Saksonijos Anhalto žemės mėsinėje yra visko, ko gali užsimanyti meškėnų valgytojai. Michael Reiss – pirmas mėsininkas, ėmęs prekiauti meškėnų mėsa. Tiekti ją mėgsta su spanguolių ir garstyčių padažu.

„Nė nepasakytum, kad tai meškėnas“, – stebėjosi  moteris.

„Primena kiaulieną“, – sakė vyras.

„Kai jie šilti, atsiskleidžia daugiau skonio, nes meškėno mėsa labai minkšta. Šie žvėreliai turi daug riebalų“, – aiškino M. Reiss.

„Skonis geras, nė nebūčiau pagalvojusi. Mielai pirkčiau“, – teigė moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau mėsininkui rūpi ne tik geras skonis. Vokietijoje yra prisiveisę 1,5 mln. meškėnų ir jie beveik neturi priešų, tad puldinėja lizdus ir vis dažniau veržiasi į priemiesčius.

Tad meškėnai – medžiotojų taikiklyje.

„Geriau, kai meškėnai nušaunami ir suvalgomi. Tuomet jie bent jau pasitarnaus žmonėms, nei bus tiesiog išmetami lauk į sąvartynus pūti“, – kalbėjo meškėnų apsaugos specialistė Stefanie Kieren.

„Meškėnai yra išteklius“, – sako M. Reiss.

Beje, daugumą plėšrūnų jis nušauna pats.

„Man pasisekė, kad turiu puikius medžioklės plotus ir 90 proc. meškėnų sumedžioju pats“, – džiaugėsi M. Reiss.

Meškėnai – vieniems kenkėjai, mėgstantys raustis miestų sąvartynuose, o kitiems – delikatesas.

Jei barsukas pabudęs iš žiemos miego ir išlindęs iš urvo, išsigandęs savo šešėlio nešdavo kudašių atgal į guolį – pavasario dar teks palaukti. Tačiau, jei iškišęs nosį į lauką nuspręsdavo eiti pasivaikščioti – pavasaris jau ne už kalnų. Kodėl gyvūnai užmiega žiemos miegu, kas šiuo metu miega zoologijos sode ir ar šie gyvūnai tikrai gali išpranašauti ateitį?

Žiemos miegas gamtininkų dar vadinamas hibernacija. Tai  – natūralus ir periodiškai besikartojantis procesas, ramybės būsena, į kurią pasineria gyvūnai bei augalai, esant nepalankioms oro sąlygoms, pašaro stygiui ar veikiant kitiems veiksniams. Hibernacija gali vykti ne tik žiemos, bet ir vasaros laikotarpiu. Gyvūnams panirus į žiemos miegą, jų organizme vyksta daug įdomių procesų: sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, nukrenta kūno temperatūra. Susilpnėja visi gyvūnų organizmuose vykstantys procesai, net ir nervinių elektros impulsų smegenyse perdavimas. Todėl tikru žiemos miegu miegantys gyvūnai visą šį laikotarpį net nesapnuoja.

Artimiausias barsukui gyvūnas, šiuo metu gyvenantis Lietuvos zoologijos sode, yra paprastasis meškėnas. Šie du gyvūnai turi ne tik išvaizdos, bet ir elgesio panašumų. Abu jie nėra tikru žiemos miegu miegantys gyvūnai. Artėjant šaltam sezonui jie kaupia maisto atsargas riebaliniame sluoksnyje. Jei žiema būna išties atšiauri ir su daug sniego, šie gyvūnai įminga ir nosies iš urvo neiškišti gali ilgiau nei mėnesį. Tačiau, jei oras palankus ir yra pakankamai ėdesio, barsukai ir meškėnai gali būti aktyvūs ištisus metus. Lietuvos zoologijos sode gyvenantys meškėnai pastaruoju metu išties retai išlenda iš savo šiltų guolių. Tik kartą dienoje šie miegaliai patikrina, ką skanaus jiems atnešė prižiūrėtojai. Tačiau, jei dar sugrįžtų stipresni šalčiai, galbūt neišlįstų nei karto, nes yra sukaupę išties storą riebalinį sluoksnį, su kuriuo jokia žiema nebaisi. Meškėnai nėra patikimi pavasario pranašai, mat jų prognozė gali greitai pasikeisti.

