„Nesakyčiau (kad neigiamas kontekstas – BNS), galbūt sakyčiau, kad kalbama apie saugumo situaciją, Lietuva yra regione, kuris yra pažeidžiamas, arti agresyvių kaimynų, daug akcentuoja gynybą, poreikį jį stiprinti, iš to gal kyla toks palyginimas“, – antradienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Airijos vyriausybei pradėjus diskusiją dėl neutraliteto saugumo ir gynybos politikoje, šios NATO nepriklausančios šalies prezidentas M. D. Higginsas tokius debatus pavadino „žaidimu su ugnimi“.

Ir jie tą diskusiją turi, bet tai yra visiškai jų suvereniteto dalis nuspręsti, kaip jie savo saugumą vertina.

„Business Post“ paskelbtame interviu Airijos vadovas pabrėžė šalies „pozityvų neutralumą“ ir teigė, kad vyriausybei pradėjus jį kvestionuoti „nėra skirtumo tarp jūsų ir Lietuvos su Latvija“.

G. Landsbergis komentuodamas šį pasisakymą teigė, kad kiekviena šalis turi teisę pasirinkti savo saugumo užtikrinimo būdus, ar tai būtų karinis aljansas, ar neutraliteto laikymasis, bet tokios diskusijos yra natūraliai kylančios Europoje pasikeitus saugumo situacijai.

„Esu susipažinęs su diskusija, kuri vyksta Airijoje, kuri mato saugumo iššūkius, kurie kyla, vis tiek ji yra Šiaurės Atlanto valstybė, nors ir nepriklausanti Aljansui, ir jie tą diskusiją turi, bet tai yra visiškai jų suvereniteto dalis nuspręsti, kaip jie savo saugumą vertina“, – sakė G. Landsbergis.

Kreipdamasis į verslo pusryčių dalyvius Vilniuje, M. D. Higginsas sakė, kad pasitikėjimui atkurti būtinos socialinės ir ekonominės reformos.

„Pasauliniu mastu didžiausias išbandymas yra tie, kurie siekia pakenkti daugiašalei sistemai. Kasdien susiduriame su naujais iššūkiais“, – kalbėjo prezidentas, tačiau konkrečių pavardžių neminėjo.

„Pokalbis dabar yra labai įdomus. Nebebus galima apsiriboti vien galingiausiųjų žodžiais ar galingiausiųjų negatyvumu. Jei norime atkurti pasitikėjimą Europa ir Europos Sąjunga, (turime – BNS) pasiūlyti tai, ką dabar vadinu poreikiais grindžiama ekosocialine politinės ekonomijos forma“, – sakė M. D. Higginsas.

Jo teigimu, nedidelės šalys, tokios kaip Lietuva ir Airija, gali rodyti pavyzdį atkuriant visuomenės pasitikėjimą.

„Tai reiškia, kad Lietuva ir Airija gali užtikrinti pagrindinių visuomenės poreikių patenkinimą, aukščiausią dalyvavimo lygį, pažangiausias naujų inovacijų formas, etišką mokslo ir technologijų panaudojimą. Labiausiai tikėtina, kad tai ateis iš tokių šalių kaip Airija ir Lietuva, ir žmonių tikėjimas tuo suteikia didelį postūmį“, – sakė Airijos prezidentas.

Airijoje prezidentas neturi didelių įgaliojimų užsienio politikos srityje, todėl paprastai susilaiko nuo griežtų pareiškimų. Jo pastabos atspindi Europoje augantį nerimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) užsienio politikos.

Pasveikindamas M. D. Higginsą, VDU Tarybos pirmininkas, prezidentas Valdas Adamkus priminė susirinkusiems, jog Lietuva savo kaip europietiškos šalies veidą įgijo tarpukariu, kai laikinoji sostinė buvo Kaunas – miestas, kuris iki šiol primena apie Lietuvos gebėjimą išlikti nepaisant visų sunkumų. Tuo pačiu prezidentas pastebėjo, jog įkvėpimo ir stiprybės mūsų šalis neretai semiasi iš Airijos.

„Lietuva visuomet jautė natūralią giminystę su Airija, kurią išreiškiame per savo lietuvišką santūrumą. Išskyrus vieną dieną metuose, kai šv. Patriko dieną Vilnelė nusidažo žaliai. Iš Airijos mes semiamės įkvėpimo, žavimės jos dorumu ir stipriais saitais su savo šaknimis, kalba ir kultūra. Švęskime savo tautų, kultūrų ir kalbų unikalumą, didžiuokimės tuo, kas esame, dalindamiesi žiniomis, skatindami atvirumą ir puoselėdami bendruomeniškumą“, – kvietė prezidentas V. Adamkus.

