Šią savaitę teismas paskelbė, jog policijos komisariatui įstatymas nesuteikė teisės kreiptis į teismą dėl nuosprendžio vykdymo – tą gali padaryti tik prokuroras, nuteistojo gynėjas.

„Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo priimtomis nutartimis, dėl jų apskundimo gali kreiptis į prokurorą, o pastarasis, matydamas pagrindą pateikti skundą, galės kreiptis į aukštesnės instancijos teismą“, – rašoma teismo pranešime.

Teigia, kad nuteistieji mirė

Lietuvos kriminalinės policijos surinkti duomenys rodo, kad po pirmojo nuosprendžio paskelbimo Sausio 13-osios byloje galbūt mirė trys Rusijoje gyvenę nuteistieji.

Nors policijai pavyko sužinoti, kur palaidoti nuteistieji, Vilniaus apygardos teismas atsisakė nutraukti nuosprendžio vykdymą jų atžvilgiu, nes neturi oficialaus patvirtinimo apie mirties faktą iš Rusijos.

Vilniaus apygardos teismas rugsėjį atmetė policijos prašymus nutraukti nuosprendžio vykdymą M. Golovatovui, N. Demidovui ir Vasilijui Savinui jiems mirus. Visi trys jie buvo nuteisti kalėti už akių, 2021 metais buvo išduoti Europos arešto orderiai dėl paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistieji pasislėpė nuo jų atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo.

Apie buvusio KGB specialiosios paskirties dalinio „Alfa“ vado M. Golovatovo mirtį viešai Rusijoje buvo pranešta šiemet rugpjūtį, apie N. Demidovą – pernai spalį.

Apie mirtis skelbta viešai

Šiemet rugpjūtį apie M. Golovatovo mirtį pranešė „Alfos“ veteranų organizacija. Šis Rusijos pilietis Sausio 13-osios byloje buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bei nuteistas 12 metų laisvės atėmimo.

Po pranešimų apie M. Golovatovo mirtį policija teismui nurodė, kad mažai tikėtina, jog Rusijos institucijos pateiks oficialų atsakymą ar dokumentus, patvirtinančiu mirties faktą, todėl prašyta apsvarstyti galimybę priimti procesinį sprendimą, ar toliau tęsti nuteistojo paiešką.

Vilniaus apygardos teismas policijos prašymą dėl paieškos nutraukimo atmetė motyvuodamas, kad nesant jokių oficialių duomenų arba dokumentų, teismas negali vadovautis vien tik viešojoje internetinėje erdvėje esančiuose straipsniuose pateikta informacija, kurios tikrumo ir objektyvumo negalima patikrinti.

Teismas taip pat netenkino policijos prašymo nutraukti paiešką ir N. Demidovui. Jis nuteistas kalėti 13 metų.

Policijos prašyme teismui nurodoma, kad vykdant nuteistojo paiešką, pernai spalio 6 dieną Rusijos viešosiose informacijos priemonėse pasirodė pranešimai, jog N. Demidovas mirė.

Teismo nutartyje rašoma, kad policija nepateikė jokių oficialių duomenų arba dokumentų, kurie vienareikšmiškai ir be jokių menkiausių abejonių patvirtintų juridinę reikšmę turinčią aplinkybę, jog nuteistasis N. Demidovas iš tikrųjų yra miręs.

Pasigedo oficialių duomenų

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad nors policija ir pateikė straipsnius su informacija apie galimą nuteistojo mirtį, išliekant didelei tikimybei, jog ši informacija gali būti ir klaidinga bei neatitinkanti objektyvios tiesos, teisėjų kolegija negali tenkinti prašymo nutraukti paiešką.

Vilniaus apygardos teismas taip pat nesutiko nutraukti nuosprendžio vykdymo ir galbūt mirusio karinės apygardos vado V. Savino. Jis buvo nuteistas kalėti 12 metų.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba Vilniaus apygardos teismą informavo, kad, atliekant informacijos apie ieškomąjį tikrinimą, internetinėje erdvėje buvo rasti įrašai, kad ieškomasis V. Savinas mirė 2020 metų vasario 24 dieną ir buvo palaidotas Sankt Peterburgo Serafimovskoe kapinėse.

Šio policijos komisariato prašymas teismo irgi buvo atmestas taip pat dėl nepateiktų jokių oficialių duomenų arba dokumentų apie ekskarininko mirtį.

Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė BNS informavo, kad šis nutartis skundžiama nebuvo.

Sausio 13-osios byloje iš viso buvo nuteisti 67 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai, daugelis jų – už akių.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Apie jo mirtį pirmadienį pranešė „Alfos“ veteranų organizacija.

Lietuvos teismai Rusijos pilietį M. Golovatovą yra pripažinę kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bei skyrę 12 metų laisvės atėmimo.