Gamtoje šiuo metu nerasime nė vieno roplio, nes visi jie kietai miega tikru žiemos miegu. Bet Lietuvos zoologijos sodo terariume šiuo metu didelė dalis aktyvių roplių. Čia žiemos miegu, kaip ir gamtoje gyvenantys jų giminaičiai, šiuo metu miega tik lietuviški baliniai vėžliai. Jų ramiam miegui zoologijos sode net įkurta atskira patalpa, kurioje jie netrikdomi miegos nuo 6 iki 14 savaičių. Vėžliai yra šaltakraujai gyvūnai, todėl visi jų organizme vykstantys procesai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Lietuvos zoologijos sode vėžlius, dirbtinai keliant aplinkos temperatūrą, pažadins juos prižiūrintys specialistai, gamtoje – saulės kaitra, kuomet įšildys balas, į kurių dumblą įsirausę miega vėžliukai. Tad, vėžiukai apie atėjusį pavasarį galės pasakyti tik tuomet, kai oras sušils.

Įsiraususios į ąžuolų trūnėsius, Lietuvos zoologijos sode, šiuo metu žiemos miegu miega ir 640 visoje Europoje labai reto ir griežtai saugomo niūriaspalvio auksavabalio lervos. Ruošdamosios miegoti šios lervos nustoja maitintis, tampa nejudrios, aplink save suformuoja nedideles kameras, kuriose ramybės būsenoje priklausomai nuo oro temperatūros šios lervos miegos iki kovo-balandžio mėnesio. Gamtoje šios lervos irgi naudojasi senų, sutrūnijusių ąžuolų prieglobsčiu, kuriuose lervos vystytis gali net 2-3 metus, iki kol virsta gražuoliais niūriaspalvio auksavabalio vabalais.

Padėti saugiai išmiegoti žiemos miegu gyvūnams ir turėti pirmuosius pavasario pranašus savo aplinkoje galite ir jūs! Rudenį palikite į krūvas sugrėbtus medžių lapus, šakas, juose prieglobstį nuo žiemos šalčių gali atrasti ežiai, įvairūs graužikai, gausi įvairovė vabzdžių. Pastebėję, jog pastatų plyšiuose žiemoti įsitaisė šikšnosparniai, jų netrikdykite, už tai jie jums atsidėkos vasarą ėsdami grambuolius, uodus, mašalus ir kitus vabzdžius. Vandens telkiniuose žiemojantiems varliagyviams, žuvims, svarbu, kad žiemą nepritrūktų deguonies, todėl tvenkinius užtraukus storam ledo sluoksniui, reikalinga juose išpjauti eketę, prie vandens augalų nuvalyti sniego dangą, kad augalai būtų aprūpinti šviesa ir galėtų gaminti gyvūnams deguonį. Neskubėkite iš sodybų pašalinti senų, sutrūnijusių medžių, galbūt juose snaudžia niūriaspalvis auksavabalis?

Tačiau paprastam mokesčių mokėtojui vis tiek sunkiai įkandama, kaip galima planuoti išleisti milijardą eurų daugiau, nei ketinama uždirbti?

Jei taip elgtųsi bet kuri statistinė namų šeimininkė, jos namų ūkis būtų pasmerktas bankrotui.

Žinoma, bepigu valstybės planuotojams planuoti tokią nesąmonę, kai to biudžeto jie nė neketina uždirbti. Čia visos jų viltys sudėtos į visus mokėtojus, taip pat – į verslą. O kai sėdi šiltoje kėdėje, gali svaičioti bet ką, juk valstybei bankrutuoti tikrai niekas neleis.

Jei taip elgtųsi bet kuri statistinė namų šeimininkė, jos namų ūkis būtų pasmerktas bankrotui.

Todėl ir radioaktyviojo jodo tabletėms milijono negaila. Reikia gi kaip nors pasiruošti teoriniam branduolinės avarijos atvejui.

Apdairumas dar niekam nepakenkė. Štai, kad ir premjeras, kurio vardu Prekių ženklų duomenų bazėje įregistruotas ženklas "Tėvynės labui".

Ponas ministras pirmininkas ruošis rinkimams atskirai nuo savo patrono R. Karbauskio?

Tačiau "valstiečių" vyresnysis šitas kalbas vertina skeptiškai, esą tai tik opozicijos skleidžiami gandai ir valstybės pamatų ardymas.

Sakytume, klasikinė Kultūros komiteto pirmininko formulė. Tačiau to ženklo įregistravimu liko labai nepatenkinti ir kiti įvairūs patriotai.