Laisvųjų menų išsilavinimo reikšmė Airijoje ir Lietuvoje

Airijos Prezidentas iškilmių metu prisiminė Tomą Akvinietį, kurio paveikslas puošia VDU Didžiąją aulą. Svečias pažymėjo, jog šis viduramžių mąstytojas buvo tikras radikalas, supratęs, jog pasaulis tais laikais išgyveno didžiulę kaitą, ir išdrįsęs būti maištininku – įžiebti naujovišką mąstymo paradigmą, kuri dar šimtmečius veikė vakarietiškas idėjas.

„Šiandien mums labai reikia tokio moksliško kruopštumo, žinojimu pagrįstos kritikos, minties laisvės, gebėjimo kvestionuoti ir, ypač, klausytis, kritiškai įvertinti, pasipriešinti nesileidžiant į demagogiją, pasiūlyti, kaip kovoti su didžiaisiais mūsų laikų iššūkiais. Tai yra emancipaciniai įgūdžiai, kurie yra būtini pilietiškumui – manau, jog jų galima išmokyti. Būtina užtikrinti, kad jaunimas įgytų geriausią įmanomą išsilavinimą, paremtą pliuralistiniais principais, kuris paruoštų juos ne tik darbui, bet ir gyvenimui. Todėl dar viena priežastis, kodėl džiaugiuosi šiuo įvertinimu – svarba, kurią šis universitetas teikia laisvųjų menų išsilavinimui“, – kalbėjo M. D. Higgins.

Privalome suprasti, kad politiniai sprendimai, kuriuos priimame, turi rimtas pasekmes visiems žmonėms – tiems, kurie labiausiai pažeidžiami – ir mūsų vis trapesnei planetai.

Aptardamas laisvųjų menų (lot. artes liberales) naudą, Airijos prezidentas pasitelkė istorijos pavyzdį – tiek Lietuva, tiek Airija iš šio mokslo pasisemia gebėjimus apmąstyti savo praeitį, atrasti bendrumų gijas ir humanistines ateities kryptis. Naujasis VDU Garbės daktaras savo kalboje atkreipė dėmesį ir į savo paties

apibrėžtą etiškos atminties sąvoką – gebėjimą iš naujo išnagrinėti savo praeitį, atleisti, prisiminti, išsilaisvinti nuo žaizdų, kurias paliko praėję įvykiai.

„Visoje Europoje buvusios kolonijinės imperijos galėtų iš naujo permąstyti savo ankstesnius santykius su kitais žemynais, pavyzdžiui, Afrika arba Pietų Amerika. Istorija, atvira įrodymams, naujiems vertinimams, netgi revizijai, yra esminė pilietiškumo dalis“, – sakė Michael D. Higgins.

Kaip politikas, poetas, rašytojas, akademikas, valstybės veikėjas, žmogaus teisių advokatas ir kūrybinių idėjų propaguotojas, prezidentas M. D. Higgins išlieka šiuolaikinės Airijos politikos priešakyje. Jis taip pat reikšmingai prisidėjo vystant menus, humanitarinius mokslus bei švietimą Airijoje ir už jos ribų.

„Ekscelencijos kaip akademiko ir žmogaus, suprantančio švietimo sistemą bei jos problemas, vaidmuo ir pasisakymai apie šios sistemos reikšmę ugdant universalius, kritiškai mąstančius žmones, gebančius prisitaikyti prie nuolat kintančios realybės, yra itin artimi VDU švietimo vizijai“, – teigia prof. J. Augutis.

Prezidentas kvietė Europos Sąjungos ateitį kurti vieningai, remiantis širdimi ir protu

Savo kalboje Airijos Prezidentas taip pat daug kalbėjo apie Europos Sąjungos (ES) ateitį ir vertybes, būtinybę Lietuvai ir Airijai dirbti drauge siekiant prisidėti prie visai Europai svarbių politinių sprendimų priėmimo, nepamirštant taikos, laisvės, demokratijos, žmogaus teisių, lygybės ir orumo vertybių.

„Privalome suprasti, kad politiniai sprendimai, kuriuos priimame, turi rimtas pasekmes visiems žmonėms – tiems, kurie labiausiai pažeidžiami – ir mūsų vis trapesnei planetai. Būdami ES nariais, visi privalome žvelgti toliau, nei siekia artimiausi politiniai iššūkiai – link mūsų bendros ateities Europoje. Žemyno ateitis negali būti nulemta siaurų pašnekesių tarp galingiausiųjų – ar tarp pačių artimiausiųjų“, – tikino Airijos valstybės vadovas.

