Dviračiu – prizo link

Sostinės oro uoste, prie A-15 vartų esančioje zonoje, įrengta Lietuvos šimtmečio sporto pasiekimų galerija ir olimpiniai išvykimo į Paryžiaus vasaros žaidynes vartai.

Be to, oro uoste keleiviai galės minti dviratį ir simboliškai keliauti iki Prancūzijos sostinės.

Tai – bendras LTOK ir Lietuvos oro uostų bendradarbiavimo projektas.

„Šie metai mūsų šalies sportui – ypatingi. Minime olimpinio judėjimo šimtmetį, o mūsų atletai vos už kelių mėnesių varžysis olimpiniame Paryžiuje. Sportininkai žaidynėse ne tik kovoja dėl medalių, jie sutelkia visą šalį. Ta vienybė – vienas didžiausių olimpinių laimėjimų“, – kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.

Paryžius mūsų šalies sportui – išskirtinis miestas. Prancūzijos sostinėje prieš 100 metų prasidėjo Lietuvos olimpinio judėjimo istorija: 1924 m. žaidynėse pirmą kartą iškelta mūsų trispalvė, varžybose debiutavo futbolininkų rinktinė ir du dviratininkai.

Būtent todėl prie olimpinių išvykimo vartų įrengtoje specialioje „LTeam“ platformoje pastatytas dviratis, kurį kiekvienas minsiantis ir didžiausią atstumą užfiksavęs oro uosto svečias pelnys „LTeam“ prizą.

Pirmoji dviratį išbandė penkių olimpinių žaidynių dalyvė, treko karalienė Simona Krupeckaitė.

„Labai smagi pramoga. Tikiu, kad Paryžių šiuo simboliniu dviračiu pasieksime labai greitai. Žaidynių metu ir visas miestas, ir olimpinis kaimelis tiesiog dūzgia nuo sportininkų entuziazmo, noro ir siekio būti geriausiais. Tokia atmosfera ir bendrystė suteikia pasitikėjimo, įkvepia“, – teigė Lietuvos dviračių sporto federacijos sporto direktorė S. Krupeckaitė.

Pramoga: penkių olimpinių žaidynių dalyvė S. Krupeckaitė pirmoji išbandė simbolinį „LTeam“ dviratį. / V. Dranginio / LTOK nuotr.

Lūkesčiai ir favoritai

Šiuo metu Lietuvos olimpinę rinktinę sudaro 29 sportininkai. Vienas jų – jau trečiose žaidynėse dalyvausiantis disko metikas Andrius Gudžius.

„Noriu padėkoti įrengusiems šiuos išvykimo ir sugrįžimo vartus, taip pat tiems, kurie dažniausiai lieka, kaip sakoma, už kadro: treneriams, medikams, olimpinės misijos vadovams, kurie akimirksniu išsprendžia problemas ir rūpinasi, kad sportininkai turėtų geriausias sąlygas. Mes, olimpiečiai, džiaugiamės, jei savo pasirodymą pavyksta vainikuoti geru rezultatu“, – tvirtino A. Gudžius.

Tokijo olimpiadoje Lietuvos trispalvę nešusi dziudo imtynininkė Sandra Jablonskytė kvietė sporto gerbėjus oro uoste ne tik susipažinti su mūsų šalies olimpine istorija, bet ir vieningai palaikyti rinktinę Paryžiuje.

D. Gudzinevičiūtė, dalydamasi mintimis apie būsimus Lietuvos atletų startus Prancūzijoje, neįvardijo, iš ko tikisi trofėjų.

„Tie, kas domisi sportu, stebi rezultatus, tikriausiai žino, kas yra favoritai ir iš ko galima laukti medalių. Tačiau kartais lūkesčiai neišsipildo: tas, iš kurio daugiausia tikimės, tą dieną nebūna pats stipriausias“, – šypsojosi olimpinė čempionė.

Paryžiuje prieš 100 metų prasidėjo Lietuvos olimpinio judėjimo istorija.

Tarp Lietuvos atletų, iškovojusių teisę startuoti Paryžiuje, savo trofėjų kolekcijose olimpinius medalius turi plaukikė Rūta Meilutytė, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, irkluotoja Donata Karalienė.

Geros žinios iš UCI

Kitą savaitę Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) turėtų oficialiai patvirtinti, kad olimpiečiais taps dar du Lietuvos sportininkai.

Balandžio 16-ąją paskelbus olimpinės treko atrankos reitingus paaiškėjo, kad panevėžiečiai Olivija Baleišytė ir Vasilijus Lendel praktiškai užsitikrino kelialapius į Paryžiaus olimpines žaidynes.

O. Baleišytė, kurią treniruoja Dmitrijus Leopoldas, Paryžiuje turėtų dalyvauti omniumo (daugiakovės) varžybose, o V. Lendel (tren. Craigas MacLeanas ir Anatolijus Novikovas) – sprinto ir keirino lenktynėse.

Olimpinė atranka treko dviratininkams vyko nuo 2022 m. liepos 9-osios, reitingo taškų jie galėjo pelnyti dviejuose Europos čempionatuose, 2023 m. pasaulio čempionate bei šešiuose 2023 ir 2024 m. Tautų taurės varžybų etapuose.

Be to, Lietuvai skirta viena vieta Paryžiaus žaidynių moterų dviračių plento grupinėse lenktynėse.

Latvių trijulės sėkmė

Latvijos olimpinę rinktinę papildė trijulių krepšinio (3 prieš 3) vyrų komanda.

Tokijo žaidynių čempionai laimėjo Honkonge vykusį atrankos turnyrą, finale 19:14 įveikę Austrijos atstovus. Naudingiausiu (MVP) varžybų žaidėju buvo pripažintas Nauris Miezis.

Keliapius į Paryžiaus žaidynes taip pat turi du Latvijos dviračių sporto atstovai, po vieną – lengvosios atletikos, žirginio sporto, šaudymo ir sunkiosios atletikos.

Estų laimikis – kol kas devyni bilietai į olimpiadą. Juos turi keturi lengvaatlečiai, du plaukikai (moteris ir vyras), dviratininkas, fechtuotoja ir šaulys.

Tikslas – ne vien rezultatas

LTOK pagerbė šešių nominacijų laureatus. Juos išrinko Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komisija, vadovaujama olimpinės vicečempionės Austros Skujytės.