Esą žodžių junginys "Tėvynės labui" yra nurodytas kariuomenės statute ir negali būti "kieno nors asmeninė nuosavybė".

Premjeras paragintas per savaitę atsisakyti šio dabar jau jam  priklausančio prekės ženklo, nes kitaip iniciatoriai nusiteikę kreiptis į teisėsaugą.

Tačiau pono S. Skvernelio atvejis dėl to ženklo yra absoliuti smulkmena. Ir jis turi pagrindo tikėtis kalėdinio stebuklo, priešingai nei apgirtęs meškėnas Erfurto šventinėje mugėje.

Tas žaismingas gyvūnėlis, prisivaišinęs karšto vyno likučiais, deja, gyvenimą baigė tragiškai. Ugniagesiai jį nuvežė į gyvūnų prieglaudą, tačiau galiausiai išaiškėjo, kad meškėnas buvo nugabentas pas vietinį medžiotoją, kuris galiausiai jį nušovė. Štai tokia visai nekalėdinės pasakos pabaiga.

Tūkstančiai socialinio tinklo „Twitter“ vartotojų antradienį stebėjo, kaip meškėnas lėtai ropščiasi pastatau „UBS Plaza“ Minesotos mieste Sent Pole.

Minesotos visuomeninio radijo reporteriai ir pastate dirbantys žmonės nuolat skelbė nuotraukas ir atnaujintą informaciją apie žvėrelį, pramintą #MPRraccoon, jam kaip tikram Žmogui-vorui ropščiantis aukštyn aukštas po aukšto.

Įtempto siužeto žygį, kuris prasidėjo gyvūnui tikriausiai išsigandus statybininkų apačioje, vietos televizijos stotis tiesiogiai transliavo internetu.

Holivudo režisierius Jamesas Gunnas (Džeimsas Gunas) pasiūlė labdarai paaukoti 1 tūkst. dolerių (850 eurų) meškėną išgelbėjusio žmogaus vardu.

„Negaliu to ištverti, – tviteryje parašė J. Gunnas, dviejų „Galaktikos sergėtojų“ (Guardians of the Galaxy) filmų režisierius. – Vargšas vaikinas.“

Beje, „Galaktikos sergėtojų“ filmuose yra meškėnas Raketa – akiplėšiškas, pramuštgalviškas veikėjas.

Įkliuvo ant stogo

Pagarsėjęs Minesotos meškėnas kelis kartus buvo sustojęs ant siaurų atbrailų atsikvėpti, net buvo nusnūdęs, bet paskui atkakliai tęsė kopimą.

Gerokai po vidurnakčio, kai dauguma amerikiečių jau buvo nuėję miegoti, meškėnas pasiekė dangoraižio stogą ir pateko į gyvagaudžius spąstus, kuriuos buvo pastatę laukinių gyvūnų kontrolės pareigūnai.

Pastato administratoriai tviteryje trečiadienį ryte paskelbė meškėno narve nuotrauką.

„Pasistiprinęs skaniu sultingu kačių maistu, #mprraccoon buvo sugautas, jį paims laukinių gyvūnų kontrolė. Sudie, drauguži!“ – parašė administratoriai.

Laukinių gyvūnų kontrolės tarnyba vėliau paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip meškėnas išlenda iš narvo ir sprunka į Sent Polo priemiesčio miškelį.

Palaikė dideliu šunimi

Pirmuosius invazinės rūšies atstovo žingsnius Lietuvos teritorijoje užfiksavo Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojas Vytautas Eigirdas, kuris iš pradžių šakalą palaikė dideliu šunimi.

"Buvau Ventės švyturyje ir išvydau ledu bėgantį gyvūną. Pagalvojau, jog tai šuo, bet nufotografavau. Neskubėjau skelbti šios žinios, nes nebuvau tikras, jog tai šakalas", – pasakojo ornitologas V.Eigirdas.

Plėšrūnas buvo pastebėtas apie du kilometrus nuo kranto.

Gyvūnas bėgo nesiblaškydamas, kol dingo už nendrių. Šakalas parbėgo iš Kaliningrado pusės, o vėliau pakrante nuskubėjo Rusnės link.

V.Eigirdas pirmiausia nuotraukas išsiuntinėjo specialistams ir tik gavęs jų patvirtinimus, jog jo matytas gyvūnas tikrai yra šakalas, šia žinia pasidalijo viešai.