Bylos duomenimis, jis drauge su kitais asmenimis suplanavo 1991 metais Vilniuje įvykdyti karinę operaciją ir atliko parengiamuosius nusikaltimų Lietuvos valstybei veiksmus.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį buvęs KGB karininkas M. Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, o ši tikino, kad jai trūko duomenų įtariamąjį perduoti Lietuvai.

Abiem nuteistiesiems atstovaujantis advokatas Ryšardas Burda BNS sakė, kad kasaciniai skundai pateikti pirmadienį. Šalys iki trečiadienio teismui gali pateikti kasacinius skundus.

„Mano pagrindinis prašymas – išteisinti dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų. Tai ne tas nusikaltimas, apie kurį kalba prokurorai. M. Burokevičius, J. Kuolelis (sovietų veikėjai Lietuvoje – BNS) buvo nuteisti už nužudymą, kūno sužalojimą, valstybės perversmą. Jeigu būtų inkriminuotos šitos veikos, mūsų, kaip gynėjų pozicija būtų kita. Sutikti su dabartine kaltintojų ir teismų pozicija mes šiandien negalim, nes manome, kad pažeisti pagrindiniai baudžiamojo proceso ir baudžiamosios teisės principai“, – BNS sakė advokatas.

R. Burda sako, kad jo ginamasis, kalėti 12 metų nuteistas buvęs KGB specialiosios paskirties dalinio „Alfa“ vadas M. Golovatovas 1991 metais nedalyvavo komendanto valandoje – nei patruliavime, niekur – bet ji jam inkriminuojama.

„Pati komendanto valanda nėra humanitarinės teisės uždrausta, Gruzijoje tik praėjusią savaitę panaikino komendanto valandą dėl COVID-19, pats principas komendanto valandos yra apsaugoti civilius nuo susidūrimo su kariškiais ar kitais pavojais “, – teigė R. Burda.

Kasaciniame skunde dėl J. Melio advokatas prašo panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį, o jei teismas manys, kad veika visgi buvo padaryta, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Pastarajame bausmė J. Meliui numatyta trumpesnė.

Rusijos pilietis J. Melis šiuo metu atlieka dešimties metų laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje. Viename iš tankų per kruviną puolimą prie Televizijos bokšto buvęs vyras pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Nelaisvėje jis yra nuo 2014 metų kovo, kai buvo sulaikytas pasienyje. Vilniaus apygardos teismas J. Meliui skyrė septynerius metus nelaisvės ir jis tikėjosi jau šį pavasarį išeiti į laisvę, bet kovo pabaigoje Apeliacinis teismas bausmę pailgino iki 10 metų.

Lietuvos apeliacinis teismas kovo 31 dieną paskelbė iš dalies patenkinęs prokurorų ir nukentėjusiųjų skundus bei pakeitęs bausmes 16 iš 67 nuteistųjų Sausio 13-osios byloje.

Dviem nuteistiesiems bausmės sušvelnintos, likusiems – sugriežtintos, tarp jų ir J. Melis su Genadijumi Ivanovu.

G. Ivanovui anksčiau skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė buvo sugriežtinta vieneriais metais. Lietuvoje gyvenantis nuteistasis nuosprendžio laukė laisvėje.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

„Mano galva, mes be abejo skųsime Aukščiausiajam Teismui, eisime toliau, iki Strasbūro ir pasižiūrėsime, kaip kitos instancijos nagrinės“, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė jis.

Jis teigė matantis perspektyvų šios bylos nagrinėjimui ir aiškino, kad nuosprendį priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas padarė loginių klaidų.

„Teismo pranešimas iš vienos pusės buvo logiškas, atsižvelgiant į tai, kiek buvo ir kokios paskirtos bausmės eiliniams tankistams ir kitiems žmonėms. Bet ta logika remiasi klaidingu požiuriu, kad apskritai galėjo būti veika kvalifikuota pagal 2011 metų nusikaltimus žmoniškumui“, – kalbėjo advokatas.

Teismo pranešimas iš vienos pusės buvo logiškas, atsižvelgiant į tai, kiek buvo ir kokios paskirtos bausmės eiliniams tankistams ir kitiems žmonėms. Bet ta logika remiasi klaidingu požiuriu, kad apskritai galėjo būti veika kvalifikuota pagal 2011 metų nusikaltimus žmoniškumui.

„Loginę klaidą apskritai daro mūsų teismai, aiškindami, kad 1946 metų Niurnbergo procesas yra taikytinas ir 1991 metų įvykiams, arba netgi tie patys principai automatiškai gali būti perkeliami, nors sudėtys arba elementai yra visiškai nauji“, – teigė R. Burda.

Jis taip pat pabrėžė, kad nuteistieji buvo vertinami ne pagal 1991 metais galiojusį Baudžiamąjį kodeksą, bet pagal 2011 metais priimtas jo pataisas, o tai prieštarauja įvairiems tarptautiniams statutams, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai.

