suprantama. Ko gero tiesa, ką rašo analitikai, Sobčak dalyvaus, kad atimtų balsus iš Navalno“, – sako maskvietis padavėjas Danijilas.

„Ksenija gali daryti, ką tik nori. Putinas žiūri į ją ir galvoja – tai cirkas“, – įsitikinęs statybų bendrovės vadovas Genadijus.

Cirkas, sako ir A. Navalnas. Pasak jo, Kremliaus idėja paprasta – karikatūriškas liberalus kandidatas. Tačiau galima ir kita versija, sako analitikai – K. Sobčak dalyvavimas rinkimuose būtų į naudą A. Navalnui.

„Mano nuomone, tai dovana Navalnui, kuris ragina rinkimus boikotuoti. Dalyvaujant Sobčak, rinkimai virs cirku, farsu, o tokius rinkimus turėtų boikotuoti daugiau žmonių“, – komentuoja politologas Konstantinas Kalačiovas.

Ksenija tvirtina, kad pasitrauktų iš rinkimų, jeigu būtų leista dalyvauti A. Navalnui. Jis tebelaikomas pagrindiniu opozicijos kandidatu per būsimus rinkimus, nors jo reitingai neaukšti, balotiruotis trukdo teistumas.

Po ambicingų Ksenijos pareiškimų vieni ją lygina su 2012 metais prezidento rinkimuose dalyvavusiu oligarchu Michailu Prochorovu, kiti – net su V. Žirinovskiu, kuris taip pat kažkada į politiką įsiveržė kaip kandidatas „prieš visus“. Bet V. Žirinovskis siekė išsilaikyti politikoje ir laikosi, o K. Sobčak, kaip spėja Rusijos analitikai, atrodo, labiau norėtų vėl tapti „pageidaujama“ pagrindiniuose TV kanaluose, į kuriuos kelias dėl dalyvavimo protestuose, uždarytas.

Juk ji žvaigždė, „savas žmogus“ liberalios „grietinėlės“ draugijose, o tai gali jai padėti surinkti rinkimų kampanijai būtinų lėšų ir tuos 300 tūkstančių parašų, kad būtų įregistruota kandidate į prezidentus, galbūt sankcionuota Kremliaus.

Apie tokius planus moteris paskelbė laiške, skirtame leidinio „Vedomosti“ redakcijai.

„Atsakingai vertinu visus veiksmus visuomeninėje sferoje ir, apsvarsčiusi visas rizikas ir neįtikėtinus tokios užduoties sunkumus, nusprendžiau, kad mano dalyvavimas prezidento rinkimuose iš tiesų gali būti žingsnis itin būtinų mūsų šaliai pokyčių link“, – rašė K. Sobčak.

„Nepaisant valdininkų mėginimų mane sukompromituoti ir pasinaudoti manimi savo tikslais, nepaisant dalies mano draugų liberalų užsipuolimų, nepaisant „sofos“ politologų spekuliacijų, mano kandidatavimas gali būti ir bus naudingas tiek opozicijai, tiek visai visuomenei“, – mano žurnalistė.

34 metų K. Sobčak, kuriai buvo patikėta vesti trečiadienį vykusią apdovanojimų ceremoniją, renginyje pasirodė vilkėdama prie kūno prigludusią suknelę, kuri nepaslėpė suapvalėjusio pilvuko. 

K. Sobčak kolega Andrejus Malachovas, išeidamas į sceną, netgi paprašė leidimo paliesti „šį pilvą“, ką ir padarė.

Pati K. Sobčak, kiek sutrikusi, pasakė, kad jis skubina įvykius, tačiau nepuolė neigti, jog laukiasi.

Be to, kaip praneša Rusijos žiniasklaida, ceremonijos metu gandus apie Ksenijos nėštumą patvirtino ir jos draugė Nika Belocerkovskaja, kuri garsiai sušuko: „Ksenija laukiasi!“

Apie įdomią K. Sobčak padėtį ir tai, kad artimiausiais mėnesiais ji su vyru, aktoriumi ir režisieriumi Maksimu Vitorganu taps tėvais, buvo pradėta kalbėti po pirmadienį Valstybiniame A. Puškino vaizduojamojo meno muziejuje vykusio dailininko Leono Baksto darbų parodos atidarymo.

Iškilmingą parodos atidarymą organizavo menų festivalis „Trešnių giraitė“ ir žurnalas „L'Officiel Rossija“, kurio vyriausioji redaktorė yra K. Sobčak.

