Radijo stotis „RÚV“, cituodama Islandijos meteorologijos instituto stichinių nelaimių ekspertę Elísabet Pálmadóttir, antradienį pranešė, kad lava paskutinį kartą buvo pastebėta besiliejanti iš plyšio šiauriniame ugnikalnio šlaite maždaug 1 val. nakties.

Iš toliau į pietus netoli Grindaviko miesto esančio plyšio daugiau lavos nuo pirmadienio ryto nesiliejo, paaiškino E. Pálmadóttir. Tačiau ji pabrėžė negalinti pasakyti, ar išsiveržimas liovėsi ir perspėjo, kad šiame regione staiga gali atsiverti naujų plyšių.

Sekmadienio ryte netoli Grindaviko esantis ugnikalnis išsiveržė jau antrą kartą per vos keturias savaites. Deginanti lava pasiekė ir sugriovė namus – paskutinį kartą Islandijoje taip buvo prieš pusšimtį metų. Ankstyvą sekmadienio rytą evakuoti visi pakrantės miestelio gyventojai – iš viso maždaug 4 tūkst. žmonių.

Grindavikas yra įsikūręs Reikjaneso pusiasalyje pietvakarinėje šalies dalyje, kur pastaraisiais metais ne kartą vyko ugnikalnių išsiveržimai.

Įamžinta, kaip bent du namai siaubiami gaisro.

Apie 40 km į pietvakarius nuo Reikjaviko esantis miestas, turėjęs 4 tūkst. gyventojų, buvo evakuotas naktį prieš pat prasidedant išsiveržimui sekmadienio rytą. Šįkart vos keliasdešimt gyventojų, nes tik tiek jų buvo grįžę į Grindaviką po ankstesnio vulkano siautėjimo.

Gruodžio viduryje žvejų miestas jau buvo nukentėjęs, bet ne nuo lavos, o nuo kelių žemės drebėjimų, kurie pranešė apie būsimą išsiveržimą. Vėrėsi plyšiai, eižėjo keliai, skilinėjo pastatai. Specialistai sako, kad padėtis dabar dar rimtesnė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Užtvaros, kurias statome miestui apsaugoti, atlieka funkciją, tad dalis lavos srauto kreipiama kita kryptimi. Bet vidurdienį mieste atsivėrė naujas plyšys, iš kurio trykšta lava. Ir ji pasiekė kelis namus. Padėtis labai rimta. Tai tikrai keičia situaciją, nes vakar skelbėme, kad nerimaujame dėl įtrūkimų ir plyšių po miestu, o dabar ugnikalnis veržiasi tiesiog mieste“, – komentavo Islandijos premjerė Katrín Jakobsdóttir.

Islandijos prezidentas skelbia, kad žmonių gyvybėms pavojus negresia, kol kas skrydžiai netrinka, bet gali kilti grėsmė infrastruktūrai.

„Negaliu įsivaizduoti, ką žmonės išgyvena. Tai, kad galima žiūrėti per televiziją ir per interneto kameras gyvai – keistokas jausmas stebėti, kaip miestas naikinamas beveik sulėtintai. Sunku išreikšti žodžiais tai, ką jaučiu. Man be galo liūdna“, – sakė fotografas Jeroen Van Nieuwenhove.

LNK stop kadras. 

Specialistai ruošiasi statyti dar daugiau barjerų, ir lavai net aušinti, kad nukreiptų kuo toliau nuo uosto ir pramonės rajono.

„Nuo 1973-ųjų turime patirties, kaip aušinti lavą pumpuojant jūros vandenį - tiesiai ant jos . Esame parengę planus, tai daryti, jei prireiktų. Ir tai planuojame, jei tai padės išgelbėti bent dalį Grindaviko miesto“, – teigė Civilinės gynybos vadovas Víðir Reynisson.

Tai penktas ugnikalnio išsiveržimas per mažiau nei trejus metus.

