Romano "Tarp pilkų debesų" pasakojimas, veiksmo vieta ir veikėjai primena lietuvių tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knygą "Lietuviai prie Laptevų jūros". Keturiolikos metų D.Grinkevičiūtė su broliu ir mama 1941 m. birželį buvo ištremta į Altajaus kraštą, vėliau už poliarinio rato prie Laptevų jūros. Pirmuosius tremties prisiminimus ji užrašė būdama 22 metų, sugebėjusi pabėgti ir slapta grįžti į Kauną, bet netrukus vėl buvo ištremta. Po tremties vėl slapta rašė, buvo persekiojama sovietų saugumo ir tik devintąjį dešimtmetį jos tekstai išleisti lietuviškai, jau po autorės mirties. "Lietuviai prie Laptevų jūros" vertimas anglų kalba, kaip teigiama, buvo vienas romano "Tarp pilkų debesų" įkvėpimo šaltinių.

M.Markevičiaus filmo pradžioje vietoje titrų, skelbiančių, kad tai – R.Šepetys romano ekranizacija, matome užrašą, kad filmas sukurtas pagal tikrus įvykius. Informacija, įspėjanti apie įvykių tikrumą, – Holivude dažnai naudojamas šablonas – veikiausiai skirta menkai su Lietuvos istorija susipažinusiai užsienio auditorijai. Na, o mums, filmo pirminis šaltinis yra išlikę D.Grinkevičiūtės atsiminimai ir juos atkartojantys bei papildantys, dažnai lietuvių šeimai girdėti pasakojimai.

Filmą "Tarp pilkų debesų" statė tarptautinė komanda (lietuvių kilmės režisierius gyvena Los Andžele, pagrindiniai filmo aktoriai – užsieniečiai, keletas lietuvių), bet filmo kalba pasirinkta anglų, kaip teigiama, tikintis, kad "taip jis labiau pritrauks užsienio auditorijos dėmesį", ir "taip bus geriau Lietuvos istoriją papasakoti pasauliui". Ir iš tikrųjų jau teko girdėti, kad iš knygos ir iš šio filmo užsieniečiai pirmą kartą sužinojo apie Stalino vykdytus trėmimus Lietuvoje. Nors tokie ir panašūs pranešimai galbūt tėra sąmoningai kuriama ir platinama reklaminės filmo kompanijos dalis, juose gali būti nemažai tiesos.

Neseniai paskelbti vienos apklausos rezultatai rodo, kad beveik pusė Rusijos jaunuolių (18–24 metų) nėra nieko girdėję apie Stalino vykdytas masines žmonių žudynes ir tremtį. Vakaruose ši istorijos atkarpa taip pat nėra pakankamai nušviesta, bent jau plačiajai visuomenei (pvz., prieš kelerius metus JAV surengtoje apklausoje net trečdalis jaunimo pareiškė, kad JAV prezidento George'o W.Busho politika nužudė daugiau žmonių negu Stalinas Sovietų Sąjungoje). Bet ar siekis nušviesti ir informuoti pateisina istorines temas pasirinkusį filmą? O gal, užsibrėžę tokį tikslą, kūrėjai tiesiog pasilengvina užduotį, pasilikdami tarsi vienintelį esminį klausimą – kaip pavaizduoti, kad tai atrodytų kaip tikri įvykiai? Kokią prasmę turi toks priėjimas prie šios temos, toks jos nagrinėjimas ir vaizdavimas?

"Tarp pilkų debesų" bestselerio ekranizacija pristatoma kaip "didžiausias ir brangiausias filmas nepriklausomos Lietuvos kino istorijoje", režisierius ir prodiuseriai pabrėžia, kad kūrė filmą iš patriotinių paskatų. M.Markevičiui tai, beje, nebuvo pirmasis susidūrimas su Sibiro tremties tema kine, jam yra tekę dirbti žinomo australų kino režisieriaus Peterio Weiro asistentu filmuojant "Kelią namo" – irgi tikrais įvykiais paremtą dramą apie septynių Sibiro gulago kalinių pabėgimą ir jų nuotykius pėsčiomis per visą Azijos žemyną.