„Turbūt paprasčiau dirbti su gabiais ir rezultatų norinčiais siekti žmonėmis, bet kilnaus sportinio elgesio bendruomenė ne tik siekia rezultato, bet ir suteikia galimybę sportuoti neįgaliems žmonėms, sutelkia visus į vieną būrį. Tai mus labai džiugina, nes neįgaliųjų atskirtis anksčiau buvo gerokai didesnė“, – kalbėjo A. Skujytė.

Pasak olimpietės, kilnaus sportinio elgesio apdovanojimai leidžia pagerbti ir tuos žmones, kurie nesigiria, vengia skambių frazių, tyliai ir kantriai dirba vedami geros širdies.

Užsiaugino pamainą

Apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ įteiktas Aušrai Kriškoviecienei.

A. Kriškoviecienė 17 metų dirbo Vilniaus „Atgajos“ spec. mokyklos kūno kultūros mokytoja, ugdė specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Ji taip pat yra ilgametė „Special Olympics“ tarptautinio projekto „Jaunieji atletai“ koordinatorė Lietuvoje ir aktyvaus užimtumo centro „Eik“ trenerė.

Nuo 2018 m. A. Kriškoviecienė – Lietuvos triračių sporto asociacijos prezidentė, trenerė. Jos pastangomis ši inovatyvi parasporto šaka sėkmingai plėtojama mūsų šalyje, o Lietuvos triratininkai tapo žinomi visame pasaulyje.

„Likimas turbūt yra toks, koks skirtas kiekvienam žmogui. Mane jis prieš 20 metų nuvedė į darbą su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais ir jų šeimomis. Stengiamės įtraukti juos į visuomenę, nuolat dalyvaujame įvairiuose renginiuose. Labai džiaugiuosi, kad per pastaruosius veiklos metus pavyko užsiauginti ir pamainą, kuri gali tęsti darbus su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais“, – sakė A. Kriškoviecienė.

Pagerbė: LTOK prezidentės D. Gudzinevičiūtės ir olimpinės vicečempionės A. Skujytės sveikinimai – „Kilnaus poelgio“ nominacijos laureatui V. Prušinskui. / E. Žaldario / LTOK nuotr.

Padeda siekti svajonės

„Kilnaus poelgio“ nominacijos laureatas – Virgilijus Prušinskas. Irkluotojas pernai pradėjo siekti trenerio specialybės ir iškart atskleidė savo vertybes.

V. Prušinskas negaili savo laiko ir energijos treniruodamas paralimpinės rungties irkluotoją Jurgį Liaukų, parengė jį pirmoms varžyboms ir toliau siekia rezultatų tarptautiniuose čempionatuose.

„Labai netikėtas įvertinimas. Tikrai nesijaučiu darąs kažką ypač kilnaus. Kaip pradedantis treneris, džiaugiuosi galėdamas kaupti darbo patirtį. Mane motyvuoja auklėtinio atsidavimas, gebėjimas derinti sportą su šeima ir darbu. Mano pareiga – tiesiog padėti jam siekti savo svajonės“, – teigė V. Prušinskas.

Nominacijos „Jaunasis sportininkas – pavyzdys bendraamžiams“ prizas įteiktas breiko šokių pasaulio čempionei Dominikai Banevič.

2023-iaisiais D. Banevič buvo kviečiama į daugelį suaugusiems, verslo, mokslo, sporto lyderiams, jaunimui ir moksleiviams skirtų renginių, kad pasidalytų savo sėkmės formule, motyvacijos šaltiniais. Būsima olimpietė įvertinta už jos tikėjimą savo jėgomis, drąsą kalbėti apie savo tikslus ir atkaklų kasdieninį darbą.

Kai buvau maža, daugybė sportininkų įkvėpdavo mane. Džiaugiuosi, kad dabar tokia galiu būti ir aš.

„Kai buvau maža, daug mūsų sportininkų įkvėpdavo mane, todėl džiaugiuosi, kad dabar tokia galiu būti ir aš. Linkiu visiems iš visos širdies daryti tai, ką mylime, tuomet natūraliai ateis ir sėkmė“, – tvirtino šešiolikmetė D. Banevič.

Grįžtamojo ryšio reikšmė

„Fair Play projektu“ pripažintas kardioteniso populiarinimas bendruomenėje.

Šio projekto esmė – sudaryti palankias sąlygas dirbantiems asmenims imtis kardioteniso, parengti pasiūlymus darbovietėms ir šviesti visuomenę apie sveikatinamąjį poveikį. Projekte dalyvauja 120 dalyvių, iš jų 20 – patiriantys socialinę atskirtį. Visos projekto veiklos yra nemokamos.

„Kardiotenisas nėra skirtas varžymuisi, tai – fizinis aktyvumas. Dauguma veiklų – mūsų entuziazmo rezultatas, todėl tai tikriausiai ir yra kilnaus sportinio elgesio prasmė. Didžiausia motyvacija – grįžtamasis ryšys. Kai matau laimingus ir besidominčius žmones, norisi viską tęsti ir plėsti. Tai leidžia tobulėti ir mums patiems“, – sakė kardioteniso treniruotes rengiantis buvęs lengvaatletis, 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyvis Tomas Bardauskas.

„Fair Play organizacijos“ nominacijos laimėtojas – aktyvaus užimtumo centras „Eik“, vadovaujamas Vidos Adomaitienės.

Šis centras rūpinasi judėjimo negalią turinčiais žmonėmis, prieš penkerius metus Lietuvoje pradėjo plėtoti naują paralimpinę triračių sporto šaką. Penkių moterų komanda šią veiklą vysto jau aštuntus metus. „Eik“ sportininkai vyksta į varžybas užsienyje, į treniruotes įtraukiami ne tik suaugusieji, bet ir judėjimo negalią turintys vaikai.

Projektas: olimpietis T. Bardauskas – kardioteniso iniciatorius ir plėtotojas. / E. Žaldario / LTOK nuotr.

Švietėjiškos iniciatyvos

Pirmą kartą įsteigtas „Fair Play sklaidos“ prizas įteiktas Sauliui Kavaliauskui.

Lietuvos sporto universitete (LSU) S. Kavaliauskas daug metų dėstė olimpinio ugdymo teoriją, vertybių kilmę ir raidą. Jis taip pat asmeniškai ir su savo studentais aktyviai dalyvauja kilnaus sportinio elgesio renginiuose, inicijuoja novatoriškas ir originalias edukacines veiklas studentams, šalies mokiniams ir Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams. Dėstytojo paskaitose vyrauja kilnaus elgesio, garbingos kovos, gerųjų gyvenimiškų pavyzdžių dvasia.