„Bendrauju su Golovatovu, jis neigiamai vertina šitą situaciją. Lygiai taip pat neigiamai vertina ir Jurijus Melis. Jis, matydamas ir prognozuodamas, kad visgi ne jo naudai bus priimtas sprendimas, atsisakė dalyvauti teismo posėdyje“, – sakė gynėjas.

R. Burda paminėjo ir kitą nuteistąjį šioje byloje – Genadijų Ivanovą.

„Būtų galima iškart pasakyti, kad teismas neatsakė į klausimą, kokiu būdu sėdint ant tanko kaip ant arklio galima vadovauti keturiems tankams. Ir tokiu būdu priskyrė jį prie vadovų, kai sąrašuose jo apskritai nebuvo“, – sakė jis.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė iš dalies patenkinęs prokurorų ir nukentėjusiųjų skundus bei pakeitęs bausmes 16 iš 67 nuteistųjų Sausio 13-osios byloje.

Dviem nuteistiesiems bausmės sušvelnintos, likusiems – sugriežtintos, tarp jų ir J. Melis su G. Ivanovu.

Bylą nagrinėjusiai kolegijai pirmininkavęs teisėjas Ernestas Rimšelis pažymėjo, kad šiems – tankų grupei ir tankui vadovavusiems – nuteistiesiems buvo skirtos švelnesnės bausmės, nei eiliniams tuose pačiuose tankuose buvusiems taikytojams ar vairuotojams.

J. Meliui anksčiau skirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę Apeliacinis teismas sugriežtino trejais metais ir skyrė dešimties metų laisvės atėmimą.

Į J. Meliui skirtos bausmės terminą teismas įskaičiavo ir septynerius metus, kuriuos jis praleido suimtas ir savo noru atlikdamas dar neįsiteisėjusią anksčiau skirtą bausmę, tad jam reikės atlikti dar beveik trejus metus laisvės atėmimo bausmės.

G. Ivanovui anksčiau skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė buvo sugriežtinta vieneriais metais. Lietuvoje taip pat esantis nuteistasis sprendimo iki šiol laukė laisvėje.

Apeliacinio teismo sprendimu pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys iš nuteistųjų dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.

2019 metų kovo 27 dieną Vilniaus apygardos teismas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų nuteisė 67 asmenis.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Tai, remdamasis prokuratūros duomenimis, antradienį skelbia naujienų portalas delfi.lt.

Jo teigimu, A. Paleckiui ir jo bendrininkui verslininkui Deimantui Bertauskui, M. Golovatovas sumokėjo 6 tūkst. eurų, o vizas nemokamai parūpino Rusijos ambasada Vilniuje.

Portalas taip pat teigia, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas įvykdė nuo 2017 metų vasario 16 iki 2018 metų spalio 10 dienos.

A. Paleckis ir D. Bertauskas buvo susitikęs su trimis Rusijos piliečiais – buvusiu Federalinės saugumo tarnybos (FST) specialiosios paskirties padalinio „Alfa“ karininku Eduardu Kruglovu, SSRS KGB 7-osios valdybos „Alfa grupės“ vadu, atsargos pulkininku M. Golovatovu ir FST žvalgybos atstovu, kurio asmens tapatybės ikiteisminio tyrimo metu dar nepavyko nustatyti.

Visų trijų atžvilgiu šiuo metu Generalinėje prokuratūroje yra atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas.

Bylos duomenimis, A. Paleckis ir D. Bertauskas turėjo surinkti duomenis apie Sausio 13-osios ir kitas baudžiamąsias bylas, susijusias su Sovietų Sąjungos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais.

Prokurorai portalui teigia surinkę duomenų, kad A. Paleckis ir D. Bertauskas turėjo bendrą tikslą – atnaujinti Lietuvoje registruotos politinės partijos Lietuvos liaudies partija (LLP) veiklą ir dar 2011 metais pasirašyto susitarimo tarp LLP ir Rusijos politinės partijos „Vieningoji Rusija“ pagrindu gauti šios partijos finansinę paramą ne tik LLP, bet ir Lietuvos rusų sąjungos politinei veiklai.

Šis finansavimas, anot portalo, partijos nariams būtų pagelbėjęs dalyvaujant Lietuvos savivaldybių bei Seimo rinkimuose.

Portalas taip pat teigia, kad A. Paleckis su D. Bertausku į Maskvą buvo išvykę 2017 metų vasario 12-18 dienomis.

Jiedu planavo susitikti su Rusijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininku Konstantinu Kosačiovu ir tartis dėl santykių su partija „Vieningoji Rusija“ atnaujinimo.