Jau ketvirtadienį mokslininkai, apskridę teritoriją, pranešė, kad erupcijos aktyvumo nesimato ir kad lavos srautai iš kraterio, atrodo, liovėsi. Vulkanologas Ármannas Höskuldssonas transliuotojui RÚV sakė, kad, jo manymu, išsiveržimas baigėsi. Vis dėlto Islandijos meteorologijos tarnyba mano, kad kol kas anksti išsiveržimą skelbti baigtu.

Ugnikalnio išsiveržimas vėlų pirmadienio vakarą prasidėjo Reykjanes pusiasalyje į pietvakarius nuo sostinės Reikjaviko. Tai buvo ketvirtasis išsiveržimas pusiasalyje per trejus metus. Lava liejosi iš kelių kilometrų ilgio plyšio.

Per savaitę išsiveržimo intensyvumas vis mažėjo. Evakuoto Grindaviko kaimo gyventojams nuo ketvirtadienio bent jau dienos metu buvo leista grįžti į savo namus. Ar jie galės grįžti visam laikui ir kada, kol kas neaišku.

Havajų ugnikalnių observatorija internetinės vaizdo kameros vaizduose užfiksavo švytėjimą, rodantį, kad Kilauėja pradėjo išsiveržti Halemaumau krateryje, esančiame ugnikalnio viršūnės kalderoje, pranešė agentūra.

Kilauėjos viršukalnė yra Havajų ugnikalnių nacionaliniame parke ir toliau nuo gyvenviečių.

Anksčiau ketvirtadienį JAV Geologijos tarnyba padidino Kilauėjos ugnikalnio pavojaus lygį dėl ženklų, rodančių, kad magma juda po viršūnės paviršiumi, o tai rodo, kad ugnikalnis gali išsiveržti.

Tai buvo gražus išsiveržimas, kurį matė daugybė žmonių, jis nesunaikino jokios didelės infrastruktūros ir, svarbiausia, nepasikėsino į niekieno gyvybę.

Kilauėja yra vienas aktyviausių ugnikalnių pasaulyje. Pastarąjį kartą jo išsiveržimas truko 16 mėnesių nuo 2021 metų rugsėjo. Maždaug dvi savaites nuo lapkričio 27 dienos Havajuose vienas šalia kito lavą spjaudė du ugnikalniai, kai pirmą kartą per 38 metus išsiveržė Mauna Loa. Abu išsiveržimai baigėsi maždaug tuo pačiu metu.

Tuo metu Havajų nacionalinio ugnikalnių parko lankytojai galėjo matyti iškart abiejų išsiveržimų lavą.

„Tai buvo gražus išsiveržimas, kurį matė daugybė žmonių, jis nesunaikino jokios didelės infrastruktūros ir, svarbiausia, nepasikėsino į niekieno gyvybę“, – sakė Havajų ugnikalnių observatorijos mokslininkas Kenas Honas.

Mauna Loa lava nekėlė pavojaus jokioms bendruomenėms, tačiau priartėjo prie pagrindinio greitkelio, jungiančio rytinę ir vakarinę salos puses, per 2,7 kilometro. 2018 metais Kilauėjos išsiveržimas sunaikino daugiau nei 700 gyvenamųjų namų.

Observatorija planavo toliau stebėti ugnikalnius, ar neatsinaujins jų aktyvumas. K. Honas anksčiau sakė, kad paprastai prieš mokslininkams laikant išsiveržimą baigtu, dažniausiai praeina trijų mėnesių atvėsimo laikotarpis.

Neaišku, kodėl abu ugnikalniai nustojo išsiveržti maždaug tuo pačiu metu. Anksčiau K. Honas sakė, kad mokslininkai planuoja išnagrinėti duomenis, kad ištirtų dviejų ugnikalnių ryšį.

Vietiniams havajiečiams ugnikalnių išsiveržimai turi didelę kultūrinę ir dvasinę reikšmę. Per Maunos Loa išsiveržimą daugelis havajiečių dalyvavo kultūrinėse tradicijose, pavyzdžiui, dainavo, giedojo ir šoko, garbindami ugnikalnių ir ugnies dievybę Pelę, ir paliko jai aukas.