„Labai džiaugiuosi, kad LSU studentai, tarp kurių yra tituluotų atletų, olimpines ir garbingo sportinio elgesio vertybes puoselėja ir savo šeimose“, – pabrėžė S. Kavaliauskas.

Lietuvoje kilnaus sportinio elgesio judėjimas prasidėjo 1993 m.

Skelbiama, kad remiantis posėdyje pristatytą informaciją, organizacijos pajamos praėjusiais metais siekė 4,405 mln. eurų – 0,5 mln. daugiau nei buvo planuota. Didžiąją pajamų dalį sudaro UAB „Olifėja“ dividendai – 3,685 mln. eurų, likusi dalis – tikslinės Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) subsidijos.

LTOK išlaidos 2023 m. buvo 4,331 mln. eurų – 200 tūkst. eurų mažiau nei buvo planuota. Didžiąją išlaidų dalį kaip ir kasmet sudarė olimpinio sporto finansavimas. Daugiau nei 721,8 tūkst. eurų sudarė trijų Lietuvos rinktinių dalyvavimas olimpiniuose renginiuose – Europos jaunimo žiemos ir vasaros festivaliuose bei Europos žaidynėse. Pastarųjų kaštai išaugo 70 tūkst. eurų dėl didesnės nei planuota rinktinės.

Praėjusiais metais siekiant padėti sporto federacijoms, joms buvo skirtos tikslinės dotacijos, kurios iš viso sudarė 850 tūkst. eurų.

Lietuvos olimpinio fondo (LOF) vadovė Lina Minderienė taip pat pristatė praėjusių metų biudžeto įvykdymo ataskaitą. LOF pajamos pernai siekė 434,5 tūkst. eurų – beveik 100 tūkst. daugiau nei buvo planuota. Taip pat 130 tūkst. eurų buvo surinkta barteriniais mainais. Šiais metais planuojama surinkti 665 tūkst. eurų, tarp kurių bus ir barterinių mainų būdu gautos prekės ar paslaugos.

Didesnės dotacijos federacijoms

Planuojama, kad šiais metais LTOK pajamos sieks 4,080 mln. eurų, iš kurių 3,550 mln. eurų sudarys UAB „Olifėja“ dividendai, o likusią dalį – tikslinės TOK ir EOK subsidijos.

Numatomos išlaidos – 5,852 mln. eurų, kurių didžioji dalis – 2,895 mln. eurų – bus skirta olimpinio sporto finansavimui. Dalyvavimui artėjančiose Paryžiaus olimpinėse žaidynėse planuojama skirti 450 tūkst. eurų.

Kaip ir praėjusiais metais, iš mažėjančio LTOK biudžeto bus siekiama padėti sporto federacijoms. Vienkartinėms dotacijoms iš viso bus skiriama 1,645 mln. eurų. Olimpinių sporto šakų federacijoms bus skiriama po 40 tūkst. eurų, LTOK pripažintiems partneriams – po 20 tūkst., į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą įtrauktoms federacijoms – po 30 tūkst.

Priminė esminį principą

Gangvone (Pietų Korėja) sausio 19–vasario 1 d. mūsiškiai dalyvaus kalnų slidinėjimo, biatlono, lygumų slidinėjimo, greitojo čiuožimo trumpuoju taku ir akrobatinio slidinėjimo varžybose.

„Šios žaidynės svarbios ne tik mūsų merginoms ir vaikinams, bet ir mums – džiaugiamės, kad daugėja jaunimo, besidominčio ir propaguojančio žiemos sportą. Viltis, kad turėsime naujų aukščiausio lygio žiemos sportininkų, gyva. Olimpinis principas moko, kad svarbiausia – dalyvauti ir nugalėti save. To jiems ir palinkėjau – parodyti viską, ką iki šiol išmoko ir ištobulino, o ateityje tapti tikrais olimpiečiais ar net olimpiniais čempionais“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Lietuvos vėliavą sausio 19 d. per žaidynių atidarymo ceremoniją neš biatlonininkas Danielius Buchovskis ir akrobatinio slidinėjimo atstovė Ugnė Paulavičiūtė.

„Šios žaidynės buvo mano tikslas, dirbau ne vienus metus. Naujiena, kad man patikėta nešti vėliavą, buvo labai netikėta, užplūdo stiprios emocijos. Man tai didžiulė garbė“, – sakė D. Buchovskis, pernai dalyvavęs Italijoje įvykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje.

Kambariuose – po tris

Beveik visi Lietuvos sportininkai įsikurs pagrindiniame sportininkų kaimelyje Gangninge, kur apsigyvens 1 700 jaunųjų atletų.

Olimpiečiai gyvens butuose po tris triviečiuose kambariuose. Kaimelyje taip pat veiks valgykla, erdvi ir moderni treniruoklių salė, poliklinika. Kalnų slidinėjimo atstovas Luca Poberai kartu su treneriu įsikurs Džongsone.

„Dėl mažesnio aptarnaujančio personalo akreditacijų skaičiaus pirmą kartą kartu su komanda į olimpinį renginį nevyksta gydytojas. Šis sprendimas nebuvo lengvas, tačiau, pasitarę su sporto federacijomis, nusprendėme neprieštarauti. Į žaidynes vežamės medicininės įrangos, be to, kaimelyje nuolat dirbs budintys gydytojai. Skubios medicininės pagalbos punktai bus ir varžybų vietose, sportininkus bus pasiruošusios priimti vietos ligoninės, jeigu to prireiktų“, – pasakojo Lietuvos misijos vadovė, LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė.

Jau sausio 20-ąją startuos biatlonininkai. Lietuvos rinktinėje – Emilija Mincevič, Rusnė Motiejūnaitė, Austėja Pupelytė, Juozas Augustinavičius, D. Buchovskis ir Ignas Rakštelis.

Lauks kontrolieriai

„Atstumai bus nemaži. Nuo Seulo oro uosto iki pagrindinio olimpinio kaimelio – 3 valandų kelionė autobusu. Nuo olimpinio kaimelio iki sporto bazių – bent 1,5 valandos. Visų jaunimui skirtų olimpinių renginių tikslas – ne tik išdalyti medalius, bet ir padėti sportininkams susipažinti su olimpinėmis vertybėmis, pažinti skirtingas kultūras, bendrauti, diegti sąžiningo ir garbingo varžymosi principus. Todėl visada atletus skatiname dalyvauti olimpiniame kaimelyje siūlomose veiklose, bendrauti su kitų valstybių, kitų sporto šakų atstovais“, – sakė A. Vanagienė.