Nepavykus savarankiškai užmegzti kontaktų su partijos atstovais, vasario 16 dieną A. Paleckis suorganizavo susitikimą su E. Kruglovu ir M. Golovatovu, o susitikimas įvyko privačios saugos įmonės „Alfa-B“ pastate.

„Šio susitikimo metu A. Paleckis bei D. Bertauskas kreipėsi į M. Golovatovą, prašydami organizuoti susitikimą su K. Kosačiovu bei sudaryti galimybes Rusijoje pradėti bendrą su E. Kruglovu ir M. Golovatovu verslą, kurio pajamų dalis bus skiriama LLP veiklai finansuoti“, – teigiama prokurorų A. Paleckiui pateiktuose kaltinimuose.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad pasinaudodamas šiomis aplinkybėmis M. Golovatovas, siekdamas įgyvendinti Rusijos FST keliamas užduotis, šio ir vėliau vykusių susitikimų metu užverbavo A. Paleckį ir D. Bertauską rinkti Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Už tai buvo žadamas susitikimas ne tik su K. Kosačiovu ar kitais „Vieningosios Rusijos“ atstovais, bet ir galimybė pradėti bendrą verslą.

„Šias užduotis A. Paleckis ir D. Bertauskas, žinodami, kad M. Golovatovas veikia FST bei per šią instituciją Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto (RTK) pavedimu, vykdė“, – teigia prokurorai.

Prokurorų teigimu, buvo sutarta, kad esant reikalui lietuviai susisieks su E. Kruglovu ir bendraus ne tik pokalbių programėlėmis telefone, bet ir susirašinės specialiai sukurta elektroninio pašto dėžute – konspiracijos tikslais A. Paleckis ir D. Bertauskas ją sukūrė kitą dieną Baltarusijos sostinėje, netoli autobusų stoties esančioje kavinėje, taip pat buvo sutarta, kad labai svarbi informacija bus perduodama tik tiesioginių susitikimų Maskvoje metu.

Bylos duomenimis remdamasis portalas teigia, kad A. Paleckis ir D. Bertauskas Rusijoje lankėsi ne kartą.

Vieno susitikimų metų M. Golovatovas paprašė surasti įkalinimo įstaigų darbuotojus, kurie už pinigus galėtų išduoti medicininę pažymą, jog Sausio 13-osios byloje tuo metu suimtas Rusijos pilietis Jurijus Melis sunkiai serga.

Ši pažyma, portalo teigimu, vėliau galėjo J. Meliui atverti kalėjimo duris į laisvę.

„A. Paleckis šį prašymą pavedė įgyvendinti D. Bertauskui – jis kreipėsi į Lietuvos liaudies partijos narį Artūrą Šidlauską ir paprašė surasti tokį asmenį. Šis esą užsiminė, jog galbūt ir galėtų pagelbėti, nurodė, kiek tai kainuotų. Šią informaciją D. Bertauskas perdavė A. Paleckiui, kuris apie tai turėjo informuoti M. Golovatovą. Bet netrukus viskas pakrypo netikėta linkme – A. Šidlauskui nepavyko gauti informacijos, kas galėtų padėti J. Meliui“, – rašo delfi.lt.

Bylos duomenis, šios informacijos A. Paleckis ir D. Bertauskas neatskleidė – jie vėl išvyko į Rusiją, vėl lankėsi įmonėje „Alfa-B“ bei Staraja Ruza gyvenvietėje esančiame vasarnamyje.

Čia rusams buvo pranešta, kad LLP narys A. Šidlauskas renka informaciją ir bandys pagelbėti J. Meliui, nors šis net neketino įgyvendinti prašymo, kol neturėjo duomenų dėl konkrečios pinigų sumos, kuri bus sumokėta už prašomus fiktyvius dokumentus.

Portalo teigimu, prokurorai nustatė, kad M. Golovatovo ir E. Kruglovo prašymu A. Paleckis buvo apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje, kuria siekiama diskredituoti Lietuvoje vykstantį Sausio 13-osios baudžiamąjį procesą – Rusija siekia atsakomybėn patraukti šią bylą nagrinėjusius teisėjus bei valstybinį kaltinimą palaikiusius prokurorus.

Be to, M. Golovatovo prašymu D. Bertauskas Rusijoje iškeltoje byloje sutiko būti įslaptintu liudytoju – jam suteiktas slapyvardis Maksim.

Bylos duomenimis, rusai šnipinėjimu kaltinamiems lietuviams taip pat buvo nurodę surinkti informaciją apie teisėjus, prokurorus, ekspertus, dalyvaujančius Sausio 13-osios byloje – Rusiją domino jų gyvenamoji vieta.

Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį panaikino buvusiam politikui Algirdui Paleckiui Šiaulių apygardos teismo skirtą suėmimą dviem mėnesiams ir pritaikė švelnesnes kardomąsias priemones.