Kalbėti turi ne tik aktoriai – pasakyti apie tai kažką svarbaus, užduoti naujus klausimus, atverti gilesnio pažinimo galimybes turi ir pati režisieriaus kuriama meninės reprezentacijos forma.

Akivaizdu, kad "Tarp pilkų debesų" kūrėjai daugiausia darbo įdėjo į tremties ir (iš)gyvenimo scenų vaizdavimą, o ne į scenarijaus kūrimą, kuris tiesiog stokoja įdomesnės dramaturgijos. Filmas gerokai paryškintu realistiniu stiliumi, netekusiu subjektyvaus vaikiško / paaugliško žvilgsnio savitumo, vaizduoja veikėjų kelią gyvuliniuose vagonuose į tremties vietą, įsikūrimą, kasdienybės akimirkas Sibire, santykius su kitais. Šios detalės neretai virsta klišėmis, be kurių neapsieina aibė filmų apie holokaustą ir visas kitas žmonijos tragedijas (pogromai vidury nakties, kareiviai ant laiptų, egzekucijos, žmonių figūros vagonuose ant grindų, niekšai kareiviai ir dar didesni niekšai jų viršininkai, tamsos gaubiami iškankinti žmonių veidai prieš mirtį).

Kaip ir bet kuri meno šaka, kinas į istorines temas gali ir turi atsigręžti. Tačiau ne tam ar bent jau ne vien tam, kad "supažindintų su įvykiais" ar "efektingai" atvaizduotų enciklopedines klišes. Filmas gali perteikti tam tikrą požiūrį į temą, parodyti dabarties santykį su istorija, su jos galbūt dar atviromis žaizdomis. Kalbėti turi ne tik aktoriai – pasakyti apie tai kažką svarbaus, užduoti naujus klausimus, atverti gilesnio pažinimo galimybes turi ir pati režisieriaus kuriama meninės reprezentacijos forma.

Holokausto meninė reprezentacija kaskart susiduria su nepatogiu, bet pagrįstu klausimu, priskiriamu vokiečių filosofui Theodorui Adorno: "Ar įmanoma poezija po Osvencimo?" Tą patį klausimą reikia užduoti ir prisimenant sovietinio bei kitų režimų kankinimus. T.Adorno, taip pat rašęs, kad "amžina kančia turi tokią pat teisę į išraišką, kaip ir kankinami turi teisę rėkti", neneigė meno, perteikiančio trauminę XX a. žmonijos patirtį, galimybės. Bet jo klausimas verčia apmąstyti ir atrasti tokiai reprezentacijai tinkamą būdą.

Užsienyje D.Grinkevičiūtės atsiminimų knyga lyginama su visame pasaulyje žinomais, žadą atimančiais Primo Levi ir Anne Frank tekstais – svarbiausiais rašytiniais holokausto liudininkais. "Apie žmogaus protą pranokstančius dalykus tegalima kalbėti iš tam tikro atokumo, prisidengiant; lyg vyktų ne tai, kas vyksta iš tiesų", – rašo literatūrologė Viktorija Daujotytė knygos "Lietuviai prie Laptevų jūros" įžangoje. Filme "Tarp pilkų debesų" neretai ši taisyklė sulaužoma traumuojančią realybę tiesiog sunorminant, įspraudžiant į tam tikrus vaizdavimo trafaretus, paverčiant ją ne tokia skaudžia, visai įmanoma stebėti. Sukurta pagal tikrus įvykius? Neverta ir sakyti, kokį santykį su tikrove turi tokie filmai.

Filmas sukurtas pagal Amerikos lietuvės Rūtos Šepetys to paties pavadinimo romaną, išleistą daugiau kaip 50 šalių. Parašytas anglų kalba, jis pirmiausiai buvo išleistas Amerikoje, čia rekomenduotas kaip paaugliams tinkama literatūra. Filmo režisieriui Mariui Markevičiui tai – antrasis filmas lietuviška tematika. Pirmasis – 2012 m. pasirodęs dokumentinis filmas apie Lietuvos krepšinį „Kita svajonių komanda“ („The Other Dream Team“) pasakoja apie Lietuvos išsivadavimą iš Sovietų Sąjungos okupacijos ir šalies krepšininkų bronzą 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse.