Prieš ketverius metus Lozanoje (Šveicarija) surengtose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse 80 proc. Lietuvos sportininkų turėjo atlikti dopingo kontrolę.

„Daugumai tai nauja patirtis, tačiau nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, – akcentavo Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Rūta Banytė.

Ji, išlydėdama jaunuosius olimpiečius, pristatė vienuolika pagrindinių taisyklių, su kuriomis turi būti susipažinę žaidynių dalyviai, apžvelgė, kaip vyksta testavimas ir kokie yra procedūros etapai, supažindino su informacija dėl gresiančios atsakomybės už pažeidimus.

Įspėjo apie grėsmes

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) programos „Believe in Sport“ ambasadorius, olimpinis vicečempionas irkluotojas Saulius Ritteris sportininkus supažindino su prevencine programa, skirta kovai su varžybų rezultatų klastojimu.

„Šias žaidynes atsiminsite visą gyvenimą. Linkiu šia patirtimi mėgautis ir pasiimti kuo daugiau, tačiau atsakingai žiūrėkite į informaciją apie savo savijautą, kuria dalijatės socialiniuose tinkluose, kad tuo nepasinaudotų lažybas planuojantys asmenys. Galiausiai, susidūrę su bet kokios formos manipuliacija, informuokite atsakingus asmenis: misijos vadovus, trenerius ar TOK“, – kalbėjo S. Ritteris.

Istorija – nuo 2012-ųjų

Pirmosios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės įvyko 2012-aisiais Insbruke (Austrija).

Lietuvos delegaciją sudarė šeši sportininkai: biatlonininkai, slidininkai ir kalnų slidininkai. Sėkmingiausiai pasirodė sprinto varžybose 20 vietą užėmusi slidininkė Kristina Kazlauskaitė.

2016 m. jaunieji olimpiečiai susitiko Lilehameryje (Norvegija). Mūsų šalies rinktinėje buvo trys biatlonininkai, du kalnų slidininkai, ledo šokėjų pora, po vieną slidininką, snieglentininką ir ledo ritulininką.

Dailiojo čiuožimo mišrių komandų varžybose dalyvavę Guostė Damulevičiūtė ir Deividas Kizala su „Motivation“ ekipa užėmė ketvirtą vietą.

2020-aisiais vyko jaunimo žiemos olimpiada Lozanoje (Šveicarija). Lietuvą reprezentavo penkiolika sportininkų. Jie išmėgino jėgas biatlono, lygumų slidinėjimo, ledo ritulio trijulių (3 prieš 3), kalnų slidinėjimo, snieglenčių varžybose.

Tarptautinei komandai „Brown“ atstovavęs vilnietis Arturas Seniutas su bendražygiais iš Kroatijos, Australijos, Prancūzijos, Honkongo, Naujosios Zelandijos, Vokietijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos ir Norvegijos iškovojo bronzą.

Lietuvos rinktinė

Luca Poberai (kalnų slidinėjimas), Juozas Augustinavičius, Danielius Buchovskis, Emilija Mincevič, Rusnė Motiejūnaitė, Austėja Pupelytė ir Ignas Rakštelis (visi – biatlonas), Kornelija Sukovaitė, Matas Gražys ir Daujotas Jonikas (visi – lygumų slidinėjimas), Pijus Baniulis ir Ugnė Paulavičiūtė (abu – akrobatinis slidinėjimas), Valentina Levickytė (greitasis čiuožimas trumpuoju taku).

Kiekviena olimpinių sporto šakų federacija pateikė savo pasiūlymus, o Apdovanojimų taryba (ją sudaro Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, LTOK, Lietuvos paralimpinio komiteto, Sporto žurnalistų federacijos, Sporto federacijų sąjungos, Savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Olimpinio fondo, LTOK sportininkų komisijos atstovai) išrinko pačius verčiausius titulų. Sportininkai nominuoti už pasiekimus olimpinėse rungtyse nuo 2022-ųjų lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d.

Metų sportininko finalininkų trejete – disko metikai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius, plaukikas Danas Rapšys, o Metų sportininkės – breiko šokėja Dominika Banevič, plaukikė Rūta Meilutytė ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Metų komandos rinkimuose dalyvauja: moterų trijulių krepšinio (3 prieš 3) rinktinė (Kamilė Nacickaitė, Giedrė Labuckienė, Martyna Petrėnaitė ir Gabrielė Šulskė), moterų irklavimo porinės dvivietės įgula (Donata Karalienė ir Dovilė Rimkutė) ir vyrų irklavimo keturvietės baidarės įgula (Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja).

Į Metų proveržio titulą pretenduoja paplūdimio tinklininkės Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė, irkluotoja Viktorija Senkutė ir lengvaatletė Greta Karinauskaitė.

Metų trenerio (-ės) kategorijoje – tik vyrai: trijulių krepšinio (3 prieš 3) strategas Dainius Novickas, lengvosios atletikos specialistas Mantas Jusis ir irklavimo treneris Virgaudas Leknickas.

Rinkimuose visuomenės balsas sudarys 20 proc., o Apdovanojimų tarybos sprendimas – 80 proc. galutinio rezultato. Balsuoti agalima vieną kartą per dieną iki gruodžio 11 d. 23.59 val. (nuoroda – https://www.ltok.lt/lietuvos-sporto-apdovanojimai-2023/).

Laureatai bus pagerbti gruodžio 21-ąją. Taip pat bus tradiciškai įteiktas prestižinis apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ ir penki geriausi paralimpinio sporto atstovai (juos rinks Lietuvos paralimpinio komiteto vykdomasis komitetas).

2022 m. geriausiais olimpinio sporto atletais tapo R. Meilutytė ir M. Alekna, paralimpinio sporto – šaulė Raimeda Bučinskytė ir plaukikas Edgaras Matakas.

Iš viso į misijos vadovų pasitarimą atvyko 196 nacionalinių olimpinių komitetų atstovai, tarp kurių ir LTOK olimpinio sporto direkcijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė. Būtent jie kitais metais Paryžiuje vadovaus Lietuvos olimpinei misijai, rūpinsis sportininkų dalyvavimo organizavimu bei sąlygomis žaidynių metu.

„Mūsų tikslas – kad sportininkai gautų kuo geresnes sąlygas ir turėtų rūpintis tik rezultato siekimu. Misijos vadovai organizuoja dalyvavimą, sprendžia visas kylančias problemas ir nuolat palaiko ryšį su organizatoriais. Todėl šie susitikimai labai svarbūs.