Kalbos pabaigoje Michael D. Higgins pacitavo kitą VDU garbės daktarą, Nobelio premijos laureatą, rašytoją Česlovą Milošą, kuris rašė, kad žmogaus protas yra neįveikiamas, nenugalimas jokiomis grotomis ar spygliuota viela, jo vedama ranka žodžius „Tiesa“ ir „Teisingumas“ rašo iš didžiosios raidės – ir, galiausiai, kad žmogui protas patiki viso pasaulio valdymą.

„Šioje kritiškai svarbioje istorijos kryžkelėje mums išties yra patikėtas viso pasaulio valdymas. Mums prieinami ne tik vertingi protavimo įrankiai, bet ir širdies muzika. Privalome leisti, kad mums viltį teiktų jie abu – darykime tai gerai, savo Europos Sąjungoje, savo ateities kartose. Darykime tai etiškai – humaniškai, nuolankiai ir su atjauta širdyse. Tačiau svarbiausia – darykime tai drauge, le chéile“, – vienytis kvietė Airijos prezidentas.

Michael D. Higgins asmenybė – įkvėpimas pažinti pasaulio įvairovę

Garbės daktaro vardas prezidentui suteiktas socialinių mokslų srityje už humanistinių vertybių sklaidą, veiklą žmogaus teisių srityje ir savo šalies paveldo išsaugojimą. Anot VDU rektoriaus, profesoriaus Juozo Augučio, įkvepia visa prezidento M. D. Higgins gyvenimo istorija, kurioje jo siekį pažinti pasaulį, suvokti įvairovę ir raidą lydėjo troškimas mažinti neteisybę gimtojoje Airijoje ir visame pasaulyje.

„Negalima nesižavėti prezidento gebėjimu suderinti daugybę skirtingų veiklų, dalytis taikliomis įžvalgomis aktualiausiomis istorijos, politikos ir kultūros temomis, skatinti tautą, saugant savo savastį bei kalbą, visada gręžtis į Europos paveldą, remtis jos ilgaamže patirtimi ir kritiškai vertinti ateities vizijas bei vystymosi galimybes“, – teigia VDU rektorius Juozas Augutis.

Prezidentas – aktyvus žmogaus teisių gynėjas. Jo iniciatyvos neapsiriboja vien Airija, bet ir pasiekia Nikaragvą, Čilę, Kambodžą, Iraką ir Somalį. Tarptautinis taikos biuras Helsinkyje 1992 metais prezidentui M. D. Higgins skyrė Sean MacBride taikos premiją. Jis taip pat yra Indianos (JAV) universiteto, Vakarų Australijos universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų garbės daktaras.

M. D. Higgins anksčiau ėjo Menų, kultūros ir airių kalbos ministro pareigas. Jis reikšmingai prisidėjo prie airių kalbos skatinimo ir ekonominio bei socialinio šalies vystymosi. Politikas inicijavo pirmosios televizijos stoties, transliavusios laidas airių kalba, įsteigimą, atšaukė cenzūros įstatymus ir prisidėjo kuriant meno centrus Airijoje.

Savo sveikinimo kalboje VDU rektorius prof. Juozas Augutis ne tik džiaugėsi, jog tokia iškili asmenybė, kaip Airijos prezidentas, tapo VDU bendruomenės dalimi, bet ir akcentavo, kad Lietuvai kaip niekada anksčiau svarbu atrasti ryšį su svetur išvykusiais savo piliečiais, kurių nemažai įsikūrė ir Airijoje – todėl būtina bendradarbiauti tiek švietimo, tiek valstybiniu lygiu.

„Airijoje gyvenantys lietuviai labai laukiami. Ši bendruomenė duoda labai teigiamą indėlį ne tik ekonomine, bet ir kultūrine prasme“, – žurnalistams sakė Airijos prezidentas.

Oficiali statistika rodo, kad Airijoje gyvena apie 40 tūkst. lietuvių, tačiau Lietuvos pareigūnai mano, kad realus skaičius yra dukart didesnis.

Nuo rugsėjo kai kuriose Airijos mokyklose bus pradėta dėstyti lietuvių kalba 12-16 metų moksleiviams.

Trys svarbiausios temos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį priėmė Airijos prezidentą M. D.Higginsą.