M.Markevičius – antros kartos Amerikos lietuvis, gimęs vadinamųjų dipukų (nuo angl. „displaced persons“) šeimoje Los Andžele, prisipažino: „Mano mama yra kilusi iš Kauno. Nors mes su seserimi esame gimę Los Andžele, laikome save kauniečiais. Ir mano mylimiausios komandos – "Los Angeles Lakers“ ir Kauno „Žalgiris“.

M.Markevičius tremties temos ėmėsi neatsitiktinai: kai kurie jo giminės buvo ištremti, ne visi iš jos sugrįžo. Tremties vos išvengė jo seneliai ir tėvai. „Vaikystėje ir paauglystėje apie tai daug kalbėdavomės, šis Lietuvos istorijos momentas man yra labai svarbus“, – sakė režisierius.

Man labai svarbu, kad žmonės pajustų ryšį su personažais, kad filmas netaptų žmonių kankinimu nuo pradžių iki galo.

Nemažai filmo scenų filmuota Kaune: Rotušės aikštėje, kitose Kauno senamiesčio vietose. Nidos kopų prieigos tapo Laptevų jūros pakrantėmis.

Filme vaidina tarptautinė aktorių komanda. „Lietuviai atliko mažiau reikšmingus vaidmenis, masinėse scenose – vien lietuviai. Galiu pasakyti, kad visa lietuviška filmo komanda yra Holivudo aukščiausios klasės lygio“, – komandą gyrė M. Markevičius.

Kaune pristatyta lietuviškai įgarsinta filmo versija. Užsienyje ji kino teatrus pasieks įgarsinta anglų, intarpai – rusų kalbomis. Ši filmo versija bus demonstruojama ir kai kuriuose Lietuvos kino teatruose.

 Filmo, kaip ir romano, centre – 1941-aisiais į Sibirą su šeima ištremtos jaunos merginos Linos istorija.

2011 m. pirmą kartą lietuviškai išleista knyga „Tarp pilkų debesų“ sulaukė įvairių atsiliepimų. Knygos autorė buvo kritikuojama dėl nutolimo nuo autentikos. Buvę tremtiniai rašytoją kritikavo dėl to, kad autorė nebuvo dėmesinga detalėms.

Filmo režisierius, paklaustas, ar jį patį įtikina filmo scena, kurioje mirštanti mama dukrai sako: „Esi išskirtinė – galvok apie tai“, atsakė: „Man labai svarbu, kad žmonės pajustų ryšį su personažais, kad filmas netaptų žmonių kankinimu nuo pradžių iki galo. Lietuvoje ir ne tik joje sukuriama ir tokių filmų. O šis filmas – truputį kitoks.“

Antradienio vakarą pamatyti filmo premjerą panoro didelis būrys žinomų Lietuvos žmonių.

Atvyko ir užsienio žvaigždės - romano "Tarp pilkų debesų" autorė Rūta Šepetys, režisierius Marius Markevičius, pagrindinius vaidmenis atlikę aktoriai.

Šie žodžiai galingai suskambo filmavimo metu: dauguma čia vaidinusių žmonių turėjo ryšį su filmo tema, tarp jų buvo tremtinių arba tremtį patyrusių žmonių vaikų, anūkų, proanūkių.

Pagal knygą kuriamas filmas pasakoja apie 1941-aisiais į Sibirą su šeima ištremiamą jauną merginą Liną, kuriai tenka iškęsti nežmoniškas gyvenimo sąlygas ir surasti jėgų išlikti. Alkis, skurdas, mirtys pinasi su čia pat užgimstančia meile ir tvirtu tikėjimu, kad grįžti namo pavyks.

Filmo režisieriui, JAV gimusiam ir užaugusiam lietuviui Mariui Markevičiui, trėmimų tema pažįstama ne iš knygų: Sibire buvo jo teta, pajutę pavojų į Vakarus pasitraukė jo seneliai. „Vaikystėje ir paauglystėje apie tai daug kalbėdavomės, šis Lietuvos istorijos momentas man yra labai svarbus: jei šeima nebūtų priėmusi sprendimo pasitraukti, manęs dabar nebūtų, arba būčiau kitoks“, – sako režisierius.