Niekam ne paslaptis, kad K. Sobčak anksčiau nekart yra sakiusi, jog nenori vaikų, ir netgi yra pareiškusi, jog niekada nenorėjo tapti mama.

Tačiau ilgainiui laidų vedėjos artimieji ėmė kalbėti apie jos pasirengimą padovanoti mylimam vyrui įpėdinį ir kartu patirti motinystės laimę.

Ksenijos mama savo ruožtu nekart pabrėžė, jog yra pasirengusi padėti dukrai ir žentui auginti vaikus, todėl nekantraudama laukia šio džiugaus įvykio.

Šių metų pradžioje Ksenija ir Maksimas paminėjo trečiąsias santuokos metines.

„Trečiosios metinės...Netikėkite tais, kurie galvoja, kad santuokinis gyvenimas verčia žmones mažiau bijoti pomirtinio gyvenimo. Pas mus kol kas nieko panašaus nėra:))) Trys metai kartu. Vis dar įsimylėję:)))“ – parašė Ksenija šalia socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbtos savo ir vyro nuotraukos.

Žana Nemcova, Marija Gaidar ir Ksenija Sobčak – trys kadaise įtakingų Rusijos politikų dukterys. Ką jos dabar veikia? Kovoja su Kremliumi. Tiesa, užsienyje, mat, sako, tėvynėje nesaugu.

Pasmerktųjų sąrašas?

Prieš metus Rusijos žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų apie neva egzistuojantį nušauti pasmerktų žurnalistų ir politikų sąrašą, Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikai suskubo arba stiprinti savo apsaugą, arba krautis lagaminus.

Pranešta, kad iš Rusijos spruko radijo stoties "Echo Moskvy" vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas, nušautojo Kremliaus kritiko duktė Ž.Nemcova, velionio Rusijos ekonomikos ministro Jagoro Gaidaro duktė Marija ir, regis, K.Sobčak – buvusio Sankt Peterburgo miesto mero Anatolijaus Sobčako duktė.

Tiesa, ši iš pradžių aiškino, kad neketina palikti tėvynės, esą neturi nei turto užsienyje, nei svetimos šalies pilietybės. Vis dėlto, rusų spauda tvirtino, kad ir K.Sobčak išvyko. Kur? Neaišku. Kada grįš? Taip pat neaišku...

Bijo dėl saugumo

31 metų Ž.Nemcova šiuo metu gyvena Vokietijoje. Tiksliau sakant, buvusioje Vokietijos Federacinės Respublikos sostinėje Bonoje.

Čia ji turi biurą; tiksliai neskelbiama, kur jis yra, mat B.Nemcovo duktė, kaip ji tvirtino, taip pat sulaukė grasinimų susidoroti. Iš Rusijos sostinės Maskvos Žana išvyko prieš devynis mėnesius. Ji nuogąstavo, kad tėvynėje ją gali ištikti panašus likimas, koks ištiko jos tėvą Borisą.

Be to, ji netiki, kad Rusijos teisėsauga nuoširdžiai stengiasi išaiškinti visas jos tėvo žmogžudystės aplinkybes, todėl Vokietijoje ieško palaikymo.

"Manau, kad galiu daugiau nuveikti būdama čia nei Rusijoje. Kalbu apie spaudimą rusų pareigūnams, kad jie iki galo ištirtų, kas kaltas dėl mano tėvo nužudymo", – aiškino ji. Ką tik Vokietijoje buvo išleista jos parašyta knyga "Supurtyti Rusiją" (Shaking Up Russia). Be to, ji darbuojasi reportere "Deutsche Welle" ir daro viską, kad į jos tėvo žmogžudystę dėmesį atkreiptų Europos institucijos.

B.Nemcovas buvo nužudytas 2015 m. vasario 27 d. visai šalia Raudonosios aukštės. Tas išpuolis sukėlė baimę tarp Kremliaus oponentų ir pasipiktinimo bangą Vakaruose.

Spėliota, kad dėl to kaltas Kremlius, nors V.Putino atstovai tokius gandus kategoriškai paneigė.

Vėliau rusų tyrėjai išsiaiškino, kad išpuolį surengė čečėnai. Ta operacija buvo labai gerai suplanuota. Žudikai buvo apkaltinti ir pasodinti į belangę.

Tačiau ėmė sklisti kalbos, esą su Rusijos opozicija bando susidoroti senas varžovas Kremliaus koviniu šunimi vadinamas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas. Tiesa, šis, nors ne sykį grasino kai kuriems Kremliaus kritikams, atrėžė, kad B.Nemcovas jam nerūpėjo ir nerūpi.