Šis seminaras buvo paskutinis prieš olimpines žaidynes ir vienas reikšmingiausių pasiruošimo procese. Buvo pateikti paskutiniai pasiūlymai organizatoriams, aptartos funkcinės sritys, buvome supažindinti su paskutiniais pakeitimais, daugiau jų nebebus“, – pasakojo viena Lietuvos misijos vadovių A. Vanagienė.

Po pernai rugsėjį vykusio misijos vadovų pasitarimo, ji vienu didžiausių iššūkių įvardino Paryžiaus transporto sistemą.

„Matome, kad teks nemažai naudotis metro ir kitu viešuoju transportu. Miestas yra perkrautas, todėl neaišku, kaip efektyviai veiks olimpinės transporto linijos. Net ir su policijos palyda nuvykti iki reikiamos vietos užtrunka gana ilgai.

Tiems, kurie treniruosis ir varžysis netoli olimpinio kaimelio, tikrai rekomenduosime naudotis viešuoju transportu. Na, o tiems, kurių treniruočių ir varžybų vietos bus toliau, reikės atsakingai planuoti kelionės laiką“, – kalbėjo A. Vanagienė.

Olimpinis sportininkų kaimelis bus įrengtas maždaug 7 km į Šiaurę nuo Paryžiaus centro. Kaimelį sudarys trys zonos: kaimelio plaza, tarptautinė zona ir gyvenamoji zona. Seminaro metu lietuviai sužinojo, kuris namas bus skirtas mūsų šalies sportininkams.

„Šiuo metu mums pagrindinis kylantis klausimas – aptarnaujančio personalo skaičius ir jo apgyvendinimas. Galinčiųjų gyventi olimpiniame kaimelyje kvota yra stipriai sumažinta, tai sudarys nemažai problemų sporto federacijoms, kurios norėtų, kad treneriai gyventų šalia sportininkų.

Todėl lapkritį planuojame vėl vykti į Paryžių apžiūrėti apgyvendinimo vietas, mums skirtus oficialius viešbučius“, – pasakojo A. Vanagienė.

Nacionalinių olimpinių komitetų atstovams Paryžiuje taip pat teko dalyvauti liepos 14 d. vykusiame Bastilijos paėmimo dienos minėjime, kas, anot A. Vanagienės, padėjo šiek tiek aiškiau pamatyti sistemą, veiksiančią olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos metu.

„Pirmą kartą atidarymo ceremonija vyks ne stadione, o miesto centre, šiuo atveju – Senos upėje. Šalių paradas vyks laivais, o finalinė šventės dalis persikels prie Eifelio bokšto. Liepos 14-osios šventė Paryžiuje parodė, kiek maždaug laiko trunka procesai, su kokiais iššūkiais susiduriama. Apie tai informuosime rinktinės narius.

Kalbant apskritai apie pasiruošimą, viskas vyksta sklandžiai. Matosi, kad organizatoriai į pasirengimo procesą investuoja labai daug, todėl likus metams atsakymus praktiškai į visus klausimus jau galima gauti. Belieka tikėtis, kad kuo daugiau mūsų sportininkų atsirinktų į žaidynes“, – sakė A. Vanagienė.

Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks kitų metų liepos 26 – rugpjūčio 11 dienomis.

Tokį viešą prašymą LTOK penktadienį per spaudos konferenciją Seime išsakė ir Vilniuje viešinti paramedikė iš Ukrainos, Andrejaus Sacharovo premijos laureatė Julija Pajevska-Taira.

„Negalime abejingai stebėti Tarptautinio olimpinio komiteto ketinimų leisti rusams dalyvauti olimpiadoje. Kas iš tos garbės bus rungtis ne tik ukrainiečių, bet ir lietuvių, kitų karą smerkiančių šalių sportininkams, kai kartu kovos karą pradėjusios šalies atstovai? Rusija yra teroristinė valstybė, todėl nuolaidžiavimas šitoje valstybėje išugdytiems ir profesinę karjerą tęsiantiems sportininkams yra žeminantis reveransas pačiam terorizmui ir panieka karo Ukrainoje aukoms“, – sakė R. Lopata.

J. Pajevskos-Tairos teigimu, leidžiant Rusijos ir Baltarusijos sportininkams žaidynėse dalyvauti su olimpine vėliava prieštarauja visiems olimpiniams principams.

„Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė sprendimą leisti Rusijos ir Baltarusijos rinktinėms dalyvauti olimpiadoje po balta vėliava. Tai yra olimpinių žaidynių principo pažeidimas. Pati žaidynių idėja – tai taika, teisingumas, draugystė tarp tautų. Sportininkai iš Rusijos ir Baltarusijos rinktinių taip pat dalyvauja kare. Tad negali valstybė, kelianti agresiją savo kaimynams, dalyvauti tokiame renginyje“, – sakė ji.

Tarptautinis olimpinis komitetas trečiadienį pasiūlė, kad rusai ir baltarusiai 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti kaip neutralūs sportininkai.

Komitetas pareiškė, kad „jokiam sportininkui neturėtų būti užkirstas kelias dalyvauti varžybose vien dėl savo paso.“

– Kaip apibūdintumėte 2022-uosius? Kokie jie buvo olimpiniam judėjimui?

– Tai buvo antri iš eilės olimpiniai metai. Pekino žiemos olimpinės žaidynės buvo tikrai labai sudėtingos – tiek logistiniu, saugumo požiūriu, tiek oro sąlygomis. Didžiuojuosi komanda, kuri susitvarkė su iššūkiais ir užtikrino mūsų sportininkams geriausias sąlygas.

Noriu pasidžiaugti šiemetinėmis mūsų sportininkų pergalėmis. Europos ir pasaulio čempionatų olimpinėse rungtyse iškovota 14 medalių. Labai tikiuosi, kad kitąmet prasidėjus Paryžiaus olimpinei atrankai sportininkai apsukų nemažins. Taip pat nudžiugino jaunieji atletai, Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje Banska Bistricoje iškovoję 10 medalių. Tai geriausias Lietuvos pasirodymas istorijoje.

Dar šiais metais buvo keičiama sporto politika, bandoma įgyvendinti dar vieną skubotą sporto reformą, kuriai iki galo nebuvo pasiruošta.

Ir galiausiai visus palietęs Rusijos Ukrainoje sukeltas karas. Jis paveikė visą pasaulį ir visas sritis, ne tik sportą. Didžiuojuosi Lietuvos ir pasaulio olimpine bendruomene, kuri neliko abejinga ir susivienijo padėti Ukrainai. Vieni padėjo finansiškai, kiti priėmė sportininkus, rinko humanitarinę pagalbą. Labai linkiu ir tikiuosi, kad kitais metais kartu su ukrainiečiais švęstume pergalę.