Šnipinėjimu kaltinamam buvusiam Seimo nariui skirta intensyvi priežiūra, 50 tūkst. eurų užstatas bei asmens dokumentų paėmimas.

A. Paleckis įpareigotas šešis mėnesius dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, išskyrus dalyvavimą teismo posėdžiuose, informavo teismas.

A. Paleckio bendrininkas D. Bertauskas įpareigotas būti namuose nuo 22 iki 7 valandos, išskyrus, kai reikia vykti į gydymo įstaigą.

Kaltinamajam uždrausta lankytis įstaigose, teikiančiose viešas interneto paslaugas bei bendrauti su tam tikrais byloje minimais asmenimis, tarp jų – ir su A. Paleckiu.

Vilnietis verslininkas taip pat turės dėvėti apykoję, draudžiama ją nusiimti ar bandyti sugadinti.

A. Paleckis buvo laikomas suimtas nuo 2018 metų spalio. Jis kartu su verslininku Deimantu Bertausku kaltinamas šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje.

Kaltinimų A. Paleckis nepripažįsta. Jis pirmadienį išėjęs į laisvę aiškino, jog vyko į Rusiją rinktis informacijos rašomai knygai ir veikė kaip žurnalistas.

Šis aukštas karininkas 1991 metų sausio 11-13 dienomis vadovavo „Alfa“ grupei, ji šturmavo Vilniaus televizijos bokštą ir radijo ir televizijos pastatus Vilniuje.

„1991 mes čia buvome savo šalies tiesioginio prezidento nurodymu, jo įgaliojimai galiojo visoje šalies teritorijoje“, – M. Golovatovo atsiųstą pareiškimą Vilniaus apygardos teismui per bylos posėdį trečiadienį paskelbė jo advokatas Ryšardas Burda.

M. Golovatovas, kaip ir dauguma kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje, nagrinėjime nedalyvauja, jo interesams atstovauja advokatas.

„Alfa“ grupės vadovas dar kartą pakartojo, kad nepripažįsta nė vieno jam pareikšto kaltinimo, jį stebina prokuratūros kaltinimas, kad kariai įkūrė organizuotą grupę.  

„Esu kaltinamas padaręs karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.  Su visa mano pagarba teismui, tai neįmanoma, politinį o ne kriminalinį pobūdį turėjo įvykiai“, – savo pareiškime sako M. Golovatovas.

Mes augome ir mokėmės TSRS, istorija vertinama buvo visiškai kitaip, visi mes visuomet įsitikinę, kad Lietuva savanoriškai įėjo į TSRS sudėtį.

Jis taip pat stebėjosi kaltinimu, jog nusikaltimus įvykdęs būdamas Komunistų partijos nariu. M. Golovatovas sako, kad prokuratūra šios partijos nusikalstama traktuoti negali, nes nusikalstama Komunistų partija nėra pripažinta tarptautiniu lygmeniu.  

„Mes augome ir mokėmės TSRS, istorija vertinama buvo visiškai kitaip, visi mes visuomet įsitikinę, kad Lietuva savanoriškai įėjo į TSRS sudėtį. Lietuvos Aukščiausiosios tarybos priimtas nepriklausomybės aktas atrodė neteisėtas tuo metu galiojusios TSRS Konstitucijos požiūriu. Lietuva siekė išeiti iš TSRS sudėties“, – mano M. Golovatovas.

Jis prisiminė, kad tuometinė Sovietų vadovybė Kovo 11-osios aktą vertino kaip neteisėtą, todėl M. Gorbačiovas reikalavo atkurti Sovietų Sąjungos Konstitucijos galiojimą Lietuvoje.

„Visi sprendimai derinami su vadovybe, prezidentu M. Gorbačiovu, tik suderinus klausimus aukščiausiame lygmenyje (...)“, – teigia M. Golovatovas.

Jis neigė karinės jėgos naudojimą prieš taikius gyventojus.

„Kiek man žinoma, buvo paskelbti teisme kariuomenės karių parodymai. Apklausti kariai parodė, kokie uždaviniai: tik pradėti saugoti strateginius objektus, draudžiama naudoti karinius ginklus, tik esant grėsmei, sveikatai. Kariai nieko nedarė, o jiems pylėsi žodžiai „okupantai“, „fašistai“, – pareiškime sako M. Golovatovas. Jis mano, kad susirinkusieji prie pastatų 1991 metų sausį buvo paruošti konfliktui.

Advokatas sakė, kad jo ginamasis prašo išteisinamojo nuosprendžio.

M. Golovatovui prokuratūra inkriminuoja tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais, draudžiamą karo ataką bei uždraustų karo priemonių naudojimą.

Kaltinime rašoma, kad 1990 metų pabaigoje M. Golovatovas su kitais asmenimis buvo įtrauktas į dviejų ministrų, Valstybės saugomo komiteto pirmininko, aukščiausio rango TSKP veikėjo sukurtą organizuotą grupę.