Ornitologo užfiksuotas gyvūnas kol kas yra vos trečias šios rūšies atstovas, pasirodęs Lietuvoje.

"Labai daug diskusijų dėl šio gyvūno ir, mano galva, jis nepelnytai priskiriamas invazinėms rūšims. Nemanau, kad šakalai turėtų kelti mums didelę grėsmę. Jie plinta natūraliai, tikėtina, dėl šiltėjančio klimato. Gal jie ir darys kokią nors įtaką, bet natūraliai mūsų faunai rimto pavojaus neturėtų kelti", – nuomonę išsakė V.Eigirdas.

Pirmus du nušovė

"Neseniai nerijoje užfiksuoti meškėnai. Šakalai negali būti prilyginti šiai invazinei rūšiai. Mano manymu, jų pasirodymas mūsų kraštuose labiau natūralus. Meškėnai ar usūriniai šunys buvo atvežti ir paleisti. Tada jie ėmė daugintis. Šakalai anksčiau buvo pastebėti šiaurės Lietuvoje. Kiek žinoma, tai trečia šakalų fiksacija Lietuvoje. Du pirmieji buvo nušauti. Nors jų medžioklė nebuvo įteisinta", – pasakojo V.Eigirdas.

Pirmasis šakalas buvo nušautas 2015-aisiais, antrasis – 2017 m.

Šakalai laikomi sausringų kraštų gyvūnais. Žodis "šakalas" kilęs iš persų kalbos.

Tai kiek didesni už įprastus naminius šunis gyvūnai, kurių kailis yra smėlio ir juodos spalvos. Gyvena Afrikos ir Eurazijos pusdykumėse, stepėse, savanose.

Šakalai – visaėdžiai, dažnai maitinasi dvėseliena, ėda smulkius žinduolius, driežus, paukščius ir jų kiaušinius.

Šakalai gali ilgai bėgti, pasiekia palyginti nedidelį – 16 kilometrų per valandą greitį.

Aktyviausi būna prieblandos metu. Gyvena monogamiškomis poromis.

Invazinei rūšiai nepriskyrė

Kur šiuo metu atklydėlis šakalas gyvena, nėra žinoma.

Nemuno deltos regioninio parko ekologai žiemą stebėjo žvėrių pėdas ir tikino neužtikę nė vieno šakalo.

V.Eigirdas parodė nuotraukas draugams, nusiuntė Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojams bei Gamtos tyrimų centrui.

Gamtos apsaugos asociacija (GAA) "Baltijos vilkas" nuotraukas persiuntė Europos šakalų tyrimų grupės GOJAGE specialistams, kurie patvirtino, kad nuotraukose matomas žvėris tikrai yra paprastasis šakalas.

Europoje jau kurį laiką stebimas paprastųjų šakalų judėjimas iš jiems įprastesnių pietinių regionų į šiaurinius kraštus.

Viena šiauriausių teritorijų, kurioje šakalai jau įsitvirtino – Estijos pajūris.

2015 m. per klaidą sumedžiojus pirmąjį šakalą Lietuvoje, Aplinkos ministerija buvo pasišovusi skubos tvarka įtraukti jį į invazinių rūšių sąrašą.

Invazinių rūšių kontrolės taryba, kurią sudaro Gamtos tyrimų centro, Vilniaus universiteto mokslininkai, buvo pritarusi šiai idėjai.

Tačiau gamtininko Joso Stratfordo, "Baltijos vilkas" ir Europos šakalų tyrimų grupės GOJAGE pastangomis Aplinkos ministeriją pavyko įtikinti, kad šakalas neatitinka invazinės rūšies kriterijų.

Todėl jis nebuvo įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą Lietuvoje.

Ši rūšis natūraliai plinta į šiaurę, nėra duomenų apie didelę žalą biologinei įvairovei.

Be to, šakalas yra įtrauktas į Tarptautinę raudonąją knygą kaip Europos Sąjungos šalyse gyvenanti rūšis, kuriai gali grėsti nykimas.

Ieškojo poros

Išgirdę stulbinamą žinią apie pamaryje pasirodžiusį šakalą, GAA "Baltijos vilkas" nariai pamaryje atliko šakalų akustinį monitoringą.