Daugelis Havajų salų gyventojų ruošiasi susidurti su didelėmis problemomis. Jei Mauna Loa ugnikalnio lava nutekės ant greitkelio, užblokuos greičiausią kelią, jungiantį abi salos puses. 

Kiti tuo metu stumia niūrias mintis į šalį ir mėgaujasi ugnikalnio išsiveržimu. Gražiausias vaizdas, žinoma, – tamsiu paros metu. Tad žmonės prie ugnikalnio skuba vos saulei nusileidus ar dar neprašvitus.

„Atvykome čia 4 val. ryto. Buvo labai šalta, dabar šiek tiek šilčiau, tačiau vis tiek vėsu. Gerai, kad esame šiltai apsirengę“, – sakė  reginiu pasigrožėti atvykusi vietos gyventoja.

„Smagu, kad galime būti čia ir tai pamatyti iš arti. Mes atsikraustėme į salą prieš pusantrų metų. Tačiau nuolat į šią salą atvykdavome nuo 1990-ųjų. Stebėjome kito ugnikalnio skirtingus etapus, bet dabar smagu pamatyti Mauna Loa“, – įspūdžiais dalijosi moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vis dėlto nors vaizdas ir įspūdingas, pareigūnai smalsuolius perspėja, kad lava bet kada gali pakeisti kryptį. Negana to, uolos aštrios ir vietomis nestabilios, todėl galima suklupti ar pargriūti.

Smagu, kad galime būti čia ir tai pamatyti iš arti.

Didžiausias aktyvus ugnikalnis pasaulyje Mauna Loa Havajuose išsiveržė pirmą kartą po beveik keturių dešimtmečių pertraukos. Daugelis saloje įsikūrusių žmonių čia negyveno, kai ugnikalnis atgijo paskutinį kartą prieš trisdešimt aštuonerius metus.

Šalia esantis Kilauea ugnikalnis išsiveržė prieš ketverius metus ir sugriovė septynis šimtus namų. Tiesa už šį ugnikalnį Mauna Loa yra daugiau nei tris kartus didesnis. Jis iškilęs šiek tiek daugiau nei  4 km virš jūros lygio, tačiau skaičiuojant nuo jūros dugno, visas ugnikalnis – maždaug 9 tūkst. metrų aukščio. Aukštesnis net už Himalajuose esantį Everestą.

Mauna Loa ugnikalnis sekmadienį prabudo pirmą kartą po beveik keturių dešimtmečių pertraukos, ir iš dangaus pasipylė vulkaniniai pelenai ir nuolaužos.

Pagrindinis Havajų greitkelis, jungiantis Didžiosios salos rytinės ir vakarinės pakrantės miestus, tapo savotiška apžvalgos aikštele, kurią netoli Ugnikalnio nacionalinio parko užkimšo tūkstančiai automobilių.

Salos gyventoja Anne Andersen (En Andersen) trečiadienį trumpam paliko naktinę slaugytojos pamainą, kad pamatytų šį reginį, bet taip pat baiminasi, kad kelias netrukus gali būti uždarytas.

„Motina gamta mums rodo savo veidą“, – sakė A. Andersen, o horizonte buvo matyti dujas išmetantis ugnikalnis, ir pridūrė, kad „tai labai įdomu“.

Iš Kalifornijos valstijos į Havajus atvykęs Gordonas Brownas (Gordanas Braunas) pasakojo, kad pro savo nuomojamo namo miegamojo langą matė ryškiai oranžinės lavos srautą, todėl su žmona nusprendė atvažiuoti į Ugnikalnių nacionalinį parką ir visa tai apžiūrėti iš arčiau.

„Mes tiesiog norėjome...atvykti ir pamatyti tai iš arčiau. Jis toks ryškus, kad mano protas tiesiog negali to priimti“, – teigė G. Brownas.

Mes tiesiog norėjome...atvykti ir pamatyti tai iš arčiau. Jis toks ryškus, kad mano protas tiesiog negali to priimti.

