Seimo poziciją KT pradėjote byloje dėl laikinosios komisijos sudarymo gynusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, jog kitaip nebuvo įmanoma gauti LRT atsakymų dėl biudžeto lėšų panaudojimo.

„Mes buvome ir esame įsitikinę, kad Seimas negali imtis tokių veiksmų, kuriais būtų pažeistas nacionalinio radijo ir televizijos nepriklausomumas. Parlamentinis tyrimas yra instrumentas, kuris daro tam tikrą viešą politinį spaudimą institucijai, kuri tiriama, o šiuo atveju buvo tiriama LRT“, – sakė A. Kubilius.

Konstitucinis Teismas antradienį pradėjo nagrinėti grupės Seimo narių prašymą išaiškinti, ar teisėtai parlamente buvo sudaryta LRT ūkinę veiklą tyrusi komisija.

Valdančiųjų iniciatyva sudaryta komisija tyrė nacionalinio transliuotojo ūkinę, finansinę veiklą, valdymo modelį ir pan. Ji jau yra baigusi darbą.

„Mūsų įsitikinimu, parlamentinės komisijos tyrimo sudarymas yra nacionalinio transliuotojo kontrolės dalis, specifinis kontrolės būdas, bet jis akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai, ypač, kai šiame kontrolės būde aktyviai dalyvauja patys Seimo nariai“, – kalbėjo A. Kubilius.

Kreipimąsi į KT pasirašiusiems Seimo nariams atstovaujantis A. Kubilius teigė, kad LRT veikla galėjo būti tiriama atitinkamų valstybės institucijų, o ne politikų.

„LRT veikla gali būti kontroliuojama, tam yra visa eilė kitų valstybės institucijų, jos nepatenka į sąrašą suinteresuotų institucijų ir tikrai gali dalyvati kontrolėje“, – sakė A. Kubilius.

TTK vadovė, LRT tyrimo komisijoje dirbusi A. Širinskienė KT posėdyje pabrėžė, kad komisija sudaryta, kai iš LRT negauta atsakymų dėl biudžeto lėšų naudojimo.

„Situacija 2017 metais buvo tokia, kad Seimui LRT pateikė savo ataskaitą, tą ji privalo daryti pagal LRT įstatymą. Ta ataskaita buvo pateikta Seimui ir Seimo nariai pamatė labai gražiai iliustruotą dokumentą, bet nepamatė, kaip naudojamas LRT biudžetas. Tada komiteto nariai išsiuntė klausimus, susijusius su biudžeto naudojimu, kai laukėme atsakymų, didžioji dalis atsakymų nebuvo pateikta, buvo motyvuota, kad tai konfidencialu, arba buvo ignoruota“, – kalbėjo TTK vadovė.

Anot A. Širinskienės, išsiuntus klausimus pakartotinai jie „buvo atsakyti išsamiau“, bet nepakankamai. „Supratus, kad išsamaus paaiškinimo nebegausime, po antro atsakymo mes su kolegomis diskutavome, ką daryti, nes svarstyti LRT ataskaitos negalėjome, o kito būdo Seimui išsireikalauti dokumentus (kaip per laikinąją komisiją – BNS) nėra“, – teigė valdančiųjų atstovė.

Grupė parlamentarų dėl LRT veiklos komisijos sudarymo kreipėsi į KT, suabejojusi, ar komisijos sudarymas neprieštaravo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, žodžio ir įsitikinimų laisvei.

Anot kreipimosi autorių, vienas pagrindinių nacionalinio transliuotojo veiklos uždavinių yra objektyviai nušviesti reikšmingiausius valstybės įvykius, pateikti informaciją apie svarbiausių valdžios institucijų veiklą. Todėl, jų teigimu, Seimo nariai negali dalyvauti valdant šį transliuotoją ir nuolatiniuose jo „kontrolės instrumentuose“ ar atliekant atskirus kontrolės veiksmus, nes tokia kontrole būtų pažeistas nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas.

Seimas 2017 metų gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Atlikusi tyrimą, komisija konstatavo atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų dirbant ankstesniems LRT vadovams. Tuo pačiu ji pateikė rekomendacijas keisti LRT valdymo modelį – siūlyta steigti naują LRT valdybą, koreguoti tarybos narių skyrimo tvarką, trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki penkerių metų ir pan.

Pernai gruodį Seimas šių išvadų nepatvirtino. Opozicija įžvelgė, kad valdantieji nori politizuoti ir užvaldyti nacionalinį transliuotoją.

BNS jis pranešė, kad iš LRTK narių pasitraukė nuo sausio 4–osios.

„Tokio mano sprendimo esmė ta, jog trys LRTK nariai, pirmininkas Mantas Martišius ir nariai Vidmantas Mačiulis bei Laurynas Jonavičius užsiima veikla (turi darbinius santykius su transliuotojais), kuri, pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, nesuderinama su LRTK nario pareigomis“, – atsistatydinimo priežastį nurodė jis.