Specialistai tikėjosi išaiškinti, ar šiame krašte yra daugiau šios rūšies atstovų, ar gali būti, jog pamaryje yra apsigyvenusi šakalų pora.

Tokio tyrimo metu mėginama ne pamatyti, o išgirsti šakalą. Važinėjant automobiliu, naktį leidžiamas šakalų kaukimo įrašas.

Šakalai yra labai socialūs gyvūnai, ir pora, užėmusi teritoriją, apie tai kitiems gentainiams praneša kaukimu. Leidžiamas garso įrašas išprovokuoja juos atsiliepti.

Tačiau eksperimento metu į leidžiamus įrašus pamaryje šakalas neatsiliepė.

Specialistai negali prognozuoti, ar gyvūnas nukeliavo toliau, gal nesusirado poros ir nelaiko pamario savo teritorija.

Ventės rago ornitologai visiškai nesibaimina dėl naujos rūšies atstovo kaimynystės.

"Ant žemės perintiems paukščiams grėsmę kelią tos pačios lapės, kurių čia apstu. Šakalą konkurentu labiau laiko medžiotojai. Žmonių galvose labai daug mitų. Kai kurie galvoja, kad smulkių gyvūnų naikintojai yra gandrai. Esą jie ryja kiškius. Pilna Rusnė ir pamarys gandrų, o didžiausia kiškių populiacija yra būtent Rusnės saloje. Tačiau ar realiai šakalai gali kelti grėsmę ypatingoms ir smulkioms populiacijoms, turėtų atsakyti moksliniai tyrimai", – pastebėjo V.Eigirdas.

Geriau vilkai nei šakalai

Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis pastebėjo, jog šakalai gali kėsintis į ant žemės perinčius paukščius.

"Bet man geriau vilkas nei šakalas. Šakalai yra įžūlesni. Vilkai laikosi atokesnėse teritorijose, randa sau vietą didesniuose miškuose. Šakalams didžiausias konkurentas yra vilkas. Kuo daugiau bus vilkų, tuo mažiau šakalų", – tikino E.Paplauskis.

Šakalai gali konkuruoti ir su lapėmis. Tačiau šis gyvūnas pasižymi kitokiomis savybėmis nei lapės ar vilkai.

"Jie landesni ir įžūlesni, bet ir atsargūs. Jei jo nemedžiosi, jis ir nejaus turįs priešų. Kita vertus, tai nauja rūšis. Gyvūnai nežino, jog jo reikia saugotis, jie nėra prisitaikę. Gamta reaguoja į visas naujas grėsmes. Bet kiekviena nauja rūšis turi natūraliai įsiterpti. Mūsų parke vilkų nėra, bet gyvūnai saugosi lapių. O šakalo gyvenimo strategija yra šiek tiek kitokia nei lapės. Jie panašūs tik savo bastūniškumu. Bet medžioti šakalus aš skatinčiau. Didelio džiaugsmo dėl jo atsiradimo nejaučiu. Geriau daugiau vilkų būtų", – nuomonę išsakė E.Paplauskis.

Sumedžiojo baltarusiai

Rudenį šakalai pastebėti Baltarusijoje. Šis faktas vietinės spaudos taip pat buvo vadinamas sensacingu.

Šakalas įkliuvo medžiotojų šunims vienos medžioklės metu. Tad mokslininkai galėjo ištyrinėti gyvūną.

Šakalams didžiausias konkurentas yra vilkas. Kuo daugiau bus vilkų, tuo mažiau šakalų.

Baltarusiai tąkart garsiai stebėjosi nauja gyvūnijos rūšimi. Esą pirmas gyvūnas, panašus į šakalą, buvo nušautas 2011 m. Bresto srityje.

Praėjusį rudenį medžiotojai šakalą sumedžiojo taip pat šioje srityje.

Šakalų populiacija aptinkama Rumunijoje, Moldovoje, Užkarpatėje.

Baltarusijos mokslininkų nuomone, šakalai žmonių bijo, tad į sąvartynus maitintis neina.

Tačiau jiems neįveikiama snieginga žiema, šiems gyvūnams sunku judėti, kai sniego danga ypač stora.

Ir tokios žiemos šiems gyvūnams gali būti pražūtingos, nes jie tiesiog nesusiras maisto.

Beje, šakalai nelaikomi miškų gyventojais, jie laikomi apleistų durpynų, kur daug krūmų, laukymių, gyvūnais.