Vis dėlto Ž.Nemcova nelaukė, kol, kaip sakė, ir ji taps taikiniu. Kai Rusijos žiniasklaida ėmė kalbėti apie vadinamąjį pasmerktųjų sąrašą, ji susikrovė lagaminą.

"Kita būsite jūs"

K.Sobčak – buvusio Sankt Peterburgo mero A.Sobčako duktė.

Šis politikas kadaise buvo paties V.Putino globėjas – dabartinis Rusijos vadovas buvo jo pavaduotojas Sankt Peterburgo merijoje, o iš čia patraukė į nacionalinę politiką.

Tiesa, vėliau judviejų keliai išsiskyrė. Galiausiai A.Sobčakas mirė Kaliningrade. Iki šiol sklinda kalbos, esą savo mentoriumi galėjo atsikratyti pats V.Putinas, nenorėdamas, kad šis atskleistų kompromituojančių detalių iš šalies vadovo praeities.

Kita vertus, tokių gandų Rusijoje – lyg su vežimu vešk.

K.Sobčak 2010–2011 m. tapo viena opozicinio judėjimo prieš V.Putiną ikonų. Ypač ji pasižymėjo kritikuodama Rusijos politinę sistemą dėl korupcijos bei Valstybės Dūmos rinkimų rezultatų klastojimo.

Ir dabar ji priklauso vienam su Kremliumi kovojančiam judėjimui, tiesa, jau būdama užsienyje. Ji dažnai lankosi įvairiose televizjos laidose, kur toliau kritikuoja Kremlių.

Pasak rusų opozicijos, K.Sobčak pavardė tikrai galėjo būti pasmerktųjų sąraše. Ten esą dar įrašytas ir buvęs "Jukos" vadovas Michailas Chodorkovskis.

"Ne Putinas nužudė Nemcovą, bet Putinas sukūrė sistemą, kurios pats nebesuvaldo", – sakė K.Sobčak vienoje pokalbių laidoje, surengtoje Ukrainoje. Regis, ji tikrai įtikėjo, kad toks sąrašas egzistuoja, nors pats Kremlius tikino, kad tai – absurdas.

Opozicionierė socialiniame tinkle pareiškė, kad per B.Nemcovo laidotuves prie jos neva priėjo žmogus ir pasakė: "Jūs būsite kita."

Be to, ji pridūrė, kad išvykti iš Rusijos jai patarė ir šalies specialiosios tarnybos.

Nemėgo tėvo, nemėgsta dukters

M.Gaidar prie grasinimų pripratusi. Moteris šiuo metu gyvena Ukrainos uostamiestyje Odesoje. Ji sako, kad į tėvynę grįš tik tuomet, kai ten įsivyraus demokratija.

M.Gaidar dabar dirba Odesos apskrities administracijoje, kuriai vadovauja buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Ji – jo pavaduotoja.

Šis gruzinas, ko gero, yra pats nemėgstamiausias žmogus Kremliuje. M.Gaidar nuolatos sulaukia piktų žodžių iš Rusijos.

Štai, Eduardas Limonovas, vienas rusų novelistas, sykį pareiškė, kad "visą Gaidarų šeimą reikėtų sušaudyti, nes jie – tėvynės išdavikai".

Žodžio kišenėje nestokojantis Vladimiras Žirinovskis ragino M.Gaidar uždrausti visam gyvenimui įkelti koją į Rusiją.

"Mano šeima nuolatos sulaukia panašių grasinimų", – patvirtino M.Gaidar, kurios tėvo netrukus po SSRS žlugimo inicijuotos nesėkmingos neoliberalios reformos Rusijoje sukėlė milžinišką visuomenės pasipiktinimą.

J.Gaidaras – iki šiol vienas nemėgstamiausių Rusijos politikų.

Tiesa, kai M.Saakašvilis pasikvietė M.Gaidar prisijungti prie jo komandos, ne tik Rusijoje kilo pasipiktinimo banga.

Kai kurie ukrainiečiai priminė, kad sykį moteris yra sakiusi, jog "Krymas – tai Rusijos dalis".

Ukrainiečių žurnalistai paviešino vieną M.Gaidar interviu, kuriame ji sako, kad "Krymas de facto priklauso mums... ir neįmanoma jo grąžinti" Ukrainai. M.Gaidar taip pat neskubėjo smerkti konflikto Rytų Ukrainoje.

Tiesa, vėliau M.Gaidar gynėsi, kad remia Ukrainos teritorinį vientisumą. Nors po šių komentarų sulaukė ypač aršaus Rusijos žiniasklaidos puolimo.