Pasak E. Vaitekūno, dėl šių aplinkybių gali kilti abejonių, ar komisijos sprendimai, kuriuos priimant dalyvavo ir dalyvauja šie komisijos nariai, buvo ir yra teisėti.  

„Esant minėtoms aplinkybėms ir neturėdamas galimybių pakeisti situacijos, atsisakiau dalyvauti tokios sudėties komisijos darbe priimant sprendimus, kurie gali būti pripažinti neteisėtais“, – BNS nurodė jis.

Pasak E. Vaitekūno, yra rodoma komisijos nario V. Mačiulio laida, M. Martišius dirbo, o L. Jonavičius tebedirba Vilniaus universitete, kuriam komisija yra išdavusi licenciją radijo transliacijoms.

E. Vaitekūno teigimu, dėl LRT komisijos narių, kurie turi darbinių santykių su transliuotojais, priimtų sprendimų jau yra kreiptasi į teismą: „Televizijai „Init“ komisija buvo paskyrusi 150 tūkst. eurų bauda, o kai ji sužinojo, kad balsavo ir tie, kurie negalėjo balsuoti, kreipėsi į teismą. Sausio 21 dieną posėdyje esu kaip liudininkas pakviestas“, – BNS teigė jis.

Praėjusių metų rugsėjo pradžioje E. Vaitekūnas pasitraukė iš LRTK pirmininkų, bet liko jos nariu.

Atsistatydinimo pareiškime E. Vaitekūnas tada nurodė, kad postą palieka, nes gerai nemoka užsienio kalbų, dėl to esą nedalyvavo daugelyje svarbių renginių užsienyje ir susitikimų su užsienio svečiais. Tačiau vėliau jis pripažino, kad tokį žingsnį lėmė pavasarį Seimo patvirtintos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvados.

NSGK išvadose, be kita ko, remiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta medžiaga, konstatuota, kad koncerno "MG Baltic" atstovai siekė įgyti įtaką Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Išvadose nurodyta, kad LRTK vadovu paskyrus E. Vaitekūną koncerno atstovai, palaikydami neformalius ryšius ir gaudami iš jo vidinę informaciją siekė, kadkoncerno valdomos žiniasklaidos priemonės įgytų konkurencinį pranašumą ir įtaką.

VSD parlamentarams teiktoje medžiagoje nurodė, kad E. Vaitekūnas įdarbino LRTK administracijoje televizijos LNK generalinei direktorei bei tuometinei Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentei Zitai Sarakienei artimus asmenis, patarė skųsti komisijos LNK skirtą baudą teismui, prašė parodyti dukrą per televiziją, reklamuoti jo draugų koncertus.

E. Vaitiekūnas LRTK vadovavo nuo 2013-ųjų, 2015 metų kovą buvo paskirtas naujai ketverių metų kadencijai.

LRTK reguliuoja ir prižiūri radijo ir televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą.

Komisijos pirmininką Seimo Kultūros komiteto teikimu skiria ir atleidžia Seimas.

Trečiadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, klausdamas, ar atskiras Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio kreipimasis į Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) nereiškia, kad valdančioji dauguma nebepasitiki LRT veiklą tiriančia komisija.

G. Landsbergis taip pat kėlė klausimus, ar R. Karbauskis, užbėgdamas už akių LRT veiklą tiriančiai Seimo komisijai, nedubliuoja ir netrukdo pastarosios darbui.

Intrigomis tokį R. Karbauskio kreipimąsi įvardijęs G. Landsbergis teigė, kad, jei tai tęsis ir toliau, prasminga komisijos pirmininku skirti patį R. Karbauskį.

Tačiau su tokiu apibendrinimu ir nuogąstavimais sutikti nenorėjo LRT veiklą tiriančios komisijos pirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

„Priešingai, kalbėjo Nekrošius, dėl Karbauskio kreipimosi galėčiau pasakyti tik tiek, kad tai yra sveikintina iniciatyva. Kiekvienas Seimo narys, turėdamas arba gaudamas kažkokią informaciją, kurioje galimai yra kažkokie pažeidimai, arba galimai kažkokie korupciniai dalykai, privalo apie tai pranešti tam tikroms institucijoms. Ir jei jis pranešė minėtai OLAF institucijai dėl jam kylančių abejonių, tai – sveikintinas dalykas“, – pasakojo LRT veiklos tyrimo veiklai vadovaujantis politikas.