Kaltinamąjį siūloma įkalinti iki gyvos galvos.

2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį KGB karininkas M. Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, kuri tikino, kad jai trūko duomenų įtariamąjį perduoti Lietuvai.

Bylos duomenimis, 69 metų kaltinamasis gyvena Maskvoje.

Vilniaus apygardos teisme Sausio 13-osios bylos nagrinėjimas eina pabaigos link, kaltinamieji ir jų advokatai naudojasi paskutiniojo žodžio teise.

Visi kaltinamieji, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, turbūt bus teisiami už akių. Siekiant užtikrinti G. Ivanovo dalyvavimą procese, iš jo paimti dokumentai, o J. Melis laikomas suimtas.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys: Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius. S. Mickevičius pabėgo iš Lietuvos.

„Jam labai keista (dėl proceso – BNS), jis mano, kad byla yra politinė“, – BNS trečiadienį sakė M. Golovatovo advokatas Ryšardas Burda.

Šis aukštas karininkas 1991 metų sausio 11-13 dienomis vadovavo „Alfa“ grupei, ji šturmavo Vilniaus televizijos bokštą ir radijo ir televizijos pastatus Vilniuje.

M. Golovatovui prokuratūra inkriminuoja tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais, draudžiamą karo ataką bei uždraustų karo priemonių naudojimą. Kaltinamąjį siūloma įkalinti iki gyvos galvos.

Bylos duomenimis, 69 metų kaltinamasis gyvena Maskvoje.  M. Golovatovas iš nedaugelio kaltinamųjų turi samdomą advokatą. Didžiajai daugumai Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų teisme atstovauja valstybės skirti gynėjai.

M. Golovatovo advokatas trečiadienį teismui pradėjo sakyti maždaug 70-tyje puslapių išdėstytą ginamąją kalbą.

Juk tai tarptautinis dviejų valstybių konfliktas. Žinau, kad atsakymų į šiuos klausimus nesulauksime, nes jie yra ne teisininkų, o politikų rankose, kitaip tariant, interesų grupių rankose.

„Žemai lenkdamas galvą visiems žuvusiems už Nepriklausomybę 1991 metų sausio 13-ąją, norėtųsi išvengti savo kalboje aplinkybių, susijusių su kiekvieno žuvusiojo mirtimi. (...) Todėl, kad nė vieno žuvusiojo šviesioji atmintis neverta teisininkų ginčo dėl prokurorų padarytų klaidų, aplaidumo, tyrimo vilkinimo ir kitų aplinkybių, dėl ko ne vienas šioje byloje pasisakęs gynėjas sudėjo akcentus savo baigiamojoje kalboje“, – per teismo posėdį sakė advokatas R. Burda.

Jis mano, kad kaltintojas nesugebėjo nustatyti nei tiesioginių, nei netiesioginių sąsajų tarp nukentėjusiųjų mirčių ar sužalojimų ir kaltinamųjų veiksmų, surasti ištirti šaunamųjų ginklų, atlikti balistines ekspertizes, kitokių sausio įvykių rekonstrukcijos veiksmų, kas, kokiais veiksmais nužudė Lietuvos žmones, tapusius laisvės skydais.

„Todėl gerbdamas žuvusiųjų atminimą ir ginamojo prašymą susilaikau nuo žuvusiųjų žūties aplinkybių“, – sakė advokatas.

Kaltinamajame akte teigiama, kad M. Golovatovas ir kiti kaltinamieji žinojo, kad tarp dviejų pasaulinių karų Lietuva buvo nepriklausoma valstybė, Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes, 1940 metais įvykusį sovietų kariuomenės įsiveržimą į Lietuvą ir po to sekusią šalies okupaciją, 1990 metų kovo 11-ąjį įvykusį Nepriklausomybės atkūrimą. Advokatas sako, kad tai tik kaltintojų prielaidos, kad M. Golovatovas galėjo žinoti šiuos istorinius faktus.

Advokatas išreiškė abejones, ar pastato užėmimo, perėmimo saugojimui planavimas yra politikos vykdymas.

Kaltinime rašoma, kad 1990 metų pabaigoje M. Golovatovas su kitais asmenimis buvo įtrauktas į dviejų ministrų, Valstybės saugomo komiteto pirmininko, aukščiausio rango TSKP veikėjo sukurtą organizuotą grupę.

„Kaip mes visi prisimename nuo „Vilniaus brigados“ pažabojimo laikų, kiekvienoje organizuotoje grupėje privalo būti vadas, kas jis, kokia buvo hierarchija šioje grupėje?“, – klausė advokatas R. Burda.

Jis taip pat stebėjosi, kad Lietuva dėl sausio įvykių iki šiol nesikreipė į Jungtines Tautas dėl tarptautinio tribunolo steigimo.