BNS pristato tris svarbiausias dvišalių santykių temas:

1. Brexit.

Airija nerimauja dėl galimos sienos su britų valdoma Šiaurė Airija, kai Jungtinė Karalystė pasitrauks iš Europos Sąjungos. Airija nori, kad siena liktų ir siekia užsitikrinti kuo didesnę diplomatinę paramą. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo pareiškė, kad kad taikos metu žmonės ir šalys neturi būti dirbtinai atskirtos. Airija svarsto užmegzti glaudesnius ryšius su Šiaurės ir Baltijos šalių grupe – pernai į tradicinį šio formato susitikimą pirmą kartą buvo pakviesti Airijos ir Olandijos premjerai. Derybose dėl būsimo ES biudžeto Lietuvą ir Airiją vienija siekis iš bendrijos iždo užsitikrinti kuo didesnį finansavimą žemės ūkiui.

2. Lietuvių emigrantai.

Oficiali statistika rodo, kad Airijoje gyvena apie 40 tūkst. lietuvių, tačiau Lietuvos pareigūnai mano, kad realus skaičius yra dukart didesnis. Nuo rugsėjo kai kuriose Airijos mokyklose bus pradėta dėstyti lietuvių kalba 12-16 metų moksleiviams. Airijos prezidentas bendroje spaudos konferencijoje sakė, kad lietuviai Airijoje yra labai laukiami, nes prisideda prie šalies ekonomikos augimo ir kultūrinės įvairovės.

3. Ekonomika.

Prekybos apyvarta tarp šalių nėra didelė ir siekia apie 200 mln. eurų per metus. Lietuvos prezidentė Airiją pateikė kaip sektiną pavyzdį dėl ekonomikos augimo ir imigrantų susigrąžinimo. Skaičiuojama, kad Airijos įmonės Lietuvoje yra sukūrę apie 2 tūkst. darbo vietų. Diplomatai mato galimybių padidinti Lietuvos maisto produktų, statybinių medžiagų eksportą, sustiprinti bendradarbiavimą gyvybės mokslų ir finansų technologijų srityje.

Vizitas rengiamas Lietuvai minint atkurtos valstybės 100-metį ir siekiant pabrėžti abiejų šalių draugystę bei tvirtus tarpusavio ryšius, pranešė Prezidentūra.

Antradienį su M. D. Higginsu ir pirmąja Airijos ponia susitiks prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos ir Airijos vadovai aptars dvišalius santykius, ES ateities ir „Brexit“ derybų klausimus, Europos saugumo stiprinimą.

Pasak Prezidentūros, per susitikimą daug dėmesio bus skirta stiprinti ryšiams ekonomikos, verslo ir švietimo srityse.

Prezidentės teigimu, Keltų tigru vadinama Airija daugeliui šalių yra sėkmingo verslo, progresyvios ekonominės raidos ir atsakingo valdymo pavyzdys. Beveik prieš 30 metų visoms politinėms jėgoms sudarius nacionalinį susitarimą dėl ekonominės ir mokestinės politikos ir jas sėkmingai įgyvendinus reformas, Airija šiandien yra viena labiausiai išsivysčiusių Europos valstybių.

Airija taip pat yra pavyzdys kaip spręsti emigracijos problemas integruojant į visuomenę atvykusius imigrantus, išlaikant tvirtą ryšį su išvykusiais piliečiais ir pritraukiant juos atgal.

Didelis potencialas dvišaliam bendradarbiavimui atsiveria pažangių technologijų, FinTech ir gyvybės mokslų srityse, rašoma pranešime.

Antradienį su Airijos prezidentu bei jį lydinčia delegacija susitiks ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Susitikimui pasibaigus, svečiai su Seimo pirmininku lankysis Sausio 13-osios memoriale prie Seimo rūmų.

Trečiadienį Airijos prezidentas lankysis Kaune, kur jam bus įteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.

Per šį vizitą planuojama pasirašyti tris susitarimus tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Airijos nacionalinio universiteto, Kauno ir Korko miestų mokytojų rengimo centrų bei Kauno mokytojų namų ir Korko lietuviškosios mokyklos.

Iškilmėse kviečiama dalyvauti visa VDU bendruomenė.

Prezidentui Garbės daktaro vardas bus suteikiamas socialinių mokslų srityje už humanistinių vertybių sklaidą, veiklą žmogaus teisių srityje ir savo šalies paveldo išsaugojimą. Anot VDU rektoriaus, profesoriaus Juozo Augučio, įkvepia visa prezidento M. D. Higginso gyvenimo istorija, kurioje jo siekį pažinti pasaulį, suvokti įvairovę ir raidą lydėjo troškimas mažinti neteisybę gimtojoje Airijoje ir visame pasaulyje.