Lava labai lėtai liejosi šlaitu žemyn ir buvo maždaug už 10 km nuo greitkelio „Saddle Road“. Kol kas neaišku, kada ir ar apskritai ji padengs kelią, kuris driekiasi per senus lavos srautus.

Šis kelias kertą salą ir jungia Hilo ir Kailua-Kona miestus. Jeigu „Saddle Road“ taptų nepravažiuojamas, kiltų problemų tarp šių miestų keliaujantiems žmonėms, nes jiems tektų važiuoti ilgesniu pakrantės keliu, o tai užtruktų kelias papildomas valandas.

Havajų ugnikalnių stebėsenos centro (HVO) mokslininkas Kenas Honas teigė, kad esant dabartiniam srauto greičiui lava kelią pasieks ne anksčiau kaip po dviejų dienų, tačiau pridūrė, kad tai gali užtrukti ir ilgiau.

„Kadangi lavos srautas plečiasi, jis tikriausiai trukdys pats sau judėti į priekį“, – teigė K. Honas.

66-erių Kathryn Tarananda (Katrin Tarananda) iš Vaimėjos apygardos pasakojo, jog nusistatė du žadintuvus, kad nepramiegotų ir nepraleistų progos pamatyti saulėtekį su išsiveržusiu ugnikalniu.

„Tai jaudina“, – sakė ji.

„Esame laukinės gamtos apsuptyje. Nuostabą kelią tai, kad gyvename šioje vietoje...Jaučiuosi labai, labai laiminga, kad esu salos gyventoja“, – pridūrė K. Tarananda.

Pastarąjį kartą istorijoje Mauna Loa išsiveržė 1984-aisiais. Dabartinis ugnikalnio išsiveržimas yra 34-asis nuo 1843 metų, kai pradėta juos fiksuoti.

Šalia Mauna Loa esantis Kilauėjos ugnikalnis prabudo 2021-ųjų rugsėjo mėnesį ir nacionalinio parko lankytojams suteikė retą progą vienu metu pamatyti du išsiveržimus: švytintį Kilauėjos lavos ežerą ir iš Mauna Loa ugnikalnio plyšio tekančią lavą.

Pareigūnai iš pat pradžių nerimavo, kad lava iš ugnikalnio gali tekėti link Pietų Konos bendruomenės, tačiau vėliau mokslininkai nuramino bendruomenę, kad lava pakeitė savo trajektoriją į plyšio zoną ugnikalnio šiaurės rytiniame šlaite ir nekelia pavojaus bendruomenėms.

Vulkaninių dujų ir sieros kvapas sklido palei „Saddie Road“, kur žmonės stebėjo, kaip didelis lavos srautas šliaužia vis arčiau ir arčiau.

K. Hono teigimu, pirmadienį vakare lava pasiekė Mauna Loa observatorijos privažiavimo kelią ir taip pat nutraukė elektros energijos tiekimą į įstaigą. Ši stotis matuoja šilumą sulaikančio anglies dioksido kiekį atmosferoje.

Šiuo metu Jungtinių Valstijų federalinė vyriausybė ieško laikinos vietos observatorijai Havajų saloje, o taip pat svarsto apie galimybę nuskraidinti į mokslinę stotį generatorių, kad būtų atkurtas elektros energijos tiekimas ir atnaujinti matavimai.

Tuo metu mokslininkai bando išmatuoti išsiveržimo metu išsiskiriančias dujas.

Tačiau greitis, kuriuo lava keliauja jūros kryptimi, šiek tiek sulėtėjo. Gali pasikeisti ir jos kryptis. Apie 1 200 vietovės gyventojų evakuoti jau spalį.

Atlanto salą prie vakarinių Afrikos krantų praėjusiomis valandomis vėl purtė daugiau kaip 100 lengvų ir vidutinio stiprumo požeminių smūgių. Stipriausias jų buvo 5 balų ir buvo juntamas visoje saloje.