„Juk tai tarptautinis dviejų valstybių konfliktas. Žinau, kad atsakymų į šiuos klausimus nesulauksime, nes jie yra ne teisininkų, o politikų rankose, kitaip tariant, interesų grupių rankose“, – sakė M. Golovatovo advokatas.

Kaltinime rašoma, kad organizuotos grupės nariai, vykdydami ir remdami  Sovietų sąjungos, Komunistų partijos bei jos padalinio Lietuvoje politiką, turėdami tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę ir pažeisti teritorijos vientisumą, nutarė tai įgyvendinti darant tai nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, pažeidžiant humanitarinės teisės papročius, tarptautines sutartis ir kitus tarptautinius įsipareigojimus.

„Kaltintojai suplaka į vieną krūvą kelių nusikalstamų veikų požymius, pasiūlydami teismui ir gynybai iš valstybės perversmo nusikaltimo požymių išlukštenti nusikaltimų žmoniškumui požymius“, – sako R. Burda.

Jis mano, kad jo klientui pareikštas kaltinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis tarptautinėms teisės normoms, Lietuvos Konstitucijai ir Baudžiamojo proceso kodeksui.

Savo kalboje R. Burda paminėjo Austrijos teisininko poziciją, kuomet M. Golovatovas 2011 birželį buvo sulaikytas šioje šalyje.

„Gynėjas Austrijoje pareiškė, kad orderis surašytas nekorektiškai, Austrija, kaip ir bet kuri kita ES valstybė, negali įvykdyti orderio, nes jame pateikti kaltinimai yra aiškiai politinio pobūdžio“, – citavo R. Burda.

Jis taip pat atkreipė teismo dėmesį į Europos Žmogaus teisių teismo sprendimą byloje „Kuolelis, Bartoševičius, Burokevičius prieš Lietuvą“. Pasak R. Burdos, Strasbūro teismas savo sprendimu pritarė Lietuvos teismų nuomonei, sausio įvykius įvertinusiai kaip valstybės perversmo nusikalstamą veiką.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad M. Golovatovas pažeidė 1945 metų Jungtinių tautų chartijoje įtvirtintus taikos, saugumo, tautų apsisprendimo, pagarbos žmogaus teisėms principus.

„M. Golovatovas nei de jure nei de facto negalėjo pažeisti Jungtinių Tautų chartijos, kadangi jis nėra Jungtinių Tautų tarptautinės organizacijos steigėjas ar šios chartijos vykdytojas. Šios chartijos preambulėje yra nustatyta, kad „Mes, Jungtinių tautų tautos“, mūsų vyriausybės per atstovus pritaria šiai chartijai ir ja įsteigia tarptautinę organizaciją, pavadintą Jungtinės Tautos. Šios chartijos pažeidėjas yra ne fizinis asmuo, o tauta ar jos atstovas – Vyriausybė“, – mano M. Golovatovo gynėjas.

Jis sako, kad šis tarptautinis teisės aktas nėra implementuotas į Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą, todėl negali būti nacionalinės baudžiamosios teisės šaltiniu.

R. Burda sako, kad nė vienas iš sovietų karininkų nedavė įsakymo žudyti žmones, tikslas tebuvo pastatų užėmimas.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Byla dėl Sausio 13-osios įvykių jau baigiama nagrinėti teisme, kalbas sako kaltinamųjų gynėjai.

Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, dauguma jų teisiami už akių.

Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kai kuriuos karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos.

Sausio 13-osios byloje įtariamas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas įkūrė fondą, kuris padeda įtariamiesiems Sausio 13-osios žudynėmis, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

„Mano žiniomis, tas fondas padeda KGB darbuotojams, kurie tuo metu tarnavo „Alfoje“. Dabar dar viena užduotis - padėti tiems kaltinamiesiems, finansiškai, turbūt apmokant gynėjų paslaugas ir visas kitas išlaidas“, - LNK žinioms sakė A.Paulauskas.

A.Paulauskas neatmeta, kad šį fondą finansuoja ir Kremlius, kiti buvę KGB darbuotojai, verslas.

2014-ųjų kovą Lietuvoje, Panemunės pasienio kontrolės poste sulaikytas ir šiuo metu suimtas įtariamasis byloje Jurijus Melis. Jo advokatė Galina Kardanovskaja LNK žinioms sako nežinanti apie tokį fondą ir teigia, kad pinigus užstatui, už kurį teismo ji prašo paleisti ginamąjį, surinko J.Melio žmona.

2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį KGB karininkas M. Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, kuri tikino, kad jai trūko duomenų.

Bylos duomenimis, M. Golovatovas vadovavo specialiosios paskirties būriui „Alfa“, 1991 metų sausio 13-ąją šturmavusiam beginklių žmonių saugomą Vilniaus televizijos bokštą.