Prezidentas – aktyvus žmogaus teisių gynimo advokatas. Jo iniciatyvos neapsiriboja vien Airijoje, bet ir  pasiekia Nikaragvą, Čilę, Kambodžą, Iraką ir Somalį. Tarptautinis taikos biuras Helsinkyje 1992 metais prezidentui M. D. Higginsui skyrė Sean MacBride taikos premiją. Airijos prezidentas yra Indianos (JAV) universiteto, Vakarų Australijos universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų garbės daktaras.

M. D. Higginsas anksčiau ėjo Menų, kultūros ir airių kalbos ministro pareigas. Reikšmingas jo indėlis buvo skatinti airių kalbos vartojimą ir stiprinti ekonominį bei socialinį vystymąsi. Politikas inicijavo pirmosios airių kalba televizijos stoties įsteigimą, atšaukė cenzūros įstatymus ir prisidėjo kuriant meno centrus Airijoje.

„Negalima nesižavėti prezidento gebėjimu suderinti daugybę skirtingų veiklų, dalytis taikliomis įžvalgomis aktualiausiomis istorijos, politikos ir kultūros temomis, skatinti tautą, saugant savo savastį bei kalbą, visada gręžtis į Europos paveldą, remtis jos ilgaamže patirtimi ir kritiškai vertinti  ateities vizijas bei vystymosi galimybes“, – teigia VDU rektorius J. Augutis.

Kaip politikas, poetas, rašytojas, akademikas, valstybės veikėjas, žmogaus teisių advokatas ir kūrybinių idėjų propaguotojas, prezidentas M. D. Higginsas išlieka šiuolaikinės Airijos politikos priešakyje, nenuginčijamas jo vaidmuo vystant menus, humanitarinius mokslus bei švietimą Airijoje ir už jos ribų.

„Ekscelencijos kaip akademiko ir žmogaus, suprantančio švietimo sistemą bei jos problemas, vaidmuo – jo pasisakymai apie šios sistemos reikšmę ugdant universalius, kritiškai mąstančius žmones, gebančius prisitaikyti prie nuolat kintančios realybės, yra itin artimi Vytauto Didžiojo universiteto švietimo vizijai“, – teigia J. Augutis.

Iškilmingame Senato posėdyje, kuris vyks VDU didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7), dalyvaus Airijos Prezidentas M. D. Higginsas, jo sutuoktinė Sabina Higgins, Prezidentas Valdas Adamkus, Airijos vyriausybės nariai ir kiti pareigūnai,  Lietuvos respublikos Seimo, vyriausybės nariai, Kauno miesto atstovai, Airijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Davidas Robertas Noonanas, kiti diplomatai ir šalies akademinės bendruomenės nariai.

„Mūsų šalis ir tautas sieja istorinės paralelės, kultūriniai ir žmogiškieji ryšiai. Mūsų tautos ilgai kovojo už laisvę ir nepriklausomybę ir ją apgynė. Lietuva yra ypač dėkinga Airijai už paramą sunkiausiais laikais – už sovietinės aneksijos nepripažinimo politiką sovietinės okupacijos metais“, – pranešime spaudai cituojamas L. Linkevičius.

L. Linkevičius pabrėžė, kad abiem pusėms yra naudingi aktyvesni dvišaliai santykiai ir glaudesnis bendradarbiavimas sprendžiant ES iššūkius ir saugumo klausimus.

Antradienį ministras L. Linkevičius su Airijos vicepremjeru, užsienio reikalų ir prekybos ministru Simonu Coveney (Saimonu Koveniu) aptarė dvišalio bendradarbiavimo intensyvinimo aspektus, aktualius saugumo, ES ir Rytų kaimynystės klausimus.

„Siekdami stiprinti mūsų šalių partnerystės ir draugystės saitus, norime kurti ir naują dvišalių santykių kokybę, suaktyvinti bendradarbiavimą su Airija informacinių technologijų, gyvybės mokslų, turizmo, švietimo ir mokslo srityse, studentų mainus, universitetų, miestų bendradarbiavimą“, – tvirtino L. Linkevičius.

Baigdamas vizitą Airijoje, L. Linkevičius Airijos Nacionaliniame archyve susipažino su dokumentais, liudijančiais apie Airijos vyriausybės Lietuvos okupacijos nepripažinimo politiką ir su Airijos nepriklausomybės paskelbimo dokumento kopija. Ministrui įteiktos šių dokumentų kopijos.