Tai geriausias Lietuvos pasirodymas istorijoje.

– Vis pasigirsta kalbų apie Rusijos ir Baltarusijos sportininkų grąžinimą į tarptautines varžybas. Kiek tai realu?

– Sprendimas dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose priklauso nuo kiekvienos sporto šakos tarptautinės federacijos. Kol kas dauguma jų vadovaujasi Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) rekomendacijomis neleisti minėtų šalių atletams ir oficialiems asmenims varžytis tarptautinėje arenoje. Mes, Baltijos šalys, Skandinavija šias rekomendacijas palaikome ir nemanome, kad jos turėtų keistis, kol vyksta karas.

Europa šiuo klausimu gana vieninga, bet reikia pripažinti, kad kituose žemynuose padėtis dažnai kitokia.

– Į sunkią padėtį pateko bokso bendruomenė, sulaukusi TOK grasinimų pašalinti boksą iš 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių programos. Kaip manote, ar gali taip atsitikti?

– Bokso situacija išties sudėtinga. TOK buvo pateikęs daugybę reikalavimų ir spragų, kurias Tarptautinė bokso federacija turėjo sutvarkyti. Nebuvo laikomasi gerojo valdymo principų, pažeidimai fiksuoti rinkimų procese. TOK reikalavo nutraukti santykius su rusų „Gazprom“. Užuot tą padariusi, federacija besibaigiantį kontraktą pratęsė. Laukiame TOK sprendimo, bet tikimybė, kad Paryžiuje bokso neišvysime, – nemaža. Ir, kaip visada, nuo neapgalvotų ir savanaudiškų vieno oligarcho veiksmų nukentės sportininkai. Būtent jų labiausiai gaila.

– Grįžkime į Lietuvą. Užsiminėte apie įgyvendinamą aukšto meistriškumo sporto reformą. Nuo tada, kai visą sporto finansavimą perėmė valstybė, praėjo pusmetis. Kaip dabar šią reformą vertinate jūs ir sporto federacijos?

– Negaliu vertinti gerai, nes pokyčiams nebuvo pasiruošta. Pernai Seimui priėmus Loterijų įstatymo pataisas, iki tol olimpiniam judėjimui skiriami 8 proc. UAB „Olifėja“ apyvartinių lėšų nuo šių metų liepos patenka į valstybės biudžetą. Buvo žadama, kad po reformos LTOK biudžetas didės, bet jis sumažėjo beveik dukart. Buvo žadama, kad didės sporto finansavimas, bet dabar matome, kad tuo augimu laikomos lėšos, kurios buvo perimtos iš LTOK. Kitaip tariant, pinigai tie patys, tik juos skirsto kita ranka.

Nesakau, kad reformos yra blogai. Bet kartojau ir kartosiu, kad kiekvienas pokytis turi būti labai gerai apgalvotas, išdiskutuotas ir suplanuotas, nes reformų pasekmes jaučia ne valdininkai, o žmonės, kurių nuomonės dažniausiai neklausiama. Šiuo atveju – sportininkai ir federacijos.

Ką turime po šių pokyčių? Aukštus tikslus, tačiau jokio veiksmų plano, kaip juos pasiekti. Valstybė iškėlė tikslą į 2028 m. Los Andželo olimpines žaidynes nuvežti šimtą sportininkų. Tačiau, pavyzdžiui, stipendijos skiriamos tik pagal rezultato kriterijų, visiškai neatsižvelgiant į potencialą. Ar neatrodo keista, kad jaunas sportininkas, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse, įgijęs neįkainojamos patirties ir motyvacijos dar smarkiau dirbti ir tobulėti, negauna jokios stipendijos, nes neužėmė atitinkamos vietos? Juk kriterijai patekti į olimpines žaidynes be galo aukšti, į jas susirenka viso pasaulio elitas, o užimtas vietas dažnai teskiria centimetrai arba milisekundės.

Federacijų pečius prislėgė dar didesnė biurokratinė našta, kuri, bent jau kol kas, irgi dar nėra iki galo aiški. Nerimą kelia kasmet vėluojantis valstybės finansavimas, dėl to gali būti sunku atlikti mokėjimus už metų pradžioje vykstančias treniruočių stovyklas ir varžybas.

Kartu su kolegomis iš kitų organizacijų, Sportininkų komisijos atstovais prašėme, kad būtų panaikintas punktas, reikalaujantis turėti 10 proc. savų lėšų nuo valstybės gaunamo finansavimo, tačiau šis procentas buvo sumažintas iki 5 proc. Iki šiol federacijos tuos 10 proc. finansuodavo iš LTOK gaunamomis lėšomis. Dabar bus sunkiau, reikės ieškoti rėmėjų, kas šiais laikais praktiškai neįmanoma.

– Nors LTOK biudžetas kitąmet sumažės beveik du kartus – iki 3,8 mln. eurų, vis tiek planuojate skirti dotacijas sporto federacijoms. Tam numatyta 790 tūkst. eurų. Kodėl?

– Nenoriu, kad tai nuskambėtų banaliai, bet priežastis paprasta – norime padėti. Į 30 metų sėkmingai veikusią finansavimo sistemą kėsintasi ne kartą. Tai matydami taupėme, kad galėtume susikurti finansinę pagalvę. Todėl dar turime lėšų ne tik išgyventi, bet ir kitąmet išvežti net keturias rinktines į olimpinius renginius.

Suprantame, kad šiemet įvykdyti finansavimo pokyčiai nebuvo lengvi nei mums, nei sporto federacijoms, todėl numatėme pagalbą joms. Tikimės, kad dotacijos padės finansuoti valstybės reikalaujamus 5 proc. savų lėšų nuo gaunamo finansavimo.

– Kaip atrodė LTOK veiklos šiais metais?

– Augome. Smagu, kad ir šiemet galėjome prisidėti prie sporto vadybininkų ugdymo. Išleidome dar tris laidas specialistų, išklausiusių sporto administravimo kursą. Džiugu, kad grįžę į savo organizacijas jie jau panaudojo įgytas žinias ir, pavyzdžiui, pritraukė naujų rėmėjų.

Turime unikalią galimybę dirbti su TOK Olimpiniu solidarumu, todėl stengiamės padėti federacijoms gauti finansavimą plėtros projektams įgyvendinti. Šiemet Olimpinio solidarumo stipendijas gavo penki talentingi sportininkai: disko metikas Mykolas Alekna, plaukikas Aleksas Savickas, penkiakovininkė Elzbieta Guoda Adomaitytė, irkluotojas Povilas Stankūnas ir boksininkė Gabrielė Stonkutė. Šiemet jie pasiekė puikių rezultatų.