Sausio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas turėtų pradėti nagrinėti Sausio 13-osios bylą, kurioje yra 64 kaltinamieji, beveik 500 nukentėjusiųjų, apie 1 tūkstantį liudytojų.

Visi įtariamieji, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą ir J.Melį, turbūt bus teisiami už akių. Siekiant užtikrinti G.Ivanovo dalyvavimą procese, iš jo paimti dokumentai, o J.Melis laikomas suimtas.

Lygiai prieš 25-eris metus, 1991-ųjų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys - Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius.

Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) trečiadienį dėl Italijos sprendimo nutraukti Sausio 13-osios įtariamojo ekstradicijos bylą buvo pakviestas Italijos ambasadorius Lietuvoje Stefano Maria Taliani De Marchio (Stefanas Marija Talijanis de Markijas).

Su juo susitikęs užsienio reikalų viceministras Neris Germanas išreiškė apgailestavimą dėl Milano apeliacinio teismo sprendimo nebetęsti įtariamojo Sausio 13-osios byloje Vasilijaus Kotlerovo ekstradicijos svarstymo.

N.Germanas akcentavo, kad Lietuva, laikydamasi visų tarptautinės teisės reikalavimų, perdavė Italijai prašymą dėl ekstradicijos ir buvo pasirengusi teikti visus reikiamus papildomus paaiškinimus bei informaciją dėl šios svarbios bylos, pranešė URM.

Viceministras taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Italijos atsakingos institucijos neužtikrino, jog įtariamasis bylos nagrinėjimo metu būtų pasiekiamas atsakingoms Italijos institucijoms. Ambasadoriaus paprašyta pateikti paaiškinimus dėl šios bylos aplinkybių ir teismo sprendimo.

Pranešime pažymima, kad baudžiamasis procesas V.Kotlerovo atžvilgiu vyks toliau, jo tarptautinė paieška tęsiama.

Buvęs sovietų karininkas iš Sankt Peterburgo V.Kotlerovas Milano Malpensos oro uoste buvo sulaikytas gegužės 13 dieną, kai vyko į Italiją švęsti 50 metų jubiliejaus.

Įtariamajam skyrus lengvesnę kardomąją priemonę - namų areštą, šis dingo. Neoficialiomis žiniomis, Lietuvos ambasada Italijoje gavo pranešimą, kad byla dėl V.Kotlerovo ekstradicijos Lietuvai įtariamajam dingus nebus tęsiama.

Anot Lietuvos prokurorų, buvęs 76-osios Pskovo oro divizijos desantininkas įtariamas penkiomis nusikalstamomis veikomis, jo vaidmuo susijęs su veiksmais prie Spaudos rūmų ir Televizijos bokšto Vilniuje.

Lietuvoje šiuo metu teismo laukia dar vienas sulaikytasis šios bylos įtariamasis, Rusijos pilietis Jurijus Melis. Jis buvo sulaikytas kovo 12 dieną.

2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį Austrijos sostinės Vienos oro uoste buvo sulaikytas ir dar vienas įtariamasis - KGB karininkas Michailas Golovatovas, bet nepraėjus nė parai jis paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, kuri tikino, kad jai trūko duomenų.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija tikrina pranešimus, kad Italijoje sulaikytas Sausio 13-osios bylos įtariamasis galėjo pasprukti, tačiau kol kas jokios oficialios informacijos neturi.

„Jokios oficialios informacijos neturime. Lietuvos ambasadorė Italijoje išsiuntė oficialų paklausimą Milano teismui“, - BNS ketvirtadienį sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

LNK televizija ketvirtadienį pranešė, kad Italijoje gegužę Lietuvos prašymu sulaikytas Vasilijus Kotlerovas buvo paleistas į laisvę ir dingo, kai jam buvo skirta lengvesnė kardomoji priemonė – namų areštas.

Buvęs sovietų karininkas iš Sankt Peterburgo V.Kotlerovas Milano Malpensos oro uoste buvo sulaikytas gegužės 13 dieną. Jis vyko į Italiją švęsti 50 metų jubiliejaus.

Anot Lietuvos prokurorų, buvęs 76-osios Pskovo oro divizijos desantininkas įtariamas penkiomis nusikalstamomis veikomis, jo vaidmuo susijęs su veiksmais prie Spaudos rūmų ir Televizijos bokšto Vilniuje.

Lietuvoje šiuo metu teismo laukia dar vienas sulaikytasis šios bylos įtariamasis, Rusijos pilietis Jurijus Melis. Jis buvo sulaikytas kovo 12 dieną.

2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį Austrijos sostinės Vienos oro uoste buvo sulaikytas ir dar vienas įtariamasis - KGB karininkas Michailas Golovatovas, bet nepraėjus nė parai jis buvo paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, kuri tikino, kad jai trūko duomenų.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.