Žuvinto biosferos rezervato vyresniajam reindžeriui Gintarui Baubliui pavyko aptikti daugiau šios rūšies individų. Žuvinto gamtiniame rezervate ties Grinkiškių k., Alytaus r. sav., ties pat pelkės riba ant žvėrių ištrypto tako spalio 11 d. naktį stebėjimo kamera nufilmavo maisto ieškantį guvų, gerai įmitusį meškėną.

Takas, kuriuo be meškėno vaikščioja briedžiai, stirnos, usūriniai šunys, lapės yra nutolęs kiek mažiau nei 2 km nuo pakelės, kur spalio 4 d. rastas pirmas registruotas transporto priemonės numuštas žvėrelis.

Gamtinio rezervato pakraščių medžių guotai ir miškeliai su šalia esančiomis negyvenamomis sodybomis, senais sodais galėtų visiškai tikti šiai rūšiai.

Rezervato direkcija dės pastangas išgaudyti šiuos invazinius gyvūnus, kurių buvimas kelia grėsmę vietinei faunai, rašoma pranešime.

Kur nors aptikus meškėną, reikia informuoti aplinkosaugininkus.

Ruduo būna visoks, jo rinktis mes negalime. Atrodo, kad šis ruduo jau seniai viršijo visus lietaus ir drėgmės rekordus. Važiuodamas per Lietuvą, nuo laukų negali atplėšti akių – visur telkšo vanduo. Ne, ne balos, o ištisas žvilgantis sluoksnis.

Prieš porą metų už tokį lietų nežinia ką būtume atidavę. Tada drėgmės labai trūko, ji buvo visų svajonėse. „Kur tas lietus pasidėjo?“ – klausėme tada vieni kitų ir visai nesitikėjome, kad viskas staiga ims ir pasikeis. To nesitikime ir nelaukiame ir dabar.

Lietus, drėgmė ir vėsūs orai daug ką pakeitė. Gamtoje net dabar sunkiai įsivyrauja spalvos. Tik žalioji gyvybės spalva yra vešli ir visai nerudeniška.

Vėsa labai anksti nutraukė daugelio vabzdžių ir vorų egzistavimą. Jie labai ilgai slapstėsi po lapais, plyšiuose, bet neištvėrė – iškeliavo amžinybėn.

Deja, ežiukus matome retokai. Gali būti, kad tokia žema temperatūra ir drėgmė šiems jautriems žvėriukams nėra patogi.

Beje, ar galite pasakyti, kada šį rudenį ar nors šį spalį matėte ežį? Geriau – gyvą, ramiai sau krebždantį lapuose, ieškantį maisto. Prieš žiemą jis turėtų aktyviai maitintis, kaupti riebalus, todėl dabar turėtų būti labai gyvybingas.

Deja, ežiukus matome retokai. Gali būti, kad tokia žema temperatūra ir drėgmė šiems jautriems žvėriukams nėra patogi.

Kaip sužinoti, ar ežiai naktimis darbuojasi? Daug kas kreipiasi, siunčia nuotraukas ir prašo atpažinti, kas jų vejose prie namų naktį iškasinėja mažas duobutes. Kartais jų būna begalė. Tai – ežio triūso vaisiai. Negali pykti ant jo, nes žvėrelis jūsų vejos dirvoje užuodė grambuolių lervas ir tik taip, rausdamas žemę, galėjo jas pasiekti. Jis padarė gerą darbą – jūsų veją apsaugojo nuo grambuolių. Tiesa, pačią veją rudens gale jums patiems teks šiek tiek patvarkyti.

Jeigu jau kalbame apie rudenį ir žvėris, turime pasakyti, kad nuo šio sekmadienio, spalio 15-osios, prasideda vilkų medžioklės sezonas. Jis turėtų tęstis iki balandžio pradžios. Tačiau nustatytas 60 vilkų sumedžiojimo limitas bus išnaudotas anksčiau ir sezonas bus nutrauktas.

Ir dar apie vieną žvėrį tenka kalbėti. Apie naują Lietuvai – paprastąjį meškėną. Prieš keletą dienų šis žvėris, prie kelio nutrenktas mašinos, rastas Žuvinto rezervate. Jis svėrė devynetą kilogramų – taigi buvo gerai įmitęs, pasiruošęs žiemai. Meškėnai žiemą miega, todėl storas taukų sluoksnis jiems būtinas.