M. Markevičiui atrodo, kad nė vienam „Tarp pilkų debesų“ komandos nariui šis filmas nebuvo tiesiog darbas, už kurį gauni atlygį: „Prie filmo dirbo daug žmonių, kurių šeimos buvo paliestos trėmimų. Jie negailėdami savęs siekė geriausio rezultato. Užsienio aktoriai taip pat įnešė nepaprastai daug, jiems ši istorija tapo asmeniška. Taip, jie pirmą kartą išgirdo apie trėmimus, tačiau įdėmiai tyrinėjo, įsijautė į herojus, virto tais žmonėmis, kuriuos vaidina, nors filmavimas buvo alinantis“.

Per pertraukas tarp filmavimų režisierius stengdavosi pasikalbėti su masinėse scenose vaidinusiais žmonėmis. Tarp jų buvo tremtinių arba tremtį patyrusių žmonių vaikų, anūkų, proanūkių. „Jaučiau, kad jie nori būti išklausyti. Galbūt pačioje nepriklausomybės pradžioje tai buvo laikoma paslaptyje, šia tema nenorėta kalbėti. Dabar matau, kad žmonės atsiverti pasiruošę, o jaunuoliai susidomi senelių, prosenelių istorija“, – svarsto M.Markevičius.

Po trejus metus trukusio pasiruošimo ir du mėnesius išsitęsusio filmavimo režisierius sako: „Tai – patirtis, po kurios į viską žiūri kitaip. Nenoriu skųstis, kad buvo sunku, fiziškai ir dvasiškai. Šių iššūkių neįmanoma palyginti su tremties sunkumais“.

Planuojama, kad „Tarp pilkų debesų“ kino teatruose pasirodys 2017 m. Filme vaidina užsienio ir lietuvių aktoriai: Bel Powley („Paauglės dienoraštis“), Lisa Loven Kongsli („Force Majeure“), iš „Vikingų“ serialo pažįstamas Peteris Franzén, geriausiu JAV serialu „Auksiniuose gaubliuose“ pripažinto „Mr.Robot“ aktorius Martinas Wallströmas, Aistė Diržiūtė, Gabija Jaraminaitė, Darius Meškauskas, Ramūnas Cicėnas ir kiti.

Filmo režisierius – Marius Markevičius („Kita svajonių komanda“). Juosta pasakoja apie paauglę Liną, 1941 m. su šeima gyvenančią Kaune. Mergina mėgsta piešti ir svajoja apie dailės studijas universitete, tačiau likimas negailestingas: ji su šeima, mama, tėčiu ir jaunesniuoju broliu, ištremiama į Sibirą. Nepakeliamos ir nehumaniškos gyvenimo sąlygos netrukdo įsižiebti jausmams – mergina sutinka į atšiaurų kraštą taip pat nublokštą bendraamžį Andrių.

Aktorius patraukė istorija 

„Vasarį nufilmavome žiemos scenas, dabar imamės pavasario ir vasaros vaizdų. Filmuosime Kauno gatves ir namus, kuriuose gyvena herojai, trėmimus traukinių vagonuose, išsilaipinimą Altajaus ir Laptevų apylinkėse. Pastarosios scenos bus filmuojamos Neringoje“, – vardija režisierius Marius Markevičius.

Filmo prodiuseris Žilvinas Naujokas džiaugiasi, kad sklandžiai pavyko surinkti visą tarptautinę filmo kūrybinę grupę: „Mums, Lietuvai, reikšmingiausias filmas pasauliniu mastu yra tik nedidelio biudžeto darbas. Nuostabu, kad mes turime tokį puikų aktorių ansamblį. Juos patraukė būtent istorija ir galimybė ją papasakoti pasauliui.“

Jau anksčiau skelbta, kad pagrindiniai – Linos ir Andriaus – vaidmenys „Tarp pilkų debesų“ patikėti kylančioms britų kino žvaigždėms. Bel Powley – Sandanso kino festivalio filmo „Paauglės dienoraštis“ atradimas, „Gotham“ apdovanojimo laureatė ir BAFTA nominantė. Kine debiutuojančiam Jonah Hauer-Kingui atstovauja legendinė Didžiosios Britanijos talentų vadybininkė Lindy King. Viena iš aktorių agentūros „United Agencies“ savininkių atrado ir į platųjį pasaulį išleido tokias žvaigždes kaip Ewanas McGregoras, Keira Knightley, Robas Brydonas ar Toni Collette.