Net penkios Lietuvos sporto federacijos – čiuožimo, buriavimo, teniso, stalo teniso ir imtynių – šiemet organizavo Olimpinio solidarumo finansuotus treneriams skirtus techninius kursus. Be to, rengtis Paryžiaus olimpinėms žaidynėms moterų tinklinio ir krepšinio rinktinėms buvo skirtos Olimpinio solidarumo dotacijos.

Stiprėjo olimpinio švietimo sritis. Šiemet pradėjome kurti unikalų fizinio raštingumo modelį, kurį jau kitąmet įdiegsime savo projektuose. Lietuvoje įgyvendinama Olimpinių vertybių ugdymo programa sulaukė TOK dėmesio, buvome pakviesti pasidalyti patirtimi Lozanoje. Pradinukams skirtas projektas „Olimpinis mėnuo“ pirmą kartą sutraukė dalyvių iš visų Lietuvos savivaldybių. Esame labai dėkingi pirmajai poniai Dianai Nausėdienei, kuri ne tik globoja Lietuvos mažųjų žaidynes, bet ir stipriai prisideda prie vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo skatinimo.

Lietuvos olimpinio fondo renginiai kasmet tampa vis žinomesni. Olimpinė diena, kuri šiemet vyko Kaune, olimpinis festivalis „Beijing 2022“, Sporto kino festivalis – tai projektai, kurie mums padeda visuomenę supažindinti su olimpinėmis vertybėmis, suteikti galimybę išbandyti įvairiausias sporto šakas, skatinti judėjimą. Tikime, kad pasikeitus fondo vadovybei plėtra dar labiau stiprės.

Metus vainikavo Lietuvos sporto apdovanojimai, per kuriuos kartu apdovanojome ir olimpinio, ir paralimpinio sporto atstovus. Su Lietuvos paralimpiniu komitetu glaudžiai bendradarbiaujame, vieni kitus palaikome, todėl smagu, kad galime kartu pagerbti sportininkus.

Baigiantis metams noriu padėkoti visai LTOK komandai už didžiulį darbą, kurį jie kasdien daro Lietuvos sporto labui. Kitąmet nesustosime – į olimpinius renginius vešime net keturias rinktines: vyks Europos jaunimo žiemos ir vasaros festivaliai, Europos žaidynės, pasaulio paplūdimio žaidynės. Metai bus intensyvūs, tačiau darysime viską, kad mūsų sportininkai visuose renginiuose turėtų geriausias sąlygas, o sporto federacijoms galėtume toliau padėti. Gal finansiškai ne tiek kiek anksčiau, bet dar stipriau dalinsimės savo žiniomis ir kompetencijomis.

Pajamos sumažės

Posėdžio metu buvo pristatytas kitų metų LTOK veiklos plano ir biudžeto projektas. Nors LTOK įplaukos kitąmet sumažės daugiau nei perpus, o visą olimpinio sporto finansavimą perėmė valstybė, vis dėlto planuojama sporto federacijoms, kaip ir kasmet, skirti vienkartinių dotacijų.

Dėl šiemet pasikeitusios olimpinio sporto finansavimo sistemos, kitais metais planuojama gauti 3,8 mln. eurų pajamų – beveik dukart mažiau nei 2022-aisiais. 1,88 mln. eurų bus skiriama olimpiniams sportui finansuoti – dalyvauti ir pasiruošti kitais metais vyksiantiems olimpiniams renginiams ir artėjančioms Paryžiaus olimpinėms žaidynėms.

Biudžeto projekte olimpinių sporto šakų, LTOK pripažintų partnerių ir į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų vienkartinėms dotacijoms numatyta skirti 790 tūkst. eurų.

Tenka taupyti

Kitais metais LTOK biudžetą sudarys tik komitetui priklausančios UAB „Olifėja“ dividendai ir tikslingai projektams ir veikloms skiriami Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ir Europos olimpinių komitetų asociacijos subsidijos.

2022-ieji bus rekordiniai olimpinių renginių ir LTOK į juos vežamų rinktinių skaičiumi. Vyks du Europos jaunimo olimpiniai festivaliai, Europos žaidynės, Pasaulio paplūdimio žaidynės. Taip pat prasideda išankstiniai mokėjimai už dalyvavimą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ir jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse.

Dėl šiemet pasikeitusios olimpinio sporto finansavimo sistemos, kitais metais planuojama gauti 3,8 mln. eurų pajamų – beveik dukart mažiau nei 2022-aisiais.

„Taupome, kad galėtume įgyvendinti šiuos įsipareigojimus. Vis dėlto, suprantame, kad šiemet įvykdyti finansavimo pokyčiai nebuvo lengvi nei mums, nei sporto federacijoms, todėl esame numatę ir pagalbą joms. Tikimės, kad dotacijos padės finansuoti valstybės reikalaujamus 5 proc. savų lėšų nuo gaunamo valstybės finansavimo. Pagal šiuo metu esančią situaciją matome, kad mūsų pajamos mažės, tačiau kol galime, tol stengsimės padėti federacijoms“, –  kalbėjo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

2023 m. LTOK veiklos planą ir biudžetą dar turės patvirtinti Generalinė asamblėja. Vykdomojo komiteto nariai pritarė, kad Generalinės asamblėjos eilinė sesija būtų sušaukta vasario 24 d. Vilniuje.

Posėdžiavo Lozanoje

Vykdomojo komiteto nariai diskutavo apie Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašą. Taip pat Druskininkuose LTOK surengė seminarą sporto šakų federacijoms ir vyriausiems rinktinių treneriams.

LTOK vadovai mėnesio pradžioje Rygoje susitiko su Latvijos ir Estijos nacionalinių olimpinių komitetų prezidentais. Susitikimo tikslas – bendradarbiavimo stiprinimas. Ji taip pat praėjusią savaitę dalyvavo TOK Sportininkų palaikymo komisijos posėdyje Lozanoje (Šveicarija).

„Ši komisija į sportininkų palaikymą žiūri per jų aplinką: per trenerius, medikus, mokslininkus, šeimos narius ar draugus. Tai žmonės, kurių besąlygiškas palaikymas turi įtakos rezultatams. Todėl Sportininkų palaikymo komisijos tikslas – padėti gerinti sportininkams teikiamų paslaugų kokybę ir lygį bendradarbiaujant su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis ir jas vienijant“, – sakė TOK narė D.Gudzinevičiūtė.