„Kiekvienas Seimo narys yra laisvas apsispręsdamas, ką jis turi daryti su turima informacija. Todėl aš nesakyčiau, kad tai buvo Ramūno Karbauskio užbėgimas už akių. Jeigu jis tokią informaciją turėjo, tokią ir paskelbė. O komisija dirba atskirai savo darbą. Ji taip pat turi įvairios medžiagos“, – sakė A. Nekrošius ir pridūrė, kad G. Landsbergis taip pat, jeigu tik turi kokios informacijos, gali kreiptis į institucijas.

Seimo komisijos vadovas kviečia tarptautines organizacijas dalyvauti tyrime

A. Nekrošius kviečia tarptautines žiniasklaidos ir transliuotojų organizacijas deleguoti savo atstovus dalyvauti tyrime dėl LRT finansų skaidrumo.

A. Nekrošius teigia, kad tarptautinių stebėtojų dalyvavimas komisijos posėdžiuose „užkirstų kelią įvairioms manipuliacijoms, neva komisija siekia kištis į LRT laidų turinį“.

Kvietimai stebėtojo teisėmis dalyvauti komisijos posėdžiuose išsiųsti Europos transliuotojų sąjungai (The European Broadcasting Union, EBU) ir žiniasklaidos laisvę ginančiai organizacijai „Reporteriai be sienų“ (Reporters Without Borders / Reporters Sans Frontieres).

EBU atstovai vasarį Seimo Kultūros komiteto posėdyje išsakė nuogąstavimus, kad politikų tyrimas dėl LRT gali pakenkti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui. Organizacijos atstovė Radka Bečeva tuomet teigė, kad LRT atskaitingumą turėtų užtikrinti speciali institucija, o Seimo komisija gali daryti politinį spaudimą.

Anot A. Nekrošiaus paskelbto pranešimo, tarptautiniai stebėtojai bus kviečiami išsakyti savo nuomonę dėl visuomeninio transliuotojo atvirumo bei finansinio atskaitingumo visuomenei, pasidalyti ekspertine nuomone bei patirtimi.

Kartu su kvietimu tarptautinėms organizacijoms išsiųstas Seimo nutarimas, kuriame Seimas laikinajai komisijai suformulavo tyrimo užduotis, susijusias su LRT ūkine ir finansine veikla.

Politologė: „valstiečių“ veiksmai nekoordinuojami

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė taip pat nebuvo linkusi sureikšminti „valstiečių“ lyderio sprendimo kreiptis į OLAF. Nors, pabrėžė R. Baškienė, tokį kreipimąsi galėjo atlikti ir specialioji LRT veiklą tirianti komisija.

„Karbauskio žingsnis yra Seimo nario iniciatyva. Jis, kaip Kultūros komiteto pirmininkas, tikriausiai, manė ir matė, kad tikslinga tai daryti. Manau, kad šis klausimas jam svarbus kaip komiteto pirmininkui“, – aiškino R. Baškienė.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė esamą situaciją įvertino kaip realų LRT veiklą tiriančios komisijos diskreditavimą ir įrodymą, kad, nors ir „valstiečiai“ kalba apie daromas komunikacines klaidas, tačiau realiai nesuvokia jų priežasčių.

„Valstiečių“ veiksmai ir komunikacija yra absoliučiai nekoordinuojami. Panašu, kad vienintelė taisyklė yra neprieštarauti partijos pirmininkui ir frakcijos seniūnui, o visa kita – kaip išėjo“, – vėl įsižiebusias diskusijas dėl LRT veiklos tyrimo komentavo R. Urbonaitė.

MRU politologės teigimu, tai tik įrodo anksčiau politikų ir politikos apžvalgininkų keltus būgštavimus, kad LRT veiklos tyrimu pirmiausia dėl siaurų asmeninių interesų yra suinteresuotas R. Karbauskis.

„Nepamirškime konferencijos prieš LRT veiklą tiriančios komisijos darbą. Visi faktai rodo, kad R. Karbauskis yra pagrindinis žaidėjas šiame tyrime, o komisija nevykdo savarankiškos veiklos“, – kalbėjo politologė.

Anot jos, kreipimusi R. Karbauskis savo rankomis daro viską, kad ši komisija būtų diskredituota.

„Jeigu komisija pati būtų priėmusį tokį sprendimą ir argumentuotai išsakiusi, kodėl yra kreipiamasi, tai viskas būtų normalu. Todėl visas tyrimas, kuriame tikrai yra aktualių klausimų, pradeda buksuoti. Taigi viskas, kas galėjo virsti gerais rezultatais, galiausiai virsta į dar vieną šūvį sau į koją“, – apibendrino R. Urbonaitė.

Politologės nuomone, tokiais veiksmais „valstiečiai“ parodo, kad priežastys, dėl ko krinta partijos reitingai, yra kur kas giliau nei vien tik komunikacija. „Susidaro įspūdis, kad tai – mąstymo problemos“, – komentarą baigdama teigė R. Urbonaitė.