Su R. Wright vaidinanti norvegė ir „Sostų karų“ aktorius

Linos mamos Elenos, stiprios, nepalūžtančios moters, nežmoniškomis sąlygomis išsaugančios orumą, vaidmeniui pasiryžo norvegų aktorė Lisa Loven Kongsli, Lietuvos žiūrovams geriausiai pažįstama iš pernai kino teatruose rodyto filmo „Force Majeure“.

Drama, nominuota „Auksinio gaublio“, BAFTA apdovanojimams, apdovanota didžiuoju Kanų kino festivalio programos „Ypatingas žvilgsnis“ prizu, pagrindinį vaidmenį jame suvaidinusi Lisa Loven Kongsli po šios sėkmės filmuojasi didžiuosiuose Holivudo filmuose.

„Su Lisa kalbėjomės jau prieš metus, ji buvo sužavėta istorija ir scenarijumi. Likimo dovana, kad aktorė rado tarpą savo filmavimų grafike. Ji atvyksta tiesiai iš Holivudo hito „Wonder Woman“ filmavimo aikštelės, kur dirba su Robin Wright ir Gal Gadot. Po „Tarp pilkų debesų“ aktorė iškart išlekia filmuotis kitame didelio biudžeto filme“, – sako prodiuseris Žilvinas Naujokas.

Į Sibirą ištremto garbaus amžiaus vyriškio pono Stako vaidmenį atliks britų aktorius Jamesas Cosmo, vaidinęs kultiniame seriale „Sostų karai“ („Game of Thrones“), pasaulinio populiarumo filmuose „Narsioji širdis“ („Braveheart“), „Kalnietis“ („Highlander“), „Troja“ („Troy“) ar „Traukinių žymėjimas“ („Trainspotting“).

Užduotis – rusų kalba per porą savaičių

Generolo Komarovo vaidmenį filme atliks vienas žinomiausių suomių aktorių Peteris Franzénas. Jo pavardę galima rasti visuose didžiuosiuose suomių filmuose, o lietuviams aktorius pažįstamas iš televizijos serialo „Vikingai“.

„Džiaugiamės, kad Peteris Franzenas nepabūgo rusų kalbos, kuria daugiausia bendrauja jo personažas filme. Jis su užsidegimu ėmė mokytis ir per trumpą laiką iš aktorių padarė didžiausią pažangą“, – pasakoja M.Markevičius.

Komarovo pavaldinys, jaunesnysis karininkas Kretzkis – kylanti švedų kino žvaigždė Martinas Wallströmas. Aktorius tarptautiniu mastu labiausiai žinomas iš JAV televizijos serialo „Ponas Robotas“ (Mr. Robot), kur vaidina kartu su žinomu amerikiečių aktoriumi Christianu Slateriu.

Su Linos jaunesniojo brolio Jono vaidmens atlikėju – 10 metų britų aktoriumi Tomu Sweetu jau galėjo susipažinti Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovai. Čia buvo rodytas Venecijos kino festivalyje apdovanotas filmas „Lyderio vaikystė“ su Robertu Pattinsonu bei Bérénice Bejo. Tomas Sweetas čia atliko pagrindinį vaidmenį ir tapo dideliu atradimu.

Antraplanius vaidmenis filme taip pat atliks britų aktoriai Adrianas Schilleris („Danų mergina“), Gregas Kolpakchi („Iksmenai: pirma klasė“), Samas Hazeldine'as („Varnas“), Sarah Finigan („Suffragette“).