Nuo tada, kai ugnikalnis prieš daugiau nei 10 savaičių, rugsėjo 19-ąją, išsiveržė, lava jau sunaikino ar apgadino 2 748 pastatus. Storas lavos sluoksnis dengia iš viso 1 115 hektarų teritoriją. Šis plotas atitinka daugiau kaip 1 500 futbolo aikščių. Nuo ugnikalnio išsiveržimo savo namus buvo priversti palikti daugiau kaip 7 000 gyventojų. Kada erupcija baigsis, lieka neaišku.

Rugsėjo 19 dieną prasidėjęs dramatiškas išsiveržimas privertė tūkstančius žmonių palikti savo namus, o lava sunaikino šimtus namų, verslų ir didžiulius bananų plantacijų plotus.

Ugnikalnio išspjautos lavos upės lėtai slinko jūros link ir antradienį vakare išsiliejo į Atlanto vandenyną, tačiau srautas ir toliau nesiliauja.

„Apytikriais skaičiavimais, lava jau padengė daugiau kaip 10 hektarų“  jūroje, AFP sakė Kanarų salų vulkanologijos instituto „Involcan“ atstovas Davidas Calvo, teigdamas, kad ekspertai artimiausiomis valandomis atliks tikslesnį vertinimą su dronų pagalba.

Nuo to laiko išsilydžiusių uolienų upės nenustoja tekėti į jūrą, sudarydamos vis didesnę lavos deltą, kurią D. Calvo apibūdino kaip „stabilumo fazę“.

„Lava toliau teka kaip krioklys, o uolos papėdėje formuojasi lavos delta, besitęsianti pietų kryptimi“, – trečiadienį vakare pranešė ugnikalnio keliamo pavojaus valdymo komitetas „Pevolca“.

Kai iki baltumo įkaitusi lava plūstelėjo į jūrą, ore pasklido rūgščių garų pliūpsniai, kurie, ekspertų teigimu, gali sudirginti odą, akis ir kvėpavimo takus, galbūt sukelti kvėpavimo sunkumų.

Tačiau nuogąstavimai, kad tai gali pakenkti vietos gyventojams, greitai nurimo, nes stiprus vėjas išsklaidė garus virš jūros.

Ispanijos meteorologijos tarnybos AEMET atstovas ketvirtadienį sakė, kad vėjas ir toliau sklaidys garus.

„Ketvirtadienį ir penktadienį pūs stiprus šiaurės rytų vėjas... kuris išsklaidys ugnikalnio garus virš jūros, – AFP sakė Rubenas del Campo. – Taigi gyvenamose vietovėse, išskyrus tas, kurios yra arčiausiai išsiveržimo vietos, problemų dėl oro kokybės nekils“.

Vis dėlto maždaug 300-ams netoliese esančio Tasakortės miesto gyventojų buvo liepta likti namie, kad išvengtų bet kokios galimybės įkvėpti garų, o 3,5 km draudžiama zona, kuri taip pat tęsiasi dvi jūrmyles į jūrą, tebegalioja.

La Palma paskelbta stichinės nelaimės zona, nes lava išdegino 476 ha plotą, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė vietos valdžia.

Lava iki šiol sunaikino 855 pastatus, t. y. dar virš 200 pastatų per 24 valandas, „Twitter“ tinkle pranešė ES stebėjimo programa „Copernicus“.

Kumbre Viechos ugnikalnio išsiveržimas privertė apie 6 000 žmonių palikti savo namus, tačiau kol kas niekas nebuvo sužeistas ir nežuvo.

Nors ugnikalnis vis dar tebesiveržia, trečiadienį La Palmos oro uostas atnaujino veiklą, nes prieš tai savaitgalį dėl pelenų debesų buvo sustabdyti skrydžiai.

Piroklastiniai srautai, sudaryti iš išsilydžiusių uolienų dalelių, pelenų ir smarkiai įkaitusių vulkaninių dujų, ritosi kalno šlaitais, išsiveržę iš kraterio viduje sparčiai augančio lavos kupolo.

2 968 metrų aukščio Merapis yra netoli Džokjakartos – kelis šimtus tūkstančius gyventojų turinčio senovinio miesto Javos saloje. Šis miestas yra svarbus Javos kultūros centras ir šimtus metų gyvavusių karališkųjų dinastijų sostinė.