Rinks metų laureatus

LTOK šiemet dar laukia viena maloni misija. LTOK drauge su Lietuvos paralimpinio komiteto (LPK) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) organizuoja tradicinius metų geriausiųjų rinkimus.

Šiemet bus įteikta 11 apdovanojimų, iš kurių penki skirti olimpinio, penki – paralimpinio sporto laureatams, taip pat išskirtinis apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“. Tiek olimpinio, tiek paralimpinio sporto laureatai bus vertinami „Metų sportininkas“, „Metų sportininkė“, „Metų komanda“, „Metų treneris(-ė)“, „Metų proveržis“ kategorijose.

Pretendentės: geriausiomis šiemet pretenduoja tapti boksininkė A. Starovoitova, plaukikės K. Teterevkova, R. Meilutytė ir buriuotoja V. Andrulytė. LTOK nuotr.

Iškilminga Lietuvos sporto apdovanojimų ceremonija vyks gruodžio 21 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Lietuvos sporto apdovanojimų nugalėtojus renka Lietuvos sporto organizacijų deleguoti asmenys ir visuomenė. Olimpinio sporto laureatus nustatys Lietuvos sporto apdovanojimų taryba, sudaryta iš ŠMSM, LTOK, LPK, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Lietuvos olimpinio fondo, LTOK sportininkų komisijos atstovų. Tarybos balsas sudarys 80 proc. balsavimo rezultato.

Likusius 20 proc. rezultato lems visuomenės balsai. Išreikšti savo nuomonę renkant metų geriausius kviečiami visi norintys. Balsuoti galima iki gruodžio 12 d. pasirenkant savo favoritus LTOK interneto svetainėje esančioje balsavimo formoje.

Apdovanojimų taryba kandidatus atrinko atsižvelgiant į rezultatus, nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. pasiektus olimpinėse rungtyse.

Varžysis Lenkijoje

Trečią kartą rengiamos Europos žaidynės 2023-iųjų vasarą vyks Lenkijoje – Krokuvoje, Malopolsko ir Silezijos regionuose.

Numatyti net aštuoniolikos sporto šakų ikiolimpinės atrankos turnyrai. Kelialapius į 2024 m. Paryžiaus vasaros žaidynes turės galimybę iškovoti šaudymo iš lanko, sinchroninio plaukimo, lengvosios atletikos, badmintono, trijulių (3 prieš 3) krepšinio, bokso, breiko, kanojų slalomo, BMX ir kalnų dviračių, nardymo, fechtavimosi, dziudo, šiuolaikinės penkiakovės, regbio-7, šaudymo, stalo teniso, tekvondo, triatlono atstovai.

Taip pat vyks lengvosios atletikos (komandų), sinchroninio plaukimo, badmintono, kanojų slalomo, kanojų sprinto, BMX ir kalnų dviračių, nardymo, fechtavimosi, dziudo (komandų), šiuolaikinės penkiakovės ir tekbolo Europos čempionatai.

„Varžybų lygis bus tikrai aukštas. Susirinks geriausi Europos sportininkai. Planuojame, kad Lietuvos delegaciją turėtų sudaryti apie 100 sportininkų. Tai būtų gausiausia mūsų komanda per šių žaidynių istoriją“, – teigė E.Petkus.

Užims studentų būstus

LTOK olimpinio sporto direktorius kartu su pavaduotoja Agne Vanagiene lankėsi Krokuvoje, apžiūrėjo ruošiamą infrastruktūrą ir gyvenimo sąlygas.

Žaidynių kaimelis bus įrengtas universiteto studentų bendrabučiuose, tad mokslo metus ši aukštoji mokykla turės baigti dviem savaitėmis anksčiau.

Planuojame, kad Lietuvos delegaciją turėtų sudaryti apie 100 sportininkų.

„Dar ne visos sporto bazės paruoštos, kai kurios net nepradėtos statyti, bet organizatoriai patikino, kad viskas bus atlikta laiku, o sportininkams suteiktos geriausios sąlygos. Nerimą kelia tik tai, kad kai kurios sporto bazės, pavyzdžiui, bokso, šaudymo, laipiojimo, badmintono ir breiko, nuo Krokuvos nutolusios kelis šimtus kilometrų. Teks ieškoti sprendimų“, – pasakojo A.Vanagienė.

Debiutas – Baku

Pirmą kartą Europos žaidynės įvyko 2015-aisiais Baku (Azerbaidžanas). Lietuvos rinktinę sudarė 70 sportininkų.

Aukso medalius iškovojo kanojininkas Henrikas Žustautas ir plaukikas Andrius Šidlauskas, kuris pelnė ir sidabrą. Trečias vietas užėmė badmintonininkas Kęstutis Navickas, paplūdimio tinklininkės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė, sambo imtynininkai Rūta Aksionova ir Radvilas Matukas.

Į pirmuosius aštuonetus pateko baidarininkai Ignas Navakauskas, Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas, Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas, boksininkas Mantas Valavičius, dziudo atstovai Marius Paškevičius ir Santa Pakenytė, gimnastas Rokas Guščinas, imtynininkai Giedrė Blekaitytė, Vilius Laurinaitis, Julius Matuzevičius, Aleksandras Kazakevičius, trijulių krepšinio vyrų rinktinė (Vitalijus Lukša, Giedrius Marčiukaitis, Darius Tarvydas ir Ovidijus Varanauskas), plaukikė Agnė Šeleikaitė.

Auksas ir sidabras

2019-aisiais Baltarusijos sostinėje Minske varžėsi 73 Lietuvos sportininkai.

Žaidynių čempionai – treko dviratininkė Simona Krupeckaitė ir gimnastas Robertas Tvorogalas. Su sidabro medaliais grįžo S.Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė.

Be to, į geriusiųjų aštuonetus pateko baidarininkai A.Olijnikas ir R.Nekriošius, Arturas Seja, kanojininkas Vadimas Korobovas, treko dviratininkės M.Marozaitė, Olivija Baleišytė, S.Krupeckaitė, plento dviratininkas Gediminas Bagdonas ir trekininkas Vasilijus Lendelis, lengvaatlečiai Adrijus Glebauskas ir Liveta Jasiūnaitė, imtynininkė Danutė Domikaitytė, trijulių krepšinio vyrų rinktinė (Paulius Semaška, Medas Kuprijanovas, Aurelijus Pukelis ir Mintautas Bulanovas).