Meškėnas – invazinė rūšis, labai pavojinga vietiniams paukščiams, ropliams, varliagyviams. Jis puikiai laipioja, plaukioja, pasiekia visus lizdus. Iš kur jis atklydo, pasakyti sunku. Tačiau gali būti, kad tai – Lenkijos populiacijos gyvūnas, atėjęs pats ne kieno nors atvežtas.

Mes Lietuvoje numatėme tokią grėsmę – meškėnus galima ir reikia naikinti visus metus. Ko gero, medžiotojai tokį priminimą tikrai išgirs.

O dabar – rudens vidurys. Nors mums jame daug kas nepatinka, rinktis negalime. Turime džiaugtis tuo, ką turime.

Nors naujos rūšys gamtininkams dažniausiai sukelia atradimo džiaugsmą, šįkart radinys privertė sunerimti: dėl meškėnų veiklos kenčiančių ir sparčiai nykstančių gyvūnų sąrašas – ypač ilgas.

Iš pažiūros gražus ir simpatiškas gyvūnas visiems, kurie bent kiek nutuokia apie gyvąją gamtą, yra lyg pavojaus signalas – mūsų šalyje įsitvirtina dar viena pavojinga invazinė rūšis. Natūrali Lietuvos gamta jau kenčia nuo kanadinių audinių, usūrinių šunų, o naujokas meškėnas kėsinasi užimti tą ekologinę nišą, kurioje ankstesnieji net nebandė plėšikauti, ir daro tai kur kas sėkmingiau.

Meškėno grobiu gali tapti viskas, kas juda ir yra mažesnis už jį. Žvėrelis puikiai laipioja medžiais, todėl pasiekia paukščių lizdus – ir perinčių drevėse, ir sukančių atvirus lizdus. Kurtiniams, tetervinams, kitiems ant žemės perintiems paukščiams jis irgi yra tikra nelaimė, kaip ir smulkesniems žvėreliams, varliagyviams, ropliams, bestuburiams. Kaip ir usūrinis šuo, meškėnas suėda daug augalinio maisto – uogų, vaisių, todėl jam tinkamos ir medžiotojų pamiškėse įrengtos šernų viliojimo vietos su kukurūzų grūdais.

Šios iš Šiaurės Amerikos kilusios rūšies invazija Europoje yra viena sparčiausių. Vislus, beveik neturintis natūralių priešų, puikiai prisitaikantis gyventi urbanizuotose vietovėse, žvėrelis gausėja ir savo gimtinėje, ir mūsų kontinente. Lietuvoje meškėnų prieš porą metų rasta Kuršių nerijoje, pasirodė žinučių apie juos ir kitose Lietuvos vietovėse. Kaimynėse šalyse meškėnas žinomas ne pirmą dešimtmetį: Lenkijoje jis plinta iš Vokietijos, kurioje įveistas prieškariu, Baltarusijoje sovietmečiu jis įveistas kaip kailinis žvėrelis.

Meškėnas yra įtrauktas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Tokius gyvūnus leidžiama medžioti neribojant jų amžiaus, dydžio ir kiekio. Gyvų invazinių organizmų įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų platinimas yra draudžiamas. Juos draudžiama transportuoti gyvus, sugavus paleisti ar perkelti į kitas vietas. Meškėnus sukontroliuoti galima tik bendromis pastangomis, todėl aplinkosaugininkai prašo, kad pastebėję šios rūšies žvėrelius, laiku informuotumėte juos, medžiotojus ar saugomų teritorijų pareigūnus.

Žvėrelis rastas žuvęs po susidūrimo su transporto priemone pakelėje šiauriniame rezervato pakraštyje, ties pat Dzūkijos ir Suvalkijos riba spalio pradžioje.

Rezervate aptiktas suaugęs patinas svėrė beveik 9 kilogramus – kone maksimalaus svorio, kiek gali priaugti, skelbia Žuvinto biosferos rezervato direkcija.

Gamtininkai įspėja, kad iš pažiūros gražus ir simpatiškas gyvūnas kelia pavojų gamtai, nes yra invazinė rūšis. Jo grobiu gali tapti viskas, kas juda ir yra mažesnis už jį. Jis ėda paukščius, varliagyvius, roplius, bestuburius, taip pat uogas ir vaisius.