Per vėliausią didelį Merapio išsiveržimą 2010 metais žuvo 347 žmonės. Ant derlingų ugnikalnio šlaitų įsikūrusių kaimų gyventojams rekomenduojama nebūti arčiau kaip už 5 km nuo kraterio žiočių.

Džokjakartos vulkanologijos ir geologinių grėsmių mažinimo centro vadovė Hanik Humaida sakė, kad nuo sekmadienio, kai prasidėjo naujausias išsiveržimas, lavos kupolas iš dalies įgriuvo. Per pirminį sprogimą įkaitę pelenai išlėkė į kilometro aukštį.

Pirmadienį kalno šlaitais nusirito mažiausiai trys nauji piroklastiniai srautai, pridūrė H. Humaida.

Merapis yra neramiausias iš daugiau kaip 120 Indonezijos veikiančių ugnikalnių. Pastaraisiais dešimtmečiais jis ne kartą yra išsiveržęs, išmesdamas lavos ir dujų debesis.

Vulkanologijos ir geologinių grėsmių mažinimo centras nepadidino Merapio keliamos grėsmės lygio, kuris ir anksčiau buvo antras didžiausias po pernai lapkritį įvykusio išsiveržimo.

Indonezija, 270 mln. gyventojų turinti salų valstybė, priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“, pasižyminčiam dideliu vulkaniniu ir seisminiu aktyvimu.

Įspūdingas išsiveržimas prasidėjo kovo 19-ąją, kai iš pirmojo plyšio pradėjus lietis pastovus lavos srautas, tekantis į Geldingadaliro slėnį šalia Fagradalsfjalio kalnų Islandijos pietiniame pakraštyje.

Vėliau maždaug už 700 metrų atsivėrė dar du plyšiai, iš kurių siauras išsilydžiusių uolienų srautas tekėjo į kaimyninį Merardaliro slėnį.

Trečioji apie metro gylio ir 150 metrų ilgio lavos tėkmė tapo nauju traukos centru tūkstančiams smalsuolių, galinčių gana lengvai pasiekti šią vietovę iš Reikjaviko, esančio vos už 40 kilometrų.

Naujausias plyšys yra maždaug už pusės kilometro nuo pirmiausiai išsiveržusių kraterių.

Valstybinio transliuotojo RUV reportaže matyti šviesos blyksnis iš tos vietos, pasirodęs maždaug trečiadienio vidurnaktį (3 val. Lietuvos) laiku. Lava ir dūmai veržėsi iš plyšio, esančio maždaug pusiaukelėje tarp abiejų anksčiau suaktyvėjusių plyšių.

Nauja oranžinė išsilydžiusių uolienų upė tekėjo šlaitu į jo papėdėje besiplečiantį lavos lauką, užimantį daugiau kaip 33 hektarų plotą, sakoma vėlai antradienį paskelbtuose Islandijos meteorologijos agentūros pranešimuose spaudai.

Pirmadienį toje vietoje buvo uždrausta būti žmonėms, užfiksavus padidėjusį aktyvumą. Anksti trečiadienį lankytojai vėl buvo įleidžiami.

Islandijos ekspertai iš pradžių prognozavo, kad išsiveržimas prie Fagradalsfjalio kalnų truks neilgai, bet dabar manoma, kad jis gali tęstis dar kelias savaites ar ilgiau.

Nors Islandijoje šiuo metu yra 32 veikiančių ugnikalnių – daugiausiai Europoje, Reikjaneso pusiasalyje išsiveržimas praėjusį kartą įvyko 1240-aisiais ir truko 30 metų – nuo 1210 iki 1240-ųjų.

2010-aisias išsiveržus Ejafjadlajokudlio ugnikalniui į atmosferą pakilo didžiuliai dūmų ir pelenų debesys, daugiau kaip savaitei sutrikdę lėktuvų skrydžius. Atšaukus daugiau kaip 100 tūkst. skrydžių buvo įstrigę maždaug 10 mln. keleivių.