Lietuvių vardai Holivude aidi vis dažniau – Žilvinas Naujokas ir Marius Markevičius prisijungė prie žinomo režisieriaus ir scenaristo Hanso Canosos bei tapo naujos amerikiečių kino juostos „One Night“ prodiuseriais.  Ši romantinė drama – jaunos ir perspektyvios režisierės Minhal Baig debiutas, o jos filmavimo darbai Los Andžele prasidėjo jau šią savaitę.

Pasak Ž.Naujoko, didžiulis įvertinimas, kad Lietuvos prodiuseriai įgyja pasitikėjimą Holivude, o „One Night“ – ypač įdomus darbas ne tik dėl intriguojančio siužeto, bet ir dėl kūrybinės grupės bei patirties, kokios lietuvių kino kūrėjai dar nera turėję.  „Dirbti su tokia komanda didelė garbė ir malonumas. Ypač smalsu pabūti pačiame Holivudo veiksmo centre ir parsivežti naudingų žinių į Lietuvą bei pritaikyti jas ateityje. Visada turėjau tikslą pasitikrinus savo prodiusavimo žinias Lietuvoje, toliau eiti į plačiuosius vandenis bei kurti filmus pasaulinei auditorijai, tad dėkoju likimui už šią galimybę“, – šviežią žinią komentavo Ž.Naujokas.

Vienas iš filmo prodiuserių, kino industrijoje patyręs H.Canosa, yra sukūręs kritikų įvertintą filmą „Pokalbiai su kitomis moterimis“, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Helena Bonham Carter ir Aaronas Eckhardtas. Lietuviškų šaknų turintis amerikietis M.Markevičius prodiusavo nepriklausomą Holivudo hitą, „Sundance“ festivalį laimėjusį filmą „Like Crazy“, kuriame vaidino Jennifer Lawrence. Taip pat jis režisavo lietuviams žinomą „Kitą svajonių komandą“. „Džiaugiuosi galėdamas vėl būti partneriais su Žilvinu ir darbuotis mano gimtajame mieste, Los Andžele. Pristatyti ir įtraukti mūsų lietuvišką komandą į amerikietiško stiliaus nepriklausomą juostą – svarbus žingsnis, stengiantis integruoti lietuviškąją kino kultūrą Holivude. Mudu su Žilvinu manome, kad filmo autorė Minhal Baig – tikras atradimas ir ji sukurs dar daugybę jausmingų filmų, kylančių iš širdies“, – kalbėjo M.Markevičius.

Ypatingo šarmo romantinei dramai „One Night“ suteikti turėtų charizmatiškų aktorių būrys: populiariuose JAV kino serialuose ir filmuose (seriale „Tikras kraujas“ (angl. „True Blood“), filmuose „Aukšta klasė“ (angl. „Pitch Perfect“), „Tarnaitė“ (angl. „The Help“) vaidinanti Anna Kamp, našlaitę Ester siaubo filme „Našlaitė“ įkūnijusi Isabelle Fuhrman, daugybėje JAV serialų pasirodę Justinas Chatwinas ir Kyle Allen bei „Disney“ žvaigždutė Kelli Berglund.

Tiesa, darbas už Atlanto Ž.Naujokui yra ne vienintelis kino projektas užsienyje – drauge su M.Markevičiumi jiedu prodiusuoja Holivude kuriamą būsimą „New York Times“ bestselerio, lietuviškų šaknų turinčios amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ ekranizaciją.

Žilvinas Naujokas jau išgarsėjo Lietuvoje ir už jos ribų su daugiausia žiūrovų per Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį surinkusiu filmu „Tadas Blinda. Pradžia“ bei kitais populiariausiais lietuviškais filmais „Valentinas Vienas“, „Kaip pavogti žmoną“, „Valentinas už 2rų“. Jis taip pat prodiusavo dar šiemet kino teatrus pasieksiančius filmus „Gustavo nuotykiai“, „Pakeliui“ bei „Šventa karvė“. „One Night“ Amerikos bei Lietuvos kino teatruose pasirodys jau kitąmet, filmą platins „AcmeFilm“, ši kompanija taip pat prisideda ir prie juostos prodiusavimo.