Meškėnų prieš porą metų rasta Kuršių nerijoje, pasirodė žinučių apie jų stebėjimus kitose Lietuvos vietovėse, nors nepaneigiamų įrodymų ir nebūta. Mūsų pietvakarių kaimynėse šalyse meškėnas žinomas ne pirmą dešimtmetį. Lenkijoje jis plinta iš vakarų – Vokietijos, kur prieškary įveistas (dabar jo populiacija Vokietijoje viršija milijoną). Baltarusijoje sovietmečiu jis irgi įveistas pokaryje kaip kailinis žvėrelis. Prieš kelis metus meškėnas aptiktas Beloviežo girioje.

Šios iš Šiaurės Amerikos kilusios rūšies invazija Europoje yra viena sparčiausių. Vislus, beveik neturintis natūralių priešų, puikiai prisitaikantis gyventi urbanizuotose vietovėse, žvėrelis gausėja ir savo gimtinėje, ir mūsų kontinente.

Meškėnas yra įtrauktas į invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Tokius gyvūnus leidžiama medžioti neribojant jų amžiaus, dydžio ir kiekio. Gyvų invazinių organizmų įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų platinimas yra draudžiamas. Juos draudžiama transportuoti gyvus, sugavus paleisti ar perkelti į kitas vietas.

Zoologijos sodas „Zveriuški – ne igruški!“ („Žvėreliai – ne žaisliukai!“), kuris leidžia lankytojams įeiti į aptvarus ir bendrauti su gyvūnais, sako, kad meškėnas per filmavimą ir fotografavimą buvo traumuotas, demoralizuotas ir patyrė seksualinį priekabiavimą.

Reklamos studija „Art-Msk“ nurodė, kad reklamuos patalynę ir rankšluosčius. 2016 metų rugpjūtį zoologijos sodas tam reikalui išnuomojo meškėną. Vėliau studija savo svetainėje paskelbė nuotrauką ir klipą, kuriuose meškėnas matomas su nuoga mergina.

Zoologijos sodo vadovybė pareikalavo pašalinti nuotraukas ir klipą, nes jie neatitinka sąlygų, kuriomis buvo išnuomotas meškėnas, o 2016 metų spalį, negavusi jokio studijos atsakymo, kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti „Art-Msk“ įvykdyti reikalavimus ir atlyginti meškėnui padarytą moralinę žalą. Teismo data dar nepaskirta.

Zoologijos sodo pareigūnai idėją panaudoti gyvūną erotinėms nuotraukoms pavadino „zoofiliška ir amoralia“.

Atskirame ieškinyje zoologijos sodas prašo teismų oficialiai uždrausti erotines nuotraukas su gyvūnais, nes jomis, darbuotojų teigimu, pažeidžiamos gyvūnų teisės.

„Filmuodama meškėną šalia apsinuoginusios moters, studija padarė žalą meškėnų populiacijai, nes dabar visiems, kas matė minimą klipą ir nuotrauką, meškėnai asocijuosis su erotika“, – sakoma zoologijos sodo ieškinyje.

Tai savo ruožtu galėtų paveikti žmonių požiūrį į gyvūnus ir visam laikui susieti meškėnus su erotika, pažymima dokumente.

Reklamos studija zoologijos sodo pasipiktinimą pavadino absurdišku.

„Žinote, visa ši situacija – visiškas absurdas. Reikalas tas, kad meškėnas pats nutempė aktorės liemenėlę ir pasislėpė po lova“, – aiškino „Art-Msk“ vienas vadovų Valerijus Bogatovas.

„Mes prašėme dresuoto gyvūno, nes meškėnai iš principo labai nevaldomi. Bet mums davė šitą, jis buvo jaunas ir nuolat pabėgdavo. Galiausiai po kelių dublių jis nudžiovė apatinius ir juos sugraužė. Kai zoologijos sodo atstovai pranešė mums, kad kreipiasi į teismą, mes jiems pasakėme, jog tuomet iškelsime atsakomąjį ieškinį, kad jie atlygintų už liemenėlę“, – pridūrė V.Bogatovas.

Vis dėlto keliama prielaida, kad šis incidentas buvo iš anksto surežisuotas, siekiant pritraukti dėmesio. Kaip praneša televizija „360“, 2016 metų balandžio ir birželio mėnesiais „Art-Msk“ svetainėje buvo pasirodęs skelbimas, kad ieškomi meškėnas ir dresuotoja „filmuotis vaizdo reklamoje ir dalyvauti skandalingoje akcijoje“.